Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnį, 10 ir 11 protokolus,

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją (ESS) „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2003 m. gruodžio 12 d.,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 12 d. priimtą Europos Vadovų Tarybos Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 9 d. ir 2009 m. birželio 16 d. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės pranešimus dėl Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP),

–   atsižvelgdamas į ESGP išvadas ir Deklaraciją „Dešimt Europos saugumo ir gynybos politikos metų: sunkumai ir galimybės“, Tarybos priimtas 2009 m. lapkričio 17 d.,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šia tema, ypač į 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos(1), į 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos įgyvendinimo atsižvelgiant į ESGP(2), į 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP(3) įgyvendinimo ir į 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP)(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl NATO vaidmens ES saugumo sistemoje(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl piratavimo prie Somalio krantų problemos politinio sprendimo(6),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos, Kenijos ir Seišelių Respublikos vyriausybių keitimą laiškais dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus ir kurie sulaikyti Europos Sąjungos vadovaujamoms jūrų pajėgoms (EUNAVFOR) vykdant operaciją, perdavimo į minėtąsias šalis,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl institucinių Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektų(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0026/2010),

Europos saugumo strategija ir išsamusis požiūris

1.   primena, kad Europos saugumo strategijoje (ESS) ir jos įgyvendinimo ataskaitoje pabrėžiami pagrindiniai Europos Sąjungai gresiantys pavojai ir problemos:

2.   pabrėžia, kad vykdydama bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir bendrąją saugumo ir gynybos politiką (BSGP), Europos Sąjunga siekia kovoti su ESS išvardytais sunkumais ir pavojais ir taip prisidėti prie Europos piliečių saugumo gerinimo;

3.   pabrėžia, kad Europos Sąjungai reikia vystyti savo strateginę autonomiją vykdant stiprią ir veiksmingą užsienio, saugumo ir gynybos politiką, siekiant skatinti taiką ir tarptautinį saugumą, stiprinti tarptautinį saugumą, ginti savo piliečių saugumą ir savo piliečių, vykdančių BSGP misiją, ginti savo interesus pasaulyje ir remti savo pagrindines vertybes, prisidedant prie veiksmingo daugiašalio bendradarbiavimo, skirto sustiprinti tarptautinei teisei, visame pasaulyje didinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms, remdamasi ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytais tikslais, ir vadovaudamasi Jungtinių Tautų chartijos tikslais ir principais, Helsinkio baigiamojo akto principais, Paryžiaus chartijos tikslais, taip pat su išorės sienomis susijusiais tikslais;

4.   pabrėžia, kad visų pirma atsakomybė išsaugoti taiką ir saugumą pasaulyje tenka JT Saugumo Tarybai, ir pakartoja, jog reikia reformuoti JT organizaciją, kad ji galėtų geriau vykdyti savo funkcijas ir rasti veiksmingus sprendimus, kaip pašalinti visuotines problemas ir pavojus;

5.   pripažįsta, kad Europos Sąjunga turi toliau siekti šių tikslų didindama savo institucijų gebėjimus įveikti šiuos uždavinius, vykdydama daugiašalį bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, ypač Jungtinių Tautų, ir regioninėmis organizacijomis, ypač su ESBO ir Afrikos sąjunga, laikydamasi Jungtinių Tautų chartijos;

6.   dar kartą pakartoja, kad pritaria tam, kad Europos Sąjunga suformuotų išsamų ir iniciatyva grindžiamą požiūrį į kovą su pavojais ir iššūkiais, kuris apimtų įvairių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių turimų ir civilių, ir karinių priemonių derinį; konfliktų prevenciją ir krizių valdymą, finansinę paramą ir vystomąjį bendradarbiavimą, socialinę ir aplinkos apsaugos politiką, diplomatijos ir prekybos politikos priemones ir plėtrą, derinį; pabrėžia, kad šis civilių ir karinių priemonių koordinavimas suteikia papildomos vertės Europos Sąjungos kovos su krizėmis politikai;

7.   į tai atsižvelgdamas ragina valstybes nares veiksmingiau derinti savo nacionalines strategijas ir veiklos priemones su Europos Sąjungos strategijomis ir priemonėmis siekiant nuoseklumo, veiksmingumo ir didesnio poveikio bei viešumo šioje srityje;

8.   pritaria tam, kad kovojant su terorizmu būtų laikomasi koncepcijos, pagrįstos ES kovos su terorizmu strategija ir ES kovos su radikalizmu ir verbavimu strategija, visų pirma tuomet, jei internetas naudojamas terorizmo ir radikalizmo reikmėms; siūlo skatinti diskusijas žmogaus teisių apsaugos ir propagavimo klausimais, ypatingą dėmesį skiriant aukoms;

9.   pripažįsta, kad energetinis saugumas labai svarbus ES valstybių narių gyvavimui, todėl ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti šioje saugumo politikos srityje;

10.   palankiai vertina valstybių narių pastangas, dedamas kovojant su kibernetiniais pavojais; ragina Tarybą ir Komisiją pateikti su kibernetine erdve susijusių problemų analizę ir priemones, kurios būtų veiksmingas ir suderintas, gerąją patirtimi pagrįstas atsakas į minėtuosius pavojus ir kurios ateityje taptų Europos kibernetinio saugumo strategija;

11.   pakartoja savo rekomendaciją, kad Europos saugumo strategija būtų reguliariai persvarstoma, t. y. kas penkerius metus, prasidėjus naujai Europos Parlamento darbo kadencijai ir deramai konsultuojantis su Europos Parlamentu;

12.   pabrėžia, kad baltoji knyga, kuri skatina plačias viešąsias diskusijas, padėtų gerinti BSGP viešumą ir bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje geriau apibrėžiant Europos Sąjungos saugumo ir gynybos tikslus ir interesus, atsižvelgiant į esamas priemones ir išteklius, taip pat padėtų veiksmingiau ir konkrečiau įgyvendinti ESS bei planuoti ir vykdyti Europos Sąjungos atliekamus krizės valdymo veiksmus;

Lisabonos sutartis ir bendrosios saugumo ir gynybos politikos struktūra

13.   ragina Tarybą 2010 m. su Europos Parlamentu ir su valstybių narių parlamentais pradėti esmines diskusijas dėl naujų Lisabonos sutarties nuostatų, susijusių su BSGP politika, įgyvendinimo, taip pat šiais aspektais:

14.   atsižvelgdamas į Europos sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalyje nurodytą abipusės pagalbos sąlygą, ragina tas Europos Sąjungos valstybes nares, kurios yra Vakarų Europos Sąjungos narės, nutraukti 1954 m. pakeistą Briuselio sutartį, įskaitant VES parlamentinę asamblėją;

15.   atsižvelgdamas į tai, kad naujoje sutartyje nustatoma solidarumo sąlyga, ragina Tarybą vėl pradėti diskusijas dėl Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimo, ypač remiantis 2006 m. gegužės mėn. M. Barnjė (Barnier) pranešimu, suvienijant valstybių narių išteklius, kad būtų galima bendrai ir veiksmingai reaguoti gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų atveju, tiek Europos Sąjungos viduje, tiek išorėje;

16.   atsižvelgdamas į tai, kokią pažangą BSGP srityje užtikrina Lisabonos sutartis, pabrėžia, kad Gynybos tarybos, susijusios su Užsienio reikalų taryba, kurią sudarytų gynybos ministrai, kuriai pirmininkautų Komisijos pirmininko pavaduotojas - Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kuri atliktų ypatingą vaidmenį intensyvinant bendradarbiavimą karinių pajėgumų srityje, juos derinant ir integruojant, įsteigimas būtų teisėtas ir naudingas;

17.   mano, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turi skubiai pradėti veiklą siekdama sustiprinti įvairių rūšių Europos Sąjungos politikos suderinamumą ir kad šį suderinamumą praktiškai turi užtikrinti jai pavaldūs ypatingieji įgaliotiniai ar delegacijų vadovai, kurie turėtų būtinus įgaliojimus palaikyti santykius su susijusiomis šalimis ir tarptautine bendruomene;

18.   palaiko Krizių valdymo ir planavimo direktorato (CMPD) steigimą siekiant valdyti krizes, kurio tikslas Europos lygmeniu būtų planuoti civilines ir karines Europos Sąjungos operacijas ir dalyvauti plėtojant BSGP, ypač civilių ir karinių pajėgumų požiūriu; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad gerokai vėluojama sukurti šią naują įstaigą; ragina Europos išorės veiksmų tarnyboje glaudžiau koordinuoti Krizių valdymo ir planavimo direktorato (CMPD) ir BSGP struktūras bei krizių programą ir kitas Komisijos tarnybas, kurios įeina į EIVT, siekiant sukurti koordinuotus strateginio planavimo pajėgumus, norint sukurti išsamų Europos požiūrį;

19.   ragina Komisijos Pirmininko pavaduotoją-Vyriausiąjį Europos Sąjungos įgaliotinį, Tarybą ir valstybes nares pagerinti planavimo gebėjimų civilinėje ir karinėje srityse pusiausvyrą ir pasirūpinti, kad ESGP misijų metu būtų užtikrinama tinkama ir pakankama profesinė patirtis teisingumo, civilinio administravimo, muitų ir tarpininkavimo srityse;

20.   vėl išreiškia paramą nuolatinio ES operacijų centro, kuris būtų pavaldus Komisijos Pirmininko pavaduotojui-Vyriausiajam Europos Sąjungos įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kurio užduotis būtų operatyvinis planavimas ir karinių operacijų vykdymas, sukūrimui; prašo šį operacijų centrą priskirti Europos išorės veiksmų tarnybai; pabrėžia, kad esant dabartinei sistemai, kuriai priklauso septyni štabai, prarandamas veiksmingumas, gebėjimas greitai reaguoti ir susidaro didelių sąnaudų, taip pat pabrėžia, kad siekiant vietoje koordinuoti civilinius ir karinius veiksmus, reikalingas nuolatinis kontaktinis asmuo kariniais klausimais; mano, kad nuolatinis operacijų centras galėtų atlikti karinio planavimo ir vykdymo centro funkcijas ir būti įsteigtas toje pačioje vietoje kaip CPCC siekiant užtikrinti sąveiką, būtiną siekiant veiksmingai koordinuoti civilinius ir karinius veiksmus; pakartoja, kad ES operacijų centras palengvintų bendradarbiavimą su NATO, nepažeisdamas abiejų organizacijų sprendimų priėmimo autonomijos;

21.   pabrėžia poreikį skubiai užmegzti nuolatinį organizuotą bendradarbiavimą, paremtą kuo išsamesniais kriterijais, taip pat pabrėžia, kad tai turėtų užtikrinti aktyvesnį valstybių narių dalyvavimą vykdant BSGP;

22.   pažymi, kad darant pažangą ir plėtojant BSGP turi būti visapusiškai gerbiama atitinkamų ES valstybių narių nuostata laikytis neutraliteto ir neprisijungti prie aljansų ir tam nekenkiama;

23.   pabrėžia šių įvairių reformų svarbą siekiant įgyvendinti nustatytus plataus masto BSGP tikslus, kurie buvo iš naujo nustatyti 2008 m. ir patvirtinti Europos Vadovų Tarybos, ir siekiant padidinti veiksmingumą ir BSGP naudą atsižvelgiant į tai, kad ši priemonė vis labiau naudojama;

Karinės operacijos ir civilinės misijos

24.  ESGP/BSGP dešimtmečio proga džiaugiasi jos pasiekimais ir primena, kad Europos Sąjunga pradeda civilines ir karines operacijas pagal BSGP, siekdama reaguoti į pavojus, kurie gresia tarptautiniam ir europiečių saugumui; pabrėžia, kad dauguma misijų buvo siunčiamos į civilinių krizių valdymo sritis; išreiškia pagarbą 70 000 darbuotojų, kurie dalyvavo ir dalyvauja 23 ESGP misijose ir operacijose (vykstančiose ir jau pasibaigusiose); išreiškia pagarbą iki šiol ėjusiam pareigas Tarybos generaliniam sekretoriui ir vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai Javier Solanai už pastangas, kurias jis dėjo plėtodamas ESGP; dar kartą ragina valstybes nares apibrėžti ESGP misijų dislokavimo kriterijus ir apsvarstyti nacionalinių potencialių konfliktų klausimą;

Somalis – Afrikos Kyšulys

25.   džiaugiasi sėkmingu Europos Sąjungos jūrų pajėgų operacijos (Europos Sąjungos vadovaujamų jūrų pajėgų (EUNAVFOR) Somalyje operacija „Atalanta“) indėliu kovojant su piratais Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų siekiant užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų visus šalies gyventojus, kuriems ji reikalinga; pabrėžia, kad „Atalanta“ tapo pagrindine kovos su piratais veikėja, kuri, be kita ko, veikia per Afrikos Kyšulio saugios laivybos centrą; Pritaria Tarybos sprendimui pratęsti misiją dar vieniems metams iki 2010 m. gruodžio mėn. ir atsižvelgia į šios operacijos įgaliojimų praplėtimą, susijusį su ES tiesioginiais saugumo interesais (piliečių saugumas, tiekimo saugumas) ir su skubia humanitarine pagalba bei skubiomis operacijomis (vykdant Pasaulio maisto programą naudojamų laivų, kuriais gabenamas Somalio gyventojams skirtas maistas, ir logistinę paramą ES karinio stebėjimo misijai Somalyje (AMISOM) teikiančių laivų lydėjimas), įgaliojimų pratęsimą; taip pat palankiai vertina jos indėlį į Europos laivynų bendradarbiavimo stiprinimą ir tolesnį BSGP jūrinio aspekto vystymą; taip pat džiaugiasi tuo, kad trečiosios šalys (Norvegija, Kroatija ir Juodkalnija) dalyvauja šioje operacijoje ir tuo, kad veiksmingai bendradarbiaujama su kitomis šiame regione esančiomis jūrų pajėgomis, ypač atsižvelgiant į bendro informuotumo ir konfliktų šalinimo (SHADE) procesą; tačiau apgailestauja, kad tebesitęsia su operacijos vykdymo teritorijoje sulaikytų įtariamų piratų ir ginkluotų užpuolikų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusios problemos, nes dėl to mažėja tarptautinių kovos su piratavimu pastangų patikimumas;

26.   pabrėžia poreikį kovoti su piratavimo priežastimis, kurios susijusios su Somalyje dominuojančiu nestabilumu ir skurdu, taigi mano, kad ES turėtų remti pereinamojo laikotarpio federalinę vyriausybę, taikant priemones, nukreiptas atkurti saugumą, politinį stabilumą ir teisinę valstybę bei skatinti tvarų vystimąsi, ir jos partnerystę su Afrikos Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis bei parengti bendrą taikos regione sukūrimo strategiją;

27.   ragina ES Somalio atžvilgiu taikyti požiūrį, kurio esmė ta, kad tik plataus masto ilgalaikiai valstybės kūrimo veiksmai, apimantys daugiau nei pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės saugumo pajėgų kūrimą, tvariai prisidės prie taikos ir saugumo kūrimo šalyje; todėl ragina Tarybą ir Komisiją pasiūlyti plataus užmojo bendrą išsamią ES Somalio strategiją;

28.   ypač pabrėžia, kad reikia skubiai veikti siekiant užtikrinti, kad pereinamojo laikotarpio federalinė vyriausybė galėtų išsilaikyti ir sustiprinti Somalio teritorijos kontrolę; taigi pritaria, kad Taryba 2010 m. sausio 25 d. sutarė sukurti BSGP karinę misiją (ES mokymo misija, ESMM Somalis), kuri prisidėtų prie Somalio saugumo pajėgų mokymo Ugandoje, glaudžiai bendradarbiaujant su ES partneriais, įskaitant TGF, Ugandą, Afrikos sąjungą, JT ir Jungtines Amerikos Valstijas; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams apie tai informuoti ir konsultuotis su Europos Parlamentu;

29.   taip pat pabrėžia, kad svarbu šiame regione sustiprinti jūrų priežiūros pajėgumus, ypač teikiant mokymą ir į vieną tinklą sujungiant šio regiono šalių pakrantės apsaugos tarnybas, ir mano, kad Europos Sąjunga turi dalyvauti šiuose veiksmuose palaikydama Džibučio elgesio kodeksą ir Tarptautinės jūrų organizacijos parengtą jo įgyvendinimo planą, dėl kurių susitarė šio regiono valstybės (Jemeno keitimosi informacija centras ir Džibučio laivų įgulų narių mokymo centras);

30.   dėl padėties Jemene dar kartą primena apie savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją ir ragina Komisiją ir Tarybą kartu su tarptautiniais partneriais, įskaitant Jemeno kaimynines valstybes, padėti vyriausybei, taikant išsamųjį požiūrį, apimantį saugumo sektoriaus reformą, kovą su terorizmu bei politinį dialogą, humanitarinę ir ekonominę pagalbą bei švietimą;

Afganistanas ir Pakistanas

31.   primena, kad, siekiant apsisaugoti nuo tiesiogiai europiečių saugumui gresiančių pavojų (terorizmas, prekiavimas narkotikais, masinio naikinimo ginklų platinimas), svarbu Afganistane ir Pakistane stabilizuoti padėtį saugumo ir politikos požiūriu, taigi pritaria 2009 m. spalio 27 d. Tarybos priimtam Afganistanui ir Pakistanui skiriamam Europos Sąjungos planui; pakartoja, kad reikia visapusiškai spręsti šiuos klausimus, labiau susiejant saugumą su vystymusi, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms , taip pat ir su lyčių lygybe; todėl ragina Tarybą ir Komisiją šiuo tikslu imtis konkretesnių priemonių, taip pat didinant Europos Sąjungos indėlį ir užtikrinant, kad šie veiksmai būtų labiau suderinti su valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės veiksmais;

32.   mano, kad įgyvendinant naująją Europos strategiją vienas iš prioritetų turi būti Afganistano institucinių ir administracinių pajėgumų, ypač su teisingumo sistema ir kitomis teisėsaugos institucijomis nei policija, stiprinimas;

33.   primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją žymiai padidinti civilių veiklai Afganistane skiriamas lėšas siekiant Afganistano gyventojams ir tarptautiniams partneriams pateikti ES civilinę prioritetinę sritį kaip labiau matomą; pabrėžia, kad siekiant sukurti teisinę valstybę Afganistane svarbu suformuoti patikimą ir veiksmingą civilinę policiją, ir džiaugiasi Europos Sąjungos policijos misijos Afganistane (EUPOL Afghanistan) atliktu darbu; ragina Tarybą nedelsiant įveikti esamas kliūtis, susijusias su misijos EUPOL darbuotojų trukumu, ir jiems užtikrinti papildomą apgyvendinimą ir atitinkamą logistinę paramą siekiant palengvinti jų išdėstymą provincijose; ragina NATO labiau bendradarbiauti su šia misija ir derinti su EUPOL savo veiksmus policijos srityje pasitelkiant tarptautinį policijos koordinavimo biurą (angl. IPCB);

34.   palaiko Tarybos siūlymą išnagrinėti galimybę parengti paramos Pakistanui misiją siekiant reformuoti jo saugumo sektorius ir sukurti kovos su terorizmu pajėgumus, kad ši šalis galėtų sukurti kovos su terorizmu strategiją, apimančią diskusijas teisinės valstybės ir žmogaus teisių klausimais;

Balkanai

35.   džiaugiasi Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove („EULEX Kosovo“) sėkmingu išdėstymu visoje Kosovo teritorijoje ir pabrėžia, kad svarbu, jog visi misijos elementai (policijos, teisingumo, muitinės) toliau netrukdomi veiktų visoje Kosovo teritorijoje, įskaitant šiaurę;

36.   taigi džiaugiasi tuo, kad pasirašytas „EULEX Kosovo“ ir Serbijos policijos bendradarbiavimo protokolas ir primena, kad šis kovai su organizuotu nusikalstamumu palengvinti skirtas protokolas yra tik techninio pobūdžio;

37.   smerkia visus priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš misiją „EULEX Kosovo“, kurios užduotis – kartu su Kosovo valdžios institucijomis sukurti ir stiprinti teisinę valstybę siekiant naudos visoms Kosovo bendruomenėms;

38.   prašo Tarybos apsvarstyti BSGP karinės operacijos galimybę siekiant pakeisti NATO vadovaujamų taikdarių pajėgas Kosove (KFOR);

39.   kalbėdamas apie Bosniją ir Hercegoviną, primena, kad nepaisant esamų politinių sunkumų, padėtis saugumo požiūriu tebėra palyginti rami ir stabili, ir pabrėžia Europos Sąjungos karinės operacijos („Althea“) indėlį šioje srityje; palaiko Tarybos sprendimą vykdant Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) veiklą daugiausia dėmesio vėl skirti kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija ir pabrėžia, kad teisinės valstybės srityje (apimančioje policiją, teismus ir įkalinimo įstaigas) reikia laikytis visa apimančio požiūrio; ragina Tarybą skubiai imtis veiksmų siekiant plėtoti karinę operaciją „Althea“, kurios pagrindinė užduotis – mokyti Bosnijos karines pajėgas; apgailestauja dėl to, kad nėra vieningo politinio sprendimo dėl Bosnijoje ir Hercegovinoje taikomų tarptautinių priemonių ateities ir kad dėl to kai kurios pajėgas sudarančios valstybės vienašališkai atšaukia savo pajėgas, ir kad tai gali pakenkti Europos veiksmų Bosnijoje ir Hercegovinoje patikimumui ir darnai; primena Tarybai, kad ji toliau puoselėtų galimybę įstoti į ES, kaip numatyta pagal 2005 m. Salonikų susitarimą;

Kaukazas

40.   primena, kad Europos Sąjunga atlieka lemiamą vaidmenį siekiant išvengti Gruzijos ir Rusijos konflikto paaštrėjimo, ypač skubiai nusiuntusi stebėjimo misiją, kurios tikslas – prižiūrėti, kaip įgyvendinami 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimai; apgailestauja, kad Rusijos Federacija iki šiol neįvykdė savo įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė pagal šiuos susitarimus; pabrėžia, kad Europos Sąjungos stebėjimo misijos Gruzijoje vaidmuo tapo dar svarbesnis po to, kai išvyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Jungtinių Tautų misijos;

41.   pritaria misijos pratęsimui dar vieniems metams ir ragina stiprinti šios misijos gebėjimus, įskaitant jos techninę įrangą, atlikti stebėtojo vaidmenį; apgailestauja dėl to, kad misijos darbuotojams Rusijos ir vietinės pajėgos vis dar trukdo nuvykti į separatistinius Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus;

Artimieji Rytai

42.   mano, kad Europos Sąjunga turi atnaujinti savo veiksmus Palestinos teritorijose; džiaugiasi Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) atliktu darbu ir ragina Tarybą apsvarstyti šios misijos išplėtojimo galimybę ir pasiūlyti naują paramos misijos prie Rafaho pasienio posto (EUBAM Rafah) palaikymo ir veiksmingesnio jos įgyvendinimo būdą, taip pat pasiūlyti naują humanitarinės krizės Gazos ruože švelninimo būdą;

43.   kalbėdamas apie Europos Sąjungos jungtinę teisinės valstybės misiją Irake (EUJUST LEX), išreiškia paramą veiksmams, laipsniškai ir atsižvelgiant į padėties vietoje saugumą pradedamiems Irako teritorijoje;

Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys

44.   pripažįsta, kad Europos Sąjunga turi dalyvauti reformuojant kai kurių Afrikos šalių, kaip, pvz., Kongo Demokratinė Respublika ir Bisau Gvinėja, saugumo sektorius, ir ragina Tarybą imantis veiksmų remtis visa apimančiu požiūriu į saugumo sektoriaus reformą (SSR) ir nuolat vertinti šių misijų veiksmingumą ir poveikį;

Haitis

45.   atsižvelgdamas į padėtį Haityje, pabrėžia, kad svarbu derinti Europos paramos priemones; taigi palankiai vertina kolektyvinę ES pagalbą, kurią sudarys ne mažiau kaip 300 policijos darbuotojų, siekiant laikinai sustiprinti JT stabilizavimo misijos Haityje (MINUSTAH) policijos pajėgumus, ir Tarybos sprendimą Briuselyje įsteigti grupę „EUCO Haiti“, kuri koordinuos valstybių narių teikiamą karinę ir saugumo pagalbą siekiant patenkinti JT nustatytus poreikius ir taip papildys Monitorinio ir informavimo centro (MIC) veiklą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Haityje trūksta vietoje vykdomų valstybių narių ir Europos Sąjungos veiksmų koordinavimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę vadovauti Europos veiksmams šioje srityje;

Įgyta patirtis

46.   pabrėžia ES operacijų patirties perdavimo procesų svarbą ir ragina Tarybą apsvarstyti sistemą, kuri padėtų susieti šiuos procesus; taigi ypač norėtų būti informuotas apie pirmąją metinę ataskaitą dėl pastangų, susijusių su civilinių misijų patirties nustatymu ir veikimu į ją atsižvelgiant; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę inicijuoti išsamią ir skaidrią vykdytų ir vykdomų ESGP ar BSGP misijų patikrą siekiant nustatyti jų stipriąsias ir silpnąsias vietas;

47.   džiaugiasi sėkmingu Europos Sąjungos operacijos Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (EUFOR TCHAD/RDA operacija) įgaliojimų perdavimu JT misijai Centrinės Afrikos Respublikoje ir Čade (MINURCAT) ir dabar tikisi, kad bus informuotas apie vykstantį patirties perdavimo procesą, visų pirma apie tai, kaip būsimosiose misijose būtų galima išvengti dabartinių trūkumų ir problemų, susijusių su praktiniais bendradarbiavimo su Afrikos Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis aspektais;

Pratybų politika

48.   pabrėžia, kad vykdant platesnio užmojo ES operacijų politiką ES operacijų planavimas ir atlikimas BSGP srityje, įskaitant ES galimybę vykdyti tikroviškas pratybas (LIVEX), padėtų geriau derinti valstybių narių pajėgumus ir skatinti sąveiką ir keitimąsi patirtimi;

Lyčių ir žmogaus teisių aspekto integravimas
49. primena, kad visuose BSGP veiklos etapuose (ir rengiant, ir vykdant šią veiklą) svarbu nuolat spręsti žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimus; ragina atsižvelgti į JTO Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000 m.) ir į rezoliuciją Nr. 1889 (2009 m.) dėl moterų, taikos ir saugumo apmokant personalą ir vykdant operacijas; norėtų, kad į operacijas būtų siunčiama daugiau moterų; rekomenduoja sustiprinti mokymus žmogaus teisių srityje bei pilietinės visuomenės srityje;
Ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas

50.   palankiai vertina JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1887 ir išreiškia visapusišką paramą į rezoliuciją įtrauktiems raginimams stabdyti branduolinių ginklų platinimą ir dėti daugiau pastangų siekiant nusiginklavimo vykdant griežtą ir veiksmingą tarptautinę kontrolę; ragina valstybes nares prieš 2010 m. konferenciją Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo klausimu parengti tvirtą bendrą poziciją ir primena savo 2009 m. balandžio 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) ateities(8), pabrėždamas, kad būtina dar labiau sustiprinti tris sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo ramsčius: branduolinių ginklų neplatinimą, nusiginklavimą ir bendradarbiavimą dėl atominės energijos naudojimo civilinėms reikmėms; be to, ragina ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT), kad ji pradėtų galioti;

51.   atkreipia dėmesį, kad svarbu kurti tarptautinę saugaus ir užtikrinto branduolinio kuro tiekimo sistemą (t. y. tarptautinę kuro banko sistemą, kurią kontroliuotų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA)), ir kad svarbu rengti priemones, kuriomis būtų siekiama veiksmingiau įgyvendinti vadinamosios masinio naikinimo ginklų (MNG) išlygos, kurį įtraukta į ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo susitarimus, nuostatas;

52.   teigiamai vertina naujosios JAV administracijos deklaracijas ir pateikiamus tikslus, taip pat JAV administracijos įsipareigojimą paspartinti branduolinį nusiginklavimą ir ragina ES ir JAV glaudžiai bendradarbiauti siekiant remti branduolinių ginklų neplatinimą; ragina dvi Europos branduolines valstybes aiškiai nurodyti, kad jos remia šį įsipareigojimą ir pasiūlyti naujų priemonių, kad būtų įgyvendintas šis tikslas; tuo pat metu palankiai vertina Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimą tęsti derybas, kad būtų sudarytas naujas visa apimantis ir teisiškai saistantis susitarimas, kuris pakeistų 2009 m. gruodžio mėn. baigusią galioti Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimo sutartį (angl. START I); tikisi, kad šiuo klausimu kuo greičiau bus pasiekta konkrečių rezultatų;

53.   atkreipia dėmesį į 2009 m. spalio 24 d. Vokietijos koalicijos susitarimą dėl JAV branduolinių ginklų išvežimo iš Vokietijos, kuris pasirašytas siekiant remti Prezidento B. Obamos politiką atsisakyti visame pasaulyje branduolinių ginklų, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant šio tikslo, numatyti tinkami susitarimo tarpiniai etapai, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) peržiūros konferencijoje, vyksiančioje 2010 m., būtina numatyti naujus ginklų kontrolės būdus; ragina kitas valstybes nares, kurios savo teritorijoje turi JAV branduolinių ginklų, prisiimti panašų aiškų įsipareigojimą; turėdamas tai mintyje, palankiai vertina 2010 m. vasario 26 d. Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo ir Norvegijos užsienio reikalų ministrų NATO generaliniam sekretoriui išsiųstą laišką, kuriame raginama pradėti išsamias šio aljanso diskusijas siekiant aptarti, kaip aljansas galėtų priartėti prie bendro politinio tikslo visame pasaulyje atsisakyti branduolinių ginklų;

54.   dar kartą patvirtina, kad yra susirūpinęs dėl padėties Irane ir Šiaurės Korėjoje, primindamas ES įsipareigojimą naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią ginklų platinimo programoms, keliančioms susirūpinimą pasauliniu lygiu, jas sulaikytų, sustabdytų arba, jei įmanoma, panaikintų; tačiau primena, kad kai kurių valstybių vykdomas nusiginklavimas nėra tiesiogiai susijęs su kitų valstybių siekiu sustabdyti ar tęsti savo branduolinių ginklų platinimo programas, todėl valstybėms ar organizacijoms, pasiryžusioms pradėti ar pradėjusioms masinio naikinimo ginklų platinimą, turi būti taikoma griežta politika; pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės elgtųsi atitinkamai ir laikydamosi Sąjungos požiūrio šiuo klausimu;

55.   nusiginklavimo įprastinės ginkluotės srityje klausimu nurodo, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti tolesnių diskusijų dėl tarptautinės sutarties, pagal kurią būtų reglamentuojama prekyba ginklais, pažangai;

56.   dar kartą pabrėžia, kad visapusiškai remia didesnį nusiginklavimą ir visišką tokių ginklų, kaip cheminiai ir bakteriologiniai ginklai, priešpėstinės minos, kasetiniai ir prisodrinto urano šaudmenys, uždraudimą, kadangi jie sukelia daug kančių civiliams gyventojams; taigi ragina sustiprintomis daugiašalėmis pastangomis užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Cheminio ginklo uždraudimo konvencija, Bakteriologinių ir toksinių ginklų konvencija, Konvencija dėl kasetinių šaudmenų, Konvencija dėl priešpėstinių minų ir kad būtų toliau vystomas tarptautinis režimas, pagal kurį draudžiamas masinio naikinimo ginklų platinimas; šiuo požiūriu džiaugiasi visų ES valstybių narių įsipareigojimais, priimtais pagal ES bendrą poziciją dėl ginklų eksporto, taip pat Lisabonos sutarties 28B straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinami ES vykdomi bendri nusiginklavimo veiksmai;

Pajėgumų plėtojimas

57.   primena, kad siekiant atsižvelgti į didėjančius operacinius reikalavimus ir profesionaliau valdyti krizes, Europos Sąjunga privalo plėtoti savo civilinius ir karinius pajėgumus; todėl ragina Tarybą nustatyti naują pagrindinį tikslą, kuris galėtų būti civilinės ir karinės sričių tikslas ir, visų pirma, turėtų būti skirtas veiksmingam pajėgumų plėtojimui;

58.   pabrėžia, kad sunkiomis ekonominėmis sąlygomis labai svarbu siekti civilinių ir karinių pajėgumų sąveikos bei ieškoti sričių, kuriose valstybės narės galėtų sutelkti pastangas ir sukaupti bendrus pajėgumus ES lygmeniu, ekonomikos požiūriu esant sudėtingoms aplinkybėms, – tai labai svarbu norint įveikti padidėjusių gynybos įrangos išlaidų poveikį kartu su gynybai skirto biudžeto apribojimais, taip pat išnaudoti galimybes, atsiradusias įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, kurioje turėtų būti vienas skyrius, kuris prižiūrės civilių ir karinių pajėgumų ugdymą;

59.   dar kartą pabrėžia, kad remia 2008 m. Europos Vadovų Taryboje nustatytus plataus užmojo tikslus sustiprinti civilinius ir karinius pajėgumus; prašo Tarybos nepaisant dabartinio nuosmukio pažengti pirmyn įgyvendinant siūlomus šios srities projektus; ragina Tarybą jį nuolatos informuoti apie pastangas, kurias deda valstybės narės, siekdamos įgyvendinti šiuos tikslus;

60.   pabrėžia, kad nustatyta daug kliūčių greitai dislokuoti civilines misijas; ragina valstybes nares paskatinti savo teisingumo ir vidaus reikalų ministerijas, kad jos imtųsi savo atsakomybės šioje srityje; remia Tarybos pastangas, kuriomis siekiama palengvinti kvalifikuotų, tinkamai išmokytų abiejų lyčių civilių darbuotojų suteikimą ir dislokavimą (nacionalinių strategijų ir bendrų standartų priėmimas, pajėgų sudarymo ir mokymų prieš dislokavimą proceso pagerinimas, civilinių reagavimo grupių (CRG) koncepcijos peržiūra), bei greitai suteikti įrangą naujoms civilinėms misijoms (bendrųjų sutarčių sudarymas ir nuolatinio sandėlio projektas); todėl pritaria sprendimui sukurti laikiną įrangos sandėlį vykdant Europos Sąjungos policijos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje;

61.   pabrėžia, kad civilinėms misijoms turi būti suteiktos integruotos ir apsaugotos komunikacijos priemonės, suderinamos su karinėmis komunikacijos sistemomis;

62.   ragina Tarybą Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) suteikti nuolatinę struktūrą, skirtą atlikti bendroms civilinių ir karinių misijų paramos funkcijoms (įdarbinimo ir viešųjų pirkimų procedūros) siekiant, kad misijos galėtų skirti visą dėmesį savo pagrindinei veiklai;

63.   pabrėžia, kad siekiant racionaliau naudoti išteklius reikia glaudžiai derinti civilinių Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų veiksmus su kitomis Europos Sąjungos priemonėmis; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę kartu su Komisija koordinuoti ir kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba planuoti savo vykdomus panašių sričių veiksmus; ragina, kad civilinės BSGP misijos ir už ES vidaus policijos ir teisminį bendradarbiavimą atsakingi veikėjai, įskaitant Europolą, nuolatos keistųsi informacija, ypač kovojant su organizuotu nusikalstamumu;

64.   pažymi, kad kovinės grupės, nepaisant didelių joms skiriamų išlaidų, iki šiol dar nebuvo panaudotos dėl politinių priežasčių bei dėl to, kad jų dislokavimo sąlygos yra labai griežtos; pritaria veiksmingesniam ir lankstesniam ES kovinių grupių naudojimui siekiant, kad jos galėtų būti naudojamos kaip atsargos pajėgos ar kaip dalinės pakaitinės pajėgos tuo atveju, kai pajėgų sudarymo procesas nuvilia, tinkamai atsižvelgus į valstybių, kurios šias grupes bendrai sukūrė, nuomonę; prašo pratęsti laikiną susitarimą, skirtą padengti lėšoms, susijusioms su strateginiu kovinių grupių dislokavimu, bet taip pat ir padidinti bendras šių kovinių grupių naudojimo išlaidas; ragina Tarybą jas dislokuoti rengiant didelio masto karines pratybas; pritaria Tarybai pirmininkavusios Švedijos inicijuotiems darbams, atliktiems ES kovinių grupių naudojimo sąlygų ir lankstumo srityje ir, jais remdamasis, ragina valstybes nares įgyvendinti priimtas rekomendacijas;

65.   pritaria pažangai, kuri buvo padaryta karinių ir civilinių pajėgumų srityse, ir ragina skubiai pažengti vystant:

66.   pritaria lemiamam EGA vaidmeniui vystant savo svarbiausius gynybos pajėgumus, visų pirma dėl to, kad įgyvendinamos bendros programos; ragina valstybes nares labiau išnaudoti EGA potencialą pagal naująją sutartį, jai skirti biudžetą, atitinkantį tai, ko iš jos tikimasi, ir jai suteikti galimybę geriau numatyti savo veiklą priimant trimetę finansinę ir trimetę darbo programą; ragina valstybes nares kuo greičiau užbaigti EGA ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje organizacijos (OCCAR) administracinio susitarimo bei ES ir OCCAR saugumo susitarimo sudarymą taip, kad būtų veiksmingai užtikrinamas jų bendradarbiavimas ginkluotės srityje;

67.   remia konkurencingos Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės bei atviros ir skaidrios Europos gynybos įrangos rinkos sukūrimą; todėl ragina valstybes nares tęsti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangas laikantis prisiimtų įsipareigojimų joms skirti 2 % išlaidų, skiriamų gynybai, ir gynybos paketo direktyvas harmoningai perkelti į nacionalinę teisę;

68.   ragina Europos nacionalinės gynybos viešųjų pirkimų agentūras imtis konkrečių veiksmų ir remti Europos gynybos agentūrą, kad ji galėtų atlikti daugiau viešųjų pirkimų visos Europos mastu, taip pat parengti elgesio kodeksą, kuriame būtų numatytas principas teikti pirmenybę Europoje pagamintoms prekėms, kurios būtų naudojamos tose gynybos įrangos srityse, kuriose svarbu išsaugoti Europos strateginę autonomiją ir veiksmų nepriklausomumą, taip pat išlaikyti Europos pranašumą technologijų ir pramoninės srityse;

69.   tvirtai remia civilinių ir karinių pajėgumų sąveikų kūrimą; tikisi, kad CMPD ir EGA greitai nustatys savo vienas kitą papildančius vaidmenis: CMPD, kuris priklausys Europos išorės veiksmų tarnybai ir kuriam vadovaus Komisijos pirmininko pavaduotojas-vyriausiasis įgaliotinis, turi vaidinti strateginį darbo inicijavimo ir koordinavimo vaidmenį, visų pirma nustatant bendrus poreikius, o EGA – operatyvinį vaidmenį vystant dvigubos paskirties technologijas ir civilinius bei karinius pajėgumus; mano, kad vystant šias sąveikas galima, inter alia, remtis bendrosios mokslinių tyrimų ir plėtros programos saugumo kryptimi;

70.   džiaugiasi Švedijos pirmininkavimo metu pasiekta pažanga kuriant civilių ir karo ekspertų grupę, skirtą saugumo sektorių reformai, kartu apgailestaudamas dėl vėluojančio šios priemonės, pasiūlytos 2008 m. rudenį, įgyvendinimo, bei tikisi, kad dabar ši grupė bus greitai suformuota;

71.   siekiant sustiprinti Europos personalo narių gebėjimus dirbti kartu, remia mokymų iniciatyvas, visų pirma:

72.   mano, kad siekiant pagerinti dislokuoto personalo mokymą ir optimaliai naudoti mokymo išteklius reikia sukurti sistemiškesnius personalo dalyvavimo mokymuose ir dislokavimo misijose ryšius; ragina Tarybą parengti bendrą Europos dislokuoto personalo statutą, kuriame būtų numatyti mokymo standartai, veiksmų pradžios ar dislokavimo taisyklės, operacijų laisvės lygmenys, teisės ir pareigos, įrangos kokybė ir medicinos priežiūra, taip pat socialinės apsaugos nuostatos mirties, sužeidimo ar invalidumo atveju;

73.   džiaugiasi, kad 2009 m. vasario 26 d. buvo pasirašyta Strasbūro sutartis, pagal kurią Eurokorpusui suteiktas juridinio asmens statusas; ragina Europos Sąjungą prireikus naudoti šias tarptautines pajėgas;

BSGP finansavimas

74.   primena, kad Lisabonos sutartimi pagal BSGP vykdomų misijų ir operacijų finansavimas iš esmės nekeičiamas, t. y.:

75.   primena, kad Lisabonos sutarties nuostatos, susijusios su pradiniu fondu, suteiktu Komisijos pirmininko pavaduotojui-Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui, iš kurio turi būti finansuojama BSGP misijų pasirengimo veikla, iš Sąjungos biudžeto nefinansuojamos; pabrėžia šio fondo, kuriuo būtų galima sustiprinti Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiosiojo įgaliotinio pajėgumus veiksmingai ir greitai parengti ESGP veiksmus, svarbą; todėl ragina valstybes nares skubiai pradėti įgyvendinimo veiksmus;

76.   prašo valstybių narių išplėsti bendrų išlaidų, finansuojamų iš mechanizmo „ATHENA“, sąrašą, siekiant didesnio jų solidarumo ir siekiant skatinti daugiau valstybių narių dalyvauti Europos Sąjungos karinėse operacijose;

77.   siūlo peržiūrint Finansinį reglamentą padaryti lankstesnes taisykles ir procedūras, taikomas krizių valdymui, sričiai, kurioje dažnai susiduriama su specifiniais reikalavimais (dislokavimo greitumas, saugumo klausimai ir t. t.);

78.   primena, kad Komisijos valdomi finansiniai instrumentai, visų pirma, stabilumo priemonė ir Europos plėtros fondas (įskaitant Afrikos taikos priemonę), labai svarbūs krizių valdymui; pabrėžia, kad svarbu koordinuoti šiuos skirtingus instrumentus;

Partnerystės
ES ir NATO

79.   primena, kad reikia sutvirtinti ES ir NATO strateginę partnerystę bei užtikrinti gerą jų bendradarbiavimą; rekomenduoja vengti blokavimo ir ragina peržiūrėti esamus ES ir NATO operatyvinio bendradarbiavimo susitarimus (susitarimą „Berlynas plius“), taip pat pataria rengti naują veikiančią sistemą, kuri palengvintų išsamesnį bendradarbiavimą, kai abi organizacijos dalyvauja tos pačios srities operacijose;

80.   mano, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė turėtų pradėti konkretų dialogą su NATO Generaliniu Sekretoriumi dėl dabar vykdomos NATO strateginės koncepcijos peržiūros, siekdama užtikrinti, kad NATO visapusiškai atsižvelgtų į ES bendros saugumo ir gynybos politikos raidą, įskaitant nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo gynybos srityje galimybę;

81.   apgailestauja, kad iki šiol nepasirašyti NATO ir ES operacijų Afganistane ir Kosove techniniai susitarimai; ragina Tarybą ir valstybes nares panaudoti savo politinę įtaką įtikinant atitinkamas ES ir NATO institucijas užtikrinti susitarimų įgyvendinimą;

82.   pažymi, kad abi organizacijos sklandžiai bendradarbiauja kovojant su piratavimu (operacija „Atalanta“ ir NATO operacija „Ocean Shield“);

83.   džiaugiasi, kad NATO generalinis sekretorius į diskusijas dėl šios organizacijos strateginės koncepcijos siekia įtraukti ES, įskaitant Europos Parlamentą; tikisi, kad rodomi siekiai greitai pavirs konkrečiomis iniciatyvomis;

84.   pritaria ES ir NATO bendradarbiavimui karinių pajėgumų srityje, pvz., veiksmams, skirtiems operatyviniam sraigtasparnių pajėgumui pagerinti;

ES ir Jungtinės Tautos

85.   primena glaudaus ES ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimo svarbą valdant krizes, ypač operacijų zonose, kuriose abi organizacijos dalyvauja arba perima viena kitos vaidmenį; ragina sustiprinti šį bendradarbiavimą, ypač planavimo srityje, ankstyvuoju krizių laikotarpiu;

ES ir Afrikos Sąjunga

86.   pabrėžia glaudaus Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos bendradarbiavimo svarbą laikantis įsipareigojimų pagal ES ir Afrikos strategijos taikos ir saugumo partnerystę; mano, kad Europos Sąjunga turėtų kiek galima labiau remti Afrikos Sąjungą, ypač karo veiksmų zonose, kuriose, kaip, pvz., Somalyje, šioji yra vienintelė jose veikianti organizacija ir ragina Afrikos Sąjungą siekti plėtoti Afrikos reagavimo į krizę pajėgumus bei užtikrinti, kad iš tarptautinių partnerių gaunama parama bus naudojama veiksmingiau; ragina Komisiją ir valstybes nares specialų dėmesį skirti nekontroliuojamo šaulių ir lengvųjų ginklų platinimo problemai, kuri Afrikoje yra ypač aktuali, bei šiame kontekste pabrėžti, kad visos valstybės narės turi laikytis galiojančių taisyklių dėl ginklų, taikomų krizės teritorijose;

ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos

87.   ragina Tarybą vystyti ES ir JAV santykius taikos kūrimo ir krizių valdymo srityje, įskaitant karinius klausimus ir stichines nelaimes, šis bendradarbiavimas yra ypač svarbus vykdant kovos su piratavimu misijas Somalyje, stiprinant Afrikos taikos palaikymo pajėgumus, taip pat vykdant operacijas Kosove ir Afganistane; ypač palankiai vertina JAV dalyvavimą EULEX Kosovo misijoje, kuriai vadovauja Europos Sąjunga;

88.   laikosi nuomonės, kad reikėtų išsamiai ištirti ir patikrinti naująjį priešraketinio skydo variantą, kurį numato JAV administracija, ir jeigu tokia sistema būtų rengiama, ją rengiant turėtų būti atsižvelgiama į bendrą tikslą apginti Europą nuo balistinių raketų grėsmės, palaikant dialogą kontinento mastu ir siekiant į šio skydo rengimą įtraukti Europos gynybos pramonę;

Trečiųjų šalių dalyvavimas ESGP

89.   primena, kad iki šiol penkių kontinentų 24-ios šalys dalyvavo 16-oje ES civilinių ir karinių operacijų; pabrėžia, kad ne ES šalys, dalyvaudamos ES operacijoje, šioms operacijoms suteikia svarios politinės ir operatyvinės naudos; mano, kad Sąjunga turėtų toliau veikti šia kryptimi ir apsvarstyti galimybes geriau įtraukti šias ne ES šalis nepakenkdama savo sprendimų priėmimo savarankiškumui;

Parlamento prerogatyvos

90.   džiaugiasi, kad Taryba aktyviau dalyvauja Europos Parlamento saugumo ir gynybos srities, visų pirma, specialiojo pakomitečio, darbe; džiaugiasi tuo, kad į naujausias Tarybos išvadas dėl ESGP įtrauktas skirsnis dėl santykių su Parlamentu; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pagal Lisabonos sutartį žengti tolimesnius žingsnius šia kryptimi siekiant BSGP suteikti tvirtą politinį teisėtumą;

91.   primena, kad Europos Parlamentas yra vienintelė viršvalstybinė institucija, kuri gali teisėtai vykdyti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos demokratinę priežiūrą, ir kad šis vaidmuo sustiprintas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Vakarų Europos Sąjungos asamblėja, kuri egzistuoja pakeistosios Briuselio sutarties, kurią pasirašė ne visos Europos Sąjungos valstybės narės, dėka, neturi nei politinių galių, nei gali teisėtai atlikti parlamentinės BSGP priežiūros;

92.   todėl ragina Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus, atsižvelgiant į Lisabonos Sutarties suteiktas galimybes, visokeriopai naudotis prie šios sutarties pridėtu Protokolu Nr. 1 siekiant sustiprinti savo bendradarbiavimą BUSP ir BSGP srityse vystant glaudesnius ir labiau struktūrizuotus jų atitinkamų atsakingų komitetų darbo santykius saugumo ir gynybos klausimais; pabrėžia, kad šis sustiprintas Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas pakeis prerogatyvas, kurias nepagrįstai sau suteikė Vakarų Europos Sąjungos asamblėja; taip pat pabrėžia būtinybę pritaikyti savo struktūras siekiant veiksmingiau užtikrinti BSGP priežiūrą; primygtinai ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę rasti būdų kaip nuo pat ankstyvųjų stadijų įtraukti Europos Parlamentą ir jo atsakingą komitetą į civilinių krizių valdymo koncepcijų ir operacijų planų kūrimą;

93.   prašo Tarybos iš anksto pranešti Parlamentui apie misijų ir operacijų rengimą bei apie jų vykdymą; siūlo Tarybai siekiant skaidrumo nuolatos informuoti apie mechanizmo „ATHENA“ ir pradinio fondo naudojimą, kaip tai jau daroma naudojant BUSP lėšas civilinėms misijoms; mano, kad siekiant biudžeto aiškumo visos nekarinės išlaidos visų pirma turėtų būti nurodytos ES biudžete, o kaip papildomas žingsnis, atlikus reikalingus Sutarties pakeitimus, karinės išlaidos taip pat turėtų būti nurodomos ES biudžete;

94.   ragina peržiūrėti 2002 m. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinius susitarimus dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija ESGP ir BSGP srityse, siekiant, kad atsakingi Parlamento nariai, visų pirma, Saugumo ir gynybos pakomitečio ir Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkai, galėtų gauti informaciją, kurios reikia tam, kad jie galėtų informuotai naudotis savo prerogatyvomis;

o
o   o

95.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO Parlamentinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų bei NATO Generaliniams Sekretoriams.

(1) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 580. (2) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 334. (3) OL C 285 E, 2009 11 26, p. 23. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0075. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0076. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0099. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0057. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0333.