Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 ir 192 straipsnius, kuriais siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje (COM(2008)0811),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos priimtas išvadas (2009 m. birželio 26 d. 11462/09),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/12/EB dėl atliekų(1),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2002 m. sausio 17 d. poziciją dėl galutinės Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų: Būtinas ES teisės aktų persvarstymas(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl tarpinės šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl dirvožemio apsaugos teminės strategijos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 25 d. poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl atliekų vežimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančios energijos dalies ES ir konkrečių veiksmų pasiūlymų(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 17 d. poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl teminės atliekų perdirbimo strategijos(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A7–0203/2010),

A.  kadangi Komisijos žaliojoje knygoje siūloma iniciatyva užtikrina galimybę imtis Bendrijos veiksmų biologinių atliekų tvarkymo srityje,

B.  kadangi tinkamas biologinių atliekų tvarkymas sąlygoja aplinkosaugos, bet ir socialinius ir ekonominius privalumus,

C.  kadangi Pagrindų direktyvos dėl atliekų 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atskirose direktyvose gali būti nustatytos konkrečios ar papildomos tam tikrų kategorijų atliekų tvarkymo taisyklės,

D.  kadangi Direktyvoje 1999/31/EB dėl sąvartynų atliekų nepateikiama pakankamai priemonių, skirtų tvariam biologinių atliekų tvarkymui,

E.  kadangi biologinių atliekų tvarkymo taisyklės nėra išsamios ir esamų teisinių priemonių nepakanka siekiant suformuluotų veiksmingo biologinių atliekų tvarkymo tikslų; kadangi dėl šios priežasties būtina parengti konkrečią direktyvą dėl biologinių atliekų tvarkymo; kadangi įvairių biologinių atliekų tvarkymo taisyklių sujungimas į vieną teisės aktą būtų savaime aukšto lygio ir geresnės teisėkūros pavyzdys ir tuo pat metu būtų užtikrinamas paprastumas, didesnis aiškumas, geresnė stebėsena ir įgyvendinimo vykdymas ir teisinis tikrumas tokiu būdu užtikrinant ilgalaikį visuomenės ir privačių investuotojų pasitikėjimą,

F.  kadangi 2010 m. vasario 15 d. Barselonoje vykusios konferencijos dėl biologinių atliekų perdirbimo Europoje, kurioje dalyvavo Taryba, Komisija ir Europos Parlamentas, išvadose(13) pažymėjo, kad būtina veikti, siekiant sukurti Europos biologinių atliekų teisės aktų sistemą, kadangi šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas skatinti tokį reguliavimą,

G.  kadangi konkrečioje direktyvoje dėl biologinių atliekų tvarkymo būtinai turėtų būti užtikrintas lankstumas, kad ši direktyva apimtų įvairias esamas tvarkymo galimybes, turint mintyje daugybę permainingų aplinkybių ir vietos sąlygas, į kurias reikia atsižvelgti,

H.  kadangi dar nėra ištirtos biologinių atliekų tvarkymo pagal labai skirtingas kiekvienos valstybės narės taisykles galimybės; kadangi siekiant užtikrinti veiksmingą ir tvarų išteklių tvarkymą būtina geriau tvarkyti minėtąsias atliekas; kadangi reikėtų skatinti atskirą biologinių atliekų surinkimą siekiant su perdirbimu ir su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusių tikslų ir tokiu būdu siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų, ypač vadovaujantis išteklių veiksmingumo pavyzdine iniciatyva,

I.  kadangi atskiras atliekų surinkimas suteikia galimybes, ypač optimaliam tam tikrų biologinių atliekų rūšių tvarkymui, t. y. vartotojų ir maitinimo įstaigų virtuvės atliekų ir restoranų, kurie naudoja vienkartinius indus, biologinių atliekų ir kompostuojamų atliekų tvarkymui,

J.  kadangi organinių atliekų kompostavimas suteikia galimybes perdirbti biologiškai skaidžius ir kompostuotinus produktus, jau reglamentuotus Bendrijos iniciatyva (eksperimentinės rinkos iniciatyva),

K.  kadangi ES lygmeniu reikia nustatyti biologinių atliekų tvarkymo ir komposto kokybės standartus; kadangi reglamentavus komposto kokybės parametrus, įskaitant integruotą požiūrį, kuriuo užtikrinamas atsekamumas, kokybė ir saugus naudojimas, bus galima užtikrinti pasitikėjimą šiuo produktu; kadangi kompostą reikėtų suklasifikuoti atsižvelgiant į jo kokybę taip, kad komposto panaudojimas neturėtų neigiamo poveikio dirvožemiui ir požeminiam vandeniui bei ypač žemės ūkio produktams, gaunamiems iš šio dirvožemio,

L.  kadangi atsižvelgiant į prastą į sąvartynus šalinamų atliekų kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimą ir norint pasiekti šiuos tikslus reikia papildomų teisinių gairių,

M.  kadangi gali prireikti apsaugos priemonių, būtinų užtikrinant, kad kompostas nesukels dirvožemio ar požeminio vandens taršos,

N.  kadangi galimybes naudoti nekokybišką kompostą, kuris nekenktų aplinkai ar žmonių sveikatai, taip pat reikėtų apsvarstyti ir įvertinti, ir kadangi ES lygmeniu tinkamai apibrėžus galimybes naudoti nekokybišką kompostą ir nustačius kada kompostas laikomas produktu, o kada - atlieka, padėtų valstybėms narėms apsispręsti dėl su kompostu susijusių klausimų,

O.  kadangi „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ yra 2020 m. Europos strategijos pavyzdinė iniciatyva ir kadangi būtina skatinti tausų išteklių naudojimą; kadangi perdirbant biologines atliekas didinamas išteklių veiksmingumas,

P.  kadangi šlapios biologinės atliekos mažina deginimo veiksmingumą; kadangi biologinių atliekų deginimą netiesiogiai skatina Direktyva dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių; kadangi biologinės atliekos gali geriau prisidėti prie kovos su klimato kaita, jas perdirbant į kompostą, kuris pagerintų dirvožemio kokybę ir sąlygotų anglies dioksido sekvestraciją, ir, kad tai šiuo metu nėra skatinama Direktyvoje dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių,

Q.  kadangi anaerobinis skaidymas gaminant biodujas yra veiksminga energijos gavybos priemonė; kadangi gaunamas atliekų pūdymo liekanas galima naudoti komposto gamybai,

R.  kadangi pagrindinis biologinių atliekų tinkamo tvarkymo uždavinys turi būti siekti, kad visos technologinės biologinių atliekų tvarkymo galimybės galėtų būti laikomos atviros, o naujovės, moksliniai tyrimai ir konkurencingumas galėtų būti skatinami,

S.  kadangi visuomenės virsmas atliekas perdirbančia visuomene, mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos vystymas ir naujų „ekologiškų“ darbo vietų kūrimo šioje srityje galimybės labai susiję ir todėl būtina skirti lėšas moksliniams tyrimams dėl poveikio surinkimo darbo aplinkai ir biologinių atliekų tvarkymui,

T.  kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti sąmoningumo didinimo veiklą šioje srityje, ypač mokyklose, kad būtų skatinamas tvarus kietųjų miesto atliekų tvarkymas, o visuomenė supažindinama su atskiro atliekų surinkimo nauda; kadangi savivaldybėms ir savivaldybių įmonėms tenka svarbus vaidmuo teikiant visuomenei konsultacijas ir informaciją atliekų kiekio mažinimo klausimais,

U.  kadangi biologinės atliekos sudaro 30 proc. kietųjų miesto atliekų; kadangi biologinių atliekų apimtys Europos Sąjungoje didėja ir šios atliekos yra didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis ir daro kitokį neigiamą poveikį aplinkai, kai yra paliekamos sąvartynuose tokiomis sąlygomis, dėl kurių šiuo metu atliekų tvarkymas yra ketvirtas šaltinis pagal savo dydį, sąlygojantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų atsiradimą,

V.  kadangi praktikoje tvariu būdu tvarkomos ne tik biologinės buitinės atliekos,

W.  kadangi šių atliekų tvarkymą reikėtų apibrėžti struktūriškai pagal atliekų tvarkymo prioritetų hierarchiją: prevencija ir mažinimas, pakartotinis panaudojimas, perdirbimas, kitų rūšių utilizacija, ypač energijos gamybos reikmėms, ir, kaip paskutinė galimybė, šalinimas į sąvartynus (pagal Pagrindų direktyvos dėl atliekų 4 straipsnį), pagal šią hierarchiją pirmenybė teikiama ne deginimui, o biologinių atliekų perdirbimui, nes šiuo būdu nesusidaro metano dujos ir padedama kovoti su klimato kaita, nes vyksta anglies dioksido sekvestracija ir gerinama dirvožemio kokybė; kadangi biologinių atliekų tvarkymo srityje pirmenybė teikiama prevencijai ir ją užtikrinus sudaromos galimybės užkirsti kelią maisto ir žaliosioms atliekoms, pvz., geriau projektuojant viešuosius parkus, kuriuose auginami mažai priežiūros reikalaujantys augalai ir medžiai,

X.  kadangi jei mes siekiame veiksmingo ir aplinką tausojančio biologinių atliekų tvarkymo, šį klausimą būtina peržiūrėti, taikant integruotą požiūrį energijos ir dirvožemio apsaugos politikos srityse, tai suderinus su klimato kaitos mažinimo tikslais; kadangi dar vienas privalumas yra biologinės įvairovės išsaugojimas, kai apdorotos biologinės atliekos yra naudojamos kaip durpių pakaitalas, šiuo būdu apsaugant šlapynių ekosistemas,

Y.  kadangi anaerobinis skaidymas, kurio metu iš biologinių atliekų gaminamos biodujos, gali svarbiai prisidėti prie tvaraus ES išteklių valdymo ir ES atsinaujinančių energijos išteklių tikslų pasiekimo tvariu būdu,

Z.  kadangi biologines atliekas reikėtų laikyti vertingais natūraliais ištekliais, kuriuos galima naudoti kokybiškam kompostui gaminti ir tokiu prisidėti prie kovos su dirvožemio degradacija Europoje, dirvožemio derlingumo išsaugojimo, cheminių trąšų naudojimo mažinimo žemės ūkyje ir ypač tų, kurių pagrindą sudaro fosforas, ir dirvožemio vandens įgerties savybių gerinimo,

AA.  kadangi valstybėse narėse taikomos skirtingos atliekų tvarkymo sistemos, o atliekų šalinimas į sąvartynus yra plačiausiai Europos Sąjungoje naudojamas, nors ir labiausiai aplinkai kenkiantis, kietųjų miesto atliekų šalinimo būdas,

AB.  kadangi iš biologinių atliekų gaminant degalus transporto priemonėms gaunama didelė nauda aplinkos apsaugos požiūriu,

AC.  kadangi reikia skatinti mokslinius tyrimus ir technologinių naujovių kūrimą biologinių atliekų tvarkymo srityje,

AD.  kadangi taikant atskiro atliekų surinkimo būdą sudaromos sąlygos išvengti užteršimo ir siekti kokybiško komposto gamybos tikslo parūpinant kokybiškų medžiagų biologinių atliekų perdirbimui ir užtikrinant veiksmingesnę energijos gavybą iš atliekų,

AE.  kadangi valstybių narių turima patirtis ir tyrimai parodė, kad svarbu atlikti atskirą surinkimą, kuris yra praktiškas ir aplinkos apsaugos požiūriu bei ekonomiškai tvarus metodas ir kuris turėtų būti privalomas; kadangi atskiras surinkimas turėtų būti būtina sąlyga kokybiško komposto gamybai,

Teisės aktai

1.  ragina Komisiją persvarstyti esamus biologinėms atliekoms taikomus teisės aktus siekiant vadovaujantis subsidiarumo principu iki 2010 m. pabaigos parengti pasiūlymą dėl konkrečios direktyvos, kurioje būtų nustatyta, inter alia:

2.  ragina Komisiją pateikti kiekybinį vertinimą pagal išmetamo CO2 kiekio sumažinimo perdirbant ir kompostuojant nacionalinius planus;

3.  pažymi, kad būsimuose Europos Sąjungos teisės aktuose turėtų būti numatytos teisinės gairės bei išaiškinimai valstybėms narėms ir kad šiuose taisės aktuose valstybės narės turėtų būti skatinamos investuoti į biologinių atliekų tvarkymą; ragina Komisiją remti valstybes nares joms nustatant atliekų rūšiavimo sistemas ir nustatyti privalomus ir plataus užmojo tikslus, susijusius su šių atliekų perdirbimu;

4.  primena, kad pagal 2002 m. liepos 22 d. Šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos, skirtos 2001 – 2010 m., 8 straipsnio 2 dalies iv pastraipą Komisiją buvo įpareigota sukurti teisės aktus dėl biologiškai skaidžių atliekų kaip prioritetą, padėsiantį pasiekti gamtos išteklių ir atliekų tvaraus panaudojimo ir tvarkymo tikslą, tačiau net ir po aštuonių metų jokie teisėkūros pasiūlymai nėra pateikti ir tai yra nepriimtina;

5.  ragina Komisiją savo poveikio vertinimo ataskaitoje pateikti patobulintą biologinių atliekų tvarkymo sistemą, atsižvelgiant į atskirai surinktų biologinių atliekų grąžinamąjį perdirbimą, komposto naudojimo naudą žemės ūkiui ir aplinkai, mechaninio bei techninio apdorojimo galimybes ir biologinių atliekų naudojimą gaminant energiją; mano, kad šia poveikio vertinimo ataskaita reikėtų remtis rengiant naują Europos Sąjungos teisės aktą dėl biologiškai skaidžių atliekų;

Naudojimas

6.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis nustatyti kokybiško komposto gamybos ir naudojimo kriterijus ir patvirtinti galutiniams produktams taikomus mažiausius reikalavimus, vadovaujantis atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvos 6 straipsniu, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įvairių rūšių komposto, gaunamo tvarkant biologines atliekas, įvairių rūšių naudojimo klasifikavimo pagal kokybę sistemą pagal strategiją, pagrįstą integruotu požiūriu, kuris užtikrina ne tik kokybę, bet ir produkto atsekamumą ir saugų naudojimą;

Energetika

7.  mano, kad anaerobinis skaidymas gali būti ypač naudingas biologinėms atliekoms, nes jis gali praturtinti dirvožemį maisto medžiagomis, būti naudingas atliekų pūdymui ir taip pat biodujoms, kurios yra atsinaujinanti energija, kurią galima paversti biometanu arba panaudoti pagrindinės apkrovos elektros gamybai;

8.  mano, jog siekiant, kad biologinių atliekų deginimas taptų įmanoma alternatyva, kuri užimtų vietą atliekų tvarkymo hierarchinėje sistemoje, reikia patenkinti svarbiausią sąlygą – deginimas ir energijos gavyba iš atliekų turi vykti kartu;

9.  pabrėžia, kad iš biologinių atliekų išgaunat energiją reikėtų kreipti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą ir tvarų vystymąsi, ir kad dėl to šie produktai visų pirma turėtų būti naudojami kuo veiksmingiau; todėl dar kartą primena, kad atskirai rinkti atliekas būtina pagal Direktyvos dėl atliekų sąvartynų reikalavimus(14) siekiant tiekti kokybiškas, tinkamas perdirbti biologines atliekas ir pagerinti energijos gavybos iš atliekų veiksmingumą;

10.  pažymi, kad diversijos, perdirbimo ir biodujų gamybos rodikliai, visi technologijų įrankiai ir pasirinkimai, kurie didina išteklių perdirbimą ar biodujų gamybą, turi išlikti pasirenkamais;

11.  mano, kad biologinės atliekos – tai vertingi atsinaujinantieji energijos ištekliai, naudingi elektros ir transportui skiriamo biologinio kuro gamybai ir įleidimui į dujų tiekimo tinklą, kadangi gryninant iš biologinių atliekų išsiskiriančias dujas galima išskirti biometaną (daugiausiai metaną (nuo 50 proc. iki 75 proc.) ir anglies dioksidą) ir ragina Komisiją ištirti iš populiarinti biologinių atliekų naudojimo biodujų gamybai būdus;

12.  pabrėžia, kad reikėtų labiau vengti biologinių atliekų šalinimo į sąvartynus, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad biologinės atliekos gali padėti iki 2020 m. įgyvendinti ES tikslą, kad 20 % suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių šaltinių energija, ir tikslą, kuris numatytas ES kuro kokybės direktyvoje; primena, kad atsinaujinančių energijos išteklių direktyva skatinama naudoti įvairių rūšių biomasę, įskaitant biologines atliekas kaip atsinaujinantį energijos šaltinį, energijai gauti, ir kad iš atliekų pagamintas biokuras yra dvigubai svarbus siekiant, kad 10 % transporto sektoriuje suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių šaltinių energija; taigi ragina valstybes nares įgyvendinant integruotą atliekų tvarkymo prioritetų hierarchijos politiką savo nacionaliniuose teisės aktuose atsižvelgti į energijos gavybą iš biologiškai skaidžių atliekų dalių ir pasidalyti pažangiąja patirtimi;

Moksliniai tyrimai ir naujovės

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti mokslinius tyrimus ir technologinių naujovių kūrimą biologinių atliekų tvarkymo srityje;

14.  ragina Komisiją toliau dalyvauti atliekant biologinių atliekų tvarkymo tyrimus siekiant geriau nustatyti jo teikiamą naudą dirvai, taip pat įvertinti energijos gavybą iš atliekų ir poveikį aplinkai;

Sąmoningumas ir informacija

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sąmoningumo biologinių atliekų klausimais didinimo veiklą, ypač mokyklose ir aukštojo mokymo įstaigose, remiant mažiau atliekų išskiriančios veiklos modelius, skatinant tvarų biologinių atliekų ir kietųjų komunalinių atliekų tvarkymą ir visuomenę supažindinant su atliekų mažinimo ir perdirbimo klausimais ir atskiro atliekų surinkimo ir biologinių atliekų biologinio apdorojimo nauda; taigi pabrėžia svarbų miestų, savivaldybių ir savivaldybių įmonių vaidmenį konsultuojant piliečius ir teikiant jiems informaciją apie atliekų prevenciją;

Aplinkos aspektai

16.  mano, kad apdorotos biologinės atliekos turi būti panaudotos organinių medžiagų ir visų maisto medžiagų ciklo, ypač fosfatų ciklo, išsaugojimui, jas grąžinant atgal į dirvožemį, todėl ragina Komisiją pripažinti, kad būtina patikrinti, kaip politika prisideda prie ypač spartaus ir nepriimtino pasaulio fosfatų išteklių nykimo mažinimo;

17.  pabrėžia, kad biologines atliekas, neturinčias kenksmingų medžiagų, reikia laikyti vertingais gamtos ištekliais, kurie gali būti naudojami kokybiškam kompostui gaminti;

18.  mano, kad žemės ūkio ateitis taip pat priklausys nuo dirvožemio derlingumo išsaugojimo ir atkūrimo; pažymi, kad geros kokybės komposto naudojimas žemės ūkyje gali padėti išsaugoti dirvos derlingumą, gerinti dirvožemio vandens įgertį ir pajėgumą kaupti anglies dioksidą ir mažiau naudoti chemines trąšas; pabrėžia valstybių narių vaidmenį, užtikrinant kokybiško komposto naudojimą žemės ūkio paskirties žemėje;

19.  primena, kad kompostuojant gali būti sudėtinga kontroliuoti sudėtinių medžiagų išsiskiriamas dujas, todėl gali kilti didelis pavojus gamtinei aplinkai ir atmosferai; primena, kad siekiant tinkamai kompostuoti, ypač namų ūkio atliekas, reikia taip pat užtikrinti, kad nuotekos iš kompostavimo vietos nepatektų į gruntinius vandenis;

20.  pabrėžia, kad siekiant įvairių lygmenų tikslų (kova su klimato atšilimu, dirvožemio degradacija bei erozija, atsinaujinančių energijos šaltinių tikslų įgyvendinimas), kompostavimo ir atskirai surinktų atliekų rauginimo derinys be abejonės sukuria pridėtinę vertę ir jį reikėtų skatinti;

21.  todėl ragina Komisiją pasiūlyti nacionalinius biologinių atliekų perdirbimo tikslus, siekiant sumažinti biologinių atliekų, kurioms tvarkyti naudojami mažiausiai palankūs būdai, kaip sąvartynai ir deginimas, kiekius;

Atliekų sąvartynų direktyvos laikymasis

22.  primena, kad atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas pagal bendrą atliekų tvarkymo metodų hierarchiją: prevencija, perdirbimas, medžiagų atgavimas kitokiais būdais, ypač energijos gavybos tikslais, ir kraštutiniu atveju – šalinimas į sąvartynus (Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnis ir Direktyva 2008/98/EB(15)); ragina Komisiją dar labiau stengtis užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų vykdomos ir taikomos teisės nuostatos dėl šalinimo į sąvartynus;

23.  atkreipia dėmesį į esamus valstybių narių skirtingas nacionalines teisės priemones ir įvairių atliekų tvarkymo sistemų skirtumus ir į tai, kad šalinimas į sąvartynus tebėra Europos Sąjungoje daugiausia naudojamas kietųjų komunalinių atliekų šalinimo būdas; ragina valstybes nares sustiprinti jų bendradarbiavimą, keisti pažangiąja patirtimi biologinių atliekų tvarkymo srityje;

24.  mano, kad mechaninis ir biologinis apdorojimas (angl. MBT) – tai veiksmingas būdas siekiant žymiai sumažinti į sąvartynus šalinamų puvių atliekų kiekį ir panaudoti jas kompostavimui, energijos iš atliekų gavybai ir jas skaidyti anaerobiniu būdu;

Ekonominiai aspektai

25.  mano, kad reikia sukurti finansinių paskatų plėsti tokią atskiro surinkimo sistemą ar kitas biologinių atliekų tvarkymo sistemas, padeda didinti išteklių atkūrimą;

26.  pabrėžia, kad siekiant skatinti Europos komposto rinkos plėtrą reikia pagerinti biologinių atliekų tvarkymą ir komposto kokybės standartų derinimą;

27.  mano, kad kompensuojant papildomas išlaidas, susijusias su tarša kenksmingomis medžiagomis, reikėtų vadovautis principu „teršėjas moka“, kad, jei esama neigiamo šalutinio tręšimo biologinėmis atliekomis poveikio, mokėtų ne žemės ūkio srities atstovai;

28.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių jau sukurta tam tikra infrastruktūra, tačiau reikalingos finansinės paskatos galimoms komposto bei anaerobinio pūdymo liekanų, bioenergijos ir biologinio kuro iš biologinių atliekų rinkoms sukurti ir įtvirtinti;

29.  pabrėžia transporto priemonių kuro gamybos iš biologinių atliekų ekologinę naudą; ragina valstybes nares pagal atliekų hierarchiją į tai atsižvelgti įgyvendinant atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvą ir Komisiją tai atspindėti savo įgyvendinimo gairėse;

30.  ragina Komisiją į visus dabartinius ar papildomus poveikio tyrimus dėl šio klausimo įtraukti tai, kokios lėšos, ekonomikos paskatinimas ar pagalba galėtų būti sutelkta ar nustatyta tinkamam biologinių atliekų tvarkymo vystymui ir įgyvendinimui;

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 114, 2006 4 27, p. 9. (2) OL L 182, 1999 7 16, p. 1. (3) OL C 271 E, 2002 11 7, p. 154. (4) OL C 66 E, 2009 3 20, p. 29. (5) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44. (6) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 18. (7) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 281. (8) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 138. (9) OL C 272 E, 2006 11 9, p. 59. (10) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 599. (11) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 81. (12) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 135. (13) 2010 m. kovo 9 d. Tarybos sekretoriato raštas, Tarybos dokumentas 7307/10. (14) Direktyva 1999/31/EB, 17 konstatuojamoji dalis. (15) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.