Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2103(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0121/2010

Pateikti tekstai :

A7-0121/2010

Debatai :

PV 05/05/2010 - 24
CRE 05/05/2010 - 24

Balsavimas :

PV 06/05/2010 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0152

Priimti tekstai
PDF 261kWORD 120k
Ketvirtadienis, 2010 m. gegužės 6 d. - Briuselis
Komisijos komunikatas „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“
P7_TA(2010)0152A7-0121/2010

2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ (2009/2103(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ (COM(2009)0291),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.)(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(3),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 10 d. priimtas Tarybos išvadas dėl vėžio naštos mažinimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją 2003/878/EB dėl vėžio tyrimų(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. pareiškimą dėl poreikio sukurti išsamią vėžio kontrolės strategiją(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kovos su vėžiu išsiplėtusioje Europos Sąjungoje(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl krūties vėžio susirgimų išsiplėtusioje Europos Sąjungoje(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl krūties vėžio Europos Sąjungoje(9),

–   atsižvelgdamas į 1996 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 646/96/EB, patvirtinantį kovos su vėžiu veiksmų planą visuomenės sveikatos veiksmų sistemoje (1996 – 2000 m.)(10),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 2 d. Tarybos sprendimą 2004/513/EB dėl PSO tabako kontrolės pagrindų konvencijos sudarymo(11),

–   atsižvelgdamas į Europos kovos su vėžiu kodekso trečiąją versiją,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (TVTA) 2008 m. pasaulinę vėžio ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento pareiškimą dėl hepatito C(12),

–   atsižvelgdamas į tarpfrakcinės grupės „Europarlamentarai prieš vėžį“ (angl. MAC) veiklą ir išvadas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 184 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos(13) 35 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0121/2010),

A.   kadangi, nepaisant medicinos pažangos, vėžys kaip epidemija plinta visame pasaulyje,

B.   kadangi tam tikrose šalyse prieš rūkymą nukreiptos politikos įgyvendinimas, antrinės prevencijos pagerinimas ir tam tikrų vėžio atmainų gydymas leido pasiekti pažangą mažinant susirgimų vėžiu skaičių(14),

C.   kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vėžys yra viena iš dažniausių mirties priežasčių pasaulyje ir 2004 m. mirtys nuo vėžio sudarė maždaug 13 proc. visų mirties atvejų,

D.   kadangi 2006 m. vėžys buvo antra labiausiai paplitusi mirties priežastis – dvi iš dešimt mirusių moterų ir trys iš dešimt mirusių vyrų mirė dėl vėžio, ir kiekvienais metais vėžys diagnozuojamas maždaug 3,2 milijono ES piliečių, dažniausiai mirštama nuo plaučių vėžio, kolorektalinio vėžio ir krūties vėžio,

E.   kadangi, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (TVTA) duomenimis, vienam iš trijų europiečių per gyvenimą diagnozuojamas vėžys, o vienas iš keturių europiečių miršta nuo šios ligos,

F.   kadangi prognozuojama, kad 2010 m. 3 milijonai europiečių susirgs vėžiu ir beveik 2 milijonai mirs nuo šios ligos, o 2020 m. vėžiu susirgs 3,4 milijono europiečių ir 2,1 milijono nuo jo mirs,

G.   kadangi dažniausios vėžio atmainos, kuriomis suserga moterys ir vyrai, skiriasi – moterys daugiausia suserga krūties, gimdos kaklelio, gimdos sienelių, kiaušintakių, kiaušidžių ir makšties vėžiu, o taip pat skrandžio ir storosios žarnos vėžiu; kadangi daugelyje Europos šalių daugėja krūties vėžiu sergančių moterų, juo suserga vis jaunesnės moterys ir ES kasmet krūties vėžiu suserga 275 000 moterų,

H.   kadangi kova su vėžiu turėtų būti laikoma itin svarbia sveikatos strategijos dalimi,

I.   kadangi galima užkirsti kelią maždaug 30 proc. susirgimų vėžiu ir sušvelninti padarinius anksti diagnozuojant ir gydant ligą, o moterims skirtų nacionalinių atrankinės patikros programų veiksmingumas skiriasi ir priklauso nuo to, kiek moterų turi galimybę dalyvauti šiose programose, nuo prieigos prie mamografinio tyrimo ir šio tyrimo kokybės, gydymo ir kitų veiksnių,

J.   kadangi nuo vaikų vėžio, kuris yra pagrindinė mirčių nuo ligų jauname amžiuje priežastis, gali būti sėkmingai gydoma pasiekiant 80 proc. išgijimo rodiklį,

K.   kadangi prevencija apima ir pirminę paplitimo prevenciją, ir antrinę prevenciją atliekant atrankinę patikrą bei ankstyvąją diagnostiką,

L.   kadangi taikant veiksmingą pirminę prevenciją galima itin pagerinti sveikatą pasitelkiant visiems gyventojams skirtas priemones, taip pat priemones, skirtas skatinti sveiką gyvenimo būdą,

M.   kadangi prevencija apima ir pirminę paplitimo prevenciją, kuri gali būti vykdoma mažinant vėžį sukeliančių teršalų, išmetamų į aplinką, poveikį gyventojams, ir antrinę prevenciją atliekant patikras bei ankstyvąją diagnostiką,

N.   kadangi susirgimams gimdos kaklelio vėžiu (antrai labiausiai tarp moterų paplitusiai vėžio atmainai po krūties vėžio) galima užkirsti kelią taikant tinkamas priemones, pvz., profilaktiškai skiepijant nuo kancerogeninių virusų,

O.   kadangi vėžį sukelia daug veiksnių įvairiais veikimo etapais ir todėl reikia naujos vėžio prevencijos paradigmos, pagal kurią vienoda reikšmė būtų teikiama genetiniams, profesiniams, aplinkos ir su gyvenimo būdu susijusiems veiksniams ir būtų nagrinėjamos ne paskiros priežastys, o bendras tikrasis įvairių veiksnių poveikis,

P.   kadangi aplinkos veiksniai apima ne tik tabako dūmų, radiacijos ir didelį UV spindulių poveikį, bet ir cheminių teršalų maiste, ore, dirvožemyje ir vandenyje, patenkančių į juos dėl, inter alia, pramonės procesų, žemės ūkio veiklos arba tokių medžiagų buvimo, pvz., statybos ir vartojimo prekėse, poveikį,

Q.   kadangi liga dažniausiai kyla kaip kancerogenų, kuriuos žmonės įkvepia, valgo ir geria arba kurie veikia jų asmeninę ar darbo aplinką, individualaus poveikio pasekmė. Asmeniniai įpročiai, pvz., tabako vartojimas, mitybos ir fizinio aktyvumo modeliai, taip pat darbo ir aplinkos sąlygos, turi didelės įtakos vėžio vystymuisi,

R.   kadangi mažiausiai 10 proc. metinių mirties nuo vėžio atvejų tiesioginė priežastis buvo kancerogeninių medžiagų poveikis darbo vietoje, kadangi pakeitus kancerogenines medžiagas ne tokiomis žalingomis medžiagomis galima užkirsti kelią šiam poveikiui,

S.   kadangi spartus susirgimų kai kuriomis vėžio formomis, pvz., sėklidžių vėžiu ir ne Hodžkino limfoma, skaičiaus didėjimas ir vaikų vėžinių susirgimų skaičiaus Europoje per paskutinius 20 metų didėjimas 1 proc. per metus, pasak PSO, rodo, kad turi būti atsižvelgta į aplinkos veiksnius,

T.   kadangi taikant veiksmingą antrinę prevenciją, kuria siekiama anksti nustatyti ligą, taip pat galima svariai prisidėti prie prevencijos sveikatos srityje gerinimo ir labai prisidėti prie sveikatos stiprinimo; kadangi numatyta, kad, įgyvendinus 100 proc. gyventojų apimančią gimdos kaklelio vėžio atrankinę patikrą, prarastų gyvenimo metų skaičių būtų galima sumažinti daugiau kaip 94 proc., o atlikti kiekvieni 152 Pap tepinėlio tyrimai išsaugotų vienus gyvenimo metus,

U.   kadangi endokrinus ardančios cheminės medžiagos gali labai paskatinti vėžio, pavyzdžiui, krūties arba sėklidžių, vystymąsi, ir todėl reikia imtis specialių veiksmų,

V.   kadangi Europos sveikatos sistemoms tenka su jų ilgalaikiu tvarumu susiję nelengvi uždaviniai: visų pirma, gyventojų senėjimas darys poveikį darbo jėgos poreikiams ir bendroms sveikatos apsaugos išlaidoms; be to, naudojant naująsias technologijas, nors jos ir duoda didelės naudos, reikia tinkamai parengtų darbuotojų ir, galbūt, didinti išlaidas,

W.   kadangi sergamumas tam tikromis vėžio atmainomis, pvz., gimdos kaklelio vėžiu, yra gerokai labiau paplitęs tam tikrose migrančių grupėse, todėl svarbu užtikrinti, kad šioms didelės rizikos grupėms būtų skiriamos joms prieinamos prevencijos ir ankstyvo aptikimo programos,

X.   kadangi viena iš priežasčių, kodėl daugėja vėžio atvejų Europoje, yra senstanti Sąjungos visuomenė, ir kadangi augant vėžinių susirgimų skaičiui papildomai didės našta valstybės finansams bei privataus ekonomikos sektoriaus produktyvumui ir todėl sveikatos rodiklių, susijusių su vėžiu, pagerėjimas taip pat padėtų pagerinti ilgalaikius ekonomikos rodiklius,

Y.   kadangi vėžys labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių ir labai paplitęs tarp senyvo amžiaus žmonių, todėl senstant visuomenei apskritai daugės susirgimo vėžiu atvejų; kadangi ši tendencija labiausiai pasireikš vyresnio amžiaus moterų grupėje, nes jų gyvenimo trukmė vis dar ilgesnė nei vyrų, ir todėl būtina užtikrinti, kad prevencijos ir ankstyvo aptikimo programos būtų prieinamos ne tik vidutinio amžiaus moterims, bet ir vyresnio amžiaus bei pačioms vyriausioms moterims,

Z.   kadangi Lisabonos sutartyje Europos Sąjungai ir valstybėms narėms padalyta kompetencija yra susijusi su bendromis saugumo problemomis visuomenės sveikatos apsaugos srityje, pvz., fizinės ir psichinės sveikatos apsauga,

AA.   kadangi naujosiose valstybėse narėse nuo vėžio miršta daugiau žmonių negu 15-oje senųjų valstybių narių,

AB.   kadangi PSO nustatė, kad mažiausiai trečdaliui visų vėžio susirgimo atvejų galima užkirsti kelią ir kad prevencija būtų pati veiksmingiausia ilgalaikė vėžio kontrolės strategija, taip pat nustatyta, kad užkirsti vėžiui kelią būtų galima darant poveikį pagrindiniams rizikos veiksniams, pvz., rūkymui, antsvoriui, nepakankamai vaisių ir daržovių vartojimui, mažam fiziniam aktyvumui ir alkoholio vartojimui, infekcinių medžiagų ir tam tikrų cheminių medžiagų bei vengiant jonizuojančiosios spinduliuotės,

AC.   kadangi prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, tabako gaminių ir alkoholio vartojimas yra rizikos veiksniai, sukeliantys ir kitas lėtines ligas, pvz., širdies ir kraujagyslių ligas, 2-o tipo cukrinį diabetą ir kvėpavimo takų ligas, todėl ir vėžio prevencijos programos turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į integruotą lėtinių ligų prevencijos programą,

AD.   kadangi jau 1987 m. specialistai parengė Europos kovos su vėžiu kodeksą faktais pagrįstą prevencijos užtikrinimo priemonę,

AE.   kadangi stulbinantys ir nepriimtini vėžio gydymo sąlygų kokybės, tyrimų programų, įrodymais pagrįstų pažangiosios patirties gairių, radioterapijos įrangos ir galimybių gauti naujus vaistus nuo vėžio skirtumai yra viena iš priežasčių, kodėl Europoje tokie skirtingi išgijimo nuo įvairių formų vėžio per penkerius metus rodikliai,

AF.   kadangi sveikatos skirtumai Europos Sąjungoje vis dar labai pastebimi ir kadangi nepalankioje padėtyje esančios bendruomenės (dėl nepakankamų galimybių pasinaudoti ištekliais, informacija ir paslaugomis) susiduria su didesne nepageidaujamų sveikatos reiškinių grėsme nei bendruomenės, kurių socialinė ir ekonominė padėtis geresnė,

AG.   kadangi vėžio atvejų skaičius gali būti sumažintas ir kontroliuojamas įgyvendinant įrodymais pagrįstas ankstyvo sergančiųjų vėžiu išaiškinimo ir jų kontrolės strategijas,

AH.   kadangi manoma, kad 25 proc. visų mirties nuo vėžio atvejų priežasčių Europos Sąjungoje galima priskirti rūkymui; kadangi rūkymas yra nuo 80 iki 90 proc. mirties nuo plaučio vėžio atvejų visame pasaulyje priežastis; kadangi didėja rūkančių mergaičių skaičius, taigi kyla pavojus, kad ateityje daugės plaučių vėžiu sergančių moterų,

AI.   kadangi per pastaruosius 20 metų sergančių kepenų vėžiu padaugėjo daugiau kaip du kartus, o 2006 m. 27 valstybėse narėse šia liga susirgo 50 300 žmonių ir mirė 45 771, ir kadangi, be antsvorio ir pernelyg didelio alkoholio vartojimo, nuo 75 iki 85 proc. susirgimų pirminiu kepenų vėžiu priežastimi laikoma chroniška hepatito B arba C infekcija,

AJ.   kadangi aiškiai nustatyta, kad gyvenimo būdas, ypač mitybos įpročiai, skatina auglių susidarymą ir todėl užtikrinus gerą mitybą prisidedama prie vėžiu sergančiųjų išgijimo (bent kai kurių rūšių auglių atvejais) ir gyvenimo kokybės,

AK.   kadangi tam tikrų rūšių vėžiui galima užkirsti kelią, o apskritai sveikata gali būti pagerinta renkantis sveikesnį gyvenimo būdą, ir kadangi vėžį galima išgydyti arba gerokai padidinti išgydymo galimybes šią ligą anksti diagnozavus,

AL.   kadangi vėžys taip pat labai susijęs su socialine ir ekonomine padėtimi ir kadangi vėžio rizikos veiksniai didžiausią poveikį turi mažiausiai išsilavinusioms grupėms; be to, pacientų, priklausančių žemesniems socialiniams ir ekonominiams sluoksniams, išgijimo rodikliai nuolat prastesni, nei priklausančių aukštesniam sluoksniui,

AM.   kadangi įgyvendinant gerai parengtas ir tinkamai valdomas valstybių narių vėžio kontrolės programas galima sumažinti vėžio ir mirties nuo vėžio atvejų skaičių, kai kuriais atvejais daugiau nei 70 proc., bei pagerinti vėžiu sergančiųjų gyvenimą, nepaisant to, kokių išteklių trūksta atitinkamai šaliai,

AN.   kadangi vėžio kontrolės planų kūrimas, įgyvendinimas ir kokybė valstybėse narėse labai skiriasi,

AO.   kadangi visoje šalyje įgyvendinant veiksmingas profilaktinio visų gyventojų tikrinimo dėl vėžio programas, vykdomas vadovaujantis Europos gairėmis, jeigu tokios yra, labai pagerėja gyventojų tikrinimo dėl vėžio, diagnostikos ir terapijos paslaugų kokybė ir prieinamumas, taigi ir kontrolė,

AP.   kadangi šiuo metu ES esama didelių ir nepriimtinų kokybinių skirtumų atliekant profilaktinius vėžio tyrimus, nustatant ankstyvą ligos diagnozę ir atliekant paskesnę kontrolę (tai ypač pasakytina apie diagnostikos procedūras ir tų procedūrų integravimą į valstybių narių sveikatos politiką), ir kadangi profilaktinio tikrinimo dėl vėžio programos padeda anksti nustatyti diagnozę, o tai labai palengvina su šia liga susijusią naštą, taip pat ir finansinę,

AQ.   kadangi siekiant surinkti palyginamus duomenis apie vėžį visose valstybėse narėse būtini nacionaliniai vėžio registrai,

AR.   kadangi bendradarbiaujant institucijoms mūsų bendri veiksmai gali būti veiksmingesni,

AS.   kadangi onkologija ne visose valstybėse narėse pripažįstama kaip medicinos specialybė ir kadangi reikalingas tęstinis medicinos darbuotojų švietimas,

AT.   kadangi pagal Bendrijos teisę užtikrinamas laisvas asmenų ir darbuotojų judėjimas ir įsisteigimo laisvė iš esmės padeda užtikrinti, kad gydytojai gali vykti ten, kur jų labiausiai reikia, o tai tiesiogiai naudinga ligoniams ir tokiu būdu išvengiama su pacientų judėjimu į kitas valstybes susijusių sunkumų,

AU.   kadangi fizinė sveikata ir psichikos sveikata yra glaudžiai susijusios ir veikia viena kitą, o gydant sergančiuosius vėžiu bei kitų paslaugų vartotojų atveju į šį abipusį ryšį pernelyg dažnai nekreipiama dėmesio,

AV.   kadangi dėl vėžio sudėtingumo būtina, kad geriau bendradarbiautų daug ir įvairių sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių gydant vėžiu sergančius pacientus, ir kadangi teikiant psichologinę ir psichikos sveikatos sergančiųjų vėžiu priežiūrą gali pailgėti jų gyvenimo trukmė ir pagerėti gyvenimo kokybė,

AW.   kadangi šiuo metu sergantieji vėžiu turi nevienodas galimybes gauti informacijos apie gydymą ir kiekvienoje ligos stadijoje jiems skubiai reikia naujos informacijos,

1.   teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos partnerystės kovai su vėžiu 2009–2013 m., kurios tikslas – padėti valstybėms narėms kovoti su vėžiu užtikrinant informacijos, pajėgumų ir žinių vėžio prevencijos ir kontrolės srityje nustatymo ir dalijimosi jais sistemą ir įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis visoje Europos Sąjungoje į kolektyvinius kovos su vėžiu veiksmus;

2.   tvirtina, kad ryžtingi Europos lygmens kovos su vėžiu veiksmai gali padėti sukurti pagrindą koordinuotai veiklai valstybių narių, regionų ir vietos lygmenimis. Europos partnerystė kovai su vėžiu turėtų papildyti ir sustiprinti šiuo metu Europos institucijų sveikatos apsaugos srityje vykdomą veiklą ir siekti užmegzti partnerystės ryšius su kitomis tarnybomis bei sektoriais siekiant užtikrinti visapusišką požiūrį į vėžio prevenciją ir gydymą;

3.   pripažįsta, kad pagal SESV 168 straipsnį su sveikatos sritimi susiję veiksmai pirmiausia priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau pabrėžia, kad svarbu parengti Bendrijos lygmens gaires, ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis bendrų veiksmų ir laikytis visapusiško požiūrio, medicinos klausimus integruojant į tokias politikos sritis kaip švietimas, aplinka, moksliniai tyrimai ir socialiniai klausimai;

4.   pabrėžia, kad siekiant tinkamai atstovaujamos ir veiksmingos partnerystės reikėtų užtikrinti glaudesnį suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą tarptautiniu, Europos, valstybių, regionų ir vietos lygmenimis dalyvaujant pilietinei visuomenei ir darbuotojų bei darbdavių organizacijoms. Europos partnerystė kovai su vėžiu turėtų sutelkti tuos suinteresuotuosius subjektus, kurie nuoširdžiai suinteresuoti pagerinti gyventojų sveikatą. Neturėtų būti neįvertintos šio forumo galimybės prisidėti prie geriausios patirties gairių rengimo ir sklaidos. Vykdant partnerystę taip pat turėtų būti rasta bendravimo su kitais forumais, pvz., ES sveikatos politikos forumu, būdų siekiant užtikrinti, kad veikloje, skirtoje kovai su vėžiu, būtų deramai atsižvelgiama į kitus aspektus, pvz., sveikatos skirtumus, sveikatą lemiančius veiksnius ir sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį, nes jie visi aiškiai turi įtakos vėžio paplitimui ir gydymui;

5.   ragina Europos Komisiją ir Tarybą bendradarbiauti su Europos Parlamentu įgyvendinant gerai koordinuojamą partnerystę, paremtą Lisabonos sutartyje nustatytu teisiniu pagrindu ir skirtą visuomenės sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai, kad būtų sumažinta vėžio našta; Europos Komisija ir Europos Taryba turėtų apsvarstyti galimybes konsultuotis su Europos Parlamento nariais naudojantis įvairiomis egzistuojančiomis oficialiomis ir neoficialiomis struktūromis;

6.   prašo Komisijos patikslinti, iš ko ir kaip finansuojama Europos partnerystė kovai su vėžiu;

7.   pabrėžia, kad visapusiškas požiūris į vėžį ir daugelio specialistų grupės gali užtikrinti veiksmingesnę sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūrą ir kad integruota sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūra, apimanti psichosocialinę gerovę ir pagalbą, yra labai svarbi sveikatos priežiūros dalis ir turėtų būti skatinama;

8.   pabrėžia, kad specialių veiksmų turi būti imtasi retų ir nedažnai pasitaikančių vėžio rūšių atveju siekiant, kad būtų paspartintas šių ligų diagnozavimas ir sukauptos mokslo žinios taptų plačiau prieinamos kompetencijos centrams;

9.   pažymi, kad pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, taip pat gali patvirtinti skatinamąsias priemones, skirtas žmonių sveikatai saugoti ir gerinti;

10.   mano, kad partnerystės sėkmė, turint omenyje, kad iki dabartinio finansinio laikotarpio pabaigos (2013 m.) nebuvo suteikta papildomo finansavimo, priklauso nuo optimalaus turimų išteklių panaudojimo;

11.   ragina valstybes nares kuo skubiau parengti integruotus kovos su vėžiu planus, nes jie yra itin svarbūs siekiant plataus užmojo ilgalaikio partnerystės tikslo iki 2020 m. sumažinti vėžio naštą 15 proc.;

12.   ragina Komisiją, remiantis su vėžio kontrolės planais susijusios partnerystės kovai su vėžiu išvadomis, pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio kontrolės planų; ir ragina Komisiją kasmet vykdyti nepriklausomą patvirtintos rekomendacijos įgyvendinimo eigos ir pasiektos pažangos kontrolę;

13.   pabrėžia, kad prevencija yra pats veiksmingiausias atsakas, nes trečdaliui susirgimų vėžiu atvejų galima užkirsti kelią, ir ragina sistemingai ir laikantis numatytos strategijos pirminei ir antrinei prevencijai skirti daugiau išteklių; pabrėžia, kad svarbu pakankamai investuoti į sveikatą, visų pirma į prevencines priemones. Atsižvelgiant į tai, Europos Komisija ir Taryba turėtų apsvarstyti tolesnius veiksmus, kuriais būtų užtikrinta, kad būtų sukurta sveikatos ugdymo aplinka, įskaitant priemones, susijusias su tabako, mitybos ir alkoholio sritimis, taip pat nuostatas, skirtas fizinio aktyvumo galimybėms pagerinti;

14.   ragina vykdant partnerystę užtikrinti, kad visi su sveikatos skatinimo ir profilaktikos bei mokslo tyrimų priemonių grupėmis susiję veiksmai apimtų aplinkos veiksnius (šiuo atveju aplinkos veiksniais reikėtų laikyti ne tik aplinkos tabako dūmus, radiaciją ir per didelį UV spinduliuotės poveikį, bet ir patalpose bei lauke esančias pavojingas chemines medžiagas, įskaitant ir sukeliančias endokrininės sistemos sutrikimus, kurios daro poveikį žmonėms);

15.   mano, kad kova su vėžio rizikos veiksniais yra šios ligos prevencijos pagrindas, todėl ragina valstybes nares laikyti tai prioritetu;

16.   pabrėžia, kad reikia skirti vis didesnį dėmesį lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, kurių susirgimai negali būti išgydyti, bet jų eiga gali būti stabilizuota keleriems metams, gyvenimo kokybei;

17.   pabrėžia, kad įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama sumažinti vėžio naštą, reikėtų tikslingai skatinti sveikatos, visuomenės švietimo ir prevencijos programas ir rinkti duomenis iš nacionalinių gyventojų vėžio registrų, taip pat palyginamus, išsamius ir tikslius registrų duomenis apie vėžį;

18.   ragina Komisiją paskatinti valstybes nares, kuriose aukštas mirtingumo nuo vėžio lygis, pertvarkyti nacionalinius vėžio registrus, kad būtų sukaupti duomenys, reikalingi norint parengti geriau pagrįstą ir tikslingesnę politiką;

19.   ragina, kad, be sveikatos skatinimo ir kovos su antsvoriu bei pernelyg dideliu alkoholio vartojimu, įgyvendinant partnerystę kovai su vėžiu ir būsimas ES iniciatyvas, pvz., persvarstytą Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros, būtų užtikrinta ligų, kurios gali sukelti vėžį, prevencija ir kontrolė, pvz., pirminė ir antrinė virusinių hepatitų prevencija ir, jei reikia, gydymas;

20.   pabrėžia atrankinės patikros, kaip vienos iš svarbiausių kovos su vėžiu priemonių, vaidmenį; ragina valstybes nares investuoti į vėžio atrankinės patikros programas ir mano, kad šios iniciatyvos veiksmingiausios tada, kai yra prieinamos kuo didesniam skaičiui žmonių ir kai reguliariai vykdomos;

21.   pabrėžia, kad reikėtų plėtoti integruotus (pagrindinius ir klinikinius) tyrimus, susijusius su maisto vartojimu užkertant kelią vėžiui ir prastos mitybos, susijos su vėžiu, gydymu, ir parengti pagrįstas ir plačiai priimtinas pagalbos maistu vėžiu sergantiems pacientams gaires; dėl to ragina Komisiją skirti finansavimą, siekiant įvykdyti ir patvirtinti integruotus (pagrindinius ir klinikinius) tyrimus, susijusius su maisto vartojimu užkertant kelią vėžiui ir prastos mitybos, susijusios su vėžiu, gydymu, ir parengti plačiai priimtinas pagalbos maistu vėžiu sergantiems pacientams gaires, skirtas visos Europos socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros specialistams; ir ragina valstybes nares skatinti šių gairių įgyvendinimą;

22.   pabrėžia, kad Europos kovos su vėžiu kodeksą reikia persvarstyti ir skatinti plačiai ir tvirtai jį taikyti visose 27 valstybėse narėse ir kad įgyvendinant Europos partnerystę kovai su vėžiu reikėtų skirti ypatingą dėmesį naujosioms valstybėms narėms;

23.   ragina valstybes nares nustatyti teisinę prievolę registruoti vėžio susirgimus vartojant standartizuotą Europos terminiją, kad būtų sudarytos galimybės visų gyventojų atžvilgiu įvertinti prevencijos, atrankinės patikros, gydymo ir išgyvenimo programas bei palyginti valstybių narių duomenis;

24.   pabrėžia, kad vėžio atvejų skaičius gali būti sumažintas ir kontroliuojamas įgyvendinant įrodymais pagrįstas ankstyvo sergančiųjų vėžiu išaiškinimo ir jų kontrolės strategijas; įskaitant tinkamą informacijos apie atrankinės patikros naudą teikimą tiems, kuriems ši patikra būtų naudinga; atitinkamai ragina valstybes nares ištirti, ar jaunesnių nei 50 metų ir vyresnių nei 69 metų moterų krūties vėžio patikros yra naudingos, ir prašo Europos Komisiją kaupti bei analizuoti šią informaciją;

25.   pabrėžia, jog skubiai reikia priimti sutartus kokybiško vaikų gydymo nuo vėžio standartus, kurie bus taikomi visose 27 valstybėse narėse;

26.   ragina valstybes nares, siekiant padidinti prevencijos lygį bei skatinti atlikti atitinkamoms ligoms nustatyti skirtą atrankinę patikrą, dėti daugiau pastangų didinant žmonių informuotumą apie vėžio rūšis, būdingas vienai arba kitai lyčiai;

27.   ragina Komisiją užtikrinti tolesnio kraujo ir šlapimo takų tyrimų (tyrimų, naudojant biologinius žymeklius) plėtojimo finansavimą įgyvendinant Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, nes taikant šią išankstinę diagnostiką sukuriamos priemonės ateityje aptikti įvairius vėžio tipus (prostatos, gaubiamosios žarnos, kiaušidžių, inkstų, šlapimo pūslės vėžys);

28.   mano, kad pagal 7-ąją bendrąją programą skiriamas kovos su vėžiu finansavimas turėtų būti efektyviau naudojamas, pvz., geriau koordinuojant įvairių ES mokslinių vėžio tyrimų centrų veiklą;

29.   ragina Komisiją pasinaudoti visais savo įgaliojimais teikti paramą ir inicijuoti bendrus veiksmus mokslinių tyrimų srityje;

30.   ragina aktyviau remti vėžio prevencijos tyrimus, įskaitant kenksmingų cheminių medžiagų ir aplinkos teršalų, mitybos, gyvenimo būdo, genetinių veiksnių ir visų jų sąveikos poveikio tyrimus, ir ragina ištirti vėžio ir galimų rizikos veiksnių, pvz., tabako, alkoholio ir sintetinių aplinkoje ir vaistuose esančių hormonų, ryšį;

31.   ragina Čekijos vyriausybę, kuri dar neratifikavo 2005 m. vasario mėn. įsigaliojusios PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, ją ratifikuoti;

32.   ragina ypatingą dėmesį skirti svarbiausių kancerogeninių medžiagų šaltinių biologinės stebėsenos tyrimams, t. y. visų pirma tirti eismo, pramonės išmetamus teršalus, oro kokybę didžiuosiuose miestuose, taip pat kancerogeninių medžiagų sklidimą šalia atliekų sąvartynų esančiuose paviršiniuose vandenyse;

33.   ragina Komisiją užtikrinti, kad kuo greičiau būtų imtasi priemonių pagal Bendrijos strategiją dėl medžiagų, sukeliančių endokrininės sistemos sutrikimus;

34.   pabrėžia, kad mokslinių tyrimų rezultatai turi būti kuo greičiau panaudoti imantis konkrečių veiksmų ir kad atliekamais tyrimais neturėtų būti naudojamasi siekiant vilkinti priemones prieš žinomus ar keliančius įtariamų veiksnius, sukeliančius vėžį arba skatinančius jo vystymąsi;

35.   ragina Komisiją skatinti valstybes nares parengti politikos kryptis, paremtas 2004 m. pradėtos įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos visuotinės mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos principais;

36.   mano, kad reikia atlikti daugiau sąsajos tarp vėžio ir lyties tyrimų ir specialių, tačiau ne pavienių darbo aplinkos poveikio vėžiui tyrimų;

37.   ragina Komisiją visomis įmanomomis priemonėmis propaguoti prevencijos principą ir gydant, ir skatinant rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, taip pat skatinti valstybes nares daugiau savo išteklių skirti prevencijai – tiek pirminei (pvz., siekti, kad neatsirastų veiksnių, sukeliančių vėžį arba skatinančių jo vystymąsi, arba juos, pvz., aplinkos teršalų poveikį, mažinti), tiek ir antrinei, atliekant atrankinę patikrą bei ankstyvąją diagnostiką;

38.   atkreipia dėmesį į tai, jog reikia plataus masto mokslo tyrimų programų, skirtų alternatyvų kenksmingoms medžiagoms, kurios nėra kancerogenai, paieškai. Turėtų būti skatinama diegti naujoves, kurios padėtų laipsniškai atsisakyti visų kenksmingų medžiagų, besikaupiančių žmogaus organizme arba aplinkoje ir sukeliančių vėžį arba turinčių mutageninių savybių; Ilgainiui rinkoje šios medžiagos turėtų būti pakeistas kitomis;

39.   mano, kad ankstyvo aptikimo procedūros ir metodai, prieš pradedant juos plačiai taikyti, turėtų būti visapusiškiau ištirti, siekiant užtikrinti saugų ir įrodymais pagrįstą jų naudojimą; dėl to būtina, kad remiantis šių mokslo tyrimų rezultatais būtų parengtos nedviprasmiškos ir įrodymais pagrįstos rekomendacijos ir gairės;

40.   mano, kad dabartinis finansavimas, kuris numatytas ES kovai su vėžiu, yra nepakankamas, norint skatinti reikalingus mokslinius tyrimus, koordinavimą ir suteikti ES piliečiams tinkamą informaciją apie prevenciją;

41.   ragina Europos Komisiją į finansinę perspektyvą įtraukti vėžio prevencijos skatinimo finansavimą;

42.   ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Europos partnerystę kovai su vėžiu sukurti Europos prevencijos tinklą, siekiant veiksmingai daryti įtaką su vėžiu siejamiems sveikatos veiksniams, įskaitant aplinkos veiksnius;

43.   ragina Komisiją skatinti ir remti iniciatyvas, kurios apimtų įvairius suinteresuotuosius subjektus ir kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią vėžiui mažinant profesinį ir ekologinį kancerogeninių bei kitų vėžio vystymąsi skatinančių medžiagų poveikį ir skatinant sveiką gyvenimo būdą, ypač atsižvelgiant į pagrindinius rizikos veiksnius – tabaką, alkoholį, nesveiką mitybą ir fizinės veiklos trūkumą, bei daug dėmesio skiriant vaikams ir paaugliams;

44.   ragina, remiantis 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planu, spręsti su sveikata susijusias aplinkos problemas, kurios daro poveikį tam tikrų vėžio rūšių vystymuisi, t. y. siekti, kad būtų atliktas vėliau parengtų nacionalinių aplinkos ir sveikatos veiksmų planų vertinimas ir užtikrintas valstybių narių bendradarbiavimas keičiantis informacija apie proceso metu pasiektus rezultatus, siekiant užtikrinti, jog kiekvienoje šalyje gauti rezultatai taptų parama šios srities priemonėms Europos lygmeniu;

45.   pabrėžia, kad siekiant tinkamai rūpintis pacientu reikia įvairiapusio požiūrio, kad medikų onkologų vaidmuo pacientams yra svarbiausias ir kad švietimas, aiškūs kriterijai ir gairės yra būtini siekiant užtikrinti geriausią gydytojų, naudojančių vaistus vėžiui gydyti, kvalifikaciją;

46.   ragina Komisiją ir partnerius dar kartą peržiūrėti Tarybos rekomendaciją dėl vėžio tyrimų taikant naujausias mokslo priemones, remti vėžio tyrimų, diagnozavimo ir gydymo Europos akreditacijos ir (arba) sertifikavimo programų, galinčių būti pavyzdžiu ir kitoms sveikatos apsaugos sritims, kūrimą;

47.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti informacijos apie vėžio tyrimus kampanijas, skirtas visai visuomenei ir visiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, bei keistis pažangiąja patirtimi, kaip naudotis prevencinėmis ir ankstyvojo diagnozavimo priemonėmis, pvz., ekonomiškai integruoti tinkamus žmogaus papilomos viruso tyrimus į gimdos kaklelio vėžio atrankinę patikrą ir skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso siekiant apsaugoti jaunas moteris nuo gimdos kaklelio vėžio, ir prašo Europos partnerystės kovai su vėžiu šalis ištirti būtinybę atnaujinti Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros atsižvelgiant į veiksmingos vyrams skirtos prostatos vėžio patikros faktus;

48.   ragina Komisiją Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) kompetencijai priskirti ir neužkrečiamąsias ligas ir pasinaudoti šiuo centru kaip pagrindine ES mokslinių vėžio tyrimų vieta, kurioje galėtų būti kaupiami ir analizuojami visi valstybėse narėse jau surinkti duomenys, siekiant, kad mokslininkai ir gydytojai galėtų naudotis gerąja patirtimi ir įgyti daugiau žinių apie šią ligą;

49.   palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos partnerystės kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu ir pasiūlymą sumažinti vėžio naštą iki 2013 m. užtikrinus visų gyventojų krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio patikrą ir ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti šias gaires;

50.   ragina Komisiją parengti sergančiųjų vėžiu ir chroniškomis ligomis teisių apsaugos darbo vietoje chartiją ir reikalauti, kad įmonės suteiktų galimybes sergantiesiems gydymo metu išsaugoti savo darbo vietas ir baigus gydymą grįžti į darbo rinką;

51.   ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos cheminių medžiagų agentūrą 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) pagrindu patvirtinti labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą, kuris apimtų kancerogenines medžiagas;

52.   ragina Komisiją šios partnerystės pagrindu skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis užkertamas kelias importuoti kancerogeninių cheminių medžiagų turinčius gaminius; be to, ragina kurti ES priemones, kuriomis būtų sugriežtinta cheminių medžiagų, taip pat ir pesticidų, naudojimo maisto produktuose kontrolė;

53.   atkreipia dėmesį į tai, kad mirtinai sergančiųjų vėžiu paliatyvios slaugos kokybė valstybėse narėse skiriasi ir kad naudinga būtų keistis pažangiąja patirtimi, taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti paliatyvią slaugą ir parengti jos taikymo gaires;

54.   pabrėžia, kad reikėtų dėti didesnes pastangas įgyvendinant psichologinės ir profesinės sergančiųjų vėžiu reabilitacijos programas, kurias sudaro įvairi veikla, skirta informuoti, konsultuoti, patarti galimų gyvenimo būdo ir elgesio permainų, psichologinės pagalbos ir socialinės gerovės klausimais; pabrėžia vėžiu sergančių žmonių psichikos sveikatos būklės stebėsenos ir vertinimo svarbą;

55.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visoje ES vykdant žmogaus biologinės stebėsenos tyrimus pakankamai išteklių būtų skirta kancerogeninių ir kitų vėžio vystymąsi skatinančių medžiagų stebėsenai ir būtų galima patikrinti priemonių veiksmingumą;

56.   mano, kad vykdant partnerystę turi būti siekiama veiksmingai integruoti jau egzistuojančias mokslinių vėžio tyrimų koordinavimo iniciatyvas ir labiau stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, siekiant paskatinti mokslinius tyrimus ir ankstyvąją diagnostiką, ypač medicininio vizualizavimo srityje;

57.   mano, kad siūlomai sistemai trūksta aiškiai apibrėžtų konkrečių veiklos tikslų, pvz., kaip iki 2013 m. integruoti visų valstybių narių kovos su vėžiu planus, ir ragina Komisiją ištaisyti šį nuoseklumo trūkumą;

58.   ragina skirti daugiau lėšų regioninės politikos ir Europos socialinio fondo programoms, skirtoms piliečiams lavinti ir informuoti apie krūties vėžio prevenciją ir apsaugą nuo jo;

59.   ragina Komisiją užtikrinti, kad į Bendrijos teisės aktus būtų įtrauktos iniciatyvos, skirtos pramonei ir mokslininkams, kad būtų užtikrinti moksliniai tyrimai ir įrodymais pagrįsti naujos kartos vaistai bei gydymas siekiant kovoti su vėžiu ir jį kontroliuoti;

60.   ragina Komisiją persvarstyti 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gerosios klinikinės patirties įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo(15) (Klinikinių tyrimų direktyva) ir taip skatinti, kad būtų atliekama daugiau akademinių vėžio tyrimų, ypač susijusių su profilaktiniu tikrinimu dėl vėžio ir ankstyvu ligos nustatymu, kartu pripažįstant su tuo susijusių išlaidų poveikį nekomercinių mokslinių tyrimų sektoriui, ir suteikti daugiau galimybių pacientams ir plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie atliekamus ir atliktus klinikinius tyrimus;

61.   ragina Komisiją užtikrinti, kad ES teisės aktuose būtų numatytos mokslininkams ir pramonei skirtos skatinamosios priemonės kurti maisto produktų ir kitų natūralių produktų vartojimu grindžiamas vėžio prevencijos programas, kurios būtų patvirtintos nutrigenominiais ir epigenetiniais tyrimais;

62.   pabrėžia, kad taip pat svarbu nedelsiant pradėti naudoti Bendrijos patentą ir tarptautinį patentą;

63.   ragina Komisiją, pasitelkus į pagalbą sveikatos specialistus, užtikrinti pažangiosios patirties gydymo ir slaugos srityse skleidimą, kad būtų užtikrinta, kad piliečiai galėtų gauti geriausią gydymą;

64.   ragina valstybes nares ir Komisiją plėtoti ir įtvirtinti iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų teikiama parama tiesiogiai ar netiesiogiai nuo vėžio kenčiantiems žmonėms, ypač visoje ES inicijuoti ir plėtoti psichologinę išgijusiųjų nuo vėžio priežiūrą ir paramą;

65.   ragina valstybes nares ir Komisiją kartu dirbant parengti bendros neįgalumo apibrėžties, kuri galėtų apimti tiek lėtinėmis ligomis, tiek vėžiu sergančius žmones, nustatymo gaires, o valstybes nares, kurios to dar nepadarė, ragina imtis skubių veiksmų, kad į nacionalines neįgalumo apibrėžtis būtų galima įtraukti lėtinėmis ligomis sergančius žmones;

66.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vaistai nuo vėžio, įskaitant vaistus, skirtus retų ir nedažnai pasitaikančių rūšių vėžiui gydyti, visose valstybėse narėse būtų vienodai prieinami visiems pacientams, kuriems jų reikia; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių ir koordinuotų veiksmų siekiant sumažinti nelygybę, susijusią su galimybėmis pasinaudoti vėžio gydymu ir slaugos paslaugomis, įskaitant priešvėžinius vaistus, neseniai pasirodžiusius rinkoje;

67.   tikisi, kad valstybės narės imsis įgyvendinti geresnio informavimo apie krūties, gimdos kaklelio ir gaubtinės žarnos vėžio patikras politiką, siekiant didinti visų tikslinių gyventojų grupių palankumą ir dalyvavimą ypatingą dėmesį skiriant mažumų ir nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje gyvenančių grupių įtraukimui;

68.   pažymi, kad partnerystės kovai su vėžiu tikslai yra ilgalaikiai, ir todėl ragina Europos institucijas remti partnerystės kovojant su vėžiu dešimties metų laikotarpiu tvarumą ir perspektyvumą numatant Bendrijos sveikatos biudžetą; ragina Komisiją įvertinti, stebėti ir kasmet teikti ataskaitas apie Europos partnerystės rekomendacijų įgyvendinimo pažangą ir veiksmingumą;

69.   mano, kad tinkamas galiojančių teisės aktų, susijusius su medžiagų, kurios sukelia arba skatina vėžį, įgyvendinimas – ypatingai svarbi kovos su vėžiu priemonė; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinami atitinkami darbuotojų sveikatos teisės aktai ir būtų imamasi greitų ir ryžtingų priemonių, kurios padėtų parengti išsamius medžiagų, kurios kelia itin didelį susirūpinimą, sąrašus; jais būtų visų pirma vadovaujamasi priimant skubius sprendimus dėl CMR medžiagų, kai pagal REACH reglamentą išduodami leidimai;

70.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 301, 2007 11 20, p. 3.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0477.
(3) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
(4) Europos Sąjungos Taryba, Tarybos išvados dėl vėžio naštos mažinimo, 2876-as Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis, Liuksemburgas, 2008 m. birželio mėn. 10 d.
(5) OL L 327, 2003 12 16, p. 34.
(6) OL C 227 E, 2008 9 4, p. 160.
(7) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 11.
(8) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 273.
(9) OL C 68 E, 2004 3 18, p. 611.
(10) OL L 95, 1996 4 16, p. 9.
(11) OL L 213, 2004 6 15, p. 8.
(12) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 247.
(13) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(14) A. Jemal, E. Ward, M. Thun (2010). Mažėjantys mirtingumo rodikliai, atspindintys pažangą, padarytą kovojant su vėžiu. PLoS ONE 5(3): e9584. doi:10.1371/journal.pone.0009584.
(15) OL L 121, 2001 5 1, p. 34.

Teisinė informacija - Privatumo politika