Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Prisitaikymas prie klimato kaitos: Europos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms iškilęs uždavinys“(SEC(2009)0417),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų dokumentą „Europos žemės ūkio vaidmuo mažinant klimato kaitą“ (SEC(2009)1093),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų: ES teisės aktų peržiūra(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 – ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos: Sprendimas naudojant ES žemės ūkio politikos priemones(4),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15)(5),

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio mokslo ir technologijų vertinimo (IAASTD) ataskaitą, kuri buvo parengta remiant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai bei Pasaulio bankui ir kurią pasirašė 58 šalys,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0060/2010),

A.   kadangi klimato kaitą sąlygojo laipsniškas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimasis atmosferoje ir tai yra mokslinės išvados, kurios gali turėti rimtų pasekmių ekosistemoms,

B.   kadangi žemės ūkis yra tiesiogiai susijęs su šiuo reiškiniu, nes tai viena iš ekonominės veiklos sričių, kurioje valdomi gamtos ištekliai, iš kurių žmonija gyvena,

C.   kadangi klimato kaita yra viena iš rimčiausių grėsmių aplinkai, taip pat socialinei ir ekonominei santvarkai, o atskirų kultūrų derlius kiekvienais metais būna skirtingas, nes augalams didelį poveikį daro labai nepastovios oro sąlygos, ir kadangi klimato kaita netiesiogiai daro poveikį visoms ūkio šakoms, iš kurių žemės ūkiui apsauga reikalinga labiausiai,

D.   kadangi žemės ūkis yra dviejų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (diazoto monoksido ir metano), kurios išmetamos įvairių biologinių žemės ūkio gamybos procesų metu ir vienas iš šaltinių, kuris sukelia klimato kaitą, ir tuo pat metu kenčia nuo šalutinio klimato kaitos poveikio,

E.   kadangi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas žemės ūkio srityje (įskaitant gyvulininkystę) 1999–2007 m. 27 valstybių ES sumažėjo 20 proc. ir Sąjungoje pagaminamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis sumažėjo nuo 11 proc. (1990 m.) iki 9,3 proc. (2007 m.), inter alia, dėl padidėjusio ES žemės ūkio sektoriaus veiksmingumo, nuolatinio naujovių bei naujų technologijų taikymo ir veiksmingesnio trąšų naudojimo bei paskutinių BŽŪP reformų,

F.   kadangi žemės ūkis ir miškai yra pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kuriuose dėl žmogaus veiklos susidarančios CO2 dujos gali būti surenkamos, saugomos, sandėliuojamos dirvožemyje kaip rezervuaruose ir kur gali būti užtikrinama, kad jas fotosintezės būdu sugers augalai; kadangi šie sektoriai gali žymiai prisidėti prie teigiamo poveikio mažinant klimato atšilimą,

G.   kadangi klimato kaita jau padarė neigiamą poveikį ES žemės ūkiui (įskaitant sumažėjusius vandens išteklius, padidėjusį vandens sūrumą ir dažniau pasitaikančias sausras, dykumų susidarymą, didesnį kritulių kiekį žiemą ir Šiaurėje dažniau pasitaikančius potvynius bei audras, žemumoje esančioms pakrančių teritorijoms iškilusią grėsmę dėl kylančio jūros lygio ir įdruskėjimo, audras ir kitas ekstremalias oro sąlygas, dirvos eroziją ir nuošliaužas, vabzdžių kenkėjų, augalų ir gyvulių ligų padaugėjimą) ir kadangi laukiamas šių problemų sustiprėjimas galėtų turėti rimtų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos pasekmių žemės ūkio, miškų ir turizmo sektoriams,

H.   kadangi žemės ūkio sektorius gali ir prisitaikyti, ir sumažinti klimato kaitos pasekmes, panaudodamas ūkininkų pažangiąsias žinias, stiprią BŽŪP ir mokslo bei naujovių vystymąsi, tačiau, kadangi susijusius gamtinius procesus sunku reguliuoti, būtina dėti dideles pastangas,

I.   kadangi Europos žemės ūkyje yra daug darbo vietų, kurias reikia saugoti ir plėtoti,

J.   kadangi žemės ūkis ir toliau lieka gyvybiškai svarbus siekiant išsaugoti žmonių veiklą Europos kaimo vietovėse dėl labai įvairių paslaugų, kurias žemdirbiai gali teikti likusiai visuomenės daliai,

K.   kadangi ES tikslai atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vystymo srityje ypač svarbūs žemės ūkiui ir šis vystymas gali labai padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą,

L.   kadangi vienas pagrindinių ES žemės ūkio uždavinių yra maitinti Europos Sąjungos gyventojus,

M.   kadangi Sąjunga turi būti vadovaujanti kovoje su pasauliniu atšilimu,

ES žemės ūkio įnašas mažinant klimato atšilimą

1.   patvirtina, kad ES žemės ūkis ir miškininkystė gali prisidėti prie Sąjungos pastangų mažinti klimato kaitą, ieškant būdų kaip sumažinti ir apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinant anglies saugojimą dirvožemyje, vystant atsinaujinančios energijos šaltinius ir kaip galima labiau naudojantis fotosintezės funkcija; pabrėžia, kad šiuo tikslu yra būtina skatinti žemės ūkį gaminant apyvartines ir neapyvartines prekes, kurias gaminant kiekvienos ekologinės sistemos potencialas ir gamtiniai ištekliai būtų išnaudojami kaip galima veiksmingiau, o ekonominė, aplinkos apsaugos ir socialinė veikla bei reikalavimai gyvūnų gerbūviui yra suderinami, tuo pačiu stiprinant ekologinių sistemų pastovumą;

2.   mano, kad žemės ūkio subjektams labiau prisidedant prie visuotinio klimato kaitos mažinimo reikia pasirūpinti, kad nepablogėtų konkurencinė ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus padėtis pasaulinėje rinkoje;

3.   mano, kad ekologinis ūkininkavimas, ganymas ir integruoti gamybos metodai yra viena iš ekologiškesnių žemės ūkio produktų gamybos alternatyvų; tačiau pabrėžia, kad dar reikia rasti sprendimus, kurie leistų tradiciniam ūkininkavimui, kuris vykdomas daugumoje Europos žemės ūkio paskirties žemės plotų, reikšmingai prisidėti prie tvaraus aplinkos valdymo;

4.   pripažįsta, kad naujovėms turi tekti pagrindinis vaidmuo mažinant žemės ūkio poveikį klimato kaitai ir švelninant jo poveikį aplinkai;

5.   ragina, kad ypač dėl BŽŪP ateities per informacijos sklaidą, mokymus ir skatinimą būtina remti žemės ūkio metodus, kurie padeda veiksmingiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų žemės ūkyje išmetimą ir anglies dioksido atskyrimą įskaitant:

6.   pabrėžia, kad šie žemės ūkio metodai yra ne tik tausojantys aplinką, bet taip pat turi teigiamą poveikį pagerintai bioįvairovei ir dirvožemio kokybei, vandens sulaikymui ir kovai su erozija ir tarša, o žemės ūkio veiklos pasekmių klimato kaitai sumažinimas yra bendras interesas, prie kurio žemės ūkis prisideda;

7.   rekomenduoja sukurti tikrą Europos masto miškininkystės politiką, kurią vykdant būtų galima skatinti tvarų miškų valdymą ir miškininkystės pramonę bei geriau panaudoti miškų sektorių ir jo ekonominę plėtrą, kadangi jis labiausiai prisideda prie anglies dioksido surinkimo; mano, kad tai turi vykti kaip galima labiau atsižvelgiant į miškų ūkio sąlygas skirtinguose regionuose, nes galimybės ir pavojai miško buveinių tipams Pietų ir Šiaurės Europoje skiriasi;

8.   pabrėžia, kad miškai taip pat padeda vykdyti veiksmingą vandentvarką. Todėl valstybės narės turi skatinti vykdyti miškotvarką, kuri padėtų sumažinti vandens lygio svyravimus tarp sausros ir potvynio laikotarpių ir taip sušvelninti neigiamus sausros ir potvynio padarinius žemės ūkiui, energijos gamybai ir gyventojams;

9.   rekomenduoja stiprinti kalnų politiką, nes žemės ūkio ir ganyklų sektorius bei gyvulininkystė atlieka ypač svarbų vaidmenį mažinant klimato kaitą ir padedant prisitaikyti bei sumažinti žalą, ypač teisingai valdant ganyklas;

10.   siūlo parengti neigiamų pasekmių Europos Sąjungos žemės ūkiui mažinimo strategiją, kurioje būtų numatyta:

11.   pabrėžia, kad diazoto monoksido kiekis gali būti sumažintas veiksmingiau panaudojant azoto trąšas (praktikuojant tikslųjį ūkininkavimą); taip pat pabrėžia, kad trąšos su biodujų gamybos likučiais – tai galimybė pasirinkti organinį tikslųjį tręšimą, o kartu sumažinti išmetamų teršalų kiekį;

12.   ragina sustiprinti mokslinius tyrimus dėl gyvulių šėrimo ir auginamų gyvulių genų selekcijos, siekiant tai panaudoti metano kiekiui mažinti su sąlyga, kad šios padarinių švelninimo priemonės nebūtų priimtos, jei jos keltų pavojų gyvūnų sveikatai arba gerovei; be to, ragina sukurti programą, kuri padėtų sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo pašarams skirtų augalinių baltymų importo, ir informavimo programą, pagal kurią vartotojai būtų informuojami apie jų pirkimo ir mitybos įpročių poveikį klimatui;

13.   ragina augalininkystės sektoriuje intensyvinti augalų rūšių ir jų gerinimo mokslinius tyrimus, kad augalai sugebėtų išgyventi naujomis klimatinėmis sąlygomis, o augalininkystės sektorius būtų pajėgus patenkinti atitinkamą žaliavų kiekio ir kokybės poreikį bei kartu užtikrinti saugų maisto produktų tiekimą; mano, kad tokie tyrimai turėtų susitekti ties tokių rūšių augalais, kurie gali ištverti vandens stygių ir labai aukštą temperatūrą, bei atitinkamomis sodinimo technologijomis, nes šios priemonės gali būti tinkama kai kuriose vietovėse naudojamų brangių ir neveiksmingų drėkinimo sistemų alternatyva, be to, jų pranašumas tas, kad vietos bendruomenės jas palankiau vertina;

14.   pabrėžia, kad organinių trąšų sandėliavimo ir tvarkymo gerinimas bei jų perdirbimas anaerobiniuose bioreaktoriuose yra vienas svarbiausių metano mažinimo metodų (kartu sukuriantis atsinaujinančios energijos šaltinį), ypač pritaikomas tuose regionuose, kur tankiai paplitusi gyvulininkystė; mano, kad biodujos prisideda prie to, kad žemės ūkis pats gali apsirūpinti energija;

15.   nurodo, kad būtina sudaryti galimybes naudoti digestatą iš trąšų autoklavų, skirtų biodujoms gaminti, kaip sintetinių trąšų pakaitalą, nepriskiriamą „gyvūninės kilmės trąšų“ kategorijai, taip ir toliau mažinant sintetinių trąšų naudojimą;

16.   ragina supaprastinti administracines procedūras ir pagreitinti ūkių biomasės (žemės ūkio, miškininkystės atliekos) panaudojimo ir perdirbimo, biodujų ir kitų tausių agrodegalų mokslinius tyrimus, su sąlyga, kad dėl jų nenukentėtų aprūpinimo maistu saugumas;

17.   pabrėžia, kad naudojant biomasę reikia vadovautis tausumo principu. Atitinkamai reikia skatinti ją naudoti kuo arčiau žemės ūkio žaliavų gamybos vietų, nes taip būtų sumažinamas ją transportuojant prarandamos energijos kiekis;

18.   nurodo, kad naudojant biomasę šildymui galima labai sumažinti žalingą klimato kaitos poveikį, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kaimo plėtrai numatytas lėšas skirti kaimo vietovėse esančioms viešosioms įstaigoms, kurios pereina prie bionergija pagrįstų šildymo sistemų naudojimo;

19.   atkreipia dėmesį į tai, kad intensyviau naudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT) būtų galima pagerinti kelių gamybos etapų priežiūrą ir optimizuoti valdymą, siekiant padidinti gamybą naudojant tiek pat gamybos priemonių ir tuo pačiu metu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą bei energijos suvartojimą; taip pat pabrėžia, jog aktyvesnis IRT naudojimas, ūkininkų švietimo naujų technologijų klausimais politikos integravimas, parama naujovėms ir jaunų ūkininkų verslui visų pirma yra pagrindiniai uždaviniai siekiant, kad ūkininkavimas būtų ekologiškesnis, o šis sektorius labiau konkurencingas;

20.   pabrėžia, kad ES yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja. Importuojant anglies dioksido išskiriama daugiau negu gaminant Europoje, nes aplinkosaugos kriterijai trečiosiose šalyse dažniausiai žemesni, o teršalai išmetami produktus pervežant dideliais atstumais ir naikinant miškus; mano, kad reikia pasitelkiant tikslingą komunikacijos strategiją būtina informuoti vartotojus, apie sveikos ir subalansuotos mitybos, sudarytos iš aukštos kokybės tvarios žemės ūkio gamybos regioninių ir sezoninių produktų, naudą, kuriuos gaminant išskiriamo CO2 kiekis galėtų būti atskirtas nuo gaminant importuojamus produktus išskiriamo CO2 kiekį. Mano, kad būtina tinkamai atlyginti Europos ūkininkams už pastangas mažinti dėl jų veiklos išmetamus teršalus ir skatinti įvairinti vietinę gamybą ūkiuose (inter alia, skatinant augalinių baltymų gamybą Europos Sąjungoje);

21.   skatina savanorišką produktų ženklinimą etiketėmis, kuriose nurodyta kilmės šalis – ES valstybė narė, tuo atveju, jeigu produktai kilę tik iš Europos Sąjungos;

22.   ragina imtis veiksmingų importo iš trečiųjų šalių kontrolės priemonių, ir palaiko visišką reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti Europos gamintojai, kovodami su klimato kaita, ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimų abipusiškumą, siekiant neprarasti Bendrijos produkcijos konkurencingumo;

23.   pabrėžia, kad Sąjunga privalo daugiau investuoti į žemės ir miškų ūkio vystymosi politiką, siekdama bendradarbiauti skleidžiant gerąją patirtį, ir skatinti kitų tausių žemės ūkio šakų plėtrą pasaulyje;

Priemonės, kurios padėtų ES žemės ūkiui prisitaikyti prie pasaulinio atšilimo

24.   pabrėžia, kad ES žemės ūkis taikosi ir turi toliau taikytis prie vykstančios klimato kaitos poveikio ir pasiruošti jos neigiamam bendram poveikiui daugelyje ES regionų;

25.   mano, kad šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga turės sukurti darnią strategiją, kuria žemės ūkis pritaikomas prie įvairaus pobūdžio dviejų krizių kilsiančių dėl:

26.   mano, kad BŽŪP turi būti daugiausia dėmesio skiriama veiksmingesniems ir patvaresniems išteklių valdymo būdams ir kad vykdant būsimą BŽŪP reformą turi būti atsižvelgta į:

27.   pabrėžia, kad gali būti reikalinga augalininkystei mažiau tinkamose, buvusiose, vėliau nusausintose, salpose vėl įdiegti vandens valdymo sistemas ir iš naujo apsvarstyti upių tėkmės reguliavimo sistemas, atgaivinti tinkamas salpas ir jose atsodinti miškus;

Padariniai Europos žemės ūkio modeliui

28.   pažymi, kad BŽŪP turės prisidėti prie tvaresnės žemės ūkio politikos, bet turint omenyje ir tai, kad dėl klimato atšilimo gali kilti pavojus gamybos pajėgumams ir pasaulio, įskaitant Europą, gyventojų aprūpinimui maistu;

29.   taip pat mano, kad BŽŪP valstybių narių vietinėms valdžios įstaigoms turėtų teikti finansinę paskatą už priemones, kuriomis siekiama šių tikslų:

30.   konstatuoja, kad klimato kaita žemės ūkiui daro tiesioginį ir labai didelį poveikį, ir kad todėl, planuojant kovos su klimato kaita priemones, žemės ūkio sektoriui turi būti teikiamas prioritetas;

31.   mano, kad naujieji iššūkiai minimi BŽŪP vertinime, t.y. klimato kaita, vandens išteklių valdymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir biologinė įvairovė turėtų būti pakartoti, o dirvos kokybės bei jos funkcijų (anglies dvideginio sugavimas, savybė sulaikyti vandenį ir mineralus, turimos biologinės gyvybės formos ir t.t.) išsaugojimas ir didinimas taip pat turėtų priklausyti šiems iššūkiams, nes visi šie faktoriai yra pagrindinės problemos darančios poveikį būsimosioms kartoms ir į jas būtina atsižvelgti vykdant BŽŪP ateityje;

32.   pastebi, kad dabartinė kompleksinio paramos susiejimo sistema, kuri buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio produktai atitiktų ypač aukštus gyvūnų gerbūvio, jų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, ūkininkams sukelia problemų ir dabartiniu pavidalu greičiausiai nėra pats geriausias būdas pasiekti norimų rezultatų; todėl, atsižvelgiant į būsimą BŽŪP reformą, ragina daugiau dėmesio skirti patvaresniems ir veiksmingesniems gamybos modeliams, nepamirštant, kad jie gali pareikalauti valstybinio finansavimo, siekiant ūkininkams kompensuoti papildomas išlaidas kylančias dėl viešųjų gėrybių tiekimo visuomenei (tai gali būti susiję su kaimo vietovių saugojimu, biologinės įvairovės saugojimu, anglies dioksido sugavimu bei maisto saugumo užtikrinimu);

33.   pripažįsta, kad BŽŪP turi būti nustatyti pažangiausi pasaulyje aplinkosaugos standartai; pažymi, kad dėl to susidarys išlaidų, kurių iš rinkos susigrąžinti nepavyks, nors dalį jų ir galima būtų susieti viešųjų prekių tiekimu, ir kad Europos gamintojai turės būti saugomi nuo konkurentų iš trečiųjų šalių, kuriose nesilaikoma ES aplinkosaugos standartų;

34.   mano, kad klimato kaita verčia vystyti Sąjungos žemės ūkio politikos modelį; todėl, ragina Komisiją savo būsimame pranešime dėl 2013 m. BŽŪP reformos skatinti patvaresnį ir veiksmingesnį žemės ūkio modelį, atitinkantį visus BŽŪP tikslus ir nukreiptą į pakankamą saugos maisto gamybą bei didesnę pagarbą aplinkos pusiausvyrai; toks modelis taip pat turėtų būti paremtas teisinga ir teisėta pagalbos ūkininkams sistema bei juo turėtų būti stiprinamas ūkininko profesijos vaidmuo;

35.   mano, kad siekiant, jog Europos žemės ūkis ateityje prisidėtų prie aprūpinimo maistu saugumo ir klimato apsaugos, būtina išlaikyti stiprią BŽŪP, ypač tiesioginių išmokų, finansuojamų iš Bendrijos biudžeto, bei supaprastintų ir taikomų vienodai visiems išmokų sistemą visoje ES ;

36.   mano, kad labai svarbu sukurti tvarų pagrindą vystyti alternatyvioms ekonomikos formoms, dėl kurių vietos gyventojai taptų mažiau priklausomi nuo žemės ūkio gamybos sausros periodu ir nuo gamtos išteklių; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungos fondų finansinė parama yra labai svarbi, kad būtų sąlygos alternatyvioms ekonomikos formoms vystyti;

37.   mano, kad svarbu skatinti išsamaus, prie vietos poreikio pritaikyto kaimo vietovių plėtros planavimo metodus, įdiegiant optimalaus žemės naudojimo principą, kad pavyktų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų (ilgesnių sausros periodų, nuošliaužų, potvynių ir t. t.) ir prie rinkos, kurioje parduodami vietoje pagaminti produktai ir siūlomos vietoje teikiamos paslaugos;

38.   taip pat ragina Komisiją pamąstyti apie naujas paramos sistemas, kurios skatintų anglies dioksido surinkimą ūkių dirvožemyje ir žemės ūkio biomasėje bei skatintų žemės ūkio reikmėms naudoti tokius plotus, kurie teigiamai prisidėtų prie kovos su klimato kaita;

39.   pabrėžia, kad Komisija turi pateikti tikslias žemės ūkio prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidų sąmatas;

40.   mano, kad būtina sustiprinti ir pritaikyti pavojų ir krizių valdymo priemones, siekiant sustabdyti rinkų nestabilumo augimą ir užkirsti kelią klimato pavojams;

41.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių mastą ir į būtinas žemės ūkio bei miškininkystės sektoriaus bendruomenės investicijas į tvarius gamybos būdus, būtina išlaikyti BŽŪP, po 2013 m. suteikiant būtiną finansavimą, numatant naujus papildomus finansavimo išteklius, paverčiamus iniciatyvomis skleisti technologijas ir modernias bei inovatyvias sistemas, kuriose pasiekiama konkrečių klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo įvairiuose žemės ūkio sektoriuose rezultatų;

42.   pabrėžia, kad nors BŽŪP ir nėra Europos klimato politika, tačiau ji gali būti pagrindas diegiant veiksmingas kovos su klimato kaita priemones ir paskatas, o tai reikia atsiminti ir rengiant diskusijas dėl būsimo ES biudžeto;

43.   mano, kad Europos Sąjunga ir toliau turi būti geru pavyzdžiu kovojant su klimato kaita ir dėl dabartinių ekonominių sunkumų klimato kaita negali būti laikoma antraeiliu dalyku;

44.   pabrėžia, jog Europos Sąjungai reikalinga žemės ūkio plėtros ir finansavimo politika, kurią vykdant būtų užtikrinta maisto sauga ir aukšta kokybė;

o
o   o

45.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 281. (2) OL C 66 E, 2009 3 20, p. 29. (3) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0130. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0089.