2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų (COM(2009)0217 – C7-0038/2009 – 2009/0063(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0217),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0038/2009),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms (COM(2009)0665),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 100 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0035/2010),
1. priima pirmuoju svarstymu savo poziciją, kuri išdėstyta žemiau;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/.../ES dėl aviacijos saugumo rinkliavų
(1) Už aviacijos saugumą Europos oro uostuose iš esmės atsako valstybės. ▌Todėl būtina sukurti bendrą esminių saugumo mokesčių ypatybių ir tų mokesčių nustatymo tvarkos reguliavimo sistemą, nes nesant tokios sistemos gali būti nesilaikoma pagrindinių tokius mokesčius nustatančių organų ir oro uosto naudotojų santykiams nustatytų reikalavimų.
(2) Mokesčių už oro navigacijos ir antžeminio aptarnavimo paslaugas surinkimas jau aptartas atitinkamai 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1794/2006, nustatančiame bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą(3) ir 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvoje 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką(4).
(3) Labai svarbu, kad oro uosto naudotojai iš mokesčius nustatančio ar taikančio organo periodiškai gautų informaciją, kaip ir kuo remiantis apskaičiuojami aviacijos saugumo mokesčiai. Turėdami tokią informaciją oro uosto naudotojai žinos, kokios yra saugumo paslaugų teikimo išlaidos,kaip nurodyta 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių(5) ir jo įgyvendinimo taisyklėse, susijusių investicijų naudingumas ir bet kokios dotacijos bei subsidijos, kurias saugumo tikslais skiria valdžios institucijos. Kad kompetentingas mokesčius nustatantis ar taikantis organas galėtų deramai įvertinti būsimų investicijų poreikius, turėtų būti reikalaujama, kad oro uosto naudotojai kompetentingą organą laiku informuotų apie savo veiklos prognozes, plėtros projektus, specifinius poreikius ir pageidavimus.
(4) Kadangi saugumo išlaidoms padengti mokėtinos sumos Sąjungoje finansuojamos arba apskaičiuojamos ir renkamos vadovaujantis skirtingais metodais, būtina suderinti apmokestinimo saugumo išlaidų pagrindą tuose Sąjungos oro uostuose, kuriuose saugumo išlaidos privalomai įskaičiuojamos į saugumo mokesčius. Tuose oro uostuose mokesčiai turėtų būti susieti su saugumo užtikrinimo išlaidomis, atsižvelgiant į valstybės skiriamą saugumo išlaidų finansavimą, siekiant išvengti bet kokio pelno ir kad atitinkamuose oro uostuose būtų teikiamos tinkamos ir ekonomiškai naudingos saugumo paslaugos ir įrenginiai.
(5) Svarbu užtikrinti, kad būtų užtikrintas skaidrumas, kai naudojamos nacionalinės saugumo priemonės yra griežtesnės nei bendrieji pagrindiniai standartai (nustatyti Reglamente (EB) Nr. 300/2008 ▌.
(6) Kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje saugumo mokesčiai renkami oro uostuose, nepriklausoma priežiūros įstaiga turėtų užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šios direktyvos taikymą. Ši įstaiga turėtų turėti visus užduotims atlikti būtinus išteklius – personalą, profesines žinias ir finansinius išteklius.
(7)Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė bendrą apmokestinimo sistemą taikyti oro uostų tinklui ar kitoms oro uostų grupėms, įskaitant ir tas, kurios aptarnauja tą patį miestą ar aglomeraciją.
(8)Apskaičiuojant su išlaidomis susijusius saugumo mokesčius turėtų būti remiamasi objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, nustatytaisiais atitinkamuose Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos dokumentuose, pagal kuriuos skatinama atsižvelgti į keleivių skaičių, maksimalią orlaivio kilimo masę arba taikyti jų derinį.
(9) Atsižvelgiant į tai, kad pačios valstybės narės negali deramai pasiekti planuojamos veiklos tikslų, nes nacionaliniu lygiu vienodų visoje Sąjungoje saugumo rinkliavų sistemų nustatyti neįmanoma, o šiuos tikslus dėl veiklos apimties ir poveikio galima geriau pasiekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali imtis priemonių vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Dalykas
1. Šia direktyva nustatomi bendrieji saugumo rinkliavų rinkimo Sąjungos oro uostuose principai.
2. Ši direktyva taikoma visiems oro uostams, esantiems teritorijoje, kurioje taikomos Sutarties nuostatos, ir kurie yra atviri komerciniams vežimams.
Ši direktyva netaikoma rinkliavoms, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1794/2006 renkamoms atlyginti už maršruto oro navigacijos ir terminalų oro navigacijos paslaugas, arba rinkliavoms, renkamoms atlyginti už antžemines paslaugas, išvardytas Direktyvos 96/67/EB priede.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
a)
oro uostas – specialiai orlaiviams tūpti, kilti ir manevruoti pritaikytas sausumos plotas, įskaitant pagalbinius įrenginius, kurių gali prireikti minėtoms procedūroms atlikti laikantis orlaivių eismo ir paslaugų reikalavimų, įskaitant pagalbinius komerciniams skrydžiams, vykdomiems teikiant vežimo paslaugas, reikalingus įrenginius;
b)
oro uosto valdymo organas – organas, kurio tikslas, kartu vykdant kitokią veiklą arba pagal aplinkybes tokios veiklos nevykdant, pagal nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus arba sutartis administruoti ir valdyti oro uosto ar oro uostų tinklo infrastruktūrą bei koordinuoti ir kontroliuoti įvairių atitinkamuose oro uostuose ar oro uostų tinkle dirbančių operatorių veiklą;
c)
oro uostų tinklas – valstybės narės oro uostai, kuriuos valdo kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos paskirtas oro uosto valdymo organas;
d)
kompetentingas organas – oro uosto valdymo organas arba bet kuris kitas organas ar įstaiga, atsakingas už aviacijos saugumo mokesčių dydžio ir struktūros taikymą ir (arba) nustatymą Sąjungos oro uostuose;
e)
oro uosto naudotojas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už keleivių, pašto ir (arba) krovinių skraidinimą iš atitinkamo oro uosto arba į jį;
f)
saugumo mokestis – rinkliava, kurią įvairiomis formomis renka įmonė, oro uostas ar oro uosto naudotojai, skirtas konkrečiai siekiant padengti civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų skirtas saugumo priemonių išlaidas. Šios su aviacijos saugumu susijusios išlaidos gali apimti išlaidas, patirtas užtikrinant Reglamento (EB) Nr. 300/2008 taikymą arba atitinkamos įstaigos su reguliavimu ir priežiūra susijusias išlaidas;
g)
aviacijos saugumas – priemonių ir žmogiškųjų bei materialinių išteklių derinys, skirtas apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų, keliančių pavojų civilinės aviacijos saugumui.
3 straipsnis
Nediskriminavimas
Valstybės narės užtikrina, kad renkant saugumo rinkliavas nebūtų diskriminuojami oro uosto naudotojai arba oro keleiviai.
4 straipsnis
Oro uostų tinklas
Valstybės narės gali leisti kompetentingam oro uostų tinklo organui įvesti bendrą ir skaidrią apmokestinimo saugumo mokesčiais sistemą, apimančią oro uostų tinklą.
5 straipsnis
Bendros apmokestinimo sistemos
Valstybės narės, prieš tai informavusios Komisiją ir laikydamosi Sąjungos teisės aktų, gali leisti kompetentingam organui taikyti bendrą ir skaidrią apmokestinimo sistemą oro uostuose, kurie aptarnauja tą patį miestą ar aglomeraciją, jei kiekvienas oro uostas atitinka visus 7 straipsnyje nustatytus skaidrumo reikalavimus.
6 straipsnis
Konsultacijos ir teisių gynimo priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingas organas turėtų galimybę gauti visą būtiną informaciją apie aviacijos saugumo paslaugų teikimo oro uoste išlaidas.
2. Valstybės narės užtikrina, kad ▌būtų nustatyta privaloma procedūra ▌, kurios laikydamasis kompetentingas organas ir oro uosto naudotojai arba oro uosto naudotojų atstovai ar asociacijos periodiškai konsultuotųsi dėl saugumo mokesčių sistemos taikymo ir tų mokesčių dydžio. Tokios konsultacijos turi vykti bent kartą per metus, nebent jei per paskutinę konsultaciją buvo susitarta kitaip. Kai kompetentingas organas ir oro uosto naudotojai yra sudarę daugiametį susitarimą, konsultacijos rengiamos laikantis šio susitarimo. Valstybės narės pasilieka teisę prašyti dažniau rengti konsultacijas.
3. Kompetentingas organas pasiūlymą keisti saugumo mokesčių sistemą arba tų mokesčių dydį kartu su siūlomų pakeitimų priežastimis pateikia oro uosto naudotojams arba oro uosto naudotojų atstovams ar asociacijoms ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki jo įsigaliojimo. Prieš priimdamas sprendimą kompetentingas organas dėl siūlomų pakeitimų turi konsultuotis su oro uosto naudotojais ir atsižvelgti į jų nuomonę.
4. Kompetentingas organas sprendimą paskelbia ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki jo įsigaliojimo. Jei kompetentingas organas ir oro uosto naudotojai nesusitaria dėl pasiūlytų pakeitimų, kompetentingas organas turi pagrįsti sprendimą oro uosto naudotojų atžvilgiu.
5.Valstybės narės užtikrina, kad nesusitarus dėl kompetentingo organo sprendimo dėl saugumo mokesčių, kiekviena šalis galėtų kreiptis į 10 straipsnyje nurodytą nepriklausomą priežiūros įstaigą, kuri nagrinėja sistemos arba saugumo mokesčių dydžio pakeitimo pagrįstumą.
6.Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 5 dalies aviacijos saugumo mokesčių dydžio ar struktūros pakeitimams tuose oro uostuose, kuriems:
a)
pagal nacionalinę teisę yra taikoma privaloma procedūra, pagal kurią aviacijos saugumo mokesčius arba jų maksimalų dydį nustato arba patvirtina nepriklausoma priežiūros įstaiga; arba
b)
pagal nacionalinę teisę yra taikoma privaloma procedūra, pagal kurią nepriklausoma priežiūros įstaiga nuolat arba reaguodama į suinteresuotųjų šalių prašymus nagrinėja, ar tuose oro uostuose vyksta veiksminga konkurencija. Kai remiantis tokiu tikrinimu situacija tai pateisina, valstybės narės nusprendžia, kad aviacijos saugumo mokesčius arba jų maksimalų dydį nustato arba patvirtina nepriklausoma priežiūros įstaiga. Šis sprendimas taikomas iki tai yra reikalinga remiantis šios įstaigos atliktu tikrinimu.
Pagal šią dalį valstybės narės taikomos procedūros, sąlygos ir kriterijai turi būti susiję, objektyvūs, nediskriminaciniai ir skaidrūs.
7 straipsnis
Skaidrumas
1. Valstybės narės užtikrina, kad kas kartą, kai rengiamos 6 straipsnio 2 dalyje minimos konsultacijos, kompetentingas organas kiekvienam oro uosto naudotojui arba oro uosto naudotojų atstovams ar asociacijoms ▌pateiktų informaciją apie sudedamąsias dalis, kuriomis remiantis nustatoma visų kiekviename oro uoste renkamų saugumo mokesčių struktūra ir dydis. Ši informacija apima bent:
a)
už surinktas saugumo rinkliavas teikiamų įvairių paslaugų ir infrastruktūros sąrašą;
b)
saugumo rinkliavų apskaičiavimo metodą;
c)
bendrą su saugumo mokesčiais susijusių įrenginių ir paslaugų kainų struktūrą;
d)
▌ pajamas, gautas iš saugumo mokesčių,ir bendrą išlaidų paslaugoms, už kurias jie imami, sumą;
e)
bendrą darbuotojų, teikiančių paslaugas, už kurias renkamos saugumo rinkliavos, skaičių;
f)
bet kokį viešosios valdžios institucijų su saugumo mokesčiais susijusių įrenginių ir paslaugų finansavimą;
g)
saugumo mokesčių dydžio prognozes,atsižvelgiant į siūlomas investicijas, eismo augimą ir padidėjusio pavojaus saugumui lygį;
h)
planuojamas investicijas, galinčias labai paveikti saugumo rinkliavų dydį.
2. Valstybės narės užtikrina, kad oro uosto naudotojai prieš kiekvieną 6 straipsnyje numatytą konsultaciją kompetentingam organui pateiktų informaciją, visų pirma apie:
a)
oro eismo prognozes;
b)
jų oro laivyno sudėtį ir numatomą naudojimą;
c)
jų plėtros projektus susijusiame oro uoste;
d)
jų poreikius susijusiame oro uoste;
e)
saugumo mokesčių, kuriuos oro uosto naudotojai renka iš keleivių, išvykstančių iš oro uosto, sumą ir informaciją apie sudedamąsias dalis, kuriomis remiantis nustatomas visų oro uoste renkamų saugumo mokesčių dydis laikantis 1 dalies a–h punktų.
3.Valstybės narės užtikrina, kad būtų viešai prieinama informacija apie kompetentingų organų ir oro uostų naudotojų renkamų saugumo mokesčių dydį.
4.Taikant nacionalinės teisės aktus pagal šį straipsnį pateikta informacija laikoma konfidencialia arba ekonomine prasme jautria informacija ir yra atitinkamai tvarkoma. Tuo atveju, kai oro uostų valdymo organai kotiruojami vertybinių popierių biržoje, visų pirma turi būti laikomasi vertybinių popierių biržos taisyklių.
8 straipsnis
Griežtesnės priemonės
1. Valstybės narės finansuoja papildomas išlaidas, atsiradusias taikant griežtesnes priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnį ▌.
▌
2. Prieš priimdama priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 4 straipsnį, Komisija atlieka poveikio vertinimą dėl poveikio saugumo mokesčių dydžiui. Dėl šio poveikio vertinimo rezultatų Komisija konsultuojasi su Suinteresuotųjų šalių konsultacine grupe, įsteigta pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 17 straipsnį.
9 straipsnis
Saugumo rinkliavų ir sąnaudų sąryšis
Saugumo mokesčiai naudojami tik saugumo išlaidoms padengti. Šios išlaidos apskaičiuojamos taikant kiekvienoje valstybėje narėje visuotinai priimtus apskaitos ir vertinimo principus. Visos pajamos, gautos iš saugumo mokesčių, negali viršyti visų to oro uosto, oro uostų tinklo ar oro uostų grupės aviacijos saugumo išlaidų.
Tačiau valstybės narės užtikrina, kad visų pirma būtų atsižvelgiama į:
–
saugumo veiklai skirtos infrastruktūros ir įrangos, įskaitant pagrįstą tos infrastruktūros ir įrangos nuvertėjimą, finansavimo sąnaudas;
–
pavojų saugumui nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygiu;
–
saugumo personalo ir saugumo veiklos išlaidas;
–
dotacijas ir subsidijas, kurias saugumui užtikrinti skyrė valdžios institucijos.
Į saugumo mokesčių apskaičiavimo išlaidų bazę neįtraukiamos išlaidos, kurios būtų patirtos valstybėms narėms vykdant bendresnes saugumo funkcijas, pavyzdžiui, bendrą viešosios tvarkos palaikymą, žvalgybos informacijos rinkimą ir nacionalinį saugumą.
10 straipsnis
Nepriklausoma priežiūros įstaiga
1. Kad užtikrintų, jog šios direktyvos vykdymui priimtos priemonės būtų tinkamai taikomos, valstybės narės paskiria arba įsteigia nepriklausomą įstaigą, kuri veikia kaip nepriklausoma nacionalinė priežiūros įstaiga. Ši įstaiga gali būti tas pats subjektas, kuriam valstybė narė patikėjo taikyti 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių(6).
2.Pagal šią direktyvą nedraudžiama nacionalinei nepriklausomai priežiūros įstaigai, jai prižiūrint ir prisiimant visą atsakomybei bei visiškai laikantis nacionalinės teisės, pavesti įgyvendinti šią direktyvą kitoms nepriklausomoms priežiūros institucijoms, su sąlyga, kad šis įgyvendinimas vykdomas laikantis tų pačių standartų.
3. Valstybės narės garantuoja nepriklausomos priežiūros įstaigos nepriklausomumą, užtikrindamos, kad ji būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo bet kokių kompetentingų organų arba oro vežėjų. Valstybės narės, kurioms nuosavybės teise priklauso ar kurios valdo oro uostus, oro uostų valdymo organus arba oro vežėjus, užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir valdymu. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausoma priežiūros įstaiga įgaliojimus vykdytų nešališkai ir skaidriai.
4. Valstybės narės Komisijai praneša nepriklausomos priežiūros įstaigos pavadinimą ir adresą, jai paskirtas užduotis bei pareigas ir priemones, kurių imtasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams įvykdyti.
5. Valstybės narės užtikrina, kad nesutariant dėl saugumo rinkliavų būtų imtasi priemonių:
a)
nustatyti kompetentingo organo ir oro uosto naudotojų nesutarimų sprendimo procedūrą;
b)
nustatyti sąlygas, pagal kurias dėl nesutarimo kreipiamasi į nepriklausomą priežiūros įstaigą, ir ypač numatyti, kaip ta įstaiga atmestų skundus, kurie, jos manymu, netinkamai pagrįsti arba kuriems pagrįsti pateikta nepakankamai dokumentų; ir
c)
nustatyti kriterijus, pagal kuriuos nesutarimai bus vertinami siekiant juos išspręsti.
Šios procedūros, sąlygos ir kriterijai turi būti nediskriminaciniai, skaidrūs ir objektyvūs.
6. Nepriklausoma priežiūros įstaiga skelbia metinę savo veiklos ataskaitą.
7.Kai vadovaudamasi nacionaline teise valstybė narė taiko reguliavimo arba teisėkūros procedūrą saugumo mokesčių struktūrai ar dydžiui nacionaliniu lygiu nustatyti ir patvirtinti, už saugumo mokesčių pagrįstumą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos atlieka 1-6 dalyse nustatytas nepriklausomos priežiūros įstaigos užduotis.
11 straipsnis
Pranešimas ir persvarstymas
1. Komisija ne vėliau kaip ...(7)? pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jos taikymo ataskaitą ir prireikus deramus pasiūlymus.
2. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja taikydamos šią direktyvą, visų pirma rinkdamos informaciją šio straipsnio 1 dalyje minėtai ataskaitai.
3.Komisija ne vėliau kaip ...(8)* pateikia aviacijos saugumo finansavimo ataskaitą, kurioje nagrinėjama aviacijos saugumo išlaidų raida ir aviacijos saugumo finansavimo metodai.
12 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės iki ...(9) priima įstatymus ir kitus teisės aktus, ▌būtinus įgyvendinti šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.
3.Jei nė viename valstybės narės oro uoste nerenkami saugumo mokesčiai, nepažeidžiant 11 straipsnio 2 dalies, ta valstybė narė neprivalo laikytis 1 ir 2 dalių nuostatų.
13 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.