Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į neoficialų Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl strategijos „ES 2020“ ir jos išvadas (SEC(2010)0116),

–   atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)0114),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos dokumentą „Septyni Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmai“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi strategijos „ES 2020“ tikslas – ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, nes 4 proc. BVP sumažėjimas susijęs su pramonės gamyba ir tai, kad darbo neturi daugiau kaip 23 mln. moterų ir vyrų, gali būti vadinama ekonomine ir humanitarine katastrofa,

B.   kadangi Lisabonos strategija buvo sėkminga tik iš dalies dėl silpnos valdymo struktūros, atskaitomybės trūkumo, daugybės skirtingų tikslų, sujungtų į vieną itin sudėtingą tikslą, per didelių tikslų ir neaiškumo, dėl neaiškaus pagrindinio tikslo ir neskaidrumo ir kadangi dėl šių priežasčių Parlamentas džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl strategijos „ES 2020“ ir su ja susijusių tikslų ir programos,

Bendrosios pastabos

1.   mano, kad strategija „ES 2020“ visų pirma turėtų būti veiksminga priemonė ekonomikos ir finansų krizei įveikti, pagal kurią ES atgaivinimo procesui būtų suteikta paskatų ir nuoseklumo Europoje mobilizuojant ir koordinuojant visas nacionalines ir Europos priemones;

2.   atsižvelgiant į tai, kad per daug ankstesnės Lisabonos strategijos tikslų nebuvo pasiekta, džiaugiasi Europos Vadovų Tarybos sprendimu nustatyti mažiau, bet aiškesnių, realistiškesnių ir geriau kiekybiškai įvertinamų tikslų;

Socialinė rinkos ekonomika

3.   mano, kad tvarus, aukštos kokybės visiškas vyrų ir moterų užimtumas yra svarbus tikslas, kurio ES turėtų siekti ir kurį galima pasiekti tik jei ES institucijos ir valstybės narės įgyvendins būtinas reformas;

4.   pažymi, kad nedarbas yra svarbiausias klausimas dabartinėse diskusijose dėl krizės; mano, kad siekiant visapusiškai spręsti didelio ir vis augančio nedarbo problemas ES privalo įgyvendinti ambicingą socialinę darbotvarkę, įskaitant ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo skatinimą, kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, padedant darbuotojams derinti darbą su priežiūros pareigomis, sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą, skatinant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir kovojant su diskriminacija bei remiant lyčių aspekto integravimą ir lyčių lygybę, taip pat darbuotojų teises ir geras darbo sąlygas; ragina valstybes nares spręsti nedarbo problemą sudarant jaunimui daugiau mokymų ir stažuočių galimybių, kartu apsaugant jaunimą nuo nesąžiningo įdarbinimo tvarkos;

5.   mano, kad siekiant spręsti didelio ir vis augančio nedarbo problemas ES privalo įgyvendinti ambicingą socialinę darbotvarkę, įskaitant tvirtesnę lyčių lygybės strategiją ir integracijos politiką;

6.   mano, kad ES būtina sukurti labiau viską apimančią ir konkurencingą darbo rinką, naudojant socialinės apsaugos sistemų restruktūrizaciją ir suteikiant darbdaviams didesnį lankstumą, tuo pat metu užtikrinant tinkamas trumpalaikes nedarbo pašalpas ir aktyvų darbo paieškų rėmimą;

7.   ragina ES lengvinti laisvą visų piliečių judėjimą, įskaitant darbuotojus, specialistus, verslo atstovus, mokslininkus, studentus ir pensininkus;

8.   ragina ES išnagrinėti Europos schemų, skirtų palengvinti žinių judėjimą bei stabdyti Europos protų nutekėjimą ir tarptautiniu mastu skatinti kompetenciją bei plėtoti pirmaujančių universitetų tinklus, galimybę; mano, kad vadinamosios penktosios, t. y. žinių judėjimo, laisvės sukūrimas turėtų prie to prisidėti;

9.   apgailestauja, kad pradiniame pasiūlyme dėl „ES 2020“ strategijos nebuvo paminėtas žemės ūkio sektorius, nepaisant žemės ūkio potencialo aktyviai prisidėti prie pagrindinių problemų, kilsiančių ateityje, sprendimo; mano, kad turint tinkamą politikos sistemą ir pakankamai biudžeto lėšų, žemės ūkis ir miškininkystė gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant visą Europos strategiją, kuri skiriama ekonomikos atgaivinimui užtikrinti ir su klimato kaita susijusiems tikslams pasiekti, taip pat šie sektoriai gali padėti užtikrinti ES ir pasaulio aprūpinimą maistu, augimą ir darbo vietų kūrimą;

Siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“ reikalinga stipri Europos valdymo sistema

10.   mano, kad strategijoje „ES 2020“ turėtų būti pateiktas ryžtinga, nuoseklesnė ir tikslais pagrįsta ekonominės krizės įveikimo strategija, užtikrinanti didesnį sutampančių strategijų ryšį, pvz., Tvaraus vystymosi strategijos ir Stabilumo ir augimo pakto (SAP), siekiant sukurti teisingą, tvarią ir klestinčią Europą;

11.   mano, kad Lisabonos strategiją ištiko nesėkmė dėl valstybių narių įsipareigojimo ir nuosavybės trūkumo, susijusių su sutartų veiksmų plano įgyvendinimu, bei dėl veiksmingų iniciatyvų ir privalomų priemonių trūkumo ES lygmenyje;

12.   ragina Europos Vadovų Tarybą atsisakyti atvirojo koordinavimo metodo, paremto ekonomikos politikos srityje pažangiausios patirties mainais ir tarpusavio spaudimu; ragina Komisiją naudoti visas Lisabonos sutarties nuostatas, esančias straipsniuose, pavyzdžiui: 121, 122, 136, 172, 173 ir 194 straipsnius, koordinuojant valstybių narių ekonomikos reformas ir veiksmų planus;

13.   pabrėžia, kad Komisiją turėtų parengti tikslią kliūčių suvestinę ir pasiūlyti veiksmus šioms pagrindinėms kliūtims įveikti, siekiant baigti kurti vidaus rinką;

14.   ragina Komisiją laikantis subsidiarumo principo pateikti naujų priemonių, pvz., reglamentų ir direktyvų, taip pat galimų sankcijų toms valstybėms narėms, kurios neįgyvendina strategijos „ES 2020“, ir paskatų toms, kurios šią strategiją įgyvendina;

15.   primena, kad Komisija ir Europos Vadovų taryba pabrėžė itin svarbų Europos Parlamento vaidmenį rengiant strategiją „ES 2020“, taigi turėtų gerbti Parlamento išimtines teises, pateikdamos Parlamentui metines politikos rekomendacijas prieš Europos Vadovų Tarybai priimant sprendimą; ragina Tarybą ir Komisiją pripažinti svarbų Parlamento vaidmenį įgyvendinant strategiją „ES 2020“; mano, kad būtina parengti tarpinstitucinį susitarimą siekiant įtvirtinti demokratinius ir efektyvius būsimus veiksmus, kuriame taip pat turėtų būti įtrauktas Tarybos pasižadėjimas nepritarti strategijos pakeitimams artimiausiu metu oficialiai prieš tai nepasitarus su Parlamentu;

16.   pabrėžia, kad būtina geriau bendradarbiauti su nacionaliniais parlamentais ir pilietine visuomene; mano, kad didesnis dalyvių dalyvavimas sąlygos didesnį spaudimą nacionalinėms administracijoms pasiekti rezultatų;

17.   mano, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, turėtų parengti nacionalinių veiksmų planų projektus, tam tikriems jų ekonomikų makroekonomikos aspektams nustatant minimalias ir maksimalias vertes;

18.   pažymi, kad Europos Audito Rūmai kritikavo Komisijos ir valstybių narių vykdomo ES biudžeto įgyvendinimą; kadangi valstybės narės pačios valdo 80 proc. ES biudžeto, todėl mano, kad Komisija turėtų taikyti didesnį spaudimą valstybėms narėms imtis atsakomybės tinkamai tvarkyti šias lėšas ir pasvarstyti galimybę taikyti baudas, jei valstybės narės atsisako bendradarbiauti;

19.   mano, kad valstybės narės turėtų nurodyti, kaip jos naudoja ES lėšas siekdamos įvairių strategijos „ES 2020“ tikslų ir kad ES finansavimas turėtų priklausyti nuo rezultatų ir atitikties „ES 2020“ strategijos tikslams;

Euro tvirtumo apsauga stiprinant finansinę priežiūrą

20.   pabrėžia, kad biudžeto konsolidavimą ir ekonomikos politiką būtina glaudžiai konsoliduoti siekiant padidinti augimą, kurti darbo vietas ir užtikrinti euro stabilumą ateityje; mano, kad valstybės narės privalo laikytis Europos stabilumo ir augimo pakto kriterijų, kartu išlaikydamos pusiausvyrą tarp nacionalinio deficito mažinimo, investicijų ir socialinių reikmių;

21.   mano, kad tai, jog kai kurios euro zonos valstybės narės nesugeba laikytis persvarstyto SAP, parodo, kad reikia stiprinti Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ekonominį koordinavimą; mano, kad euro zonos problemas reikėtų spręsti Europos Sąjungos lygmeniu ir apgailestauja, kad nėra euro stabilumo apsaugos mechanizmų;

22.   atkreipia dėmesį, kad spekuliaciniai išpuoliai prieš šalis, patiriančias ekonominių sunkumų, dar labiau didina jų ekonomines problemas ir joms tampa labai brangu skolintis pinigų;

23.   pabrėžia, kad būtina Europos priežiūros institucija, kuri prižiūrėtų mikro ir makro lygių finansų stabilumą, užkertant kelią ateities krizėms; pabrėžia būtinybę sukurti veiksmingą Europos bankų sistemą, kuri užtikrintų, kad Europa ir toliau liktų kaip vienas iš pirmaujančių finansinių centrų ir viena iš pirmaujančių pasaulio ekonomikų; pabrėžia, kad priežiūra negali būti tik nacionalinis klausimas, nes rinkos yra tarptautinės ir finansinės institucijos veikia tarptautiniu mastu;

Europos vidaus rinkos galimybių atskleidimas

24.   pabrėžia, kad bendroji rinka labai prisideda prie Europos klestėjimo, ir džiaugiasi, kad Mario Monti patikėta užduotis pasiūlyti naujų ir proporcingų idėjų siekiant išjudinti Europos bendrąją rinką; mano, kad, jei vidaus rinka yra pagrindinė strategijos „ES 2020“ sritis, Taryba ir Komisija turėtų pateikti pasiūlymų siekiant baigti kurti vidaus rinką;

25.   pažymi, kad kai kurios vyriausybės taiko ekonominį protekcionizmą, kuris kelia grėsmę 50 metų kurtai ekonomikos integracijai ir solidarumui;

26.   primena valstybėms narėms, kad jos gali naudoti tvirtesnio bendradarbiavimo metodą srityse, kuriose derybos pateko į aklavietę;

27.   mano, kad būtina baigti kurti energetikos vidaus rinką siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, apjungti atsinaujinančios energijos šaltinius ir užtikrinti tiekimo saugumą; mano, kad tvarūs, mažai anglies dvideginio išskiriantys energijos šaltiniai turėtų sudaryti didelę viso ES energijos šaltinių derinio dalį;

28.   mano, kad Europos pramonė turėtų pasinaudoti savo pagrindiniu vaidmeniu kuriant tvarią ekonomiką ir ekologiškas judumo technologijas pasinaudodama jų eksporto galimybėmis; mano, kad kartu dėl to sumažėtų priklausomybė nuo išteklių ir taptų lengviau laikytis būtinų „20-20-20“ klimato kaitos tikslų; tačiau pabrėžia, kad ES ekonomikai būtina pakankamai aukštų technologijų žaliavų šiam tikslui pasiekti;

MVĮ ir darbo vietų kūrimo skatinimas

29.   mano, kad Komisija turėjo skirti didesnį dėmesį mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skatinimui ir paramai joms, nes daugiausia darbo vietų sukuriama šiame sektoriuje ir jo atnaujinimas bei technologinė pažanga itin svarbūs išjudinant mūsų ekonomiką; mano, kad reikia daugiau pasiūlymų, kuriais siekiama mažinti biurokratiją ir skatinti naujoviškas idėjas;

30.   pabrėžia, kad smulkaus verslo aktas yra tik pirmas žingsnis, tačiau toliau turėtų būti veikiama ryžtingiau; manoma, kad pirmenybė turėtų būti teikiama MVĮ palankiems įstatymams, siekiant skatinti verslumą ir suteikti daugiau finansavimo sąlygų;

31.   pabrėžia, kad norint sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“ dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ ir darbo vietų kūrimo skatinimui ne tik prekybos ir paslaugų srityse, bet ir pramonės bei žemės ūkio sektoriuose, nes jie itin svarbūs mūsų būsimai ekonomikai;

32.   mano, kad senstantiems Europos gyventojams reikalinga visą gyvenimą trunkančio mokymosi politika ir lankstesnis išėjimo į pensiją amžius (kai darbuotojai tai pasirenka), kad galima būtų išlaikyti darbo rinkoje aktyvių asmenų skaičių ir sustiprinti socialinę įtrauktį; mano, kad dažnai nepaisoma vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų darbuotojų užimtumo galimybių, ir tikisi pasiūlymų, kuriais būtų siekiama padidinti minėtų asmenų galimybes; be to, ragina Komisiją pateikti kovos su jaunimo nedarbu strategiją;

Biudžetas, atspindintis visą apimantį, pažangų ir tvarų augimą, kuris yra XXI amžiaus prioritetas

33.   mano, kad dabartinis biudžetas nepakankamai atitinka finansinius poreikius, susijusius su kova su XXI amžiaus iššūkiais; ragina Komisiją pateikti ryžtingą pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama, kad strategija „ES 2020“ taptų sėkminga;

34.   ragina Komisijos naujoje strategijoje išlaikyti Lisabonos strategijos tikslą sudarant ES ir valstybių narių biudžetus 3 proc. BVP skirti moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama Europos mokslinius tyrimus padaryti veiksmingesnius, racionalizuojant esamas struktūras, mažinant biurokratiją ir sukuriant moksliniams tyrimams ir naujovėms palankesnę investicijų viešajame ir privačiajame sektoriuose; mano, kad siekiant, jog vadinamasi žinių trikampis būtų veikiantis, būtina gerinti švietimą ir pasiekti, kad inovacijų sistemos būtų labiau struktūriškai apibrėžtos ir veiksmingesnės, tuo pat metu remiant didelio poveikio technologijas; ragina valstybes nares geriau išnaudoti sanglaudos politikai ir moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai skiriamų fondų sąveikos galimybes;

35.   mano, kad reikėtų suteikti įtakingesnį vaidmenį Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) remiant investicijas į infrastruktūrą, ekologiškas technologijas, naujoves ir MVĮ;

36.   pabrėžia, kad pradėti rūpintis naujovėmis reikia nuo geresnio švietimo ir ragina Komisiją skatinti naujas verslo, mokslo ir universitetinių mokslinių tyrimų sričių partnerystes;

37.   ragina laikytis plataus požiūrio į būsimą ES naujovių politiką; mano, kad didelio poveikio technologijoms reikėtų skirti pakankamai lėšų siekiant, kad Europa taptų šių sričių lydere;

38.   mano, kad transporto sektorius – svarbus veikėjas siekiant strategijoje „ES 2020“ numatyto tvaraus augimo ir kad šis sektorius daug prisideda prie ekonomikos augimo, kuris reikalingas norint įgyvendinti „ES 2020“; mano, kad atsižvelgiant į tai svarbu derinti skirtingas priemones, pvz., energijos šaltinių derinimą, kainų nustatymo priemones ir realistišką išorės sąnaudų įtraukimo į vidaus sąnaudas strategiją, ir kad šioms priemonėms turėtų būti taikomi aiškesni ir realistiškesni tikslai, kurie turėtų būti nuolat peržiūrimi;

39.   primena, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra europinio projekto kertinis akmuo, tačiau šiuo metu jai gresia ekonominės krizės pasekmių pavojus; mano, kad strategija „ES 2020“ turi istorinę galimybę išsaugoti ir sustiprinti Europos sanglaudą, visų pirma pasitelkus skaidrią, paprastą ir sumanią sanglaudos politiką, apsaugotą nuo renacionalizavimo, taip pat taikant ilgalaikį ir nuoseklų finansinį transeuropinių tinklų ir energetinį planą, laisvą ir visiems vienodą prieigą prie IRT ir plačiajuosčio ryšio technologijų, siekiant sudaryti žmonėms, visų pirma jaunimui, galimybes laisvai ir tuo pat metu protingai naudoti naujausias ryšių technologijas;

40.   mano, kad pramonės politika labai svarbi siekiant palengvinti perėjimą prie tvarios ekonomikos; mano, kad ES turėtų skatinti naujoves siekdama vystyti aplinkai nekenkiančius gamybos būdus ir, kai reikia, leisti laikinai teikti kompensacijas, kad Europos pramonė taptų ekologiškesnė pasaulio rinkų kontekste;

41.   mano, kad ES turi imtis didelių ekonomikos projektų, pavyzdžiui: tikrojo Europos energetikos tinklo, Galileo projekto baigimo, plataus ekologiškos technologijos taikymo, įskaitant nuolatinį ES pastatų renovavimą, „e- sveikatą“ ir pastangas gerinti ir atnaujinti informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą;

42.   pabrėžia, kad mano, jog ši rezoliucija yra tik pirmas žingsnis, ir pateiks išsamesnę rezoliuciją dėl kliūčių, problemų ir pavyzdinių projektų per birželio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą;

o
o   o

43.   paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.