Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“ (COM(2009)0279),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 17 ir 18 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl Komisijos komunikato „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“ (17456/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Europos transporto politika 2010 m. – laikas apsispręsti“ (COM (2001)0370),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente. Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“ (COM(2006)0314),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais (COM(2007)0140),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategija“ (COM(2008)0435),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekologiškas transportas“ (COM(2008)0433),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių. Gairės 2020 metams ir vėliau“ (COM(2007)0002),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „TEN-T politikos peržiūra, siekiant geriau integruoto Transeuropinio transporto tinklo įgyvendinant bendrąją transporto politiką“ (COM(2009)0044),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planas“ (COM(2008)0886),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES krovininio transporto darbotvarkė: našesnis, geriau integruotas ir tvaresnis krovininis transportas Europoje“ (COM(2007)0606),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“ (COM(2007)0607),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistika – tvariojo judumo pagrindas“ (COM(2006)0336),

–  atsižvelgdamas į Komisijos antrąją geležinkelių transporto rinkos plėtros priežiūros ataskaitą (COM(2009)0676),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ (COM(2009)0008),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą ir veiksmų planą, kuriais siekiama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių (COM(2009)0010),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą apie trumpųjų nuotolių laivybą (COM(2004)0453),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos uostams skirtos politikos (COM(2007)0616),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“ (COM(2007)0541),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kelių saugos veiksmų programa. Perpus sumažinti eismo įvykių keliuose aukų skaičių Europos Sąjungoje iki 2010 m.: bendra atsakomybė“ (COM(2003)0311),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kelių eismo saugumo veiksmų programa. Laikotarpio vidurio ataskaita“ (COM(2006)0074),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (COM(2007)0551),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Judumo mieste veiksmų planas“ (COM(2009)0490),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl „ES 2020“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl trumpųjų nuotolių laivybos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugumo veiksmų programos: iki 2010 m. perpus sumažinti kelių eismo nelaimių aukų skaičių – bendra atsakomybė(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugos veiksmų programos vidurio laikotarpio ataskaitos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl pirmojo geležinkelių transporto teisės aktų rinkinio įgyvendinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl krovininio transporto logistikos Europoje – tvariojo mobilumo pagrindo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl tvarios Europos transporto politikos, atsižvelgiant į Europos energetikos ir aplinkos apsaugos politikos sritis(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio judumo visoje Europoje. Pirmoji Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl krovininio transporto Europoje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Europos uostams skirtos politikos(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl ekologiško transporto naudojimo ir išorės sąnaudų priskyrimo vidaus sąnaudoms(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl judumo mieste veiksmų plano(15),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1070/2009, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, kad būtų pagerintas Europos aviacijos sistemos veikimas ir tvarumas(16),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0189/2010),

A.  kadangi transporto sektorius yra svarbi Europos Sąjungos ir jos regionų bei miestų vystymosi dalis ir kadangi jis turi tiesioginės įtakos regionų ir miestų konkurencingumui ir socialinei sanglaudai ir dėl to itin prisideda kuriant Europos bendrąją rinką,

B.  kadangi transportui tenka Europos integracijai svarbus trigubas vaidmuo, susijęs su ekonominiu, socialiniu ir teritorinės sanglaudos aspektais,

C.  kadangi transporto sektorius daro labai didelę įtaką ekonomikos ir užimtumo politikos sritims, atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje sukuriama 10 proc. ES bendro vidaus produkto ir daugiau kaip 10 mln. darbo vietų, taigi šio sektoriaus vaidmuo įgyvendinant strategiją „ES 2020“ bus itin svarbus,

D.  kadangi transportas yra esminis Europos politikos elementas, taigi ES būtina finansinė programa, kurioje būtų atsižvelgiama į transporto politikos uždavinius ateinančiais metais, pagal kurią būtų numatyta skatinti ekonomiką artimiausiu metu, padidinti našumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ir stiprinti Europos, kaip mokslinių tyrimų vietos, vaidmenį,

E.  kadangi transporto sektorius turi didelės įtakos aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei bei sveikatai ir, nors šis sektorius sudaro sąlygas profesiniam ir privačiam žmonių judumui, 2008 m. jam teko 27 proc. viso išmetamo CO2 kiekio, kuris nuo to laiko dar padidėjo; kadangi 2007 m. kelių transporto išmesto CO2 kiekis sudarė 70,9 proc., oro transporto – 12,5 proc., jūrų ir vidaus vandenų laivybos – 15,3 proc., o geležinkelių transporto – 0,6 proc. viso transporto sektoriuje išmesto CO2 kiekio,

F.  kadangi Europoje buvo dedamos pastangos padidinti visų rūšių transporto saugumą; vis dėlto, kadangi 2008 m. eismo nelaimėse žuvo apie 39 000 žmonių, 300 000 buvo sunkiai sužeista, todėl reikia ir toliau siekti pažangos visais saugumo aspektais, o ypač kelių transporto sektoriuje,

G.  kadangi ES su klimato apsauga susijusių teisės aktų rinkinyje įsipareigojo iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginti su 1990 m., ir šis tikslas išlieka privalomas,

H.  kadangi 2001 m. baltojoje knygoje nustatyti tikslai buvo pasiekti tik iš dalies, todėl reikia apsvarstyti, ar šie tikslai turi išlikti, ar juos reikia apibrėžti iš naujo, ir prireikus turi būti dedamos didesnės pastangos, kad jie būtų pasiekti,

I.  kadangi dėl Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo problemų, pvz., pavėluoto arba neteisingo įgyvendinimo, itin kenkiama jų veiksmingumui; kadangi atsižvelgiant į tai reikia nedelsiant imtis veiksmų šioje srityje,

J.  kadangi Parlamentas turi dirbti nuosekliai, ypač tiesiogiai su transporto politika susijusiose srityse, pvz., aplinkos, socialinės, urbanizacijos, žemėnaudos planavimo, užimtumo ir ekonomikos politikos srityse,

K.  kadangi finansų ir ekonomikos krizė stipriai paveikė transporto sektorių, tačiau šia situacija reikėtų pasinaudoti kaip galimybe remti arba skatinti šį sektorių galvojant apie jo ateitį, visų pirma skatinti plėtoti tvarias transporto rūšis ir investicijas, kurios, be kita ko, būtų skirtos geležinkelių transportui ir laivybai; kadangi tai padėtų užtikrinti vienodesnes veiklos sąlygas rinkoje,

L.  kadangi atliekant būsimą agentūrų veiklos peržiūrą, turi būti išnagrinėta papildoma agentūrų veiklos nauda ir būtinybė sukurti Europos transporto agentūrą,

M.  kadangi transporto sektoriuje taip pat svarbu nustatyti įvertinamus tikslus, kad būtų galima geriau patikrinti transporto politikos veiksmingumą ir nustatyti socialines ir ekonomines planavimo gaires, taip pat parodyti, kad siūlomos priemonės yra reikalingos nustatytai transporto politikai vykdyti,

N.  kadangi norint iš esmės plėtoti mokslinius tyrimus, infrastruktūrą ir technologijas reikia skirti atitinkamų finansinių lėšų ir priemonių,

O.  kadangi vystantis visuomenei ir daugeliui ekonomikos sričių didėja transporto paklausa, todėl itin svarbus visų rūšių transportas; vis dėlto, kadangi įvairių rūšių transporto svarba turėtų būti vertinama atsižvelgiant į šio transporto veiksmingumą ekonomikos, aplinkos, socialinės ir užimtumo politikos aspektais,

P.  kadangi būtina, kad ateityje būtų darniai bendradarbiaujama naudojant visų rūšių keleivinį ir krovininį transportą siekiant sukurti saugias, tvarias, logistiniu požiūriu tinkamas ir atitinkamai veiksmingas transporto grandines, įskaitant daugiarūšį transportą ir ilgų nuotolių bei vietos transporto sujungimą,

Socialiniai, ekonominiai ir su aplinka susiję uždaviniai

1.  įsitikinęs, kad formuojant bendrą ES politiką būtina turėti aiškią ir nuoseklią transporto kaip pagrindinio bendrosios rinkos sektoriaus ateities viziją, užtikrinant laisvą asmenų ir prekių judėjimą ir teritorinę sanglaudą visoje Europoje; laikosi nuomonės, kad transporto sektorius, kuris ir toliau labai prisidės prie Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo, turi užtikrinti ekonominį našumą ir turi būti plėtojamas nuosekliai taikant aukštus socialinius ir aplinkosaugos standartus;

2.  yra įsitikinęs, kad dėl demografinių pokyčių, visų pirma miestuose, atsiras su transportu ir judumu susijusių saugos ir pajėgumų problemų ir kad šiuo požiūriu pagrindinė teisė į judumą, kuri įgyvendinama, be kita ko, užtikrinant didesnį prieinamumą bei trūkstamų infrastruktūros jungčių sukūrimą, ir galimybė ja pasinaudoti itin svarbios; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į minėtuosius klausimus, mieste yra perspektyvios tinkamai integruotos daugelio rūšių transporto grandinės, įskaitant pėsčiųjų ir dviračių takus bei viešąjį transportą; pažymi, kad miestuose tinkamiausios transporto rūšies pasirinkimą lems jau esama infrastruktūra; mano, kad geras susisiekimas viešuoju transportu kaimo vietovėse sumažins naudojimąsi privačiais automobiliais; norėdama, kad būtų sukurtos tvarios miesto ir priemiestinio transporto sistemos ir išsaugotos kaimo bendruomenės, ragina formuoti funkcinius miesto regionus;

3.  prašo Komisijos miestams su daugiau kaip 100 000 gyventojų nustatyti Tvariojo judumo mieste planus ir, tinkamai atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, ragina miestus parengti judumo planus, pagal kuriuos būtų siūlomos integruoto transporto koncepcijos siekiant sumažinti kenksmingą poveikį aplinkai ir užtikrinti sveikesnį ir veiksmingesnį judumą;

4.  mano, kad didėjant paklausai, be kita ko, kils pajėgumų problemų arba sumažės efektyvumas dėl krovininio transporto infrastruktūros problemų, todėl reikėtų labiau naudoti daugiarūšį transportą ir didinti keleivių ir krovinių saugą, taip pat iš esmės patobulinti infrastruktūrą, ypač pašalinti jau seniai nustatytas kliūtis;

5.  pabrėžia, kad dėl eismo išmetamo CO2 kiekio mažinimas yra vienas iš svarbiausių būsimosios ES transporto politikos uždavinių ir kad šiuo tikslu turėtų būti naudojamos visos turimos tvarios priemonės, pvz., iš skirtingų šaltinių gaunamos energijos derinimas, skatinant mokslinius tyrimus ir aplinkai mažiau žalingų technologijų ir transporto rūšių plėtojimą, kainodaros priemonės, visų rūšių transporto išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms, užtikrinant, kad ES lygmeniu gautos pajamos bus panaudotos tvariam judumui gerinti ir kad bus imtasi priemonių pakeisti transporto naudotojų bei specialistų elgseną (didinant informuotumą, skatinant ekologišką elgseną ir t. t.); pažymi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama finansinėms paskatoms kurti, užtikrinant, kad nebus iškraipoma konkurencija tarp įvairių rūšių transporto ir valstybių narių;

6.  pripažįsta, kad, remiantis Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) duomenimis, jūrų transportas išmeta 3–5 kartus mažiau CO2 negu sausumos transportas, tačiau yra susirūpinęs tuo, jog prognozuojamas jūrų transporto išmetamas sieros oksidų ir azoto oksidų kiekis 2020 m. bus beveik lygus sausumos transporto išmetamam šių teršalų kiekiui ir kad Tarptautinės jūrų organizacijos bandymas nustatyti išmetamo CO2 kiekio mažinimo sistemą nedavė rezultatų;

7.  pabrėžia, kad reikia geriau informuoti visuomenę apie laisvalaikio kelionių padarinius ir ragina Komisiją savo politikoje apsvarstyti laisvalaikio kelionių klausimą;

Saugumas

8.  pabrėžia, kad saugumas turi išlikti vienu pagrindinių būsimosios transporto politikos tikslų ir kad turi būti užtikrinamas visų rūšių transporto aktyvių ir pasyvių naudotojų saugumas; mano, kad nepaprastai svarbu sumažinti transporto poveikį sveikatai, ypač naudojant naujas technologijas, ir užtikrinti visų rūšių transporto keleivių, ypač riboto judumo asmenų, teises nustatant aiškias ir skaidrias taisykles; remia idėją sukurti Europos Sąjungos keleivių teisių chartiją;

9.  ragina Komisiją nedelsiant atlikti tyrimą, apimantį valstybių narių geriausią praktiką dėl greičio ribotuvų poveikio įvairioms transporto priemonėms ir miestų bei tarpmiestiniuose keliuose, siekiant parengti teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti emisijų kiekį ir padidinti kelių eismo saugumą;

10.  pabrėžia, kad transporto sektoriaus darbuotojams būtina užtikrinti asmeninį saugumą ir teisinį tikrumą, be kita ko, sukuriant pakankamai saugių stovėjimo aikštelių ir suderinant kelių eismo taisyklių vykdymą ir sankcijas už jų nesilaikymą; taip pat pabrėžia, kad pradėjus taikyti sankcijas tarpvalstybiniu lygmeniu visiems naudotojams bus galima užtikrinti geresnį kelių eismo saugumą;

11.   atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjus krovinių vežimui keliais krovininių automobilių stovėjimo aikštelių Transeuropiniame kelių tinkle (angl. TERN) nepadaugėjo ir dėl to kyla rimtas pavojus, kad profesionalūs vairuotojai gali nesilaikyti nurodymų dėl vairavimo ir poilsio laiko, ypač naktį, o taip pat pavojus eismo saugai apskritai, kol ES valstybėse narėse nebus kokybiškai ir kiekybiškai pagerintos vairuotojų poilsio galimybės;

Veiksmingas daugiarūšio transporto naudojimas

12.  mano, kad asmenų ir krovininio transporto vystymasis dideliu mastu priklauso nuo efektyvaus įvairių rūšių transporto naudojimo, todėl Europos transporto politikos tikslas turėtų būti veiksmingas daugiarūšio transporto naudojimas, o tai glaudžiai susiję su tikslu mažinti transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekį, taip pat su saugumu ir ekonominiais transporto aspektais; mano, kad tai padės optimaliai perskirstyti įvairių rūšių transporto pajėgumus ir daugiau naudoti tvaresnių rūšių transportą, taip pat užtikrinti įvairių rūšių transporto vidaus sąveiką ir sąveiką su kitų rūšių transportu, skatinti tvaresnes transporto ir logistikos grandines ir galimybes rinktis transporto rūšį, be to, skatinti nenutrūkstamą eismo srautą keičiant vieną transporto rūšį kita ir keliaujant nuo vieno transporto mazgo prie kito;

13.  pabrėžia, kad veiksmingas kelių rūšių transporto naudojimas turėtų būti vertinamas ne tik atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo, bet ir į aplinkos apsaugos, socialinius, darbo sąlygų, saugos ir teritorinės sanglaudos kriterijus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas tiek įvairių transporto rūšių, tiek ir į Europos valstybių, regionų ir miestų technines galimybes ir pradinę padėtį;

14.  pabrėžia, kad norint veiksmingai naudoti kelių rūšių transportą būtina pagerinti infrastruktūrą, be kita ko, kuriant vadinamuosius žaliuosius koridorius, mažinant kliūtis, tobulinant geležinkelių transportą ir laivybą, taip pat naudojant naujas technologijas ir gerinant darbo sąlygas būtina užtikrinti didesnį saugumą;

Bendrosios rinkos sukūrimas

15.  ragina nuolat tikrinti Europos teisės aktus, jų perkėlimą į nacionalinę teisė ir taikymą siekiant užtikrinti, kad jie būtų veiksmingi; ragina Komisiją nuosekliai šalinti kliūtis, atsiradusias dėl neteisingo arba pavėluoto Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse;

16.  siūlo, kad remiantis naująja Lisabonos sutartimi ir pritariant Komisijai, būtų skatinama surengti bent vieną bendrą metinį posėdį kartu su nacionalinių parlamentų transporto srities atstovais, siekiant pasidalinti patirtimi ir bendradarbiauti, kad būtų geriau ir veiksmingiau įgyvendinami su transportu susiję ES teisės aktai;

17.  mano, kad transportas atlieka esminį vaidmenį siekiant baigti kurti Europos bendrąją rinką ir užtikrinti laisvą piliečių ir prekių judėjimą ir kad visose ES valstybėse narėse visų pirma turėtų būti atverta reguliuojama geležinkelių transporto sektoriaus rinka; mano, kad šis visiškas rinkos atvėrimas bus naudingas vartotojams ir kad šis procesas turėtų būti papildomas priemonėmis, skirtomis išsaugoti viešųjų paslaugų kokybę, ilgalaikių investicijų, skirtų infrastruktūrai kurti ir techninei sąveikai užtikrinti, planavimo, kad būtų galima pagerinti priemonių, kurias taikant siekiama išvengti įvairių rūšių transporto vidaus konkurencijos ir konkurencijos tarp skirtingų rūšių transporto iškraipymo, pvz., socialinėje, mokesčių, saugumo ir aplinkos apsaugos srityse, veiksmingumą ir saugą; socialinių ir aplinkosauginių išorės sąnaudų priskyrimo vidaus sąnaudoms procesas turėtų būti vykdomas palaipsniui, pradedant nuo didesnę taršą keliančio transporto, t. y. kelių ir oro transporto;

18.  ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas padėti užbaigti kabotažinio transporto liberalizavimą siekiant sumažinti be krovinio grįžtančių transporto priemonių skaičių ir sukurti tvaresnį kelių ir geležinkelių tinklą numatant daugiau krovininio transporto mazgų;

19.  mano, kad siekiant veiksmingo ir su kitų rūšių transportu suderinto jūrų transporto itin svarbu daugiau dėmesio skirti aiškiam liberalizavimo procesą, kad jis būtų tikrai konkurencingas;

20.  pabrėžia, kad ekonominių poreikių požiūriu svarbus tikras europinis transporto infrastruktūros (krovininio ir keleivinio geležinkelių transporto koridoriai, bendras Europos dangus, uostai ir jų sąsajos su transporto tinklu, besienė jūrų erdvė, vidaus vandenų laivyba) valdymas siekiant visų rūšių transporto srityse pašalinti „sienų poveikį“ ir padidinti ES konkurencingumą bei patrauklumą;

21.  ragina sukurti bendrą Europos rezervavimo sistemą siekiant padidinti įvairių rūšių transporto veiksmingumą ir supaprastinti bei padidinti tarpusavio sąveiką;

22.  pabrėžia, kad transportas daro įtaką socialinei, sveikatos apsaugos ir saugumo politikai ir kad kuriant bendrą transporto erdvę turi būti aukštu lygmeniu suderintos ir Europos lygmeniu vykdant veiksmingą socialinį dialogą nuolat gerinamos užimtumo ir darbo sąlygos ir švietimas bei mokymas; pabrėžia, kad, be kita ko, atitinkamose valstybėse narėse įsteigti Europos mokymo centrai ir ES kompetencijos centrai gali būti naudingi siekiant užtikrinti įvertinamą transporto sektoriaus darbuotojų mokymo kokybę ir jų statuso gerinimą bei abipusio mokymo kursų pripažinimą;

23.  mano, kad norint užtikrinti veiksmingesnę transporto politiką, būtina vertinti ir, atsižvelgiant į rezultatus, prireikus atnaujinti strategijas ir programas (pvz., programą „Galileo“ ir pažangiąsias visų rūšių transporto sistemas (PTS)); mano, kad, be kita ko, vis dar reikia parengti naują kelių eismo saugos programą, atnaujinti transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), atlikti programos „Naiades“ laikotarpio vidurio peržiūrą, nedelsiant ir visiškai įgyvendinti programą „Atviras dangus“, Europos oro eismo valdymo sistemą (SESAR) ir Aštuntąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, taip pat supaprastinti bei tęsti programą „Marco Polo“;

Europos agentūros

24.  mano, kad techninė sąveika ir jai skirtas finansavimas, taip pat europinis sertifikavimas, standartizacija ir tarpusavio pripažinimas yra itin svarbios gerai veikiančios bendrosios rinkos sudėtinės dalys ir kad veikla šiose srityse turėtų būti viena iš svarbiausių įvairių agentūrų užduočių; pabrėžia, kad visos agentūros turėtų siekti ir netrukus pasiekti panašų aukštą atsakomybės ir kompetencijos lygį ir kad jų veikla turėtų būti reguliariai vertinama; visų pirma ragina Europos geležinkelių agentūrą plėtoti savo potencialą, taip pat ir palaipsniui prisiimti vis didesnę atsakomybę už visų naujų riedmenų ir geležinkelių infrastruktūros sertifikavimą ir reguliarų nacionalinių saugos institucijų ar analogiškų valstybių narių institucijų auditą, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. direktyvoje 2004/49/EB;

25.  pabrėžia, kad 75 proc. transporto vyksta keliais, todėl prašo apsvarstyti galimybę įsteigti Kelių eismo agentūrą, ypač siekiant padidinti kelių eismo saugumą ir užtikrinti pagrindinę piliečių teisę į saugų judumą remiant naujas programas (pvz., „Galileo“ ar lygiai taip pat pažangiosioms transporto sistemoms tinkančias technologijas) ir vykdant mokslinius tyrimus; taip pat mano, kad agentūrai turėtų būti suteikta galimybė imtis reguliavimo veiksmų, jei reikėtų pašalinti tvarios bendrosios rinkos kliūtis;

26.  pažymi, kad institucinė sistema vidaus vandenų laivybos srityje vis dar nesuderinta, todėl prašo kompetentingų institucijų užmegzti nuolatinį ir struktūrinį bendradarbiavimą, kad būtų realizuotas visas šios rūšies transporto potencialas;

Moksliniai tyrimai ir technologijos

27.  ragina transporto sektoriui priimti mokslinių tyrimų ir technologijų darbotvarkę; mano, kad ši darbotvarkė turi būti rengiama bendradarbiaujant su suinteresuotais veikėjais, siekiant suprasti šio sektoriaus poreikius ir pagal juos skirti tinkamą ES finansavimą; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais siekiama mažinti transporto išmetamo CO2 kiekį, didinti tiekimo grandinės skaidrumą bei transporto saugą ir saugumą, gerinti eismo valdymą ir mažinti administracinę naštą;

28.  pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir plėtra bei inovacijos turėtų būti remiamos, nes tai padėtų mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir triukšmą ir todėl pagerėtų aplinka naudojant visų rūšių transportą, padidėtų saugumas, nes būtų geriau išnaudotos esamos infrastruktūros teikiamos galimybės ir sumažinti trūkumai, taip pat padidėtų energetinė nepriklausomybė visame transporto tinkle ir naudojant visų rūšių transportą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pažangios, sąveikios ir susietos transporto valdymo ir saugos sistemos, pvz., ERTMS, „Galileo“, SESAR, PTS ir lygiavertės technologijos, turėtų būti remiamos atliekant atitinkamus mokslinius tyrimus, jas plėtojant ir taikant; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos piliečiai pajustų šių pažangiųjų transporto sistemų teikiamą naudą; pažymi, kad perspektyvioms technologijoms reikia pradėti taikyti būtinas pagrindines sąlygas ir atvirus standartus nesuteikiant pernelyg didelio pranašumo kuriai nors konkrečiai technologijai;

29.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į klimato apsaugos ir ES energetinės nepriklausomybės tikslus išmetamas CO2 kiekis turėtų būti mažinamas visų rūšių transporto sektoriuose, kartu vykdant naujoviškų, mažai energijos vartojančių ir ekologiškų technologijų ir atsinaujinančių energijos šaltinių mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad be kita ko, visuose transporto sektoriuose būtų galima naudoti tvaresnes transporto priemones; mano, kad tai taip pat padėtų padidinti Europos įmonių konkurencingumą;

30.  pabrėžia būtinybę taikyti vienodas atitinkamas kelių eismo saugos ir nelaimingų įvykių tyrimų sąvokų apibrėžtis, kad būtų galima palyginti rezultatus ir priemones, kurių prireikus imtasi;

31.  pabrėžia, kad transporto dokumentų suderinimas atsižvelgiant į naujausius informacijos perdavimo standartus ir galimybė naudoti juos kelių rūšių transportui tarptautiniu mastu galėtų padėti labai padidinti saugą, pagerinti logistiką ir itin sumažinti administravimo sąnaudas;

Transporto fondas ir Europos transporto tinklas

32.  pabrėžia, kad siekiant vykdyti veiksmingą transporto politiką reikia atitinkamos finansų programos, kuri atitiktų keliamus uždavinius, o tam reikia padidinti esamą transporto ir judumo finansavimą; taigi mano, kad reikėtų:

33.  ragina vykdyti nuoseklią ir integruotą transporto politiką, pagal kurią, be kita ko, būtų siekiama skatinti geležinkelių transportą ir laivybą, uostų politiką ir viešąjį keleivių transportą, teikiant finansinę paramą, kuri būtų skiriama neatsižvelgiant į su konkurencija susijusius kriterijus, kaip numatyta pagal ES valstybės pagalbos taisykles;

34.  mano, kad reikia pasinaudoti finansų ir ekonomikos krize kaip galimybe tikslingai remti transporto sektorių ir teikiant finansinę paramą sudaryti galimybes visų pirma investuoti į saugų, ekologišką, taigi tvarų transportą; mano, kad strategijoje „ES 2020“ turėtų būti atsižvelgiama į ES investicijas į transporto projektus, kadangi transporto ir judumo sistemos teikia unikalią galimybę kurti stabilias darbo vietas;

35.  yra įsitikinęs, kad pagrindinio Europos tinklo bendrame TEN tinkle, kuris išlieka ES transporto politikos prioritetu, apibrėžtį reikia vertinti atsižvelgiant į tvarios plėtros kriterijus Europos, regionų ir vietos lygmenimis ir kad daugiarūšės platformos bei sausumos uostai ir toliau sudaro esminę infrastruktūros dalį, nes taip veiksmingai susiejamas įvairių rūšių transportas;

36.  mano, kad TEN-T projektai turi būti ir toliau laikomi ES transporto politikos prioritetais ir kad būtina skubiai spręsti infrastruktūros trūkumo klausimą bei panaikinti pasienio teritorijose vis dar esančias istorines ir geografines kliūtis; pabrėžia, kad TEN-T turėtų būti integruotas į visos Europos ryšių tinklą, kuriant sąsajas taip pat ir už ES ribų, ir mano, kad šį procesą būtų galima paspartinti padidinus finansavimą;

37.  ragina siekti, kad pagal Europos transporto politiką būtų skiriama daugiau dėmesio vidaus vandenų laivybos infrastruktūrai, vidaus uostams ir daugiarūšiam jūrų uostų sujungimui su toliau esančiais regionais būtų skiriamas svarbesnis vaidmuo ir daugiau paramos, siekiant sumažinti ES transporto poveikį aplinkai ir padidinti jo saugą; mano, kad įmontavus naujus variklius, kuriuose įdiegtos naujausios išmetamų teršalų kontrolės technologijos, labai padidėtų vidaus vandenų laivų ekologiškumas;

38.  pabrėžia poreikį į trumpųjų nuotolių jūrų laivybos ir jūrų greitkelių projektus pažvelgti platesniu mastu apimant šalis, priklausančias Europos tiesioginei geografinei aplinkai; pabrėžia, kad šiam tikslui pasiekti reikalinga geresnė regionų politikos, plėtros politikos ir transporto politikos sąveika;

39.  pripažįsta, kad regioniniams oro uostams tenka ypač svarbus vaidmuo vykdant periferinių ir atokiausių regionų plėtrą, nes jie gerina regionų ryšį su centrais; mano, kad labai naudinga, kur įmanoma, taikyti įvairiarūšio transporto sprendimus; mano, kad susisiekimas geležinkeliais (greitaisiais traukiniais) tarp oro uostų yra itin gera galimybė tvariai susieti skirtingas transporto rūšis;

Transportas pasaulio kontekste

40.  pabrėžia, kad Europos transporto erdvės sukūrimas yra svarbus prioritetas ir kad tai visų rūšių transporto požiūriu, ypač oro transporto ir laivybos srityse, itin priklauso nuo tarptautinio pripažinimo, t. y. nuo susitarimų, kuriuos reikia sudaryti, taigi ES turėtų atlikti vis aktyvesnį vaidmenį atitinkamų tarptautinių organizacijų veikloje;

Įvertinami 2020 m. tikslai

41.  reikalauja siekti aiškių tikslų, kurių įgyvendinimą būtų galima geriau įvertinti ir kurie turėtų būti pasiekti laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2020 m., todėl siūlo:

42.  ragina Komisiją stebėti, kaip siekiama šių tikslų ir kasmet Parlamentui teikti ataskaitą apie padarytą pažangą;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0053. (2) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 142. (3) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 609. (4) OL C 244 E, 2007 10 18, p. 220. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0345. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0344. (7) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 154. (8) OL C 66 E, 2009 3 20, p. 1. (9) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 45. (10) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 79. (11) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 74. (12) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0119. (13) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0258. (14) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0308. (15) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0307. (16) OL L 300, 2009 11 14, p. 34.