Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. sausio 23 d. komunikatą dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. (COM(2006)0013),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m.(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant(3),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį, kuriame numatyta, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos Europos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosminės erdvės politiką, visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų – jaučiančių būtybių – gerovės reikalavimus, taip pat paisytų valstybių narių teisės aktų ar administracinių nuostatų bei papročių, ypač susijusių su religinėmis ceremonijomis, kultūros tradicijomis ir regioniniu paveldu,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. spalio 28 d. komunikatą „Su gyvūnų gerove susijusio ženklinimo galimybės ir Europos informacijos apie gyvūnų apsaugą ir gerovę centrų tinklo steigimas“ (COM(2009)0584),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. spalio 28 d. komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0053/2010),

A.   kadangi gyvūnų sveikatos standartai gyvybiškai svarbūs Europos gyvulininkystei administruoti, nes jie turi vis daugiau įtakos ūkių konkurencingumo lygiui,

B.   kadangi derinant bet kurias galvijų apsaugos nuostatas Europos Sąjungoje tuo pačiu tikslu turi būti nustatytos importo taisyklės siekiant užtikrinti, kad Europos gamintojai išvengtų nepalankios padėties Europos rinkoje,

C.   kadangi bet kokia veikla, skirta gyvūnams apsaugoti ir jų gerovei užtikrinti, turi būti grindžiama principu, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės ir kad turi būti atsižvelgta į jų specifines reikmes, ir kadangi gyvūnų gerovė 21 amžiuje yra humaniškumo išraiška ir Europos civilizacijos bei kultūros uždavinys,

D.   kadangi įgyvendinant gyvūnų gerovės strategiją svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į padidėjusias gyvūnų gerovės išlaidas, ir kadangi nemezgant dialogo Europos ir pasaulio lygmenimis, nevykdant ryžtingos informavimo skatinimo politikos ir neskleidžiant informacijos apie aukštų gyvūnų gerovės standartų privalumus Europoje ir už jos ribų, t. y. šią strategiją vienašališkai įgyvendinant tik Europos Sąjungoje, ambicinga gyvūnų gerovės politika gali būti tik iš dalies sėkminga,

E.   kadangi siekiant toliau plėtoti gyvūnų apsaugą Bendrijoje būtina aktyviau skatinti mokslinius tyrimus ir integruoti gyvūnų apsaugą į visus susijusius poveikio vertinimus, o į sprendimų priėmimo procesą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis; kadangi dabartinių nuostatų skaidrumas, priėmimas ir vienodas taikymas bei stebėsena, kaip jų laikomasi visais lygmenimis, yra būtina sąlyga, kad Europoje būtų įgyvendinta sėkminga gyvūnų apsaugos strategija,

F.   kadangi pastaraisiais metais Europoje priimta įvairių su gyvūnų gerove susijusių teisės aktų, o pasiektas gyvūnų apsaugos lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje,

G.   kadangi savo 2006 m. parengtoje rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją prieš rengiant kitą veiksmų planą pateikti gyvūnų gerovės politikos rengimo ataskaitą ir įtraukti į savo tarptautinių derybų darbotvarkę klausimą dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo visose srityse,

H.   kadangi dar 2006 m. Parlamentas pabrėžė būtinybę geriau informuoti piliečius apie gyvūnų gerovę ir apie mūsų gamintojų pastangas siekiant laikytis taisyklių,

I.   kadangi gyvūnų gerovė negali būti pamiršta, nes jos dėka Europos Sąjunga gali įgyti santykinį pranašumą, tačiau tik tuo atveju, jeigu atviroje rinkoje Europos Sąjunga užtikrins, kad visi iš trečiųjų šalių įvežti gyvūnai ir mėsa atitiks tuos pačius gyvūnų gerovės reikalavimus, kurie taikomi Europos Sąjungoje,

J.   kadangi tuo metu, kai bus vertinamas ir analizuojamas Bendrijos veiksmų planas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m., Europos Sąjunga turi įsipareigoti ryžtingai pasisakyti už gyvūnų gerovės standartų įtraukimą į kito PPO susitarimo skirsnį dėl žemės ūkio iki bus galutinai sudarytas bendrasis susitarimas,

K.   kadangi gyvūnų gerovė, gyvūnų sveikata ir gaminių sauga susiję ir kadangi užtikrinant aukšto lygio gyvūnų gerovę, pradedant jų veisimu ir baigiant paskerdimu, galima pagerinti gaminių saugą ir kokybę,

L.   kadangi tam tikra vartotojų grupė sutinka mokėti didesnę kainą už aukštesnius gyvūnų gerovės standartus atitinkančius produktus, nors kur kas daugiau vartotojų iki šiol renkasi pigesnius produktus,

M.   kadangi savo minėtoje 2006 m. rezoliucijoje Europos Parlamentas primygtinai tvirtino, kad priimamos taisyklės, standartai ir rodikliai turėtų būti grindžiami naujausiomis technologijomis ir mokslo žiniomis, ir pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į ekonominius aspektus, nes būtent siekiant užtikrinti aukštus gyvūnų gerovės standartus ES ūkininkai patiria veiklos, finansinių ir administracinių išlaidų; kadangi nesilaikant abipusiškumo principo kyla grėsmė, kad bus nesąžiningai konkuruojama su Bendrijai nepriklausančiais gamintojais,

N.   kadangi Europos Sąjunga, analizuodama Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. ir prieš pradėdama svarstyti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpiu po 2013 m. klausimus, turi prisiimti nuoseklią poziciją gerovės klausimu atsižvelgdama į ekonominius padarinius, susijusius su papildomomis gyvulių augintojams tenkančiomis išlaidomis, ir susiedama juos su jiems skirtais adekvačiais priedais prie pajamų, kurie būtų skiriami kainų ir rinkų ir (arba) tiesioginės pagalbos politikos pagrindu,

O.   kadangi itin svarbu, jog šalia Europos gyvūnų apsaugos politikos būtų vykdoma nuosekli prekybos politika, kuri turi būti grindžiama tuo, kad, nepaisant ES pastangų, gyvūnų gerovės klausimai neįtraukti nei į 2004 m. liepos mėn. pagrindų susitarimą, nei į jokį kitą svarbų PPO Dohos derybų raundo dokumentą; kadangi tol, kol pagrindiniai PPO prekybos partneriai iš esmės nepakeis savo požiūrio, ekonomiškai nenaudinga taikyti tolesnius gyvūnų gerovės standartus, nes tai darytų neigiamą poveikį tarptautiniam gamintojų konkurencingumui,

P.   kadangi gyvūnų gerovė visuotinai suvokiama kaip su gera gyvūnų padėtimi ir sveikata susijusių standartų ir normų, skirtų patenkinti atitinkamų rūšių gyvūnams būdingiems poreikiams ir ilgalaikėms gerovės reikmėms, taikymo rezultatas; kadangi Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (GSO) pripažįsta, kad vieni iš svarbiausių gyvūnų gerovės reikalavimų yra maistas ir vanduo, galimybė natūraliai elgtis ir sveikatos priežiūra,

Q.   kadangi 2009 m. spalio mėn. Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ pažymima, kad „neretai maisto produktų tiekimo grandinės susitariančiųjų šalių derybinė galia labai skiriasi“ ir kad tai „neigiamai veikia maisto produktų tiekimo grandinės konkurencingumą, kadangi efektyviai dirbantys mažesni proceso dalyviai gali būti priversti tenkintis mažesniu pelningumu, o dėl to būtų ribojamos jų galimybės ir paskatos investuoti į produktų kokybės gerinimą ir diegti inovacijas gamybos procesuose“,

R.   kadangi dėl jau minėto išlaidų didėjimo gamyba gali būti perkelta į kitus regionus, kur gyvūnų apsaugos lygis žemesnis,

2006–2010 m. veiksmų planas

1.   teigiamai vertina Komisijos sprendimą daugiausia dėmesio daugiamečiame gyvūnų gerovės veiksmų plane skirti kelioms esminėms veiklos sritims, o vėliau imtis su jomis susijusių veiksmų;

2.   teigiamai vertina Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m., pagal kurį pirmą kartą į integruotą Europos koncepcijos gyvūnų apsaugos vystymo strategiją įtrauktas prie Amsterdamo sutarties pridėtas protokolas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės;

3.   pažymi, kad dauguma į dabartinį veiksmų planą įtrauktų priemonių įgyvendinta patenkinamai;

4.   pažymi, kad įgyvendinus 2006–2010 m. veiksmų planą pastebėta teigiamų su gyvūnų gerove susijusių pokyčių, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ES ūkininkų pastangos jiems neatnešė naudos nei rinkose, nei tarptautinėje prekyboje, ir pažymi, kad į tai turi būti atsižvelgta rengiant kitą veiksmų planą;

5.   teigiamai vertina darbą, atliktą siekiant rasti alternatyvius bandymų su gyvūnais sprendimus, tačiau apgailestauja, kad dar nepakankamai nuveikta siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos šiuo metu prieinamos bandymų su gyvūnais alternatyvos, jeigu jų esama, kaip reikalaujama pagal susijusius ES teisės aktus;

6.   pripažįsta Komisijos pastangas įtraukti į dvišalius prekybos susitarimus su prekyba nesusijusius klausimus, įskaitant dėl gyvūnų gerovės, tačiau pabrėžia, kad šie su prekyba nesusiję klausimai turi būti veiksmingai skatinami dalyvaujant PPO;

7.   ragina Komisiją informuoti apie pažangą, padarytą PPO derybose siekiant pripažinti ne su prekyba susijusias problemas, įskaitant dėl gyvūnų gerovės, taip pat tai, kokiu mastu atsižvelgiama į gyvūnų gerovės klausimus ir standartus PPO Dohos derybų rando metu;

8.   ypač palankiai vertina pažangą, pasiektą vykdant Gyvūnų gerovės kokybės projektą (angl. „Animal Welfare Quality Project“), susijusį su naujomis mokslo žiniomis ir informacija apie gyvūnų sveikatos ir gerovės rodiklius; tačiau pažymi, kad vykdant šį projektą nebuvo visapusiškai įvertintas klausimas dėl skatinimo praktiškai naudoti šiuos rodiklius;

9.   pripažįsta, kad būtina paisyti šiuo metu ES valstybėse narėse galiojančių gyvūnų gabenimo taisyklių, tinkamai jas įgyvendinti ir itin daug dėmesio skirti palydovinės sistemos, skirtos stebėti, kaip gabenami gyvūnai, sukūrimo klausimui, taip pat ragina Komisiją per laikotarpį iki veiksmų plano galiojimo pabaigos įvykdyti savo įsipareigojimus šioje srityje ir pateikti tyrimą, kurį parengti prašė Parlamentas ir kuris nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1/2005 32 straipsnyje; ragina prieš įgyvendinant bet kokias naujas, moksliškai įrodytais objektyviais rodikliais pagrįstas, taisykles parengti ekonominio poveikio gyvulininkystei analizę;

10.   mano, kad tikslinga numatyta regioninės gyvūnų veislininkystės, rinkodaros ir skerdimo paskatas siekiant, kad būtų išvengta būtinybės toli gabenti veisiamus ir skerdžiamus gyvūnus;

11.   yra įsitikinęs, kad zoologijos sodai atlieka svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie laukinių gyvūnų išsaugojimą ir jų gerovę; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamai griežtos kontrolės, reikalingos užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos direktyvos 1999/22/EB(4) dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose nuostatų, ir ragina Komisiją inicijuoti direktyvos veiksmingumo ir jos įgyvendinimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse tyrimą;

12.   palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant laikytis kiaulių veisimo reikalavimų, nors esama atvejų, kai šių reikalavimų nesilaikoma; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant su šiuo klausimu susijusių Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijų, įgyvendinamuose planuose ir toliau nepakankamai vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 18 d. direktyvos 2008/120/EB, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos standartus, nuostatomis, ir todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir susijusių sektorių atstovus identifikuoti atvejus, kai nesilaikoma minėtųjų reikalavimų, ir nustatyti šios veiklos priežastis bei dėti pastangas, būtinas užtikrinti veiksmingesniam šios direktyvos nuostatų taikymui;

13.   kartu ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma 2012 m. įsigaliosiančio draudimo auginti vištas dedekles nepagerintuose narvuose, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti priemones, būtinas užtikrinti, kad sektorius pajėgtų vykdyti šį įsipareigojimą, ir stebėti įgyvendinimo procesą valstybėse narėse; pabrėžia, kad kiaušinių importas į ES taip pat turi atitikti Europos gamintojams taikomas gamybos sąlygas;

14.   ragina visoje ES uždrausti prekiauti teisė aktų nuostatų neatitinkančias kiaušiniais;

15.   daro išvadą, kad daugeliu atžvilgių dabartinio veiksmų plano neįmanoma įgyvendinti, ir pabrėžia, kad prieš parengiant naujas taisykles būtina taikyti esamas taisykles; tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai taisyklių nesilaikoma, visose valstybėse narėse turi būti taikomos veiksmingos bausmės;

16.   pabrėžia, kad į Komisijos vertinimą, kurį ketinama atlikti 2010 m., turi būti įtraukta išsami pasiekimų analizė ir nurodyta, ko galima išmokti iš potencialių klaidų;

17.   apgailestauja, kad šiuo laikotarpiu Komisija neparengė aiškios komunikacijos strategijos, susijusios su gyvūnų gerovės standartus atitinkančio ūkininkavimo verte, ir apsiribojo 2009 m. spalio mėn. pateikta ataskaita;

18.   pripažįsta, kad remiantis Bendrijos teisės aktais visi gyvūnai laikomi jaučiančiomis būtybėmis (Sutarties 13 straipsnis); taigi pripažįsta, kad veiksmai daugiausia susiję su maisto produktams naudojamais gyvūnais ir kad būtina į 2011–2015 m. veiksmų planą įtraukti nuostatas dėl kitų kategorijų gyvūnų;

2011–2015 m. veiksmų planas

19.   primena, kad remiantis minėtąja 2006 m. rezoliucija buvo numatyta pasibaigus šiuo metu galiojančiam veiksmų planui priimti naują veiksmų planą, taigi primygtinai ragina Komisiją remiantis naujais įrodymais ir mokslo atradimais pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta galiojančio plano įgyvendinimas ir ES gyvūnų gerovės politika, taip pat parengti gyvūnų apsaugos veiksmų planą 2011–2015 m. laikotarpiui ir skirti jam būtiną finansavimą;

20.   ragina imtis priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nedelsiant būtų vykdomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, suderinti standartai bei sudarytos vienodos sąlygos vidaus rinkoje; siekdamas, kad būtų išvengta nereikalingo veiksmų kartojimosi, rekomenduoja įvertinti bet kokius pasiūlymus dėl naujų teisės aktų pasiūlymų lyginant juos su alternatyvia visapusiško esamų teisės aktų įgyvendinimo eiga;

21.   siūlo Komisijai savo vertinimo ataskaitoje, be kita ko, analizuoti, kokiu mastu dabartinis veiksmų planas atitiko Europos visuomenės reikmes gyvūnų gerovės srityje, sistemos tvarumą Europos gamintojų požiūriu ir poveikį vidaus rinkos funkcionavimui nuo tada, kai įgyvendinamas šis planas;

22.   ragina Komisiją pademonstruoti gyvūnų apsaugos standartų poveikį ir visapusiškai atsižvelgti į skirtingų veiksnių, pvz., gyvūnų gerovės, tvarumo, gyvūnų sveikatos, aplinkos, gaminių kokybės ir ekonomiškumo, savitarpio sąveiką;

Bendras Europos gyvūnų gerovės įstatymas

23.   atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje numatyta nauja teisinė padėtis, pagal kurią Europos Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos Europos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosminės erdvės politiką, turi visapusiškai paisyti gyvūnų – jaučiančių būtybių – gerovės reikalavimų, taip pat atsižvelgti į valstybių narių teisės aktų ar administracines nuostatas ir papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regioniniu paveldu; mano, kad šio straipsnio nuostatos taikomos visiems gyvuliams ir nelaisvėje laikomiems, pvz., maisto produktams naudojamiems, naminiams, cirko, zoologijos soduose gyvenantiems ir benamiams gyvūnams, ir atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingos charakteristikos ir gyvenimo sąlygos reikalauja skirtingos priežiūros;

24.   ragina Komisiją remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnio nuostatomis ir poveikio tyrimu bei pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ne vėliau kaip 2014 m. pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl bendro ES gyvūnų gerovės teisės akto, pagal kurį – remiantis esamomis mokslo žiniomis ir įrodytais faktais – būtų prisidėta prie bendro gyvūnų gerovės koncepcijos, susijusių išlaidų ir svarbiausių taikomų sąlygų suvokimo;

25.   mano, kad remiantis gyvūnų sveikatos įstatymo nuostatomis į šį bendrą gyvūnų gerovės įstatymą turi būti įtrauktos tinkamos atsakingo gyvūnų laikymo, suderintos stebėsenos sistemos ir komparatyvinių duomenų rinkimo gairės, taip pat su gyvūnų laikytojų mokymu susiję reikalavimai ir nuostatos, pagal kurias būtų nustatyta konkreti gyvūnų savininkų, ūkininkų ir prižiūrėtojų atsakomybė; mano, kad norint tinkamai įgyvendinti visus šiuos reikalavimus, būtina užtikrinti gamintojams reikalingus išteklius;

26.   mano, kad remiantis Europos gyvūnų gerovės teisės aktais turėtų būti sukurtas bendras pagrindinis Europos Sąjungos gyvūnų gerovės standartas, kadangi tai prielaida laisvai ir nešališkai vietos ir iš trečiųjų šalių importuojamų produktų konkurencijai vidaus rinkoje užtikrinti; tačiau mano, kad turėtų būti numatyta galimybė leisti valstybėms narėms ir regionams nustatyti individualiems gamintojams ar gamintojų grupėms skirtas pažangesnes savanoriškas sistemas neiškraipant konkurencijos ir užtikrinant ES konkurencingumą tarptautinėse rinkose;

27.   mano, kad importuojami produktai turi atitikti tuos pačius gyvūnų gerovės reikalavimus, kurie taikomi Europos ūkinės veiklos vykdytojams;

28.   ragina Europos ūkininkams kompensuoti daugiau gamybos išlaidų, susijusių su aukštesniais gyvūnų gerovės standartais; siūlo nuo 2013 m. įtraukti gyvūnų gerovės priemonių finansavimą į naujos BŽŪP paramos schemas;

29.   taip pat mano, kad svarbiausia šios politikos dalis turi būti piliečių informavimas apie aukštą gyvūnų gerovės lygį ES ir apie įvairių susijusių sektorių dedamas pastangas;

30.   mano, kad itin svarbu įtraukti gyvūnų gerovės reikalavimus į tarptautinius susitarimus, kadangi taip mūsų gamintojai galės konkuruoti pasaulinėje rinkoje, o gamyba nebus perkeliama į kitus regionus, kur gyvūnų gerovės lygis gerokai mažesnis ir todėl šie regionai nesąžiningai konkuruoja su mūsų modeliu;

31.   teigiamai vertina tai, kad minėtajame 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate aptarti įvairių ženklinimo galimybių nurodant su gyvūnų gerove susijusią informaciją klausimai; tačiau primena, kad būtina juos svarstyti atsižvelgiant į platesnį kontekstą, ypač į įvairias esamas aplinkos apsaugos, mitybos ir ženklinimo pateikiant su klimatu susijusią informaciją schemas; pabrėžia, kad Europos vartotojams nurodoma informacija šiuo klausimu turi būti pagrįsta patikimais suderintais moksliniais duomenimis ir pateikta jiems aiškiai suprantamu būdu;

32.   rekomenduoja užtikrinti, kad etiketėje pateikta informacija būtų tiksli, aiški ir kad būtų nurodyta, ar laikomasi ES reikalaujamų aukštų gyvūnų gerovės standartų; siekdamas užtikrinti, kad piliečiai gautų objektyvią informaciją, pažymi, jog Komisija turėtų pasirūpinti, kad jie būtų supažindinti su svarbiausiais faktais apie Europos gyvūnų gerovės sistemą;

33.   rekomenduoja svarstyti, ar gyvūnų gerovės politikos nuosekliai suderinta su kitų sričių Europos Sąjungos politika;

34.   ragina Komisiją išsamiai įvertinti galimas su mūsų gamintojų konkurencingumu susijusias problemas, kurias lemia reikalavimas laikytis Europos gyvūnų gerovės standartų, ir persvarstyti su šių standartų laikymusi susijusias paramos gamintojams sistemas;

35.   mano, kad prieš rengiant bet kokius naujus teisės aktus svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos jau sukurtos bendros ar specifinės taisyklės; kaip pavyzdžius pateikia draudimą naudoti baterinius narvus vištoms, su kiaulių auginimu ir su gyvūnų gabenimu bei su ančių ir žąsų auginimu susijusias taisykles; pabrėžia, kad tolesnės gyvūnų gerovės priemonės turėtų būti rengiamos remiantis kitais Bendrijos tikslais, pvz., susijusiais su tvaria plėtra, ypač su tvaria gyvulininkystės produkcija ir jos vartojimu, su aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga, su geresnio šiuo metu galiojančių teisės aktų įgyvendinimo strategija ir su nuoseklia greitesnės su gyvūnais nesusijusių mokslinių tyrimų pažangos strategija;

Europos informacijos apie gyvūnų gerovę centrų tinklas

36.   mano, kad turėtų būti įsteigtas šiuo metu veikiančioms Bendrijos ar valstybių narių institucijoms pavaldus koordinuotas Europos informacijos apie gyvūnų gerovę centrų tinklas, kurio veikla būtų grindžiama minėtojo bendro gyvūnų gerovės įstatymo nuostatomis; mano, kad šis tinklas turėtų paskirti vieną instituciją, t. y. vieną koordinacinį organą, kuris vykdytų veiklą, priskirtą minėtajame 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate nurodytai „centrinei koordinavimo institucijai“; be to, mano, kad šis koordinacinis organas jokių būdu neturėtų kartoti Komisijos ar kitų agentūrų vykdomos veiklos – jis turėtų tapti paramos priemone, skirta teikti Komisijai, valstybėms narėms, maisto produktų grandinės nariams ir piliečiams pagalbą, susijusią su mokymu ir švietimu, geriausia praktika, informavimu ir bendravimu su vartotojais, taip pat su būsimųjų teisėkūros ir politikos pasiūlymų bei jų poveikio gyvūnų gerovei vertinimu ir savo nuomonės apie tai teikimu, su gyvūnų gerovės standartų vertinimu remiantis naujausiomis turimomis žiniomis ir su ES naujų metodų išbandymo sistemos koordinavimu;

37.   laikosi nuomonės, kad visuomenė turėtų būti tinkamai, rimtai ir remiantis mokslo išvadomis informuojama apie gyvūnų reikmes ir teisingą elgesį su gyvūnais; mano, kad Europos informacijos centrų tinklas turėtų būti atsakingas už švietimą ir informavimo priemonių įgyvendinimą, kadangi žinių sklaida remiantis standartizuotos kokybės kriterijais labai svarbi siekiant, kad žmonės nepradėtų vadovautis kraštutinėmis pažiūromis;

Geresnis esamų teisės aktų taikymas

38.   ragina Komisiją kuo greičiau įvertinti išlaidas, kurias dėl gyvūnų apsaugos priemonių patyrė Europos gamintojai, ir vėliausiai 2012 m. pasiūlyti rekomendacijas, gaires ir kitas būtinas priemones mažėjančio Europos gyvulių augintojų konkurencingumo problemai spręsti;

39.   ragina valstybes nares imtis tinkamų šviečiamųjų veiksmų, reikalingų informavimui apie gyvūnų apsaugą ir gerovę skatinti;

40.   mano, kad turėtų būti siekiama parengti tikslingą rizikos analize grindžiamą stebėsenos sistemą, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skirta objektyviems veiksniams, o valstybės narės, kuriose pažeidimų skaičius viršija vidutinį, būtų tikrinamos griežčiau;

41.   pabrėžia, kad Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ minėta pusiausvyros maisto produktų grandinėje stoka dažnai daro neigiamą poveikį pirminiams gamintojams; primena, kad dėl papildomų išlaidų, kurios susidaro esant šioms aplinkybėms, pirminiai gamintojai turi apriboti savo investicijas;

42.   pabrėžia, kad Europos Sąjungos biudžete turi būti numatyta pakankamai asignavimų, kad Komisija galėtų atlikti stebėseną, prireikus remti gamintojus ir kovoti su mažėjančiu gamintojų konkurencingumu, kurį lemia tvirtinami nauji ir keičiami gyvūnų gerovės standartai, atsižvelgdama į tai, kad su šiais standartais susijusios išlaidos neatspindimos kainoje, už kurią ūkininkai parduoda savo prekes;

43.   pabrėžia, kad tolesnis žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo gerinimas turėtų būti grindžiamas galiojančiomis gyvūnų gerovės taisyklėmis ir skatinimu jų laikytis, taip pat vadovavimusi aplinkos apsaugos reikalavimais;

44.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad už Europos Sąjungos gyvūnų gerovės teisės aktų pažeidimus būtų taikomos veiksmingos baudos, ir kad kompetentingos valdžios institucijos, kaskart skirdamos šias baudas, apie tai išsamiai informuotų ir parengtų gaires bei imtųsi tinkamų korekcinių priemonių;

45.   ragina valstybes nares imtis tinkamų prevencinių veiksmų, kad ateityje nebūtų pažeidžiamos gyvūnų apsaugos taisyklės;

46.   palankiai vertina tai, kad ES uždraudus naudoti antibiotikus, kaip augimą skatinančius preparatus, valstybėse narėse gyvūnams duodama gerokai mažiau antibiotikų, nors JAV ir kai kuriose kitose valstybėse tai ir toliau leidžiama; tačiau tikisi, kad Komisija ir valstybės narės atsakingai spręs didėjančią gyvūnų atsparumo antibiotikams problemą; ragina Komisiją rinkti ir nagrinėti duomenis apie gyvūnų sveikatos produktus, įskaitant antibiotikus, siekiant užtikrinti, kad šie produktai būtų naudojami veiksmingai;

Rodikliai ir nauji metodai

47.   ragina įvertinti ir toliau tobulinti Gyvūnų gerovės kokybės projektą, ypač kai tai susiję su šios priemonės supaprastinimu ir praktiniu jos taikymu;

48.   mano, kad bus sudėtinga įvertinti importuojamų produktų gyvūnų gerovės rodiklius; neabejodamas šių priemonių naudingumu ar pagrįstumu pabrėžia, kad jas taikant neturėtų būti iškraipoma konkurencija ir kenkiama Europos gamintojams;

49.   ragina Komisiją remiantis baigiamąja ataskaita dėl Gyvūnų gerovės kokybės projekto pranešimu pasiūlyti bandomąjį gyvūnų gerovės Europos Sąjungoje vertinimo laikotarpį taikant metodus, parengtus vykdant Gyvūnų gerovės kokybės projektą;

50.   todėl ragina valstybes nares pasitelkti ES kaimo plėtrai ir pagal Mokslinių tyrimų GD Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (2007–2013 m.) skiriamas lėšas ir geriau išnaudoti galimybes remti mokslinius tyrimus ir investicijas į gyvūnų gerovei naudingas naujoves ir su ja susijusius atnaujinimus; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją skirti daugiau finansinių investicijų moksliniams tyrimams vykdyti ir naujoms technologijoms bei metodams gyvūnų gerovės srityje kurti;

51.   ragina Komisiją ir valstybes nares dėti didžiausias pastangas siekiant užtikrinti, kad remiantis GSO nustatytomis gyvūnų gerovės gairėmis būtų skatinami naudingi gerovės standartai, tinkamai atspindintys mokslines šios srities išvadas;

o
o   o

52.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 308 E, 2006 12 16, p. 170. (2) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 89. (3) OL L 303, 2009 11 18, p. 1. (4) OL L 94, 1999 4 9, p. 24.