Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendras įsipareigojimas užimtumo srityje“ (COM(2009)0257),

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į jos 30 straipsnį dėl apsaugos nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju, 31 straipsnį dėl tinkamų ir teisingų darbo sąlygų ir 33 straipsnį dėl šeimos ir profesinės veiklos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800) ir į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“(COM(2009)0114),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Išsiplėtusioje Europoje pokyčius skatinanti partnerystė – Europos socialinio dialogo vaidmens didinimas“ (COM(2004)0557),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų: derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų“ (COM(2007)0359) ir į savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius“ (COM(2006)0708) ir į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimą 2008/618/EB dėl valstybių narių 2008–2010 m. užimtumo politikos gairių,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (COM(2008)0639) ir į savo 2009 m. balandžio 8 d. rezoliuciją(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas (Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra krizės laikotarpiu),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 12 d. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo misijos ataskaitą „Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros bendrųjų principų įgyvendinimas pagal 2008–2010 m. Lisabonos strategijos ciklą“,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 5–6 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių rekomendacijas 2007 m. spalio 18 d. ataskaitoje „Svarbiausios Europos darbo rinkos problemos: bendra Europos socialinių partnerių analizė“,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 18–20 d. Berlyne vykusio neoficialaus darbo ir socialinių reikalų ministrų susitikimo dėl „gero darbo“ išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0193/2010),

A.  kadangi nestandartinis užimtumas nuo 1990 m. labai išaugo, ir dėl dabartinės ekonomikos krizės prarastos darbo vietos buvo pirmiausia netipinio sektoriaus darbo vietos; kadangi vadinamaisiais netipiniais darbo santykiais vadinamos naujų formų sutartys, kurių vienas ar keli skiriamieji požymiai yra šie: darbas ne visą darbo dieną, atsitiktinis darbas, laikinas darbas, darbas pagal terminuotą darbo sutartį, darbas namuose ir nuotolinis darbas, darbas ne visą darbo dieną, trunkantis 20 valandų per savaitę ar mažiau,

B.  kadangi keletą kartų buvo pabrėžta, kad reikalingi lankstūs darbo santykiai,

C.  kadangi globalizacija ir sparti technologijų raida lemia plataus masto ekonomikos restruktūrizaciją ir dėl to keičiasi darbo santykiai bei darbuotojų užduočių turinys, be to, visuose sektoriuose ir amžiaus grupėse viena po kitos atsiranda naujos nepriklausomos vieno asmens įmonės, taigi atsiranda poreikis iš naujo apibrėžti darbo santykius siekiant išvengti iškraipymų (pvz., fiktyvaus savarankiško darbo),

D.  kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės, kuri peraugo į rimtą užimtumo krizę, nes prarasta daug darbo vietų, darbo rinkos pasidarė nestabilios ir padidėjo skurdas bei socialinė atskirtis, ypač jau pažeidžiamų asmenų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių,

E.  kadangi dirbančių asmenų, kurie gyvena skurde, dalis didėja ir pasiekė 8 proc. visų Europos dirbančiųjų, o maždaug 17 proc. dirbančiųjų gauna menką darbo užmokestį,

F.  kadangi reikėtų parengti esminę papildomą ES strategiją, pagrindinį dėmesį skiriant veiksmingam valdymui ir tarpusavio paramos politikos priemonių visumai ekonomikos, aplinkos, užimtumo ir socialinės politikos bei verslumo srityse ir suderintą su Europos užimtumo strategija, kuria siekiama sutelkti valstybes nares ties bendrais tikslais, susijusiais su keturiais principais – tinkamumu darbui, verslumu, prisitaikymu ir lygiomis galimybėmis,

G.  kadangi nedarbo lygis iš 27 valstybių narių sudarytoje ES padidėjo iki 10 proc. (2009 m.), mažai tikėtina, kad aukščiausią lygį jis pasieks iki pirmo 2011 m. pusmečio,

H.  kadangi užimtumo pokyčių pasiskirstymas pagal išsilavinimo lygį rodo, kad dirbančių žemos kvalifikacijos asmenų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo,

I.  kadangi kiekvienais metais vidutiniškai nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų Europos darbuotojų keičia darbą,

J.  kadangi perėjimo nuo nedarbo į užimtumą lygis yra aukštas – trečdalis bedarbių ir 10 proc. neaktyvių gyventojų per metus randa darbą, tačiau kadangi taip pat didelis darbuotojų skaičius, ypač dirbančių netipinio užimtumo srityje, praranda darbą ir neranda naujo,

K.  kadangi iš 27 valstybių narių sudarytoje ES 45 proc. visų nedarbo laikotarpių yra ilgesni negu metai, o JAV jie sudaro maždaug 10 proc.,

L.  kadangi keičiančių darbą moterų skaičius didesnis negu vyrų (5 proc. skirtumas), taip pat dažniau keičia darbą jauni darbuotojai (iki 24 metų), o šis skaičius mažėja didėjant išsilavinimo lygiui, ir tai rodo, kad darbo keitimas dažniau būna ne savanoriškas, o priverstinis ir susijęs su trumpalaikėmis ar laikino darbo sutartimis, ir kadangi dažnai jaunimas neranda darbo, atitinkančio jų įgytą išsilavinimą,

M.  kadangi apskaičiuota, kad vienas iš šešių darbuotojų turi rūpintis vyresniu ar išlaikomu giminaičiu arba draugu,

N.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse padaugėjo nedeklaruojamo darbo atvejų ir dėl to gali kilti rimtų ekonominių – ypač fiskalinių –, socialinių ir politinių problemų,

O.  kadangi sudėtinga įvertinti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą ir labai svarbu taikyti visuminį požiūrį ypač atsižvelgiant ir į dėl dabartinės krizės galimus pasikeitimus įmonių veikloje, kurie skatina vis mažiau apsaugotus ir vis netvirtesnius darbo santykius,

P.  kadangi vykdant užimtumo politiką, būtina aktyviai skatinti moterų ir vyrų vienodas galimybes, darbo, mokymosi ir šeiminio gyvenimo derinimą, taip pat nediskriminavimo principų taikymą,

Q.  kadangi įvairiose Europos dalyse socialinis dialogas išsivystė skirtingai, tačiau apskritai dėl didėjančių ekonominių ir finansinių sunkumų trišalis dialogas tapo intensyvesnis,

R.  kadangi kolektyvinės derybos yra labiausiai paplitęs būdas Europoje darbo užmokesčiui nustatyti, t. y. darbo užmokestis tokiu būdu nustatomas dviem iš trijų darbuotojų, kuriems bendrovės arba aukštesniu lygiu taikoma kolektyvinė sutartis,

S.  kadangi 2007 m. sausio 19 d. Berlyne vykusiame neoficialaus darbo ir socialinių reikalų ministrų susitikime padaryta išvada, kad „Europa turi dėti daugiau pastangų ir bendradarbiauti skatinant “gerą darbą„. “Geras darbas' reiškia, kad užtikrinamos darbuotojo teisės ir dalyvavimas, teisingas darbo užmokestis, darbuotojų sauga ir sveikata bei šeimai palankus darbo organizavimas. Siekiant, kad Europos Sąjungą palaikytų jos piliečiai, būtinos geros ir teisingos darbo sąlygos, taip pat tinkama socialinė apsauga.„,

T.  kadangi pagal „gero darbo“ koncepciją turėtų būti pateiktos esminės kito Europos užimtumo strategijos etapo gairės,

A.Netipinės sutartys

1.  ragina per 2010 m. pavasarį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą nustatyti aiškias gaires ir konkrečias priemones, skirtas tinkamo ir kokybiško darbo vietoms išsaugoti ir darnioms darbo perspektyvoms kurti vadovaujantis plačių užmojų strategija „ES 2020“, kurioje atsižvelgiama į krizės poveikį ekonomikos, visuomenės ir darbo rinkos sistemai;

2.  ragina Komisiją įvertinti Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo misijos darbą ir ragina valstybes nares taikyti labiau suderintus lankstumo ir užimtumo garantijų principus bei atkreipia dėmesį į tai, kad bendras mokymasis ir keitimasis pažangiąja patirtimi, taip pat atviras koordinavimo metodas (AKM), yra pagrindinės valstybių narių įvairių politinių strategijų koordinavimo priemonės; tačiau pažymi, kad AKM galėtų būti patobulintas ir, siekiant padidinti veiksmingumą, reikėtų sustiprinti AKM valdymą;

3.  pažymi, kad darbo rinkoje yra įvairių darbo tradicijų, sutarčių formų ir verslo modelių, pabrėždamas, kad šioje įvairialypėje struktūroje pirmenybę reikia teikti Europos modelio ir pripažintų darbo teisių apsaugai; siūlo pereiti prie principo „iš apačios į viršų“ vykdant naujas užimtumo strategijas, siekiant palengvinti visų lygių politinės ir socialinės valdžios dialogą ir įsitraukimą;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti ir paremti ypatingą nepriklausomų savarankiška veikla užsiimančių darbuotojų, kaip labai svarbios jėgos atkuriant ekonomiką ir kaip veiksnio patenkant į darbo rinką arba alternatyvos darbo rinkai, poziciją; pažymi, kad nepriklausomas darbas smarkiai populiarėja, visų pirma tarp jaunimo ir moterų, ir taip pat kaip pereinamojo laikotarpio nuo darbo iki pensijos užsiėmimas; mano, kad nepriklausomi savarankiški darbuotojai turėtų būti laikomi ypatingu labai mažų įmonių pogrupiu ir ragina imtis priemonių siekiant iki minimumo sumažinti reguliavimo kliūtis ir skatinti bei remti nepriklausomus savarankiškus darbuotojus inicijuojant arba plečiant nepriklausomą savarankišką verslą ir skatinant šios darbuotojų grupės mokymąsi visą gyvenimą;

5.  pabrėžia savarankiško darbo, ypač labai mažų įmonių ir mažųjų įmonių bei laisvai samdomų darbuotojų svarbą bei pastarųjų ypatumus; pabrėžia, kad laisvai samdomo darbuotojo sąvoka susijusi tik su priklausymu tam tikros kvalifikacijos profesijai, pagal kurią lygiai taip pat galima dirbti savarankiškai;

6.  mano, kad pagrindinės teisės turėtų būti užtikrintos visiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų užimtumo statuso; rekomenduoja, kad tuomet, kai būtina vykdyti darbo teisės reformas, prioritetai būtų šie: skubiai išplėsti darbuotojų, kurių darbo santykiai netipiniai, apsaugą; supaprastinimo labui sugrupuoti netipines sutartis; kurti tvarius normalius darbo santykius; aiškiau reglamentuoti padėtį, susijusią su priklausomu darbu, įskaitant prevencines priemones, susijusias su netipinių darbuotojų sveikata ir sauga; imtis veiksmų kovojant su nedeklaruotu darbu; remti naujų darbo vietų, įskaitant darbą ir pagal netipines sutartis, kūrimą ir palengvinti perėjimą iš vienos užimtumo ir nedarbo padėties į kitą, skatinant įvairių galimybių taikymą, pvz., specialias darbo pašalpas, mokymąsi visą gyvenimą, perkvalifikavimo mokymus ir mokymus darbo vietoje; ragina imtis priemonių siekiant, kad su priklausomu darbu susijusi padėtis taptų aiškesnė, ir ragina Komisiją parengti aiškias gaires dėl darbo santykių sričių, kaip rekomendavo TDO savo 2006 m. rekomendacijose;

7.  palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse įtvirtintas nuostatas, pagal kurias darbuotojams, turintiems globos ar rūpybos įsipareigojimų, leidžiama suderinti šias savo pareigas su profesiniais įsipareigojimais, taikant lankstesnį darbo grafiką; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai palaikyti slaugos ar globos pareigas turinčius darbuotojus darbo vietoje nustatant lankstesnes darbo sąlygas, įskaitant teisę į atostogas, lankstų darbo grafiką, darbą ne visą darbo dieną ir darbo namuose tvarką, kuriomis būtų sudaryta galimybė didesniam šių darbuotojų skaičiui likti arba grįžti į mokamą darbą visose valstybėse narėse;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas skiria netipinius ir labai netipinius darbo santykius; mano, kad nemažai netipinių darbo santykių formų yra svarbios priežiūros srities darbuotojams, studentams ir kitiems asmenims, kurie priversti sudaryti, pvz., trumpalaikes sutartis arba dirbti ne visą darbo dieną, kad užsidirbtų papildomų pajamų; pabrėžia, kad labai svarbu, jog darbuotojai, kurių darbo santykiai yra netipiniai, turėtų minimalias teises ir būtų apsaugoti nuo išnaudojimo;

9.  ragina valstybes nares skatinti perėjimą prie produktyvių ir apmokamų kokybiškų darbo vietų ir parengti darbo teisės nuostatas, kuriomis būtų veiksmingai apsaugotos asmenų, kurių darbas yra netipinės formos, teisės ir užtikrintos tokios pačios sąlygos, kaip ir darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną pagal įprastas sutartis, vadovaujantis didžiausiu darbuotojų apsaugos lygiu;

10.  rekomenduoja pagal netipines sutartis dirbantiems darbuotojams taikyti visos ES darbuotojų kategorijas apimančias galiojančias ES direktyvas, įskaitant Darbo laiko direktyvą (93/104/EB), Direktyvą dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (2008/104/EB), Direktyvą dėl darbo ne visą darbo dieną (97/81/EB) ir Tarybos direktyvą dėl bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (1999/70/EB);

11.  pažymi, kad nestandartinių ir netipinių sutarčių proporcijos tendencija didėti pasižymi svarbiu lyčių ir kartų aspektu, nes moterys, vyresnio amžiaus ir jaunesnio amžiaus darbuotojai, dirbantys pagal nestandartines sutartis, atstovaujami neproporcingai; nurodo, kad kai kuriuose sektoriuose sparčiai vyksta struktūriniai pokyčiai; ragina valstybes nares ir Komisiją ištirti šio reiškinio priežastis ir atitinkamose srityse kovoti su šia neatitiktimi tinkamomis ir tikslingomis priemonėmis, palengvinant perėjimą prie nuolatinio darbo ir ypač skatinant imtis priemonių, kuriomis padedama vyrams ir moterims suderinti darbą ir šeimos bei asmeninį gyvenimą, pirmenybę teikiant būtent socialiniam dialogui įmonėse su darbuotojų atstovais, taip pat stebėti šių priemonių taikymą ir viešai pranešti apie padarytą pažangą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti, kad pereinant prie nestandartinių ar netipinių sutarčių nebūtų slepiamas neteisėtas darbas, o per kompetencijos mainus būtų skatinama pereiti prie veiksmingo jaunuolių ir bedarbių įtraukimo į darbo rinką, suteikiant darbuotojams ir įmonėms saugumą ir lankstumą, kurie sustiprintų galimybes įsidarbinti ir konkurencingumą;

12.  ragina valstybes nares užtikrinti geresnį Direktyvos 97/81/EB dėl darbo ne visą darbo dieną ir Direktyvos 1999/70/EB dėl darbo pagal terminuotas sutartis, ypač pagrindinio nediskriminavimo principo, nuostatų įgyvendinimą; pabrėžia, kad siekiant lengviau keisti darbą svarbūs mokymai ir mokymasis visą gyvenimą, ypač terminuotą darbą dirbantiems darbuotojams;

13.  pabrėžia, kad prie netipinės darbo formos turėtų būti grįžtama savo noru, o ne dėl didėjančių kliūčių, susijusių su galimybėmis patekti į darbo rinką, arba kokybiškų darbo vietų stokos; pažymi, kad ypač daugeliu atžvilgių nepalankioje padėtyje esantiems darbuotojams individualiai pritaikytos netipinės sutartys, kurias pateikia integracijos į darbo rinką socialinės įmonės, gali būti tinkamas pasirinkimas ir tapti pirmuoju laipteliu į užimtumą;

14.  džiaugiasi, kad priimta Direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, ir ragina sparčiai ją įgyvendinti;

15.  mano, kad netipinių darbo formų atveju pagal sutartį turėtų būti numatyta teisę į darbuotojų rengimą, ir pabrėžia, kad nestandartinės darbo formos, su tinkama apsauga ir numatant paramą socialinio saugumo bei darbuotojų teisių srityse ir galimybę pereiti prie stabilaus ir apsaugoto užimtumo, gali būti viena iš galimybių, tačiau turi būti teikiama parama darbuotojams, pereinantiems iš vieno darbo arba užimtumo statuso į kitą, įgyvendinant kryptingą, aktyvią užimtumo politiką; apgailestauja, kad į šį aspektą dažnai nekreipiama dėmesio;

16.  ragina valstybes nares rengti ankstyvos ir aktyvios intervencijos politiką, kuri leistų į darbo rinką grįžtantiems darbuotojams, visų pirma moterims, gauti individualią paramą laikotarpiu, kuris būtinas, kad darbuotojai turėtų daugiau galimybių mokytis ir keisti kvalifikaciją; bedarbiai turėtų būti remiami tiek per tvirtą socialinės apsaugos sistemą, tiek per veiksmingą aktyvios politikos sistemą, kad turėtų galimybę greitai grįžti į darbo rinką, net jeigu jų ankstesnės sutartys buvo netipinės, svarbu, kad jie liktų darbo rinkoje ir kad būtų skatinama pereiti prie stabilaus, apsaugoto ir aukštos kokybės užimtumo formų; jei į darbo rinką grįžtama sudarant netipines sutartis, šios sutartys turi užtikrinti tinkamai reglamentuotas ir saugias darbo sąlygas;

17.  ragina Komisiją, padedant socialiniams partneriams, išnagrinėti ir stebėti įvairių rūšių priemones, kurios sukurtos pagal nacionalines aktyvumą skatinančias politikos kryptis;

18.  ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares, padedant socialiniams partneriams, veiksmingai kovoti su neteisėtu darbu, daugiausia pasitelkiant prevenciją ir atgrasomąsias nuobaudas, ir tiki, kad strategijų numatymas, taip pat ir Europos Sąjungos lygiu, kovai su neteisėtu darbu gali padėti kovoti su šiuo reiškiniu ir sumažinti nesaugių, visų pirma netipinių darbo vietų skaičių; mano, kad kovojant su neteisėtu darbu turėtų būti taikomos papildomos priemonės gyvybingoms ir ilgalaikėms užimtumo alternatyvoms sukurti ir paramai asmenims, siekiantiems patekti į atvirą darbo rinką, teikti;

19.  pabrėžia, kad būtina kurti aukštos kokybės, tvarias ir saugias darbo vietas, jeigu reikia, baigus tam tikrus mokymus, orientuotus į tvarų ir visos darbo dienos užimtumą, įskaitant ekologines ir „baltąsias“ (sveikatos priežiūros) darbo vietas, ir užtikrinti socialinę sanglaudą;

20.  pabrėžia, kad ne visos netipinio užimtumo formos neišvengiamai lemia nestabilius, nesaugius, atsitiktinius darbo santykius, susijusius su žemesniu socialinės apsaugos lygiu, mažesniu darbo užmokesčiu ir menkesnėmis tolesnio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą galimybėmis; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šios nesaugios darbo formos dažnai susijusios su netipinėmis sutartimis;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įveikti aukštą nedarbo lygį ir darbo rinkos susiskaidymą, suteikiant visiems darbuotojams lygias teises ir investuojant į darbo vietų kūrimą, įgūdžių formavimo ir mokymosi visą gyvenimą sritis; dėl to ragina valstybes nares laipsniškai panaikinti visas nesaugias užimtumo formas;

22.  atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant laipsniškai panaikinti nesaugias užimtumo formas ir nuo jų pereiti prie nuolatinio neterminuoto darbo santykių, susijusių su didesnėmis darbuotojų teisėmis ir socialine apsauga, valstybės narės turi būti tvirtai pasiryžusios per savo darbo rinkos politiką parengti tam tinkamas kertines prielaidas;

23.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi padėti asmenims derinti darbą ir asmeninį gyvenimą; vis dėlto kritiškai vertina tai, kad Komisija ir valstybės narės nesiėmė jokių reikšmingų ir veiksmingų priemonių tam, kad šis įsipareigojimas būtų iš tikrųjų įgyvendintas;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad geresnių darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo sąlygų galima būtų geriausiai pasiekti atnaujinus standartinį darbo modelį: kaip bendrą standartą nustatyti sutartis dėl nuolatinio darbo trumpesnę darbo dieną, taip pat įvesti darbo ne visą darbo dieną standartus tam, kad pageidaujantiems dirbti ne visą darbo dieną (15–25 val. per savaitę) būtų siūlomas pagrįstas ir socialiai apsaugotas darbas; pabrėžia, kad reikia suvienodinti nuolatinio darbo ir darbo ne visą darbo dieną sąlygas, susijusias su valandiniu darbo užmokesčiu, teise į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, karjeros galimybėmis ir socialine apsauga;

B.  Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra ir profesinės veiklos saugumo užtikrinimas

25.  mano, kad būtina Europos lygmeniu iš naujo apsvarstyti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, atsižvelgiant į dabartinę krizę, kad būtų galima padėti padidinti našumą ir darbo vietų kokybę užtikrinant saugumą ir užimtumo bei darbuotojų teisių apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, kurių padėtis darbo rinkoje yra nepalanki, ir tuo pačiu metu suteikti įmonėms organizacinio lankstumo galimybes, kurios leistų reaguoti į kintančius rinkos poreikius ir kurti arba mažinti darbo vietas; taip pat mano, kad struktūrinių pokyčių atveju tinkamas ir suderintas lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimas gali padėti užtikrinti didesnį darbo rinkos patikimumą; taip pat mano, kad lankstumo ir saugumo reikalavimai ir aktyvi darbo rinkos politika vieni kitiems neprieštarauja ir gali vienas kitą sutvirtinti, jei bus visų socialinių partnerių, vyriausybių, Europos institucijų apibrėžti remiantis tinkama įvairių požiūriu darna ir atsižvelgiant į bendrą mokymąsi ir keitimąsi pažangiąja patirtimi, mano, kad pastaraisiais metais Europos užimtumo augimo rezultatuose nepakankamai atsižvelgta į šiuos reikalavimus;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis didesne tampa problema, susijusi su fiktyvia savarankiška veikla užsiimančiais asmenimis, kuriuos jų darbdaviai dažnai verčia dirbti nežmoniškomis sąlygomis; be to, mano, kad fiktyvia savarankiška veikla užsiimančius asmenis įdarbinusiems darbdaviams turėtų būti taikomos nuobaudos;

27.  mano, kad lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra negali būti tinkamai įgyvendinta be stiprios socialinės apsaugos ir paramos asmenims, iš naujo įžengiantiems į darbo rinką, priemonių, kurios yra ypač svarbūs sklandaus perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką, iš darbo į darbą ir iš darbo į pensiją veiksniai;

28.  ragina Komisiją toliau dėti pastangas subalansuotai įgyvendinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką, toliau tęsiant įgyvendinimo padėties analizę, kuri iki šiol buvo vykdoma valstybėse narėse siekiant patikrinti, kad lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros priemonės būtų tinkamai naudojamos kartu su priemonėmis darbuotojų saugumui, ir padedant valstybėms narėms bei socialiniams partneriams taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus, kad šie principai būtų užtikrinti pagal socialinius teisės aktus Europos lygmeniu ir pagal skirtingų darbo rinkų specifiką, skirtingas darbo politikos ir kolektyvinių derybų tradicijas, socialinės apsaugos sistemų struktūrą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad bendras mokymasis ir keitimasis gerąja patirtimi, taip pat atvirasis koordinavimo metodas, yra pagrindinės valstybių narių įvairių politinių strategijų koordinavimo priemonės;

29.  mano, kad, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros įgyvendinimas valstybėse narėse tapo dar reikalingesnis, o socialiniai partneriai rems darbo teisės ir darbo rinkos reformas tik tuomet, jei jomis taip pat bus siekiama veiksmingai suvienodinti nuostatas, taikomas įvairių rūšių sutartims; pažymi, kad norint taikyti lankstumo principus reikia užtikrinti adekvačią socialinę apsaugą, kuria būtų garantuojamas tinkamas asmenų gyvenimas ir vystymasis, ypatingą paramą teikiant darbo ieškantiems asmenims ir prioritetą teikiant griežtiems darbo santykius ir įvairias užimtumo formas reglamentuojantiems teisės aktams, grindžiamiems aiškiu instituciniu pagrindu, be to, siekiant išvengti sunkumų, kartu reikia remtis sustiprintos apsaugos mechanizmais;

30.  pabrėžia, kad didelio lankstumo reikalavimas darbinėje veikloje pasiekia savo ribas, kai pernelyg apriboja gyvenimo ir vystymosi galimybes ir tampa sunkiau sukurti ir išlaikyti šeimą, rūpintis šeimos nariais bei dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

31.  pabrėžia saugumo aspekto, kuris reikalingas siekiant pereinamuoju laikotarpiu padėti ieškantiems darbo darbuotojams ir užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, svarbą lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrai; mano, kad parama turėtų apimti atitinkamas mokymo priemones, kurias taikydami asmenys galėtų prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;

32.  mano, kad įmonės baiminasi dėl nuolatinio jų poreikių ir darbo ieškančių asmenų siūlomų įgūdžių neatitikimo, joms trūksta galimybių gauti kreditų, kurie padėtų pasamdyti darbuotojų bei investuoti, taip pat jos nepakankamai investuoja į darbo rinką, ir todėl esant dabartinei ekonomikos krizei pabrėžia ilgalaikės vizijos vystymo svarbą Europos gamybos sistemai; taip pat būtina kurti palankią verslo aplinką, užtikrinti pakankamus finansinius išteklius ir geras darbo sąlygas, bei didinti teisinį tikrumą ir skaidrumą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kalbant apie darbo teisės aktų taikymo apimtį ir įgyvendinimą;

33.  pabrėžia neteisėto darbo prevencijos, atskleidimo ir sankcijų tokiais atvejais taikymo svarbą; ragina Komisiją parengti konkrečias iniciatyvas, įskaitant specialias taisykles, skirtas problemoms, susijusioms su įmonėmis „pašto dėžutėmis“, spręsti ir nuostatas dėl bendros ir individualios atsakomybės subrangos darbų grandinėje, taip pat ragina įsteigti ES agentūrą, skirtą neteisėto darbo prevencijai ir atskleidimui;

34.  mano, kad dėl finansų ir ekonomikos krizės kai kuriose valstybėse narėse įmonės nesugeba darbo rinkoje rasti tinkamesnių sutarčių formų apsaugoti savo poreikius būti lankstiems, kad galėtų reaguoti į nenumatomus rinkos paklausos svyravimus, nedidindamos išlaidų ir užtikrindamos darbuotojų saugumą;

35.  ragina kurti lanksčias ir saugias sutartines nuostatas, atsižvelgiant į šiuolaikišką darbo organizavimą, užtikrinant vienodų sąlygų taikymą; tvirtai įsitikinęs, kad neterminuotos darbo sutartys privalo likti pagrindine įdarbinimo forma, mano, kad atsižvelgiant į šiuolaikišką darbo organizavimą yra tikslinga numatyti sutartis, kurios būtų lanksčios darbo pobūdžio atžvilgiu ir saugios apsaugos ir teisių atžvilgiu; pripažįsta, kad teisinis neterminuotų darbo sutarčių pagrindas ir jų orientavimas į lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros koncepciją nacionalinėje darbo teisėje turi didelę reikšmę, kad jas palankiai vertintų įmonės ir darbuotojai;

36.  griežtai smerkia tokį reiškinį, kai įprastas įdarbinimas keičiamas netipinių formų sutartimis, pagal kurias, lyginant su įprastinėmis įdarbinimo sąlygomis, sudaromos prastesnės ir mažiau patikimos darbo sąlygos, ir kurios pažeidžia visuomenės, darbuotojų ir konkurentų interesus; pabrėžia, kad toks piktnaudžiavimas pažeidžia Europos socialinį modelį ir jį destabilizuoja, ir ragina valstybes nares ir Komisiją visomis turimomis priemonėmis tvariai su juo kovoti, pvz., taikant griežtas sankcijas;

37.  tvirtai tiki, kad, atsižvelgiant į įvairias tradicijas valstybėse narėse, bet kokios formos užimtumas turi būti siejamas su pagrindinėmis teisėmis, tarp kurių turėtų būti: teisė į tinkamą darbo užmokestį ir darbo užmokesčio skirtumų dėl lyties ir etninės kilmės panaikinimas; nediskriminavimo principo ir vienodų sąlygų taikymas ieškant darbo ir jau dirbant, teikiant mokymus ir vystant karjerą; darbuotojų sveikatos apsauga ir darbo sauga, nuostatos dėl darbo ir poilsio laiko, teisė į pensiją, jungimosi į organizacijas ir atstovavimo laisvė, teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus, mokymosi ir karjeros galimybės, taip pat apsauga darbo praradimo atveju;

38.  ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų investuojant į gebėjimus ir mokymą siekiant remti stabilų ir tvarų užimtumą; todėl ragina valstybes nares investuoti į žmones – energingai įgyvendinti ir finansuoti mokymosi strategijas, pritaikytas prie rinkos reikalavimų, pripažįstant neformaliai įgytus įgūdžius ir gebėjimus, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo principą; be to, ragina valstybes nares nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis patvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad kiekvienas mokyklą baigiantis jaunuolis turėtų galimybę įsidarbinti arba gauti vietą aukštojoje ar profesinio mokymo įstaigoje;

39.  ragina valstybes nares įgyvendinti tvarią politiką, kuri sudarytų sąlygas visiems, įskaitant ir silpniausias bei nepalankiausias sąlygas turinčias kategorijas, veiksmingą priėjimą į darbo rinką ir galimybę geriau derinti lankstų darbą, priežiūrą ir asmeninį bei šeiminį gyvenimą, užtikrinant plačią paramą lygioms galimybėms ir visoms paslaugoms, kurių reikia šiam tikslui pasiekti, pvz., numatant tokias priemones, kaip motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, lanksčias darbo valandas ir suteikiant įperkamas bei pasiekiamas vietas vaikų priežiūros įstaigose;

40.  ragina valstybes nares parengti politikos priemones, kuriomis siekiama kurti naujas darbo vietas; supranta atsakomybę ir riziką, su kuria susiduria kuriantys tokias darbo vietas, įskaitant tuos, kurie naudoja netipines sutartis;

41.  ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kurios padėtų vėl pradėti profesinę veiklą po tėvystės atostogų, jeigu reikia, baigus mokymus reikiamo lygio kvalifikacijai susigrąžinti;

42.  itin rekomenduoja, kad ES užimtumo iniciatyva apimtų ankstyvos intervencijos priemones, skirtas bedarbiams paremti, kai darbo vietos faktiškai prarandamos, ypač siekiant sumažinti asmenų iškritimo iš darbo rinkos ir žmogiškojo kapitalo praradimo riziką;

43.  ragina valstybes nares stiprinti paramos schemas, ypač skirtas žemos kvalifikacijos darbuotojams ir neįgaliesiems, t. y., taikyti užimtumo modelius, teikti asmenines rekomendacijas, siūlyti intensyvų darbuotojų mokymą, perkvalifikavimo mokymą, subsidijuoti įdarbinimą, teikti dotacijas pradedantiems savarankiškai dirbti asmenims ir įmonėms; tačiau aiškiai pabrėžia, kad šios subsidijos turi būti tokios, kad neišstumtų reguliarių darbo vietų;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti administracines kliūtis, jei jomis nesiekiama apsaugoti darbuotojų interesų, kad būtų pagerinta verslo, ypač MVĮ, aplinka, tačiau pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog šie pokyčiai neturėtų padarinių darbuotojų saugai arba sveikatai; atkreipia dėmesį, kad MVĮ dėl savo skaičiaus yra pagrindiniai veikėjai kovoje su nedarbu ES; pabrėžia, kad formuluojant su jomis susijusią užimtumo politiką svarbu apsvarstyti specifiką, poreikius ir teritorijas, kuriose jos veikia;

45.  ragina valstybes nares teikti lankstumo ir užimtumo garantijų svarstymų ir įgyvendinimo planų pažangos ataskaitas;

46.  apgailestauja dėl Tarybos ir Komisijos siauro požiūrio į lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą; ragina Komisiją ir Tarybą įsipareigoti laikytis „gero darbo“ darbotvarkės ir įtvirtinti ją naujos kartos integruotose gairėse ir Europos užimtumo strategijoje, t. y. skatinti: darbo ir užimtumo garantijas darbuotojams, teisėmis grindžiamą požiūrį į aktyvią darbo rinkos politiką ir mokymąsi visą gyvenimą, visapusiškas darbuotojų sveikatos ir saugos priemones, visuotines ir lygias socialines bei darbuotojų teises visiems, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tinkamiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, gerinti darbo kokybę ir gerovę darbe;

47.  ragina valstybes nares atleidimams dėl ekonominių priežasčių pritarti tik po to, kai bus pasitelktos visos pastangos apmokyti darbuotojus ar jiems suteikti naujų įgūdžių;

C.  Naujos socialinio dialogo formos

48.  mano, kad oficialus socialinių partnerių vaidmens pripažinimas yra žingsnis pirmyn, nes pripažįstama jų autonomija ir dar kartą patvirtinama jų indėlio remiant socialinį dialogą svarba ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia išskirtinę socialinio dialogo, kuriame šiuo metu dalyvauja 40 sektorių, reikšmę;

49.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl Europos Teisingumo Teismo sprendimų, neseniai priimtų Laval, Rüffert, Viking ir Luxembourg bylose, poveikio teisei laisvai jungtis į asociacijas ir veiksmų laisvei siekiant pagerinti darbo sąlygas;

50.  laikosi nuomonės, kad trišalį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais pripažinus kaip institucinį organą prisidėta prie to, kad socialiniai parneriai būtų įtraukiami į ES ekonomikos politiką;

51.  mano, kad Europos ir nacionalinių socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų indėlis įgyvendinant strategiją „ES 2020“ yra ypatingai svarbus siekiant užimtumo tikslų ir įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijų darbotvarkę bei ją atnaujinant;

52.  ragina Komisiją ir nacionalines vyriausybes jaustis atsakingoms už pašaliečius (darbuotojus, dirbančius pagal netipines arba labai netipines sutartis), ir užtikrinti, kad jų teisės bei socialinės apsaugos reikalavimai būtų suderinti su pagal įprastas sutartis dirbančių darbuotojų teisėmis ir socialinės apsaugos reikalavimais;

53.  ragina socialinius partnerius Europos ir nacionaliniu lygmenimis remti investicijas į mokymosi strategijas, pritaikytas prie rinkos reikalavimų, ir palankiai vertina socialinių partnerių jau suderėtus Gebėjimų ir kompetencijos tobulinimo visą gyvenimą veiksmų metmenis;

54.  mano, kad asmenys, kuriems taikomos integracijos į darbo rinką priemonės arba priemonės, skirtos parengti juos patekimui (grįžimui) į darbo rinką, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos, teikiančios jiems šias paslaugas arba atstovaujančios šiems asmenims, turėtų dalyvauti formuojant, diegiant ir įgyvendinant jiems įtakos turinčią politiką;

55.  pažymi, kad socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant politiką labai skiriasi atskirose valstybėse narėse, tačiau vyrauja bendra tendencija siekiant politinių tikslų naudotis įvairesnių priemonių deriniu; mano, kad socialinio ir institucinio pripažinimo, kuriuo naudojasi socialiniai partneriai, kokybė turėtų būti dar labiau gerinama nacionaliniu lygmeniu ir šis veiksnys turėtų būti visapusiškesnis, nes jis kaip tik smarkiai lemia jų indėlio kokybę; tačiau ypač pabrėžia, kad socialinio dialogo kokybė, atsižvelgiant į šalį ir sektorių, labai skiriasi, ir primygtinai ragina socialinius partnerius kurti tikrą „socialinę partnerystę“ visais lygmenimis;

56.  mano, kad kolektyvinės derybos įrodė esančios veiksminga užimtumo išsaugojimo priemonė ir kad jos leidžia darbdaviams ir darbuotojams rasti veiksmingą išeitį sprendžiant su ekonomikos nuosmukiu susijusias problemas; šiuo atžvilgiu pažymi socialinių partnerių tvirto sutarimo svarbą nacionalinėse sistemose, kuriose yra nustatyta mažiausia darbo teise apibrėžta apsauga;

57.  yra įsitikinęs, kad sėkmingas socialinis dialogas darbo vietoje labai priklauso nuo darbuotojų atstovybėms sudarytų sąlygų, t. y. kokybiškos informacijos tiekimo, reguliaraus mokymosi ir pakankamo laiko veiklai;

58.  yra įsitikinęs, kad vyriausybių vaidmuo yra lemiamas sudarant išankstines sąlygas visapusiškoms ir veiksmingoms kolektyvinėms deryboms ir pasitelkiant trišales struktūras siekiant įtraukti socialinius partnerius į instituciškai garantuotą ir veiksmingą viešosios politikos rengimą lygiomis teisėmis pagal nacionalinę praktiką ir tradicijas;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Socialinės apsaugos komitetui, Europos užimtumo komitetui, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0123. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0466. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0574. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0339. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0371.