Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2502(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0137/2010

Debatai :

PV 10/03/2010 - 6
CRE 10/03/2010 - 6

Balsavimas :

PV 10/03/2010 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0062

Priimti tekstai
PDF 223kWORD 74k
Trečiadienis, 2010 m. kovo 10 d. - Strasbūras
Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis
P7_TA(2010)0062RC-B7-0137/2010

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) ateities (2008/2324(INI))(1),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2004 m. vasario 26 d.(2), 2005 m. kovo 10 d.(3), 2005 m. lapkričio 17 d.(4) ir 2007 m. kovo 14 d.(5) rezoliucijas dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Irano(6),

–   atsižvelgdamas į artėjančią 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalių konferenciją šios sutarties persvarstymo klausimu,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, susijusias su ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais, ypač į Rezoliucijas 1540(2004), 1673(2006) ir 1887(2009),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 3 d. vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtą deklaraciją (3 priedas),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo(7),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–   atsižvelgdamas į neseniai parengtą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą (2009/II),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos pareiškimą dėl tarptautinio saugumo stiprinimo, ypač į šio pareiškimo 6, 8 ir 9 punktus, kuriuose pabrėžiama, kad ES ryžtingai kovos siekdama užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui ir jų tiekimo priemonėms,

–   atsižvelgdamas į Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) visapusiškų saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, į Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją, į Tarptautinę konvenciją dėl kovos su branduolinio terorizmo aktais, į Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksą, į 2009 m. nustojusią galioti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (angl. START I) ir į Strateginių branduolinių ginklų arsenalo mažinimo sutartį (angl. SORT),

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą, dėl kurios 2008 m. gruodžio 11 d. susitarė Europos Vadovų Taryba,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 21 d. klausimus Komisijai ir Tarybai dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (O-0170/2009 – B7-0010/2010, O-0169/2009 – B7-0009/2010),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2009 m. gruodžio 10–11 d. pareiškimą dėl Irano,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi masinio naikinimo ginklų platinimas ir jų tiekimo priemonės yra viena iš didžiausių grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui ir kadangi didžiausias saugumo prioritetas yra užkirsti kelią teroristams ar dar daugiau valstybių įsigyti branduolinį ginklą ar jį naudoti, sumažinti pasaulines branduolinių ginklų atsargas ir kurti pasaulį be branduolinio ginklo,

B.   kadangi akivaizdu, kad nepakankamai pažengta siekiant konkrečių tikslų (pvz., vadinamųjų 13 praktinių tikslų(8)), susijusių su Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties siekiais, dėl kurių susitarta ankstesnėse konferencijose šios sutarties persvarstymo klausimais, ypač dabar, kai susiduriama su pačia įvairiausia grėsme, įskaitant intensyvėjantį ginklų platinimą; kadangi tai neatskiriama nuo didėjančios branduolinių technologijų paklausos, nuo to, kad lengviau jų įsigyti, ir nuo galimybės šioms technologijoms ir radioaktyviosioms medžiagoms patekti į nusikalstamų organizacijų ir teroristų rankas,

C.   kadangi svarbu stiprinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį – visuotinės ginklų neplatinimo tvarkos kertinį akmenį – ir nedelsiant imtis ryžtingo politinio vadovaujamojo vaidmens bei daugybės nuoseklių pažangių veiksmų siekiant iš naujo užtikrinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties svarumą ir stiprinti susitarimus, sutartis bei agentūras, kurios sudaro dabartinę ginklų platinimo ir nusiginklavimo sistemą, visų pirma, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį ir TATENA,

D.   kadangi būtina toliau stiprinti visus tris Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ramsčius, t. y. siekį užkirsti kelią ginklų platinimui, skatinti nusiginklavimą ir bendradarbiavimą naudojant branduolinę energiją civilinėms reikmėms,

E.   kadangi Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį pasirašiusios vadinamosios branduolinės valstybės nenori mažinti savo branduolinio arsenalo ar jo likviduoti ir mažiau vadovautis karine grasinimo branduoliniu ginklu doktrina,

F.   ragindamas siekti didesnės pažangos visais nusiginklavimo aspektais ir stiprinti saugumą pasaulyje,

G.   kadangi ES įsipareigojusi panaudoti visas turimas priemones, kad užkirstų kelią susirūpinimą visame pasaulyje keliančioms ginklų platinimo programoms, skatintų jas nutraukti, stabdyti ir, jei įmanoma, panaikinti, kaip aiškiai pažymėta 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje,

H.   kadangi ES turi dėti daugiau pastangų kovodama su ginklų platinimo srautais ir jo finansavimu, taikydama sankcijas už ginklų platinimą ir kurdama priemones, skirtas užkirsti kelią nematerialiam žinių ir techninės patirties perdavimui taikant visas prieinamas priemones, įskaitant daugiašales sutartis ir patikros mechanizmus, nacionalinę ir tarptautiniu mastu koordinuojamą eksporto kontrolę, kooperatyvias grėsmės mažinimo programas ir politinius bei ekonominius svertus,

I.   palankiai vertindamas 2009 m. lapkričio 3 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą branduolinio nusiginklavimo deklaraciją (3 priedas), kurioje pabrėžta būtinybė išsaugoti ir stiprinti susijusias daugiašales priemones, ypač Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, reikšdamas pritarimą įsigaliojusiai Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarčiai ir paraginęs 2010 m. sausio mėn. pradėti derybas dėl Skiliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutarties; be to, pažymėdamas, kad deklaracijoje pakartojama, jog Iranas ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) turi vykdyti savo tarptautinius branduolinės veiklos įsipareigojimus,

J.   kadangi Iranas praleido nustatytą metų pabaigos terminą, kuriam pasibaigus jis turėjo paklusti raginimams ir įsileisti TATENA inspektorius į savo branduolinius objektus; kadangi iki šiol Iranas nepadarė nieko, kad iš naujo įtikintų tarptautinę bendruomenę, jog jo branduolinė programa yra išskirtinai taikaus pobūdžio,

K.   paskatintas pasiūlymų dėl nusiginklavimo, kuriuos 2007 m. sausio mėn. ir 2008 m. sausio mėn. ragino priimti Henry Kissinger, George P. Shultz, William J. Perry ir Sam Nunn, ir jiems antrinančių buvusių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Belgijos valstybės pareigūnų pareiškimų, taip pat paskatintas pavyzdinės branduolinių ginklų konvencijos bei Hirošimos ir Nagasakio protokolo, kuriuos remia viso pasaulio pilietinės organizacijos ir politiniai lyderiai, bei tokių kampanijų, kaip „Global Zero“,

L.   kadangi NATO strateginės koncepcijos persvarstymas yra galimybė iš naujo įvertinti viso Aljanso branduolinę politiką siekiant atsisakyti branduolinio ginklo visame pasaulyje; kadangi remiantis NATO susitarimais dėl bendro branduolinių pajėgumų naudojimo ar dvišaliais susitarimais, penkiose branduolinio ginklo neturinčiose NATO valstybėse (Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje) tebėra dislokuota 150–200 taktinių branduolinių ginklų,

M.   kadangi norint atgaivinti ir stiprinti ginklų neplatinimo tvarką būtinas ES ir jos partnerių, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos, glaudus savitarpio koordinavimas ir bendradarbiavimas,

N.   kadangi bendra Didžiosios Britanijos ir Norvegijos iniciatyva, kuria siekiama įvertinti, ar pagrįstas galimas branduolinių ginklų išmontavimas, ir nustatyti aiškius šio išmontavimo procedūros etapus bei su juo susijusią patikros tvarką, yra konkretus indėlis siekiant teisingo tikslo,

O.   kadangi 2008 m. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės paskelbė mažinsiančios branduolinių kovos galvučių skaičių, tačiau kartu nusprendė ir modernizuoti savo branduolinį arsenalą; kadangi visos valstybės narės įsipareigojusios prisidėti prie sėkmingos ES branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo politikos,

1.   ragina visas susijusias šalis pasinaudoti galimybe ir artėjančios 2010 m. JT Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijos metu pasistūmėti siekiant tikslo visiškai baigti branduolinį nusiginklavimą remiantis Tarptautinės pažangaus branduolinių ginklų likvidavimo visame pasaulyje sutarties nuostatomis ir dėti pastangas, kad pasaulinis branduolinis nusiginklavimas būtų baigtas laipsniškai, darniai ir vadovaujantis daugiašališkumo principu;

2.   pabrėžia būtinybę 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijoje parengti strategijas, kurių tikslas – pasiekti susitarimą dėl sutarties, pagal kurią būtų siekiama sustabdyti ginklams naudojamų skiliųjų medžiagų gamybą vadovaujantis nediskriminavimo principu: pagal sutartį, dėl kurios būtų susitarta derybų metu, turėtų būti reikalaujama, kad branduolinio ginklo neturinčios ar Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šiuo metu nepasirašiusios valstybės atsisakytų gaminti ginklams naudojamas skiliąsias medžiagas ir išmontuotų visus veikiančius šiems ginklams naudojamų skiliųjų medžiagų gamybos įrenginius;

3.   pabrėžia, kad penkios JT Saugumo Tarybos narės, kurių visos turi branduolinį ginklą, turėtų siekti laipsniškai atsisakyti ginklams naudojamų skiliųjų medžiagų gamybos ir išmontuoti visus turimus šiems ginklams naudojamų skiliųjų medžiagų gamybos įrenginius;

4.   ragina visas šalis persvarstyti savo karinę doktriną siekiant, kad būtų atsisakyta galimybės suduoti pirmąjį smūgį;

5.   ragina Tarybą ir valstybes nares darniai, noriai ir matomai dalyvauti 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijos diskusijose, ypač siūlant ambicingą pasaulinio nusiginklavimo tvarkaraštį ir konkrečias JT konferencijos nusiginklavimo klausimais atgaivinimo iniciatyvas, grindžiamas suformuluotais principais ir tikslais, dėl kurių sutarta baigiantis 1995 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijai, ir vadinamųjų 13 praktinių tikslų, dėl kurių vieningai susitarta 2000 m. persvarstymo konferencijoje;

6.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad Izraelis, Indija ir Pakistanas taip ir nepasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, o 2003 m. jos signatare atsisakė būti Šiaurės Korėja; ragina šias valstybes pasirašyti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį;

7.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją / Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie visus pasirengimo 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijai posėdžius ir tinkamai atsižvelgti į jo nuomonę su šia konferencija susijusiais branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais;

8.   šiuo požiūriu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją / Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą ir Komisiją dėti visas pastangas ir bendradarbiaujant su visomis šalimis bei nevalstybiniais veikėjais, kovojančiais už pasaulį be branduolinio ginklo, ypač su tinklu „Mayors for Peace“, užtikrinti, kad Europoje būtų išsamiai informuojama apie ginklų neplatinimo klausimą;

9.   teigiamai vertina tai, kad į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir veiksmų planus įtraukiamos masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos; pabrėžia, kad šias priemones turi įgyvendinti visos be išimties ES šalys partnerės;

10.   itin palankiai vertina 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje pasakytą JAV Prezidento Baracko Obamos kalbą, kurioje išreiškiamas įsipareigojimas teikti prioritetą branduolinio nusiginklavimo klausimui ir bendromis pastangomis kovoti už pasaulio be branduolinio ginklo viziją; ragina Tarybą visapusiškai pritarti šiam įsipareigojimui;

11.   pakartoja, kad svarbu, jog Taryba, bendradarbiaudama su savo partneriais, veiksmingai remtų konkrečius pasiūlymus dėl visų rūšių branduolinio kuro gamybos, naudojimo ir perdirbimo klausimų perdavimo TATENA kontrolei, įskaitant tarptautinio kuro banko sukūrimą; be to, remia kitas daugiašalio branduolinio kuro ciklo iniciatyvas, kurių imantis būtų užtikrintas taikus branduolinės energijos naudojimas, atsižvelgdamas į tai, kad Parlamentas palankiai vertina Tarybos ir Komisijos pasirengimą skirti iki 25 mln. EUR TATENA kontroliuojamam branduolinio kuro bankui sukurti, ir pageidautų, kad būtų greičiau pritarta su šiuo klausimu susijusiems bendriems veiksmams;

12.   remia pastangas toliau stiprinti TATENA įgaliojimus, įskaitant TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų platesnį taikymą ir kitus veiksmus, skirtus pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms kurti; siekia užtikrinti, kad šiai organizacijai būtų skirta pakankamai išteklių, reikalingų jos esminiai užduočiai – užtikrinti saugią branduolinę veiklą – vykdyti; ragina Tarybą ir Komisiją dėti visas pastangas, reikalingas TATENA pajėgumams stiprinti, įskaitant Seibersdorfe (Austrija) veikiančios TATENA saugumo garantijų analitinės laboratorijos modernizavimą;

13.   pabrėžia kuo greitesnio Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties įsigaliojimo svarbą; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina JAV administracijos ketinimą užtikrinti šios sutarties ratifikavimą; ragina Tarybą visapusiškai remti derybas dėl sutarties, pagal kurią būtų kaip galima greičiau uždrausta branduoliniams ginklams arba kitiems branduoliniams prietaisams naudojamų skiliųjų medžiagų gamyba; susidomėjęs laukia naujo JAV branduolinė strategijos persvarstymo (angl. „Nuclear Posture Review“), po kurio JAV būtų įpareigotos nebegaminti naujų, įskaitant bunkeriams griauti skirtų, branduolinių ginklų, numatyta gerokai sumažinti branduolines atsargas, o JAV daugiau dėmesio turėtų skirti nebranduolinei gynybai;

14.   ragina gilinti dialogą su naująja JAV administracija ir visomis branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis siekiant įgyvendinti bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – laipsniškai mažinti branduolinių kovos galvučių atsargas; ypač pritaria JAV ir Rusijos veiksmams, skirtiems siekiama iš esmės sumažinti šių valstybių branduolinių ginklų skaičiui, kaip numatyta pagal sutartis START I ir SORT;

15.   atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Rusijos Federacijos ir JAV sprendimą pradėti derybas siekiant sudaryti naują išsamų teisiškai įpareigojantį susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. gruodžio mėn. nustojusi galioti sutartis START, taip pat palankiai vertina Prezidento Baracko Obamos ir Prezidento Dmitrijaus Medvedevo 2009 m. liepos 6 d. pasirašytą bendrą susitarimą dėl susitarimo, kuris bus sudarytas po to, kai baigs galioti sutartis START I; palankiai vertina pastarojo meto JAV ir Rusijos derybų pažangą ir tikisi, kad remiantis kito, 2010 m. kovo 9 d. Ženevoje vyksiančio, derybų raundo išvadomis bus sudarytas galutinis susitarimas;

16.   atkreipia dėmesį į tai, kad JAV atsisakė savo ankstesnių planų Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos skydą; pritaria naujam principui, pagal kurį numatoma įtraukti visą Europą ir Rusiją;

17.   ragina kurti zonas be branduolinio ginklo – tai būtų teigiamai vertintinas žingsnis pasaulio be branduolinio ginklo linkme; atsižvelgdamas į tai mano, kad zona be branduolinio ginklo Artimuosiuose Rytuose yra itin svarbus žingsnis siekiant ilgalaikės ir visapusiškos taikos regione; pabrėžia, kad šiuo metu Europoje atsisakius visų taktinių kovos galvučių būtų sukurtas precedentas tolesniam branduoliniam nusiginklavimui vykdyti;

18.   atkreipia dėmesį į taktinių branduolinių ginklų strateginį anachronizmą ir į tai, jog Europa turi dalyvauti mažindama šių ginklų atsargas ir, palaikydama išsamesnį dialogą su Rusija, užtikrinti, kad Europoje jų apskritai nebeliktų; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į 2009 m. spalio 24 d. Vokietijos koalicijos susitarimą dėl branduolinio ginklo išgabenimo iš Vokietijos vadovaujantis bendrais kovos už pasaulį be branduolinio ginklo principais; teigiamai vertina 2010 m. vasario 26 d. Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo ir Norvegijos užsienio reikalų ministrų NATO Generaliniam Sekretoriui išsiųstą laišką, kuriame raginama surengti išsamią Aljanso diskusiją apie tai, kaip organizacija galėtų priartėti prie bendro politinio tikslo – pasaulio be branduolinio ginklo;

19.   pritaria tam, kad sprendžiant Irano branduolinės programos problemą būtų vadovaujamasi dvejopo poveikio principu; dar kartą ragina Iraną nedelsiant visapusiškai vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir TATENA rezoliucijas, visų pirma, laikytis reikalavimų, kurie išdėstyti 2009 m. lapkričio 27 d. TATENA valdytojų tarybos rezoliucijoje; ragina Tarybą paremti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veiksmus, jeigu Iranas ir toliau nebendradarbiautų su tarptautine bendruomene savo branduolinės programos klausimais; ragina Tarybą būti pasirengusią imtis būtinų griežtų priemonių, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią branduolinio ginklo platinimui ir kurias taikant būtų prisidėta prie šio JT Saugumo Tarybos proceso;

20.   apgailestauja dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atlikto branduolinio bandymo ir dėl to, kad ji atmetė 2009 m. rugsėjo 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1887(2009); vis dėlto pritaria JAV pasiūlytam dvišalio dialogo principui, grindžiamam šešiašalėmis derybomis, siekiant Korėjos pusiasalyje visiškai atsisakyti branduolinio ginklo, ir pažymi, kad šiuo požiūriu ypatingą vaidmenį atlieka Kinija;

21.   pripažindamas, kad neleistina prekyba branduolinėmis medžiagomis ir jų naudojimas tiesiogiai kelia didelę grėsmę saugumui pasaulyje, pritaria, kad 2010 m. balandžio mėn. būtų sušauktas aukščiausiojo lygio susitikimas branduolinio saugumo klausimais, ir tikisi konkrečių pasiūlymų dėl didesnio pažeidžiamų branduolinių medžiagų saugumo, tarp kurių galėtų būti įtrauktos veiksmingo neteisėto medžiagos pasisavinimo atvejų tyrimo ir už tai atsakingų asmenų baudžiamojo persekiojimo priemonės;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijos pirmininkui ir TATENA Generaliniam Direktoriui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0333.
(2) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 152.
(3) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 253.
(4) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 453.
(5) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 146.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0016.
(7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0255.
(8) Jungtinės Tautos. 2000 m. branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalių konferencija šios sutarties persvarstymo klausimu, NPT/CONF.2000/28 (I ir II dalys).

Teisinė informacija - Privatumo politika