Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Siekiant tikslingesnio paramos skyrimo ūkininkams, vykdantiems veiklą gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse“(COM(2009)0161),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2009 m. gruodžio 17 d. pateiktą nuomonę dėl Komisijos komunikato,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0056/2010),

A.   kadangi 54 proc. (daugiau negu pusė) žemės ūkio paskirties žemės ES priskiriama kliūčių turinčiomis vietovėmis,

B.   kadangi kiekviena valstybė narė nustatė kliūčių turinčias vietoves, tačiau tai buvo padaryta skirtingu mastu,

C.   kadangi kalnuoti regionai (įskaitant Arkties regionus į šiaurę nuo 62 lygiagretės, kurie prilyginami kalnuotiems regionams) sudaro apie 16 proc. žemės ūkio paskirties žemės, tačiau daugiau negu 35 proc. žemės ūkio paskirties žemės priskiriama vadinamosioms tarpinėms mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (MPŪV),

D.   kadangi valstybės narės tarpines MPŪV klasifikavo remdamosi daug skirtingų kriterijų, dėl to Europos Audito Rūmų požiūriu(1) jos gali būti vertinamos nevienodai,

E.   kadangi šiose vietovėse tik nedidelė ūkių dalis gauna išmokas dėl gamtinių kliūčių ir šių išmokų dydis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi(2),

F.   kadangi kalnuotoms vietovėms ir konkrečių kliūčių įtakojamiems plotams, kurie apibrėžti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 50 straipsnio 2 dalyje (kalnuotos vietovės) ir 50 straipsnio 3 dalies b punkte, nustatyti aiškūs ir neginčijami kriterijai, todėl šių vietovių klasifikavimo nekritikavo Europos Audito Rūmai ir jos nebuvo Komisijos komunikato objektas,

G.   kadangi dėl ypatingos atokiausių regionų padėties, siekiant spręsti jų problemas, reikia įgyvendinti konkrečias procedūras,

H.   kadangi parama MPŪV yra svarbi vadinamojo antrojo bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio sudėtinė dalis, t. y. kaimo plėtros politikos dalis, todėl diskutuojant svarbiausias dėmesys neturėtų būti skiriamas nei regioninės politikos tikslams, nei EŽŪFKP lėšų perskirstymo klausimui,

I.   kadangi reformuojant teisės aktus dėl paramos MPŪV ir priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 iki tol egzistavusi tarpinių MPŪV kategorija buvo panaikinta ir plotai, kurie atitinka reikalavimus gauti paramą, buvo apibrėžti kaip plotai, „kurie įtakojami didelių gamtinių kliūčių“,

J.   kadangi iki 2005 m. reformos kai kurių valstybių narių taikomi socialiniai ir ekonominiai kriterijai daugiau nebegali būti taikomi kaip pagrindiniai kriterijai gamtinių kliūčių turinčių vietovių apibrėžimui, tačiau šie kriterijai gali būti toliau taikomi apibrėžiant konkrečių kliūčių įtakojamus plotus, kuriems skiriamos išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnio 3 dalies b punktą,

K.   kadangi valstybės narės sudarydamos savo nacionalines ir regionines kaimo plėtros programas turi didelę veikimo laisvę, kad galėtų pateikti subalansuotą ir jų konkrečiai regioninei padėčiai pritaikytą priemonių rinkinį, ir valstybės narės savo programose privalo pateikti tinkamą pasiūlymą, susijusį su regionais, kuriems būdingos nepalankios sąlygos,

L.   kadangi pasiūlytų aštuonių biofizinių kriterijų galbūt nepakaks ir 66 proc. ploto ribinė vertė galbūt nebus tinkama visais atvejais, kad būtų nustatytos iš tiesų egzistuojančios nepalankios sąlygos tinkamai atsižvelgiant į didelę ES kaimo vietovių įvairovę; kadangi auginami pasėliai, dirvožemio rūšių derinys, dirvožemio drėgmė ir klimatas – taip pat keletas veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti tam tikroje vietovėje iš tikrųjų egzistuojančias nepalankias sąlygas,

1.   pabrėžia atitinkamos išmokos vietovėms, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, svarbą, nes ji yra būtina priemonė siekiant šiuose regionuose užtikrinti vertingų visuotinės gerovės prekių tiekimą ir išlaikyti ūkininkavimą bei kultūrinį kraštovaizdį; pabrėžia, kad būtent vietovės, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, dažnai turi didelę vertę atsižvelgiant į kultūrinį kraštovaizdį, biologinės įvairovės išsaugojimą, aplinkosauginę naudą, taip pat į užimtumą kaimo vietovėse ir kaimo bendruomenių gyvybingumą;

2.   pripažįsta tai, kad dėl savo unikalios padėties nepalankių sąlygų vietovės atlieka svarbų vaidmenį aplinkosauginės naudos ir kraštovaizdžio išsaugojimo požiūriu, ir pabrėžia, kad skiriant lėšų pagal šią priemonę turėtų būti siekiama minėtųjų tikslų;

3.   pabrėžia, kad Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 158 straipsnyje dėl sanglaudos politikos, kuris iš dalies pataisytas Lisabonoje, gamtinių kliūčių turintiems regionams skiriamas ypatingas dėmesys; ragina Komisiją parengti išsamią strategiją ir panaikinti skirtumus valstybėse narėse sprendžiant šių vietovių problemas, taip pat skatinti integruotą strategiją, kurią taikant būtų atsižvelgiama į konkrečius nacionalinius ir regioninius ypatumus;

4.   pabrėžia, kad paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad plačiu mastu ir ilgam būtų išsaugota veiksminga ir daugialypė žemės ūkio veikla, ir kaimo vietovės išliktų gyvybinga ekonomine erdve ir gyvenamąja vieta;

5.   pabrėžia šių vietovių, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, apdirbimo būtinybę atsižvelgiant ne tik į aukštos kokybės maisto produktų gamybą, bet taip pat ir į įnašą į bendrą ekonominį vystymąsi, gyvenimo kokybės gerinimą ir siekiant demografinio bei socialinio stabilumo šiose vietovėse;

6.   taigi ragina Komisiją atsižvelgti taip pat ir į naujos gamtinių kliūčių turinčių vietovių klasifikacijos socialinę reikšmę;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad išmokoms regionams, kuriems būdingos nepalankios sąlygos, priešingai negu agrarinės aplinkosaugos priemonėms, negali būti taikomos jokios papildomos specialios sąlygos, susijusios su žemės apdirbimo metodu, kurios neatitiktų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų; primena, kad pagal MPŪV sistemą iš esmės turėtų būti siūloma kompensacija ūkininkams, kurie kaip žemės valdytojai taip pat susiduria su didelėmis gamtinėmis kliūtimis, už kurias neatlyginama rinkos sąlygomis;

8.   vis dėlto pabrėžia, kad MPŪV išmokos turi būti susietos su aktyviu ūkininkavimu, t. y. maisto gamyba arba veikla, tiesiogiai susijusia su maisto gamyba;

9.   mano, kad Komisijos pasiūlyti aštuoni biofiziniai kriterijai gali būti iš esmės tinkami gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymui tam tikru mastu; tačiau pabrėžia, kad siekiant objektyviai nustatyti vietoves su gamtinėmis kliūtimis minėtieji kriterijai negali būti taikomi visais atvejais;

10.   tačiau pripažįsta, kad, atsižvelgus į visas Europos vietoves, vien tik biofizinių kriterijų gali nepakakti ir, jeigu bus taikomi tik šie kriterijai, gali būti nenumatytų pasekmių vietovių, kurios juos atitinka, požiūriu; taigi siūlo, remiantis objektyviais argumentais, iš naujo svarstyti socialinių ir ekonominių kriterijų, pvz., atokumo nuo rinkų, paslaugų stokos ir gyventojų mažėjimo, taikymo galimybę;

11.   primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į visas nuomones gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo klausimu, kurias valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir ūkininkų organizacijos išreiškė konsultacijų metu;

12.   ypač įtraukus geografinį izoliacijos kriterijų turėtų būti sprendžiamas konkrečios gamtinės kliūties, susijusios su atokumu nuo rinkos, geografiniu atokumu ir ribota prieiga prie paslaugų, klausimas;

13.   mano, kad būtina svarstyti vadinamojo dirvožemio drėgmės pusiausvyros kriterijaus apibrėžtį siekiant atsižvelgti į skirtingas įvairių Sąjungos valstybių narių agrarines ir klimato sąlygas;

14.   siekiant pripažinti šlapių nedirbamų dirvožemių trūkumus, nustačius vadinamąjį lauko pajėgumo dienų kriterijų būtų atsižvelgiama į dirvožemio tipo ir klimato sąveiką (pvz., norint tinkamai nurodyti sunkumus jūrinio klimato sąlygomis);

15.   taigi ragina Komisiją toliau dėti pastangų tyrimų ir analizės srityje siekiant į MPŪV sistemą galbūt įtraukti papildomų kriterijų ir taip suderinti savo pasiūlymus su praktiniais sunkumais, kuriuos patiria ūkininkai, ir parengti išsamų kriterijų, kurie galėtų būti taikomi ilgą laiką, rinkinį;

16.   vis dėlto pabrėžia, kad šių kriterijų taikymui ir praktiniam realistiškų ribinių verčių nustatymui itin svarbu valstybėms narėms ir regionams pateikti būtinus biofizinius duomenis, kurie būtų pakankamai tikslūs gamtinės aplinkos požiūriu; todėl remia Komisijos įvestą praktinį pasiūlytų kriterijų taikymo patikrinimą; reikalauja, kad detalūs žemėlapiai, kuriuos turi pateikti valstybės narės, prireikus būtų panaudoti kriterijų, pagal kuriuos nustatomos gamtinių kliūčių turinčios vietovės, ribinių verčių ir pasiūlytos 66 proc. ribinės vertės suderinimui nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis su tikrove gamtinės aplinkos požiūriu;

17.   ypač pabrėžia, kad norint praktišku būdu atsižvelgti į įvairių poveikį darančių veiksnių sąveiką reikėtų vienu metu taikyti visus priimtus kriterijus; tai sudarytų sąlygas tokioms nepalankių sąlygų vietovėms, kurios turi dvi ar daugiau mažo ar vidutinio masto gamtinių kliūčių, būti klasifikuojamoms kaip MPŪV net ir tuo atveju, kai taikant atskirą kriterijų jos nebūtų priskiriamos šiai kategorijai;

18.   pabrėžia, kad galutinė nuomonė dėl pasirinktų pagrindinių teritorinių vienetų, Komisijos pasiūlytų kriterijų ir ribinių verčių gali būti pateikta, tik kai bus pateikti valstybių narių parengti detalūs žemėlapiai; pabrėžia, kad jeigu nebus pateikti tokio moduliavimo rezultatai, siūloma 66 proc. ribinė vertė, taip pat kriterijus apibrėžiančios ribinės vertės turėtų būti traktuojamos ypač atsargiai ir gali būti objektyviai ir atitinkamai koreguojamos tik tuomet, kai bus parengti nacionaliniai žemėlapiai; todėl ragina Komisiją nedelsiant išanalizuoti žemėlapių rengimo rezultatus ir jų pagrindu kuo greičiau parengti išsamų komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo;

19.   pabrėžia, kad, kai bus parengtas galutinis tarpinių MPŪV žemėlapis, reikėtų taip pat atsižvelgti į objektyvius nacionalinius kriterijus siekiant užtikrinti galimybę, jog vietovių apibrėžtis galėtų būti koreguojama pagal kiekvienos šalies specifines sąlygas; mano, kad toks koregavimas turėtų būti atliekamas skaidriai;

20.   mano, kad savanoriškas nacionalinis paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms teikimo kriterijų dalinis patikslinimas būtinas, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į ypatingą geografinę padėtį vietovėse, kuriose gamtinės kliūtys buvo įveiktos vykdant žmogaus veiklą; tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į tai, jog gerinant dirvožemio kokybę nuolat patiriamos susijusios priežiūros, pvz., drenavimo ir drėkinimo išlaidos; siūlo tam panaudoti taip pat ir ūkių duomenis (pvz., ūkių pajamas ir žemės produktyvumą); vis dėlto pabrėžia, kad sprendimą dėl tiksliam nustatymui taikytinų kriterijų turi priimti valstybės narės, nes daug valstybių narių jau parengė atitinkamą ir tinkamą skirtumų nustatymo sistemą, kurią reikėtų toliau taikyti;

21.   mano, kad tam tikros gamtinių kliūčių turinčios vietovės, kurios šiuo metu atitinka kriterijus, gali neatitikti naujų kriterijų; pabrėžia, kad reikėtų numatyti tinkamą laipsniško paramos mažinimo laikotarpį siekiant sudaryti sąlygas atitinkamuose regionuose prisitaikyti prie naujos padėties;

22.   pabrėžia, kad tos vietovės, kuriose pritaikius žemės ūkio technologijas buvo įveiktos gamtinės dirvožemio kliūtys, neturėtų būti visiškai pašalintos, ypač tuo atveju, jeigu jų iš žemės ūkio gamybos gaunamos pajamos yra mažos arba jeigu jose mažai gamybos alternatyvų, ir ragina Komisiją šiose vietovėse užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį;

23.   ragina, kad būtų atsižvelgiama ne tik į trumpalaikę techninių procedūrų, skirtų gamtinėms kliūtims kompensuoti, naudą, bet kad ir pačios procedūros būtų vertinamos pagal tvaraus poveikio vertinimą;

24.   pabrėžia valstybių narių atsakomybę objektyviai nustatant gamtinių kliūčių turinčias vietoves ir rengiant subalansuotas kaimo plėtros programas; pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų partnerystės poreikį šiame procese; taip pat pabrėžia, kad būtina, jog apie šiuos nacionalinius arba regioninius sprendimus praneštų ir juos patvirtintų Europos Komisija;

25.   pabrėžia, kad ateityje viena iš pagrindinių Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos plėtros sričių – tai reforma, susijusi su gamtinių kliūčių turinčiomis vietovėmis;

26.   ragina Komisiją per metus parengti atskirą teisės aktą dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse;

27.   ragina iš naujo svarstyti mažiau palankių ūkininkauti vietovių sistemą ir kartu rengti diskusijas dėl BŽŪP reformos apskritai siekiant užtikrinti naujų paramos ūkininkams sistemų nuoseklumą, ypač bendrosios išmokos schemos požiūriu;

28.   žino, kokį poveikį bandymai iš naujo apibrėžti tarpines MPŪV galėtų daryti būsimai BŽŪP pagalbos struktūrai, taigi ragina Komisiją atsižvelgti į visus požiūrius, kurie buvo išreikšti viešųjų konsultacijų su valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei susijusių žemės ūkio įmonių atstovais metu;

29.   reikalauja apsaugoti Europos kaimo plėtrai skiriamo biudžeto dalį ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti bendrojo MPŪV finansavimo galimybėmis, nes tai viena iš veiksmingiausių ir svarbiausių kaimo plėtros programų;

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2003, OL C151, 2003 6 27. (2) Nuo 16 EUR už hektarą Ispanijoje iki 250 EUR už hektarą Maltoje.