Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2692(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0348/2010

Debatai :

PV 16/06/2010 - 4
CRE 16/06/2010 - 4

Balsavimas :

PV 16/06/2010 - 8.12

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0223

Priimti tekstai
PDF 396kWORD 102k
Trečiadienis, 2010 m. birželio 16 d. - Strasbūras
2020 m.Europa
P7_TA(2010)0223RC-B7-0348/2010

2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos ’2020 m. Europa’

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į neoficialų Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl strategijos ’2020 m. Europa’ ir jos išvadas (SEC(2010)0116),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)0114),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos dokumentą, pavadintą ’Septyni Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmai’,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl ’ES 2020’(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, atsižvelgiant į nemažėjančią finansinę, ekonominę ir socialinę krizę, su strategija ’2020 m. Europa’, kurią 2010 m. birželio mėn. turėtų patvirtinti Europos Vadovų Taryba, susiję lūkesčiai yra ypač dideli,

B.  kadangi daugelis valstybių narių vis dar susiduria su didėjančiu nedarbu ir, jeigu vidutinės trukmės laikotarpiu nebus deramos politinės reakcijos, be darbo ES gali likti apie 28 mln. žmonių, taigi kils didelių socialinių ir gyvenimo sunkumų; kadangi dėl krizės prarandama milijonai darbo vietų ir padidėjo darbo vietų nesaugumas;

C.  kadangi tvaresnės gamybos, platinimo ir vartojimo tendencijos yra iš esmės būtinos atsižvelgiant į klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir gamtinių išteklių išeikvojimą,

D.  kadangi Komisijos komunikatas ir Tarybos pareiškimai dėl kai kurių strategijos ’2020 m. Europa’ turinio aspektų, pvz., dėl pagrindinių tikslų, pavyzdinių pasiūlymų, kliūčių ir rodiklių, buvo labai bendro pobūdžio ir kadangi Komisijai dėl to reikia skubiai parengti išsamesnius planus, paaiškinančius, kaip bus sėkmingai įgyvendinamos šios iniciatyvos, ir pateikti šiuos planus Parlamentui,

E.  kadangi siekiant veiksmingumo, Europos užduotimis ir atsakomybe gerai suderintu būdu turi dalintis ES, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios lygmenys, visi valdymo lygmenys turi pasižymėti aukščiausia kokybe ir atskaitomybe, o visi svarbūs pokyčių veiksniai (su vietos ir regionų valdžios institucijomis bei pilietine visuomene bendradarbiaujančios įmonės ir universitetai) turėtų atlikti viena iš esminių vaidmenų naujojoje įgyvendinimo sistemoje,

F.  kadangi svarbu atsižvelgti į demografinę krizę ir jos pasekmes, taip pat kadangi ateities kartos neturi būti paaukotos siekiant išsaugoti nustatytas ankstesnės kartos socialines teises,

Bendrosios pastabos

1.  reiškia savo nusivylimą dėl pagrindinių naujosios strategijos ’2020 m. Europa’ elementų, dėl kurių 2010 m. kovo 26 d. susitarė Europos Vadovų Taryba; ragina Europos Vadovų Taryba pasimokyti iš esamos krizės klaidų ir nustatyti iš tiesų įžvalgią, plataus užmojo ir nuoseklią strategiją;

2.  ragina strategijoje ’2020 m. Europa’ laikytis bendro pobūdžio politinės ES ateities sampratos, pagal kurią būtų numatyta konkurencinga, sociali ir tvari Sąjunga, kurioje formuojant politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmonėms ir aplinkos apsaugai;

3.  mano, kad valstybės narės turėtų pagerinti savo ekonominius rezultatus pradėdamos struktūrines reformas, siekiant nustatyti optimalias viešąsias išlaidas, mažinti biurokratiją, didinti piliečių galias, skatinti verslumą ir novatoriškumą, didinti teisės aktų palankumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir suteikti žmonėms galimybę kuo labiau padidinti savo potencialą;

4.  pripažįsta, kad siekiant išvengti euro krizės sprendimų, dėl kurių ilgą laiką truktų ekonomikos stagnacija, Sąjungai derėtų tuo pačiu metu įgyvendinti tvaraus ekonominio augimo spartinimo strategiją kartu su reformomis, skirtomis konkurencingumui grąžinti ir pagerinti;

5.  apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Tarybos išvadose nekreipiama dėmesio į poreikį naujoje 2020 m. strategijoje visapusiškai atsižvelgti į dabartinį netvirtą ekonomikos atsigavimo procesą numatant nuoseklią politinę darbotvarkę ir į strategiją visapusiškai įtraukiant makroekonominę politiką, siekiant užtikrinti, kad ji nenukentėtų dėl būtino biudžetų konsolidavimo;

6.  apgailestauja, kad su Parlamentu, kuris yra Europos piliečius atstovaujanti institucija, nėra konsultuojamasi dėl rodiklių, kurių pagrindu rengiamos strategijos ’2020 m. Europa’ nacionalinės reformų programos; ragina Tarybą jos birželio mėnesio posėdžio metu pritarti pagrindiniams strategijos ’2020 m. Europa’ elementams, tačiau tvirtina, kad Tarybai nederėtų priimtų galutinių sprendimų dėl strategijos ’2020 m. Europa’ pagrindinių priemonių, tikslų ir rodiklių, kol ji nedelsdama nepasikonsultavo su Parlamentu; taip pat mano, kad nustatant ir įgyvendinant šią strategiją turėtų aktyviai dalyvauti nacionaliniai parlamentai, regionai, savivaldybės, socialiniai partneriai ir NVO;

Kliūtys ir pagrindiniai tikslai

7.  atkreipia dėmesį į penkis pagrindinius tikslus, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba – užimtumo lygio, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų ir socialinės įtraukties; pabrėžia, kad šie pagrindiniai tikslai turėtų būti suformuluoti atsižvelgus į nuoseklią ir darnią tvarios plėtros strategiją, į kurią būtų įtrauktos ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos politikos darbotvarkės;

Bendrosios rinkos atgaivinimas

8.  pabrėžia, kad bendroji rinka yra vienas iš pagrindinių ES ekonominio augimo veiksnių ir kad jos kūrimas dar turi būti visapusiškai užbaigtas; taip pat nurodo, kad dėl tebesančių kai kurių kliūčių laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui būtinos tolesnės visų ES institucijų pastangos siekiant sukurti teisingą, geresnę, konkurencingesnę ir veiksmingesnę bendrąją rinką;

9.  pabrėžia, kad svarbu politikos formavimo dėmesio centre išlaikyti laisvą prekybą ir prieigą prie pasaulinės rinkos, taip pat išvengti bet kokių žingsnių protekcionizmo link, nes novatoriški verslininkai ir bendrovės gali klestėti laisvoje pasaulinėje rinkoje;

10.  pabrėžia, kad siekiant baigti įgyvendinti bendrąją rinką ir padaryti ją priimtinesne visuomenei reikalingos ryžtingesnės iniciatyvos; todėl teigiamai vertina Mario Monti parengtą pranešimo projektą, kuriame, kaip ir 2010 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliucijoje(2), yra įdomių pasiūlymų, kaip pasiekti sutarimo ir sukurti stipresnę bendrąją rinką;

11.  mano, kad siekiant sukurti veiksmingą bendrąją rinką, Komisija turi parengti aiškų politinių prioritetų sąrašą, priimdama ’Bendrosios rinkos aktą’, į kurį turėtų būti įtrauktos teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios iniciatyvos, kurių paskirtis – sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką;

MVĮ socialinėje rinkos ekonomikoje

12.  pabrėžia, kad ES turėtų skatinti MVĮ ir verslininkystės veiklą ir raginti ja užsiimti, nes tai itin svarbu siekiant išsaugoti ir kurti darbo vietas, kad ES derėtų mažinti administravimo ir reguliavimo naštą ir supaprastinti taisykles, siekiant padidinti MVĮ galimybes sparčiau augti nevaržomai parduodant jų produktus (paslaugas) 500 milijonų vartotojų, sudarančių ES bendrą rinką, taip pat, kad ES turėtų toliau mažinti biurokratizmą; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visapusišką Smulkaus verslo akto įgyvendinimą visais lygmenimis dedant atitinkamas politines pastangas;

13.  pabrėžia, kad MVĮ yra socialinės rinkos ekonomikos pagrindas, darbo vietų kūrėjos ir esminis veiksnys atgaivinant tvarų ekonomikos augimą ir kad dėl šios priežasties pirmenybę reikėtų teikti tolesnėms reformų pastangoms, pvz., leidžiant MVĮ palankius teisės aktus, sudarant naujas įmones skatinančias sąlygas, skatinant verslumą ir didinant galimybes gauti finansavimą; be to, laikosi nuomonės, kad į strategiją ’2020 m. Europa’ derėtų įtraukti tikslus ir iniciatyvas, kuriais (-iomis) skatinama didinti vidutinį nuosavo ir rizikos kapitalo dydį bendrovėse;

14.  nurodo, kad mikroįmonės dažnai gali padėti kovoti su nedarbu ir kad įmonės steigimas dažnai naudingas siekiant sėkmės, nepaisant socialinės inercijos, taip pat kad pirmoji MVĮ vystymosi sąlyga – jų gebėjimas gauti pakankamai lėšų savo veiklai bei kad MVĮ vystymuisi būtina išsaugoti MVĮ numatytas garantines priemones, dinamiškas antrines rinkas ir ekonominę veiklą Europoje skatinantį bankininkystės sektorių;

Užimtumo tikslas

15.  pakartoja, kad aukšta darbo vietų kokybė turi būti pagrindinis 2020 m. strategijos prioritetas ir kad siekiant pagerinti užimtumo rodiklius itin svarbu daugiau dėmesio skirti tinkamai veikiančioms darbo rinkoms bei socialinėms sąlygoms; taigi ragina pasitelkus naująją darbotvarkę skatinti padorų darbą, užtikrinti darbuotojų teises visoje Europoje ir gerinti darbo sąlygas;

16.  mano, kad naujoje strategijoje turi būti labiau akcentuojama darbo padorumas, įskaitant kovą su nelegaliu darbu, taip pat garantijos, kad žmonės, kurie šiuo metu pašalinti iš darbo rinkos, galėtų ją patekti;

17.  mano, kad naujoje strategijoje derėtų skatinti darbo rinkas, kuriose gerinamos dirbančių asmenų paskatos ir sąlygos, kartu didinant darbdavių suinteresuotumą įdarbinti asmenis ir išlaikyti juos darbo vietose;

Mokslinių tyrimų tikslas

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti bendrą 3 proc. BVP tikslinį rodiklį moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai; ragina valstybes nares geriau išnaudoti sanglaudos politikai bei moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skiriamų lėšų sąveikos galimybes, taip pat užtikrinti, kad naudojant šias priemones būtų kuriamos naujovės, teikiančios realią naudą visuomenei;

19.  pabrėžia, kad vykdant pagrindinius mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus, investuojant į pagrindinę energetikos infrastruktūrą, įgyvendinant naujus ES įgaliojimus kosminės erdvės politikoje ir ES naujovių politiką reikia užtikrinti tvirtą, patikimą ir ilgalaikę ES finansinę paramą, jei norima įgyvendinti pagrindinius Sąjungos 2020 m. tikslus;

20.  nurodo, kad Europa privalo toliau stiprinti savo potencialą darbuotojų kvalifikacijos, mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų srityse, t. y. savo inovacijos pajėgumus, kurie yra vienas iš pagrindinių konkurencingumo aspektų, taip pat kad žinių trikampis turi likti strategijos ’2020 m. Europa’ dėmesio centre;

21.  laikosi nuomonės, kad siekiant padidinti Europos mokslinių tyrimų efektyvumą, itin svarbu geriau racionalizuoti esamas struktūras ir sukurti moksliniams tyrimams ir naujovėms palankesnę investicijų aplinką tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose; ragina Komisiją pasiūlyti praktinių priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti galimybes gauti finansavimą, ypač užtikrinant rizikos kapitalo prieinamumą;

Klimato ir energetikos tikslai

22.  apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybos pagrindiniai tikslai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, atsinaujinančios energijos šaltinių ir energijos efektyvumo stokoja užmojo ir šiuo požiūriu nėra nukreipti būti pirmaujančiais pasaulyje, kuriam gresia klimato kaita, kuriame labai išeikvoti gamtos ištekliai, o pasaulinės ekosistemos atsidūrė ant žlugimo slenksčio; todėl ragina nedelsiant ir vienu metu priimti šiuos ES privalomus tikslus:

   a) vidaus lygmens tikslą mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc. iki 2020 m. ir dar labiau mažinti jų kiekį laikui bėgant, jei kitos šalys bus taip pat pasirengusios įsipareigoti imtis atitinkamų veiksmų;
   b) išteklių naudojimo efektyvumo didinimo tikslą;
   c) tikslą 20 proc. sumažinti suvartojamos energijos kiekį ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį bent jau 20 proc. iki 2020 m., tuo pačiu metu šalinant technines ir kitokias kliūtis, trukdančias toliau plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, kaip pirmą žingsnį siekiant iki 2050 m. sukurti CO2 neišmetančią, labai našią ekonomiką, daugiausiai besiremiančią atsinaujinančiais energijos šaltiniais;
   d) išmatuojamus tikslinius rodiklius, siekiant iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ir, kur įmanoma, jas atkurti;

Švietimo tikslas

23.  atkreipia dėmesį į pagrindinį švietimo gerinimo tikslą; apgailestauja dėl to, kad nėra skaičiais išreikštų tikslinių rodiklių ir ragina Europos Vadovų Tarybą nustatyti 100 proc. tikslinį rodiklį viduriniam išsilavinimui, taip pat aiškius pradinio ir vidurinio išsilavinimo kokybinius tikslus ir rodiklius;

24.  ragina valstybes nares priimti plataus užmojo tikslus, nustatytus Komisijos komunikate dėl strategijos ’2020 m. Europa’, kad iki 2020 m. mokyklos nebaigusių asmenų dalis kiekvienoje amžiaus grupėje būtų mažesnė nei 10 proc. ir mažiausiai 40 proc. gyventojų turėtų aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą;

25.  pabrėžia, kad reikia solidžios mokymosi visą gyvenimą politikos, kurią taikant turėtų būti skatinamos mokymų galimybės ir jos turėtų būti suteiktos asmenims visą jų karjeros laikotarpį; pažymi, kad reikės darbo rinkoje išlaikyti esamą aktyvių asmenų skaičių ir sustiprinti socialinę įtrauktį;

Skurdo mažinimo tikslas

26.  reikalauja, kad strategijoje ’2020 m. Europa’ būtų numatytas tikslas sumažinti skurdą ES perpus, ir pažymi, kad daugelis dabar skurde gyvenančių europiečių arba tų europiečių, kuriems gresia skurdas, yra moterys, ypač vyresnio amžiaus moterys, migrantės, vienišos motinos ir artimuosius prižiūrinčios moterys;

27.  sveikina Europos Vadovų Tarybos pasiūlymus dėl socialinės įtraukties, visų pirma ir ypač siekiant sumažinti skurdą, ir pabrėžia, kad reikia aiškių tikslų ir iniciatyvų; laiko šį tikslą vienu iš pagrindinių strategijos ’2020 m. Europa’ tikslų; ragina parengti ambicingą ir ilgalaikę strategiją kovai su skurdu, kurioje būtų numatyti plataus užmojo skurdo mažinimo, socialinės įtraukties (be kita ko, moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų) bei kovos su dirbančių asmenų skurdu tikslai; pabrėžia, kad reikia tikslo, skirto namų ūkių, kuriose nėra dirbančių asmenų, skaičiui mažinti;

Lyčių lygybė

28.  apgailestauja dėl to, kad į pagrindinius tikslus, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba, neįtraukta lyčių lygybė; ragina parengti lyčių lygybės programą siekiant panaikinti esamą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir užtikrinti visapusišką moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir politikoje, skatinant moterų karjeros galimybes; pabrėžia, kad reikia sukurti geresnes sąlygas, siekiant suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą;

Pavyzdinės iniciatyvos
Pavyzdinė iniciatyva: ’Inovacijų sąjunga’

29.  mano, kad siekiant paskatinti žiniomis grindžiamą ekonomiką itin svarbus naujos pavyzdinės iniciatyvos ’Inovacijų Europa’ sėkmingas įgyvendinimas; ragina Komisiją padidinti visą moksliniams tyrimams ir naujovėms skiriamą Bendrijos biudžeto finansinį paketą;

30.  pabrėžia, kad svarbu supaprastinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą ir sumažinti biurokratizmą, kad žiniomis paremtos įmonės galėtų kuo labiau padidinti savo veiklos efektyvumą ir galėtų būti skatinamas naujų darbo vietų atsiradimas;

31.  ragina Europos Komisiją pagerinti inovacijų sąlygas, pvz., sukuriant bendrą ES patentą; teigia, kad gerais ketinimais vadovaujantis sukurtos programos, kuriomis siekiama skatinti konkurencingumą ir formuoti tvarią ekonomiką, veikia netinkamai, ir mano, kad MVĮ, universitetai ir verslas turi būti paskatinti dalyvauti Europos programose;

32.  mano, kad turėtų būti nustatyti aiškūs tikslai su MVĮ suderinamoms finansavimo priemonėms, siekiant garantuoti skaitmeninį sąveikumą ir prieinamumą, ir kad į juos turi būti aiškiai įtraukti ES ekologinių inovacijų tikslai;

33.  mano, kad yra nemenkas nepanaudotas potencialas skatinti inovacijas per viešuosius pirkimus; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares akcentuoti inovacinių viešųjų pirkimų svarbą siekiant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tikslų ir jų vaidmenį skatinant mokslo tyrimais paremtų MVĮ veiklą bei potencialą teikiant aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir įgyvendinant klimato kaitos tikslus;

Pavyzdinė iniciatyva: ’Judus jaunimas’

34.  pabrėžia, kad Parlamentas taip pat nustatė jaunimą pagrindiniu prioritetu 2011 m. biudžetui ir aiškiai išreiškė savo siekį skirti finansinę paramą visoms pagrindinėms programoms šioje srityje;

35.  pabrėžia, kad sprendžiant jaunimo aukšto nedarbo lygio problemą, turi būti labiau akcentuojama, kad reikia užtikrinti mokymus ir galimybes įsidarbinti kiekvienam jaunuoliui, mažinant reikalavimus jaunimui pradedant pirmąjį darbą ir kuriant ES programas, skirtas skatinti jaunimo verslumą visais mokymo etapais;

36.  mano, jog aukštasis išsilavinimas yra pagrindinis ekonominės ir socialinės plėtros, inovacijų ir augimo variklis, ir jog dėl to derėtų skirti daugiau dėmesio turėtų būti Bolonijos proceso tąsai ir tam, kad valstybės narės įgyvendintų sutartus principus visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje;

Pavyzdinė iniciatyva: ’Europos skaitmeninė darbotvarkė’

37.  sveikina pastaruosius plataus užmojo Komisijos pasiūlymus dėl Skaitmeninės darbotvarkės ir ragina valstybes nares kuo greičiau visapusiškai įgyvendinti tas iniciatyvas;

38.  pabrėžia, kad IRT sektoriuje slypi milžiniškas darbo vietų potencialas ir kad jis atlieka svarbų vaidmenį Europai siekiant tapti išteklius ir energiją taupančia ekonomika; pažymi, kad konkurencija šiame sektoriuje skatina naujoves, ir pabrėžia, kad reikalingos konkurencingos rinkos, atviros naujiems veikėjams, kurios palengvintų naujų, inovacinių technologijų diegimą; pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuotinę prieigą prie sparčiojo fiksuotojo ir mobilaus plačiajuosčio ryšio sąžiningomis sąlygomis ir už konkurencingą kainą, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas prieinamas politikos priemones siekiant plačiajuosčio ryšio visiems Europos piliečiams, įskaitant nacionalinius plačiajuosčio ir sparčiojo ryšio aprėpties tikslus ir specialias programas, skirtas didinti vaikų kompiuteriniam raštingumui naudojant kompiuterius mokyklose;

39.  pažymi, kad Europos skaitmeninė darbotvarkė padarys esminį poveikį kultūrai, žiniasklaidai bei švietimui ir kad todėl reikalingas integruotas, o ne segmentuotas požiūris; mano, kad ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į naujos žiniasklaidos poveikį, pvz., per įsipareigojimą stiprinti e. įgūdžius, ir į klausimus susijusius su interneto turiniu bei į ekonomikos ir technikos aspektus vidaus rinkoje vykdant visų politikos krypčių iniciatyvas, susijusias su Skaitmenine darbotvarke;

40.  vis dėlto pažymi, kad laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui šiuo metu trukdo nesusietos nacionalinio lygmens taisyklės;

41.  mano, kad kūrybinė pramonė taip pat vaidina svarbų vaidmenį skaitmeninėje aplinkoje skatinant kultūrinę įvairovę ES;

Pavyzdinė iniciatyva: ’Tausiai išteklius naudojanti Europa’

42.  mano, kad strategija ’2020 m. Europa’ su aplinkos apsauga susijusiais aspektais apskritai yra per silpna ir ją reikia šiais aspektais stiprinti; ragina, kad į pagrindinius strategijos siekius būtų įtraukti aiškūs ir išmatuojami aplinkos apsaugos tikslai, skiriant ypatingą dėmesį biologinės įvairovės nykimo stabdymui;

43.  mano, kad vykdant strategiją ’2020 m. Europa’ turėtų būti siekiama įgyvendinti ilgalaikius ES tikslus, susijusius su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu 80 proc. iki 2050 m., ypač didinant energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant atliekų kiekį, kad pagerėtų ES konkurencinė padėtis ir sumažėtų sąnaudos;

44.  laikosi nuomonės, kad efektyvesnis išteklių naudojimas turėtų būti visos strategijos prioritetas ir kad ypatingą dėmesį reikia skirti vis augančių naftos kainų pasekmėms ir brangiųjų metalų, kurie gyvybiškai svarbūs visam elektronikos sektoriui ir ypač elektrinių automobilių akumuliatorių gamybai, ribotai pasiūlai;

45.  mano, kad inovacijos turi būti energingai vykdomos, kad būtų pasiekti aplinkos pagerinimo, efektyvaus išteklių naudojimo ir sąnaudų mažinimo tikslai ir kad teisėtų tikslų bei reglamentuojančių priemonių nustatymas yra veiksmingiausios tokių inovacijų skatinimo priemonės;

46.  mano, kad derėtų pritaikyti ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymo taisykles siekiant atsižvelgti į poreikį skatinti inovacijas, kurios padeda sumažinti sąnaudas ir gerinti išteklių naudojimą;

Pavyzdinė iniciatyva: ’Švari ir efektyviai naudojama energija’

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad, vykdant tvarios gamybos procesus kartu veiksmingai panaudojant išteklius ir vykdant integruotą energijos politiką, taip pat toliau plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius Europos Sąjunga ne tik galės pasiekti tikslus klimato kaitos ir energijos srityje, bet ir Europoje išlaikyti tvirtą gamybos bazę bei padidinti konkurencingumą, augimą ir užimtumą;

48.  apgailestauja dėl to, kad strategijoje ’2020 m. Europa’ stokojama ambicijų parengti iš tiesų bendrą Europos energetikos politiką; pabrėžia, kad, nors vidaus rinkos veikimas yra pagrindinis Europos tikslas ir nors reikia greitai gyvendinti 3-ąjį energetikos priemonių rinkinį, nuolat pabrėžiant šią Europos energetikos politikos dalį nukenčia kiti du – tvarios plėtros ir tiekimo saugumo – tikslai; primena, kad negalima valdyti vidaus rinkos neatsižvelgiant į išorės aspektą ir kad Europai reikia bendros Europos energetikos politikos siekiant iš tikrųjų daryti poveikį energijos tiekimo saugumui, klimato kaitai ir energijos prieinamumui;

49.  pabrėžia, kad efektyvus energijos vartojimas yra ne tik efektyviausia priemonė siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sustiprinti energetinį saugumą, bet kad ši priemonė galėtų padėti iki 2020 m. sukurti daug darbo vietų; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares energijos vartojimo efektyvumą padaryti pagrindiniu ES darbotvarkės prioritetu, taip pat jį laikyti prioritetu skiriant biudžetą; konkrečiau kalbant, ragina paspartinti esamų teisės aktų įgyvendinimą ir laiku pateikti ryžtingą naujo Europos efektyvumo veiksmų plano pasiūlymą, įskaitant Energetinių paslaugų direktyvos peržiūrą ir privalomo energijos vartojimo efektyvumo tikslo nustatymą;

50.  pažymi, kad siekiant spręsti su klimato kaita susijusius uždavinius iki 2020 m. ir vėliau bus reikalingos didelės investicijos į energetikos infrastruktūrą, įskaitant investicijas, reikalingas modernizuoti Europos energetikos tinklus, kurti tikruosius Europos energetikos pažangiuosius ir bendruosius tinklus, žaliuosius koridorius, sąveikas, užbaigti projektą ’Galileo’, vykdyti projektus, susijusius su ekologiškomis technologijomis, e. sveikata, transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) programa ir laisvomis bei lygiomis galimybėmis naudotis IRT ir plačiajuosčiu ryšiu; taip pat pabrėžia, kad itin svarbu užbaigti energetikos vidaus rinkos kūrimą ir raginti valstybes nares greitai įgyvendinti 3-ąjį energetikos priemonių rinkinį siekiant paskatinti ekonomikos augimą, rinkos atsivėrimą ir geresnę vartotojų teisių apsaugą bei sustiprinti ES energijos tiekimo saugumą; mano, kad itin svarbu toliau šias iniciatyvas vykdyti siekiant stimuliuoti vidaus energetikos rinką ir įtraukti didesnę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį bei rengti tolesnius pagrindinius infrastruktūrų projektus trečiosiose šalyse, ypač Viduržemio jūros ir Eurazijos regionuose; pažymi, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai yra geriausi vietiniai mūsų žemyno energijos ištekliai, taigi ragina patvirtinti plataus užmojo įgyvendinimo priemones, kad valstybės narės vykdytų su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusius įsipareigojimus;

51.  pažymi, kad Sąjunga turi veiksmingiau investuoti į transporto infrastruktūrą, pvz., į transeuropinį transporto tinklą TEN-T, skatinti darbo vietų kūrimą, gerinti socialinę ir teritorinę sanglaudą ir kurti tvarią ir tarpusavyje susijusią transporto sistemą; ragina skatinti transporto rūšių sąveiką ir pažangų logistikos naudojimą, nes norint dekarbonizuoti transporto sektorių ir užtikrinti jo tvarumą reikės diegti naujovėms, naujas technologijas ir skirti finansinių išteklių;

Pavyzdinė iniciatyva: ’Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika’

52.  tvirtai remia pramonės politiką, kad būtų kuriama kuo palankesnė aplinka išsaugoti ir plėtoti tvirtą, konkurencingą ir įvairiopą Europos pramoninį pagrindą; palankiai vertina ir pabrėžia tai, kad tokia politika apima visą pramonės sektorių ir kad pagrindinis jos tikslas – kurti tinkamas pagrindines sąlygas;

53.  ragina pertvarkyti Europos pramonę – įgyvendinti tvarią Europos pramonės politiką, orientuotą į ilgalaikių darbo vietų kūrimą, į efektyvesnius išteklius ir geresnį jų naudojimą; mano, kad norint užtikrinti tvarią Europos pramonės plėtrą reikia vesti intensyvų dialogą su darbuotojais ir darbininkais; primena, kad šio perėjimo metu reikės numatyti priemones, kurias taikant bus padedama darbuotojams pereiti prie naujos ir aplinkosaugos požiūriu tvarios ekonomikos;

54.  pabrėžia, kad strategijoje ’2020 m. Europa’ turi būti atskleistos perėjimo prie tvarios, efektyviai energiją naudojančios ekonomikos išlaidos ir nauda, ir pažymi, kad Sąjungos ir valstybių narių tikslas – padėti pramonei prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių;

55.  primena reikalavimą užtikrinti tinkamą finansavimą, siekiant remti ekologiškos, tvarios ir efektyvios mažai anglies dioksidu aplinką teršiančios energetikos technologijas, kurio sumą iš viso turėtų sudaryti iš ES biudžeto nuo 2010 m. skiriami ne mažiau kaip 2 mlrd. EUR per metus, neįskaitant lėšų, numatytų pagal Septintąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai parengti išteklių, kuriuos jos įsipareigos užtikrinti, skyrimo tvarkaraštį, siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos nuo 2010 m. įvairioms Europos strateginio energetikos technologijų plano ir papildomoms iniciatyvoms;

Pavyzdinė iniciatyva: ’Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė’

56.  mano, kad svarbu mažėjantį ES konkurencingumą vertinti pasaulio mastu ir kad turint mintyje tai, kad numatoma, jog ilgainiui trūks darbo jėgos, svarbu mąstyti apie tai, kas bus po krizės, ir nagrinėti Europos sistemas, skiriamas žinių migracijos galimybėms sudaryti ir užkisti kelią Europos protų nutekėjimui;

57.  mano, kad kova su jaunimo nedarbu ir veiksmingos įgūdžių ir rinkos poreikių atitikties gerinimas turėtų būti pagrindiniai politikos klausimai, todėl reikia gerinti tarptautinį studentų ir mokslininkų judumą vykdant mainus ir skatinti stažuotes siekiant pagerinti tarptautinį Europos aukštojo mokslo įstaigų patrauklumą; mano, kad Europos įsipareigojimas švietimo srityje turėtų įgauti praktinę išraišką strategijoje ’2020 m. Europa’, ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvą į šią strategiją įtraukti skaičiais išreikštus švietimo tikslus;

58.  ragina valstybes nares, Tarybą, Komisiją ir Parlamentą iki metų pabaigos priimti ambicingų užmojų ekologiškų darbų strategiją, pagal kurią būtų nustatytos pagrindinės sąlygos, kaip panaudoti tvaresnės ekonomikos, pagrįstos įgūdžiais ir naujovėmis, užimtumo potencialą, ir būtų užtikrinta, kad perėjimą prie tokios ekonomikos lydėtų profesinis mokymas, visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir socialinė apsauga visiems;

Pavyzdinė iniciatyva: ’Europos kovos su skurdu planas’

59.  džiaugiasi Komisijos pasiūlymu sukurti kovos su skurdu planą, tačiau pabrėžia, kad kova su skurdu turi būti aktyvesnė; todėl mano, kad strategijoje ’2020 m. Europa’ reikėtų aiškiai numatyti plataus užmojo tikslus mažinti nelygybę ir būtent – atotrūkį tarp turtingų ir skurdžių asmenų; taigi mano, kad skurdu turi būti laikomas santykinis skurdas, nes tai padėtų nustatyti asmenis, kuriems gresia atskirtis;

60.  mano, kad turi būti pasirinkti tokie skurdo ir socialinės atskirties rodikliai, kurie atspindėtų poreikį mažinti skurdą asmenis, ypač moteris, įtraukiant į darbo rinką; todėl ragina kurti naujas priemones, kuriomis būtų galima įvertinti atskirties nuo darbo rinkos ir skurdo ryšį atskirais atvejais; pabrėžia, kad socialinės paslaugos yra ypatingai svarbios vykdant socialinę integraciją;

Sanglaudos politika

61.  mano, kad stipri, gerai finansuojama ir visus Europos regionus apimanti sanglaudos politika turėtų visiškai derėti su strategija ’2020 m. Europa’ ir kad ši politika, vykdoma taikant horizontalų metodą, yra išankstinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti strategijos ’2020 m. Europa’ tikslus ir pasiekti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; todėl ragina dar labiau supaprastinti įgyvendinimo taisykles tam, kad būtų lengviau jas naudoti, taip pat palengvinti atskaitomybę ir norint užtikrinti, kad jos labiau tiktų sprendžiant ateities uždavinius ir ekonominės krizės pavojus;

62.  mano, kad dabartine pasaulio ekonomikos krize reikėtų pasinaudoti kaip galimybe iš naujo kurti Europos socialinę rinkos ekonomiką, kaip visuomenės, grindžiamos tvarumu, solidarumu, žiniomis, ryžtingu skurdo mažinimu ir darbo vietų kūrimu, modelį ir kad strategija ’2020 m. Europa’ turėtų plėtoti perėjimo prie tvarios ekonomikos užimtumo potencialą;

Bendroji žemės ūkio politika

63.  pažymi, kad BŽŪP reforma iki 2013 m. ir tvarios miškininkystės strategija turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į strategiją ’2020 m. Europa’; mano, kad turint tinkamą politikos sistemą ir pakankamai biudžeto lėšų, žemės ūkis ir miškininkystė gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant visą Europos ekonomikos atgaivinimo strategiją, taip pat šie sektoriai gali padėti užtikrinti ES ir pasaulio aprūpinimą maistu išsaugant kaimo kraštovaizdį, kuris sudaro 90 proc. ES teritorijos, užtikrinant darbo vietų kaimo vietovėse apsaugą, užtikrinant aplinkai teikiamą naudą ir gali būti labai svarbūs ieškant alternatyvių energijos šaltinių;

Europos Sąjungos išorės veiksmai

64.  pabrėžia, kad strategijoje ’2020 m. Europa’ turėtų būti daugiau dėmesio skiriama išorės aspektui; ragina Komisiją laikytis platesnio ir išsamesnio požiūrio vykdant išorės veiksmus pagal ES vystymosi politikos darnos koncepciją; ragina Komisiją savo prekybos strategiją panaudoti strategijoje ’2020 m. Europa’ siekiant skatinti pagrindines ES vertybes, pvz., pagarbą žmogaus teisėms, demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises bei aplinkos apsaugą;

65.  pabrėžia, kad Komisija turėtų formuoti savo 2020 m. Europos prekybos strategiją siekiant užtikrinti, kad ES prekybos politika būtų pertvarkyta taip, kad ji būtų tikra darbo vietų kūrimo ir tvarios plėtros pasaulio mastu varomoji jėga ir kad Komisija anksti pradėtų atvirą dialogą su Parlamentu ir piliečių visuomene, kuris būtų vienas iš ES prioritetų laikotarpiu po Dohos derybų, ypač turint mintyje socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir PPO reformą;

o
o   o

66.  paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0053.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186.

Teisinė informacija - Privatumo politika