2010 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Gilado Shalito
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1949 m. trečiąją Ženevos konvenciją ir į 1949 m. Ženevos konvencijų bendrąjį 3 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1979 m. Tarptautinę konvenciją dėl kovos su įkaitų ėmimu,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 18 d. ES pirmininkaujančios šalies Europos Sąjungos vardu paskelbtą pareiškimą dėl humanitarinės padėties Gazoje, kuriame Izraelio kario Gilado Shalito pagrobėjai raginami nedelsiant jį išlaisvinti,
– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 18 d. JAV Kongreso rezoliuciją Nr. 921,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Artimuosiuose Rytuose, kuriose raginta išlaisvinti Giladą Shalitą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi organizacijos „Hamas“ nariai 2006 m. birželio 25 d. Izraelyje pagrobė kapralą (dabar suteiktas seržanto laipsnis) Giladą Shalitą,
B. kadangi seržantas Gilad Shalit yra Europos (Prancūzijos) ir Izraelio pilietis,
C. kadangi nuo tada, kai buvo pagrobtas kaip įkaitas, seržantas G. Shalit laikomas izoliuotas Gazoje ir jam neužtikrinamos pagrindinės pagal 1949 m. Ženevos konvencijų bendrą 3 straipsnį ir trečiąją Ženevos konvenciją nustatytos teisės,
D. kadangi organizacija „Hamas“ prisiėmė atsakomybę už užsitęsusį seržanto Gilado Shalito kalinimą ir pareiškė, kad jo kalinimo sąlygos atitinka 1949 m. trečiosios Ženevos konvencijos 3 straipsnio nuostatas,
E. kadangi visos konflikto Artimuosiuose Rytuose šalys bet kokiomis aplinkybėmis turi paisyti tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų,
F. kadangi izraeliečių ir palestiniečių savitarpio pasitikėjimo ugdymas yra esminė dalis taikos proceso, kurio tikslas – užtikrinti, kad dvi gretimos valstybės gyventų taikiai ir saugiai,
G. kadangi 2009 m. spalio mėn. gautas vaizdo įrašas, kuriame rodomas nelaisvėje kalinamas karys, rankose laikantis Gazoje leidžiamą 2009 m. rugsėjo 14 d., pirmadienio, laikraštį, yra įtikinamiausias įrodymas, kad seržantas G. Shalit gyvas,
2. ragina organizaciją „Hamas“ tesėti žodį ir užtikrinti seržantui G. Shalitui teises ir privilegijas, kurios nustatytos pagal 1949 m. trečiąją Ženevos konvenciją;
3. apgailestauja, kad ir toliau nepaisoma pagrindinių seržanto G. Shalito žmogaus teisių, taip pat apgailestauja, kad jo šeimai ir Izraelio bei Prancūzijos valdžios institucijoms neteikiama informacija apie jo būklę; todėl ragina organizaciją „Hamas“ nedelsiant leisti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams jį aplankyti, taip pat leisti jam bendrauti su savo šeima, kaip nustatyta pagal 1949 m. trečiąją Ženevos konvenciją;
4. pabrėžia, kad svarbu pažangiai siekti, jog būtų priimtas dviejų valstybių sprendimas, ir teigiamai vertina tai, kad atnaujintos regioninės Izraelio ir Palestinos savivaldos derybos;
5. pabrėžia, kad, jeigu visos šalys imtųsi abišalio pasitikėjimo ugdymo priemonių, pavyzdžiui, jeigu būtų išlaisvinta didžioji dalis kalinamų palestiniečių, būtų žengtas konstruktyvus žingsnis seržanto G. Shalitui išlaisvinimo link;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybėms narėms, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Izraelio vyriausybei, Palestinos administracijai bei Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai.