Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą „Konsultacijos dėl būsimosios 2020 m. Europos Sąjungos strategijos“ (COM(2009)0647),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ (COM(2010)0110),

–  atsižvelgdamas į Komisijos šeštąją ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitą (COM(2009)0295),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (COM(2009)0114),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. Investicijos į tikrąją ekonomiką“ (COM(2008)0876),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Darbo rinkos ir gebėjimų poreikių numatymas ir derinimas“ (COM(2008)0868),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ (COM(2008)0706),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo (COM(2009)0034),

–  atsižvelgdamas į nacionalines strategines 2009 m. valstybių narių ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) N. 1260/1999(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl sanglaudos politikos. Investicijos į tikrąją ekonomiką(2),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos šeštosios ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitos (COTER–IV–027),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų GD parengtą ataskaitą „Europos ekonominės prognozės. 2009 m. ruduo. European Economy 10/2009“,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų GD parengtą ketvirčio ataskaitą dėl euro zonos padėties, 8 tomas, Nr. 4 (2009),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7–0206/2010),

A.  kadangi 2000–2006 m. 15,2 proc. europiečių (69,8 mln.) gyveno tikslo Nr. 2 regionuose, kuriems iš viso skirta 22,5 mlrd. EUR (9,6 proc. visų lėšų) finansavimas, kuriuose sukurta per 730 000 darbo vietų ir kurie pirmavo pagal daugelį rodiklių (užimtumas, naujovės, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (TP), žmogiškojo kapitalo intensyvumas, švietimas ir mokymas, mokymasis visą gyvenimą), tačiau atsiliekančiuose pagal kitus rodiklius (tiesioginės užsienio investicijos (TUI), našumas), lyginant su konvergencijos regionais, pagal BVP augimą vienam gyventojui, lyginant su vidutiniais rodikliais ES, minėtiesiems regionams gerokai lenkiant (122 proc.) konvergencijos regionus (59 proc.), nors jis šiuo laikotarpiu sumažėjo 4,4 proc.,

B.  pažymi, kad, vadovaujantis 2006 m. reforma, pagal tikslą Nr. 2 dabar siekiama stiprinti regionų konkurencingumą ir užimtumą iš viso 168 regionuose 19 valstybių narių, t. y. apimant 314 milijonų gyventojų, 2007–2013 m. iš viso skiriant 54,7 mlrd. EUR (tik šiek tiek mažiau nei 16 proc. bendrų lėšų), ir reikia pabrėžti, kad maždaug 74 proc. šios sumos skirta žinioms tobulinti ir inovacijoms (33,7 proc.) ir geresnėms darbo vietoms bei jų kūrimui skatinti (40 proc.),

C.  kadangi, remiantis naujausiomis Komisijos prognozėmis (2009–2011 m.), padėtis darbo rinkoje tebebus nepalanki ir nedarbo lygis ES sieks 10,25 proc., bus prarasta 2,25 proc. darbo vietų 2009 m. ir 1,25 proc. 2010 m. bei pagilės socialinė krizė valstybėse narėse; kadangi svarbiausiuose sektoriuose ES: a) daugėja naujų užsakymų ir gerėja bendra ES pramonės sektoriaus padėtis, nors gamybos lygis 20 proc. žemesnis nei 2008 m. pradžioje, b) toliau vyksta gamybos sektoriaus veiklos nuosmukis ir c) MVĮ toliau patiria sunkumų, norėdamos gauti mikrokreditų (finansavimą),

D.  kadangi tiesa, kad iš pradžių dėl krizės labiau nukentėjo vyrai, tačiau dabar darbo netenka vienodai ir vyrai, ir moterys, o moterų darbo rinkoje daugumoje ES šalių yra mažiau nei vyrų; kadangi kitų krizių laikotarpiu sužinojome, kad moterims sunkiau susirasti kitą darbą, praradus savąjį; kadangi vyrų ir moterų lygybė turi teigiamą poveikį darbo našumui bei ekonomikos augimui, o moterų dalyvavimas darbo rinkoje suteikia daug socialinės ir ekonominės naudos,

E.  pabrėždamas, kad pagal nacionalines strategines 2009 m. ataskaitas ir Komisijos 2010 m. strateginę ataskaitą dėl sanglaudos politikos ir 2007–2013 m. programų įgyvendinimo valstybės narės gana skirtingai taikė Komisijos pasiūlytas sanglaudos politikos įgyvendinimo priemones, būdus ir metodus kovai su krize ir faktinėms išlaidoms didinti, pvz., strateginių gairių ir veiklos programų krypčių ir finansavimo pakeitimus bei atsaką į įgyvendinimo procedūrų supaprastinimą,

F.  pabrėždamas, kad nuo 2008 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė daug priemonių, kuriomis siekiama paspartinti 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimą, kad būtų sutelkti visi ištekliai ir priemonės siekiant skubiai ir veiksmingai suteikti paramą atkūrimo veiksmams nacionaliniu ir regionų lygmenimis,

G.  kadangi Komisijos strategija, kuria siekiama paspartinti investicijas ir supaprastinti sanglaudos politikos programas teikiant rekomendacijas valstybėms narėms ir teisines ir neteisines priemones, vykdoma trimis kryptimis užtikrinant: a) didesnį sanglaudos programų lankstumą, b) regionų pranašumą ir c) sumanesnį investavimą į sanglaudos programas; kadangi 2010 m. užimtumui ir konkurencingumui skirta 64,3 mlrd. EUR, iš jų 49,4 mlrd. EUR – sanglaudai (2 proc. padidėjimas, palyginti su 2009 m.) ir 14,9 mlrd. EUR – konkurencingumui (7,9 proc. padidėjimas, palyginti su 2009 m.),

1.  pabrėžia, kad, pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis sulėtėjus ekonomikos augimui, ES regioninė politika yra svarbi Europos ekonomikos atkūrimo plano dalis ir didžiausias Bendrijos investicijų į tikrąją ekonomiką šaltinis, papildantis viešąsias investicijas, įskaitant investavimą regionų ir vietos lygmenimis; pažymi, kad būtina sėkmingai įveikti krizę siekiant, kad didinant Europos regionų konkurencingumą, užimtumo lygį ir patrauklumą, būtų siekiama ilgalaikės ir tvarios plėtros;

2.  nurodo, kad struktūriniai fondai yra labai svarbios priemonės, skirtos pertvarkyti regionų ekonomiką ir socialinę sritį ir skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat įgyvendinti Europos ekonomikos atkūrimo planą ir ypač stiprinti konkurencingumą bei kurti darbo vietas, sistemingai ir veiksmingai jas panaudojant; pabrėžia, kad konkurencingumo tikslas negali būti pasiektas pakenkiant regionų bendradarbiavimui ir solidarumui;

3.  džiaugiasi teigiamais rezultatais, kurių pasiekta iki ekonomikos krizės daugelio rodiklių požiūriu tikslo Nr. 2 regionuose, būtent užimtumo, naujovių, tyrimų ir plėtros (TP), žmogiškojo kapitalo intensyvumo, švietimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą srityse; pabrėžia, kad dėl ekonominių krizės padarinių negali būti mažinama parama, kuria siekiama padidinti darbo vietų skaičių ir pagerinti esamas darbo vietas, ir ragina toliau išlaikyti šiuos lyginamuosius pranašumus stiprinant tikslo Nr. 2 priemones;

4.  labai pritaria pagrindiniams 2020 m. ES strategijos prioritetams, būtent žiniomis pagrįstam, tvariam ir įtraukiam augimui, pasiekiamam, inter alia, išnaudojant naujus tvaraus ekonomikos augimo būdus plėtojant skaitmeninę ekonomiką, gerinant teritorinės ir socialinės sanglaudos stiprinimo reguliavimo sistemą ir užtikrinant visiems regionams geresnes verslo sąlygas ir aplinką kartu su sąžininga konkurencija, darbo vietų kūrimu, verslumo ir naujovių skatinimu, plėtojant MVĮ ir remiant jų augimą; taip pat pritaria pastangoms skatinti darbo vietų kūrimą ir jau esamų darbo vietų tobulinimą užtikrinant deramas darbo sąlygas vyrams ir moterims ir galimybę mokytis ir tobulinti įgūdžius; ragina toliau stiprinti šias politikos priemones ateityje tobulinant 2020 m. ES strategiją, taip pat ir pasinaudojant Europos bendrosios rinkos pranašumais, ir užtikrinti, kad tikslu Nr. 2 vis dar būtų siekiama ES teritorinės sanglaudos;

5.  susirūpinęs pažymi neigiamus socialinius krizės padarinius tikslo Nr. 2 regionams: didėjantį nedarbą, skurdą ir socialinę atskirtį, žalą labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms (bedarbiams, moterims, pagyvenusiems žmonėms) ir ragina Komisiją imtis iniciatyvos paremti MVĮ siekiant užtikrinti, kad bus išsaugotos esamos darbo vietos ir sukurta kuo daugiau naujų darbo vietų;

6.  pabrėžia, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra 2020 m. ES strategijos pagrindas; sanglaudos politika ir struktūriniai fondai yra svarbiausia priemonė siekiant smarkaus, tvaraus ir viską apimančio augimo tikslų valstybėse narėse bei regionuose;

7.  atkreipia dėmesį į didžiulę problemą, kurią kelia nacionalinių įnašų į bendro finansavimo programas mažinimas ir kuri daro neigiamą poveikį tikslui Nr. 2, nes valstybės narės patiria didelius finansinius sunkumus, ir pritaria Komisijos politikai Bendrijos paramos naudojimo klausimu; taigi mano, kad būtina skubiai įgyvendinti Parlamente priimtus dabartinius Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 pakeitimus, mano, kad 100 proc. finansavimas yra pernelyg didelis, kadangi dėl jo valstybės narės nėra skatinamos prisidedant prie finansavimo užtikrinti, kad remiamos priemonės būtų efektyvios ir veiksmingos, ir pritaria Tarybos nuomonei nepritarti dabartiniam vadinamojo spartinimo (angl. frontloading) priemonės tekstui;

8.  pažymi, kad iš 117 veiklos programų, finansuojamų iš ESF, 13 perorientuotos (Austrijai, Vokietijai, Vengrijai, Airijai, Latvijai, Lietuvai, Nyderlandams, Lenkijai, Portugalijai ir Jungtinei Karalystei ir taip pat dvi Ispanijai), pritaikant jas konkretiems poreikiams, susijusiems su krize, ir ragina Komisiją padėti valstybėms narėms pasinaudoti šio lankstumu perorientuojant savo veiklos programas ir kuo skubiau plačiai apie tai informuoti suinteresuotus regionų ir vietos veikėjus, kad būtų galima suteikti trumpalaikę paramą specifinėms rizikos grupėms ir kategorijoms;

9.  pažymi, kad šeštojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitoje atsispindi skirtinga socialinė ir ekonominė trijų tipų regionų padėtis, ypač atsižvelgiant į jų kūrybinius pajėgumus, naujoves ir verslumą. Tiek dabartinė ekonomikos krizė, tiek įvairūs kintamieji, darantys poveikį regioninės plėtros galimybėms (demografija, prieinamumas, naujovės ir kt.) išryškina svarbius faktus, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant vietos ir regionų ekonomikos padėtį ir kuriant veiksmingą sanglaudos politiką;

10.  pritaria Tarybos pasiūlymui 2010 m. 4 proc. padidinti Europos socialinio fondo ir 2 proc. Sanglaudos fondo avansinius mokėjimus, tačiau tik toms valstybėms narėms, kurių BVP sumažėjo daugiau nei dviženkliais procentų skaičiais, arba valstybėms narėms, kurios gavo Tarptautinio valiutos fondo paramą mokėjimų balansui sureguliuoti; ragina Komisiją išsiaiškinti priemonės įgyvendinimo delsimo priežastis ir atrasti N+2/N+3 taisyklių sprendimą, kad valstybės narės neprarastų joms skirtų lėšų;

11.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos šeštojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitoje nėra konkrečių kokybinių ir kiekybinių duomenų dėl finansų ir ekonomikos krizės trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio ES regionams, ypač susijusių su pačiais svarbiausiais ekonomikos ir socialiniais rodikliais; todėl ragina Komisiją parengti specialią ataskaitą (tyrimą) apie finansų ir ekonomikos krizės poveikį ES regionams, ypač tikslo Nr. 2 regionams ir regionams, kuriems palaipsniui mažinama parama, ir apie galimą regionų skirtumų didėjimą arba mažėjimą krizės sąlygomis; pažymi, kad šie įvertinimai turi būti atlikti nedelsiant, kad galima būtų pasipriešinti nepageidaujamiems pokyčiams ir jais galima būtų pagrįsti pasiūlymą pratęsti tikslo Nr. 2 taikymą vietovėse, kuriose toks pratęsimas gali valstybės lėšoms suteikti pridėtinę vertę;

12.  džiaugiasi paramos priemonėmis įmonėms pagal sanglaudos politiką (apytiksliai 55 mlrd. EUR 2007–2013 m.), kurių dauguma numatyta naujovių diegimui stiprinti, technologijų perdavimui skatinti ir MVĮ modernizuoti, atsižvelgiant į sėkmingų šios srities modelių populiarinimo svarbą, ir supranta, kad siūlomomis priemonėmis pagal numatytus veiksmus įmonių labui turėtų būti siekiama ilgalaikių restruktūrizavimo rezultatų ir perėjimo prie tvaresnės ekonomikos, o ne gesinami gaisrai skatinant ekonomiką, nes tai daugeliu atvejų gali būti nesuderinama su valstybės pagalbos politikos priemonėmis;

13.  pabrėžia, kad siekiant įveikti krizę, reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei naujoves, švietimą ir veiksmingai išteklius naudojančias technologijas; šios investicijos bus naudingos tiek tradiciniams sektoriams ir kaimo vietovėms, tiek aukštos kvalifikacijos paslaugų ekonomikai, taigi sustiprins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pažymi, kad būtina užtikrinti tinkamą ir prieinamą finansavimą, kur struktūrinių fondų vaidmuo gyvybiškai svarbus;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat stebėti krizės poveikį įvairioms struktūrinėms ir vystymosi sritims ir pasinaudoti galimybėmis, kurių teikia finansinės priemonės, asignuojamos pagal tikslą Nr. 2 ir skirtos, visų pirma, verslo ir mažųjų bei vidutinių įmonių bei socialinės ir solidariosios ekonomikos organizacijų paramai, siekiant padidinti jų konkurencingumą ir įdarbinimo galimybes ir sudaryti joms geresnes sąlygas pasinaudoti finansų inžinerijos priemonėmis (JASPERS, JEREMIE, JESSICA ir JASMINE); ragina Komisiją ir valstybes nares šią informaciją naudoti rengiant ir nukreipiant būsimą ES sanglaudos tikslą Nr. 2 į tas regionų ir vietos lygmenų vietoves, kur ES įsikišimas teiktų papildomą naudą (ypač skatintų naujoves turizmo, paslaugų, IT ir pramonės sektoriuose, užtikrintų aplinkos apsaugą ir jos gerinimą, taip pat atsinaujinančios energijos šaltinių ar technologijų plėtrą, kuri gerokai pagerintų tradicinės energijos įmones, nes būtų siekiama mažesnio teršalų išmetimo ir mažinama atliekų gamybą, taip pat skatintų naujoves priminiame sektoriuje);

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti ir skatinti visokeriopą sanglaudos politikos ir konkurencingumo priemonių sinergiją regioniniu, nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir europiniu mastu;

16.  džiaugiasi Komisijos politika dėl: a) veiklos programų 2000–2006 m. tinkamumo laikotarpio išplėtimo, leidžiant geriau įsisavinti sanglaudos politikos lėšas, b) programų administracinių reikalavimų ir finansų valdymo procedūrų supaprastinimo, kartu vis dar užtikrinant būtiną tikrinimą dėl pasitaikančių klaidų ar sukčiavimo; mano, jog siekiant šių tikslų reikėtų nustatyti sąlygas, kurioms esant būtų skatinama įgyvendinti tinkamus projektus ir būtų galima iš anksto užkirsti kelią piktnaudžiavimui;

17.  pritaria sanglaudos politikos programų 2007–2013 m. išankstiniam finansavimui, kuris leido 2009 m. nedelsiant padidinti investicijų pagal finansavimo paketus, numatytus kiekvienai valstybei narei, likvidumą 6,25 mlrd. EUR;

18.  pažymi, kad miestų regionuose bei miestų centruose savaime kyla didelių specifinių socialinių problemų (aukštas nedarbo lygis, marginalizacija, socialinė atskirtis ir pan.), kurios dėl krizės poveikio paaštrėja, ir kad reikia jas išsamiai išnagrinėti siekiant imtis tinkamų trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių;

19.  pritaria didelių projektų (bendra numatyta kaina − 50 mln. EUR ir daugiau) regionuose paramos politikai ir naujoms jų finansavimo priemonėms, kurias pasiūlė Komisija 2009 m., vertina finansų inžinerijos ir bendradarbiavimo su EIB ir (arba) EIF priemonių, ypač JASPERS, JEREMIE ir JESSICA, svarbą ir ragina toliau daugiau nei 25 proc. didinti finansavimą pagal JASPERS (Bendra pagalba paremiant projektus Europos regionuose), skirtą būtent tikslo Nr. 2 regionams, kad būtų skatinama kruopščiai parengti ir labai skubiai įgyvendinti šiuos didelius projektus, kokių šiuo metu vis dar negausu; tikisi, kad ankstesnis finansavimo JASPERS padidinimas turės vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį Europos regionų ekonominio konkurencingumo augimui, ir pritaria, kad būtų periodiškai atliekama gautų rezultatų ir siektų tikslų, skirto finansavimo ir atitinkamiems tikslams įgyvendinti reikalingo finansavimo lyginamoji analizė;

20.  pabrėžia, kad ES, nacionalinė ir regioninė politika gali būti veiksminga ir efektyvi tik esant tikrai integruotam skirtingų lygmenų (vietos, regionų, nacionalinio, tarptautinio ir ES valdžios institucijų) valdymui; ragina Komisiją įvertinti teritorinio bendradarbiavimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis naujovių klausimais siekiant visų sanglaudos politikos tikslų galimybes ir tirti galimybes stiprinti Europos teritorinį bendradarbiavimą skatinant regionų bendradarbiavimą naujovių klausimais; siekiant įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo tikslą (tikslą Nr. 3), taip pat reikėtų didinti galimybes vystyti tarptautinį teritorinį bendradarbiavimą siekiant tikslo Nr. 2; pažymi, kad tokia galimybė šiuo metu užtikrinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 37 straipsnio 6 dalies b punkto nuostatas; laikosi nuomonės, kad stiprinant teritorinį bendradarbiavimą, nekeičiant bendrųjų sanglaudos tikslų įgyvendinimui numatyto biudžeto, reikėtų skirti daugiau lėšų šiam platesniam teritoriniam bendradarbiavimui;

21.  pritaria siūlomiems įgyvendinimo taisyklių pakeitimams, kuriais siekiama didinti struktūrinių fondų lankstumą ir, esant ypatingoms ekonomikos sąlygoms, padėti jiems prisitaikyti, nedelsiant įgyvendinti 455 programas pagal sanglaudos politikos priemones, ypač tikslo Nr. 2 programų požiūriu, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių institucijų ir valdymo institucijų poreikį prisitaikyti prie šios naujos padėties, kad būtų išvengta prasto valdymo ar netinkamo lėšų panaudojimo ir kad būtų užtikrinta galimybė perskirstyti likusias lėšas kitiems vykdomiems arba naujiems projektams; prašo valdymo institucijas pasiūlyti, kokiais būdais galima būtų veiksmingiau įgyvendinti tiksle Nr. 2 numatytas veiklos programas;

22.  pabrėžia, kad ypatingomis aplinkybėmis, pvz., ekonominės krizės metu, gali būti ypač būtina lanksčiau taikyti N+2 taisyklę, atsižvelgiant į sanglaudos politikos pasiektus tikslus ir ekonominio ciklo pokyčių poveikį viešųjų finansų ir privačių investicijų srityse;

23.  rekomenduoja viename regione pagal N+2 ir N+3 likusias nepanaudotas lėšas iš naujo skirti projektams regionuose ir bendruomenių iniciatyvoms;

24.  ragina Komisiją įvertinti Smulkiojo verslo akto veiksmų planą – iniciatyvą teikti teisėkūros pasiūlymus dėl mažųjų įmonių – praėjus metams nuo jo įgyvendinimo pradžios (2008 m. gruodžio mėn.), pirmiausia, rezultatus, pasiektus stiprinant mažųjų įmonių konkurencingumą ir prieigą prie finansavimo ir veiklos kapitalo, taip pat skatinant kurti inovatyvias įmones, mažinant administracinę naštą ir kt.;

25.  pabrėžia vyrų ir moterų lygybės teigiamą poveikį ekonomikos augimui; šiuo požiūriu pastebi, kad, remiantis kai kuriais tyrimais, jeigu moterų užimtumo, ne visos darbo dienos darbo ir našumo rodikliai būtų tokie patys kaip vyrų, BVP padidėtų 30 proc. programavimo laikotarpiu po 2013 m.; taigi ragina ypatingą dėmesį skirti iš struktūrinių fondų finansuojamiems projektams, kuriais skatinama lygybė ir moterų integravimas į darbo rinką;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0124.