Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2010 m. vasario 10 d. - Strasbūras
Neprivalomas ir laikinas atvirkštinio apmokestinimo sistemos taikymas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama (Direktyvos 2006/112/EB dalinis keitimas) *
 Tinkamumas finansuoti socialiai atskirtų bendruomenių būstų darbus ***I
 Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje *
 Savitarpio pagalba išieškant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis *
 Neseniai įvykęs žemės drebėjimas Haityje
 Padėtis Irane
 Padėtis Jemene
 Prekyba žmonėmis
 Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimu rezultatai
 Gero valdymo mokesčių srityje skatinimo
 Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje (2009 m.)
 Pagrindiniai tikslai, iškelti Tarptautinės prekybos nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių pavyzdžiais (angl. CITES) konvencijos šalių konferencijoje
 Kroatijos 2009 m. pažangos ataskaita
 Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2009 m. ataskaita
 Turkijos pažangos 2009 m. ataskaita

Neprivalomas ir laikinas atvirkštinio apmokestinimo sistemos taikymas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama (Direktyvos 2006/112/EB dalinis keitimas) *
PDF 391kWORD 86k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo sistemos neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama (COM(2009)0511 – C7-0210/2009 – 2009/0139(CNS))
P7_TA(2010)0011A7-0008/2010

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0511),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 93 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0210/2009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms" (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 113 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0008/2010),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal Sutarties dėl ES veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Į iš anksto parengtą sąrašą, iš kurio valstybės narės galėtų rinktis prekes ir paslaugas, reikėtų įtraukti tik tas prekes ir paslaugas, kurias tiekiant (teikiant), remiantis nesena patirtimi, gali būti sukčiaujama. Siekiant užtikrinti, kad nustatyta sistema būtų veiksmingai įvertinta, o jos poveikis atidžiai stebimas, svarbu apriboti valstybių narių galimybę rinktis.
(4)  Į iš anksto parengtą sąrašą, iš kurio valstybės narės gali rinktis prekes ir paslaugas, reikėtų įtraukti tik tas prekes ir paslaugas, kurias tiekiant (teikiant), remiantis neseniai įgyta patirtimi, gali būti sukčiaujama. Siekiant užtikrinti, kad nustatyta sistema būtų veiksmingai įvertinta, o jos poveikis atidžiai stebimas, svarbu, kad valstybės narės galėtų rinktis tik tas prekes ir paslaugas, kurios išvardytos šiame iš anksto parengtame sąraše.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  Rinkdamosi prekes ir paslaugas, kurioms taikoma minėta sistema, valstybės narės turėtų pasirinkti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimus ir ne daugiau kaip dvi VI A priedo A dalyje išvardytas kategorijas.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Siekiant skaidriai įvertinti, kokį poveikį taikoma sistema daro nesąžiningai veiklai, rengdamos vertinimo ataskaitas valstybės narės turėtų remtis iš anksto pačių nustatytais kriterijais. Atliekant tokį vertinimą reikėtų aiškiai įvertinti sukčiavimo mastą prieš pradedant taikyti sistemą ir pradėjus ją taikyti, taip pat visus nesąžiningos veiklos tendencijų pokyčius, įskaitant kitų prekių ir paslaugų tiekimą (teikimą), prekių ar paslaugų tiekimą (teikimą) mažmeninės prekybos lygiu ir prekių ar paslaugų tiekimą (teikimą) kitose valstybėse narėse.
(7)  Siekiant skaidriai įvertinti, kokį poveikį taikoma sistema daro sukčiavimo veiklai, rengdamos vertinimo ataskaitas valstybės narės turėtų remtis iš anksto nustatytais kriterijais. Siekiant užtikrinti vienodą taikymą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones, remiantis valstybių narių pateikta informacija ir atsižvelgiant į PVM komiteto rekomendacijas, skirtas nustatyti vertinimo kriterijus, kuriuos valstybės narės taikys vertindamos, kokį poveikį taikoma atvirkštinio apmokestinimo sistema daro sukčiavimo veiklai. Tokius kriterijus Komisija turėtų nustatyti iki 2010 m. birželio 30 d. Atliekant tokį vertinimą reikėtų aiškiai įvertinti sukčiavimo mastą prieš ir po sistemos taikymo, taip pat visus sukčiavimo veiklos tendencijų pokyčius, įskaitant kitų prekių ir paslaugų tiekimą (teikimą), prekių ar paslaugų tiekimą (teikimą) mažmeninei prekybai ir kitose valstybėse narėse.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Be to, ataskaitoje reikėtų įvertinti apmokestinamųjų asmenų reikalavimų laikymosi išlaidas ir valstybių narių įgyvendinimo išlaidas, tarp jų kontrolės ir audito išlaidas.
(8)  Be to, ataskaitoje reikėtų įvertinti išlaidas, kurių patiria reikalavimų besilaikantys apmokestinamieji asmenys, ir valstybių narių įgyvendinimo išlaidas, įskaitant kontrolės ir audito išlaidas, bei galimus įplaukų iš PVM pokyčius, kylančius dėl sistemos taikymo VI A priede išvardytoms prekėms ir paslaugoms, kurias yra pasirinkusios atitinkamos valstybės narės, nusprendusios taikyti sistemą.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  Iki 2014 m. liepos mėn. Komisija, remdamasi valstybių narių vertinimo ataskaitomis, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą su atitinkamais pasiūlymais, kuriame būtų įvertintas bendras sistemos taikymo priemonės veiksmingumas ir naudingumas, taip pat priemonės taikymo ekonominė nauda, siekiant iš naujo įvertinti, ar reikėtų pratęsti priemonės taikymą ar išplėsti jos taikymo sritį.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2006/112/EB
199a straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1.  Valstybės narės gali iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne trumpiau kaip dvejus metus nustatyti ir taikyti sistemą, pagal kurią už VI A priede išvardytų kategorijų prekes ir paslaugas mokėtiną PVM moka asmuo, kuriam tos prekės ir paslaugos yra tiekiamos (teikiamos).
1.  Valstybės narės gali iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne trumpiau kaip dvejus metus nustatyti ir taikyti sistemą, pagal kurią už VI A priede išvardytų kategorijų prekes ir paslaugas mokėtiną PVM moka apmokestinamasis asmuo, kuriam yra tiekiamos (teikiamos) tos prekės ir paslaugos.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2006/112/EB
199a straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės gali rinktis tik trijų VI A priede išvardytų kategorijų prekes ir paslaugas, kurioms taikys minėtą sistemą, o iš tų kategorijų ne daugiau kaip dvi turi būti prekių kategorijos.
Valstybės narės, rinkdamosi prekes ir paslaugas, kurioms taikoma ši sistema,turi pasirinkti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimus ir ne daugiau kaip dvi VI A priedo A dalyje išvardytas prekių kategorijas.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2006/112/EB
199a straipsnio 2 dalies b punktas
b) nustato tinkamas ir veiksmingas atskaitomybės prievoles kiekvienam apmokestinamajam asmeniui, tiekiančiam (teikiančiam) prekes ar paslaugas, kurioms taikoma ta sistema, kad kiekvieno sandorio atveju būtų galima identifikuoti tą apmokestinamąjį asmenį ir prekes ar paslaugas įsigyjantį apmokestinamąjį asmenį, tiekiamų (teikiamų) prekių ar paslaugų rūšį, taip pat mokestinį laikotarpį ir prekių ar paslaugų vertę.
b) kiekvienam apmokestinamajam asmeniui, tiekiančiam (teikiančiam) prekes ar paslaugas, kurioms taikoma ta sistema, nustato tinkamą ir veiksmingą informacijos pateikimo pareigą, kad periodiškai kiekvieno sandorio arba visų sandorių pagrindu būtų galima identifikuoti tą apmokestinamąjį asmenį ir prekes ar paslaugas įsigyjantį apmokestinamąjį asmenį, tiekiamų (teikiamų) prekių ar paslaugų rūšį, taip pat mokestinį laikotarpį ir prekių ar paslaugų vertę.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2006/112/EB
199a straipsnio 2 dalies c punktas
c) kiekvienam apmokestinamajam asmeniui, įsigyjančiam prekes ar paslaugas, kurioms taikoma ta sistema, nustato sandorių lygmens arba bendrą atskaitomybės prievolę, kad būtų galima patikrinti, ar jo pateikta informacija atitinka tiekėjo pateiktą informaciją;
c) kiekvienam apmokestinamajam asmeniui, įsigyjančiam prekes ar paslaugas, kurioms taikoma ta sistema, nustato periodinėsinformacijos apie sandorį arba apie visus sandorius pateikimo pareigą, kad būtų galima patikrinti, ar jo pateikta informacija atitinka tiekėjo (teikėjo) pateiktą informaciją;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2006/112/EB
199a straipsnio 2 dalies d punktas
d) nustato tinkamas ir veiksmingas kontrolės priemones, skirtas stebėti ir švelninti dabartinių formų sukčiavimą, taip pat užkirsti kelią naujai nesąžiningai veiklai, kai ji susijusi su kitomis prekėmis ar paslaugomis, vykdoma mažmeninės prekybos lygiu ar kitose valstybėse narėse.
d) nustato tinkamas ir veiksmingas kontrolės priemones, taikomas kartu su nepranešant iš anksto jau nustatytais patikrinimais, skirtas stebėti ir sumažinti šiuo metu paplitusį sukčiavimą, taip pat užkirsti kelią sukčiavimo veiklai, susijusiai su kitomis prekėmis ar paslaugomis ir vykdomai mažmeninei prekybai ar kitose valstybėse narėse.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2006/112/EB
199a straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybė narė, nusprendusi įvesti 1 dalyje numatytą sistemą, kiekvienam apmokestinamajam asmeniui, įsigyjančiam prekes ar paslaugas, kurioms taikoma ta sistema, gali nustatyti pareigą teikti konkrečiais duomenimis pagrįstas ataskaitas, kad būtų galima išsiaiškinti, ar šios prekės ir paslaugos naudojamos įprastais verslo ar kitais tikslais.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2006/112/EB
199a straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Pasikonsultavusi su PVM komitetu ir remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija nustato 3 dalies b punkte nurodytus vertinimo kriterijus.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2006/112/EB
199a straipsnio 4 dalies f a punktas (naujas)
fa) galimus įplaukų iš PVM pokyčius, susijusius su sistemos taikymu VI A priede išvardytoms prekėms ir paslaugoms, kurias pasirenka atitinkamos valstybės narės, nusprendusios taikyti sistemą.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2006/112/EB
199a straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Iki 2014 m. liepos mėn. Komisija, remdamasi valstybių narių vertinimo ataskaitomis, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą su atitinkamais pasiūlymais, kuriame būtų įvertintas bendras sistemos taikymo priemonės veiksmingumas ir naudingumas, taip pat priemonės taikymo ekonominė nauda, siekiant iš naujo įvertinti, ar reikėtų pratęsti priemonės taikymą ar išplėsti jos taikymo sritį.

Tinkamumas finansuoti socialiai atskirtų bendruomenių būstų darbus ***I
PDF 275kWORD 36k
Rezoliucija
Tekstas
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. .../2009, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas dėl socialiai atskirtų bendruomenių būstų darbų tinkamumo finansuoti (COM(2009)0382 – C7-0095/2009 – 2009/0105(COD))
P7_TA(2010)0012A7-0048/2009

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0382),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 162 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0095/2009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms" (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnį

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0048/2009),

1.   priima pirmuoju svarstymu poziciją, kuri išdėstyta žemiau;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina savo pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta pirmuoju svarstymu 2010 m. vasario 10 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatos dėl paramos socialiai atskirtų bendruomenių būstui tinkamumo finansuoti

P7_TC1-COD(2009)0105


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 437/2010.)


Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje *
PDF 430kWORD 145k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2009)0029 – C6-0062/2009 – 2009/0004(CNS))
P7_TA(2010)0013A7-0006/2010

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0029),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 93 ir 94 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0062/2009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms" (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 113 ir 115 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0006/2010),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją iš dalies pakeisti savo pasiūlymą, vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo 293 straipsnio 2 dalies nuostatomis;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  Siekiant teisingai taikyti ir galėti patikrinti skirtingus valstybių narių mokesčių režimus, būtina turėti išsamią informaciją apie apmokestinamą veiklą, vykdytą kitose valstybėse narėse. Atsižvelgus į visas galimybes, privalomas keitimasis informacija, atrodo, yra veiksmingiausia priemonė perduoti esamą informaciją, būtiną teisingam mokesčių apskaičiavimui, ypač tarpvalstybinės veiklos atvejais. Siekiant, kad privalomas keitimasis informacija būtų veiksmingas, būtina nustatyti kategorijas ir sritis, kurioms šis keitimasis informacija privalomas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė nustatyti dvejopas ribas, atsižvelgiant į kategorijas, kurioms taikomas privalomas keitimasis informacija, ir (arba) į mažiausią sumą, kurią gavus pradeda veikti mechanizmas.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Valstybės narės turėtų privalomai keistis visa informacija, jeigu valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje nebuvo laikomasi mokesčių įstatymų arba jų galėjo būti nesilaikoma, jeigu esama netinkamo apmokestinimo kitoje valstybėje narėje pavojaus arba jeigu kitoje valstybėje narėje dėl bet kokios priežasties buvo ar galėjo būti slepiami mokesčiai arba vengiama juos sumokėti, ypač kai skirtingose valstybėse narėse veikiančios įmonės viena kitai dirbtinai perveda pelną arba jeigu tokios dviejų valstybių narių įmonių operacijos atliekamos per trečiąją šalį, siekiant pasinaudoti mokestiniais privalumais.
(10)  Valstybės narės turėtų privalomai keistis visa informacija, tuo pačiu užtikrindamos, kad būtų saugomas klientų privatumas, jeigu valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje nebuvo laikomasi mokesčių įstatymų arba jų galėjo būti nesilaikoma, jeigu esama netinkamo apmokestinimo kitoje valstybėje narėje pavojaus arba jeigu kitoje valstybėje narėje dėl bet kokios priežasties buvo ar galėjo būti slepiami mokesčiai arba vengiama juos sumokėti, ypač kai skirtingose valstybėse narėse veikiančios įmonės viena kitai dirbtinai perveda pelną arba jeigu tokios dviejų valstybių narių įmonių operacijos atliekamos per trečiąją šalį, siekiant pasinaudoti mokestiniais privalumais.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  Taip pat ši informacija turėtų būti saugoma pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo1 ir pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo2. Valstybės narės ir Komisija turėtų laikytis su skaidrumu ir informavimu susijusių įsipareigojimų, duotų suinteresuotosioms šalims, tais atvejais, kai tvarkomi asmens duomenys. Reikia užtikrinti atitinkamo lygmens apsaugą, nustatyti saugojimo laikotarpio trukmę ir duomenis saugojančių institucijų ar įstaigų atsiskaitomybę.
_______________________________
1 OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
2 OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)  Atvejais, kuriems skirtos 9, 10 ir 11 konstatuojamosios dalys, būsimu keitimusi informacija neturėtų būti sukuriama papildomų pranešimo formalumų asmenims ir įmonėms.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Svarbu, kad vienos valstybės narės mokesčių administracijos pareigūnams būtų leidžiama būti kitos valstybės narės teritorijoje ir jie galėtų naudotis valstybės narės, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais.
(12)  Siekiant pagerinti valstybių narių mokesčių administracijų bendradarbiavimą, svarbu, kad vienos valstybės narės mokesčių administracijos pareigūnams būtų leidžiama būti kitos valstybės narės teritorijoje.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis(nauja)
(17a)  Siekiant pagerinti šios direktyvos taikymo galimybes ir efektyvumą, reikėtų nustatyti tokio pat lygmens įpareigojimus pateikti savo turimą informaciją kitos institucijos prašymu ir atlikti administracinius tyrimus, kurių reikia šiai informacijai gauti.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  Tačiau valstybės narės neturėtų atsisakyti perduoti tokią informaciją vien todėl, kad ta valstybė narė nėra ja suinteresuota, arba todėl, kad informaciją, susijusią su nuolatiniu kitos valstybės narės gyventoju, turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.
(19)  Tačiau valstybė narė neturėtų atsisakyti perduoti tokią informaciją vien todėl, kad ta valstybė narė nėra ja suinteresuota, arba todėl, kad informaciją turi bankas ar kita finansų įstaiga ar paskirtasis asmuo, įgaliotasis atstovas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Taip pat reikėtų aiškiai nustatyti, kad valstybė narė neturėtų atsisakyti platesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis, jeigu ji su trečiąja šalimi bendradarbiauja plačiau negu nustatyta šioje direktyvoje.
(20)  Taip pat reikėtų aiškiai nustatyti, kad valstybė narė neturėtų atsisakyti platesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis, jeigu ji su trečiąja šalimi bendradarbiauja plačiau negu nustatyta šioje direktyvoje. Bet koks asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims turėtų būti vykdomas vadovaujantis Direktyva 95/46/EB.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis
(22)  Reikėtų vertinti administracinio bendradarbiavimo veiksmingumą, ypač remiantis statistiniais duomenimis.
(22)  Siekiant sustiprinti ir išplėtoti administracinį bendradarbiavimą, reikėtų vertinti šios direktyvos įgyvendinimo veiksmingumą, ypač remiantis statistiniais duomenimis. Taip pat būtų tikslinga vykdyti atvejų, kai valstybės narės atsisakė pateikti informaciją arba atlikti administracinį tyrimą, stebėseną.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti deleguotus teisės aktus, susijusius su techniniais tų kategorijų pajamų ir kapitalo, kuriems taikomas privalomas keitimasis informacija, ir mažiausių pajamų, kurioms taikomas privalomas keitimasis informacija, ribų pakeitimais. Atsižvelgiant į ypatingą administracinio bendradarbiavimo pobūdį, šių įgaliojimų terminas turėtų būti neribotas.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 6 punkto d papunktis
d) bet kokia juridinė struktūra, įskaitant bendrijas ir trestus, kurių pajamoms ar kapitalui taikomas kuris nors iš mokesčių, kuriems taikoma ši direktyva;
d) bet kuri kita juridinė priemonė ar struktūra, nepriklausomai nuo jos pobūdžio ar formos, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, kuriai nuosavybės teise gali priklausyti turtas ar kuri valdo turtą, kuriam, įskaitant iš jo gautas pajamas, taikomas kuris nors iš mokesčių, kuriems taikoma ši direktyva;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 8 punktas
8. elektroniniu būdu – naudojantis elektronine duomenų apdorojimo, įskaitant skaitmeninį suspaudimą, ir saugojimo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;
8. elektroniniu būdu – naudojantis elektronine duomenų apdorojimo, įskaitant skaitmeninį suspaudimą, ir saugojimo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, jei naudojant šias priemones galima užtikrinti patikimą informacijos apsaugą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a straipsnis (naujas) (I skirsnyje "Keitimasis informacija gavus prašymą")
7a straipsnis
Kontrolės sistemos
Kiekviena valstybė narė sukuria tinkamas savo vienos mokesčių srities ryšių tarnybos kontrolės sistemas, siekdama šios tarnybos skaidrumo ir rentabilumo, taip pat atlikus metinę stebėseną parengia viešai prieinamą šių kontrolės sistemų ataskaitą.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija privalomo keitimosi būdu perduoda kitoms valstybėms narėms informaciją apie specialių rūšių pajamas ir kapitalą.
1.  Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija privalomo keitimosi būdu kitos valstybės narės kompetentingai institucijai perduoda informaciją apie asmenų, kurie apmokestinimo tikslais laikomi gyvenančiais toje valstybėje narėje, šias specialių rūšių pajamas ir kapitalą:
a) darbo užmokestį;
b) direktorių atlyginimą;
c) dividendus;
d) turto vertės padidėjimą;
e) autorinius atlyginimus;
f) gyvybės draudimo produktus, kurių neapima kitos Sąjungos teisinės priemonės, susijusios su keitimusi informacija ir panašiomis priemonėmis;
g) pensijas;
h) nekilnojamojo turto nuosavybę ir iš jo gautas pajamas.
Ši informacija saugoma pagal Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Valstybės narės ir Komisija laikosi su skaidrumu ir informavimu susijusių įsipareigojimų, duotų suinteresuotosioms šalims, tais atvejais, kai gaunami asmens duomenys. Užtikrinama atitinkamo lygmens apsauga, nustatoma saugojimo laikotarpio trukmė ir duomenis saugojančių institucijų ir įstaigų atsiskaitomybė.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalis
2.  Per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos Komisija, vadovaudamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nustato:
2.   Siekiant pagerinti 2 straipsnyje nurodytų mokesčių vertinimo efektyvumą vadovaujantis valstybių narių surinktą patirtimi, Komisijaiki ...*, pagal 22a, 22b ir 22c straipsnius, priima deleguotus teisės aktus, kuriuose:
a) reglamentuojamų pajamų ir kapitalo rūšis;
a) paaiškina bet kokias specialias sąlygas ar apribojimui, taikomus 1 dalyje nurodytoms kategorijoms;
b) informacijos, kuria turi būti keičiamasi, pobūdį;
b) kiekvienos kategorijos pajamoms ir turtui nustato mažiausią sumą, kurią gavus vykdomas keitimasis informacija.
c) bet kokias specialias sąlygas ar apribojimus, taikomus a punkte nurodytoms kategorijoms;
d) keitimosi informacija periodiškumą;
e) praktines keitimosi informacija priemones.
* OL (įrašyti datą): dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisija kiekvienais metais vertina tai, kaip vyksta privalomas keitimasis informacija, ir teikia metinį pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija, siekdama pagerinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir remdamasi savo vertinimu, siūlo priemones, kuriomis siekiama gerinti privalomo keitimosi informacija apimtį ir kokybę.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali nurodyti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, kad ji nepageidauja būti informuojama apie tam tikras šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pajamų ir kapitalo kategorijas arba apie tam tikrų pajamų ir kapitalo kategorijas, jei jos neviršija tam tikros sumos. Apie tai kompetentinga institucija informuoja Komisiją.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Informacijos perdavimas vykdomas bent kartą per metus ir ne vėliau, kaip šeši mėnesiai po valstybės narės, kurioje informacija buvo gauta, finansinių metų pabaigos.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos įvadinė dalis
4.  Jeigu valstybės narės sudaro dvišalius ar daugiašalius susitarimus siekdamos teisingai vertinti 2 straipsnyje nurodytus mokesčius, jos įtraukia į juos nuostatas dėl privalomo keitimosi informacija apie tam tikrų rūšių pajamas ir kapitalą. Šiuo tikslu jos tuose susitarimuose nurodo šiuos dalykus:
4.  Jeigu valstybės narės sudaro dvišalius ar daugiašalius susitarimus siekdamos teisingai vertinti 2 straipsnyje nurodytus mokesčius, jos pagal Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 įtraukia į juos nuostatas dėl privalomo keitimosi informacija apie tam tikrų rūšių pajamas ir kapitalą. Šiuo tikslu jos tuose susitarimuose nurodo šiuos dalykus:
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2.  Kai prašančiosios institucijos pareigūnai dalyvauja atliekant administracinius tyrimus vadovaujantis 1 dalimi, jie gali naudotis institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais, jeigu tais įgaliojimais jie naudojasi vadovaudamiesi valstybės narės, į kurią kreipiamasi, įstatymais arba kitais teisės aktais.
2.  Kai prašančiosios institucijos pareigūnai dalyvauja atliekant administracinius tyrimus vadovaujantis 1 dalimi, jie bendru susitarimu su institucija, į kurią kreipiamasi, ir vadovaudamiesi jos nustatytomis gairėmis, gali dalyvauti tame tyrime.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalis
2. 16 straipsnio 2 ir 4 dalys jokiu būdu nereiškia, kad valstybės narės institucijai, į kurią kreipiamasi, leidžiama atsisakyti pateikti informaciją apie asmenį, kuris yra valstybės narės, kurioje yra prašančioji institucija, rezidentas mokesčių tikslais, tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.
2. 16 straipsnio 2 ir 4 dalys jokiu būdu nereiškia, kad valstybės narės institucijai, į kurią kreipiamasi, leidžiama atsisakyti pateikti atitinkamą informaciją, kuri nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, tik todėl, kad šią informaciją turi bankas ar kita finansų įstaiga ar paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės kiekvienais metais praneša Komisijai apie atvejus, kai valstybės narės atsisakė pateikti informaciją arba atlikti administracinį tyrimą ir nurodo motyvus, kuriais atsisakymas buvo pagrįstas. Komisija minėtąją informaciją įvertina ir vadovaudamasi 24 straipsnio 3 dalimi parengia rekomendacijas, pagal kurias šių atvejų skaičius būtų sumažintas.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
V a skyriaus antraštė (nauja)
Va SKYRIUS
Deleguoti teisės aktai
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 a straipsnis (naujas)
22a straipsnis
Delegavimo vykdymas
1.  Įgaliojimas priimti deleguotus aktus, nurodytus 8 straipsnio 2 dalyje, Komisijai suteikiamas neribotam laikotarpiui.
2.  Priėmusi deleguotą aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
3.  Komisijai suteiktam įgaliojimui priimti deleguotus aktus taikomos 22b ir 22c straipsniuose nustatytos sąlygos.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 b straipsnis (naujas)
22b straipsnis
Delegavimo atšaukimas
1.  Europos Parlamentas ir Taryba gali atšaukti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą.
2.  Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, siekdama nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, deda pastangas informuoti kitą instituciją ir Komisiją, nurodydama, kurie deleguoti įgaliojimai galėtų būti atšaukti.
3.  Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėliau, tame sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 c straipsnis (naujas)
22c straipsnis
Prieštaravimai dėl deleguotųjų aktų
1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguotojo akto per tris mėnesius nuo pranešimo datos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiui.
2.  Jei, pasibaigus šiam laikotarpiui, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguotojo akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame numatytą dieną.
3.  Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguotojo akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo deleguotajam aktui priežastis.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1.  Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija gauna iš trečiosios šalies informaciją, reikalingą 2 straipsnyje nurodytiems mokesčiams teisingai įvertinti, minėta institucija pateikia tą informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurioms ta informacija gali būti naudinga, ir bet kuriuo atveju – visoms institucijoms, kurios prašo tos informacijos, jeigu tai leidžiama pagal su ta trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus.
1.  Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija gauna iš trečiosios šalies informaciją, reikalingą 2 straipsnyje nurodytiems mokesčiams teisingai įvertinti, minėta institucija pateikia tą informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurioms ta informacija reikalinga siekiant tiksliai nustatyti tuos mokesčius, ir bet kuriuo atveju – visoms institucijoms, kurios prašo tos informacijos, jeigu tai leidžiama pagal su ta trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis
2.  Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi savo šalies nuostatomis dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims, gali perduoti pagal šią direktyvą gautą informaciją trečiajai šaliai, jeigu atitinkamos visos šios sąlygos:
2.  Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi savo šalies nuostatomis dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims, gali perduoti pagal šią direktyvą gautą informaciją trečiajai šaliai. Informacija perduodama trečiajai šaliai tik vadovaujantis Direktyva 95/46/EB ir jeigu atitinkamos visos šios sąlygos:

Savitarpio pagalba išieškant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis *
PDF 381kWORD 74k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (COM(2009)0028 – C6-0061/2009 – 2009/0007(CNS))
P7_TA(2010)0014A7-0002/2010

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0028),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 93 ir 94 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0061/2009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms" (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 113 ir 115 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0002/2010),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal Sutarties dėl ES veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Siekdama užtikrinti skaidrumą ir veiksmingumą ekonominiu požiūriu kiekviena valstybė narė sukuria savo centrinėms ryšių tarnyboms arba jos paskirtoms ryšių tarnyboms, veikiančioms kaip ryšių departamentai, skirtas tinkamas kontrolės sistemas ir, vykdydama kasmetinę stebėseną, parengia šiuo klausimu viešai prieinamą ataskaitą.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
1.  Valstybės narės centrinės ryšių tarnybos, ryšių tarnybos ar ryšių skyriaus (toliau – prašančioji institucija) prašymu valstybės narės, kuriai teikiamas prašymas, centrinė ryšių tarnyba, ryšių tarnyba ar ryšių skyrius (toliau – institucija, į kurią kreipiamasi) suteikia visą informaciją, kuri gali būti svarbi prašančiajai institucijai vykdant 2 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
1.  Centrinės ryšių tarnybos ir kitos valstybių narių centrinės tarnybos keičiasi visa informacija, kuri gali būti svarbi šioms tarnyboms vykdant 2 straipsnyje išvardytus reikalavimus.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnis
Centrinės ryšių tarnybos keičiasi informacija apie nacionalinių mokesčių institucijų mokesčių, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, grąžinimą, jeigu tos grąžinamosios išmokos susijusios su kitoje valstybėje narėje įsisteigusiais asmenimis ir su didesnėmis nei 10 000 EUR sumomis.
Centrinės ryšių tarnybos keičiasi informacija apie nacionalinių mokesčių institucijų mokesčių, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, grąžinimą, jeigu tos grąžinamosios išmokos susijusios su kitoje valstybėje narėje įsisteigusiais asmenimis.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalis
2.  Prašančiajai institucijai ir institucijai, į kurią kreipiamasi, susitarus ir vadovaujantis pastarosios institucijos nustatyta tvarka, prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali dalyvauti administraciniuose tyrimuose valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje, kad galėtų gauti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
2.  Bendru prašančiosios institucijos ir institucijai, į kurią kreipiamasi, susitarimu ir vadovaujantis pastarosios institucijos nustatyta tvarka, prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai, siekdami gauti šioje direktyvoje nurodytą informaciją, gali dalyvauti vykdant administracinius tyrimus valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje.
Jeigu prašančiosios valstybės narės pareigūnai dalyvauja administraciniuose tyrimuose pagal pirmosios pastraipos nuostatas, jie gali naudotis valstybės narės, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais, jeigu naudojasi tais įgaliojimais pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, įstatymus ir kitus teisės aktus.
Kai prašančiosios institucijos pareigūnai dalyvauja vykdant administracinius tyrimus pagal pirmosios pastraipos nuostatas, jie gali, jei dėl to yra susitarta, naudotis institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais, su sąlyga, kad jie tais įgaliojimais naudojasi laikydamiesiinstitucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų.
Jeigu tiriamasis asmuo atsisako paisyti prašančiosios valstybės narės pareigūnų tikrinimo priemonių, valstybė narė, į kurią kreipiamasi, tokį atsisakymą laiko pareikštu jos pačios pareigūnams.
Jeigu prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, yra sudariusios susitarimą dėl įgaliojimų, kuriuos pareigūnams suteikia institucija, į kurią kreipiamasi, o tiriamasis asmuo atsisako vykdyti prašančiosios institucijos pareigūnų tikrinimo priemones, institucija, į kurią kreipiamasi, tokį atsisakymą pripažįsta pareikštu jos pačios pareigūnams.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies b punktas
b) registruotu ar elektroniniu paštu siunčiamu standartiniu blanku, prie kurio pridedamas prašančiosios valstybės narės parengtas dokumentas ar sprendimas; šiam standartiniam blankui naudojamas I priede pateiktas pavyzdys.
b) registruotu ar elektroniniu paštu siunčiama standartine forma, prie kurios pridedamas prašančiosios valstybės narės parengtas dokumentas ar sprendimas arba patvirtinta jo kopija; šiai standartinei formai naudojamas I priede pateiktas pavyzdys.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 3 dalis
3.  Visa reikalavimo suma, kurią išieško institucija, į kurią kreipiamasi, persiunčiama prašančiajai valstybei narei.
3.  Visa reikalavimo suma, kurią išieško institucija, į kurią kreipiamasi, per 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos persiunčiama prašančiajai valstybei narei.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 a straipsnis (naujas)
23a straipsnis
Tolesni veiksmai vykdant pagal direktyvą numatytą veiklą
Laikydamosi šios direktyvos centrinės ryšių tarnybos rengia metinę ataskaitą apie per ankstesnius mokestinius metus vykdytą bendradarbiavimo veiklą. Šioje ataskaitoje turi būti nurodyta bent ši informacija: gautų ir parengtų prašymų skaičius, kokių veiksmų buvo imtasi jų atžvilgiu, priežastys, dėl kurių atsisakyta nagrinėti prašymą, prašymo išnagrinėjimo trukmė, reikalaujama ir realiai grąžinta suma. Ši ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Komisijai, kurie turi pateikti savo nuomones.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Siekdama vykdyti reikalavimus pagal šią direktyvą Komisija turi nuolat stengtis užtikrinti gerą valstybių narių bendradarbiavimą ir stebėti, ar nėra skundų dėl to, kad valstybės narės nesikeičia informacija ar neteikia savitarpio pagalbos.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 a straipsnis (naujas)
27a straipsnis
Komisijos analizė
Siekdama praktiškai palengvinti geriausios mokesčių išieškojimo praktikos įgyvendinimą valstybėse narėse Komisija turi palyginti įvairių valstybių narių mokesčių kodeksuose numatytas mokesčių išieškojimo priemones, pvz., teismo įsakymus dėl išieškojimo, nekilnojamojo turto nuosavybės registruose įregistruotus reikalavimus, pirmumo tvarkas ir priverstinio vykdymo procedūros terminus, kurių privaloma laikytis pagal įstatymą.

Neseniai įvykęs žemės drebėjimas Haityje
PDF 210kWORD 58k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žemės drebėjimo Haityje
P7_TA(2010)0015RC-B7-0072/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 6 d. Ikaluite (Kanada) įvykusį Didžiojo septyneto susitikimą,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 25 d. Monrealyje įvykusios parengiamosios ministrų konferencijos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 20 d. įvykusią Parlamento diskusiją dėl žemės drebėjimo Haityje, kurioje dalyvavo Sąjungos vyriausioji įgaliotinė bendrai užsienio ir saugumo politikai Baronienė C. Ashton,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 18 d. Briuselyje įvykusio neeilinio Užsienio reikalų tarybos posėdžio išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų stabilizacijos misijos Haityje (MINUSTAH) veiklą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 9 d. Michelio Barnier pasiūlymą "Europos civilinės saugos pajėgos. Europos pagalba",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi 2010 m. sausio 12 d. Haitį sukrėtė žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 7,3 balo pagal Richterio skalę ir nuo kurio katastrofiškai nukentėjo Port o Prensas, Žakmelis ir kitos regiono gyvenvietės, o šalį ir toliau krėtė daug stiprių pakartotinių požeminių smūgių,

B.   kadangi pranešta, kad žuvo iki 200 000 žmonių, 250 000 žmonių sužeista, o daugiau negu trys milijonai patyrė tiesioginį žemės drebėjimo poveikį,

C.   kadangi JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (angl. OCHA) pranešė, kad visoje šalyje beveik milijonui asmenų reikalinga pastogė, o šalies viduje yra iki 600 000 perkeltų asmenų,

D.   kadangi, remiantis Haičio vyriausybės skaičiavimais, apie 235 00 asmenų išvyko iš Port o Prenso; iki milijono asmenų galėjo išvykti iš miestų į kaimo vietoves taip dar labiau apsunkindami ir taip pažeidžiamą ten gyvenančių bendruomenių padėtį,

E.   kadangi iki žemės drebėjimo šalyje, kur beveik 60 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse, o 70 proc. turi išgyventi per dieną išleisdami mažiau negu 2 JAV dolerius, apie 1,8 mln. asmenų nuolat trūko maisto,

F.   kadangi dėl dešimtmečius iki žemės drebėjimo vyravusio politinio nestabilumo dar labiau susilpnėjo valstybės institucijos ir jų sugebėjimas teikti viešąsias paslaugas, o dėl žemės drebėjimo padarinių buvo paralyžiuotas valstybės sugebėjimas aktyviai dalyvauti neatidėliotinos pagalbos operacijose, taigi padėtis tapo dar sudėtingesnė,

G.   kadangi Komisija nutarė skirti 137 mln. eurų trumpalaikėms reikmėms ir mažiausiai 200 mln. eurų vidutinės trukmės ir ilgalaikiams reikmėms, o valstybės narės skirs dar 92 mln. eurų,

H.   kadangi Haitį slegia 1 mlrd. JAV dolerių užsienio skola, dėl kurios Haičio vystymasis buvo trikdomas dar prieš įvykstant žemės drebėjimui, ir kadangi ši skola gali trikdyti šalies atsigavimą,

I.   kadangi norint pereiti nuo pirmojo neatidėliotinos pagalbos teikimo etapo prie sudėtingo uždavinio atstatyti valstybę būtina nedelsiant reabilituoti Haičio gebėjimus atkurti funkcionuojančią demokratiją ir valdymą,

1.   reiškia nuoširdžią ir gilią užuojautą Haičio žmonėms, kitų tautų atstovams ir tarptautinių organizacijų personalui, įskaitant JT ir Komisijos darbuotojus, dėl daugybės žemės drebėjimo nusineštų gyvybių ir šalies nuniokojimo, bei reiškia solidarumą su jais;

2.   palankiai vertina Haičio valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, taip pat JT, NVO ir kitų dvišalių donorų pastangas padėti Haičio žmonėms ir reiškia pagarbą humanitarinės pagalbos organizacijų ir asmenų iš visos ES darbui;

3.   ragina atlikti visapusišką vertinimą ir nustatyti trumpalaikes ir ilgalaikes gyventojų reikmes ir įtraukti ES į atkūrimo procesą, kurį sudarys trys etapai – neatidėliotinos pagalbos teikimas, atkūrimas ir atstatymas; ragina Komisiją kuo greičiau parengti Europos reagavimo į Haičio humanitarinę krizę vertinimą ir pateikti pasiūlymus, susijusius su tolesniu ES veiksmų panašiose situacijoje gerinimu ateityje;

4.   pabrėžia, kad ES turi teikti prioritetą atkūrimo pagalbai ir siekiui gerinti humanitarinę padėtį, o ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms, pvz., moterims ir vaikams, taip pat pastogės suteikimui, medicinos paslaugoms, logistikos pagalbai ir aprūpinimui maistu; ragina valstybes nares būti pasirengusioms atsiliepti į JT prašymus teikti papildomą pagalbą;

5.   reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pažeidžiamų asmenų, ypač moterų, gerovės; ragina Komisiją ir JT skirti ypatingą dėmesį moterų dalyvavimui atkūrimo darbuose ir aktyviai jas įtraukti į visų humanitarinės pagalbos ir reabilitacijos programų atkūrimo, atstatymo ir vertinimo etapus;

6.   pabrėžia, kad be suaugusiųjų globos likusiems ir atskirtiems vaikams turėtų būti teikiamos paslaugos, skirtos jiems padėti kuo greičiau grįžti pas tėvus ar įprastus globėjus; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę nedelsiant įvertinti, ar būtinas koordinuotas planas, skirtas spręsti tūkstančių per žemės drebėjimą likusių našlaičiais vaikų klausimą; pabrėžia, kad didelė prekybos žmonės atvejų grėsmė;

7.   ragina ES paremti laikiną naujo vaikų iš Haičio įsivaikinimo moratoriumą, kuris tęstusi iki dvejų metų po to, kai pradėtos paieškos; ragina ES dėti pastangas, kad vaikams būtų užtikrintos jų pagrindinės reikmės, pradėtų veikti laikinosios mokyklos ir vaikai būtų skubiai konsultuojami;

8.   teigiamai vertina preliminarius Komisijos įsipareigojimus skirti 30 mln. eurų humanitarinei pagalbai, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad 87 proc. skubios pagalbos Haičiui punkto, kurį už 575 mln. JAV dolerių įsteigė OCHA, finansavimo sudaro įnašai; pabrėžia, kad šis finansavimas būtinas siekiant palaikyti ilgalaikį operacijų vykdymą; ragina Komisiją ir visas valstybes nares visapusiškai vykdyti savo duotus įsipareigojimus;

9.   palankiai vertina Didžiojo septyneto sprendimą atsisakyti pretenzijų į Haičio tarptautinę skolą; tikisi, kad visos šalys ir tarptautiniai donorai pasielgs taip pat; taip pat ragina Tarptautinį valiutos fondą (TVF) užtikrinti, kad būtų visiškai panaikinta likusi šalies skola, įskaitant 2010 m. sausio mėn. patvirtintą skubią 102 mln. JAV dolerių dydžio paskolą; pabrėžia, kad bet kokia skubi pagalba po žemės drebėjimo turi būti teikiama kaip dotacija, o ne kaip paskola, kurią paėmus kaupiasi skola;

10.   pakartoja JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo humanitariniams reikalams raginimą teikti kuro transporto priemones; ragina valstybes nares teikti papildomą pagalbą, siekiant pergabenti atsargas į laikinas stovyklas, skirstymo vietas ir atokius miestus bei kaimus;

11.   pabrėžia, jog svarbu užtikrinti adekvatų pagalbos teikimo vilkstinių saugumą, kad reikalingos atsargos būtų pristatomos sąžiningai ir ramiai, ypač silpniesiems ir tiems, kuriems jų reikia labiausiai;

12.   džiaugiasi Tarybos sprendimu išsiųsti į Haitį 350 karinės policijos pareigūnų, kurie, vadovaujami JT, sustiprintų teikiamą pagalbą, taip pat sprendimu įsteigti koordinavimo centrą (angl. "EUCO Haiti") Briuselyje, kuris padėtų Europai aktyviai dalyvauti teikiant karinę ir saugumo pagalbą ir koordinuotų ES valstybių narių humanitarinės pagalbos įnašus;

13.   ragina Jungtines Tautas kartu su Haičio valdžios institucijomis persvarstyti MINUSTHA įgaliojimus, kad būtų galima reaguoti į šalies reikmes po nelaimės ir ypatingą dėmesį skirti saugumo klausimams;

14.   pabrėžia, kad reikia teikti vietos savivaldos institucijoms paramą siekiant leisti joms skatinti ekonomiką, kadangi tūkstančiai Port o Prenso gyventojų iš sostinės išvyko gyventi į kaimo vietoves; ragina ES ir kitus tarptautinius paramos teikėjus, kurie dalyvauja neatidėliotinos pagalbos operacijose, pirkti kuo daugiau vietoje pagaminto maisto;

15.   remia ES pastangas skatinti maisto gamybą vietoje, atkurti sunaikintą infrastruktūrą ir teikti būtinus produktus (sėklas, trąšas ir įrankius) smulkiems ūkininkams, ypač ruošiantis pavasario sėjai, kuri prasideda kovo mėnesį ir sudaro 60 proc. nacionalinės maisto gamybos;

16.   ragina Komisiją dėti visas pastangas ir remti mokamo darbo programas, kurios labai svarbios siekiant bendruomenei suteikti lėšų – grynųjų pinigų – ir padėti atsigauti bankams bei jų veiklai;

17.   pabrėžia, kad reikia ilgalaikių investicijų į žemės drebėjimams atsparių pastatų ir pagrindinės infrastruktūros, pavyzdžiui, vamzdynų, kelių ir elektros tiekimo, statybą; iki žemės drebėjimo šių infrastruktūrų beveik nebuvo arba jos buvo labai nekokybiškos, o tai labai apsunkino gaivalinės nelaimės pasekmes;

18.   ragina surengti tarptautinę konferenciją ir drauge su JT ir Pasaulio banku parengti reikmių po nelaimės įvertinimą, siekiant numatyti ilgalaikius atkūrimo poreikius po to, kai bus baigtos skubios pagalbos operacijos;

19.   ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad Haičio žmonės ir jų vyriausybė vadovautų atkūrimo procesui: taip jie galėtų imtis atsakomybės už savo bendrą ateitį;

20.   ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamų reikmių po nelaimės vertinimą ir atkūrimo pažangos ataskaitą;

21.   pabrėždamas, kad atkūrimo darbas turi būti grindžiamas nacionaliniais prioritetais, kartu atsižvelgdamas į pagalbos veiksmingumo principus ir siekdamas paremti Haičio institucijas bei padėti joms veiksmingai valdyti, ragina ES bendradarbiauti su Haičio valdžios institucijomis ir užtikrinti ilgalaikius nelaimių prevenciją ir pajėgumų valdymą;

22.   ragina tarptautinę bendruomenę pasinaudoti šia proga ir kartą ir visiems laikams iš esmės išspręsti Haičio skurdo klausimus, taip pat padėti Haičiui atsigauti po šios nelaimės kaip funkcionuojančios demokratijos šaliai, kurios ekonomika pajėgi remti savo gyventojus;

23.   pripažįsta atskirų Europos Sąjungos valstybių narių darbą, atliktą taikant ES civilinės saugos priemonę, veiksmingą Stebėsenos ir informacijos centro ir vos kelios valandos po žemės drebėjimo dislokuotų Europos bendrijos humanitarinės pagalbos tarnybos (angl. ECHO) grupių vykdytą šios pagalbos koordinavimą;

24.   pažymi, kad Komisija pirmą kartą sėkmingai pritaikė du modulius, kuriais buvo galima naudotis vykdant parengiamuosius ES skubaus reagavimo pajėgumų veiksmus, parengtus pritarus Parlamentui;

25.   ragina Komisiją kuo skubiau teikti siūlymus dėl ES civilinės saugos pajėgų suformavimo remiantis ES civilinės saugos priemone, kad per 24 val. po nelaimės ES galėtų mobilizuoti išteklius, reikalingus pradinei skubiai humanitarinei pagalbai suteikti;

26.   atkreipia dėmesį į Europos skubios pagalbos priemonės ypatumus:

   reagavimas turi būti civilinio ir (arba) humanitarinio pobūdžio,
   reagavimas turi būti nuolatinis,
   turi būti galima mobilizuoti pajėgas bet kuriuo momentu ir per kuo trumpesnį laikotarpį,
   veikti vadovaujant Europos Sąjungai,
   laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,
   būti pasirengus bendradarbiauti su kitais humanitarinės pagalbos teikėjais,
   būti pasirengus bendradarbiauti su Jungtinių Tautų sistema,
   būti pasirengus trečiųjų šalių dalyvavimui,
   gerbti valstybių narių savanoriško dalyvavimo priemonėje, kurią reikia įgyvendinti, pobūdį,
   rūpintis, kad būtų nuolat atnaujinami žmogiškieji ir materialieji ištekliai, kurie gali būti panaudojami bet kuriuo momentu,
   remtis vadinamuoju naštos pasidalijimo principu;

27.   ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bendrai užsienio ir saugumo politikai bei Komisijos narę, atsakingą už vidaus bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir atsako krizės atvejais klausimus, imtis vadovaujamojo vaidmens koordinuojant ES veiksmus kilus krizei, išnaudoti pagal Lisabonos sutartį numatytą atsakomybę ir ateityje geriau koordinuoti ES reakciją krizės atveju remiantis tuo, kas jau pasiekta;

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, Europos Komisijos Pirmininkui, Haičio Prezidentui ir Vyriausybei, JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotojui humanitariniams reikalams ir pagalbos teikimo koordinatoriui, taip pat valstybių narių vyriausybėms.


Padėtis Irane
PDF 306kWORD 75k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano
P7_TA(2010)0016RC-B7-0078/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano,

–   atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2010 m. vasario 5 d. pareiškimą dėl Irane numatomų įvykdyti mirties bausmių,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 8 d. bendrą ES ir JAV pareiškimą, kuriame Irano vyriausybė raginama vykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje,

–   atsižvelgdamas į Parlamento Pirmininko 2009 m. spalio 9 d. pareiškimą, kuriame dar kartą primenamas Parlamento įsipareigojimas siekti mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje ir ypač smerkiama mirties bausmė už paauglių nusikaltimus,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10–11 d. Tarybos pareiškimą dėl Irano,

–   atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio 2010 m. sausio 12 d. pareiškimą dėl septynių bahajų vadovų teismo Irane,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) rezoliucijas Nr. 1737(2006), 1747(2007), 1803(2008) ir 1835(2008),

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdybos 2009 m. lapkričio 27 d. priimtą rezoliuciją dėl Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (BGNS) garantijų susitarimo ir atitinkamų anksčiau minėtų JTST rezoliucijų nuostatų vykdymo Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (angl. ICCPR), į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (angl. ICESCR), į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir į Vaiko teisių konvenciją, kurias pasirašė ir Iranas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 5 d. Irano žvalgybos ministerijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad visi Irano piliečių kontaktai su 60 nevyriausybinių organizacijų ir daugeliu tarptautinių žiniasklaidos kompanijų, transliuojančių persų kalba, yra neteisėti,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Irano valdžios institucijos atidėjo 2010 m. sausio 8–10 d. turėjusį vykti Delegacijos ryšiams su Iranu vizitą į Teheraną,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

Dėl demokratijos ir žmogaus teisių

A.   kadangi politinė situacija Irane ir toliau blogėja, ir nematyti ženklų, kad Irano vyriausybė rengtųsi kaip nors reaguoti į pačioje šalyje ir visame pasaulyje reiškiamą susirūpinimą dėl 2009 m. birželio mėn. įvykusių rinkimų teisėtumo; kadangi esant požymiams, jog buvo masiškai sukčiaujama, kilo plataus masto protesto judėjimas (vadinamasis "Žaliasis judėjimas") ir masinės demonstracijos tęsėsi kelis pastaruosius mėnesius,

B.   kadangi politiniai įvykiai Irane po 2009 m. birželio mėn. įvykusių ginčytinų prezidento rinkimų atskleidė, kad esama daug liaudies vadovavimo, demokratinių pokyčių šalyje, inicijuotų energingos ir aktyvios pilietinės visuomenės, galimybių;

C.   kadangi Irano saugumo pajėgos: Revoliucinė gvardija, "Basij" milicija ir policija, reaguodamos į šią padėtį ėmėsi griežtų priemonių ir savavališkai sulaikė tūkstančius taikių protestuotojų ir disidentų, įskaitant studentus ir akademikus, moterų teisių gynėjus, profsąjungų narius, teisininkus, žurnalistus, interneto dienoraščių autorius, dvasininkus ir žymius žmogaus teisių gynėjus, aiškiai siekdami įbauginti kritikus ir numalšinti pasipriešinimą,

D.   kadangi daugelis sulaikytųjų pranešė, kad kalėjimuose ir slaptose kalinimo įstaigose jie mušami ar kankinami, o kai kuriais atvejais seksualiai prievartaujami; kadangi 2010 m. pradžioje Irano Islamo Respublikos parlamento (medžliso) atliktu tyrimu nustatyta, kad prokuroro pavaduotojas Saeed Mortazavi buvo tiesiogiai atsakingas už bent trijų sulaikytųjų mirtį dėl kankinimų ir netinkamos priežiūros Kahrizako kalėjime, kurį jau prieš trejus metus teismo nutartimi įsakyta uždaryti,

E.   kadangi vyriausybės pareigūnai patvirtino, kad nuo 2009 m. birželio mėn. per demonstracijas ar įkalinimo vietose mirė ne mažiau kaip 30 protestuotojų ir dar bent septyni žuvo per susidūrimus, vykusius 2009 m. gruodžio 27 d., šventos Ašūros dieną; kadangi manoma, kad iš tiesų dėl vyriausybės remiamo smurto žuvo kur kas daugiau žmonių,

F.   kadangi, be to, saugumo pajėgos ėmė dar labiau bauginti religinėms mažumoms, pvz., bahajams (kurių visi septyni buvę aukščiausieji vadovai areštuoti ir šiuo metu teisiami), sunitams ir krikščionims (įskaitant aštuonis kunigus), priklausančius asmenis ir vykdė kurdų, azerbaidžaniečių, beludžių ir arabų pilietinės visuomenės ir politikos veikėjų savavališkų areštų ir egzekucijų kampanijas; kadangi šiuo metu konkrečiai 21 kurdas laukia mirties bausmės,

G.   kadangi 2008 m. rugsėjo 9 d. Irano Parlamentas patvirtino atskilimo nuo bažnyčios įstatymą, pagal kurį už islamo religijos išsižadėjimą baudžiama mirtimi,

H.   kadangi nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. teismai rengia parodomuosius daugybės garsių reformistų ir veikėjų, kaltinamų ryšiais su vadinamaisiais maištininkais, kurie bandė skatinti vadinamąją aksominę revoliuciją, teismus; kadangi per šiuos teismo procesus daugumos teisiamų disidentų atveju buvo pateikiami filmuoti prisipažinimai, kurie atrodė išgauti prievarta,

I.   kadangi Irano vyriausybė toliau kaltina Europos šalis tuo, kad jos kišasi į Irano politinius įvykių raidą; kadangi dėl minėtų kaltinimų du Jungtinės Karalystės diplomatai turėjo išvykti iš šalies, keli JK ambasadoje dirbę Irano piliečiai buvo areštuoti, o vienas Švedijos ambasados ir du Vokietijos ambasados darbuotojai buvo trumpam sulaikyti apkaltinus tariamu vaidmeniu porinkiminiuose protestuose,

J.   kadangi 2010 m. sausio 28 d. įvykdyta mirties bausmė Mohammadui Rezai Ali-Zamani ir Arashui Rahmanipourui – tai pirmosios įvykdytos mirties bausmės, kurias oficialūs šaltiniai sieja su protesto judėjimu, nepaisant to, kad bent vienas iš šių asmenų, o galbūt abu, buvo įkalinti jau rinkimų metu; kadangi pranešama, jog mažiausiai devyniems žmonėms skirtos mirties bausmės dėl tariamų sąsajų su "Žaliuoju judėjimu",

K.   kadangi 2009 m. gruodžio 27 d., paskutinę Ašūros šventės dieną, pagrindinio birželio mėn. vykusių prezidento rinkimų opozicijos kandidato Miro Hosseino Mousavi 35-erių metų amžiaus sūnėnas Ali Mousavi siekiant atgrasinti jo dėdę nušautas ir suvažinėtas mašina (tai yra neabejotini tyčinės žmogžudystės ženklai),

L.   kadangi 2010 m. sausio 8 d. mėginta nužudyti Mehdi Karroubi, antrąjį įžymų opozicijos kandidatą prezidento rinkimuose, į kurio neperšaunamą automobilį paleistos dvi kulkos, kai "Basij" milicijos ir Revoliucinės gvardijos nariai susibūrė protestuoti prieš M. Karroubi atvykimą į Kazviną,

M.   kadangi ir toliau vis labiau varžoma spaudos ir žodžio laisvė ir kadangi Irano valdžios institucijos pradėjo plačiu mastu ir dažnai slopinti tarptautinių radijo ir TV tinklų transliaciją bei blokuoti daugelį tarptautinių interneto svetainių, įskaitant "Facebook" ir "Twitter", taip pat vietos opozicijos svetaines ir judriojo ryšio telefonų paslaugas Teherane ir taip sukėlė transliacijos problemų Artimųjų Rytų šalių ir net Europos tinkluose,

N.   kadangi Rusijos ir Europos bendrovės Iranui tiekė reikalingas filtravimo ir transliacijos slopinimo priemones, kurių kai kurios gali net kelti pavojų netoli įrenginių gyvenančių asmenų sveikatai,

O.   kadangi Revoliucinė gvardija, jos slaptoji tarnyba ir "Basij" milicija atlieka vis aktyvesnį vaidmenį Irano visuomenėje, imasi vis griežtesnių veiksmų prieš Irano civilius gyventojus, suiminėja žmogaus teisių gynėjus ir, atrodo, mėgina perimti valdžią,

Dėl branduolinių technologijų

P.   kadangi Iranas yra pasirašęs Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį (BGNS), ratifikuodamas BGNP pasižadėjo neįsigyti branduolinių ginklų ir teisiškai įsipareigojo deklaruoti visą branduolinę veiklą, įskaitant branduolines medžiagas, ir vykdyti ją pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos garantijas,

Q.   kadangi Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (BGNS) IV straipsnyje pažymima neatimama visų šios sutarties šalių teisė plėtoti mokslinius tyrimus, gaminti ir naudoti atominę energiją taikiais civiliniais tikslais be diskriminacijos ir laikantis šios sutarties I ir II straipsnių nuostatų,

R.   kadangi nesilaikydamas savo įsipareigojimų pagal Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį Iranas Komo (angl. Qom) vietovėje nelegaliai pastatė sodrinimo įrenginį ir apie jo egzistavimą organizacijai TATENA pranešė tik praėjus daug laiko po statybų pradžios; kadangi dėl šio taisyklių pažeidimo sukėlė įtarimus apie galimus kitus slaptus branduolinius įrenginius ir toliau keliamas nepasitikėjimas Irano teiginiais, kad šalies branduolinė programa yra tik civilio pobūdžio,

S.   kadangi 2009 m. lapkričio 16 d. TATENA ataskaitoje kadenciją baigiantis TATENA generalinis direktorius Dr. M. ElBaradei pažymėjo, kad jei Iranas neįgyvendins Papildomo protokolo ir neišspręs likusių klausimų taip, kad TATENA būtų patenkinta, ji negalės pateikti patikimų garantijų, kad Irane nėra nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir nevykdoma susijusi veikla, taip pat bus teigiama, kad yra likusių neišspręstų klausimų, kurie kelia susirūpinimą, jog galbūt Irano branduolinė programa turi karinį aspektą,

T.   kadangi siekdamos išspręsti Irano branduolinės programos klausimą diplomatinėmis priemonėmis ES, JAV, Kinija ir Rusija pasiūlė įtraukiant agentūrą TATENA sudaryti susitarimą, pagal kurį silpnai prisodrintas Irano uranas būtų gabenamas į Rusiją ir Prancūziją perdirbti į kuro tabletes, kad jas galima būtų panaudoti Teherano medicinos mokslinių tyrimų reaktoriui, ir kadangi Iranui atmetus šį pasiūlymą Saugumo Taryboje vyksta diskusijos dėl sugriežtintų sankcijų Iranui,

U.   kadangi Iranas ir toliau vysto balistinių raketų technologijas ir stiprina pajėgumus dislokuoti tarpžemynines balistines raketas, kurios galėtų nešti branduolinio kovines galvutes,

V.   kadangi Irano vyriausybė padarė prieštaringus pareiškimus savo branduolinės programos klausimu ir nurodė 2010 m. vasario 7 d. pradėti tolesnius sodrinimo darbus,

Dėl demokratijos ir žmogaus teisių

1.   išreiškia rimtas abejones dėl to, ar teisingi rinkimų rezultatai, kuriais remiantis prezidentas M. Ahmedinejad buvo patvirtintas antrajai kadencijai, nepaisant aiškių požymių, kad būta didelio masto rinkimų klastojimo, ir mano, kad stipriai pakenkta Irano prezidento teisėtumui;

2.   gerbia visų Irano piliečių, kurie reikalauja didesnių laisvių ir demokratiškesnių teisių ir išreikia norą gyventi visuomenėje be represijų ir bauginimo, drąsą; nori išreikšti didelę pagarbą Irano moterims, kurios atliko lemiamą vaidmenį 2009 m. birželio mėn. porinkiminėse demonstracijose;

3.   iš visos širdies remia Irano žmonių demokratinius siekius ir labai apgailestauja dėl to, kad Irano vyriausybė ir Parlamentas akivaizdžiai nesugeba reaguoti į Irano piliečių, ypač jaunosios kartos, kurių ekonominio ir socialinio vystymosi viltys ilgam sunaikintos, pagrįstus reikalavimus;

4.   ragina Irano vyriausybę gerbti taikaus susirinkimo ir žodžio laisvės teises, taip pat per demonstracijas, kurios, kaip paskelbta, vyks 2010 vasario 11 d.; itin smerkia tai, kad prieš demonstrantus, kurie siekia naudotis žodžio laisve ir taikaus surinkimo teise, Irano vyriausybė naudoja smurtą;

5.   ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus sulaikytuosius už taikų naudojimąsi savo teisėmis į žodžio ir susirinkimų laisvę arba už savo religinius įsitikinimus ar lytinę orientaciją ir ragina valdžios institucijas atlikti tyrimus bei nubausti už disidentų šeimos narių, demonstracijų dalyvių ir sulaikytųjų žmogžudystes, prievartą ir kankinimus atsakingus vyriausybės tarnautojus ir saugumo pajėgų darbuotojus;

6.   griežtai smerkia Irane paskirtas ir įvykdytas mirties bausmes, ypač Mohammedo Reza Alizamani ir Arasho Rahmanipouro atvejus, ir ragina panaikinti mirties bausmę; ragina Irano valdžios institucijas baigti protestuotojus, kurie rengia taikias demonstracijas reikalaudami demokratiškesnių teisių, kaltinti "Moharabeh" (karas prieš Dievą) veikla, už kurią skiriama mirties bausmė; ragina Iraną nedelsiant vykdyti JT mirties bausmės moratoriumą, kaip raginama JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijose Nr. 62/149 ir 63/168;

7.   yra pasibaisėjęs, kad vyriausybė ir (arba) saugumo pajėgos mėgina nužudyti kandidatus į prezidentus arba jų šeimų narius, ir ragina aukščiausiąjį vadovą Khamenei užtikrinti iškilių Irano opozicijos lyderių saugumą;

8.   smerkia Irano valdžios institucijų pastangas cenzūruoti spaudą, slopinti radijo ir televizijos, pvz., kanalo BBC, transliacijas ir ragina ES ir jos valstybes nares Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje aptarti šių metodų tarptautines pasekmes;

9.   smerkia Irano valdžios institucijų sprendimą uždrausti kontaktus su užsienio nevyriausybinėmis organizacijomis, ypač tomis, kurių tikslas – ginti pilietines laisves ir teises, ir ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant atšaukti šį draudimą;

10.   ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant nutraukti per televiziją rodomų teismų praktiką ir ragina Irano parlamentą pakeisti tuos Irano teisės aktus, pagal kuriuos vyriausybei leidžiama neatsižvelgti į procesines teises, pvz., į teisiamųjų teisę į tinkamą teisinį atstovavimą;

11.   išsako griežtą kritiką, skiriamą tarptautinėms kompanijoms, ypač kompanijoms "Nokia" ir "Siemens" už tai, kad jos Irano valdžios institucijoms teikia reikalingą cenzūros ir sekimo technologiją, kurią naudojant Irano disidentai persekiojami ir sulaikomi;

12.   apgailestauja dėl to, kad Europos šalių ambasadų darbuotojai buvo apkaltinti kišimusi į Irano vidaus reikalus ir šiuo klausimu ragina Irano valdžios institucijas laikytis Vienos konvencijos ir gerbti diplomatines normas;

13. yra susirūpinęs dėl 2010 m. vasario 9 d. priešais valstybių narių ambasadas vykusių demonstracijų, organizuotų "Basij" milicijos, pobūdžio, ir ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti diplomatinių atstovybių saugumą;
Dėl branduolinių technologijų

14.   nepaisydamas to, kad Iranas turi teisę gaminti ir naudoti atominę energiją taikiais tikslais laikantis Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties reikalavimų, pakartoja savo nuomonę, kad su Irano branduolinės programos plėtimu susijęs pavojus vis dar išlieka didelis ES ir tarptautinės bendruomenės rūpestis, kaip tai labai aiškiai išdėstyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijose 1737, 1747, 1803 ir 1835;

15.   apgailestauja dėl to, kad nebuvo padaryta realios pažangos svarbiausiais klausimais, kurie kėlė daugiausiai nerimo, ir pakartoja savo raginimą Iranui atkurti branduolinės programos skaidrumą ir pateikti išsamius, aiškius ir įtikinamus atsakymus Tarptautinei atominės energijos agentūrai, išspręsti visus su šia programa susijusius likusius klausimus ir reikalus, įskaitant tuos, kurie galėtų turėti karinį aspektą, visiškai įgyvendinti Susitarimo dėl visapusiškų saugos garantijų nuostatas, įskaitant šio susitarimo papildomas priemones, ir ratifikuoti bei įgyvendinti Papildomą protokolą;

16.   pritaria Europos Vadovų Tarybos dvišalių susitarimų politikai ir visoms pastangoms susitarti dėl ilgalaikio sprendimo Irano branduolinių technologijų klausimu; reikalauja, kad atsižvelgiant į branduolinę grėsmę visos tolesnės sankcijos neturėtų apimti priemonių, kurios lemtų neigiamas pasekmes Irano gyventojams apskritai;

17.   apgailestauja dėl to, kad Irano vyriausybė vėl atmetė visas pastangas rasti kompromisą branduolinių technologijų klausimu ir kad Irano režimas akivaizdžiai nori pasinaudoti šia tema kaip priemone nukreipti dėmesį nuo krizės šalies viduje ir laimėti laiko bei išvengti diskusijos JT Saugumo Taryboje dėl tolesnių sankcijų, ir mano, kad pastarieji Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado oficialūs pareiškimai yra tokių veiksmų dalis;

Dėl ES ir Irano santykių

18.   pabrėžia, kad svarbu visais lygmenimis tęsti dialogą su Iranu, ypač su jo pilietine visuomene; apgailestauja dėl to, kad Iranas atšaukė numatytą Europos Parlamento delegacijos vizitą, ir išreiškia viltį, kad Irano vyriausybė ir parlamentas persvarstys savo poziciją dėl tiesioginių ryšių;

19.   ragina Tarybą būti pasiruošusiai bendrauti su Iranu, kad derybų būdu, atsižvelgiant į teisėtus Irano interesus ir susirūpinimą saugumo srityje, būtų rastas sprendimas branduolinių technologijų, taip pat regioninio saugumo klausimais, įskaitant ilgalaikę zonos be branduolinių ginklų įkūrimo Artimuosiuose Rytuose perspektyvą;

20.   mano, kad ES lygmeniu reikėtų pradėti rimtas diskusijas dėl galimybės pradėti plačiau taikyti sumaniai apgalvotas sankcijas, kurios nedarytų žalos visiems Irano žmonėms; ragina išplėsti esamą asmenų ir organizacijų, kurioms taikomas draudimas keliauti į ES, sąrašą, įtraukiant tuos asmenis, kurie atsakingi už represijas ir laisvės apribojimus šalyje, taip pat tuos asmenis, kurie atsakingi už Irano tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su branduolinėmis technologijomis, nesilaikymą, ir įšaldyti šių asmenų turtą,

21.   teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir kitų ES vadovų pareiškimus, kad kitas žingsnis − pradėti diskusiją JT Saugumo Taryboje, ir ragina JT Saugumo Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją įtraukti Irano branduolinės programos klausimą į JT Saugumo Tarybos darbotvarkę 2010 m. vasario mėn.; ragina Kinijos valdžios institucijas remti tarptautines pastangas, skirtas apriboti Irano vykdomą urano sodrinimo programą;

22.   primena Irano valdžios institucijoms, kad siekdamas vystyti vaisingus santykius su ES, Iranas privalo užtikrinti pagrindines žmogaus teises, gerbti demokratijos principus, žodžio laisvę ir teisės normas, kadangi tai būtina sąlyga, kurią turi vykdyti visos šalys, su ES palaikančios politinius ir ekonominius santykius; atkreipia dėmesį į tai, kad galimas būsimas ES ir Irano bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo pasirašymas priklauso nuo to, ar Iranas gerbs šias vertybes, ar visiškai vykdys JT Saugumo Tarybos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros rezoliucijų nuostatas ir ar pateiks objektyvių garantijų dėl savo branduolinės programos taikaus pobūdžio bei įrodys, kad nustojo remti teroristų veiklą;

23.   ragina valstybes nares ir Komisiją aktyviai remti iniciatyvas, skirtas žiniasklaidos pliuralizmui didinti, ir palankiai vertina pažangą, pasiektą vykdant jau pradėtą Europos žinių transliavimo persų kalba projektą;

24.   ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant imtis veiksmų ir uždrausti Europos bendrovių vykdomą sekimo technologijų eksportą į tokias šalis, kaip Iranas, kurių vyriausybės galėtų jas panaudoti užkirsdamos kelią žodžio laisvei;

25.   ragina Komisiją įsteigti Europos Sąjungos delegaciją Teherane;

26.   ragina Komisiją ir Tarybą parengti papildomų priemonių pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir Europos imigracijos politiką siekiant aktyviai ginti Irano žmogaus teisių gynėjų saugumą;

o
o   o

27.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.


Padėtis Jemene
PDF 209kWORD 57k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Jemene
P7_TA(2010)0017RC-B7-0021/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 27 d. aukšto lygio susitikimo Jemeno klausimu pirmininko pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 27 d. ir 2010 m. sausio 25 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Jemeno,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 27 d. Europos Sąjungos vardu pateiktą ES pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą dėl blogėjančios saugumo padėties Jemene,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos parengtą Jemeno strategijos dokumentą 2007–2013 m. laikotarpiui,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 22–25 d. vykusio Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Persijos įlankos valstybėmis, įskaitant Jemeną, vizito rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi jau kurį laiką bendra politinė, ekonominė ir socialinė padėtis Jemene blogėja ir tarptautinei bendruomenei kelia didelį susirūpinimą,

B.   kadangi Al Qaedos grupuotė paskelbė prisiimanti atsakomybę už nepavykusį Nigerijos teroristo Umaro Farouko Abdulmuttabo, pareiškusio, kad jis buvo apmokytas ir aprūpintas ginklais Al Qaedos stovykloje Jemene, pasikėsinimą susprogdinti lėktuvą virš Detroito 2009 m. gruodį; kadangi, jei saugumo padėtis Jemene ir toliau blogės, regiono teroristų ir sukilėlių grupuotės, ypač Al-Qaeda, gali jame rasti saugų prieglobstį, kuriame jos gali planuoti, organizuoti ir remti tolesnes teroristines operacijas,

C.   kadangi saugumo padėtį dar labiau apsunkina vyriausybės karinių pajėgų ir šiitų zaiditų, siekiančių atkurti Zaidi imamatą, grupuočių pilietinis karas Sados (Sa'dah) mieste Jemeno šiaurėje ir separatistų judėjimo sukeltas smurto protrūkis šalies pietuose,

D.   kadangi terorizmas Jemene buvo labai paplitęs daugelį metų dar prieš 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolį, kaip rodo 2000 m. spalio 12 d. Al Qaedos išpuolis prieš JAV karo laivą "Cole", ir kadangi nuo 2007 m. Jemene terorizmas suaktyvėjo – įvykdyta daug išpuolių, kurių taikiniai buvo naftotiekiai, naftos įrenginiai, vyriausybės pastatai, ambasados (įskaitant Italijos ir JAV), laivai ir turistai,

E.   kadangi vietos susirėmimai Sados regione įgavo regioninį pobūdį po to, kai, sukilėliams surengus ataką Jemeno ir Saudo Arabijos pasienyje, pastarosios karinės pajėgos su jais susirėmė ir pradėjo pulti sukilėlių pozicijas; kadangi Jemeno vyriausybė apkaltino užsienio šiitų struktūras sukilėlių judėjimo šalies šiaurėje rėmimu,

F.   kadangi dėl šiaurinėje Sados miesto provincijoje vykstančių Jemeno kariuomenės ir šiitų sukilėlių kovų, prasidėjusių 2004 m., šalies viduje perkelta daugiau kaip 175 000 asmenų ir regione kilo humanitarinė krizė,

G.   kadangi Jemenas – viena vargingiausių pasaulių šalių; kadangi nuo 2008 m. maisto krizės labai nukentėjo skurdžiausios Jemeno gyventojų grupės, o visuotinė finansų krizė, ypač pajamų iš naftos verslo sumažėjimas, prisidėjo prie to, kad valstybės finansams tenkanti našta tapo nepakeliama, be to, šią naštą dar labiau apsunkino vangus vėluojančių ekonomikos ir mokesčių reformų įgyvendinimas,

H.   kadangi Jemeno naftos atsargos, iš kurių Jemenas gauna daugiau nei 75 proc. savo pajamų, greitai baigsis, o pasibaigus naftai perspektyvių tvarios ekonomikos galimybių nedaug,

I.   kadangi kita rimta problema, su kuria susiduria Jemenas, yra didžiulis vandens stygius, kurį lemia keletas veiksnių, įskaitant didėjantį vandens vidaus suvartojimą, prastą vandentvarką, korupciją, išteklių valdymo nebuvimą ir netausius drėkinimo būdus; kadangi, remiantis vyriausybės skaičiavimais, 99 proc. visos vandens gavybos vykdoma neturint leidimų,

J.   kadangi Jemeno maisto ir vandens stygių dar labiau apsunkina gyventojų priklausomybė nuo arabinio dusūno, greitą pelną užtikrinančios kultūros, kuri gerai dera tik gausiai drėkinama ir kuri auginama tokiu mastu, kad apie 40 proc. Jemeno vandens išteklių išnaudojama jai auginti; kadangi šalis tapo grynąja maisto importuotoja,

K.   kadangi suintensyvėjusi piratų veikla Adeno įlankoje ir nuolatinis migracijos srautų iš Afrikos Kyšulio daromas spaudimas yra papildomi veiksniai, darantys įtaką šalies stabilumui,

L.   kadangi 18 mylių pločio Bab el Mandebo sąsiauris tarp Jemeno ir Džibučio, kuriuo kasdien pervežama 3,3 milijonų barelių naftos (4 proc. pasaulio kasdienės gavybos), yra strategiškai labai svarbus,

M.   kadangi nuo 2004 m. ES Jemenui suteikė daugiau nei 144 mln. EUR vertės paramą, kurios didžiausia dalis skirta vystymui, ir įgyvendino programas, skirtas Jemeno policijai ir pakrančių apsaugos tarnyboms padėti,

N.   kadangi po nepavykusio pasikėsinimo susprogdinti lėktuvą Detroite JK ir JAV vyriausybės paskelbė, kad jos ketina žymiai padidinti karinę ir vystymuisi skirtą pagalbą Jemenui ir bendrai ėmėsi finansuoti specialų Jemeno policijos antiteroristinį padalinį ir padėti Jemeno pakrančių apsaugos tarnybai;

O.   kadangi 2009 m. balandžio mėn. turėję įvykti rinkimai į parlamentą atidėti iki 2011 m. siekiant suteikti valdžios institucijoms galimybę įgyvendinti esmines rinkimų sistemos reformas; kadangi iki šiol nesiimta jokių konkrečių veiksmų šiam tikslui pasiekti,

P.   kadangi Jemene vykstantys pokyčiai, susiję su demokratija, žmogaus teisėmis ir teismų nepriklausomumu, vis dar kelia didelį susirūpinimą; kadangi esama žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimo atvejų, kadangi moterų padėtis ypač sunki, blogėja moterų galimybės gauti išsilavinimą, o jų dalyvavimas aktyviame politiniame gyvenime itin menkas,

Q.   kadangi šeši 2009 m. birželio mėn. pagrobti Europos piliečiai – penki vokiečiai ir vienas britas – vis dar laikomi įkaitais, o kiti trys tos pačios grupės asmenys rasti negyvi netrukus po jų pagrobimo,

1.   reiškia gilų susirūpinimą dėl užsitęsusių ir vis gilėjančių saugumo, politinės ir ekonominės problemų Jemene; ragina tarptautinę bendruomenę dėti ypač daug pastangų, kad būtų išvengta dabartinės krizės paaštrėjimo, taip pat siekiant suvienyto, stabilaus ir demokratiško Jemeno;

2.   palankiai vertina 2010 m. sausio 27 d. Londone vykusio tarptautinio susitikimo Jemeno klausimu rezultatus, įskaitant Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generalinio sekretoriaus pareiškimą, kad jis surengs Persijos įlankos šalių ir kitų Jemeno partnerių susitikimą Rijade 2010 m. vasario 22–23 d., ir Jemeno vyriausybės įsipareigojimą tęsti reformų programą ir pradėti svarstyti TVF programą; taip pat palankiai vertina tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą remti Jemeno vyriausybę kovoje su Al Qaeda ir kitomis terorizmo formomis ir dar kartą patvirtina remiantis suvienytą Jemeną ir gerbiantis šalies suverenumą ir nepriklausomumą;

3.   yra įsitikinęs, kad stabilumą Jemene galima pasiekti tik vykdant politines bei ekonomines reformas; todėl ragina Jemeno vyriausybę vykdyti tarptautinei bendruomenei duotus įsipareigojimus ir paspartinti nacionalinių politinių ir ekonominių reformų procesą siekiant plėtoti demokratiją ir gerinti žmonių gyvenimo sąlygas;

4.   remia aktyvų Komisijos, Tarybos ir Jemeno vyriausybės bendradarbiavimą, ypač susijusį su vystymosi, policijos, teisingumo, sienų kontrolės, kovos su neteisėta prekyba, jūrų saugumo, kovos su terorizmu ir institucijų stiprinimo klausimais; ragina Tarybą ir Komisiją toliau stiprinti dvišalius santykius su Jemenu ir išnagrinėti pačius veiksmingiausius būdus, kaip ES gali prisidėti prie saugumo bei politinės ir ekonominės padėties šalyje gerinimo;

5.   dar kartą ragina nedelsiant paskelbti paliaubas ir sustabdyti smurtą Sados mieste ir pietų Jemene, taip pat išreiškia nuomonę, kad ilgalaikė taika bus įmanoma tik tada, kai bus rastas visapusiškas politinis sprendimas; reiškia gilų susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties šiaurės Jemene; ragina visas šalis pagal tarptautinę humanitarinę teisę vykdyti pareigas ir įsipareigojimus siekiant apsaugoti šių sričių civilius gyventojus ir taip pat sudaryti sąlygas, kad humanitarinė pagalba ir parama pasiektų atitinkamas teritorijas;

6.   ragina Jemeno vyriausybę šalyje nediskriminuoti nė vienos etninės ar religinės grupės ir vykdant politiką atsižvelgti į bendrus visų piliečių interesus; pabrėžia, kad kovos su terorizmu veiksmais ir priemonėmis neturi būti piktnaudžiaujama politiniais tikslais, ypač nukreipiant juos prieš politinius oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus;

7.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Al-Qaeda jau ilgą laiką įsitvirtinusi Jemene ir užima vis tvirtesnę padėtį, ir pabrėžia, kad, jei nebus imtasi konkrečių veiksmų, gali susilpnėti centrinė vyriausybinė valdžios institucija, o Jemeno ir aplinkinių regionų padėties stabilumas gali sumažėti iki Somalio lygio; dėl to gali atsirasti naujų galimybių Al-Qaedos vadovaujamiems ar įkvėptiems ekstremistams vėl burtis, organizuoti, vykdyti apmokymus ir teroristinius veiksmus Jemeno teritorijoje ir už jos ribų;

8.   ragina Jemeno valdžios institucijas įgyvendinti būtinas reformas siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje, ypač užtikrinti žiniasklaidos laisvę, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, vienodą požiūrį į vyrus ir moteris;

9.   pabrėžia, kad nepriklausomi teismai, pajėgūs ir kompetentingi spręsti dėl atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant savavališkus areštus ir kankinimus, yra labai svarbūs; ragina Jemeno vyriausybę užtikrinti, kad nešališkos humanitarinės organizacijos galėtų lankytis visose Jemeno sulaikymo įstaigose, ir nebenaudoti privačių ar be leidimo veikiančių sulaikymo vietų;

10.   ragina visas Jemeno politines jėgas rasti išeitį iš susidariusios derybų dėl esminių politinių reformų aklavietės; pabrėžia, kad itin svarbu surengti rinkimus 2011 m., ir ragina visas politines partijas įgyvendinti susitarimus, kuriuose nustatytos rinkimų sistemos gerinimo ir demokratijos įtvirtinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas, pateiktas po demokratinių 2006 m. prezidento ir vietos valdžios institucijų rinkimų; ragina Komisiją ir Tarybą, glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, stebėti konstitucijos ir rinkimų įstatymo reformą, dėl kurios nukelti parlamento rinkimai;

11.   ragina Tarybą, Komisiją ir, kai bus įsteigta, Europos išorės veiksmų tarnybą nedelsiant pradėti taikyti koordinuotą ir išsamią ES strategiją Jemeno atžvilgiu, kad būtų išvengta valstybių narių pagalbos ir paramos vystymuisi kartojimosi ir sutapimo; atkreipia dėmesį, kad ES koordinavimas labai svarbus norint pasiekti, kad pagalbos Jemenui teikėjų veiksmai būtų bendrai koordinuojami, o to ypač trūksta;

12.   ragina Tarybą ir Komisiją, bendradarbiaujant su kitais tarptautiniais subjektais, Jemenui teikti didesnę vystymosi paramą, siekiant stabilizuoti politinę padėtį ir pagerinti šalies ekonominę padėtį bei žmonių gyvenimo sąlygas; ypač ragina apsvarstyti galimybę taikyti pagal stabilumo priemonę numatytas išimtines pagalbos priemones ir įgyvendinti specialią programą, skirtą švietimui pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę skatinti; palankiai vertina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos pasirengimą toliau stiprinti ryšius su Jemenu; ragina Jemeno vyriausybę, glaudžiai bendradarbiaujant su pagalbos teikėjais, taikyti tinkamas koordinavimo, skirstymo ir įgyvendinimo priemones ir taip užtikrinti didesnį pagalbos veiksmingumą;

13.   ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad tarptautinės bendruomenės, ypač iš Europos Sąjungos biudžeto, teikiama parama būtų naudojama tiems projektams, kurie duotų tiesioginės naudos kuo daugiau žmonių ir kurių veiksmingumas būtų vertinamas vietoje, finansuoti; palankiai vertina tai, kad Sanoje įsteigta visus įgaliojimus turinti ES delegacija;

14.   ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinti specialią pagalbos Jemenui programą, į kurią būtų įtrauktas Jemeno valstybės tarnautojų mokymas, pagrįstas EUJUST LEX misijos patirtimi, ir instruktorių skyrimas dirbti Jemeno centrinėje ir vietinėje administracijoje, tokiu būdu, kad būtų gerinami tarptautiniai pagalbos veiksmai arba jie būtų papildyti;

15.   ragina Tarybą ir Komisiją padėti JAV ir Jemenui repatrijuoti arba perkelti į kitą šalį Gvantaname laikomus jemeniečius, kuriems nepateikti kaltinimai, įskaitant 40 jemeniečių, kuriems JAV administracija jau davė leidimą išvykti;

16.   ragina Jemeno valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad būtų išlaisvinti šios šalies teritorijoje laikomi šeši įkaitai iš Europos;

17.   prašo Tarybą ir Komisiją išsamiai ir nedelsiant informuoti Europos Parlamentą visais procedūros etapais apie bet kokius pokyčius ir derybas, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui ir Jemeno Respublikos vyriausybei ir parlamentui.


Prekyba žmonėmis
PDF 304kWORD 81k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos žmonėmis prevencijos
P7_TA(2010)0018B7-0029/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 4, 5 ir 6 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 4 ir 5 straipsnius, kuriuose pabrėžiama, kad panaikinama visų formų prekyba vergais,

–   atsižvelgdamas į 1949 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 1, 7, 32, 34 ir 35 straipsnius, ir į 2000 m. JT vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, ypač į jo 3 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW), ypač į jos 5 ir 6 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. JT Palermo protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantį JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo (1930 m.) ir Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti, TDO generalinės konferencijos priimtą per 87-ąją sesiją (1999 m.),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų planą, taip pat į Jungtinių Tautų "Pekino +5" ir "Pekino +10" specialiosiose sesijose, atitinkamai – 2000 m. birželio 9 d. ir 2005 m. kovo 11 d., priimtus vėlesnius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų planą,

–   atsižvelgdamas į 1997 m. Europos konvenciją dėl žmogaus teisių biomedicinoje apsaugos ir į jos 2002 m. papildomo protokolo dėl žmogaus organų ir audinių transplantacijos 22 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į UNICEF 2006 m. gaires dėl vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, apsaugos ir į 2006 m. orientacines gaires dėl vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, apsaugos Europoje,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2005 m. organizuoto nusikalstamumo padėties ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją 1611/2003 dėl prekybos žmonių organais Europoje,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 20 d. priimtą Briuselio deklaraciją dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui, parengtą pagal 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su prekyba žmonėmis 10 straipsnį (COM(2006)0187),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. spalio 18 d. komunikatą "Kova su prekyba žmonėmis – integruota strategija ir pasiūlymai dėl veiksmų plano" (COM(2005)0514),

–   atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą "ES plano dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų įgyvendinimo įvertinimas ir stebėsena" (COM(2008)0657 galutinis),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (COM(2009)0136 galutinis),

–   atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygybės gaires 2006–2010 (COM(2006)0092), ypač į prioritetinius veiksmus, kuriuos vykdant kovojama su lyčių smurtu ir prekyba žmonėmis,

–   atsižvelgdamas į Stokholmo programą "Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui",

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. Briuselio deklaraciją dėl prekybos žmonėmis,

–   atsižvelgdamas į Europolo 2009 m. pranešimus dėl prekybos žmonėmis,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2009 m. liepos mėn. pranešimą dėl prekybos vaikais Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) 2009 m. vasario mėn. pranešimą dėl prekybos žmonėmis pasaulyje,

–   atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo 2009 m. vasario 6 d. pranešimą dėl prekybos žmonėmis aukų, ypač moterų ir vaikų, žmogaus teisių aspektų ir į jame nurodytas rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į JAV Valstybės departamento 2009 m. birželio mėn. pranešimą dėl prekybos žmonėmis,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas šiuo klausimu(2),

–   atsižvelgdamas į klausimus žodžiu Komisijai dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir aukų apsaugos (O-0148/2009 – B7-0341/2009, O-0149/2009 – B7-0342/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi prekyba žmonėmis – šiuolaikinės vergovės forma, sunkus nusikaltimas ir rimtas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, kai, pasitelkus grasinimus, prievartą ir žeminimą, žmonės tampa priklausomi,

B.   kadangi prekyba žmonėmis – itin pelningas organizuotų nusikaltėlių verslas, suteikiantis galimybę gauti didelį pelną prisiimant nedidelę riziką,

C.   kadangi esama įvairių prekybos žmonėmis formų, pvz., susijusių su seksualiniu išnaudojimu, priverstiniu darbu, neteisėta prekyba žmonių organais, elgetavimu, neteisėtu įvaikinimu ir darbu namuose,

D.   kadangi, Europolo atlikto vertinimo duomenimis, 2009 m. prekyba moterimis seksualinio išnaudojimo tikslais nesumažėjo, o prekyba žmonėmis priverstinio darbo tikslais didėja,

E.   kadangi UNODC pranešime dėl prekybos žmonėmis pasaulyje teigiama, kad labiausiai paplitusi prekybos žmonėmis forma – seksualinis išnaudojimas, antroje vietoje – priverstinis darbas, ir taip pat pažymima, jog 79 proc. nustatytų prekybos žmonėmis aukų yra moterys ir mergaitės,

F.   kadangi vadinamosios nuotakos iš katalogo gali tapti vergėmis, taip pat seksualinio išnaudojimo, priverstinio darbo, darbo namuose ir kitų formų prekybos žmonėmis aukomis,

G.   kadangi vaikai yra itin pažeidžiami, taigi esama didesnės rizikos, kad jie taps prekybos žmonėmis aukomis,

H.   kadangi ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu prekyba žmonėmis gali dar labiau suintensyvėti, nes pasinaudojama potencialių aukų poreikiu surasti tinkamą darbą ir išvengti skurdo,

I.   kadangi šios problemos mastas ir rimtumas kelia nerimą:

   Europolo 2009 m. prekybos žmonėmis Europos Sąjungoje ataskaitoje nurodoma, kad prekyba žmonėmis – tai verslas, duodantis daug milijonų eurų ir (arba) dolerių per metus;
   remiantis turimais duomenimis, galima pagrįstai teigti, kad kasmet siekiant parduoti į ES atvežami arba ES parduodami keli šimtai tūkstančių žmonių,
   Eurojustas 2008 m. pradėjo 83 bylas dėl prekybos žmonėmis – 10 proc. daugiau negu 2007 m. (71 byla);

J.   kadangi ES kovos su prekyba žmonėmis teisinė sistema šiuo metu iš esmės grindžiama:

   2002 m. liepos 19 d. Pamatiniu sprendimu 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis, kuriame siekiama užtikrinti minimalų nacionalinės teisės aktų suderinimą;
   2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis,

K.   kadangi patirtis parodė, kad ši teisinė sistema nepakankamai veiksminga ir neįgyvendinama tinkamai, taigi ES turi imtis griežtesnių veiksmų,

L.   kadangi 2009 m. kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl pamatinio sprendimo dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (COM(2009)0136 galutinis) ir kuriuo siekiama patobulinti galiojantį pamatinį sprendimą, t. y. numatyti griežtesnių sankcijų, užtikrinti geresnę nukentėjusių asmenų apsaugą ir numatyti aktyvios prevencijos priemonių,

M.   kadangi, nepaisant pirmininkavusios Švedijos pastangų, dokumentas nebuvo patvirtintas ir kadangi pasiūlymas dėl naujo teisės akto pagal Lisabonos sutarties teisinę sistemą bus turbūt greitai pateiktas,

N.   kadangi pagal Lisabonos sutartį ES imsis daugiau veiksmų teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis, o Parlamentas šioje srityje atliks pilnavertį vaidmenį, kaip viena iš teisėkūros institucijų,

O.   kadangi kova su prekyba žmonėmis negali apsiriboti teisinėmis priemonėmis ir taip pat turi apimti neteisines pastangas, visų pirma vertinimą, kaip įgyvendinamos patvirtintos priemonės, informacijos kaupimą ir keitimąsi ja, taip pat bendradarbiavimą, partnerystės kūrimą ir keitimąsi pažangiausia patirtimi,

P.   kadangi labai svarbu jau pačioje pradžioje ir kiekviename etape įtraukti į veiklą šioje srityje dirbančias pilietinės visuomenės organizacijas, pradedant nustatymu ir baigiant pagalbos teikimu nukentėjusiems asmenims, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą teisėkūros procese,

Q.   kadangi šiuo metu neturima tikslių duomenų apie minėtąjį reiškinį ir atrodo, kad tikrasis reiškinio mastas daug didesnis nei leidžia manyti turimi duomenys, nes šis reiškinys – nusikaltimas, daromas slaptai, dažnai nenustatomas ar nustatomas neteisingai; kadangi reikia geriau ištirti, kokiu būdu vykdoma prekyba žmonėmis, kas ją vykdo, kaip paklausa skatina aukų paslaugų pasiūlą, kokiu būdu ir kodėl tampama aukomis ir kaip būtų galima mažinti paklausą; kadangi reikia plėsti valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija,

R.   kadangi prieš imantis būsimų veiksmų būtina parengti integruotą strategiją, kuri apimtų prevenciją, sankcijas, nukentėjusių asmenų apsaugą, paramą ir pagalbą jiems, taip pat glaudesnį visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą,

S.   kadangi, sumažinus potencialių pirkėjų, perkančių prekybos žmonėmis aukų teikiamas paslaugas ir prekes, paklausą, taigi taip pat sumažinus iš prekybos žmonėmis gaunamą pelną, atitinkamai sumažėtų tokių paslaugų ir prekių pasiūla,

T.   kadangi potencialių aukų socialinė integracija turi netiesioginį prevencinį poveikį, nes tai gali būti naudinga siekiant išvengti, kad šie asmenys vėl taptų aukomis arba potencialiais prekiautojais žmonėmis,

U.   kadangi, norint saugoti pagrindines teises ir veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis, būtina užtikrinti ES, Europos Tarybos, JT ir trečiųjų šalių (visų pirma žmonių, kuriais prekiaujama, kilmės šalių ir Jungtinių Valstijų, kuriose tokie žmonės dažnai parduodami) bendradarbiavimą ir partnerystę,

V.   kadangi būtina užtikrinti, jog rengiant ir vėliau įgyvendinant kovos su prekyba žmonėmis politiką ir priemones nebūtų diskriminuojama dėl tokių priežasčių kaip pilietybė, rasė, odos spalva, lytis, religija, politiniai ir kitokie įsitikinimai, socialinė kilmė ar kitoks statusas,

Bendrosios nuostatos

1.   ragina Tarybą ir Komisiją:

   parengti kovos su prekyba žmonėmis priemonių, vadovaujantis žmogaus teisėmis grindžiama bendra strategija, pagal kurią didžiausias dėmesys būtų skiriamas kovai su prekyba žmonėmis, jos prevencijai ir nukentėjusių asmenų apsaugai;
   laikytis strategijos, pagal kurią didžiausias dėmesys būtų skiriamas nukentėjusiems asmenims, t. y. visų galimų kategorijų nukentėjusieji asmenys būtų nustatyti ir saugomi, taip pat būtų taikomos jiems skirtos tikslingos priemonės, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas vaikams ir kitoms rizikos grupėms;
   prižiūrint už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingam Komisijos nariui, paskirti ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, kuris koordinuotų ES veiksmus ir politiką šioje srityje, įskaitant nacionalinių pranešėjų tinklo veiklą, taip pat teiktų ataskaitas Europos Parlamentui ir Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatiniam komitetui (COSI);
   užtikrinti, kad ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu kova su prekyba žmonėmis liktų svarbiu darbotvarkės klausimu, pvz., rengiant atkūrimo planus;
   užtikrinti, kad į kovos su prekyba žmonėmis politiką būtų įtraukti su socialiniais reikalais ir socialine aprėptimi susiję aspektai, taip pat reikalauti, kad būtų parengtos tinkamos programos ir veiksmingi metodai, skirti aukų socialinei reabilitacijai užtikrinti, įskaitant darbo rinkos ir socialinės apsaugos priemones;
   skirti pakankamai dėmesio prekybos žmonėmis išorės santykių aspektui, taip pat imigracijos, prieglobsčio ir reintegracijos politikos aspektams;
   rengti informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas kilmės, tranzito ir paskirties šalių, kuriose prekiaujama žmonėmis, švietimo įstaigose;
   imantis visų kovos su prekyba žmonėmis veiksmų, visų pirma atsižvelgti į vaiko interesus, kaip numatyta 1989 m. JT vaiko teisių konvencijoje;
   atsižvelgti į lyčių aspektą vykdant kovos su prekyba žmonėmis politiką, taikant strategijas ir priemones;
   labiau koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos Sąjungos lyčių lygybės institutu;
   užmegzti naują ir plėsti jau vykstantį bendradarbiavimą su šioje srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO);
   sukurti nuolatinę ES lygmens sistemą, kuri leistų susieti ES institucijų, agentūrų ir institutų, policijos, muitinės, viešojo pirkimo įstaigų, taip pat valstybių narių nacionalinių ir regioninių teisėsaugos institucijų, tarptautinių organizacijų ir NVO dedamas pastangas;

2.   ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo ir neįgyvendino 2005 m. Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su prekyba žmonėmis, skubiai tai padaryti;

Informacijos kaupimas

3.   norint gauti kuo daugiau informacijos, ragina Tarybą ir Komisiją imtis veiksmų siekiant, kad:

   Eurojustas, Europolas ir "Frontex" kasmet skelbtų bendrą ataskaitą, kurią pateiktų Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams, taip pat Europos Komisijai ir Tarybai; paskelbus bendrą ataskaitą būtų rengiamas viešas klausymas, kuriame dalyvautų NVO ir pilietinės visuomenės atstovai siekiant, kad jie pasidalytų savo patirtimi, taigi būtų skatinama veikla norint geriau suprasti šiuos klausimus:
   pagrindines priežastis;
   veiksnius kilmės ir paskirties šalyse, padedančius vykdyti prekybą žmonėmis;
   dabartines tendencijas, susijusias su aukomis, prekiautojais, taip pat su nusikaltėlių tinklais ir jų veiklos būdais;
   kelionių maršrutus, vietines aplinkybes paskirties šalyse, dėl kurių susidaro palankios sąlygos pasinaudoti prekybos žmonėmis aukų paslaugomis, ir kitokių formų išnaudojimą (seksualinis išnaudojimas, išnaudojimas darbe, prekyba organais, prekyba vaikais, įskaitant tuos atvejus, kai jie išnaudojami keliaujančių seksualinių nusikaltėlių, vaizdų, susijusių su seksualine vaikų prievarta, gamyba ir kitokių formų išnaudojimas, susijęs su prekyba žmonėmis, tačiau ne iki galo atitinkantis šios sąvokos apibrėžtį, pvz., elgetavimas ir smulkūs nusikaltimai);
   būtų sukurtas bendras ES modelis, kuriuo remiantis būtų kaupiami ir lyginami duomenys, susiję su visais prekybos žmonėmis aspektais, įskaitant amžių ir lytį, ir kuris būtų taikomas tiek valstybėse narėse, tiek trečiosiose šalyse, laikantis aktualių teisės aktų, reglamentuojančių duomenų apsaugą ir duomenų subjekto teises;
   vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 70 straipsniu ir teikiant visą informaciją Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams, būtų sukurta objektyvi ir nešališka metinio vertinimo sistema, pagal kurią ypatingas dėmesys būtų skiriamas tam, kaip įgyvendinama ES kovos su prekyba žmonėmis politika;
   būtų vertinamos informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijos, kurios bus rengiamos ir įgyvendinamos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

Prevencija

4.   pritaria Komisijos pasiūlyme numatytai nuostatai dėl prevencijos ir ragina imtis tolesnių veiksmų;

5.   pabrėžia, kad siekiant mažinti paslaugų, kurias teikia prekybos žmonėmis aukos, paklausą valstybės narės turėtų patvirtinti ir griežtinti teisines ir neteisines priemones, įskaitant švietimo, socialines, kultūros ir administracines priemones, taip pat rengti visos visuomenės informavimo kampanijas;

6.   ragina valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, iš kurių ar pro kurias, kaip paaiškėjo, gabenamos prekybos žmonėmis aukos, rengti ir vykdyti plataus masto informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas, skirtas potencialioms prekybos žmonėmis aukoms ir potencialiems paslaugų, kurias teikia prekybos žmonėmis aukos, pirkėjams;

7.   ragina valstybes nares parengti tikslingų sąmoningumo didinimo švietimo programų, skirtų atkreipti vaikų dėmesį į pinkles, dėl kurių galima lengvai tapti prekybos žmonėmis aukomis;

Baudžiamasis persekiojimas

8.   ragina kuo skubiau patvirtinti išsamią ir visapusišką teisinę tvarką, kuri apimtų kovos su elektroniniais nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis, politiką;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares, ateityje rengiant visus pasiūlymus dėl šios srities teisės aktų, atsižvelgti į šiuos aspektus:

   a) baudų ir sankcijų, taikomų iš prekybos žmonėmis besipelnantiems asmenims, įskaitant juridinius asmenis, griežtumas turėtų atitikti nusikaltimo sunkumą ir turėti atgrasomąjį poveikį, o itin griežtai reikėtų bausti už prekybą vaikais;
   b) vykdant tolesnius veiksmus turėtų būti siekiama apsaugoti nukentėjusius asmenis ir tinkamai atsižvelgiama į vaikų ir moterų padėtį, be kita ko, užtikrinama, kad nukentėjusiems asmenims būtų suteikiama besąlygiška pagalba ir nebūtų kreipiama dėmesio į nukentėjusio asmens sutikimą būti išnaudojamam, o nukentėję asmenys turėtų teisę gauti pagalbą, neatsižvelgiant į tai, ar jie pasirengę bendradarbiauti baudžiamajame procese;
   c) vykdant tolesnius veiksmus ir prevenciją taip pat galėtų būti skiriamas dėmesys paslaugų, kurias teikia prekybos žmonėmis aukos, vartotojams;
   d) reikėtų tinkamai atsižvelgti į tai, kad nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, atveju ES piliečiams ir joje gyvenantiems asmenims reikia taikyti ekstrateritorinės jurisdikcijos nuostatas;
   e) visos nuostatos dėl jurisdikcijos turėtų būti derinamos su pamatinio sprendimo dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo projektu;

10.   atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai neturi poveikio, jei jie tinkamai neįgyvendinami, ragina valstybes nares ir nacionalinius parlamentus nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti visą ES kovos su prekyba žmonėmis politiką, taip pat kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti kitus šios srities teisės aktus;

11.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant geriau koordinuoti ES įstaigų, pvz., Eurojusto ir Europolo, veiklą;

12.   atkreipia dėmesį į teigiamus rezultatus, kuriuos pasiekė jungtinės tyrimo grupės, ir ragina valstybes nares dažniau pasinaudoti šia priemone;

13.   pabrėžia, kad svarbu suteikti pagalbą ir paramą prekybos žmonėmis aukoms, ir taip pat ragina "Frontex" bei nacionalines sienų apsaugos tarnybas vykdant veiksmus apibrėžti bendrą praktiką siekiant padidinti savo darbuotojų sąmoningumą prekybos žmonėmis klausimu ir identifikuoti prekybos žmonėmis aukas bei užtikrinti jų apsaugą;

14.   turėdamas mintyje, kad baudžiamosios priemonės negali būti taikomos tik ES teritorijoje, ragina su trečiosiomis šalimis sudaryti išsamius susitarimus, į kuriuos būtų įtrauktos pagarbos pagrindinėms teisėms nuostatos, ir su šiomis šalimis pradėti griežtomis taisyklėmis grindžiamą bendradarbiavimą;

Nukentėjusių asmenų apsauga ir parama bei pagalba jiems

15.   ragina, kad nukentėjusių asmenų apsauga ir jiems teikiama parama būtų prioritetiniai ES veiksmai šioje srityje, o nustačius nukentėjusius asmenis, jie nedelsiant gautų visą įmanomą pagalbą, įskaitant:

   galimybę gauti nors laikiną leidimą gyventi šalyje, neatsižvelgiant į tai, ar jie pasirengę bendradarbiauti baudžiamajame procese ir didesnes galimybes dalyvauti darbo rinkoje, įskaitant mokymus ir kitokius įgūdžių gerinimo būdus, mažiausiai remiantis Direktyva Nr. 2004/81/EB;
   galimybę gauti tinkamas saugaus apgyvendinimo ir specialistų pagalbos paslaugas, įskaitant maistui ir pragyvenimui skirtus dienpinigius, galimybę gauti skubią medicinos pagalbą, konsultacines paslaugas, vertimo raštu ir, jeigu reikia, vertimo žodžiu paslaugas, galimybę susisiekti su šeima ir draugais, bei galimybę užtikrinti vaikams sąlygas mokytis;
   supaprastintą šeimos susijungimo politiką aukoms, ypač kai tai reikalinga jų apsaugai;

16.   atkreipia dėmesį į tokias ypač pažeidžiamas aukas kaip vaikai ir moterys ir ragina parengti konkrečias pagalbos jiems ir jų apsaugos programas;

17.   pabrėžia, kad nukentėję nuo prekybos žmonėmis asmenys turėtų gauti visapusišką apsaugą, paramą ir pagalbą, taip pat ir tuo atveju, kai jais buvo prekiaujama ne tik juos įvežant į ES ar ES teritorijoje, bet ir juos išvežant už ES ribų;

18.   turint mintyje tai, kad nukentėję asmenys neturi finansinių priemonių ir todėl negali mokėti už paslaugas, ragina suteikti šiems asmenims nemokamą profesionalią pagalbą, įskaitant teisinę pagalbą, kuri būtina norint išsivaduoti iš padėties, į kurią šie asmenys pateko per prievartą;

o
o   o

19.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos Tarybai.

(1) OL L 261, 2004 8 6, p. 19–23.
(2) Europos Parlamento 2006 m. sausio 17 d. rezoliucija dėl strategijų, siekiančių užkirsti kelią prekybai vaikais ir moterimis, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus; Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl kovos su prekyba žmonėmis – integruotas požiūris ir pasiūlymai dėl veiksmų plano (2006/2078(INI)).


Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimu rezultatai
PDF 221kWORD 66k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų
P7_TA(2010)0019RC-B7-0064/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–   atsižvelgdamas į Balio veiksmų planą (Sprendimas Nr. 1/COP13),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vykusią 15-ąją JTBKKK šalių konferenciją (toliau – COP 15) ir į 5-ąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 5), taip pat į Kopenhagos susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 17 d. patvirtintą ES klimato kaitos dokumentų paketą,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, susijusias su klimato kaita, ypač į 2009 m. lapkričio 25 d. priimtą rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15),

–   atsižvelgdamas į kitą COP 16 konferenciją, kuri vyks Meksikoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi derybos dėl išsamaus tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos laikotarpiu po 2012 m., kuris turėjo būti sudarytas 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje, baigėsi tuo, kad pasiektas nuviliantis susitarimas, patraukęs tik nežymų JTBKKK šalių dėmesį,

B.   kadangi pastarasis susitarimas nėra teisiškai įpareigojantis ir į jį neįtraukti jokie taršos mažinimo tikslai ar bent kokie konkretesni įsipareigojimai 2010 m. sudaryti teisiškai įpareigojantį susitarimą,

C.   kadangi šiame susitarime pripažįstama būtinybė užtikrinti, kad temperatūra pasaulyje nepadidėtų daugiau negu 2°C, ir į jį įtraukta informacija apie tai, kaip rasti būdų užtikrinti mažesnį negu 1,5°C pasaulinės temperatūros pakilimą,

D.   kadangi ES nesugebėjo vadovauti kovos su klimato kaita veiksmams ir netgi nedalyvavo baigiamosiose JAV, Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos derybose dėl galutinio susitarimo projekto,

E.   kadangi ketvirtojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitoje, kurioje pateikta kaip niekad daug mokslinių įrodymų, pripažįstama, kad norint užtikrinti, jog temperatūra pasaulyje nepadidėtų daugiau negu 2°C, būtina radikaliai mažinti pasaulinę taršą,

F.   kadangi keletas išsivysčiusių ir besivystančių šalių nepritarė tam, kad būtų parengtas ir įgyvendintas naujas tarptautinis klimato apsaugos planas,

G.   kadangi ES turėtų tvirtai laikytis savo pačios įsipareigojimo imtis kovos su klimato kaita veiksmų, net jeigu kai kurie pagrindiniai mūsų derybų partneriai ir toliau nenori ar nepajėgia mažinti išmetamo teršalų kiekio,

H.   pažymi, kad iki termino pabaigos, t. y. iki 2010 m. sausio 31 d., tik 28 valstybės, esančios už ES ribų, yra informavusios JT apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus nuo 2020 m. ir kad kai kurios iš jų nurodė tokius veiksmingumo tikslus, kurių siekiant tarša apskritai nebus sumažinta,

1.   apgailestauja, kad COP 15 pasiektas silpnas susitarimas, kadangi taip ir nepriartėta prie visuotinio išsamaus susitarimo dėl klimato kaitos po 2012 m.: šiame susitarime nenustatyti pasauliniai vidutinės trukmės ir ilgalaikiai taršos mažinimo tikslai ir nenurodyta, kada pasaulinė tarša turėtų pasiekti aukščiausią ribą; be to, atkreipia dėmesį į visuomenės nusivylimą nesugebėjimu Kopenhagoje pasiekti prasmingo susitarimo;

2.   mano, kad delsimas susitarti tarptautiniu lygmeniu nėra pateisinama priežastis toliau atidėlioti ES politikos, pagal kurią būtų vykdomas ir taip teisiškai privalomas įsipareigojimas iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį, įgyvendinimą; pakartoja mūsų troškimą toliau siekti sumažinti taršą 30 proc.; taip pat pažymi, kad ES įgyvendinamų iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti ir propaguoti ekologišką ekonomiką, saugią energetiką ir mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių, dėka bus galima vis lengviau vykdyti įsipareigojimą 30 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį;

3.   pripažįsta, kad numatomos tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį 30 proc. palyginti su 1990 m. lygiu įgyvendinimo ES išlaidos šiuo metu yra mažesnės nei susitarimo sudarymo metu numatytos tikslo sumažinti išmetamųjų dujų kiekį 20 proc. įgyvendinimo išlaidos, todėl ragina Komisiją pateikti ES pasiūlymą dėl užmojų didinimo ir vienašališkai nustatyti tikslą sumažinti išmetamųjų dujų kiekį daugiau nei 20 proc. iki 2020 m.;

4.   ragina ES taupyti energiją, naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip siekti vidaus tikslų, taip pat kuo skubiau susitarti dėl ambicingo ir privalomo tikslo taupyti energiją;

5.   reiškia nusivylimą vienybės stokojančiomis valstybėmis narėmis; todėl ragina ES tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos kalbėti vienu balsu ir išsaugoti savo vadovaujamą vaidmenį derybose siekiant sudaryti įpareigojantį išsamų susitarimą dėl veiklos laikotarpiu po 2012 m. remiantis naujausiais mokslo pasiekimais ir atsižvelgiant į COP 16 siekį užtikrinti, kad temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau negu 2°C;

6.   be to, apgailestauja, kad ES, remdamasi konkrečiais ankstesniais įsipareigojimais skirti tarptautinį viešą finansavimą kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse, nesugebėjo derybų metu užtikrinti pasitikėjimo, reikalingo siekiant tolesnės pažangos ad hoc darbo grupėse; be to, ragina ES paaiškinti savo poziciją dėl antrojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio, kuris priklauso nuo to, ar JAV prisiims panašius įsipareigojimus pagal kitą teisinę priemonę, ir užtikrinti, kad papildomi nustatytosios normos vienetai (angl. AAU) ir žemėnaudos, žemėnaudos paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) taisyklės nepakenks Kioto protokolo vientisumui aplinkosaugos požiūriu;

7.   pabrėžia, kad būtina kurti naują klimato diplomatiją; todėl ragina ES vyriausiąjį įgaliotinį ir už veiksmus klimato politikos srityje atsakingą Komisijos narį vadovauti šiai strategijai, ypač palaikant ryšius su pažangesnėmis besivystančiomis ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalimis; ragina ES susitarti dėl veiksmų Meksikoje plano, pagal kurį diskusija klimato politikos klausimais būtų numatyta sudarant bet kokią strateginę partnerystę ir dvišalius bei daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus ir būtų sukurta nuoseklesnė išorės klimato apsaugos strategija; ragina ES ir valstybes nares sukurti "Atsakomybės aljansą", prie kurio galėtų prisijungti visos šalys, laikančios klimato kaitą didžiule grėsme žmonijai ir pasirengusios imtis veiksmų, reikalingų pasauliniam atšilimui sustabdyti;

8.   ragina ES ir valstybes nares ilgainiui (2050 m. ir vėliau) pradėti taikyti vadinamąjį teisingumo klimato atžvilgiu principą; todėl būsimose derybose dėl klimato palaiko teisingumo sąlygos numatymą;

9.   ragina tokius forumus, kaip Didžiojo dvidešimtuko susitikimai ar ekonominiu požiūriu įtakingiausių valstybių forumas, kuriuose atstovaujama didžiausią anglies dioksido kiekį į aplinką išskiriančioms šalims, imtis didesnės atsakomybės padedant pasiekti susitarimą oficialių derybų metu;

10.   atkreipia dėmesį į įsipareigojimą įsteigti fondą, kuriam besivystančios šalys iki 2020 m. kasmet skirs 100 mlrd. JAV dolerių, ir pažymi, kad besivystančioms šalims per ateinančius trejus metus (2010–2012 m.) bus skirta 30 mlrd. JAV dolerių suma, skirta padėti kovoti su klimato kaita, ir sukurtas vadinamasis žaliasis klimato fondas su miškų kirtimu ir nykimu susijusiems projektams besivystančiose šalyse remti; tačiau apgailestauja, kad įsipareigojimai neatitinka Komisijos prognozės, kad iki 2020 m. bus surinkta 100 mlrd. EUR;

11.   pabrėžia istorinę išsivysčiusių šalių atsakomybę už negrįžtamą klimato kaitą ir atsakomybę teikti pakankamą, tvarią ir nuspėjamą finansinę ir techninę paramą besivystančioms šalims, kad pastarosios galėtų įsipareigoti mažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių ir mažinti išmetamų dujų kiekį, susijusį su miškų kirtimu ir nykimu, taip pat padėti didinti pajėgumą vykdyti įsipareigojimus, kurie bus prisiimti pagal būsimą tarptautinį klimato kaitos susitarimą;

12.   reikalauja, kad pagal minėtuosius įsipareigojimus teikti nuspėjamą finansinę paramą, kurios reikia siekiant mažinti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti pagal JTBKKK, numatytos lėšos būtų naujai skiriamos lėšos ir papildytų OPV lėšas, o jų skyrimas nepriklausytų nuo metinių valstybių narių biudžeto procedūrų; primena apie jau prisiimtus įsipareigojimus, kuriais siekiama iki 2015 m. užtikrinti OPV lygį, atitinkantį 0,7 proc. BVP;

13.   mano, kad ES turėtų nedelsdama pradėti derybas su partneriais JAV, siekdama užtikrinti, kad kylanti anglies dioksido rinka JAV derėtų su mūsų pačių rinka ir taip būtų sukurta transatlantinė anglies dioksido rinka, kuri būtų pasaulinės anglies dioksido rinkos pirmtake;

14.   pabrėžia, kad 7,2 mlrd. eurų dydžio vadinamoji greitos pradžios finansinė parama, kurią besivystančioms šalims žadėjo skirti ES valstybės narės, turi būti nauja ir papildyti oficialios vystymosi pagalbos (OVP) biudžetą, kad ji turi būti derinama ES lygmeniu ir skirta kuo greičiau – bet kuriuo atveju iki prasidedant 2010 m. birželio mėn. susitikimui Bonoje; mano, kad tai esminis veiksnys norint ugdyti pasitikėjimą ir užtikrinti susitikimo Meksikoje sėkmę; taip pat ragina Komisiją iki minėtojo susitikimo Bonoje informuoti apie žadėtųjų skirti greitos pradžios lėšų naudojimą ir apie tai, kaip ji papildo šiuo metu teikiamą OVP;

15.   primena, kad iki 2020 m. bendras ES indėlis, siekiant besivystančioms valstybėms padėti mažinti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti, neturėtų būti mažesnis nei 30 mlrd. eurų per metus ir kad šis skaičius dar gali būti didinamas sukaupus daugiau žinių apie klimato kaitos problemos rimtumą ir su ja susijusių išlaidų mastą;

16.   pabrėžia, kad artimiausiu metu persvarstant ES biudžetą ypatingas dėmesys turi būti skirtas siekiui skirti pakankamai išteklių priemonėms, skirtoms apsisaugoti nuo klimato kaitos ir prie jos prisitaikyti ES ir besivystančiose šalyse; taip pat pažymi, kad persvarstant biudžetą turėtų būti svarstoma galimybė pradėti taikyti naujas inovacines finansines priemones tarptautiniams kovos su klimato kaita veiksmams remti;

17.   palankiai vertina ambicingą įsipareigojimą, kurį kai kurios besivystančios šalys prisiėmė prieš Kopenhagoje vykusias derybas, jų metu ir joms pasibaigus; pažymi, kad pagal Kopenhagos susitarimą nutarta vertinti švelninamuosius veiksmus besivystančiose šalyse, už juos atsiskaityti ir juos tikrinti remiantis nacionaliniais pranešimais; šiuo klausimu bus konsultuojamasi tarptautiniu lygmeniu ir atliekama analizė vadovaujantis aiškiai apibrėžtomis gairėmis, kurios kol kas nenustatytos ir pagal kurias turės būti užtikrinta, kad paisoma suvereniteto ir vadovaujamasi tinkamo lėšų panaudojimo principu;

18.   pritaria tam, kad siekiant mažinti miškų kirtimo ir nykimo sukeltą taršą ir didinti miškų pajėgumą sugerti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas būtų sukurta technologinė priemonė greitesniam technologijų vystymui skatinti ir jas perduoti, taip pat palankiai vertina tai, kad atkreiptas dėmesys į rinkų vaidmenį skatinant švelninamųjų veiksmų ekonominį rentabilumą; taip pat pažymi, kad norint veiksmingai taikyti šias priemones būtina sudaryti susitarimą JTBKKK pagrindu;

19.   pabrėžia, kad ateityje taikant bet kokią miškų kirtimo ir nykimo sukeltos taršos mažinimo (angl. REDD) sistemą turi būti paisoma vietos gyventojų ir bendruomenių teisių, įskaitant jų teisę į kolektyvinę nuosavybę ir autonomines vietos gyventojų teritorijas, ir užtikrinamas visapusiškas ir veiksmingas jų dalyvavimas, taip pat ir nacionalinių REDD planų rengimo ir įgyvendinimo bei finansavimo skyrimo ar skirstymo veikloje;

20.   ragina užtikrinti, kad I priede nustatytų taršos mažinimo tikslų aplinkosauginis veiksmingumas būtų pagrindinis principas, kuriuo būtų vadovaujamasi apibrėžiant ES poziciją dėl tarptautinių miškotvarkos ir žemėnaudos, žemėnaudos paskirties keitimo ir miškininkystės apskaitos taisyklių, dėl lanksčių priemonių ir atsižvelgimo į visus didesnius pirmojo Kioto protokolo nustatytų įsipareigojimų vykdymo laikotarpio laimėjimus siekiant tikslų laikotarpiu po 2012 m.;

21.   apgailestauja dėl nepakankamos pažangos sprendžiant aviacijos ir laivybos sektorių taršos problemą; ragina ES užtikrinti, kad būsimajame susitarime būtų atsižvelgta į visapusišką aviacijos sektoriaus poveikį klimatui, o aviacijos ir laivybos sektoriams būtų taikomi tokie pat taršos mažinimo tikslai, kaip ir kitiems pramonės sektoriams;

22.   apgailestauja, kad JAV ir Kinija dėl vidaus politikos priežasčių nebuvo nepasirengusios priimti ambicingesnio susitarimo; yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga, JAV ir Kinija atlieka esminį vaidmenį užtikrindamos įpareigojantį tarptautinį susitarimą; todėl ragina JAV ir Kiniją, taip pat kitus tarptautinius partnerius prisiimti daugiau įsipareigojimų, susijusių su tarptautine klimato apsaugos sistema, atnaujinti diskusijas ir sudaryti teisiškai privalomą tarptautinį susitarimą, kuris atitiktų naujausius mokslo pasiekimus ir siekį užtikrinti, kad temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau negu 2°C;

23.   apgailestauja, kad kai kurios šalys, šiuo atveju Sudanas ir Bolivaro aljanso už mūsų Amerikos tautas (isp. ALBA) šalys, nepaisydamos didžiulio politinio stimulo Kopenhagoje ir siekdamos išvengti griežtų privalomų įsipareigojimų, derybose vadovavosi principu blokuoti pasiūlymus;

24.   atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenė vis geriau susipažįsta su klimato kaitos poveikio besivystančiose ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse, klausimais; ragina megzti glaudesnį dialogą, ypač su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, mažų salų valstybių aljansu ir Afrika, siekiant sudaryti privalomą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, sumažinti klimato kaitos poveikį ir sušvelninti galimas pasekmes demografijai, visuomenės sveikatai, migracijai ir ekonomikai šiuose regionuose;

25.   pabrėžia, kad nedelsiant reikia, kad Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) peržiūrėtų visas savo išvadas siekiant patvirtinti, kad buvo atliktas jų tarpusavio vertinimas pagal geriausius mokslinius principus, pataria paankstinti tarpinės ataskaitos ruošimą atnaujinant išvadas ir mano, kad būsimose ataskaitose turėtų būti pateiktos specialios nuorodos į tvirtinimus tų, kurie prieštarauja daugumos nuomonei, ir kad taip pat turėtų būti atliekamas šių nuorodų tarpusavio vertinimas;

26.   mano, jog ES pramonės konkurencingumui itin svarbu, kad už ES ribų esančios kitos pramoninės šalys sutiktų imtis panašių veiksmų, o besivystančios ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalys prisiimtų racionalius taršos mažinimo įsipareigojimus; primena, kad taršos mažinimo tikslus turi būti įmanoma įvertinti, už juos atsiskaityti ir juos patikrinti, ir šiuo požiūriu palankiai vertina kai kurių besivystančių šalių įsipareigojimus pateikti nacionalines ataskaitas apie jų vykdomus taršos mažinimo veiksmus;

27.   mano, kad dvišaliai Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų susitikimai gali iš esmės padėti diskutuoti ir šalims geriau suprasti vieną kitą; todėl numato rengti šiuos susitikimus iki oficialių derybų pradžios, kad būtų kuo naudingiau prisidėta siekiant geriausių įmanomų derybų rezultatų;

28.   pabrėžia, kad klimato kaitos politikos iššūkiai ateityje bus susiję ne tik su išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu, bet ir su veiksmingesniu ir tausiu gamtos išteklių naudojimu;

29.   pakartoja, kad pritaria Jungtinių Tautų reformų procesui, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Kopenhagoje vykusios klimato kaitos konferencijos rezultatas yra dar vienas pavyzdys, kuriuo remiantis galima patvirtinti, kad būtina skubiai iš naujo svarstyti Jungtinių Tautų taikomus darbo metodus; be to, ir toliau įsipareigoja dėl klimato kaitos derybų pagal JT bendrąją konvenciją, nes tai vienintelis teisėtas organas, galintis spręsti tokios nepaprastos svarbos visai pasaulio bendruomenei klausimą; tačiau mano, kad reikia skubiai imtis rimtų svarstymų kaip gerinti proceso veiksmingumą;

30.   ragina užtikrinti daugiau skaidrumo, kad pilietinė visuomenė ir suinteresuotosios šalys galėtų aktyviau dalyvauti Meksikoje vyksiančioje COP 16;

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui su prašymu perduoti šią rezoliuciją visoms Konvencijos šalims, kurios nėra ES valstybės narės.


Gero valdymo mokesčių srityje skatinimo
PDF 393kWORD 80k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo (2009/2174(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą dėl gero mokesčių srities valdymo skatinimo (COM(2009)0201),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 31 d. Komisijos komunikatą dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją (COM(2006)0254),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl suderintos kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategijos(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą dėl mokesčių ir muitų politikos vaidmens įgyvendinant Lisabonos strategiją (COM(2005)0532),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimą byloje C-255/02 (Halifax ir kt. prieš Commissioners of Customs and Excise), kurioje Teismas nustatė, kad pagal Šeštąją PVM direktyvą (Direktyva 77/388/EEB) apmokestinamasis asmuo neturi teisės į PVM atskaitą, jei sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, yra piktnaudžiaujamo pobūdžio,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą byloje C-524/04 (Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation prieš Commissioners of Inland Revenue), kuriame Teismas nustatė, kad pagal EB sutarties 43 straipsnį valstybei narei nedraudžiama priimti teisės aktų, kuriais ribojama įsisteigimo teisė, kai visiškai dirbtinos struktūros steigiamos vien tik dėl su mokesčiais susijusių priežasčių,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadose pateiktas rekomendacijas dėl mokesčių klausimų, susijusių su susitarimais, kuriuos Bendrija ir jos valstybės narės sudarys su trečiosiomis šalimis,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo (COM(2008)0727),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2009)0029),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (COM(2009)0028),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų ir direktyvų 2004/39/EB ir 2009/…/EB dalinio keitimo (COM(2009)0207),

–   atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją Tarybai įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Andoros Kunigaikštystės, Monako Kunigaikštystės bei San Marino Respublikos susitarimų kovoti su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kenkiančia jų finansiniams interesams, ir užtikrinti administracinį bendradarbiavimą keičiantis informacija mokesčių klausimais bei įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo kovoti su sukčiavimu tiesioginių mokesčių srityje ir tiesioginių mokesčių slėpimu bei užtikrinti administracinį bendradarbiavimą keičiantis informacija mokesčių klausimais (SEC(2009)0899),

–   atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G20) pareiškimą, paskelbtą po 2008 m. lapkričio 15 d. Vašingtone vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo finansų rinkų ir pasaulio ekonomikos tema,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, paskelbtas pasibaigus Europos Vadovų Tarybos 2009 m. birželio 19 ir 20 d. susitikimui,

–   atsižvelgdamas į G20 pareiškimą, paskelbtą pasibaigus 2009 m. balandžio 2 d. Londone vykusiam aukščiausiojo lygio susitikimui, skirtam visuotiniam ekonomikos atkūrimo ir reformų planui,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 9 d. ir 2009 m. spalio 20 d. Tarybos posėdžių išvadas,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, paskelbtas pasibaigus Europos Vadovų Tarybos 2009 m. birželio 18 ir 19 d. susitikimui,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Lečėje (Italija) paskelbtą Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių finansų ministrų pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į G20 vadovų pareiškimą, paskelbtą per 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. susitikimą Pitsburge,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į JAV vyriausybės audito tarnybos 2007 m. ataskaitą, Didžiosios Britanijos nacionalinės audito tarnybos 2008 m. ataskaitą ir Prancūzijos mokesčių tarybos (pranc. Conseil des Prélèvements Obligatoires) 2009 m. ataskaitą, kuriose, inter alia, pažymima, kad maždaug trečdalis iš 700 didžiausių Jungtinės Karalystės korporacijų 2005 ir 2006 m. nemokėjo jokių mokesčių, 25 proc. JAV įmonių, kurių turtas viršija 250 mln. JAV dolerių arba kurių metinės pajamos viršija 50 mln. JAV dolerių, 1998–2005 m. taip pat nemokėjo jokių mokesčių, o didžiausios Prancūzijos korporacijos šiuo metu moka 8 proc. mokestį nuo realaus vidutinio pelno, nors oficialusis mokesčio tarifas siekia 33 proc.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0007/2010),

A.   kadangi Europos ir tarptautiniu lygmeniu pasiektas visuotinis sutarimas, kad geras mokesčių srities valdymas reiškia skaidrumą, keitimąsi informacija ir sąžiningą konkurenciją mokesčių srityje,

B.   kadangi neužtikrinus gero mokesčių valdymo skatinamas mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, o tai labai kenkia nacionaliniams biudžetams ir Europos Sąjungos išteklių sistemoms, ir manoma, jog dėl šios priežasties per metus ES prarandama 2,5 proc. BVP; kadangi dėl mokestinio sukčiavimo sudaromos prastesnės konkurencinės sąlygos sąžiningoms įmonėms; kadangi, užtikrinus gerą valdymą mokesčių srityje, ES valstybės narės ir besivystančios šalys turėtų daugiau išteklių, kurių reikia norint įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

C.   kadangi dėl globalizacijos daug sunkiau tarptautiniu lygmeniu kovoti su sukčiavimu mokesčių srityje, o tai ypač pasakytina apie 27 ES valstybes nares, kurioms būdingi dideli skirtumai; kadangi šie veiksniai aiškiai rodo, kad siekiant veiksmingo tarptautinio bendradarbiavimo būtina jį stiprinti ES ir tarptautiniu lygmeniu,

D.   kadangi mokesčių vengimas ir slėpimas tarptautiniu lygmeniu labai trukdo siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

E.   kadangi dauguma tarptautinių įmonių steigtos taip, kad galėtų pasinaudoti mokesčių vengimo privalumais įvairiose teritorijose, kuriose veikia; kadangi diferencijuotas apmokestinimas skirtingose teritorijose palankesnis didelėms, tarptautinėms ar gerai įsitvirtinusioms įmonėms, o ne mažoms, vietinėms ar naujoms įmonėms,

F.   kadangi tarptautinių įmonių galimybės plačiai naudotis mokesčių rojaus šalimis ir lengvatinių mokesčių centrais siekiant vengti mokesčių prieštarauja sąžiningos konkurencijos ir įmonių socialinės atsakomybės principui,

G.   kadangi mokesčių rojaus šalių egzistavimas prieštarauja solidarumo, teisingumo ir perskirstymo principams; kadangi globalios ekonomikos sąlygomis daug tarptautinių įmonių naudojasi savo galia ir daro spaudimą vyriausybėms, ypač besivystančių šalių vyriausybėms, siekdamos, kad joms būtų taikomi mažesni mokesčių tarifai ir mokesčių lengvatos, jei norima pritraukti investicijų; kadangi dėl šios praktikos mokesčių našta realiai perkelta darbuotojams ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, taip pat teko labai sumažinti viešąsias paslaugas,

H.   kadangi šiuo metu Taryba nagrinėja daug svarbių pasiūlymų dėl teisės aktų dėl santaupų apmokestinimo, administracinio bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos mokesčių susigrąžinimo srityje; kadangi patobulinus gerą mokesčių valdymą Europos Sąjungoje bus sukurtas pagrindas, kuriuo remiantis bus galima reikalauti gero mokesčių valdymo iš trečiųjų šalių,

I.   kadangi priėmus bendruosius kovos su mokesčių vengimu principus (GAAP) mokesčių institucijoms suteikti įgaliojimai spręsti, ar pagrindinis sandorio tikslas – mokesčių vengimas arba mažinimas, ir, jei taip, nustatyti papildomą mokestį, kuris kompensuotų tokį vengimą arba mažinimą,

J.   kadangi būtent dėl prasto mokesčių valdymo besivystančios šalys dažnai negali remtis teise ar galiomis apmokestinti savo piliečius; kadangi nustatydama mokesčių valdymo politiką ES turi atsižvelgti į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria besivystančios šalys, ir teikti pagalbą norint šias problemas išspręsti,

K.   kadangi dėl bendrų G20 ir JT pastangų, taip pat dėl EBPO iniciatyvų pasiekta tam tikrų vilčių teikiančių rezultatų mokesčių valdymo srityje; kadangi tokių rezultatų nepakanka norint išspręsti su mokesčių rojaus šalimis ir lengvatinių mokesčių centrais susijusias problemas, ir turi būti imtasi tolesnių ryžtingų, veiksmingų ir suderintų veiksmų,

L.   kadangi, EBPO duomenimis, mokesčių rojaus šalyse sukauptas privatus kapitalas šiuo metu siekia beveik 1 000 000 000 000 (vieną trilijoną) JAV dolerių, t. y. penkis kartus daugiau nei prieš dvidešimt metų; kadangi daugiau kaip milijonas įmonių, ypač iš Jungtinių Valstijų ir ES valstybių narių, turi registruotas buveines mokesčių rojaus šalyse,

M.   kadangi yra duomenų, kad finansų krizę iš dalies sukėlė naujų rūšių sudėtingos finansinės priemonės ir jų išvestiniai produktai, dažniausiai siūlyti fondų, įsisteigusių teritorijose, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas; kadangi iš mokesčių rojaus šalių, be kita ko, siūlomi sudėtingi finansiniai produktai, dėl kurių kyla finansinis nestabilumas, o daugelis finansų institucijų turėjo į balansą neįtrauktų įsipareigojimų mokesčių rojaus šalyse; kadangi finansų krizė dar kartą parodė pasekmes, susijusias su gero mokesčių valdymo nebuvimu, taip pat parodė su neskaidriomis teritorijomis siejamą riziką,

N.   kadangi Europos Sąjungoje įvykdoma tik 5 proc. tarpvalstybinių mokestinių reikalavimų,

Proga, kuria reikia pasinaudoti

1.   smerkia mokesčių rojaus šalių atliekamą vaidmenį, kai skatinama vengti mokesčių, juos slėpti ir perkelti kapitalą ir tuo naudojamasi; taigi ragina valstybes nares teikti pirmenybę kovai su mokesčių rojaus šalimis, mokesčių slėpimu ir neteisėtu kapitalo perkėlimu; ragina ES nedelsiant imtis ryžtingesnių veiksmų ir konkrečių priemonių prieš mokesčių rojaus šalis, mokesčių slėpimą ir neteisėtą kapitalo perkėlimą;

2.   mano, kad geras mokesčių valdymas, kai užtikrinamas skaidrumas, visais lygmenimis keičiamasi informacija, veiksmingai bendradarbiaujama tarpvalstybiniu lygmeniu ir užtikrinama sąžininga konkurencija mokesčių srityje, yra esminis aspektas atkuriant pasaulio ekonomiką po 2008 m. finansinio kracho;

3.   atsižvelgdamas į tai, primena, kad ypač svarbu nebeleisti naudotis realiai neegzistuojančiais juridiniais asmenimis siekiant išvengti apmokestinimo; taip pat pabrėžia, kad, užuot laikiusis banko informacijos slaptumo principo, bet kokiomis aplinkybėmis turi būti automatiškai keičiamasi informacija, įskaitant visas valstybes nares ir joms priklausančias teritorijas; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje, nes pagal jį, inter alia, valstybių narių bendradarbiavimas išplečiamas įtraukiant visų mokesčių klausimus, panaikinamas banko informacijos slaptumo principas ir nustatoma bendroji automatinio keitimosi informacija taisyklė;

ES lygmuo

4.   primena, kad Parlamentas pateikė Tarybai poziciją dėl Direktyvos 2003/48/EB pakeitimų ir, inter alia, paprašė Tarybos panaikinti laikinąją išlygą, pagal kurią Austrijai, Belgijai ir Liuksemburgui leidžiama nesikeisti informacija ir taikyti išskaičiuojamąjį mokestį; ragina Tarybą priimti direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/48/EB, atsižvelgiant į Parlamento poziciją;

5.   džiaugiasi, kad ES santaupų apmokestinimo srityje žengtas pirmasis žingsnis, t. y. Austrija, Belgija, Liuksemburgas ir Šveicarija atsisakė išlygų dėl EBPO pavyzdinės konvencijos 26 straipsnio, o Andora, Monakas, Lichtenšteinas ir San Marinas patvirtino EBPO standartus; džiaugiasi Belgijos sprendimu nuo 2010 m. sausio 1 d. pereiti nuo išskaičiuojamojo mokesčio sistemos prie automatinio keitimosi informacija;

6.   pabrėžia, kad Parlamentas 2009 m. balandžio 24 d. pozicijoje ragina iš esmės išplėsti Direktyvos 2003/48/EB taikymo sritį, visų pirma įtraukti į ją juridinius subjektus (ypač privačias įmones ir patikos fondus) ir įvairių rūšių pajamas iš investicijų; primena, kad Direktyvos 2003/48/EB nuostatos taip pat turėtų būti taikomos Singapūrui, Honkongui, Makao ir kitoms teritorijoms, pvz., Dubajui, Naujajai Zelandijai, Ganai arba kai kurioms JAV valstijoms, kurioms Direktyva 2003/48/EB nėra privaloma ir kurias dėl šios priežasties renkasi mokesčių vengiantys asmenys;

7.   mano, kad trečiojoje šalyje įsisteigusiems alternatyviems fondams turi būti leidžiama vykdyti veiklą ES tik tada, jei ta trečioji šalis laikosi gero mokesčių valdymo standartų, įskaitant realų automatinio keitimosi informacija principo taikymą, laikantis teisiškai privalomų taisyklių; visų pirma pabrėžia, kad pažanga, daroma svarstant mokesčių valdymo standartus tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip EBPO ir G20, neturėtų trukdyti Europos Sąjungai taikyti aukštesnių standartų;

8.   pabrėžia, kad, veiksmingiau įgyvendinus esamus ES ir nacionalinius mokesčių teisės aktus, būtų geriau vykdomi mokestiniai reikalavimai; vis dėl to pabrėžia, kad skubiai reikia imtis tolesnių pastangų ir priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas geresnis mokesčių valdymas;

9.   primena, kad su PVM susijęs sukčiavimas kelia ypatingai didelį susirūpinimą turint mintyje vidaus rinkos veikimą, nes daro tiesioginį tarpvalstybinį poveikį, dėl jo prarandamos didelės pajamos ir daroma tiesioginė įtaka ES biudžetui; ragina Tarybą tinkamai atsižvelgti į Parlamento poziciją ir priimti naują direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ir kovojant su sukčiavimu PVM srityje;

Tarptautinis lygmuo

10.   ragina visas suinteresuotas šalis stengtis greičiau sudaryti kovos su sukčiavimu susitarimą su Lichtenšteinu; primygtinai ragina Tarybą sutarti dėl įgaliojimų Komisijai derėtis dėl panašių susitarimų su Andora, Monaku, San Marinu ir Šveicarija; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares peržiūrėti dvišalius savo susitarimus su trečiosiomis šalimis mokesčių srityje;

11.   ragina šalis glaudžiau bendradarbiauti, pvz., automatiškai keistis informacija, siekiant lengviau susigrąžinti kapitalą, perkeltą į užsienį verčiantis nelegalia veikla ir darant žalą vidaus rinkai;

12.   prašo Komisijos kuo greičiau pateikti ataskaitą dėl 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendacijos įtraukti sąlygą dėl gero mokesčių valdymo į atitinkamus susitarimus, kuriuos su trečiosiomis šalimis sudarys Europos Sąjunga ir jos valstybės narės; visų pirma pabrėžia būtinybę derantis su trečiosiomis šalimis dėl bendrųjų ir specialiųjų susitarimų numatyti gero valdymo nuostatas ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai stebima, kaip jos įgyvendinamos;

13.   primena, kad atliekant darbą, susijusį su žalinga mokesčių konkurencija, pagal elgesio kodeksą verslo apmokestinimo srityje, būtina užtikrinti, kad valstybės narės, palaikydamos santykius su trečiosiomis šalimis, taikytų kodeksą taip, kad jų veiksmai derėtų su pastangomis skatinti skaidrumą ir keitimąsi informacija mokesčių klausimais;

14.   džiaugiasi, kad dėl kitų tarptautinių forumų, tokių kaip G20, G8, JT ir ypač EBPO, iniciatyvų padaryta pradinė pažanga gero mokesčių valdymo srityje; vis dėlto mano, kad įsipareigojimų, kuriuos iki šiol prisiėmė G20, nepakanka siekiant spręsti mokesčių slėpimo, mokesčių rojaus šalių ir lengvatinių mokesčių centrų problemas;

15.   primena, kad pastangos kovoti su mokesčių rojaus šalimis ir mokesčių slėpimu bus sėkmingos tik tuo atveju, jei visiems bus taikomos tokios pačios taisyklės, siekiant nesukurti daugiau teisinių spragų, kuriomis galima piktnaudžiauti; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Direktyva 2003/48/EB, kurioje įtvirtintas automatinio daugiašalio keitimosi informacija principas, yra sveikintinas žingsnis kuriant visuotinę automatinio keitimosi informacija tvarką; taigi pritaria Komisijos pasiūlymui skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis pagal Direktyvą 2003/48/EB;

16.   prašo EBPO ir jos valstybių narių įtraukti Komisiją į visus Pasaulio forumo tarpusavio vertinimo darbus, ypač susijusius su nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų nustatymu, atitikties įvertinimo proceso plėtojimu ir atgrasančių atsakomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų standartų, įgyvendinimu; be to, mano, kad EBPO taikoma kovos su mokesčių rojaus šalimis sistema netinkama; pažymi, kad reikia tobulinti rodiklį, taikomą norint gauti bendradarbiaujančios teritorijos statusą, pvz., nustatyti kokybinę šio rodiklio vertę; kritiškai vertina tai, kad pagal minėtąjį rodiklį reikalaujama sudaryti vos 12 susitarimų dėl keitimosi informacija mokesčių srityje; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad informacija keičiamasi tik pateikus prašymą, o ne privaloma tvarka, ir tai nėra privalomas reikalavimas; taip pat apgailestauja, kad EBPO leidžia vyriausybėms nebūti įtrauktoms į jos juodąjį sąrašą tiesiog pažadėjus laikytis keitimosi informacija principų, tačiau neužtikrinus, jog šie principai būtų iš tikrųjų įgyvendinami praktikoje;

Siekis vykdyti tikrą ES gero mokesčių valdymo politiką

17.   mano, kad reikia užtikrinti nuoseklumą ir įgyvendinti tikrą ES gero mokesčių valdymo politiką; mano, kad Europos Sąjungos patikimumas, inter alia, priklauso nuo jos pasirengimo visų pirma imtis griežtų veiksmų prieš mokesčių rojaus šalis savo teritorijoje ir taip duoti gero valdymo pavyzdį; prašo Komisijos šiuo atžvilgiu atidžiai stebėti, kad būtų greitai ir kruopščiai įgyvendinti veiksmai, apibrėžti komunikate dėl gero mokesčių srities valdymo skatinimo;

18.   mano, kad, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos, Komisijai turėtų būti pavesta nustatyti ir suformuluoti tokią ES strategiją, ir jai turėtų būti skirta išteklių, kurių reikia šiam tikslui įgyvendinti;

19.   rekomenduoja sukurti tinkamą paskatų sistemą, kuri padėtų vykdyti tarpvalstybinius mokestinius reikalavimus, siekiant padidinti dabartinį žemą 5 proc. vykdymo lygį, t. y. paskirstyti teisingą surinktų nesumokėtų mokesčių dalį administravimo institucijai, kuri vykdo mokestinius reikalavimus valstybės narės, pateikusios prašymą, vardu, ir valstybės narės, kuri pateikė prašymą, administravimo institucijai;

20.   kalbant apie tarpusavio pagalbą mokestinių reikalavimų vykdymo, taip pat rinkliavų ir kitų įmokų susigrąžinimo srityse, ragina Komisiją nustatyti tarpvalstybinių mokestinių reikalavimų, kuriuos valstybės narės nori vykdyti Europos Sąjungos teritorijoje, skaičių, taip pat nustatyti kiekybinius rodiklius, kurie sudarytų sąlygas įvertinti ilgainiui padarytą tarpvalstybinio reikalavimų vykdymo pažangą;

21.   mano, kad ES turėtų aktyviai skatinti tobulinti EBPO standartus, siekiant, jog automatinis daugiašalis keitimasis informacija taptų pasauliniu standartu; be to, ragina ES imtis priemonių siekiant išvengti piktnaudžiavimo gyvenamosios vietos principu, kai naudojamas netikras adresas ar nuosavybės sistemos, dėl kurių jokios veiklos nevykdančių kontroliuojančiųjų ar įmonių tikrieji savininkai vengia mokėti mokesčius gyvenamosios vietos šalyje; taip pat ragina ES patvirtinti bendrą kovos su piktnaudžiavimu priemonių taikymo strategiją, kuri būtų veiksminga, teisinga ir derėtų su Teisingumo Teismo nustatyta visiškai fiktyvių susitarimų samprata;

22.   ragina ES įgyvendinti darnią gero mokesčių valdymo strategiją, turint mintyje Europos kaimynystės politiką, plėtros politiką ir vystomojo bendradarbiavimo politiką; pabrėžia, kad įgyvendinant mokesčių valdymo politiką reikėtų aktyviai padėti kurti tvarias ir skaidrias mokesčių sistemas besivystančiose šalyse, ypač siekiant panaikinti sukčiavimą mokesčių srityje, dėl kurio kasmet nesurenkama mokesčių, kurių dydis būtų dešimt kartų didesnis nei išsivysčiusių šalių pagalba vystymuisi; mano, kad pastangoms įgyvendinti šį tikslą turi būti skiriama užtektinai išteklių; primena, kad mokesčių valdymas galiausiai padės pritraukti investicijų, nes bus užtikrintas su mokesčiais susijęs teisinis tikrumas, skaidrumas ir stabilumas;

23.   pabrėžia, kad siekiant didinti skaidrumą reikia peržiūrėti dabartinius tarptautinius apskaitos standartus; atsižvelgdamas į tai, ragina taikyti reikalavimą įmonių metinėse ataskaitose atskleisti su mokesčių rojaus šalimis susijusią apskaitos informaciją (pagal šalis) ir siūlo sukurti viešą ES registrą, į kurį būtų įtraukti asmenys ir įmonės, įsteigę įmones ir atidarę sąskaitas mokesčių rojaus šalyse, siekiant atskleisti tikruosius naudos gavėjus, kuriuos slepia lengvatinėse zonose veikiančios įmonės;

24.   pabrėžia, kad, norint geriau įgyvendinti kovos su mokesčių vengimu taisykles, valstybėms narėms reikia koordinuoti savo politiką;

25.   primena, kad, nustačius bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę, ES būtų sprendžiamos problemos, susijusios su dvigubu apmokestinimu ir sandorių kainodara konsoliduotosiose grupėse; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad Komisija ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos pateiks poveikio vertinimą;

26.   siekiant geriau nustatyti klaidingą sandorių kainodarą ir dažniausiai naudojamus mokesčių slėpimo būdus, siūlo Komisijai teikti pirmenybę platesniam lyginamojo pelno metodo taikymui ir taip užtikrinti, kad sandorių kainodara būtų tikrinama ne sandorių, o įmonių lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant lyginamojo pelno metodą lyginamas kiekvieno sektoriaus įmonių pelnas, o tarptautinei įmonei pavaldžios įmonės pelno sumažėjimas, kai tam tikrą laikotarpį pelnas yra gerokai mažesnis už tam tikro sektoriaus vidurkį, gali rodyti didžiulę sandorių kainodarą;

27.   ragina ES išnagrinėti įvairias galimybes taikyti sankcijas ir paskatas, skirtas skatinti gerą mokesčių valdymą, pvz., nustatyti specialų mokestį visiems pervedimams į nebendradarbiaujančias teritorijas ir iš jų, ES teritorijoje nepripažinti įmonių, įsteigtų nebendradarbiaujančiose teritorijose, juridinio statuso, ir drausti ES finansų institucijoms steigti ar turėti pavaldžiąsias įmones ir filialus nebendradarbiaujančiose teritorijose;

28.   mano, kad ES taip pat turi užtikrinti nuoseklų rizikos ribojimo priežiūros, mokesčių, kovos su pinigų plovimu ir terorizmu standartų taikymą ES ir tarptautiniu lygmenimis;

29.   prašo Komisijos kasmet, pradedant nuo 2010 m. spalio mėn., teikti pranešti Parlamentui, kaip įgyvendinama ES mokesčių valdymo politika;

o
o   o

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 13.


Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje (2009 m.)
PDF 310kWORD 94k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) (2009/2101(INI))
P7_TA(2010)0021A7-0004/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas Europos Sąjungos sutarties į 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies 2 pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 27 d. Komisijos ataskaitą "Moterų ir vyrų lygybė – 2009" (COM(2009)0077),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą "Link Bendrijos pagrindų strategijos dėl lyčių lygybės (2001–2005)" (COM(2000)0335) ir į 2000, 2001, 2002, 2004, 2005, 2006, 2007 ir 20008 m. Komisijos metines ataskaitas dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje (COM(2001)0179, COM(2002)0258, COM(2003)0098, COM(2004)0115, COM(2005)0044, COM(2006)0071, COM(2007)0049 ir COM(2008)0010),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą "Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo" (COM(2008)0635),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo (COM(2008) 0636),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (COM(2008)0637),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos ataskaitą "Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas" (COM(2008)0638),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl prekybos žmonėmis ratifikavimo eigą (STCE Nr. 197),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 d. Europos socialinių partnerių priimtą veiksmų planą lyčių lygybės srityje,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (angl. CEDAW),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 ir 24 d. vykusios Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl moterų imigracijos: moterų imigrančių vaidmuo ir vieta Europos Sąjungoje(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai "Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui" (Stokholmo programa)(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių (2006–2010 m.)(6),

–   atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 2007 m. kovo 22 d. nuomonę dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2008 m.)(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo(8),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0004/2010),

A.   kadangi moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir kadangi tebeegzistuoja didelė moterų ir vyrų nelygybė nepaisant šioje srityje pasiektos akivaizdžios pažangos,

B.   kadangi Europos Sąjunga šiuo metu patiria plataus masto finansų, ekonomikos ir socialinę krizę, turinčią ypatingų pasekmių moterų padėčiai darbo,

C.   kadangi motinystė ir tėvystė turi būti laikomos pagrindinėmis teisėmis, būtinomis socialinei pusiausvyrai, ir kadangi Europos Sąjungos lygmeniu egzistuoja direktyva dėl motinystės atostogų(9) ir direktyva dėl vaiko priežiūros atostogų(10), tačiau iki šiol nėra priimta teisės aktų dėl tėvystės atostogų,

D.   kadangi, remiantis turimais duomenimis, dėl profesinės ir sektorių segregacijos krizės pradžioje apskritai labiau buvo paliesti vyrai nei moterys, tačiau padėtis yra kitokia tam tikrose šalyse ir tam tikruose sektoriuose, pvz., tradiciniuose pramonės sektoriuose, kuriuose daugiausia darbuotojų moterys ir kuriuose įregistruojama daug įmonių uždarymo bei tarptautinių įmonių perkėlimo atvejų; kadangi 31,1 proc. darbuotojų dirba ne visą dieną palyginti su 7,9 proc. darbuotojų; kadangi tam tikrų viešųjų paslaugų srityje moterys sudaro daugumą darbuotojų, o pagal valstybių narių pateiktus duomenis jos sudaro iki dviejų trečdalių švietimo, sveikatos ir socialinės pagalbos sektorių darbuotojų; kadangi dėl krizės moterys gali ypač nukentėti, jei bus mažinamas šių sektorių biudžetas,

E.   kadangi nuo skurdo ir mažų pensijų tradiciškai labiau gali nukentėti moterys, ypač vienišos motinos ir vyresnės nei 65 metų moterys; kadangi jos dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl to, kad jos visiškai ar laikinai nutraukė profesinę veiklą prisiimdamos šeimos pareigas, ar dėl to, kad negaudamos atlyginimo ir nemokėdamos socialinio draudimo įmokų dirbo savo sutuoktinių įmonėse, visų pirma prekybos ir žemės ūkio sektoriuose, gauna pensijas, vos pakankamas pragyvenimo minimumui užtikrinti, ir kadangi formuojant įvairių sričių politiką dažniausiai siekiama padėti vaikų turinčioms šeimoms neatsižvelgiant į tai, kad 35 proc. tokių šeimų sudaro vienas suaugęs asmuo – dažniausiai moteris,

F.   kadangi vidutinis moterų užimtumas siekia 59,1 proc., nors esama didelių skirtumų – nuo 37,4 proc. iki 74,3 proc., kadangi, nors jų užimtumo lygis nuo 2000 m. nuolat kilo, moterų darbo sąlygos nepagerėjo ir kadangi moterys visada nukenčia nuo profesinės ir sektorių segregacijos,

G.   kadangi socialinės ekonomikos įmonės yra sėkmingo moterų užimtumo didinimo pavyzdys, nes jos gerina socialinę moterų padėtį, suteikia joms finansinį nepriklausomumą ir sudaro sąlygas lengviau suderinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą, pvz., siūlo vaikų, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų priežiūros paslaugas,

H.   kadangi nuo 2000 m. moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai bendrai imant laikosi gana dideli (tarp 14 ir 17,4 proc.), nepaisant daugelio Komisijos įgyvendintų priemonių ir valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų,

I.   kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo157 straipsnyje numatoma, kad "Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį" ir kadangi šį principą patvirtino nuolatinė Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika,

J.   kadangi minėtoje 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas prašo Komisijos iki 2009 m. gruodžio 31 d. jam pateikti teisės akto dėl galiojančių teisės aktų, susijusių su vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymu, persvarstymo pasiūlymą,

K.   kadangi, nors ir mažiau, vyrai taip pat kenčia nuo profesinės ir sektorių segregacijos ir lyčių stereotipų,

L.   kadangi norint skatinti ir pasiekti vyrų ir moterų lygybę būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeiminėmis ir namų ūkio pareigomis, visų pirma daugiau naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis ir apgailestauja, kad Bendrajame socialinių partnerių susitarime dėl tėvystės atostogų (2009 m. liepos mėn.) neaptariamas apmokamų atostogų klausimas, nes tokios atostogos gerokai padidintų atostogas pasiimančių vyrų skaičių ir padėtų moterims ir vyrams lygiau pasidalyti profesines ir šeimines pareigas,

M.   kadangi, norint užtikrinti vienodas dalyvavimo darbo rinkoje, mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo sąlygas moterims ir vyrams, būtina, kad būtų prieinamos vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugos,

N.   kadangi 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybės narės buvo paragintos pasistengti iki 2010 m. įsteigti priežiūros įstaigas ne mažiau kaip 90 % vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus bei ne mažiau kaip 33 % vaikų iki trejų metų amžiaus, tačiau daugiau negu pusė valstybių narių dar anaiptol nepasiekė šių tikslų,

O.   kadangi 2008 m. moterys gavo 58,9 proc. Sąjungos universitetinių studijų diplomų ir kadangi dauguma prekybos, vadybos ir teisės studentų yra moterys, tačiau nedaug moterų eina įmonių, institucijų ir politinių organų vadovų pareigas; kadangi yra nedaug moterų, baigusių informatikos, inžinerijos ir fizikos studijas, todėl nepakankamai moterų dirba privačiajame sektoriuje, kuris yra itin svarbus ekonomikos atgaivinimui; kadangi per laiką išryškėjo tendencija, kad atotrūkis tarp IT sektoriaus moterų ir vyrų darbuotojų ne mažėja, o didėja,

P.   kadangi Europos Parlamentų narių moterų santykis pakito nuo 32,1 proc. 2004–2009 m. kadencijos metu iki 35 proc. po 2009 m. birželio 7 d. vykusių Europos Parlamento rinkimų, kadangi Parlamento komitetų pirmininko pareigas einančių moterų santykis pakito nuo 25 proc. iki 41 proc. ir kadangi Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų santykis pakito nuo 28,5 proc. iki 42,8 proc., tačiau moteriškos lyties kvestorių sumažėjo nuo trijų iki dviejų,

Q.   kadangi tam tikrų grupių moterų, pvz., neįgaliųjų, besirūpinančių priklausomais asmenimis, pagyvenusių, priklausančių mažumoms ir imigrančių, kurios dažnai patiria kartu ir sunkumų, ir grėsmių, o taip pat dvejopą diskriminaciją, padėtis blogėja,

R.   kadangi migrantės kenčia nuo dvigubos diskriminacijos darbo rinkoje dėl lyties ir dėl jų, kaip migrančių, statuso; kadangi viena iš penkių migrančių dirba žemos kvalifikacijos darbą ir kadangi namų ūkio, kavinių, viešbučių ir restoranų ar renginių įstaigų paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose dirbančios migrantės yra ypač pažeidžiamos,

S.   kadangi ir vyrų, ir moterų užimtumo lygis kaimo vietovėse mažesnis, be to, didelė dalis moterų niekada nedirba oficialiojoje darbo rinkoje ir dėl to nėra registruotos kaip bedarbės, nei įtraukiamos į nedarbo statistiką, o tai sudaro finansinių ir teisinių problemų norint pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir laikino nedarbingumo pripažinimu ligos laikotarpiu, siekiant įgyti teisę į pensiją ir prieigą prie socialinio draudimo, taip pat sudaro problemų ištuokos atveju; kadangi kaimo vietovės nukenčia dėl to, kad trūksta galimybių gauti aukštos kvalifikacijos darbą,

T.   kadangi mažumoms priklausančios moterys, ypač romų tautybės, nuolat patiria įvairių formų diskriminaciją dėl tautybės ir lyties; kadangi už lygybės klausimus atsakingos nacionalinės institucijos turėtų tinkamai kovoti su įvairių formų ar daugialype diskriminacija,

U.   kadangi prekyba žmonėmis yra šiuolaikinė vergijos forma, o nuo prekybos žmonėmis vis dar daugiausia nukenčia moterys ir merginos,

V.   kadangi anksčiau minėtoje 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliucijoje valstybės narės buvo raginamos nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis, kuri yra pati svarbiausia kovos su šiuo reiškiniu teisinė priemonė, nes tokia prekyba yra nusikaltimas, žmogaus teisių pažeidimas ir nusikaltimas žmogaus orumui ir neliečiamybei; kadangi iki šiol šią konvenciją ratifikavo tik 16 Sąjungos valstybių narių;

W.   kadangi visų rūšių smurtas prieš moteris yra pati didžiausia kliūtis moterų ir vyrų lygybei, yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų ir nepaiso geografinių, ekonominių, kultūrinių ar socialinių ribų; kadangi jis yra rimta Sąjungos problema, nes apie 20–25 proc. moterų patiria fizinį smurtą būdamos suaugusios ir daugiau kaip 10 proc. moterų patiria seksualinį smurtą; kadangi vienas iš Tarybai pirmininkausiančios Ispanijos prioritetų – kova su smurtu prieš moteris,

X.   kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata – tai bendra žmogaus gerovė (ir fizinė, ir protinė bei socialinė), susijusi su lyties organais, jų funkcijomis ir funkcionavimu, o ne tik reiškia, kad žmogus neturi ligos ar negalios, ir kadangi visiškos moterų fizinės ir seksualinės nepriklausomybės pripažinimas yra būtina bet kokios sėkmingos seksualinės ir reprodukcinės sveikatos politikos, o taip pat kovos su smurtu prieš moteris politikos sąlyga,

Y.   kadangi 2006 m. oficialiai įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas, kuris turėjo pradėti savo veiklą ne vėliau kaip 2008 m. sausio 19 d., tačiau iki šiol jis veikia tik iš dalies,

Z.   kadangi Lisabonos strategija buvo siekiama į darbo rinką įtraukti 60 proc. moterų, gebančių dirbti, o pastangomis, kurios dedamos norint išspręsti demografinę problemą, siekiama skatinti didesnį gimstamumą norint įvykdyti būsimus reikalavimus; kadangi vyrų ir moterų lygybė ir pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo išlieka pagrindinės diskusijų dėl demografinių pokyčių temos;

1.   sveikina Komisiją, kad ji savo ataskaitoje dėl moterų ir vyrų lygybės (2009 m.) pabrėžė, kaip svarbu stiprinti lyčių lygybės politiką, kai taip sparčiai kinta ekonomika, tačiau pabrėžia, kad reikia daugiau konkrečių veiksmų ir naujos politikos;

2.   apgailestauja, kad ekonomikos atgaivinimo projektai daugiausia skirti tų profesijų, kurių atstovų daugumą sudaro vyrai, žmonėms; pabrėžia, kad labiau remiant būsimą vyrų, o ne moterų užimtumą užuot sumažinus padidinama lyčių nelygybė ir kad būtina įtraukti moterų ir vyrų lygybės politiką į ES, šalių ir tarptautinius kovos su krize planus;

3.   primygtinai ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares ginti socialines teises ir užtikrinti, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės nebūtų apribojamos socialinės išmokos ir socialinės paslaugos, ypač susijusios su vaikų priežiūra ir pagalba pagyvenusiems žmonėms; pažymi, kad priežiūros politika ir priežiūros paslaugų teikimas glaudžiai susiję su moterų ir vyrų lygybės siekiu;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos, socialinė ir finansų krizė gali būti galimybė, kad Sąjungos ekonomika taptų našesne ir naujoviškesne, o visuomenėje būtų labiau atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę, jeigu būtų priimta atitinkama politika ir priemonės;

5.   prašo Komisijos pateikti tikslius statistikos duomenis apie krizės poveikį moterims ir vyrams atsižvelgiant į nedarbo lygį, darbo ne visą dieną ir terminuotų bei neterminuotų darbo sutarčių raidą ir kovos su krize politikos pasekmes viešosioms paslaugoms;

6.   pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės privalo plėtoti, remti ir stiprinti moterų vaidmenį socialinėje ekonomikoje, atsižvelgdamos į išaugusį moterų užimtumą šiame sektoriuje ir į socialinės ekonomikos paslaugų svarbą siekiant skatinti derinti darbą ir asmeninį gyvenimą;

7.   prašo valstybių narių, kurios turės įgyvendinti biudžeto konsolidavimo politiką, stengtis, kad moterys pernelyg daug nenukentėtų, ir ragina Komisiją bei valstybes nares parengti atgaivinimo politiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į specialius moterų ir vyrų poreikius ir padėtį, t. y. įgyvendinant integruoto požiūrio į lyčių lygybę (angl. gender mainstreaming) ir biudžeto analizės lyčių lygybės aspektu (angl. gender budgeting) politiką;

8.   apgailestauja, kad dabartinėje Lisabonos strategijoje beveik nebus įtrauktas vyrų ir moterų aspektas, ir ragina Tarybą ir Komisiją į strategiją, kuri bus priimta po Lisabonos strategijos "ES 2020", įtraukti skyrių, skirtą šiam aspektui;

9.   ragina už lygybės klausimus atsakingas nacionalines institucijas įgyvendinti integruotąją strategiją, kad jos galėtų geriau reaguoti daugialypės diskriminacijos atvejais ir geriau nagrinėti šiuos atvejus; be to, reikalauja, kad už lygybės klausimus atsakingos nacionalinės institucijos pradėtų rengti teisėjams, teisininkams ir darbuotojams mokymus, kuriuose jie išmoktų pastebėti daugialypę diskriminaciją, užkirsti jai kelią ir į ją reaguoti;

10.   džiaugiasi, kad 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos nustatytas tikslas iki 2010 m. pasiekti 60 proc. moterų užimtumo lygį greitai bus pasiektas; visgi pabrėžia, kad, deja, didelę dalį šio darbo sudaro nestabilus ir mažai atlyginamas darbas; taip pat apgailestauja, kad moterų užimtumo lygis valstybėse narėse labai skirtingas: nuo 37,4 proc. iki 74,3 proc.; todėl ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad Direktyva 2006/54/EB būtų veiksmingai taikoma;

11.   ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į amatų, prekybos, žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose ir mažose šeimos įmonėse dirbančių sutuoktinių pagalbininkų padėtį, atsižvelgiant ir į lyčių lygybės principą, ir į tai, kad moterų padėtis yra labiau pažeidžiama nei vyrų; ragina valstybes nares tobulinti bendros nuosavybės teisinę formą, kuri leistų visiškai pripažinti moterų teises žemės ūkio sektoriuje, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir pripažinti jų darbą;

12.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių ir įdiegti pozityviąją diskriminaciją siekiant, kad moterys dalyvautų ekologinių pokyčių projektuose ir programose, pvz., atsinaujinančių energijos šaltinių sektoriuje, ir užsiimtų mokslo veikla ir dirbtų su moderniomis technologijomis susijusį darbą;

13.   skatina valstybes nares populiarinti moterų verslininkystę pramonės sektoriuje, teikti finansinę paramą savo įmones steigiančioms moterims ir kurti šių moterų konsultavimo profesiniais klausimais sistemą, taip pat organizuoti joms skirtus mokymus;

14.   pabrėžia, kad nuosavos moterų pajamos ir apmokamas darbas yra pagrindinės priemonės, padedančios joms tapti ekonomiškai nepriklausomomis ir siekti didesnės moterų ir vyrų lygybės visoje visuomenėje; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta, reikia ir vyrų, ir moterų, kad netruktų darbo jėgos;

15.   pažymi, kad moterys susiduria su didesne skurdo grėsme, nes vidutiniai moterų ir vyrų darbo užmokesčiai labai skiriasi, ir kad tarp valstybių narių ir įvairių sektorių esama didelių skirtumų; todėl primygtinai ragina valstybes nares taikyti Direktyvą 2006/54/EB ir ypač populiarinti principą už vienodą arba vienodos vertės darbą mokėti vienodą užmokestį;

16.   mano, kad būtina taip pat imtis priemonių siekiant sumažinti vyrų ir moterų nelygybę pensijų klausimu, nes dar ir dabar moterims tenka didžiausia dalis šeiminių pareigų, o dėl to jos dirba su pertrūkiais ir paprastai mažiau gali įsitraukti į darbą nei vyrai;

17.   apgailestauja, kad po minėtosios 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliucijos Komisija dar nepateikė teisės akto dėl galiojančių teisės aktų, susijusių su vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymu, persvarstymo pasiūlymo; todėl ragina Komisija kuo greičiau pateikti tokį pasiūlymą dėl teisės akto;

18.   remia Komisiją, pradėjusią procedūras dėl pareigos nevykdymo, susijusio su galiojančių direktyvų perkėlimu; mano, kad valstybės narės, kurios dar to nepadarė, privalo kuo greičiau perkelti į savo teisę direktyvas, reglamentuojančias moterų ir vyrų lygybę, ir ypač užtikrinti, kad jos būtų teisingai taikomos;

19.   prašo Komisijos ir valstybių narių pradėti informavimo kampanijas mokyklose, darbo vietose ir žiniasklaidoje skatinti platesnį profesijų pasirinkimą, ypač jaunų merginų, kovoti su neišnykstančiais lyčių stereotipais ir su žeminamuoju vaizdavimu, t. y. kampanijas, kurių metu būtų aiškinamas vyrų vaidmuo lygiai dalijantis pareigomis šeimoje ir derinant darbą ir asmeninį gyvenimą;

20.   ragina valstybes nares pripažinti įmones, kurios imasi priemonių siekdamos skatinti vyrų ir moterų lygybę, ir palengvinti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, kad būtų sudaromos palankios sąlygos gerosios patirties sklaidai šioje srityje;

21.   pabrėžia, kokios svarbios ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros įstaigos, vaikų priežiūros tarnybos ir pagalbos pagyvenusiems žmonėms ir kitiems priklausomiems asmenims tarnybos siekiant kuo geriau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą; pritaria Komisijoms veiksmams, kuriais siekiama laiku parengti kokybiškus lyginamuosius statistikos duomenis ir pateikti specialiąsias rekomendacijas kiekvienai valstybei narei; ragina valstybes nares imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų pasiekti minėtieji Barselonos Europos Vadovų Tarybos nustatyti tikslai dėl ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų priežiūros įstaigų;

22.   pabrėžia, kokie svarbūs kai kurie veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, pvz., pasiūlymas persvarstyti Direktyvą 92/85/EEB dėl motinystės saugos ir Direktyvą 86/613/EEB dėl savarankiškai dirbančių darbuotojų ir šeimos versle padedančių sutuoktinių pagalbininkų; tačiau mano, kad Komisijos pasiūlymas persvarstyti Direktyvą 92/85/EEB nepakankamai ambicingas turint omeny vyrų ir moterų darbo, šeiminio ir asmeninio gyvenimo suderinimą;

23.   pabrėžia, kad būtina svarstyti tėvystės atostogų klausimą, ir prašo Komisijos paremti bet kokius veiksmus, kuriais būtų siekiama įvesti tėvystės atostogas ES lygmeniu; mano, kad motinystės atostogos turėtų būti susietos su tėvystės atostogomis siekiant, kad moterys būtų geriau apsaugotos darbo rinkoje ir kad taip būtų kovojama su visuomenėje egzistuojančiais stereotipais dėl šių atostogų panaudojimo;

24.   prašo valstybių narių ir socialinių partnerių sudaryti palankias sąlygas moterų ir vyrų, užimančių vadovaujančias pareigas įmonėse, institucijose ir politiniuose organuose, didesnei pusiausvyrai; ir todėl ragina nustatyti privalomus tikslus siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų atstovavimą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad taikant rinkimų kvotas daromas teigiamas poveikis moterų galimybėms atstovauti;

25.   džiaugiasi Norvegijos vyriausybės sprendimu padidinti valstybinių ir privačių įmonių valdybose dirbančių moterų skaičių ne mažiau kaip iki 40 proc. ir ragina Komisiją ir valstybes nares Norvegijos vyriausybės iniciatyvą laikyti teigiamu pavyzdžiu ir imtis priemonių einant šia linkme;

26.   ragina valstybes nares pradėti vidurinį išsilavinimą įgijusioms moterims skirtas kampanijas, kuriose moterys būtų skatinamos pasirinkti profesiją inžinerijos srityje, siekiant, kad daugiau moterų turėtų techninę specialybę, kuri tradiciškai laikoma vyriška;

27.   džiaugiasi, kad po 2009 m. birželio mėn. EP rinkimų gerokai išaugo Parlamento komitetų pirmininkių ir Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų moterų skaičius ir padaugėjo – mažiau, bet visgi – Parlamento narių moterų;

28.   šiuo klausimu mano, kad moterų paskirtųjų Komisijos narių dalis (33 proc. visos Komisijos), pasiekta itin sunkiai, – tai vos patenkinamas rezultatas; laikosi nuomonės, kad Komisijos sudėtis turėtų labiau atspindėti ES gyventojų įvairovę, įskaitant vyrų ir moterų aspektu; ragina valstybes nares kitų skyrimų metu pasiūlyti du skirtingos lyties kandidatus, kad būtų lengviau sudaryti Komisiją, kurioje būtų daugiau moterų;

29.   prašo valstybių narių atidžiai atsvarstyti savo migracijos politiką, kad būtų galima geriau panaudoti aukštos kvalifikacijos migrančių kvalifikaciją ir užtikrinti socialinę apsaugą darbuotojoms namų ūkio paslaugų ir kituose sektoriuose, kuriuose ji nepakankama, siekiant sudaryti palankias sąlygas migrančių integracijai suteikiant taip pat joms galimybę mokytis, ypač kelti kvalifikaciją ir mokytis priimančios šalies kalbos;

30.   ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pirmenybę ir ypatingą dėmesį labiau pažeidžiamų moterų grupių, t. y. moterų su negalia, moterų, besirūpinančių priklausomais asmenimis, pagyvenusių, tautinėms mažumoms priklausančių ar imigrančių moterų ir kalinčių moterų, poreikiams ir parengti konkrečias priemones šiems poreikiams patenkinti;

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares priimti ir įgyvendinti reikiamas priemones, skirtas padėti moterims su negalia tobulėti socialinio, profesinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo srityse, kuriose jų vis dar dalyvauja nepakankamai;

32.   primygtinai prašo Čekijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Italijos, Lietuvos, Vengrijos, Nyderlandų, Suomijos ir Švedijos nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;

33.   primena, kad smurtas prieš moteris lieka didžiausia problema, kurią reikia spręsti visomis Bendrijos ir valstybių narių priemonėmis, ir dar kartą prašo Komisijos per penkerius metus paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metus; džiaugiasi, kad vienas Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos iš prioritetų – kova su smurtu prieš moteris, ir ragina kitas Tarybai pirmininkausiančias šalis pasekti Ispanijos pavyzdžiu;

34.   remia pirmininkaujančios Ispanijos pasiūlymus įvesti Europos nukentėjusiųjų apsaugos orderį ir įsteigti bendrą visai Europos Sąjungai pagalbos nukentėjusiems telefono numerį;

35.   pabrėžia, kad svarbu kovoti su smurtu prieš moteris norint pasiekti moterų ir vyrų lygybę; ragina Komisiją pradėti rengti pasiūlymo dėl išsamios direktyvos dėl visų formų smurto prieš moteris, ypač prekybos moterimis, prevencijos ir kovos su juo projektą;

36.   pabrėžia, kad moterims privalo būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises, t. y. naudojant kontracepciją ir turint galimybę atlikti abortus; pabrėžia, kad moterims turi būti nemokamai suteikiamos konsultacijos abortų klausimu; todėl, kaip nurodyta minėtoje 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliucijoje, pritaria priemonėms ir veiksmams, kuriais siekiama gerinti moterų galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, geriau informuoti moteris apie jų teises ir teikiamas paslaugas; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti priemones ir veiksmus, kurie padėtų informuoti vyrus apie jų pareigas lytinės ir reprodukcijos sveikatos klausimais;

37.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos lyčių lygybės institutas vis dar kuriamas, ir laukia, kai jis kuo greičiau ims visapusiškai veikti;

38.   ragina Europos Komisiją tęsti savo naująją strategiją "Ne tik BVP" (angl. "Beyond GDP") ir į savo darbus įtraukti strategijas, pagal kurias galima būti įvertinti moterų ir vyrų veiklos kartų solidarumo srityje indėlį į valstybių narių BVP;

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0062.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0098.
(4) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 118.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0090.
(6) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 56.
(7) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 35.
(8) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 21.
(9) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo. OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(10) 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 96/34/EB dėl bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC. OL L 145, 1996 6 19, p. 4.


Pagrindiniai tikslai, iškelti Tarptautinės prekybos nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių pavyzdžiais (angl. CITES) konvencijos šalių konferencijoje
PDF 315kWORD 72k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl išankstinių ES strateginių tikslų 2010 m. kovo 13−25 d. Dohoje (Kataras) vyksiančiame penkioliktajame Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijos susitikime
P7_TA(2010)0022B7-0069/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 13−25 d. Dohoje (Kataras) vyksiantį Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) penkioliktąjį šalių konferencijos susitikimą (CoP 15),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 2 d. klausimus Tarybai ir Komisijai dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių 2010 m. kovo 13–25 d. Dohoje vyksiančios konferencijos pagrindinių uždavinių (O-0145/2009 – B7-0003/2010, O-0146/2009 – B7-0004/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi CITES yra išsamiausias galiojantis pasaulinis laukinės faunos ir floros išsaugojimo susitarimas, prie kurio yra prisijungusios 175 šalys, įskaitant 27 valstybes nares, ir kuriuo siekiama užkirsti kelią per dideliam laukinės faunos ir floros išteklių naudojimui vykdant tarptautinę prekybą,

B.   kadangi žmonijos gamtos išteklių naudojimas, buveinių naikinimas, klimato kaita, per didelis įvairių laukinės faunos ir floros rūšių išteklių naudojimas ir nelegali prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais yra pagrindinės Žemės biologinės įvairovės nuskurdimo priežastys,

C.   kadangi remiantis moksliniais tyrimais numatoma, kad dėl klimato kaitos spartės biologinės įvairovės nykimo procesus ir prastės nykstančių rūšių padėtis,

D.   kadangi CITES sprendimai turi būti grindžiami moksliniais duomenimis ir kadangi Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių išsaugojimo sąjungos (TGIS) ir TRAFFIC (angl. Trade Records Analysis of Flora and Fauna in Commerce) organizacijos veikla labai svarbi pateikiant CITES šalims išsamų pasiūlymų, kuriais siekiama keisti CITES priedus, vertinimą,

E.   kadangi visuomenės informavimas šalyse, kuriose gyvena vartotojai, buvo ir tebėra labai svarbus siekiant kontroliuoti brakonieriavimą ir neteisėtą tarptautinę prekybą laukinių rūšių gyvūnais ir augalais,

F.   kadangi neteisėtai kertant mišką gali būti prekiaujama į CITES priedus įtrauktų rūšių augalais ir kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriame nustatomi medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai, turėtų būti užtikrinama, kad būtų veiksmingai sprendžiama neteisėto miško kirtimo problema,

G.   kadangi dėl neteisėtos prekybos labai sunku įgyvendinti pasaulinę aplinkosaugos ir vystymosi tvarumo darbotvarkę, daromas neigiamas poveikis geram valdymui, taip pat padeda plisti užkrečiamoms ligoms,

H.   kadangi augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms taikoma konvencija CITES, nurodytos CITES prieduose atsižvelgiant į jų apsaugos būklę ir kadangi prekyba daro arba gali daryti poveikį šių rūšių augalams ir gyvūnams; kadangi CITES I priede nurodytos augalų ir gyvūnų, kuriems gresia išnykimas ir kuriais draudžiama prekiauti tarptautinėse rinkose, rūšys; kadangi CITES II priede nurodytos augalų ir gyvūnų, kuriais prekyba turi būti kontroliuojama siekiant išvengti su šių augalų ir gyvūnų išlikimu nesuderinamo jų naudojimo, rūšys; kadangi CITES III priede nurodytos augalų ir gyvūnų, kurie saugomi bent vienos šalies, kuri prašo kitų konvencijos CITES šalių pagalbos kontroliuojant prekybą, teritorijoje, rūšys,

I.   kadangi Monako Kunigaikštystė pateikė pasiūlymą šiaurės melsvąjį tuną įtraukti į CITES I priedą, siekiant laikinai uždrausti tarptautinę komercinę prekybą šios rūšies žuvimi,

J.   kadangi Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) mokslinis komitetas per savo 2009 m. spalio 21–23 d. vykusį posėdį apskaičiavo, kad dabartinė šiaurės melsvojo tuno neršto išteklių biomasė sudaro mažiau negu 15 proc. šios masės prieš pradedant juos žvejoti, taigi patvirtino, kad šiaurės melsvasis tunas atitinka šį kriterijų, pagal kurį gali būti įtrauktas į CITES I priedą,

K.   kadangi silkinių ryklių ir spygliuotųjų ryklių populiacijai gali labai pakenkti eikvojanti žuvininkystė, kadangi dėl savo biologinių požymių (lėtas augimas, lėta branda, mažas reprodukcinis pajėgumas, ilgaamžiškumas ir ilgas dauginimosi laikas) ji atsigauna labai lėtai,

L.   kadangi būtina šias rūšis įtraukti į CITES II priedo sąrašą, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų galima vykdyti tarptautinę prekybą jomis, nes šių rūšių žuvų ištekliai būtų tvariai tvarkomi, o sugautas kiekis tiksliai registruojamas, taigi dėl žvejybos nenukentėtų laukinės populiacijos, kuri yra žvejojama, būklė,

M.   kadangi konvencijos CITES konferencijos rezoliucijoje Nr. 9.24 teigiama, kad rūšis atitinka įtraukimo į CITES I priedą kriterijus, jeigu, inter alia, prekyba jai daro ar gali daryti įtaką ir jeigu buvo pastebėta, kad jų laukinė populiacija ženkliai sumažėjo, ir tai galima numanyti arba apskaičiuoti remiantis buveinės ploto sumažėjimu arba buveinės kokybės suprastėjimu,

N.   kadangi baltiesiems lokiams kyla didelė grėsmė dėl jų buveinių nykimo dėl klimato kaitos, todėl jų populiacija mažėja daugelyje vietovių didžiojoje jų paplitimo ploto dalyje, ir jie patiria komercinės prekybos jų kūno dalimis, kurios mastas padidėjo 1990 m., neigiamus padarinius,

O.   kadangi 14-ojo CITES šalių konferencijos susitikimo metu (CoP 14) konvencijos šalys susitarė, kad bent devynerius metus daugiau neturėtų būti pateikiama pasiūlymų prekiauti dramblio kaulu,

P.   kadangi per keturioliktojo CITES šalių konferencijos susitikimo (CoP 14) diskusijas iš pradžių paraginta numatyti 20 metų moratoriumą ir kadangi nuo to laiko konfiskuota daug dramblio kaulo ir vis pranešama, kad brakonieriavimas labai paplitęs ir jo atvejų ir toliau daugėja,

Q.   kadangi Azijos didžiųjų kačių populiacijai vis dar kyla grėsmė dėl brakonieriavimo, buveinių nykimo ir mažėjančio grobio ir kadangi nepaisant pakartotinių raginimų daugelyje sričių stokojama pažangos, nes nesiimama ryžtingų priemonių, kad būtų sustabdytas tigrų ir kitų didžiųjų kačių populiacijos mažėjimas,

R.   kadangi keturioliktajame CITES šalių konferencijos susitikime (CoP 14) priimtame dokumente Nr. 14.69 CITES šalys, kuriose vykdomas intensyvus veisimas, raginamos užtikrinti, kad Azijos didžiosios katės būtų veisiamos nelaisvėje tik siekiant jų išsaugojimo, ir kad tigrai negali būti veisiami norint prekiauti jų organais ir dirbiniais iš jų,

S.   kadangi neseniai priimtose Katmandu rekomendacijose pabrėžiama, kad labai svarbu, jog tarptautiniai teisėsaugos organai, pavyzdžiui, Interpolas, Pasaulio muitinių organizacija (PMO), JT narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuras (UNODC) ir CITES vis aktyviau dalyvautų kovojant su nusikaltimais laukinei gamtai, be to šiose rekomendacijose raginama siekiant šio tikslo didinti šių organų padalinius, kurie kovoja su nusikaltimais aplinkai,

T.   kadangi keturioliktojo CITES šalių konferencijos susitikimo, surengto 2007 m. Hagoje, metu buvo priimti sprendimai Nr. 14.35 ir 14.36 , ir kadangi interneto anonimiškumas ir paplitimas visame pasaulyje gali drastiškai sumažinti CITES šalių gebėjimą kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais; kadangi greitai auganti elektroninė prekyba į CITES priedus įtrauktų rūšių augalais ir gyvūnais kelia didelę grėsmę daugelio rūšių išlikimui; kadangi dėl interneto pasaulinio pobūdžio CITES šalims sunku savo jurisdikcijos ribose taikyti nacionalinę ir tarptautinę teisę; bei kadangi elektroninė prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir jų produktais visada turi būti laikoma galima tarptautinės prekybos forma,

1.   ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis atsargumo principo kaip pagrindinio principo priimant visus sprendimus dėl darbo dokumentų ir teikiant pasiūlymus dėl įtraukimo į CITES priedus, taip pat atsižvelgti į principą "vartotojas moka", ekosistemos sampratą ir tradicinius gamtos apsaugos principus;

2.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi sprendimai, kuriais siekiama gerinti CITES ir kitų biologinės įvairovės konvencijų darną, nepakenktų CITES, kaip pasauliniam laukinės faunos ir floros išsaugojimo susitarimui, ar griežtoms, pagal jį nustatytoms išsaugojimo priemonėms;

3.   griežtai prieštarauja slapto balsavimo sistemai ir yra nusivylęs, kad CITES nuolatinis komitetas nepateikė pasiūlymo panaikinti galimybę rengti slaptą balsavimą priimant CITES sprendimus;

Melsvasis tunas

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares paremti tai, kad šiaurės melsvieji tunai (lot. Thunnus thynnus) būtų įtraukti į CITES I priedą, jei įvykdomos šios trys sąlygos:

   garantuojama, kad bus iš dalies pakeistas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, numatant bendros išimties, taikomos vidaus rinkai, įvedimą, dėl kurios bus galima užtikrinti pastovią smulkiąją pakrantės žvejybą;
   teikiama Europos Sąjungos finansinė parama su šiuo sprendimu susijusiems jūreiviams ir laivų savininkams;
   sugriežtinama kontrolė ir nuobaudos kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN);

5.   siekiant užtikrinti sektoriaus ekonominį tvarumą, ragina Komisiją suteikti finansinę kompensaciją žuvininkystės sektoriui, nes jį tikriausiai paveiktų sprendimas į CITES I priedą įtraukti melsvąjį tuną;

Rykliai

6.   labai džiaugiasi Švedijos pasiūlymu, pateiktu valstybių narių vardu, įtraukti dviejų rūšių ryklius – silkinius ryklius (lot. Lamna nasus) ir spygliuotuosius ryklius (lot. Squalus acanthias) – į CITES II priedą; ragina Komisiją ir valstybes nares paremti šį pasiūlymą;

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares paremti tai, kad penkių rūšių rykliai – bronziniai kūjarykliai (lot. Sphyrna lewini), didieji kūjarykliai (lot. Sphyrna mokarran), paprastieji kūjarykliai (lot. Sphyrna zygaena), mažieji melsvieji rykliai (lot. Carcharhinus plumbeus) ir baltapelekiai pilkieji ryklia (lot. Carcharhinus obscurus) – būtų įtraukti į CITES II priedą pagal Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymą;

8.   ragina Komisiją ir valstybes nares paremti tai, kad ilgapelekiai pilkieji rykliai (lot. Carcharhinus longimanus) būtų įtraukti į CITES II priedą pagal Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymą;

Baltieji lokiai

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares paremti pasiūlymą perkelti baltuosius lokius(lot. Ursus maritimus) iš CITES II priedo į CITES I priedą pagal Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymą;

Drambliai ir dramblio kaulas

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares atmesti:

   - Tanzanijos ir Zambijos pasiūlymus Afrikos dramblius (lot. Loxondonta africana) perkelti iš CITES I priedo į CITES II priedą, kad būtų galima jais prekiauti;
   visus pasiūlymus Afrikos dramblius perkelti į mažiau saugomų rūšių priedą bent iki tol, kol bus atliktas tikras poveikio vertinimas, siekiant įvertinti 2008 m. lapkričio mėn. sprendimą leisti išimtiniu atveju parduoti Botsvanos, Namibijos ir Pietų Afrikos dramblio kaulo atsargas, kadangi visoje Afrikoje vis daugėja neteisėtos ir organizuotos prekybos įrodymų;

11.   ragina Komisiją ir valstybes nares paremti Kenijos, Ganos, Liberijos, Malio, Siera Leonės, Togo, Kongo ir Ruandos pasiūlymą įtraukti pastabą, pagal kurią ateityje nebūtų galima siūlyti prekiauti dramblio kaulu ar Afrikos dramblių perkelti iš CITES I priedo į CITES II priedą iki pasibaigs 20 metų laikotarpis po 2008 m. lapkričio mėn. sprendimo leisti išimtiniu atveju parduoti dramblio kaulą;

12.   ragina CITES šalis, pasinaudojusias leidimu parduoti išimtiniu atveju vyriausybių turimas dramblio kaulo atsargas, skirti finansinę paramą Afrikos dramblių fondui, kuris skirtas tobulinti ir įgyvendinti kovos su brakonieriavimu iniciatyvas;

13.   svarstant galimybę perkelti Afrikos dramblius į priedą, pagal kurį numatoma mažesnė apsauga, ir leisti vienkartinę prekybą, ragina išsamiau ir atviriau konsultuotis su visomis valstybėmis, kuriose gyvena drambliai;

14.   ragina rengti geresnius neteisėtos prekybos dramblio kaulu stebėsenos metodus, kurie apimtų didelę grupę suinteresuotų asmenų;

Tigrai ir Azijos didžiosios katės

15.   džiaugiasi ES pasiūlymu sugriežtinti CITES konferencijos rezoliuciją Nr. 12.5 dėl tigrų ir kitų į I priedą įtrauktų didžiųjų kačių rūšių išsaugojimo ir prekybos šiais gyvūnais;

16.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas, skirtas kovai su neteisėta prekyba Azijos didžiųjų kačių organais ir gaminiais iš jų, dėmesį sutelkiant į paramą geresniam teisėsaugos darbui ir veiksmingesniam keitimuisi informacija, ypač gerinant Interpolo, Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuro (UNODC), Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) ir CITES gebėjimus kovoti su nusikaltimais laukinei gamtai ir rengiant šių organizacijų darbuotojų mokymus;

17.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas, skirtas mažinti Azijos didžiųjų kačių organų ir gaminių iš jų paklausą savo pačių ir kitose šalyse;

Kitos rūšys

18.   ragina Komisiją ir valstybes nares paremti šiuos pasiūlymus:

   įtraukti koralus (lot. Corallium spp. ir Paracorallium spp.) į CITES II priedą, pagal Švedijos pasiūlymą valstybių narių vardu;
   įtraukti Argentinos brantmedį (lot. Bulnesia sarmientoi) į CITES II priedą, pagal Argentinos pasiūlymą;
   perkelti dygliuotuosius driežus (lot. Uromastyx ornata) iš CITES II priedo į CITES I priedą, pagal Izraelio pasiūlymą;
   įtraukti tritonus (lot. Neurergus kaiseri) į CITES I priedą pagal Irano pasiūlymą;
   įtraukti beikerio juodąsias iguanas (lot. Ctenosaura bakeri), juodąsias iguanas (lot. Ctenosaura oedirhina) ir hondūrines juodąsias iguanas (lot. Ctenosaura melanosterna) į CITES II priedą pagal Hondūro pasiūlymą;
   įtraukti ryškiaakes kvakses (lot. Agalychnis spp.) į CITES II priedą, pagal Hondūro ir Meksikos pasiūlymą;
   įtraukti Gvatemalos dygliauodeges iguanas (lot. Ctenosaura palearis) į CITES II priedą, pagal Gvatemalos pasiūlymą;
   įtraukti rožių medį (lot. Aniba rosaedora) į CITES II priedą, pagal Brazilijos pasiūlymą;
   įtraukti Dynastes satanas į CITES II priedą, pagal Madagaskaro pasiūlymą;
   įtraukti Beccariophoenix madagascariensis sėklas į CITES II priedą, pagal Madagaskaro pasiūlymą;
   įtraukti Dypsis decaryi sėklas į CITES II priedą, pagal Madagaskaro pasiūlymą;

19.   džiaugiasi ir remia Madagaskaro pateiktus pasiūlymus įtraukti į sąrašą augalų ir sėklų rūšis;

20.   ragina Komisiją ir valstybes nares nepritarti šiems pasiūlymams:

   išbraukti rusvąją lūšį (lot. Lynx rufus) iš CITES II priedo;
   perkelti Morelė krokodilą (lot. Crocodylus moreletti) iš CITES I priedo į CITES II priedą (Belizo ir Meksikos pasiūlymas);
   perkelti Nilo krokodilo (lot. Crocodylus niloticus) Egipto populiaciją iš CITES I priedo į CITES II priedą (Egipto pasiūlymas);

21.   ragina Komisiją ir valstybes nares atmesti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Meksikos pasiūlymą išbraukti skardžių karpažolę (lot. Euphorbia misera) iš CITES II priedo;

22.   ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą įgyvendinant CITES;

23.   ragina Komisiją ir valstybes nares paremti Vokietijos pasiūlymą į penkioliktojo CITES šalių konferencijos susitikimo Dokumentą Nr. 32 (elektroninė prekyba CITES prieduose nurodytų rūšių augalais ir gyvūnais) įtraukti papildomą griežtesnę formuluotę ir pritarti pataisytam pasiūlymui;

24.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti Sekretoriato pasiūlymus dalyvauti rengiant biologinės įvairovės tikslus po 2010 m., dokumentą dėl partnerystės biologinės įvairovės po 2010 m. rodiklių (angl. BIP) klausimu ir Tarpvyriausybinę biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platformą (angl. IPBES), įskaitant klimato kaitos klausimus (CoP 15 dokumentas Nr. 10.1);

25.   ragina Komisiją ir valstybes nares paremti Augalų komiteto pirmininko pasiūlymą dėl penkioliktojo CITES šalių konferencijos susitikimo Dokumento Nr. 10.4 siekiant tolimesnio bendradarbiavimo pagal Biologinės įvairovės konvencijos Pasaulio augalų išsaugojimo strategiją;

26.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti tolimesnius veiksmus, skirtus panaikinti neteisėtą prekybą Tibeto antilopėmis, kaip Sekretoriato siūloma penkioliktojo CITES šalių konferencijos susitikimo Dokumente Nr. 46;

27.   ragina Komisiją ir valstybes nares paremti Sekretoriato pasiūlymą penkioliktojo CITES šalių konferencijos susitikimo Dokumente Nr. 47, siekiant, kad šalys, kuriose paplitusios Saiga antilopės (lot. Saiga tatarica tatarica) laikytųsi Saiga antilopių veiksmų plano, kad šis planas būtų tinkamai įgyvendinamas, ir kad šios šalys vykdytų atitinkamus sprendimus; be to, siūlo, kad CITES šalys skatintų pramonės, kuri naudoja saiga antilopių ragus, atstovus prisidėti prie vietos lygmeniu vykdomos šių antilopių išsaugojimo veiklos, kuria siekiama atkurti laukinę populiaciją;

28.   primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti tolimesnius veiksmus, skirtus kovoti su nelegalia prekyba žmogbeždžionėmis, kaip siūloma Sekretoriato pasiūlyme pateiktame penkioliktojo CITES šalių konferencijos susitikimo Dokumente Nr. 42;

29.   primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti CITES pastangas kovoti su neteisėta, nereglamentuojama ir nepranešta napoleonžuvių (lot. Cheilinus undulatus) žvejyba;

30.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga yra viena iš didžiausių neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais rinkų ir kad valstybėse narėse skirtingai taikomos CITES taisyklės, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares geriau koordinuoti savo pastangas, kad būtų įgyvendinami ES teisės aktai, susiję su prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, CITES šalims ir CITES sekretoriatui.


Kroatijos 2009 m. pažangos ataskaita
PDF 295kWORD 81k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. Kroatijos pažangos ataskaitos
P7_TA(2010)0023B7-0067/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas su Kroatija dėl narystės Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl 2008 m. Kroatijos pažangos ataskaitos(1),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 14 d. Komisijos pranešimą dėl Kroatijos 2009 m. pažangos ataskaitos (SEC(2009)1333),

–   atsižvelgdamas į 10-ojo ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas, priimtas 2009 m. lapkričio 26 d. Strasbūre,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi naujai išrinktas Europos Parlamentas yra įsipareigojęs remti Kroatijos narystę Europos Sąjungoje,

B.   kadangi sėkmingas Kroatijos įstojimas suteiktų teigiamų varomųjų jėgų likusių Vakarų Balkanų regiono šalių integracijos į Europą procesui ir kadangi galimybė tapti Europos Sąjungoje nare yra didžiulė paskata politinėms ir ekonominėms reformoms vykdyti, taip pat taikai ir stabilumui stiprinti,

C.   kadangi nepaisant devynis mėsinius trukusios derybų dėl narystės aklavietės ir pasaulinės ekonomikos krizės Kroatija ir toliau darė pažangą beveik visose srityse,

D.   kadangi dėl valstybių sienų ginčo su Slovėnija atsilikta nuo derybų dėl narystės tvarkaraščio, taigi negali būti įvykdytas Komisijos orientacinis veiksmų planas, pagal kurį iki 2009 m. pabaigos turėjo būti baigtos techninės derybos,

E.   kadangi 2009 m. rugsėjo 11 d. Slovėnijos ir Kroatijos ministrams pirmininkams pasiekus susitarimą dėl sąlygų, kuriomis galėtų būti išspręstas dvišalis šių valstybių sienų ginčas, atsirado galimybė atidaryti visus likusius derybų skyrius ir toliau sparčiai derėtis dėl narystės,

F.   kadangi Slovėnijos ir Kroatijos arbitražo susitarime, 2009 m. lapkričio 4 d. pasirašytame dalyvaujant Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės atstovams, pateiktas pagrindas, kuriuo remiantis užbaigus ratifikavimo procedūrą abipusio pasitikėjimo sąlygomis būtų visapusiškai išspręstas jų ginčas dėl sienų,

G.   kadangi derybos su Kroatija gali būti baigtos 2010 m., jeigu Kroatija užtikrins, kad būtų dedamos pastangos, inter alia, stiprinti viešąjį administravimą, ryžtingiau vykdyti teismų sistemos reformą, veiksmingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, užtikrinti ilgalaikį pabėgėlių sugrįžimą ir visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ir suteikti jam prieigą prie dokumentų, kurie reikalingi karo nusikaltimams tirti,

H.   kadangi 2009 m. liepos 7 d. paskirtas naujas Ministras Pirmininkas, pasiryžęs užtikrinti, kad būtų vykdomi Kroatijos įsipareigojimai, susiję su naryste Europos Sąjungoje, ir šalies reformų darbotvarkė, įskaitant ekonomikos reformą ir kovą su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija; kadangi atsistatydino už ekonomikos politiką atsakingas Ministro Pirmininko pavaduotojas; be to, kadangi panaikinta ankstesniojo gynybos ministro neliečiamybė, taigi vyriausybė pademonstravo savo politinį įsipareigojimą skaidriai nagrinėti visus kaltinimus korupcija,

Bendrosios pastabos

1.   teigiamai vertina tolesnę Kroatijos pažangą, daromą siekiant atitikti būsimosioms Europos Sąjungos narėms taikomus kriterijus, taip pat vykdant narystės įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į suderintus Kroatijos veiksmus, kurių ji ėmėsi priimant būtinus teisės aktus, perkeliant į nacionalinę teisę acquis ir vykdant reformas;

2.   džiaugiasi, kad 2009 m. spalio 2 d. po daugiau kaip devynis mėnesius trukusio blokavimo atnaujintos ES ir Kroatijos derybos mano, kad derybos ir toliau turėtų būti tęsiamos sklandžiai, siekiant, kad jos būtų baigtos 2010 m., jei Kroatija atitiks visus su derybų skyrių atidarymo ir uždarymo gairėmis susijusius reikalavimus;

3.   yra įsitikinęs, kad Kroatija išspręs ir įveiks iki šiol neišspręstas svarbias problemas, susijusias su derybų skyriuose išdėstytomis gairėmis; pažymi, kad šalis stengiasi vykdyti reformas, ypač teismų sistemos ir viešojo administravimo, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, mažumų teisių skatinimo, įskaitant pabėgėlių sugrįžimą, srityse, taip pat tiriant karo nusikaltimus, ir suteikti Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai prieigą prie dokumentų; mano, kad Kroatija taip pat turi dėti dar daugiau pastangų siekdama užbaigti laivų statyklų restruktūrizaciją;

4.   nors dabar politinės partijos visapusiškai remia stojimą į Europos Sąjungą, išreiškia susirūpinimą, kad mažėja visuomenės pritarimas narystei Europos Sąjungoje; pažymi, kad, remiantis nuomonės apklausų rezultatais, Kroatijos visuomenė ir toliau nelabai entuziastingai vertina Europos Sąjungą, ir pabrėžia, kad tik trečdalis gyventojų laiko narystę Europos Sąjungoje naudinga; ragina Kroatijos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę inicijuoti daugiau viešų diskusijų narystės Europos Sąjungoje ir prisijungimo prie Europos Sąjungos pasekmių klausimais; ragina vyriausybę ir pilietinę visuomenę suvienyti jėgas siekiant tobulinti socialines reformas ir paspartinti reformų įgyvendinimą teismų sistemos, viešojo administravimo, aplinkos ir ekonomikos politikos srityse;

5.   atkreipia dėmesį į kadenciją baigiančio Kroatijos prezidento Stjepano Mesičiaus darbą ir į tai, kad išrinktas naujasis prezidentas Ivo Josipovičius;

Politiniai kriterijai

6.   palankiai vertina pažangą, pasiektą įgyvendinant 2008–2011 m. laikotarpio viešojo administravimo reformos programą ir stengiantis užtikrinti aiškią vyriausybės atsakomybę;

7.   džiaugiasi, kad Kroatija dalyvauja Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) operacijose ir misijose, taip pat kad laikosi bendros saugumo ir užsienio politikos (BUSP) deklaracijų, bendrų pozicijų ir pareiškimų, kai pakviečiama prie jų prisijungti;

8.   tačiau pabrėžia, kad didžiausi trūkumai susiję su administracinėmis procedūromis, taip pat su atitinkamų institucijų valdymo ir administraciniais gebėjimais; mano, kad apskritai daugiau politinio dėmesio turėtų būti skiriama siekiui stiprinti valstybės tarnybą; pažymi, kad tai tik ankstyvasis viešojo administravimo depolitizavimo proceso etapas ir kad dar iki galo neparengta teisinė profesionalios ir veiksmingos valstybės tarnybos sukūrimo sistema; pabrėžia, kad būtina nauja atlyginimų sistema ir kad turėtų būti perkelta didesnė sprendimų priėmimo atsakomybė iš vadovaujamojo į valstybės tarnautojo lygmenį;

9.   pažymi, kad, nors esama politinės valios visais lygmenimis kovoti su korupcija ir parengta teisinė kovos su korupcija sistema, korupcija ir toliau labai paplitusi, be to, ir toliau nepakanka administracinių valstybinių institucijų, įskaitant policijos ir teisėsaugos organus, pajėgumų; ragina atitinkamas valdžios institucijas spręsti korupcijos problemą, kadangi su ja susiduriama faktiškai visuose visuomenės, ekonomikos ir vyriausybinės veiklos segmentuose, įskaitant susijusias institucijas, veikiančias pirmiausia sveikatos priežiūros, teismų, vietos savivaldos, miestų planavimo, statybos sektoriaus ir verslo srityse; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl pernelyg didelės politinės įtakos teismams atvejų; teigiamai vertina tai, kad Ministras Pirmininkas ir vyriausybė siekia veiksmingiau kovoti su korupcija valstybės valdomose bendrovėse, tačiau mano, kad sprendžiant politikų korupcijos problemą turi būti dar labiau stengiamasi puoselėti politinės atskaitomybės kultūrą;

10.   teigiamai vertina svarbius teisėkūros ir institucinius pokyčius, kurie įgyvendinti siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, ir su malonumu pažymi, kad imtasi naujų kovos su mafija priemonių, kurias taikant skatinamas už saugumą atsakingų valdžios institucijų bendradarbiavimas; ypač palankiai vertina itin sklandų bendradarbiavimą su Bosnijos ir Serbijos teisėsaugos institucijomis;

11.   palankiai vertina teisėkūros ir institucinės plėtros veiksmus, kurių imtasi itin svarbioje teismų sistemos reformos srityje, ir su pasitenkinimu pažymi, kad užtikrinama veiksmingesnė ir skaidresnė teismų sistemos veikla, be to, mažėja neišspręstų bylų skaičius;

12.   tačiau pažymi, kad, nors ir padaryta pažanga, būtina imtis ryžtingesnių veiksmų teismų sistemai reformuoti, kadangi teismai, be kita ko, ir toliau nespėja nagrinėti didžiulio skaičiaus bylų, be to, jų darbas nukenčia dėl pernelyg ilgai užsitęsiančių teisminių procedūrų; pažymi, kad dar laukia didžiulis darbas siekiant sustiprinti teismų nepriklausomumą, sukurti skaidresnę teisėjų ir prokurorų atrankos procedūrą, taip pat užtikrinti veiksmingesnį teismo nutarčių vykdymą; mano, kad norint įveikti šiuos sunkumus ir užtikrinti, kad nebūtų pakirstas piliečių pasitikėjimas teismų sistemos veikla ir įstatymo viršenybės principu, būtina dėti dar daugiau pastangų; pritaria Teisingumo ministerijos teisėkūros iniciatyvoms, kuriomis siekiama gerinti teisėjų skyrimo, atrankos ir perkėlimo į aukštesnes pareigas pagal jų kvalifikaciją ir nuopelnus tvarką;

13.   atkreipia dėmesį į 2009 m. gruodžio 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje paskelbtą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ)) prokuroro pareiškimą ir ragina Kroatiją visapusiškai bendradarbiauti su TBTBJ; pabrėžia, kad nors savo pareiškime prokuroras pripažino, kad Kroatija nuolat tinkamai reagavo į daugumą prašymų padėti Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai, vis dėlto jis dar kartą pakartojo, kad viena problema taip ir liko neišspręsta, būtent, dėl pažangos, ieškant trūkstamų itin svarbių karinių dokumentų, susijusių su 1995 m. operacija "Audra", kurių reikia nagrinėjant tam tikrų generolų bylas teismuose; linki naujai sukurtai Kroatijos tarpagentūrinei darbo grupei, kurią sudaro įvairių valstybės institucijų ir agentūrų atstovai, atliekant šiuos tyrimus kuo didesnės sėkmės; laikosi nuomonės, kad, prireikus, trečioji šalis galėtų papildomas šių tyrimų impulsas; ragina Tarybą kiek įmanoma greičiau priimti sprendimą pradėti derybas dėl 23 skyriaus (teismų sistema ir pagrindinės teisės); ragina Kroatiją spręsti karo nusikaltėlių nebaudžiamumo problemą ir siekti didesnės pažangos, kad būtų įdiegtas objektyvumas vykdant vidaus karo nusikaltimų teismo procesus;

14.   su malonumu pažymi, kad Kroatija daro vis didesnę pažangą nuosekliai ir sąžiningai tirdama karo nusikaltimus ir kad šių metų laikotarpiu tirtos kelios bylos, kurių pagrindu karo nusikaltimais įtariamiems kroatams pateikti oficialūs kaltinimai ir surengtas jų teismo procesas; palankiai vertina šalies Generalinio prokuroro parengtas nuorodas dėl karo nusikaltimų, kurios skirtos visiems biurams ir kuriomis vadovaujantis siekiama užtikrinti vienodą tyrimo praktiką nepaisant įtariamojo tautinės kilmės; tačiau pabrėžia, kad daugelis su karo nusikaltimais susijusių ginamųjų šių metų laikotarpiu buvo teisiami in absentia, o tai, kaip ir atskirų atvejų nagrinėjimo procedūros, ir toliau kelia susirūpinimą; atkreipia dėmesį į bylą, kurioje nuteistas labai svarbus karo nusikaltėlis, kuris yra ir Kroatijos parlamento narys, sugebėjo pabėgti ir rasti prieglobstį kaimyninėje šalyje;

15.   pažymi, kad iki šiol neišspręsta per Antrąjį pasaulinį karą ir komunistų režimo metais nusavinto turto grąžinimo problema, tačiau pripažįsta, kad padaryta pažanga grąžinant teisėtiems savininkams atimtą privačią nuosavybę, ypač užvaldytą ūkinės paskirties žemę;

16.   teigiamai vertina padėtį, susijusią su spaudos laisve, tačiau taip pat pažymi, kad žiniasklaidai ir toliau buvo bandoma daryti tam tikrą politinę ir komercinę įtaką; atsižvelgdamas į tai, kad susidurta su žurnalistų bauginimo atvejais, ragina Kroatijos valdžios institucijas imtis ryžtingų veiksmų ir užkirsti kelią grasinimams, nukreiptiems prieš korespondentus, informuojančius apie karo nusikaltimus, korupciją ir organizuotą nusikalstamumą;

17.   teigiamai vertina tai, kad rečiau susiduriama smurtiniais incidentais etninių serbų atžvilgiu ir kad jų metu naudojama vis mažiau smurto, taip pat kad policija geriau atlieka tiriamąjį darbą ir kad etninių kroatų ir etninių serbų susitaikymo procesas vyksta sėkmingai; palankiai vertina tai, kad, kaip pasiūlyta, pakeitus konstituciją bus pripažintos visos Kroatijos mažumų grupės, ir tai, kad mažumoms užtikrinama daugiau teisių švietimo srityje; ypač palankiai vertina pažangą, pasiektą vykdant integruojamąją romų švietimo politiką; tačiau ragina Kroatijos valdžios institucijas ir toliau dėti pastangas kovojant su romų ir etninių serbų diskriminacija, ypač kai ji susijusi su teismų sistema, galimybėmis įsidarbinti ir susirasti būstą; dar kartą ragina Kroatiją ir toliau veikti vadovaujantis tolerantiška mąstysena ir imtis tinkamų priemonių, skirtų apsaugoti tuos, kuriems iki šiol grasinama ar kurie yra bauginami;

18.   ragina Kroatiją ir toliau stengtis skatinti kultūrinę įvairovę;

19.   džiaugiasi bendra pažanga, padaryta pabėgėlių grįžimo srityje, ir pabrėžia, kad itin svarbūs pabėgėlių grįžimas ir jų reintegracija, įskaitant būsto atstatymą ir nuosavybės teisių į jį grąžinimą, daug jėgų reikalaujantį aprūpinimo būstu programos, skirtos buvusiems nuomos teisių turėtojams, įgyvendinimą, taip pat pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų siekiant išspręsti teisių į pensiją pripažinimo klausimą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pasaulinės ekonomikos krizės ir biudžeto ribojimų poveikio Kroatijos 2009 m. aprūpinimo būstu programos įgyvendinimas dar tik pradedamas ir kad šią programą reikės tęsti ir 2010 m. bei, galbūt, ilgiau, ir tam reikės ilgalaikio kompetentingų institucijų įsipareigojimo; pabrėžia, kad itin svarbu, jog tose vietovėse, į kurias sugrįžtama, būtų sudarytos ilgalaikio sugrįžimo sąlygos; ragina Kroatijos vyriausybę suderinti savo imigracijos ir prieglobsčio politiką su ES standartais;

20.   ragina vyriausybę organizuoti mokymus teisininkams, susijusius su lyčių lygybės ir nediskriminavimo įstatymais; pabrėžia, kad iki šiol nebuvo priimta nė vienos teismo nutarties, pagrįstos kuriuo nors iš minėtųjų įstatymų; palankiai vertina tai, kad ministre pirmininke paskirta moteris, ir ragina toliau aktyviau skatinti moteris dalyvauti politikoje, pabrėždamas, kad po šių metų savivaldos rinkimų visose vietos valdžios institucijose sumažėjo moterų skaičius (pvz., moterų, užimančių "župano" pareigas, skaičius sumažėjo nuo trijų iki vienos); pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų smurto šeimoje aukoms remti; atkreipia dėmesį į pažangą, kurią Kroatija pasiekė įstatymų, susijusių su neapykantos sukeltais nusikaltimais, srityje, ir ragina vyriausybę ir toliau stengtis ir užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama teisinė sistema, taip pat spręsti seksualinių mažumų diskriminacijos klausimus, įskaitant išsamų neapykantos sukeltų nusikaltimų ir bauginimų teisminį tyrimą;

21.   yra susirūpinęs dėl priešiško požiūrio į lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų mažumą Kroatijoje, kuris neseniai pasireiškė homofobiškais išpuoliais prieš gėjų parado Zagrebe dalyvius; ragina Kroatijos valdžios institucijas smerkti ir bausti už politinę neapykantą ir smurtą bet kurios mažumos atžvilgiu; ragina Kroatijos vyriausybę įdiegti nediskriminavimo įstatymą ir priversti jo laikytis;

22.   atkreipia dėmesį į tai, kad būtina atsižvelgti į nepakankamai gerą neįgalių asmenų padėtį, visų pirma, užpildant esamas spragas, susijusias su teisės aktų rengimu, politikos formavimu ir paslaugų teikimu neįgaliems, ypač psichikos negalią turintiems, asmenims;

Ekonominiai kriterijai

23.   su pasitenkinimu pažymi, kad Kroatija laipsniškai atsigauna po ekonomikos krizės ir kad nepaisant didėjančio nedarbo šalies ekonominė perspektyva sąlyginai teigiama; pažymi, kad išsaugotas makroekonominis stabilumas, kad šiuo metu prognozuojamas mažesnis einamosios sąskaitos deficitas, kad sumažėjo išorės disbalansas ir kad bankininkystės sektorius toliau veikia patikimai; taip pat pažymi, kad narystės Europos Sąjungoje perspektyva padėjo išsaugoti investuotojų pasitikėjimą Kroatijos ekonomika ir užtikrino tvirtą ekonomikos politikos pagrindą šiuo neramiu laikotarpiu;

24.   tačiau ragina vyriausybę spręsti esamas struktūrines ekonomikos problemas ir, savo ruožtu, vykdyti nuodugnesnes ir greitesnes reformas, kadangi tai tvaraus ekonomikos augimo prielaida; ragina valstybę riboti savo atliekamą pagrindinės perskirstytojos vaidmenį ir dar labiau mažinti valstybės kišimąsi į ekonomiką, gaivinti tam tikru požiūriu nelanksčią darbo rinką ir taip skatinti užimtumą, šalinti administracines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės, ir nutraukti subsidijas nuostolingoms pramonės šakoms;

Narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų prisiėmimas

25.   su pasitenkinimu pažymi, kad Kroatija pagerino savo gebėjimus prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, o daugumoje sektorių pasiekė pakankamai geros darnos su acquis communautaire nuostatomis; tačiau ragina Kroatijos valdžios institucijas dar labiau stiprinti administracinius organus ir institucinius pajėgumus, reikalingus tinkamai įgyvendinti acquis, kad prisijungusi šalis galėtų maksimaliai išnaudoti narystės Europos Sąjungoje privalumus;

26.   ragina Kroatiją toliau vykdyti privatizaciją, užbaigti smulkiosios privatizacijos programą, įskaitant turizmo sektoriuje, toliau restruktūrizuoti probleminius sektorius, pvz., žemės ūkį, ir skatinti privatųjį sektorių dalyvauti vystant nacionalinio, regionų ir vietos lygmens infrastruktūrą;

27.   atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą, inter alia, rengiant problemiškų laivų statyklų viešojo pirkimo konkursus, ir ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas, būtinas laivų statyklų pramonės restruktūrizacijai užbaigti;

28.   teigiamai vertina tai, kad parengta reikalinga viešųjų pirkimų institucinė sąranga, taigi viešųjų pirkimų politika administruojama darniau ir nuosekliau; tačiau atsižvelgdamas į tai, kad viešojo pirkimo procedūros išlieka pagrindiniu korupcijos šaltiniu, ragina Kroatijos valdžios institucijas dar labiau ugdyti perkančiųjų organizacijų kompetenciją, kad viešųjų pirkimų teisės aktai būtų taikomi veiksmingai ir skaidriai ir kad būtų gerokai sumažinta pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, rizika; ragina Kroatijos valdžios institucijas imtis veiksmų ir gerinti sutarčių rengimo ir jų faktinio vykdymo kontrolę;

29.   su pasitenkinimu pažymi, kad apskritai pasiekta didelė pažanga finansų kontrolės srityje, ypač kai tai susiję su vidaus finansų kontrolei taikomais teisės aktais, tačiau pažymi, kad būtina siekti didesnės pažangos išorės audito srityje, t. y. stiprinti, inter alia, teisinį Valstybės audito tarnybos nepriklausomybės pagrindą; pabrėžia, kad kovojant su korupcija ir didinant viešųjų paslaugų veiksmingumą itin svarbus viešųjų finansų skaidrumas, kadangi taip lengviau kontroliuojamos viešosios valdžios institucijos, o tai, savo ruožtu, teigiamai veikia jų atsakomybę piliečių atžvilgiu;

30.   palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant pasirengimo narystei priemonės (angl. IPA) komponentus, kadangi taip šalis pasirengia tvarkyti struktūrinių fondų lėšas; vis dėlto ragina Kroatijos valdžios institucijas iš esmės padidinti šiuo metu veikiančių IPA organų administracinius pajėgumus, kad būtų įvykdyti Europos Sąjungos sanglaudos politikos norminiai ir veiklos reikalavimai ir užtikrinti šios politikos pagrindu skiriamų lėšų įsisavinimo pajėgumai – tai turi būti pasiekta parengiant nacionalinę strategijos pamatinę programą ir struktūrinių fondų veiklos programas;

31.   ragina Kroatijos valdžios institucijas plėtoti tarptautinio bendradarbiavimo projektus, kuriais siekiama socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos ir kelti žmonių, gyvenančių pasienio regionuose, gyvenimo lygį;

32.   teigiamai vertina pasiekimus ir pažangą aplinkos apsaugos srityje, ypač kai tai susiję su oro kokybe, klimato kaita, pramonės taršos kontrole ir rizikos valdymu; ragina Kroatiją stiprinti savo administracinius gebėjimus nacionaliniu ir vietos lygmenimis; ragina ne tik formaliai perkelti Europos Sąjungos acquis nuostatas, susijusias su gamtos apsauga ir vandentvarka, į nacionalinę teisę, bet ir tinkamai jas taikyti;

33.   pažymi, kad, siekiant gerinti energijos tiekimo saugumą, įvairovę ir energijos naudojimo veiksmingumą, būtina skatinti investicijas į energetikos infrastruktūrą; pabrėžia didelį šalies potencialą, susijusį su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, ypač saulės energija, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Kroatijos valdžios institucijas, priimti teisės aktus, skirtus atsinaujinančių energijos šaltinių rinkos vystymui skatinti;

Regionų bendradarbiavimas

34.   ragina Kroatiją dėti pastangas siekiant užmegzti ir išsaugoti gerus kaimyninius santykius, likti svarbia ir iniciatyvia regionų bendradarbiavimo visais lygmenimis rėmėja ir atlikti pozityvų vaidmenį regione; be to, ragina Kroatijos vyriausybę ir kaimyninių šalių vyriausybes intensyvinti dialogą siekiant rasti galutinius daugybės neišspręstų dvišalių klausimų sprendimus, ypač kai jie susiję su sienų demarkacija, dingusiais asmenimis, nuosavybės grąžinimu ir pabėgėliais, taip pat su piliečių, įtariamų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai, ekstradicija;

35.   primena Slovėnijos ir Kroatijos ministrų pirmininkų arbitražo susitarimą, sudarytą siekiant išspręsti šalių ginčą dėl sienų; palankiai vertina tai, kad Kroatijos parlamentas ratifikavo šį susitarimą, ir viliasi, kad labai greitai taip pat pasielgs ir Slovėnijos parlamentas; todėl ragina Komisiją sudaryti arbitražo teismo narių sąrašą, į kurį būtų įtraukti tik aukštos kvalifikacijos teisės specialistai, jei įmanoma, įgiję patirties dar ir arbitražo srityje;

36.   ragina Kroatijos vyriausybę ir visas Kroatijos politines jėgas veikti konstruktyviai, kad stiprėtų Bosnijos suverenitetas ir sklandžiau vyktų tebesitęsiantis konstitucinės reformos procesas;

37.   ragina Kroatijos vyriausybę persvarstyti savo politiką dvigubos pilietybės klausimu, ypač susijusią su Kroatijos piliečiais, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Bosnijoje ir Hercegovinoje; ragina Kroatijos vyriausybę rasti teisingą ir ilgalaikį sprendimą šių piliečių klausimu;

38.   atsižvelgdamas į pagrindinį stojimo partnerystės prioritetą, pabrėžia, kad būtina dėti kuo daugiau pastangų siekiant išspręsti visus neišspręstus Kroatijos valstybinių sienų klausimus su kaimyninėmis šalimis; šiuo požiūriu palankiai vertina pažangą, pasiektą derybose su Juodkalnija, ir ragina Kroatijos, Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybes tęsti savo dvišales derybas sienų demarkacijos klausimu;

o
o   o

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Kroatijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2009)0133.


Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2009 m. ataskaita
PDF 291kWORD 74k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2009 m. ataskaitos
P7_TA(2010)0024B7-0065/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kurio metu visoms Vakarų Balkanų valstybėms buvo pažadėta, kad jos taps Europos Sąjungos narėmis, pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimams pirmininkavusios valstybės išvadas,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. laikinąjį Graikijos Respublikos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 14 d. Komisijos parengtą Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2009 m. pažangos ataskaitą ir į 2009 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą "2009–2010 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai"(1),

–   atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos šeštojo susitikimo 2009 m. liepos 27 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto 2009 m. kovo 31 d. rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 18 d. ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimą dėl readmisijos ir į 2009 m. gruodžio 1 d. priimtą 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1244/2009(2), kuriuo keičiamas 2001 m. kovo 15 d. Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/212/EB(3) dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystėje su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7 ir 8 d. vykusių Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos posėdžių išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi plėtros procesas naudingas ir stojančiosioms valstybėms, ir visai Europos Sąjungai,

B.   kadangi narystės ES perspektyva ir toliau daro teigiamą įtaką reformoms Vakarų Balkanų regione ir padeda jame užtikrinti didesnį stabilumą, taiką ir gerovę,

C.   kadangi kova su korupcija bet kurioje šalyje, kuri nori įstoti į ES, laikoma svarbiu stojimo į ES darbotvarkės prioritetu,

D.   kadangi Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija tęsia reformų procesą ir įstos į Europos Sąjungą, kai tik atitiks visus Kopenhagos kriterijus,

1.   giria Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangą, pasiektą nuo paskutinės pažangos ataskaitos; su pasitenkinimu pažymi, kad atsižvelgdama į šią pažangą Komisija rekomendavo pradėti derybas dėl narystės; ragina Tarybą neatidėliojant patvirtinti Komisijos rekomendaciją per 2010 m. kovo mėn. vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, atsižvelgiant į 2009 m. gruodžio 7 d. ir 8 d. vykusių Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos posėdžių išvadas; tikisi, kad derybos bus pradėtos netolimoje ateityje;

2.   pabrėžia, kad aiški, apčiuopiama ir savalaikė ES narystės perspektyva išlieka pagrindine varomąja reformų proceso jėga šio regiono šalyse ir visų pirma Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje; taip pat primena, kad nekliudoma pažanga siekiant ES narystės itin svarbi norint užtikrinti politinį stabilumą, nes tai yra bendras šalies politinių veikėjų ir etninių grupių tikslas;

Politiniai pokyčiai

3.   džiaugiasi vyriausybės ir opozicijos partijų pasiektu bendru susitarimu dėl šalies orientavimosi į Europą; su pasitenkinimu pažymi, kad pasiekus šį susitarimą ir pagerėjus politiniam dialogui buvo greičiau priimti įstatymai dėl integracijos į ES; tačiau pabrėžia, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti šiuos įstatymus; džiaugiasi, kad didžioji gyventojų dauguma pritaria stojimo į ES procesui ir remia reikalingas reformas;

4.   džiaugiasi didele šalies pažanga kovojant su korupcija ir ypač priimant įstatymus dėl politinių partijų finansavimo; tačiau pažymi, kad korupcija – bendra šio regiono šalių problema – ir toliau dominuoja ir kad reikia dėti ryžtingų pastangų norint ją panaikinti;

5.   primena, kad veiksmingi parlamentai, įgyvendinantys savo įstatymų leidėjo vaidmenį ir prižiūrintys vyriausybių veiklą, yra demokratijos pagrindas; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad buvo priimtas šalies parlamento įstatymas, kuriuo buvo iš esmės patobulintas parlamento darbas; pažymi, kad reikia toliau tobulinti parlamento darbą ir didinti opozicijos vaidmenį, keičiant parlamento statutą atsižvelgiant į pažangiąją Europos patirtį; apgailestauja, kad viena politinė partija neseniai nusprendė pasitraukti iš parlamentinės veiklos, ir ragina visas politines partijas siekti visuotinai priimtino sprendimo, kurį įgyvendinant būtų normalizuotas parlamentinis darbas;

6.   giria valdžios institucijas už prezidento ir vietos savivaldos rinkimų organizavimą, kadangi pastebima didelė pažanga palyginti su 2008 m. įvykusiais parlamento rinkimais; su pasitenkinimu pažymi, kad rinkimai atitiko daugumą tarptautinių standartų, ir ragina vyriausybę ir toliau įgyvendinti likusias ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas, visų pirma atnaujinti balsavimo teisę turinčių asmenų sąrašą, užtikrinti lygiavertę partijų ir kandidatų prieigą prie žiniasklaidos priemonių ir visiškai įgyvendinti nuostatas, susijusias su kampanijų finansavimu; pabrėžia, kad buvo gautas ne vienas pranešimas apie rinkėjams, ypač valstybės tarnautojams, daromo spaudimo ir jų įbauginimo atvejus, kurie turi būti ištirti; džiaugiasi, kad kai kurie tvarkos pažeidėjai buvo nubausti teismine tvarka, ir tikisi, kad ir kiti pažeidimai bus ištirti, o pažeidėjai – nubausti;

7.   pabrėžia, kad itin svarbu pagerinti etninių grupių santykius, įskaitant įvairios etninės kilmės asmenų teisių užtikrinimą, siekiant visapusiškai įgyvendinti Ochrido pagrindų susitarimą, kuris yra etninių ryšių šioje šalyje pagrindas; ragina visas bendruomenes ir jų vadovus gerbti kitų grupių poziciją opiais klausimais ir ypač atsisakyti kurstančių kalbų ir nenaudoti provokuojančių simbolių, menkinančių kitų etninių grupių vaidmenį; be to, pabrėžia švietimo svarbą integracijos procese ir atsižvelgdamas į tai ragina valdžios institucijas palaipsniui panaikinti mokyklose etniniu pagrindu suskirstytas pamainas;

8.   ypatingą dėmesį atkreipia į vykstantį decentralizavimo procesą, kuris yra svarbus etapas siekiant geresnio valstybės funkcionavimo ir gerinant etninius ryšius; pabrėžia, kad norint užtikrinti sėkmingą šio proceso įgyvendinimą, savivaldybėms reikia skirti pakankamai lėšų, kad jos galėtų atlikti savo naujus uždavinius, taip pat turi būti pagerinti jų pajėgumai vykdyti perduotus įgaliojimus;

9.   pabrėžia, kad piliečių galimybė kreiptis į teismą yra esminis teisinės valstybės elementas; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi teismų sistemos srityje pasiekta pažanga ir vyriausybės įsipareigojimu tęsti paskelbtas reformas, inter alia, skiriant daugiau lėšų teismams ir prokuratūrai; pabrėžia, jog svarbu, kad įstatymai būtų įgyvendinami, ir ragina valdžios institucijas stiprinti teisėjų nepriklausomumą bei užtikrinti jų nešališkumą; pažymi, kad teismuose nebaigtų nagrinėti bylų skaičius sumažėjo, ir ragina valdžios institucijas toliau gerinti sistemos veiksmingumą, taip pat dėti tolesnes pastangas, kad vykstant tyrimo ir teisminėms procedūroms būtų labiau gerbiamos žmogaus teisės; be to, ragina kuo greičiau priimti teisinės pagalbos įstatymą;

10.   atkreipia dėmesį į pažangą, kuri buvo pasiekta reformuojant viešojo administravimo sektoriaus veikimą apskritai, ir ypač į priimtą valstybės tarnautojų įstatymą; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, ir užkirsti kelią neteisėtiems paaukštinimams bei laikinųjų darbuotojų įdarbinimui nesilaikant įstatymų;

11.   džiaugiasi pažanga, padaryta pertvarkant policiją ir kuriant naująją karjeros sistemą, nes taip prisidedama prie policijos depolitizavimo proceso; ragina valdžios institucijas tęsti reformas, kad būtų užtikrinti veiksmingi ir demokratiniai policijos priežiūros mechanizmai ir užkirstas kelias netinkamam policijos elgesiui bei piktnaudžiavimui valdžia;

12.   ragina valdžios institucijas toliau skatinti plėtoti nepriklausomą ir įvairiapusišką žiniasklaidą, kuri būtų laisva nuo politinės įtakos; pabrėžia būtinybę nuolat stiprinti žiniasklaidos laisvę taikant Europos standartus ir didinant skaidrumą;

13.   ragina valdžios institucijas parengti kovos su diskriminavimu strategiją, kurią įgyvendinant būtų užtikrinama visų žmonių lygybė nepaisant jų etninės kilmės, lyties, amžiaus, religijos, lytinės orientacijos ar negalios, ir priimti šiam tikslui pasiekti būtinus įstatymus; pabrėžia, kad būtina dėti ryžtingų pastangų siekiant pagerinti moterų ir vaikų padėti ir apsaugoti juos nuo smurto namuose;

14.   apgailestauja, kad 2010 m. sausio 28 d. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybės pateiktame visapusiškos kovos su diskriminacija įstatymo, kuriuo piliečiai ginami nuo diskriminacijos užimtumo, prieigos prie prekių ir paslaugų, švietimo, viešųjų institucijų ir privataus gyvenimo srityse, projekte lytinė orientacija nepripažįstama diskriminacijos priežastimi; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios nuostatos buvo įtrauktos į ankstesnius įstatymo projektus, su kuriais susipažino Komisija, ir jos buvo minimos pranešime, kurį pateikė Darbo ir socialinės politikos ministerija; ragina vyriausybę Skopjės mieste suderinti įstatymo projektą su Užimtumo pagrindų direktyva (2000/78/EB) ir siūloma Tarybos direktyva, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426);

15.   ragina vyriausybę toliau dėti pastangas siekiant padidinti šiuo metu ribotą moterų dalyvavimą politiniame gyvenime; palankiai vertina pozityvias priemones, kurios padėjo užtikrinti didesnį moterų skaičių nacionaliniame parlamente; vis dėlto mano, kad reikia toliau dėti pastangas, ypač siekiant užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą politiniame gyvenime vietos valdžios lygmeniu;

16.   džiaugiasi naujai sukurta institucine lygių galimybių komitetų sistema ir tikisi, kad šiems komitetams bus skirta pakankamai lėšų ir suteikti aiškūs įgaliojimai;

17.   pabrėžia, jog neatsižvelgiant į tai, kad buvo patvirtinta kovos su smurtu namuose politika, Komisijos nuomone, smurto atvejai tebekelia susirūpinimą; su džiaugsmu pažymi, kad baudžiamojoje teisėje buvo išplėsta prievartavimo apibrėžtis, o tai reiškia, kad moterims bus suteikta daugiau apsaugos;

18.   atsižvelgdamas į tai, ragina visas savivaldybes pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą dėl 2005–2015 m. romų integracijos veiksmų ir romų strategijos įgyvendinimo, kad romų klausimai būtų sprendžiami vietos lygmeniu bendradarbiaujant su valdžios institucijomis; ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijas padidinti finansavimą, skirtą veiklos planams pagal nacionalinį romų moterų veiksmų planą įgyvendinti;

19.   pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį vykstant permainoms šalyje, kalbant ne tik apie reformų procesus ir kovą su korupcija, bet ir apie ne mažiau svarbius etninių grupių santykius ir žmogaus teisių padėties stebėseną; pabrėžia, kad ne tik Skopjės mieste, bet ir visoje šalyje vykdoma tokio pobūdžio veikla turėtų būti tinkamai remiama pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę;

Ekonominė ir socialinių reikalų padėtis

20.   teigiamai vertina tai, kad vyriausybė patvirtino makroekonomikos politikos priemones, kuriomis siekiama neutralizuoti neigiamą visuotinės ekonominės ir finansų krizės poveikį; susirūpinęs dėl to, kad dėl finansų krizės poveikio šalyje dar labiau padidės ir taip nuolat aukštas nedarbo lygis ir apsunkins pastangas jį sumažinti; pabrėžia, kad valdžios institucijos turi padaryti viską, kad kuo labiau apsaugotų pažeidžiamas visuomenės grupes nuo neigiamų krizės padarinių;

21.   sveikina valstybę su padidėjusiu jos reitingu naujausioje Pasaulio banko 2009 m. verslo ataskaitoje (angl. "Doing Business 2009"); tačiau pažymi, kad įmonių registravimo ir nuosavybės teisių apsaugos procedūros buvo nepakankamai pagerintos ir kad švietimo sistema nepakankamai finansuojama, kad būtų kuriami žmogiškieji ištekliai, kurie būtini norint vystyti ekonomiką;

22.   atkreipia dėmesį į neseniai įvykusias profesinių sąjungų protesto akcijas, nukreiptas prieš vyriausybės siūlomas Darbo įstatymo pataisas, pagal kurias gali būti apribotos darbuotojų teisės ir laisvės; išreiškia didelį susirūpinimą dėl darbuotojų, ypač tekstilės gamyklose dirbančių moterų, statuso; nurodo, kad moterims taikomos vienodos sąlygos ir vienodos įdarbinimo galimybės – pagrindinis klestinčios ir konkurencingos ekonomikos bruožas;

23.   nors pastebima tam tikra pažanga derinant įstatymus aplinkos srityje, mano, kad dar reikia žymiai pagerinti teisės aktų įgyvendinimą vietos lygmeniu; dar kartą ragina veiksmingai stebėti vandens kokybę ir lygį pasienyje esančiuose Ochrido, Prespos ir Doirano ežeruose, taip pat Vardaro upėje; ragina tarpvalstybiniu lygmeniu glaudžiau bendradarbiauti aplinkos klausimais, remiantis ES standartais, ir džiaugiasi regioninio lygmens iniciatyvomis, pvz., neseniai įvykusiu Graikijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Albanijos ministrų pirmininkų susitikimu;

24.   pripažįsta minėtųjų ekosistemų svarbą ir reikalauja, kad atsižvelgiant į tvaraus vystymosi principus būtų imtasi veiksmingų priemonių siekiant pažaboti neigiamą žmonių ir ekonominės veiklos poveikį šioms ekosistemoms, ypatingą dėmesį skiriant nykstančioms rūšims ir bendrai pažeidžiamų buveinių būklei; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad didelį susirūpinimą kelia vėluojančios nuotekų tvarkymo įrenginių statybos pagrindiniuose miestuose ir miesteliuose bei pramoninėse gamyklose;

25.   ragina valdžios institucijas pradėti investuoti į geležinkelių tinklo, kuris ekologiniu ir ekonominiu požiūriu yra perspektyvi alternatyva kelių transporto sistemai ir itin svarbus atnaujinant patikimą regioninį bendradarbiavimą, priežiūrą ir modernizavimą; ragina valstybę geriau sujungti savo transporto sistemą su visų kaimyninių šalių transporto sistemomis, ypač kalbant apie viešąjį sektorių, ir ragina Komisiją suteikti reikalingą techninę ir finansinę pagalbą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę;

26.   sveikina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybę su pažanga, pasiekta rengiantis perimti lėšų valdymą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (angl. IPA); su pasitenkinimu pažymi, kad nacionalinėms valdžios institucijoms buvo suteikti įgaliojimai įgyvendinti IPA regioninės plėtros, žmogiškųjų išteklių plėtros ir kaimo plėtros komponentus; ragina šalies vyriausybę ir Komisiją paspartinti reikalingus darbus siekiant perduoti IPA pereinamojo laikotarpio pagalbos ir institucijų kūrimo bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentų valdymą; pabrėžia IPA priemonės svarbą siekiant padėti šaliai pasirengti būsimai narystei ES;

Regioniniai klausimai

27.   sveikina valstybę dėl to, kad įvykdytos visos vizų režimo liberalizavimo gairės, kadangi atsižvelgiant į tai buvo patvirtintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1244/2009, pagal kurį nuo 2009 m. gruodžio 19 d. nustatomas bevizis režimas; giria vyriausybę už tai, kad parodė savo regioninę atsakomybę ir pasiūlė Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms pasinaudoti jos vyriausiojo derybininko patirtimi vedant derybas dėl vizų;

28.   džiaugiasi šalies dalyvavimu ES civilinėse ir karinėse misijose ir tuo, kad ji pritaria daugeliui ES pareiškimų ir bendrųjų pozicijų; pažymi, kad su Kosovu neseniai užmegzti diplomatiniai santykiai ir sudarytas susitarimas dėl fizinės sienos demarkacijos, o tai yra labai svarbus indėlis užtikrinant regiono stabilumą;

29.   remdamasis atitinkamomis 2008 m. birželio 19 d. ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos ir 2008 m. gruodžio 7 d. ir 8 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos išvadomis, primena, kad gerų kaimyninių santykių palaikymas, įskaitant suderėtą ir abipusiškai priimtiną sprendimą dėl pavadinimo klausimo, išlieka itin svarbus;

30.   atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi naujais geresniais Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos vyriausybių santykiais po neseniai Graikijoje įvykusių rinkimų ir visų pirma neseniai įvykusiais abiejų šalių ministrų pirmininkų susitikimais; ragina abi valstybes aukščiausiu lygmeniu dėti dvigubai daugiau pastangų, ypač vykdant JT derybas, kad, remiant JT, būtų rastas abiems pusėms priimtinas sprendimas dėl pavadinimo, taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų būti pasirengusi paremti derybų procesą; susirūpinęs pažymi, kad vykstančiose diskusijose naudojami istoriniai argumentai, įskaitant siejimo su antika reiškinį, kadangi dėl to gali padidėti įtampa tarp kaimynų ir atsirasti naujų vidinių susiskaldymų;

31.   džiaugiasi naujosios Graikijos vyriausybės iniciatyva kaip paskatą pasiūlyti simbolinį numatomą Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES terminą – 2014 metus; atsižvelgdamas į tai, ragina šio regiono šalių vyriausybes nuoširdžiai prisidėti siekiant šio kilnaus tikslo;

32.   pabrėžia susitaikymo ir supratimo svarbą regione, nes tai sudaro esminę Europos vertybių ir principų dalį, ir ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją bei kaimynines šalis aktyviai dalyvauti kuriant ir įgyvendinant pasitikėjimo kūrimo priemones švietimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityse, taip pat siekti užtikrinti bendrą istorijos supratimą; ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir kaimyninių šalių valdžios institucijas vengti veiksmų ir pareiškimų, kurie galėtų daryti neigiamą įtaką šioms pastangoms; atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis minint bendrus istorinius įvykius prisidedama prie geresnio istorijos supratimo ir gerų kaimyninių santykių palaikymo;

33.   ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijas imtis reikalingų priemonių, kad būtų neskatinamos neapykantą kurstančios kalbos kaimyninių ES valstybių narių atžvilgiu žiniasklaidoje ir panašūs pareiškimai mokyklos vadovėliuose;

34.   ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir jos kaimynines šalis prisidėti kuriant politinę kultūrą, pagrįstą tarpusavio pagarba, supratimu, pasitikėjimu ir tolerancija; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia pirminę politikų ir žiniasklaidos atsakomybę;

35.   pabrėžia, kad regiono vyriausybėms tenka pagrindinė atsakomybė už taiką, saugumą ir stabilumą, taip pat atkreipia dėmesį į svarbų ES institucijų vaidmenį siekiant šio tikslo, ir ragina jas atidžiai apsvarstyti savo sprendimų ir veiksmų pasekmes; atsižvelgdamas į tai, su susirūpinimu pažymi, kad Taryba atidėjo sprendimo dėl tolesnių plėtros proceso priemonių, susijusių su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, priėmimą ir kad dėl to kyla pavojus, jog paaštrės politinė įtampa tarp etninių grupių šalyje ir atsiras neigiamų pasekmių stabilumui regione;

o
o   o

36.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) COM(2009)0533.
(2) OL L 336, 2009 12 18, p. 1.
(3) OL L 80, 2008 3 19, p. 32.


Turkijos pažangos 2009 m. ataskaita
PDF 379kWORD 86k
2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Turkijos pažangos 2009 m. ataskaitos
P7_TA(2010)0025B7-0068/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. parengtą Turkijos pažangos ataskaitą (SEC(2009)1334),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei(1), į 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių(2), į 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2007 m. pažangos ataskaitos(3) ir į 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl 2008 m. Turkijos pažangos ataskaitos(4),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje(5) (toliau – Stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001, 2003 ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl Stojimo partnerystės,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10 ir 11 d. posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Tarybai pritarus derybų programai 2005 m. spalio 3 d. pradėtos derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia buvo ilgalaikio proceso, kurio rezultatas dar nežinomas, atskaitos taškas,

B.   kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šias pastangas taip pat reikėtų vertinti kaip galimybę toliau atsinaujinti pačiai Turkijai,

C.   kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadomis, narystės ES, kuri yra bendromis vertybėmis pagrįsta bendrija, pagrindas ir toliau yra visiškas visų Kopenhagos kriterijų laikymasis ir ES gebėjimas priimti naujas nares,

D.   kadangi Komisija padarė išvadą, kad padaryta nedidelė konkreti pažanga vykdant politines reformas 2009 m.,

E.   kadangi Turkija jau ketveri metai iš eilės vis neįgyvendina EB ir Turkijos asociacijos susitarime ir jo papildomame protokole nustatytų sąlygų,

F.   kadangi 2009 m. Turkijos pažangos ataskaitoje Komisija toliau svarstė ir plėtojo klausimus, kuriuos Parlamentas pabrėžė paskutinėje rezoliucijoje dėl Turkijos pažangos,

1.   džiaugiasi plačia vieša diskusija keletu tradiciškai opių klausimų, kaip antai teismų vaidmuo, kurdų kilmės piliečių teisės, alevitų bendruomenės teisės, karinių pajėgų vaidmuo ir Turkijos santykiai su kaimyninėmis šalimis; palankiai vertina Turkijos vyriausybės konstruktyvų požiūrį ir jos vaidmenį inicijuojant šią diskusiją;

2.   dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl nuolatinio Turkijos visuomenės ir politinių partijų susipriešinimo ir ragina vyriausybę bei parlamentines partijas rasti tinkamą politinės konkurencijos ir pragmatinio bendradarbiavimo pusiausvyrą siekiant sudaryti palankias sąlygas Turkijos visuomenės susitaikymui ir pagrindinių reformų, ypač Konstitucijos reformos, įgyvendinimui;

3.   pažymi, kad 2009 m. padaryta nedidelė pažanga vykdant konkrečias reformas, ir ragina vyriausybę siekti, kad politinės iniciatyvos lemtų konkrečius teisės aktų pakeitimus ir jų įgyvendinimą;

4.   apgailestauja dėl to, kad nors su Kopenhagos kriterijais susiję teisės aktai priimti, tačiau jie ir toliau nepakankamai įgyvendinami; ragina vyriausybę ypač aktyviau įgyvendinti teisės aktus moterų teisių, nediskriminavimo, religijos, minties ir tikėjimo laisvės, žodžio ir saviraiškos laisvės, visiško nepakantumo kankinimams ir kovos su korupcija srityse;

5.   ragina Turkiją toliau dėti ir stiprinti pastangas, kad ji visiškai atitiktų Kopenhagos kriterijus, ir suvienyti Turkijos visuomenę, kad ji remtų būtinas reformas, sutelkiant ją visų žmonių lygybės, nepaisant jų lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos, pagrindu;

Kopenhagos politinių kriterijų laikymasis
Demokratija ir teisinė valstybė

6.   dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad visapusiška Konstitucijos reforma yra ypač svarbi, nes ją įgyvendinus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga atsidurtų Turkijos valstybės ir visuomenės dėmesio centre; ragina Turkijos vyriausybę vėl imtis vykdyti reformą, kviečia bendradarbiauti visas politines partijas ir įsitraukti piliečių visuomenę ir visas mažumas;

7.   pakartoja savo ankstesnėse 2006 ir 2007 m. rezoliucijose pateiktą raginimą reformuoti rinkimų sistemą panaikinant 10 proc. ribą, nes taip būtų užtikrintas partinis pliuralizmas, ypač siekiant, kad naujai susikūrusios partijos galėtų dalyvauti politiniame procese ir kad Didžiojoje Nacionalinėje Asamblėjoje būtų garantuotas platesnis politinių jėgų ir mažumų atstovavimas;

8.   labai apgailestauja dėl Konstitucinio teismo sprendimo nutraukti Demokratinės visuomenės partijos (turk. DTP) veiklą ir keletui demokratiškai išrinktų atstovų uždrausti tęsti politinę veiklą; taip pat apgailestauja dėl naujausių DTP narių suėmimų; dar kartą smerkia smurtą ir terorizmą bei ragina visas politines jėgas veikti taikiai siekiant susitaikymo ir suvienyti Turkijos visuomenę, sutelkiant ją visų piliečių lygių teisių pagrindu; pabrėžia, kad kurdų poliniams atstovams turi būti sudarytos sąlygos visapusiškai dalyvauti šiame procese; atkreipia dėmesį į 2009 m. kovo mėn. posėdžiavusios Europos Tarybos Venecijos komisijos pateiktą nuomonę, kurioje teigiama, kad su politinių partijų veiklos nutraukimu susiję Turkijos teisės aktai neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), ir ragina vyriausybę pateikti reikiamus pasiūlymus dėl reformos laikantis Europos standartų;

9.   mano, kad visapusiška ir greita teismų reforma yra būtina norint, kad Turkijos modernizacijos procesas būtų sėkmingas; džiaugiasi tuo, kad vyriausybė pritarė teismų reformos strategijai, ir su pasitenkinimu pažymi, kad ši strategija parengta po plataus masto konsultacijų; ragina vyriausybę nedelsiant įgyvendinti šią strategiją, ypatingą dėmesį skiriant sisteminėms teismų nešališkumo ir profesionalumo stiprinimo priemonėms, taip pat EŽTK standartų laikymuisi; atsižvelgdamas į tai ragina Turkijos vyriausybę parengti gaires prokurorams, susijusias su įstatymais, kurie dažnai naudojami žodžio laisvei apriboti; taip pat ragina vyriausybę restruktūrizuoti Aukščiausiąją teisėjų ir prokurorų tarybą taip, kad būtų užtikrintas jos reprezentatyvumas, objektyvumas, nešališkumas ir skaidrumas;

10.   labai apgailestauja dėl Konstitucinio teismo sprendimo panaikinti teisės aktus dėl karo teismų jurisdikcijos apribojimo, nes tai rimta kliūtis Turkijos pastangoms vykdyti reformas, ir ragina Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją pasiekti sutarimą dėl konstitucinės reformos; yra susirūpinęs, kad karinė valdžia nuolat dalyvauja Turkijos politiniame gyvenime, taip pat ir užsienio politikoje, ir dar kartą pabrėžia, kad demokratinėje visuomenėje turi būti vykdoma visiška karinių pajėgų civilinė kontrolė; ypač ragina Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją sustiprinti karinio biudžeto ir išlaidų kontrolę ir dalyvauti plėtojant saugumo ir gynybos politiką;

11.   reiškia susirūpinimą dėl nusikalstamo tinklo "Ergenekon" ir plano "Kūjis" (angl. "Sledgehammer Plan") įtariamo veiklos masto; ragina vyriausybę ir teismus užtikrinti, kad visos bylos būtų nagrinėjamos visiškai laikantis tinkamo teisminio proceso vykdymo principų ir kad būtų gerbiamos visų kaltinamųjų teisės; pritaria Komisijos nuomonei, kad Turkija šią bylą turi laikyti proga sustiprinti pasitikėjimą tinkamu demokratinių institucijų ir teisinės valstybės veikimu; ragina Turkijos vyriausybę neleisti naudotis teismo procesais kaip pretekstu daryti netinkamą spaudimą kritiškiems žurnalistams, mokslininkams ar opozicijos politikams;

12.   apgailestauja, kad nepasiekta jokios pažangos kuriant ombudsmeno tarnybą; ragina vyriausybę priimti, o visas parlamento partijas remti reikiamus teisės aktus, kad būtų įsteigta veiksminga, nepriklausoma skundų nagrinėjimo tvarka, susijusi su sistema, kurią taikant atliekami su galimais žmogaus teisių pažeidimais susiję tyrimai;

Žmogaus teisės ir pagarba mažumų teisėms bei jų apsauga

13.   džiaugiasi Turkijos vyriausybės iniciatyvomis sutelkti Turkijos piliečius ir kiekvienam piliečiui, nepaisant jo lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos, suteikti galimybę naudotis vienodomis teisėmis ir aktyviai dalyvauti Turkijos visuomenės gyvenime; pripažįsta, kad tai yra istorinė diskusija, tačiau primygtinai ragina vyriausybę savo politines iniciatyvas paversti konkrečiomis reformomis ir skatina visas politines partijas bei visas suinteresuotas šalis remti šį procesą ir stengtis išspręsti abipusiškai opius klausimus; atsižvelgdamas į tai pritaria planui, kurį vyriausybė 2009 m. lapkričio 13 d. pateikė Turkijos Didžiajai Nacionalinei Asamblėjai, ir ragina ją šį planą įgyvendinti, kad būtų užtikrintos visų piliečių laisvės;

14.   džiaugiasi tuo, kad priimti teisės aktai, kuriais pašalinamos visos laidų kurdų kalba transliavimo per privačius ir valstybinius kanalus vietos ir nacionaliniu lygmenimis kliūtys, taip pat teisės aktai dėl kurdų kalbos vartojimo kalėjimuose; ragina vyriausybę imtis tolesnių priemonių, kurias taikant būtų užtikrinamos realios galimybės mokytis kurdų kalbos valstybinėje ir privačioje mokymo sistemoje tam, kad kurdų kalba galėtų būti vartojama ir politiniame gyvenime, ir naudojantis viešosioms paslaugomis; ragina vyriausybę užtikrinti, kad antiteroristiniais įstatymais nebūtų piktnaudžiaujama siekiant apriboti pagrindines laisves, ypač žodžio laisvę, taip pat užtikrinti, kad Pietryčių Turkijoje būtų panaikinta kaimo sargybinių sistema;

15.   remia Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos ketinimą nedelsiant priimti antiteroristinio įstatymo pataisas, kuriomis būtų panaikintos nuostatos, kad vaikai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus laikomi suaugusiais;

16.   ragina Turkijos vyriausybę stiprinti pastangas sprendžiant socialines ir ekonomines problemas pietrytinėje dalyje; dar kartą ragina Komisiją pateikti Pietryčių Anatolijos projekto (GAP) pasekmių tyrimą; ragina Turkijos valdžios institucijas išsaugoti su tuo susijusį kultūrinį ir aplinkos paveldą, ypač atkreipiant dėmesį į Hasankeyfo ir Allianoi archeologines vietas; yra susirūpinęs dėl tūkstančių žmonių perkėlimo dėl užtvankų statymo; ragina vyriausybę nutraukti Ilisu užtvankos projekto darbus, kol bus pristatytas minėtas Komisijos tyrimas;

17.   ragina Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją užtikrinti, kad parlamentinis imunitetas, susijęs su politinių nuomonių pateikimu, būtų užtikrintas visiems parlamento nariams be jokios diskriminacijos;

18.   smerkia Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir kitų teroristinių grupuočių vykdomus išpuolius Turkijoje ir ragina PKK atsiliepti į Turkijos vyriausybės politinę iniciatyvą – sudėti ginklus ir nutraukti smurtą;

19.   pabrėžia, kad religijos laivė yra universali pagrindinė vertybė ir ragina Turkiją ją išsaugoti visiems; džiaugiasi Turkijos vyriausybės pradėtu dialogu su religinių bendruomenių atstovais, įskaitant alevitus, ir ragina valdžios institucijas aktyviau vykdyti religijų dialogą, kad būtų numatytas nuolatinis ir konstruktyvus bendravimas; tačiau vėl pakartoja, kad po pozityvių veiksmų ir poelgių turi būti vykdomos esminės teisinės sistemos reformos, sudarant sąlygas šioms religinėms bendruomenėms veikti nevaržomoms, laikantis EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos; ypač pabrėžia, kad visoms religinėms bendruomenėms būtina suteikti juridinio asmens statusą;

20.   džiaugiasi tuo, kad įgyvendinamas Fondų įstatymas; tačiau apgailestauja, kad religinės bendruomenės ir toliau susiduria su įstatymo neišspręstomis problemomis, susijusiomis su konfiskuotu bei trečiosioms šalims parduotu turtu ir fondų, kurie susijungė iki naujojo įstatymo priėmimo, turtu; ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant spręsti šį klausimą;

21.   dar kartą reiškia susirūpinimą dėl kliūčių, su kuriomis susiduria ekumeninis patriarchatas ir kurios susijusios su jo teisiniu statusu, dvasininkų rengimu ir ekumeninio patriarcho rinkimu; pakartoja raginimą nedelsiant vėl atidaryti graikų ortodoksų Chalkės (Halki) seminariją ir priimti priemones, kurios sudarytų sąlygas leisti viešai naudoti bažnytinį ekumeninio patriarcho titulą ir apskritai sudaryti sąlygas netrukdomai mokyti Turkijos krikščionių bendruomenės dvasininkus;

22.   apgailestauja, kad vis dar nėra aiškumo dėl "Cem" namų pripažinimo alevitų apeigų vietomis ir privalomo religinio ugdymo mokyklose; ragina Turkijos vyriausybę sistemingai taisyti šią padėtį;

23.   yra susirūpinęs, kad sirai turi sunkumų, susijusių su jų nuosavybės teisėmis; ypač susirūpinęs atkreipia dėmesį į teismo bylas, susijusias su Šv. Gabrieliaus sirų ortodoksų vienuolyno ekspropriacija;

24.   apgailestauja dėl to, kad Turkijos vyriausybė ir toliau taiko išlygas, susijusias su mažumų teisėmis, įtvirtintomis tarptautinėje teisėje, ir dėl to, kad ji dar nepasirašė atitinkamų Europos Tarybos konvencijų ir nepradėjo vykdyti dialogo su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiuoju įgaliotiniu tautinių mažumų klausimais; ragina vyriausybę savo politiką visiškai suderinti su tarptautiniais standartais ir EŽTK ir ragina visas parlamento partijas remti šiuos veiksmus; todėl atkreipia dėmesį į administracines problemas, su kuriomis susiduria mažumų mokyklos, taip pat į pasenusią dvigubo pirmininkavimo sistemą; be to, ragina vyriausybę aktyviai kurti visiškos pagarbos mažumoms aplinką ir užtikrinti, kad dėl nesantaikos kurstymo ir smurto atvejų būtų keliamos bylos;

25.   apgailestauja, kad nuo tada, kai buvo parengta 2008 m. Turkijos pažangos ataskaita, neįvyko jokių teikiančių vilties pokyčių, susijusių su Gökçeados (Imvros ) ir Bozcaados (Tenedos) salose gyvenančių graikų, kurie ir toliau susiduria su problemomis nuosavybės teisių ir švietimo srityse, padėtimi; taigi ragina Turkijos vyriausybę ieškoti išeičių siekiant išsaugoti šių salų dvikultūrį pobūdį vadovaujantis 2008 m. birželio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl salų;

26.   reiškia susirūpinimą, kad Turkijos teisinė sistema vis dar nesuteikia pakankamų garantijų, susijusių su žodžio laisve, ir kad kai kuriais įstatymais ir toliau piktnaudžiaujama siekiant šią teisę apriboti; ragina Turkijos vyriausybę pateikti pasiūlymą dėl visapusiškos teisinės sistemos reformos siekiant, kad ji atitiktų EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką; pažymi, kad persvarsčius Turkijos baudžiamojo kodekso 301 straipsnį, lyginant su ankstesniais metais, gerokai sumažėjo baudžiamųjų persekiojimų; tačiau ir toliau mano, kad 301 ir 318 straipsniai turėtų būti panaikinti;

27.   ir toliau susirūpinęs dėl to, kad Turkija nesuteikia teisės dėl įsitikinimų atsisakyti atlikti privalomą karo tarnybą ir kad nėra numatyta jokia civilinė alternatyva; apgailestauja dėl to, kad EŽTT 2006 m. sprendimas byloje Ülke prieš Turkiją, pagal kurį reikalaujama, kad Turkija iš dalies pakeistų teisės aktus, pagal kuriuos leidžiama pakartotinai patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti asmenis, dėl įsitikinimų atsisakiusius atlikti karo tarnybą, vis dar neįvykdytas, ir ragina vyriausybę nedelsiant įvykdyti minėtąjį sprendimą;

28.   reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio spaudos laisvės ribojimo, ypač informuojant apie tyrimą dėl tinklo "Ergenekon", ir atsižvelgiant į precedento neturintį atvejį, kai visuomenės informavimo priemonių grupei buvo skirta bauda, bei dažnus interneto tinklalapių uždraudimus; pabrėžia, kad spaudos laisvės puoselėjimas yra svarbus pliuralistinės visuomenės politinės kultūros požymis; atsižvelgdamas į tai ir į nederamus žiniasklaidos, verslo ir politikos ryšius, rekomenduoja priimti naują žiniasklaidos įstatymą;

29.   ragina Turkijos vyriausybę dėti daugiau pastangų įgyvendinant visiško nepakantumo kankinimams politiką ir siekiant, kad šios pastangos būtų įtikinamesnės, leisti paskelbti Europos Tarybos Kankinimų prevencijos komiteto ataskaitą; dar kartą ragina Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją ratifikuoti JT konvencijos prieš kankinimus neprivalomąjį protokolą; taip pat ragina vyriausybę stengtis sumažinti žmogaus teisių pažeidėjų, ypač teisėsaugos pareigūnų, nebaudžiamumą;

30.   ragina Turkijos vyriausybę ir toliau dėti pastangas siekiant išnaikinti korupciją, padidinti politinių partijų finansavimo ir rinkimų kampanijų skaidrumą ir skatinti valdymo atvirumą visais lygmenimis;

31.   ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant teisės aktuose numatytą lyčių lygybę įgyvendinti praktikoje; visų pirma mano, kad reikėtų parengti moterų švietimo ir įdarbinimo strategiją ir sumažinti šešėlinės ekonomikos sąlygomis dirbančių moterų skaičių; ragina vyriausybę pasinaudoti pilietinės visuomenės organizacijų potencialu, ypač informavimo apie moterų teises, smurto ir žudymo dėl garbės prevencijos srityse; pabrėžia, jog vyriausybė ir teismai turi užtikrinti, kad dėl visų smurto ir moterų diskriminavimo atvejų būtų keliamos atitinkamos bylos ir baudžiama ir kad valdžios institucijos apsaugotų ir teiktų paramą moterims ir vaikams, kuriems gresia smurtas ar nužudymas dėl garbės; ragina Turkijos vyriausybę inicijuoti veiksmingą komunikacijos kampaniją siekiant visoje šalyje didinti informuotumą apie moterų teises;

32.   pripažįsta, kad priimti teisės aktai, kuriais siekiama kovoti su smurtu šeimoje, nužudymais dėl garbės ir ankstyvomis priverstinėmis vedybomis, tačiau pabrėžia, kad jų įgyvendinimas kelia susirūpinimą; todėl ragina valdžios institucijas nukentėjusiesiems suteikti apsaugą – padidinti pagalbos centrų ir kitų paslaugų centrų skaičių; atkreipia dėmesį į tai, kad iš visų EBPO šalių Turkijoje yra mažiausias moterų užimtumo lygis ir kad būtina jį padidinti siekiant remti moterų ekonomines teises ir nepriklausomybę;

33.   reiškia susirūpinimą, kad nesama pakankamai garantijų, kurias taikant būtų užkertamas kelias diskriminacijai dėl lytinės orientacijos; ragina Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją priimti naują įstatymą, draudžiantį tiesioginę ir netiesioginę visų rūšių diskriminaciją visose srityse, taip pat ragina Turkijos vyriausybę dėti daugiau pastangų didinant visuomenės informuotumą apie asmenų žmogaus teises ir kovą su diskriminacija, užtikrinti, kad diskriminacinės teisės aktų nuostatos būtų panaikintos ir kad už neapykantą ir smurtą dėl homofobijos būtų tinkamai baudžiama;

34.   apgailestauja, kad nedaug pažengta profesinių sąjungų teisių srityje, ir dar kartą ragina vyriausybę, pasikonsultavus su socialiniais partneriais, pateikti naują pasiūlymą Turkijos Didžiajai Nacionalinei Asamblėjai siekiant neatidėliojant priimti naują įstatymą dėl profesinių sąjungų, kuris atitiktų Tarptautinės darbo organizacijos standartus, įskaitant teisės streikuoti ir derėtis dėl kolektyvinių sutarčių užtikrinimą; reiškia susirūpinimą dėl neseniai (2009 m. lapkričio mėn. viduryje) suimtų dvidešimties Turkijos profesinių sąjungų atstovų ir ragina visiškai gerbti jų socialines teises;

Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

35.   apgailestauja, kad ketvirti metai iš eilės Turkija neįgyvendino EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo; ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant jį visiškai ir nediskriminaciniu būdu įgyvendinti ir primena, kad to neatlikus derybų procesas gali labai nukentėti;

Įsipareigojimas puoselėti gerus kaimyninius santykius

36.   primena tvirtą Turkijos įsipareigojimą palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, kaip numatyta derybų programoje; pabrėžia jos įsipareigojimą kartu su kitomis šalimis remti pastangas visapusiškai sureguliuoti Kipro problemą ir išspręsti visus neišspręstus ginčus dėl sienų su kaimyninėmis šalimis taikant taikaus ginčų sprendimo principą, kaip numatyta Jungtinių Tautų chartijoje;

37.   ragina Turkijos vyriausybę ir visas susijusias šalis aktyviai remti vykstančias derybas ir konkrečiai prisidėti prie visapusiško Kipro klausimo sprendimo, pagrįsto dviejų zonų ir dviejų bendruomenių federacija, vadovaujantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir principais, kuriais grindžiama Europos Sąjunga; ragina Turkiją sudaryti sąlygas tinkamai derybų aplinkai nedelsiant pradedant išvesti savo pajėgas iš Kipro, sprendžiant Turkijos piliečių kūrimosi saloje klausimą ir sudarant sąlygas apsuptos Famagustos dalies grąžinimui teisėtiems gyventojams laikantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 225(1984) nuostatų;

38.   ragina Turkijos vyriausybę liautis trukdyti civiliniams laivams Kipro Respublikos interesais ieškoti naftos Viduržemio jūros rytinėje dalyje;

39.   ragina Turkiją užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų perkeltųjų asmenų Kipre teisės, įskaitant religinių mažumų teises, ir kad jiems būtų leidžiama laisvai naudotis savo religinėmis teisėmis; pabrėžia, kad katalikiškosios maronitų bažnyčios atveju laisvės taip pat turėtų būti suteiktos visiems keturiems maronitų kaimams;

40.   džiaugiasi, kad vėl pradėjo veiklą Be žinios dingusių asmenų paieškos komitetas (angl. CMP), ir ragina Turkiją imtis atitinkamų veiksmų sprendžiant šį humanitarinį klausimą;

41.   palankiai vertina diplomatines pastangas normalizuoti santykius su Armėnija ir ragina Turkijos vyriausybę atidaryti sieną su Armėnija; ragina Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją ir Armėnijos parlamentą nekeliant jokių išankstinių sąlygų nedelsiant ratifikuoti atitinkamus protokolus, kuriuos taikant būtų sudarytos sąlygos didesniam regioniniam saugumui ir stabilumui Pietų Kaukazo regione;

42.   atkreipia dėmesį į tai, kad gerinant Turkijos ir Graikijos dvišalius santykius padaryta nedidelė pažanga; ragina Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją atsisakyti savo grasinimų karo veiksmais ir tikisi, kad Turkijos vyriausybė liausis nuolat pažeidinėjusi Graikijos oro erdvę;

43.   džiaugiasi nuolat gerėjančiais santykiais su Iraku ir kurdų regionine vyriausybe; dar kartą pabrėžia savo kreipimąsi į Turkijos vyriausybę su prašymu vykdant bet kokias antiteroristines operacijas visiškai gerbti Irako teritorinį vientisumą, žmogaus teises ir tarptautinę teisę ir išvengti civilių aukų;

ES ir Turkijos bendradarbiavimo gilinimas

44.   pažymi, kad prasidėjo derybos dėl Turkijos stojimo į Energijos bendriją; palankiai vertina tai, kad Turkija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl dujotiekio "Nabucco", kurio įgyvendinimas išlieka vienu iš svarbiausių ES energijos tiekimo užtikrinimo prioritetų, ir ragina derantis dėl stojimo pradėti derybas dėl energetikos skyriaus; taip pat pažymi, kad Turkija, Rusija ir kai kurios ES valstybės narės bendradarbiauja vykdant projektą "Pietų srautas";

45.   pabrėžia Turkijos – neteisėtos migracijos tranzito arba atvykimo šalies – svarbą; ragina Turkijos vyriausybę imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos tarptautinės migrantų ir prieglobsčio prašančių asmenų teisės į apsaugą ir priėmimą; pažymi, kad atnaujintos derybos dėl ES ir Turkijos readmisijos susitarimo ir ragina Turkiją per tą laiką visiškai įgyvendinti dabartinius dvišalius readmisijos susitarimus, kuriuos ji pasirašė su valstybėmis narėmis; ragina Turkijos vyriausybę stiprinti bendradarbiavimą su ES migracijos valdymo ir kovos su tarpvalstybiniais nusikalstimais ir prekyba žmonėmis srityse; atsižvelgdamas į tai pažymi Turkijos pastangas siekiant sudaryti darbo susitarimą su agentūra Frontex;

46.   pažymi, kad Turkija vykdo vis aktyvesnę užsienio politiką, ir palankiai vertina jos pastangas padėti rasti sprendimą įvairiuose krizės apimtuose regionuose; ragina Turkijos vyriausybę savo užsienio politiką, ypač politiką Irano atžvilgiu, labiau koordinuoti su ES; pripažįsta Turkijos, kaip svarbios ES partnerės, vaidmenį siekiant įgyvendinti ES užsienio politikos tikslus Juodosios jūros regione, Centrinėje Azijoje ir platesniame Artimųjų Rytų regione; ragina Komisiją ir Tarybą šiuose regionuose geriau išnaudoti glaudžių ES ir Turkijos santykių potencialą;

47.   vertina nuolatinį Turkijos indėlį į Europos saugumo ir gynybos politiką ir vykdant NATO operacijas; vis dėlto apgailestauja, kad Turkija savo prieštaravimais ir toliau stabdo NATO ir ES strateginį bendradarbiavimą, kurį vykdant peržengiamos susitarimo "Berlin Plus" ribos, o tai turi neigiamą poveikį ES dislokuoto personalo apsaugai, ir ragina Turkiją kuo greičiau atsisakyti savo protestų;

48.   dar kartą ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą ir pateikti jį ratifikuoti, taip būtų didinamas Turkijos indėlis ir užtikrinamas dalyvavimas pasaulinėje daugiašalėje sistemoje;

49.   ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai išanalizuoti ES ir Turkijos užsienio politikos bendrą sąveiką ir dažniau ją pasitelkti siekiant sutvirtinti saugumą ir stabilumą pasaulyje;

50.   ragina Turkiją veikti pragmatiškai ir dėti visas pastangas siekiant užtikrinti sėkmingas Kipro graikų ir turkų vadovų derybas, kurios šiuo metu artėja prie kritinio etapo; pažymi, kad tai, ko gero, paskutinė galimybė išspręsti užsitęsusį salos padalijimo klausimą; džiaugiasi tuo, kad Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius teigiamai įvertino ryžtingas abiejų Kipro bendruomenių vadovų D. Christofio ir M. A. Talato pastangas siekti visapusiško problemos sprendimo;

51.   mano, kad sureguliavus Kipro klausimą, padidės rytinės Viduržemio jūros regiono dalies stabilumas, gerovė ir saugumas ir bus sudaryta galimybė sparčiai gerinti ES ir NATO santykius, taip pat pašalinti Turkijos stojimo į Europos Sąjungą proceso kliūtis; taigi siūlo, kad Turkija kartu su kitomis valstybėmis garantais, Graikija ir Jungtine Karalyste, įsipareigotų remti bet kokį susitarimą dėl Kipro suvienijimo, kurį gali sudaryti D. Christofias ir M. A Talat ir kuriam pritaria JT Saugumo Taryba;

52.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2009, kurioje nurodoma daug Turkijos pasirengimo narystei paramos valdymo trūkumų; vis dėlto pažymi, kad Audito Rūmų vertinime nurodyta, jog vykdant tikrintus projektus buvo pasiekta numatytų rezultatų ir tikėtina, jog rezultatai bus tvarūs; ragina Komisiją teikiant paramą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę įgyvendinti Audito Rūmų ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, ypač pirmenybę teikti tikslams, taigi ir projektams, kurie atitinka stojimo kriterijus; ragina Komisiją visų pirma pradėti visos pasirengimo narystei pagalbos programos vertinimą ir pateikti jos įgyvendinimo ataskaitą Europos Parlamentui;

o
o   o

53.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos žmogaus teisių teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 284.
(2) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 452.
(3) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 57.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0134.
(5) OL L 51, 2008 2 26, p. 4.

Teisinė informacija - Privatumo politika