2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių nuostatas dėl mikrosubjektų (COM(2009)0083 – C6-0074/2009 – 2009/0035(COD))

P7_TA(2010)0052 A7-0011/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0083),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 44 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0074/2009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 50 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0011/2010),

1.   priima pirmuoju svarstymu poziciją, kuri išdėstyta žemiau;

2.   ragina 2010 m. atlikti bendrą Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų peržiūrą;

3.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta pirmuoju svarstymu 2010 m. kovo 10 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/.../ES, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių nuostatas dėl mikrosubjektų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą(3),

kadangi:

(1)   2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pabrėžė, kad mažinti administracinę naštą yra svarbu norint skatinti Europos ekonomiką ir kad būtinos didelės bendros pastangos administracinei naštai ES mažinti.

(2)  Apskaita pripažinta viena iš pagrindinių sričių, kuriose gali būti mažinama įmonių administracinė našta Sąjungoje.

(3)  Savo Komunikate dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse Komisija įvardijo galimus 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių(4), pakeitimus, įskaitant galimybę valstybėms narėms pasirinktinai netaikyti mikrosubjektams prievolės pagal minėtą direktyvą rengti metines finansines ataskaitas.

(4)  Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(5) apibrėžtos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės. Tačiau po konsultacijų su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad toje rekomendacijoje nurodytos labai mažoms įmonėms nustatytos ribos apskaitos tikslais gali būti pernelyg didelės. Todėl norint taikyti direktyvos nuostatas įmonėms, kurioms nustatytos mažesnės bendros balanso sumos ir grynosios apyvartos ribos, palyginti su labai mažoms įmonėms nustatytomis ribomis, reikėtų nustatyti labai mažų įmonių – mikrosubjektų – pogrupį.

(5)  Daugeliu atvejų mikrosubjektai užsiima veikla vietos ar regioniniu lygiu ir nevykdo tarpvalstybinės veiklos arba tokią veiklą vykdo ribotai, ir turi ribotus išteklius, kad laikytųsi didelių teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, mikrosubjektai yra svarbūs naujoms darbo vietoms kurti, moksliniams tyrimams skatinti ir naujoms ekonominės veiklos rūšims plėtoti bei kurti.

(6)  Tačiau dažnai mikrosubjektams taikomos tokios pačios atskaitomybės taisyklės kaip ir didesnėms bendrovėms. Dėl tokių taisyklių jiems tenka jų dydžio neatitinkanti našta, todėl tokia mažiausioms įmonėms, palyginti su didesnėmis įmonėmis, tenkanti našta nėra proporcinga. Todėl turėtų būti galima mikrosubjektams netaikyti prievolės rengti metines finansines ataskaitas, net jei tokių ataskaitų duomenys naudojami statistinei informacijai. Tačiau mikrosubjektams vis tiek turi būti taikomas įpareigojimas tvarkyti registrus, iš kurių būtų matyti bendrovės verslo sandoriai ir finansinė padėtis, o šį būtiniausią reikalavimą valstybės narės gali papildyti kitais įpareigojimais.

(7)  Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė administracinei naštai mažinti 2008 m. liepos 10 d. nuomonėje paragino nedelsiant įteisinti valstybėms narėms galimybę pasirinktinai netaikyti mikrosubjektams prievolės rengti metines finansines ataskaitas pagal Direktyvą 78/660/EEB.

(8)   2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje dėl apskaitos reikalavimų, susijusių su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, ypač mikroįmonėmis(6) Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriuo valstybėms narėms būtų leista mikrosubjektams netaikyti Direktyvos 78/660/EEB.

(9)  Atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje nustatytos ribos bus taikomos įmonėms, kurių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje itin skiriasi, ir į tai, kad mikrosubjektų veikla nedaro poveikio tarptautinei prekybai ar vidaus rinkos veikimui, valstybės narės, įgyvendindamos direktyvą nacionaliniu lygmeniu, turėtų atsižvelgti į tų ribų poveikio skirtumą.

(10)  Kadangi būtina užtikrinti taip pat ir mikrosubjektų skaidrumą ir siekdamos, kad mikrosubjektai būtų atviri ir turėtų prieigą prie finansų rinkų, valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą 78/660/EEB, turėtų atsižvelgti į ypatingas savo rinkų sąlygas ir poreikius.

(11)  Kadangi šios direktyvos tikslo – sumažinti mikrosubjektų administracinę naštą – valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo poveikio to tikslo geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principo, šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(12)  Todėl Direktyvą 78/660/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB pakeitimai

Direktyvoje 78/660/EEB įterpiamas šis straipsnis:"

1a straipsnis

1.  Išsaugodamos reikalavimą tvarkyti registrus, iš kurių būtų matyti bendrovės verslo sandoriai ir finansinė padėtis, valstybės narės gali numatyti, kad šia direktyva nustatytos prievolės nebūtų taikomos bendrovėms, kurios balanso sudarymo datą neviršija dviejų iš trijų toliau pateiktų kriterijų ribų:

2.  Jei dvejus finansinius metus iš eilės balanso sudarymo dieną bendrovė viršija dviejų iš 1 dalyje išvardytų trijų kriterijų ribas, tai bendrovei nebetaikoma toje dalyje nurodyta lengvata.

Jei balanso sudarymo dieną bendrovė nustojo viršyti dviejų iš 1 dalyje išvardytų trijų kriterijų ribas, ji gali naudotis toje dalyje nurodyta išimtimi su sąlyga, kad ji dvejus finansinius metus iš eilės nebuvo viršijusi minėtų ribų.

3.  Euro neįsivedusių valstybių narių atveju, nacionaline valiuta išreikšta suma, prilygstanti 1 dalyje nurodytoms sumoms, yra apskaičiuojama taikant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą tos dienos, kurią įsigaliojo bet kuri direktyva, kurioje šios sumos nustatytos, valiutų keitimo kursą.

4.   1 dalies a punkte nurodytą bendrą balanso sumą sudaro 9 straipsnyje (Turtas) A–E punktuose nurodytas turtas arba 10 straipsnio A–E punktuose nurodytas turtas.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Jei ir kai valstybės narės nusprendžia pasinaudoti Direktyvos 78/660/EEB 1a straipsnyje numatyta galimybe, jos priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus laikytis šios direktyvos, ypač atsižvelgdamos į nacionaliniu lygmeniu vyraujančią padėtį, susijusią su įmonių, kurioms taikomos tame straipsnyje nustatytos ribos, skaičiumi. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 317, 2009 12 23, p. 67. (2) OL C 317, 2009 12 23, p. 67. (3) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 222, 1978 8 14, p. 11. (5) OL L 124, 2003 5 20, p. 36. (6) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 58.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl „ES 2020“

P7_TA(2010)0053 RC-B7-0151/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į neoficialų Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl strategijos „ES 2020“ ir jos išvadas (SEC(2010)0116),

–   atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)0114),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos dokumentą „Septyni Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmai“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi strategijos „ES 2020“ tikslas – ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, nes 4 proc. BVP sumažėjimas susijęs su pramonės gamyba ir tai, kad darbo neturi daugiau kaip 23 mln. moterų ir vyrų, gali būti vadinama ekonomine ir humanitarine katastrofa,

B.   kadangi Lisabonos strategija buvo sėkminga tik iš dalies dėl silpnos valdymo struktūros, atskaitomybės trūkumo, daugybės skirtingų tikslų, sujungtų į vieną itin sudėtingą tikslą, per didelių tikslų ir neaiškumo, dėl neaiškaus pagrindinio tikslo ir neskaidrumo ir kadangi dėl šių priežasčių Parlamentas džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl strategijos „ES 2020“ ir su ja susijusių tikslų ir programos,

Bendrosios pastabos

1.   mano, kad strategija „ES 2020“ visų pirma turėtų būti veiksminga priemonė ekonomikos ir finansų krizei įveikti, pagal kurią ES atgaivinimo procesui būtų suteikta paskatų ir nuoseklumo Europoje mobilizuojant ir koordinuojant visas nacionalines ir Europos priemones;

2.   atsižvelgiant į tai, kad per daug ankstesnės Lisabonos strategijos tikslų nebuvo pasiekta, džiaugiasi Europos Vadovų Tarybos sprendimu nustatyti mažiau, bet aiškesnių, realistiškesnių ir geriau kiekybiškai įvertinamų tikslų;

Socialinė rinkos ekonomika

3.   mano, kad tvarus, aukštos kokybės visiškas vyrų ir moterų užimtumas yra svarbus tikslas, kurio ES turėtų siekti ir kurį galima pasiekti tik jei ES institucijos ir valstybės narės įgyvendins būtinas reformas;

4.   pažymi, kad nedarbas yra svarbiausias klausimas dabartinėse diskusijose dėl krizės; mano, kad siekiant visapusiškai spręsti didelio ir vis augančio nedarbo problemas ES privalo įgyvendinti ambicingą socialinę darbotvarkę, įskaitant ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo skatinimą, kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, padedant darbuotojams derinti darbą su priežiūros pareigomis, sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą, skatinant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir kovojant su diskriminacija bei remiant lyčių aspekto integravimą ir lyčių lygybę, taip pat darbuotojų teises ir geras darbo sąlygas; ragina valstybes nares spręsti nedarbo problemą sudarant jaunimui daugiau mokymų ir stažuočių galimybių, kartu apsaugant jaunimą nuo nesąžiningo įdarbinimo tvarkos;

5.   mano, kad siekiant spręsti didelio ir vis augančio nedarbo problemas ES privalo įgyvendinti ambicingą socialinę darbotvarkę, įskaitant tvirtesnę lyčių lygybės strategiją ir integracijos politiką;

6.   mano, kad ES būtina sukurti labiau viską apimančią ir konkurencingą darbo rinką, naudojant socialinės apsaugos sistemų restruktūrizaciją ir suteikiant darbdaviams didesnį lankstumą, tuo pat metu užtikrinant tinkamas trumpalaikes nedarbo pašalpas ir aktyvų darbo paieškų rėmimą;

7.   ragina ES lengvinti laisvą visų piliečių judėjimą, įskaitant darbuotojus, specialistus, verslo atstovus, mokslininkus, studentus ir pensininkus;

8.   ragina ES išnagrinėti Europos schemų, skirtų palengvinti žinių judėjimą bei stabdyti Europos protų nutekėjimą ir tarptautiniu mastu skatinti kompetenciją bei plėtoti pirmaujančių universitetų tinklus, galimybę; mano, kad vadinamosios penktosios, t. y. žinių judėjimo, laisvės sukūrimas turėtų prie to prisidėti;

9.   apgailestauja, kad pradiniame pasiūlyme dėl „ES 2020“ strategijos nebuvo paminėtas žemės ūkio sektorius, nepaisant žemės ūkio potencialo aktyviai prisidėti prie pagrindinių problemų, kilsiančių ateityje, sprendimo; mano, kad turint tinkamą politikos sistemą ir pakankamai biudžeto lėšų, žemės ūkis ir miškininkystė gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant visą Europos strategiją, kuri skiriama ekonomikos atgaivinimui užtikrinti ir su klimato kaita susijusiems tikslams pasiekti, taip pat šie sektoriai gali padėti užtikrinti ES ir pasaulio aprūpinimą maistu, augimą ir darbo vietų kūrimą;

Siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“ reikalinga stipri Europos valdymo sistema

10.   mano, kad strategijoje „ES 2020“ turėtų būti pateiktas ryžtinga, nuoseklesnė ir tikslais pagrįsta ekonominės krizės įveikimo strategija, užtikrinanti didesnį sutampančių strategijų ryšį, pvz., Tvaraus vystymosi strategijos ir Stabilumo ir augimo pakto (SAP), siekiant sukurti teisingą, tvarią ir klestinčią Europą;

11.   mano, kad Lisabonos strategiją ištiko nesėkmė dėl valstybių narių įsipareigojimo ir nuosavybės trūkumo, susijusių su sutartų veiksmų plano įgyvendinimu, bei dėl veiksmingų iniciatyvų ir privalomų priemonių trūkumo ES lygmenyje;

12.   ragina Europos Vadovų Tarybą atsisakyti atvirojo koordinavimo metodo, paremto ekonomikos politikos srityje pažangiausios patirties mainais ir tarpusavio spaudimu; ragina Komisiją naudoti visas Lisabonos sutarties nuostatas, esančias straipsniuose, pavyzdžiui: 121, 122, 136, 172, 173 ir 194 straipsnius, koordinuojant valstybių narių ekonomikos reformas ir veiksmų planus;

13.   pabrėžia, kad Komisiją turėtų parengti tikslią kliūčių suvestinę ir pasiūlyti veiksmus šioms pagrindinėms kliūtims įveikti, siekiant baigti kurti vidaus rinką;

14.   ragina Komisiją laikantis subsidiarumo principo pateikti naujų priemonių, pvz., reglamentų ir direktyvų, taip pat galimų sankcijų toms valstybėms narėms, kurios neįgyvendina strategijos „ES 2020“, ir paskatų toms, kurios šią strategiją įgyvendina;

15.   primena, kad Komisija ir Europos Vadovų taryba pabrėžė itin svarbų Europos Parlamento vaidmenį rengiant strategiją „ES 2020“, taigi turėtų gerbti Parlamento išimtines teises, pateikdamos Parlamentui metines politikos rekomendacijas prieš Europos Vadovų Tarybai priimant sprendimą; ragina Tarybą ir Komisiją pripažinti svarbų Parlamento vaidmenį įgyvendinant strategiją „ES 2020“; mano, kad būtina parengti tarpinstitucinį susitarimą siekiant įtvirtinti demokratinius ir efektyvius būsimus veiksmus, kuriame taip pat turėtų būti įtrauktas Tarybos pasižadėjimas nepritarti strategijos pakeitimams artimiausiu metu oficialiai prieš tai nepasitarus su Parlamentu;

16.   pabrėžia, kad būtina geriau bendradarbiauti su nacionaliniais parlamentais ir pilietine visuomene; mano, kad didesnis dalyvių dalyvavimas sąlygos didesnį spaudimą nacionalinėms administracijoms pasiekti rezultatų;

17.   mano, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, turėtų parengti nacionalinių veiksmų planų projektus, tam tikriems jų ekonomikų makroekonomikos aspektams nustatant minimalias ir maksimalias vertes;

18.   pažymi, kad Europos Audito Rūmai kritikavo Komisijos ir valstybių narių vykdomo ES biudžeto įgyvendinimą; kadangi valstybės narės pačios valdo 80 proc. ES biudžeto, todėl mano, kad Komisija turėtų taikyti didesnį spaudimą valstybėms narėms imtis atsakomybės tinkamai tvarkyti šias lėšas ir pasvarstyti galimybę taikyti baudas, jei valstybės narės atsisako bendradarbiauti;

19.   mano, kad valstybės narės turėtų nurodyti, kaip jos naudoja ES lėšas siekdamos įvairių strategijos „ES 2020“ tikslų ir kad ES finansavimas turėtų priklausyti nuo rezultatų ir atitikties „ES 2020“ strategijos tikslams;

Euro tvirtumo apsauga stiprinant finansinę priežiūrą

20.   pabrėžia, kad biudžeto konsolidavimą ir ekonomikos politiką būtina glaudžiai konsoliduoti siekiant padidinti augimą, kurti darbo vietas ir užtikrinti euro stabilumą ateityje; mano, kad valstybės narės privalo laikytis Europos stabilumo ir augimo pakto kriterijų, kartu išlaikydamos pusiausvyrą tarp nacionalinio deficito mažinimo, investicijų ir socialinių reikmių;

21.   mano, kad tai, jog kai kurios euro zonos valstybės narės nesugeba laikytis persvarstyto SAP, parodo, kad reikia stiprinti Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ekonominį koordinavimą; mano, kad euro zonos problemas reikėtų spręsti Europos Sąjungos lygmeniu ir apgailestauja, kad nėra euro stabilumo apsaugos mechanizmų;

22.   atkreipia dėmesį, kad spekuliaciniai išpuoliai prieš šalis, patiriančias ekonominių sunkumų, dar labiau didina jų ekonomines problemas ir joms tampa labai brangu skolintis pinigų;

23.   pabrėžia, kad būtina Europos priežiūros institucija, kuri prižiūrėtų mikro ir makro lygių finansų stabilumą, užkertant kelią ateities krizėms; pabrėžia būtinybę sukurti veiksmingą Europos bankų sistemą, kuri užtikrintų, kad Europa ir toliau liktų kaip vienas iš pirmaujančių finansinių centrų ir viena iš pirmaujančių pasaulio ekonomikų; pabrėžia, kad priežiūra negali būti tik nacionalinis klausimas, nes rinkos yra tarptautinės ir finansinės institucijos veikia tarptautiniu mastu;

Europos vidaus rinkos galimybių atskleidimas

24.   pabrėžia, kad bendroji rinka labai prisideda prie Europos klestėjimo, ir džiaugiasi, kad Mario Monti patikėta užduotis pasiūlyti naujų ir proporcingų idėjų siekiant išjudinti Europos bendrąją rinką; mano, kad, jei vidaus rinka yra pagrindinė strategijos „ES 2020“ sritis, Taryba ir Komisija turėtų pateikti pasiūlymų siekiant baigti kurti vidaus rinką;

25.   pažymi, kad kai kurios vyriausybės taiko ekonominį protekcionizmą, kuris kelia grėsmę 50 metų kurtai ekonomikos integracijai ir solidarumui;

26.   primena valstybėms narėms, kad jos gali naudoti tvirtesnio bendradarbiavimo metodą srityse, kuriose derybos pateko į aklavietę;

27.   mano, kad būtina baigti kurti energetikos vidaus rinką siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, apjungti atsinaujinančios energijos šaltinius ir užtikrinti tiekimo saugumą; mano, kad tvarūs, mažai anglies dvideginio išskiriantys energijos šaltiniai turėtų sudaryti didelę viso ES energijos šaltinių derinio dalį;

28.   mano, kad Europos pramonė turėtų pasinaudoti savo pagrindiniu vaidmeniu kuriant tvarią ekonomiką ir ekologiškas judumo technologijas pasinaudodama jų eksporto galimybėmis; mano, kad kartu dėl to sumažėtų priklausomybė nuo išteklių ir taptų lengviau laikytis būtinų „20-20-20“ klimato kaitos tikslų; tačiau pabrėžia, kad ES ekonomikai būtina pakankamai aukštų technologijų žaliavų šiam tikslui pasiekti;

MVĮ ir darbo vietų kūrimo skatinimas

29.   mano, kad Komisija turėjo skirti didesnį dėmesį mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skatinimui ir paramai joms, nes daugiausia darbo vietų sukuriama šiame sektoriuje ir jo atnaujinimas bei technologinė pažanga itin svarbūs išjudinant mūsų ekonomiką; mano, kad reikia daugiau pasiūlymų, kuriais siekiama mažinti biurokratiją ir skatinti naujoviškas idėjas;

30.   pabrėžia, kad smulkaus verslo aktas yra tik pirmas žingsnis, tačiau toliau turėtų būti veikiama ryžtingiau; manoma, kad pirmenybė turėtų būti teikiama MVĮ palankiems įstatymams, siekiant skatinti verslumą ir suteikti daugiau finansavimo sąlygų;

31.   pabrėžia, kad norint sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“ dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ ir darbo vietų kūrimo skatinimui ne tik prekybos ir paslaugų srityse, bet ir pramonės bei žemės ūkio sektoriuose, nes jie itin svarbūs mūsų būsimai ekonomikai;

32.   mano, kad senstantiems Europos gyventojams reikalinga visą gyvenimą trunkančio mokymosi politika ir lankstesnis išėjimo į pensiją amžius (kai darbuotojai tai pasirenka), kad galima būtų išlaikyti darbo rinkoje aktyvių asmenų skaičių ir sustiprinti socialinę įtrauktį; mano, kad dažnai nepaisoma vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų darbuotojų užimtumo galimybių, ir tikisi pasiūlymų, kuriais būtų siekiama padidinti minėtų asmenų galimybes; be to, ragina Komisiją pateikti kovos su jaunimo nedarbu strategiją;

Biudžetas, atspindintis visą apimantį, pažangų ir tvarų augimą, kuris yra XXI amžiaus prioritetas

33.   mano, kad dabartinis biudžetas nepakankamai atitinka finansinius poreikius, susijusius su kova su XXI amžiaus iššūkiais; ragina Komisiją pateikti ryžtingą pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama, kad strategija „ES 2020“ taptų sėkminga;

34.   ragina Komisijos naujoje strategijoje išlaikyti Lisabonos strategijos tikslą sudarant ES ir valstybių narių biudžetus 3 proc. BVP skirti moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama Europos mokslinius tyrimus padaryti veiksmingesnius, racionalizuojant esamas struktūras, mažinant biurokratiją ir sukuriant moksliniams tyrimams ir naujovėms palankesnę investicijų viešajame ir privačiajame sektoriuose; mano, kad siekiant, jog vadinamasi žinių trikampis būtų veikiantis, būtina gerinti švietimą ir pasiekti, kad inovacijų sistemos būtų labiau struktūriškai apibrėžtos ir veiksmingesnės, tuo pat metu remiant didelio poveikio technologijas; ragina valstybes nares geriau išnaudoti sanglaudos politikai ir moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai skiriamų fondų sąveikos galimybes;

35.   mano, kad reikėtų suteikti įtakingesnį vaidmenį Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) remiant investicijas į infrastruktūrą, ekologiškas technologijas, naujoves ir MVĮ;

36.   pabrėžia, kad pradėti rūpintis naujovėmis reikia nuo geresnio švietimo ir ragina Komisiją skatinti naujas verslo, mokslo ir universitetinių mokslinių tyrimų sričių partnerystes;

37.   ragina laikytis plataus požiūrio į būsimą ES naujovių politiką; mano, kad didelio poveikio technologijoms reikėtų skirti pakankamai lėšų siekiant, kad Europa taptų šių sričių lydere;

38.   mano, kad transporto sektorius – svarbus veikėjas siekiant strategijoje „ES 2020“ numatyto tvaraus augimo ir kad šis sektorius daug prisideda prie ekonomikos augimo, kuris reikalingas norint įgyvendinti „ES 2020“; mano, kad atsižvelgiant į tai svarbu derinti skirtingas priemones, pvz., energijos šaltinių derinimą, kainų nustatymo priemones ir realistišką išorės sąnaudų įtraukimo į vidaus sąnaudas strategiją, ir kad šioms priemonėms turėtų būti taikomi aiškesni ir realistiškesni tikslai, kurie turėtų būti nuolat peržiūrimi;

39.   primena, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra europinio projekto kertinis akmuo, tačiau šiuo metu jai gresia ekonominės krizės pasekmių pavojus; mano, kad strategija „ES 2020“ turi istorinę galimybę išsaugoti ir sustiprinti Europos sanglaudą, visų pirma pasitelkus skaidrią, paprastą ir sumanią sanglaudos politiką, apsaugotą nuo renacionalizavimo, taip pat taikant ilgalaikį ir nuoseklų finansinį transeuropinių tinklų ir energetinį planą, laisvą ir visiems vienodą prieigą prie IRT ir plačiajuosčio ryšio technologijų, siekiant sudaryti žmonėms, visų pirma jaunimui, galimybes laisvai ir tuo pat metu protingai naudoti naujausias ryšių technologijas;

40.   mano, kad pramonės politika labai svarbi siekiant palengvinti perėjimą prie tvarios ekonomikos; mano, kad ES turėtų skatinti naujoves siekdama vystyti aplinkai nekenkiančius gamybos būdus ir, kai reikia, leisti laikinai teikti kompensacijas, kad Europos pramonė taptų ekologiškesnė pasaulio rinkų kontekste;

41.   mano, kad ES turi imtis didelių ekonomikos projektų, pavyzdžiui: tikrojo Europos energetikos tinklo, Galileo projekto baigimo, plataus ekologiškos technologijos taikymo, įskaitant nuolatinį ES pastatų renovavimą, „e- sveikatą“ ir pastangas gerinti ir atnaujinti informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą;

42.   pabrėžia, kad mano, jog ši rezoliucija yra tik pirmas žingsnis, ir pateiks išsamesnę rezoliuciją dėl kliūčių, problemų ir pavyzdinių projektų per birželio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą;

o
o   o

43.   paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl R. Goldstone'o rekomendacijų Izraelio ir Palestinos klausimais įgyvendinimo

P7_TA(2010)0054 RC-B7-0136/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga, t. y. pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinės valstybės principus ir pagarbą žmogaus teisėms, kaip numatyta Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnyje,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų,

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, priimtas 2009 m. gruodžio 8 d.,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų tiriamosios misijos ataskaitą konflikto Gazos ruože klausimu,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/10,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2010 m. vasario 5 d. pranešimą JT Generalinei Asamblėjai,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2010 m. vasario 26 d. rezoliuciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į faktą, kad judėjimas „Hamas“ įtrauktas į ES sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą,

A.   kadangi ginkluoto konflikto Gazos ruože, kuris prasidėjo 2008 m. gruodžio 27 d. ir baigėsi 2009 m. sausio 18 d., metu žuvo daugiau nei 1400 palestiniečių ir 13 izraeliečių ir buvo suniokota civilinė infrastruktūra,

B.   kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2009 m. lapkričio 5 d. rezoliucijoje Nr. 64/10 ragino visas šalis atlikti nepriklausomus, patikimus ir tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus,

C.   kadangi JT Generalinis Sekretorius 2009 m. gruodžio 3 d. atkreipė visų šalių dėmesį į atitinkamas JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 64/10 nuostatas ir prašė per tris mėnesius raštu informuoti apie priemones, kurių buvo imtasi arba ruošiamasi imtis,

D.   kadangi JT Generalinis Sekretorius savo 2010 m. vasario 4 d. pranešime paragino šalis atlikti patikimą Gazos konflikto įvykių vidaus tyrimą,

E.   kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2010 m. vasario 26 d. rezoliucijoje pakartojo raginimą Izraeliui ir Palestinai atlikti patikimus tyrimus ir paprašė per penkis mėnesius pateikti tolesnes ataskaitas,

F.   kadangi ES veiksmai tarptautiniu lygmeniu turi griežtai atitikti JT Chartijos principus ir tikslus bei tarptautinę teisę; kadangi primena apie tai, kad pagal tarptautinę teisę valstybės įpareigojamos laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, ją ginti ir užtikrinti, kad ji būtų taikoma,

G.   kadangi Izraelio vyriausybė pranešė, kad ji tiria 150 atskirų pažeidimų, įvykdytų karo veiksmų Gazos ruože metu,

H.   kadangi 2010 m. sausio 25 d. Palestinos savivalda įsteigė nepriklausomą tyrimų komisiją,

I.   kadangi dėl blokados, kuri taikoma pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę, dar labiau padidėjo humanitarinė krizė Gazos ruože,

1.   dar kartą pabrėžia, kad svarbu sudaryti tikrą ir ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose, o ypač tarp izraeliečių ir palestiniečių; pabrėžia, kad taikos kūrimo proceso, kurio rezultatas būtų dvi viena šalia kitos taikiai ir saugiai sugyvenančios valstybės, esminiai aspektai yra visų šalių bet kokiomis aplinkybėmis rodoma pagarba tarptautinei humanitarinei teisei ir tarptautinėms žmogaus teisių nuostatoms, taip pat izraeliečių ir palestiniečių pasitikėjimo vieni kitais kūrimas;

2.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares parengti tvirtą bendrąją ES poziciją dėl tolesnių veiksmų atsižvelgiant į teisėjo R. Goldstone'o vadovaujamos tiriamosios misijos ataskaitą konflikto Gazoje ir Pietų Izraelyje klausimais ir viešai pareikalauti, kad būtų įgyvendintos joje pateiktos rekomendacijos ir būtų atsakyta už visus tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant įtariamus karo nusikaltimus;

3.   primygtinai ragina abi šalis per penkis mėnesius atlikti tyrimus, kuriuos vykdant būtų laikomasi tarptautinių nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo, spartumo ir veiksmingumo standartų, kaip nurodyta JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. vasario 26 d. priimtose rezoliucijose; pabrėžia, kad norint užtikrinti tikrą ir ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose, svarbiausia išankstinė sąlyga – visų šalių bet kokiomis aplinkybėmis rodoma pagarba tarptautinėms žmogaus teisių nuostatoms ir tarptautinei humanitarinei teisei;

4.   dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybes nares aktyviai stebėti, kaip įgyvendinamos R. Goldstone'o ataskaitoje pateiktos rekomendacijos konsultuojantis su ES išorės misijų dalyviais ir šioje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis; ragina į šias rekomendacijas ir susijusias pastabas atsižvelgti ES vykdant dialogą su abiem šalimis, taip pat dalyvaujant daugiašaliuose forumuose;

5.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai įvertinti visų šalių atliktų tyrimų rezultatus ir informuoti Europos Parlamentą apie šį vertinimą;

6.   palankiai vertina JT Generalinės Asamblėjos pastangas užtikrinti, kad būtų atsakyta už visus Gazos konflikto metu padarytus tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių žmogaus teisų nuostatų pažeidimus, ir ragina Asamblėją ir toliau dėti šias pastangas;

7.   pabrėžia, kad pagarba teisinės valstybės principams yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir kad šia vertybe grindžiami taip pat ir jos santykiai su trečiosiomis šalimis ir susitarimų šalimis; taip pat pabrėžia, kad, remiantis Europos Sąjungos ir jos valstybėms narėms patikėta atsakomybe ir suteiktu pasitikėjimu, jos turi visapusiškai stebėti tyrimus;

8.   ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares atsižvelgti į tolesnių tyrimų ir R. Goldstone'o ataskaitoje pateikiamų rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus palaikant santykius su bet kuria iš ataskaitoje minimų šalių;

9.   pabrėžia, kad atliekant tolesnius tyrimus ir įgyvendinant R. Goldstone'o ataskaitoje pateikiamas rekomendacijas labai svarbus visų šalių oficialių valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas; išreiškia susirūpinimą dėl nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dalyvavo rengiant R. Goldstone'o ataskaitą ir atliekant tolesnius tyrimus, daromo spaudimo ir ragina visų šalių valdžios institucijas susilaikyti nuo bet kokių ribojamųjų priemonių taikymo šių organizacijų veiklai;

10.   pripažįsta, kad Gazos ruože gyvenantys žmonės vis dar kenčia dėl blokados, ir džiaugiasi Tarybos 2009 m. gruodžio 8 d. raginimu, kad nedelsiant, nuolat ir besąlygiškai būtų atidaryti sienos kirtimo punktai;

11.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Ketvertui, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai, Izraelio vyriausybei ir parlamentui, Palestinos savivaldos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidybos tarybai.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų padėties Baltarusijoje

P7_TA(2010)0055 RC-B7-0134/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje, ypač į 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2009 m. lapkričio 17 d. susitikimo išvadas dėl Baltarusijos, kuriomis vadovaujantis ir toliau laikinai netaikomos sankcijos, pagal kurias draudžiama išduoti vizas tam tikriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Aleksandrą Lukašenką, ir iki 2010 m. spalio mėn. pratęsiamas ribojamųjų priemonių taikymo laikas,

–   atsižvelgdamas į 2996-osios Užsienio reikalų tarybos susitikimo 2010 m. vasario 22 d. rezultatus ir į Vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton 2010 m. vasario 16 d. pareiškimus dėl Baltarusijos lenkų sąjungos padėties,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2009 m. kovo 19 d. posėdyje paskelbtą deklaraciją dėl Rytų partnerystės ir į 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. vasario 1 d. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius su tautinių mažumų teisėmis susijusius principus ir standartus, ypač nurodytus tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, pvz., 1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkio baigiamajame akte (1 dalies VII punktas), 1990 m. birželio 29 d. Kopenhagoje įvykusio susitikimo žmogiškosios dimensijos klausimais dokumente ir 1990 m. lapkričio 21 d. Paryžiaus chartijoje naujajai Europai,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamente 2010 m. vasario 24 d. surengtus debatus Baltarusijos tema ir į Europos Parlamento ad-hoc delegacijos vizitą Baltarusijoje 2010 m. vasario 25–27 d. bei į jos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi 2010 m. vasario 15 d. Baltarusijoje buvo suimta 40 aktyvistų, kurių dauguma – Baltarusijos lenkų sąjungos (BLS) nariai, įskaitant Andželiką Borys (BLS pirmininkė), Igorį Bancerį (BLS atstovą spaudai), Mieczyslawą Jaskiewiczių (BLS pirmininkės pavaduotojas), Andrzejų Poczobutą (BLS tarybos pirmininkas) ir opozicinės Jungtinės piliečių partijos pirmininką Anatolį Lebedzką, siekiant neleisti jiems dalyvauti teismo posėdyje dėl Ivenčiaus Lenkų namų; kadangi vasario 20 d. visi aktyvistai buvo paleisti,

B.   kadangi valdžios institucijos nepripažįsta Baltarusijos lenkų sąjungos, kuriai pirmininkauja du kartus – 2005 m. ir 2009 m. – demokratiškai išrinkta Andželika Borys, o nuo 2005 m. ši sąjunga nuolat persekiojama ir puolama, ir kadangi BLS nariai nuolat kaltinami neteisėta veikla ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn,

C.   kadangi Baltarusijos valdžios institucijos panaudojo milicijos pajėgas prieš BLS narius 2005 m. Gardine ir 2010 m. Ivenčiuje,

D.   kadangi Baltarusijos valdžios institucijos sutrukdė dalyvauti teismo posėdyje BLS atstovams, kurie buvo pakviesti atvykti į teismo posėdį kaip Teresos Sobol, BLS vietos skyriaus Ivenčiuje pirmininkės, liudininkai,

E.   kadangi Andželikos Borys vadovaujamos Lenkų sąjungos, didžiausios NVO Baltarusijoje, diskriminacija atspindi, kaip Baltarusijoje apskritai traktuojama pilietinė visuomenė ir demokratinė opozicija,

F.   kadangi Gardine įsteigtai Andželikos Borys vadovaujamai įmonei „Polonica“, kuri yra vienintelis BLS finansavimo šaltinis, buvo skirta 71 milijono rublių bauda dėl tariamų mokesčių įstatymų pažeidimų ir dabar įmonei gresia bankrotas,

G.   kadangi Baltarusijos valdžios institucijų nuomone, teisėtas Lenkų sąjungos pirmininkas yra Stanislaw Siemaszko, todėl jos skelbia remiančios jo vadovaujamą organizaciją, kuri, lenkų bendruomenės nuomone, yra neteisėta,

H.   kadangi Europos institucijų atstovai, įskaitant Europos Parlamento Pirmininką Jerzy Buzeką, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienę C. Ashton, už vidaus reikalus atsakingą Komisijos narę Cecilią Malström, taip pat Lenkijos parlamentas ir Prancūzijos užsienio reikalų ministerija išreiškė susirūpinimą dėl pastarųjų Baltarusijos valdžios institucijų veiksmų prieš BLS ir pasmerkė milicijos pajėgų naudojimą prieš BLS narius,

I.   kadangi Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai prieštarauja tautinių mažumų apsaugos tarptautiniams standartams, kurie, inter alia, nustatyti 1995 m. vasario 1 d. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, o Baltarusija imasi vis daugiau veiksmų, nukreiptų prieš narystę minėtoje organizacijoje,

J.   kadangi Prahoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendros deklaracijos, kurią pasirašė ir Baltarusija, 1 dalyje nurodoma, kad „Prahos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai susitaria, kad Rytų partnerystė bus grindžiama įsipareigojimais laikytis tarptautinės teisės principų ir pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms“,

K.   kadangi Europos Vadovų Taryba 2009 m. lapkričio 17 d. išvadose pripažįsta, jog atsivėrė naujos galimybės ES ir Baltarusijos dialogui ir glaudesniam bendradarbiavimui siekiant tikros pažangos demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms srityse, ir taip pat patvirtina esanti pasirengusi stiprinti Europos Sąjungos santykius su Baltarusija, jei ši toliau darys pažangą demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės kūrimo srityse, ir padėti jai siekti šių tikslų,

1.   išreiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai įvykusių pilietinės visuomenės narių, ypač Lenkų sąjungos narių, žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijos Respublikoje ir išreikia solidarumą su piliečiais, kurie negali naudotis visomis savo pilietinėmis teisėmis;

2.   smerkia policijos veiksmus ir teisminius ieškinius prieš Lenkų sąjungą ir bet kokius Baltarusijos valdžios institucijų bandymus prievarta paskirti naują lenkų bendruomenės vadovą; reikalauja, kad Baltarusijos valdžios institucijos vėl įteisintų Andželikos Borys vadovaujamą Baltarusijos lenkų sąjungą (BLS) ir užtikrintų, kad BLS nekilnojamasis turtas būtų grąžintas jai laiku;

3.   pakartoja, kad domisi atviru ir struktūriniu dialogu su Baltarusija, jei demokratizavus politinę sistemą Baltarusijoje bus pasiekta konkrečių rezultatų, užtikrinama pagarba žmogaus teisėms ir kuriama teisinė valstybė;

4.   ragina Baltarusiją laikytis savo ESBO ir tarptautinių įsipareigojimų dėl jos tautinių mažumų teisių apsaugos ir pagarbos joms skatinimo; kartu ragina valdžios institucijas gerinti pilietinės visuomenės veiklos sąlygas, ypač atsižvelgiant į žodžio ir susirinkimų laisvę, nepriklausomos žiniasklaidos padėtį, įskaitant interneto prieigą, ir NVO registravimą, siekiant pasirengti 2010 m. balandžio 25 d. vyksiantiems savivaldybių rinkimams ir siekiant sudaryti sąlygas laisvų ir teisingų rinkimų procesui;

5.   primena, kad neseniai priimtose rezoliucijose, visų pirma 2009 m. sausio 15 d. ir gruodžio 17 d. rezoliucijose, ragino užtikrinti žodžio ir susirinkimų laisvę, politinių partijų, pvz., Baltarusijos krikščionių demokratų, registracijos laisvę ir tikėjimo laisvę bei sudaryti palankias sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms, NVO (Žmogaus teisių centras „Viasna“) ir nepriklausomai žiniasklaidai Baltarusijoje veikti;

6.   ragina Baltarusijos valdžios institucijas išlaisvinti politinius aktyvistus, pvz., Andrejų Bandarenką, sąžinės kalinius, pvz., Ivaną Mikhailau ir Aristyomą Dubskį, panaikinti pilietinės visuomenės veikėjams, pvz., Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo dalyvei Tatianai Shaputsko, taikomas ribojamąsias priemones ir netaikyti priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti baltarusiškų interneto svetainių turinį;

7.   pabrėžia, kad ES ir Baltarusijos dialogas gali būti naudingas abiem pusėms, ir mano, jog Baltarusija gali būti remiama, kad galėtų maksimaliai pasinaudoti Rytų partnerystės privalumais ir visų pirma kuo veiksmingiau naudotų lėšas, kurios pagal šią programą paskirtos infrastruktūros, energetikos ir socialiniams projektams, taip pat vykdant kitas ES priemones ir politiką, jei Baltarusijos valdžios institucijos įsipareigos užtikrinti tikrus pokyčius laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, visų pirma, tautinių mažumų teisėms, srityse;

8.   primena, kad Europos Sąjunga jau pademonstravo didelį atvirumą bendradarbiauti su Baltarusija, pasireiškiantį taip pat tuo, kad Baltarusija buvo įtraukta į Rytų Europos partnerystės iniciatyvą; primena, kad šio bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo Baltarusijos vyriausybės pažangos demokratizacijos ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, srityje;

9.   pabrėžia, kad jei Baltarusijos valdžios institucijos gerbs pagrindines žmogaus teises ir laikysis demokratijos kriterijų, Baltarusija galės:

10.   didelę svarbą skiria politinio ir pilietinio gyvenimo Baltarusijoje liberalizavimui ir pabrėžia, kad jei ir toliau bus pažeidinėjamos žmogaus teisės Baltarusijoje, tai gali paskatinti ES ne tik peržiūrėti savo poziciją Baltarusijos atžvilgiu, bet ir vėl numatyti sankcijas;

11.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos parlamentinėms asamblėjoms, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) sekretoriatui bei Baltarusijos parlamentui ir vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0117.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių sandorių mokesčių (veiksmingumo siekimas)

P7_TA(2010)0056 B7-0133/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo(1),

–   atsižvelgdamas į vadovų pareiškimą, paskelbtą po 2009 m. rugsėjo 24–25 d. įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo Pitsburge,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 8 d. Parlamento rezoliuciją dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge įvykusio G20 susitikimo(2),

–   atsižvelgdamas į G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo Sent Andruse 2009 m. lapkričio 7 d. komunikatą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10–11 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, ypač į jų 15 pastraipą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko J. M. Barroso 2009 m. gruodžio 15 d. pareiškimą Europos Parlamentui,

–   atsižvelgdamas į Švedijos finansų ministro 2010 m. sausio 18 d. laišką Tarybai pirmininkaujančiai valstybei dėl stabilumo mokesčio taikymo valstybėse narėse,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvą 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, susijusias su draudimo ir finansinėmis paslaugomis (COM(2007)0747),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 24 d. klausimą Komisijai dėl mokesčių už finansinius sandorius (veiksmingumo siekimas) (O-0025/2010 – B7-0019/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Parlamentas pritarė tiriamajai veiklai, kuri pradėta G20 lygmeniu po Pitsburge 2009 m. rugsėjo mėn. vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, siekiant sukurti tarptautinę finansinių sandorių mokesčių sistemą,

B.   kadangi Parlamentas ragina greičiau daryti pažangą siekiant užtikrinti, kad finansų sektorius pakankamai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo ir vystymosi, nes didelių finansų krizės sąnaudų ir pasekmių našta tenka realiajai ekonomikai, mokesčių mokėtojams, vartotojams, viešųjų paslaugų tarnyboms ir apskritai visuomenei,

C.   kadangi Europos Vadovų Taryba pabrėžė, jog svarbu atnaujinti finansų įstaigų ir visuomenės, kuriai jos tarnauja, ekonominę bei socialinę sutartį ir užtikrinti, kad esant palankioms sąlygoms visuomenė galėtų naudotis teikiama nauda ir būtų apsaugota nuo rizikos; kadangi, atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba ragino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) atliekant peržiūrą svarstyti įvairias galimybes, įskaitant visuotinį finansinių sandorių mokestį; kadangi šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba taip pat ragino Tarybą ir Komisiją nurodyti pagrindinius principus, kurių reikėtų laikytis nustatant naujas visuotines priemones,

D.   kadangi kai kurios valstybės narės ragino taikyti finansinių sandorių mokestį,

E.   kadangi dėl naujų reguliavimo iniciatyvų, pvz., kovos su mokesčių rojumi veiksmų, nebalansinių spragų panaikinimo, prekybos biržoje ir sandorių duomenų saugyklų naudojimo siekiant registruoti išvestines priemones reikalavimų neabejotinai pasikeitė politinės veiklos šioje srityje kontekstas,

F.   kadangi po to, kai per Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir už mokesčius atsakingo Komisijos nario posėdį, vykusį 2009 m. spalio 6 d., Komisijai buvo pateikti klausimai, Komisija šiuo metu, atsižvelgdama į pasaulinius iššūkius, svarsto naujoviškas finansavimo priemones, įskaitant finansinių sandorių mokesčius, siekdama pateikti pasiūlymus reikiamu metu, kaip patvirtino jos pirmininkas J. M. Barroso savo 2009 m. gruodžio 15 d. pareiškime Parlamentui,

G.   kadangi TVF šiuo metu teiraujasi viešosios nuomonės finansinio sektoriaus mokesčių klausimu, nes to pareikalavo G20 Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo metu,

H.   kadangi valstybėse narėse taikomi įvairių formų finansinių sandorių mokesčiai ir rinkliavos; kadangi šie nacionaliniai mokesčiai ir muitai paprastai taikomi su tam tikru turtu susijusiems sandoriams; kadangi Belgijoje ir Prancūzijoje priimti teisės aktai dėl valiutos sandorių mokesčio nacionaliniu lygmeniu, tačiau jie įsigalios tik tuo tuomet, kai bus įgyvendinti ES lygmeniu,

I.   kadangi, skirtingai nuo kitų apmokestinimo formų, netiesioginiai mokesčiai, taikomi siekiant pritraukti kapitalo, pvz., kapitalo mokestis, vertybinių popierių žyminis mokestis ir restruktūrizavimo operacijų mokestis, gali sudaryti sąlygas diskriminavimui, dvigubam apmokestinimui ir skirtumams, kurie sudarytų kliūtis laisvam kapitalo judėjimui,

J.   kadangi per pastaruosius dešimt metų, palyginti su prekybos prekėmis ir paslaugomis apimtimi, sparčiai itin išaugo finansinių sandorių kiekis – labai greitai auganti išvestinių priemonių rinka yra viena iš šio reiškinio priežasčių,

K.   kadangi G20 vadovai kolektyviai atsako už socialinių krizės padarinių sumažinimą savo valstybėse narėse ir besivystančiose valstybėse, kurios labai nukentėjo nuo netiesioginio krizės poveikio; kadangi pradėjus taikyti finansinių sandorių mokestį būtų prisidedama siekiant padengti dėl krizės patirtas išlaidas,

1.   laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga turėtų susitarti dėl bendros pozicijos, kurios ji laikytųsi tarptautinių G20 susitikimų metu, dėl galimybių, kaip finansinis sektorius galėtų sąžiningai ir iš esmės prisidėti siekdamas padengti žalą, kurią dėl jo patyrė realioji ekonomika arba kuri siejama su vyriausybės intervencijomis siekiant stabilizuoti bankų sistemą; laikosi nuomonės, kad ES, laikydamasi G20 veiklos nuostatų ir veikdama lygiagrečiai, turėtų parengti savąją galimų veiksmų strategiją;

2.   mano, kad siekiant numatyti nuoseklią ES poziciją, kuri būtų grindžiama objektyvia analize, Komisija iki kito G20 aukščiausiojo lygio susitikimo turėtų parengti visuotinio finansinių sandorių mokesčio poveikio vertinimą ir ištirti jo privalumus bei trūkumus;

3.   ragina Komisiją minėtame vertinime svarstyti šiuos aspektus:

4.   pabrėžia, kad taikant bet kokį sprendimą būtina vengti ES konkurencingumo mažinimo ar kliūčių tvarioms investicijoms, naujovėms ir augimui, kurie duoda naudos realiajai ekonomikai ir visuomenei, sudarymo;

5.   pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į tai, jog bankų sektoriui reikia kaupti tvirtą kapitalą ir tokiu būdu užtikrinti bankų sistemos gebėjimą finansuoti realiosios ekonomikos investicijas; taip pat svarbu vengti labai didelės rizikos;

6.   ragina Komisiją ir Tarybą įvertinti skirtingų finansinių sandorių mokesčių galimybių potencialą siekiant papildyti ES biudžetą;

7.   ragina Komisiją ir Tarybą įvertinti, kokiu mastu svarstomos priemonės galėtų taip pat būti naudojamos kaip naujoviški finansiniai mechanizmai siekiant remti prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos mažinimo veiksmus besivystančiose šalyse, taip pat finansuoti vystomąjį bendradarbiavimą;

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0330. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0028. (3) OL L 46, 2008 2 21, p. 11.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendros mokėjimų eurais erdvės (angl. SEPA) sukūrimo

P7_TA(2010)0057 B7-0132/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir Europos centrinio banko 2006 m. gegužės 4 d. pareiškimą dėl bendros mokėjimų eurais erdvės,

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko 2007 m. rugpjūčio mėn. vienkartinį leidinį Nr. 71 dėl bendros mokėjimų eurais erdvės ekonominio poveikio,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje(1) (Mokėjimo paslaugų direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl bendros mokėjimų eurais erdvės įgyvendinimo(2),

–   atsižvelgdamas į bendrą Europos Komisijos ir Europos centrinio banko 2009 m. kovo 24 d. pareiškimą, kuriame paaiškinami tam tikri principai, kuriais grindžiamas būsimas SEPA tiesioginio debeto sistemos verslo modelis,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 22 d. antrąjį Komisijos tyrimą apie viešosios administracijos pasirengimą ir perėjimą prie SEPA sistemos,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Bendros mokėjimų eurais erdvės sukūrimas. 2009–2012 m. veiksmų planas“ (COM(2009)0471),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 30 d. Komisijos darbo dokumentą „EB sutarties 81 straipsnio taikymas daugiašaliams tarpbankiniams mokėjimams SEPA tiesioginio debeto sistemoje“ (SEC(2009)1472),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. antrąją metinę pažangos ataskaitą, susijusią su perėjimo prie SEPA padėtimi 2009 m.,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. gruodžio 2 d. išvadas dėl SEPA,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi bendra mokėjimų eurais erdvė (angl. SEPA) sukurta kaip integruota mokėjimo paslaugų rinka, kurioje veiktų konkurencijos dėsniai ir kurioje nebūtų tarpvalstybinių ir nacionalinių mokėjimų eurais skirtumų,

B.   kadangi SEPA neturėtų būti tik Europos mokėjimų tarybos (EMT) pasiūlyta savireguliacijos iniciatyva, bet ir svarbi viešosios tvarkos iniciatyva, stiprinanti ekonominę ir pinigų sąjungą bei remianti būsimą strategiją „ES 2020“; kadangi SEPA taip pat pagrįsta Mokėjimo paslaugų direktyva, kurioje pateikiama būtina suderinta teisinio reguliavimo sistema; kadangi atsižvelgiant į tai Parlamentas itin suinteresuotas sėkmingu SEPA naudojimu,

C.   kadangi SEPA sprendimų priėmimo procesas šiuo metu nustatomas Europos mokėjimų tarybos (EMT) nuožiūra, t. y. vien tik bankai priima sprendimus dėl SEPA produktų ir neatsižvelgiama į galutinių naudotojų interesus,

D.   kadangi pereiti prie SEPA oficialiai pradėta 2008 m. sausio 28 d., kai pradėta naudoti SEPA mokėjimų priemonė kreditiniams pervedimams atlikti, SEPA kortelių sistema pradėta taikyti 2008 m. sausio 1 d., o 2009 m. lapkričio 2 d. pradėta taikyti SEPA tiesioginio debeto sistema,

E.   kadangi vartotojai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad SEPA produktų ypatumai turėtų atitikti esamas galutinių naudotojų reikmes, ypač kalbant apie tiesioginio debeto mokėjimų teisėtumo patikrinimą, ir kadangi pageidautina, kad būtų pasiekta pažanga sprendžiant šį klausimą,

F.   kadangi nėra nustatyta teisiškai įpareigojančio perėjimo prie SEPA priemonių termino ir kadangi didžioji dauguma respondentų per Komisijos rengtas viešąsias konsultacijas parėmė idėją nustatyti minėtąjį terminą siekiant paspartinti perėjimą prie SEPA,

G.   kadangi paskirtasis Komisijos narys, atsakingas už vidaus rinką ir paslaugas, atsakydamas raštu į Parlamento pateiktą klausimyną nurodė, kad jis ketina pasiūlyti Komisijai patvirtinti teisėkūros iniciatyvą siekiant nustatyti vieną arba daugiau terminų pereiti prie SEPA produktų tiesioginiam debetui ir kreditiniams pervedimams vykdyti, taip pat iniciatyvą siekiant gerinti valdymą,

H.   kadangi prie SEPA pereinama lėtai (2009 m. rugpjūčio mėn. tik 4,5 proc. visų operacijų buvo atliekama pagal SEPA kreditinių pervedimų tvarką) ir kadangi numatytas pradinis kritinės SEPA kreditinių pervedimų, tiesioginio debeto ir mokėjimo kortelėmis operacijų masės perkėlimo terminas iki 2010 m. pabaigos neįgyvendinamas,

I.   kadangi daugelyje valstybių narių viešosios administracijos perėjimo prie SEPA priemonių tempas neatitinka lūkesčių, nors šios institucijos turėtų būti varomoji jėga siekiant perkelti kritinę operacijų masę, kad būtų galima paspartinti perėjimą prie SEPA,

J.   kadangi svarbu, kad visos suinteresuotos šalys – teisės aktų leidėjai, bankų sektorius ir mokėjimo paslaugų vartotojai – prisidėtų kuriant SEPA,

K.   kadangi SEPA projektas nebūtų sėkmingas, jei SEPA priemonės būtų išskirtinai naudojamos tarpvalstybiniams mokėjimams atlikti, nes išliktų nenuoseklumo problema, o bankų sektorius ir jo klientai negautų laukiamos naudos,

L.   kadangi Reglamentu (EB) Nr. 924/2009 užtikrinamas teisinis tikrumas taikant daugiašalį tarpbankinį mokestį (angl. MIF) pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. spalio 31 d., per kurį pramonė turėtų sukurti ir suderinti bendrą ir ilgalaikį verslo modelį SEPA tiesioginio debeto operacijoms atlikti, ir kadangi šis modelis turėtų atitikti EB konkurencijos teisės ir Bendrijos reguliavimo sistemos nuostatas,

M.   kadangi 2009 m. kovo mėn. Komisija ir Europos centrinis bankas nurodė, kad nėra aiškių ir įtikinamų priežasčių, kodėl MIF už atskiras operacijas turėtų būti taikomas po 2012 m. spalio 31 d., ir kadangi Komisija surengė viešąsias konsultacijas dėl EB sutarties 81 straipsnio taikymo daugiašaliams tarpbankiniams mokėjimams SEPA tiesioginio debeto sistemoje,

N.   kadangi rastas SEPA kortelių sistema pagrįstas sprendimas dėl ES kortelių, taigi reikėtų galutinai išspręsti ir MIF taikymo problemą,

O.   kadangi reikia užtikrinti teisinį esamų tiesioginio debeto įgaliojimų tęstinumą visose valstybėse narėse, nes būtų sunku pasirašyti naujus įgaliojimus pereinant nuo nacionalinių debeto sistemų prie SEPA tiesioginio debeto sistemos; vis dėlto, kadangi užtikrinus šių įgaliojimų tęstinumą nebūtų prisidedama prie greito SEPA tiesioginio debeto sistemos sukūrimo, nebent būtų rastas sprendimas, kaip perkelti esamus įgaliojimus,

1.   pabrėžia, kad ir toliau remia SEPA, kurioje veiktų konkurencijos dėsniai ir kurioje nebūtų tarpvalstybinių ir nacionalinių mokėjimų eurais skirtumų, kūrimą;

2.   apgailestauja, kad nuo 2009 m. kovo 12 d., kai buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros mokėjimų eurais erdvės įgyvendinimo, iš esmės nebuvo pasiekta jokios pažangos šioje rezoliucijoje aptartais klausimais ir ragina visus suinteresuotus veikėjus dalyvauti siekiant skatinti SEPA sukūrimą ir prisidėti prie šio proceso;

3.   palankiai vertina 2009 m. rugsėjo mėn. Komisijos patvirtintas SEPA gaires ir visapusiškai remia pagal šias gaires numatytus veiksmus šešiose prioritetinėse srityse (t. y. spartinti perėjimą prie šios sistemos; skleisti informaciją apie SEPA ir propaguoti SEPA produktus; sukurti tinkamus SEPA teisinius pagrindus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi SEPA reikalavimų; skatinti inovacijas; užtikrinti būtiną standartizaciją, tarpusavio sąveiką ir saugumą; patikslinti ir gerinti SEPA valdymo tvarką);

4.   ragina Komisiją nustatyti aiškų, tinkamą ir įpareigojantį perėjimo prie naudojimosi SEPA priemonėmis galutinį terminą, ne vėlesnį kaip 2012 m. gruodžio 31 d.; po šios datos visi mokėjimai eurais turėtų būti vykdomi pagal SEPA standartus;

5.   ragina Europos mokėjimų tarybą atsižvelgti į galutinių naudotojų prašymus ir atitinkamai pakeisti savo taisykles;

6.   visiškai pritaria Komisijos ketinimui skatinti viešiosios administracijos perėjimo prie naujos sistemos procesą parengiant suderintus ir sinchronizuotus perėjimo planus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pastangas atlikti viešosios administracijos pasirengimo ir perėjimo prie SEPA sistemos tyrimą ir paskelbti jo rezultatus, taip pat ragina valstybes nares dalyvauti atliekant šį tyrimą;

7.   ragina Komisiją remiantis atitinkamų konsultacijų, kuriuose dalyvautų visi suinteresuoti veikėjai, rezultatais ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 30 d. aiškiai nustatyti suderintą ilgalaikį ekonominį modelį SEPA tiesioginio debeto operacijoms atlikti ir užtikrinti, kad šis modelį būtų galima taikyti visos Europos lygmeniu, kad jis būtų rentabilus ir palankus galutiniams naudotojams; pabrėžia, kad šis modelis turi būti kuriamas Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant su mokėjimų sektoriumi ir vadovaujantis EB konkurencijos teisės ir Bendrijos reguliavimo sistemos nuostatomis;

8.   ragina visus suinteresuotus veikėjus paremti iniciatyvą sukurti Europos kortelių sistemą, kuri būtų papildoma nauja sistema arba apjungtų esamas sistemas, arba išplėstų esamą sistemą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją patikslinti, kaip MIF taikomas mokėjimams kortelėmis, taip pat ragina pramonę rasti tinkamą šios problemos sprendimą glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir laikantis EB konkurencijos teisės bei Bendrijos reguliavimo sistemos nuostatų;

9.   ragina valstybes nares užtikrinti teisinį esamų tiesioginio debeto įgaliojimų tęstinumą SEPA tiesioginio debeto sistemoje; pabrėžia, kad dėl perėjimo nuo esamos tiesioginio debeto sistemos prie SEPA tiesioginio debeto sistemos neturėtų būti sukurta naštos vartotojams;

10.   primygtinai reikalauja užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikiama informacija apie ankstesnės ir naujosios sistemų skirtumus;

11.   ragina Komisiją stebėti perėjimą prie SEPA priemonių ir užtikrinti, kad perėjus prie šių priemonių mokėjimo paslaugos ES piliečiams nebus brangesnės;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 319, 2007 12 5, p. 1. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0139. (3) OL L 266, 2009 10 9, p. 11.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo skaidrumo ir esamos padėties

P7_TA(2010)0058 RC-B7-0154/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 ir 218 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 9 d. rezoliuciją dėl pataisyto Europos Parlamento ir Komisijos pamatinio susitarimo, galiosiančio kitą teisėkūros kadenciją(1),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 11 d. savo rezoliuciją dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (nauja redakcija), kuri turėtų būti laikoma Parlamento pozicija per pirmąjį svarstymą(2) (COM(2008)0229 – C6-0184/2008 – 2008/0090(COD)),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl klastočių poveikio tarptautinei prekybai(3),

–   atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2010 m. vasario 22 d. nuomonę dėl šiuo metu Europos Sąjungos vedamų derybų dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Europos Sąjunga ir kitos EBPO valstybės 2008 m. pradėjo derybas dėl naujo daugiašalio susitarimo, skirto intelektinės nuosavybės teisių apsaugai stiprinti ir kovoti su klastojimu ir piratavimu (Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas (KKPS)), ir bendrai susitarė dėl konfidencialumo sąlygos,

B.   kadangi savo 2009 m. kovo 11 d. pranešime Parlamentas ragino Komisiją nedelsiant sudaryti visuomenei galimybę susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su vykstančiomis tarptautinėmis derybomis dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS),

C.   kadangi 2010 m. sausio 27 d. Komisija įsipareigojo siekti glaudesnio bendravimo su Parlamentu, remdamasi 2010 m. vasario 9 d. Parlamento rezoliucija dėl pataisyto Europos Parlamento ir Komisijos pamatinio susitarimo, kurioje reikalaujama „nedelsiant teikti Parlamentui visą informaciją kiekvienu derybų dėl tarptautinių susitarimų, visų pirma, prekybos klausimais, ir kitų derybų, kurioms taikoma pritarimo procedūra, etapu (...), kad būtų visapusiškai įgyvendinamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio nuostatos“,

D.   kadangi Tarybos atstovai dalyvavo derybų dėl KKPS turuose kartu su Komisijos atstovais,

E.   kadangi Komisija, kaip sutarčių sergėtoja, vesdama derybas dėl tarptautinių susitarimų, kurie turi įtakos ES teisės aktams, privalo laikytis Bendrijos acquis,

F.   kadangi pagal paviešintus dokumentus KKPS derybos yra susijusios, be kita ko, su rengiamais ES teisės aktais dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimo (2005/0127(COD), Baudžiamosios priemonės siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą (IPRED-II)), telekomunikacijų reguliavimo paketu ir galiojančiais ES teisės aktais dėl elektroninės prekybos ir duomenų apsaugos,

G.   kadangi prekybos derybos, nepatenkančios į įprastinio ES sprendimų priėmimo sritį, neturėtų trukdyti šiuo metu ES dedamoms pastangoms suderinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemones,

H.   kadangi itin svarbu užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemonės būtų parengtos taip, kad nebūtų kliudoma naujovėms ar konkurencijai, ribojama intelektinės nuosavybės teisės ir asmens duomenų apsauga, ribojamas laisvas informacijos srautas arba nepagrįstai apsunkinama teisėta prekyba,

I.   kadangi bet koks Europos Sąjungos pasiektas susitarimas dėl KKPS turi atitikti Europos Sąjungai taikomas teisines prievoles, susijusias su privatumo ir duomenų apsaugos įstatymais, visų pirma nustatytas Direktyvoje 95/46/EB, Direktyvoje 2002/58/EB ir Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje,

J.   kadangi Lisabonos sutartis įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 1 d.,

K.   kadangi 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas turės pritarti KKPS sutarties tekstui, prieš šiam susitarimui įsigaliojant Europos Sąjungoje,

L.   kadangi Komisija įsipareigojo nedelsdama pateikti visą informaciją Parlamentui kiekvienu derybų dėl tarptautinių susitarimų etapu,

1.   pabrėžia, kad nuo 2009 m. gruodžio 1 d. Komisija teisiškai įpareigota nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais derybų dėl tarptautinių susitarimų procedūros etapais;

2.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta skaidrumo derybų dėl KKPS procese, o tai prieštarauja SESV turiniui ir prasmei; yra labai susirūpinęs dėl to, kad prieš pradedant derybas dėl KKPS nebuvo nustatytas teisinis pagrindas ir neprašyta Parlamento pritarti derybų įgaliojimams;

3.   ragina Komisiją ir Tarybą suteikti galimybę visuomenei ir Parlamentui susipažinti su derybų dėl KKPS tekstais ir santraukomis remiantis Sutarties ir 2001 m. gegužės 30 d. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nuostatomis;

4.   ragina Komisiją ir Tarybą su derybų dėl KKPS dalyviais ryžtingai įsipareigoti ateityje nevykdyti konfidencialių derybų ir Parlamentą visapusiškai ir laiku informuoti apie savo iniciatyvas šiuo aspektu; tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymus iki kito derybų raundo, kuris vyks Naujojoje Zelandijoje 2010 m. balandžio mėn., ir pareikalaus, kad skaidrumo klausimas būtų įtrauktas į minėto posėdžio darbotvarkę, ir informuos Parlamentą apie šio raundo rezultatus, kai tik jis pasibaigs;

5.   pabrėžia, kad jei Parlamentas nebus nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais derybų etapais, jis, siekdamas ginti savo išimtines teises, pasilieka teisę imtis atitinkamų veiksmų, taip pat pateikti ieškinį Teisingumo Teismui;

6.   apgailestauja dėl derybų šalių sąmoningo apsisprendimo derėtis ne per pripažintas tarptautines organizacijas, pvz., Pasaulio intelektinės nuosavybės organizaciją (PINO) ir Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), kurios turi visuomenės informavimo ir konsultavimo sistemas;

7.   ragina Komisiją atlikti KKPS įgyvendinimo poveikio pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugai, ES dedamoms pastangoms suderinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemones ir elektroninei prekybai vertinimą prieš tai, kai bus pasiektas ES susitarimas dėl suvestinio KKPS teksto, ir laiku pranešti Parlamentui šio vertinimo rezultatus;

8.   palankiai vertina Komisijos pareiškimus, kad KKPS susitarimas bus susijęs tik su esamų intelektinės nuosavybės teisių apsauga, neapribojant materialinės intelektinės nuosavybės teisės plėtojimo Europos Sąjungoje;

9.   ragina Komisiją tęsti derybas dėl KKPS ir apriboti jas esama Europos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos nuo klastojimo sistema; mano, kad tolesnėse derybose dėl KKPS turėtų dalyvauti daugybė besivystančių ir besiformuojančios ekonomikos šalių siekiant, kad derybos būtų tarptautinės ir kuo didesnio masto;

10.   ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant KKPS nuostatas, ypač susijusias su autorinių teisių apsaugos procedūromis skaitmeninėje aplinkoje, būtų visiškai laikomasi Bendrijos acquis; reikalauja, kad ES pasienyje nebūtų vykdomos asmenų kratos, ir visiškai išaiškinti visas išlygas, pagal kurias pasienio ir muitinės institucijos galėtų be orderio atlikti kratas ir konfiskuoti informacijos saugojimo įrenginius, pvz., nešiojamuosius kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir MP3 grotuvus;

11.   mano, kad siūlomame susitarime neturėtų būti nustatyta vadinamoji trijų etapų procedūra siekiant laikytis pagrindinių teisių, pavyzdžiui, saviraiškos laisvės ir teisės į privatumą, ir kartu visapusiškai užtikrinti subsidiarumą ir visapusiškai atsižvelgiant į Parlamento sprendimą dėl (iš dalies keičiančios) Direktyvos 2009/140/EB 1 straipsnio 1 dalies b punkto; šiame sprendime raginama Direktyvos 2002/21/EB 1 straipsnyje įrašyti naują 3a dalį dėl trijų etapų procedūros; mano, kad bet kokiame susitarime turi būti nuostata, kad sprendimą blokuoti asmens prieigą prie interneto prieš tai turi įvertinti teismas;

12.   pabrėžia, kad privatumas ir duomenų apsauga yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, kaip pripažįstama Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, kurių privaloma laikytis vykdant visų sričių politiką ir priimant visas taisykles pagal SESV 16 straipsnį;

13.   pabrėžia, kad KKPS nuostatos, visų pirma priemonės, skirtos stiprinti su tarpvalstybine prekių patikra ir konfiskavimu susijusiems įgaliojimams, neturėtų kliudyti gauti teisėtų, įperkamų ir saugių vaistų, įskaitant naujoviškus generinius vaistus, naudojantis kovos su klastojimu pretekstu;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir KKPS derybose dalyvaujančių valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0009. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0114. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0634.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo

P7_TA(2010)0059 RC-B7-0181/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo 1979 m. straipsnį dėl įgaliojimų suteikimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (2007/0289(CNS)),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2008 m. liepos 22 d. reglamentą (EB) Nr. 732/2008,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 1 skyrių,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi straipsnis dėl įgaliojimų suteikimo – tai PPO teisinis bendrųjų lengvatų sistemos (BLS) pagrindas,

B.   kadangi nuo 1971 m. Bendrija suteikia prekybos lengvatų besivystančioms valstybėms taikydama bendrųjų tarifų lengvatų sistemą,

C.   kadangi į Parlamentą kreiptasi konsultacijos dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (COM(2007)0857),

D.   kadangi Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.,

E.   kadangi remiantis Europos Sąjungos Sutarties V antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatomis Sąjunga savo veiksmus tarptautinėje arenoje turi grįsti demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo principais ir skatinti besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą,

F.   kadangi remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio nuostatomis Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, turi patvirtinti priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą,

1.   pripažįsta bendrųjų tarifų lengvatų sistemos, kuri suteikia galimybę besivystančioms šalims vienpusiškai taikyti lengvatinį režimą besivystančiose šalyse pagamintiems produktams, svarbą;

2.   pažymi, kad Europos Bendrijos 1971 m. sukurta bendrųjų tarifų lengvatų sistema buvo suprantama kaip priemonė, skirta išsivysčiusių ir besivystančių šalių prekybos pusiausvyros sutrikimams pašalinti, ir buvo tikimasi, kad ji padės paskatinti tvarų besivystančių šalių vystymąsi; mano, kad ši sistema buvo EB ir ES prekybos priemonė, skirta padėti besivystančioms šalims gauti pajamų iš tarptautinės prekybos ir tokiu būdu prisidėti prie jų tvaraus vystymosi ir gero valdymo;

3.   pažymi, kad dabartinis BLS reglamentas baigs galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; taigi, atsižvelgdamas į laiką, kurio reikia priimti naujam reglamentui pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ragina Komisiją iki 2010 m. birželio 1 d. pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai persvarstytą BLS reglamentą;

4.   mano, kad pagal BLS teikiamos lengvatos turėtų būti skirtos besivystančioms šalims, kurioms labiausiai jų reikia, kad naujasis lengvatas gaunančių šalių sąrašas atitiktų esamą besivystančių šalių ekonominę padėtį;

5.   pabrėžia, kad visos šalys, kurios naudojasi BLS+, turėtų, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje, ne tik ratifikuoti, bet ir aktyviai įgyvendinti visas 27 Tarptautinės darbo organizacijos ir JT konvencijas, išvardytas BLS reglamento III priede;

6.   pabrėžia, kad inicijuojant ir atliekant tyrimą reikia daugiau skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės; taigi prašo, kad Komisija išsamiai informuotų Parlamentą ir užtikrintų tinkamą jo dalyvavimą visuose BLS ir BLS+ procedūrų įgyvendinimo etapuose, įskaitant ir procedūras, susijusias su Tarybos pasiūlymu dėl lengvatas gaunančių šalių sąrašų;

7.   ragina Komisiją BLS+ atžvilgiu įgyvendinti nuoseklią politiką, ypač sprendžiant galimo sistemos taikymo nutraukimo kai pažeidžiamos žmogaus teisės klausimą, ir į šį procesą visiškai įtraukti Europos Parlamentą;

8.   ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį Šri Lankoje, o Šri Lankos vyriausybę − skubiai imtis priemonių ir normalizuoti padėtį šalyje iki faktinio BLS+ taikymo nutraukimo;

9.   ragina Komisiją atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Kolumbijoje ir teikti pranešimus Parlamentui;

10.   ragina Komisiją prieš pasibaigiant šio reglamento taikymo laikotarpiui ir iki kito reglamento aptarimo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šių 27 konvencijų ratifikavimą ir įgyvendinimą kiekvienoje specialioje skatinamojoje sistemoje dalyvaujančioje šalyje; ragina Komisiją persvarstytame BLS reglamente apibrėžti priežiūros įstaigas, kurios turi pateikti rekomendacijas dėl papildomų veiksmingo konvencijos įgyvendinimo priemonių, kurių turėtų imtis konkrečios šalys; konstatuoja, kad savo ataskaitoje Komisija taip pat turi įvertinti specialių skatinamųjų sistemų veiksmingumą įgyvendinant jų tikslus ir, esant reikalui, rekomenduoti peržiūrėti III priedą;

11.   prašo Komisiją persvarstytame BLS reglamente numatyti, kad būtų reguliariai atliekamas įvertinimas, kaip kiekviena lengvatas gaunanti šalis laikosi savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal BLS+, ir tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų priežasčių laikinai panaikinti lengvatinių priemonių; reikalauja, kad metinė ataskaita būtų siunčiama Parlamentui ir Tarybai;

12.   ragina Komisiją prieš jai peržiūrint šią sistemą atlikti su BLS rezultatais susijusį poveikio įvertinimą, apimantį laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., ir įvertinti, kaip sekėsi siekti pradinių sistemos tikslų, susijusių su socialiniais ir ekonominiais kiekvienos šalies rodikliais ir ypač su skurdo mažinimu; nurodo, kad tyrimas vėliau turėtų būti pateiktas Parlamentui ir Tarybai; pažymi, kad naujame pasiūlyme dėl persvarstyto BLS reglamento turi būti tinkamai atsižvelgiama į poveikio įvertinimo rezultatus;

13.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 m. Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, Europos Parlamentui pateikto pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo II dalies G antraštinės dalies 43 skirsnį (2009/2057(INI))

P7_TA(2010)0060 A7-0023/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl 2008 m. bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, Europos Parlamentui pateiktą pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo(1) II dalies G antraštinės dalies 43 skirsnį,

–   atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, kuri dabar vadinama „Bendrosios nuostatos, susijusios su Sąjungos išorės veiksmais, ir konkrečios nuostatos, susijusios su bendra užsienio ir saugumo politika“,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtintą Europos saugumo strategiją (ESS) ir į 2008 m. gruodžio 11 d. patvirtintą ESS įgyvendinimo ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į minėtąjį 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl 2006 m. ir 2007 m. metinių pranešimų dėl BUSP, kurios patvirtintos 2008 m. birželio 5 d.(2) ir 2009 m. vasario 19 d.(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimo institucinių aspektų(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0023/2010),

A.   kadangi per pastaruosius dešimtmečius padidėjo Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje ir kadangi norėdama veikti išvien ir pajėgti rasti demokratiškus, aiškius, nuoseklius ir veiksmingus pasaulinių problemų sprendimus Europos Sąjunga turi vadovautis nauju principu ir toliau taikyti finansines priemones,

B.   kadangi Europos Sąjunga, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, turi toliau vystyti savo užsienio politikos tikslus, saugoti ir skatinti savo vertybes ir interesus, prisidėti prie savo piliečių apsaugos ir propaguoti šias vertybes visame pasaulyje prisidėdama prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo; kadangi žmogaus teisių, ypač žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo principo, skatinimas yra ES išorės veiksmų pagrindinė dalis ir kadangi Pagrindinių teisių chartija dabar yra privaloma vykdant ES išorės veiksmus,

C.   kadangi Lisabonos sutartyje numatytas visai kitas požiūris į bendrus Europos Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant į bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP), kadangi tai ir ES suteiktos juridinio asmens teisės ir įdiegtos institucinės naujovės, ypač įsteigta Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybė ir Europos išorės veiksmų tarnyba, gali būti lemiamas veiksnys siekiant Sąjungos išorės veiksmų darnos, vientisumo ir efektyvumo, taip pat siekiant daug geriau apibrėžti jos galią tarptautiniu lygmeniu,

D.   kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES galėtų greičiau reaguoti į politines krizes ir regioninius konfliktus; kadangi dabartiniai sprendimų priėmimo būdai ir finansavimo tvarka gali trukdyti laiku imtis tinkamų veiksmų ir kadangi privalu rasti būdų, kaip toliau riboti ir galiausiai visai panaikinti vienbalsiškumo taisyklę,

E.   kadangi siekiant ES išorės veiksmų, ypač BUSP, tikslų labai svarbu teisingai nustatyti bendrus Europos interesus ir jų laikytis, kadangi labai svarbu užtikrinti, kad visi politiniai sprendimai ir veiksmai, kurių imamasi, taip pat atitiktų tarptautinę teisę, įskaitant JT chartijoje numatytus principus,

F.   kadangi pagrindiniai ES išorės politikos tikslai yra taikos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų tarptautiniu mastu skatinimas,

G.   kadangi Lisabonos sutartyje Komisijos pirmininko pavaduotojui-Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikti įgaliojimai padėti Tarybai ir Komisijai užtikrinant skirtingų išorės veiksmų sričių ir išorės veiksmų ir kitų Europos politikos sričių darną,

H.   kadangi nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo dienos Europos Sąjunga įgyja visas Europos bendrijos teises ir pareigas, taip pat toliau vykdo visas ES teises ir pareigas,

I.   kadangi iškilus naujiems saugumo uždaviniams reikia atkreipti daugiau dėmesio į įvairių civilinių ir karinių priemonių stiprinimą, derinimą ir tinkamą šių priemonių pusiausvyros nustatymą konfliktų prevencijos, sprendimo, krizių valdymo ir taikos kūrimo srityse,

J.   kadangi, praėjus apie 10 metų laikotarpiui nuo Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) įgyvendinimo pradžios, kurio metu buvo dislokuotos apie 23 misijos krizės apimtuose regionuose, siekiant tinkamai apibrėžti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) vaidmenį padedant įgyvendinti BUSP ir užtikrinant tarptautinį saugumą, reikia didinti karinius ir civilinius gebėjimus ir sutvirtinti struktūras,

Europos išorės veiksmų principai

1.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir jos tarnybas, atsižvelgiant į ES bendro strateginio mąstymo raidą, parengti suderintą ES užsienio politikos strategiją, grindžiamą Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytais tikslais ir principais; mano, kad šioje strategijoje turėtų būti aiškiai nustatyti ES bendrojo saugumo interesai ir ja būtų galima naudotis kaip gairėmis rengiant, finansuojant, įgyvendinant ir prižiūrint ES išorės veiksmus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę visapusiškai įtraukti Europos Parlamento atitinkamas tarnybas į šią veiklą; mano, kad du pagrindiniai šios strategijos principai turėtų būti žmonių saugumas (ši sąvoka apibrėžta Žmonių saugumo tyrimo grupės 2007 m. Madrido ataskaitoje) ir atsakomybė ginti (sąvoka apibrėžta 2005 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų dokumente);

2008 m.Tarybos metinis pranešimas dėl BUSP

2.   džiaugiasi, kad 2008 m. pranešime dėl BUSP Taryba siekė laikytis labiau strateginio požiūrio, jį išdėstyti racionaliau, atsižvelgiant į temas; taip pat džiaugiasi, kad yra daugiau skaidrumo Tarybos parengtuose pagrindiniuose skyriuose, susijusiuose su atlikta veikla ir ypač su ateities perspektyvomis BUSP srityje; taip pat pastebi, kad pranešime geriau apibūdinamas regioninis išorės veiksmų kontekstas;

3.   dar kartą pabrėžia, kad pranešime nereikėtų apsiriboti paprastu BUSP veiklos aprašymu, reikėtų siekti daugiau galimybių su Europos Parlamentu pradėti dialogą, skirtą labiau strategiškam požiūriui į BUSP; rekomenduoja metinį pranešimą dėl BUSP rengti taip, kad jis taptų metiniu pranešimu, kuriame aptariamas ES užsienio politikos strategijos įgyvendinimas įvertinant jos veiksmingumą ir apibrėžiant būsimą kryptį; be to, rekomenduoja, kad rengiant pranešimą būtų pateikta daugiau nuorodų į biudžeto poreikius ir išorės veiksmų finansinį poveikį;

4.   mano, kad platesnė ir išsamesnė strategija turi pridėtinės vertės rengiant BUSP metinius pranešimus, ypač skyrius apie regionines grupes ir partneres bei apie BUSP (BSGP) misijų sąsajas su kitomis priemonėmis, kurias taikant stiprinamas ES kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmuo; mano, kad laikantis tokio požiūrio būtų galima lengviau apžvelgti bendras ES biudžeto išlaidas atitinkamame regione;

5.   dar kartą pakartoja savo poziciją, kad siekiant pagerinti demokratinį BUSP teisėtumą reikėtų konsultuotis su kompetentingais Parlamento organais dėl BSGP misijų pradžios, o prireikus sprendimus priimti reikėtų atsižvelgiant į Parlamento patvirtintą poziciją ir pateikti į tai nuorodas; mano, kad šios konsultacijos turėtų apimti informaciją apie pasirinktų veiksmų pagrįstumą ir paaiškinimus, kaip misijos siejamos su ES ir tarptautiniais veiksmais, koks bus jų finansinis poveikis ir kaip jos susijusios su kitomis ES priemonėmis;

Lisabonos sutarties poveikis

6.   palankiai vertina Lisabonos sutarties įsigaliojimą, nes ši sutartis suteikia ES priemones, kuriomis ji gali dar labiau stiprinti savo vaidmenį ir atkreipti į save dėmesį tarptautiniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia didelę visų valstybių narių, Tarybos ir naujosios Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės atsakomybę paversti Sutarties rašytines nuostatas faktais ir esminiais veiksmais stiprinant ES santykius su strateginėmis partnerėmis ir įtvirtinant vadovavimą daugiašaliuose forumuose; atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi yra Lisabonos sutarties nuostata, pagal kurią Sąjungos kompetencija BUSP srityje dabar apims visas užsienio politikos sritis ir visus klausimus, susijusius su Sąjungos saugumu, įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos rengimą, o tai gali paskatinti sukurti bendrą gynybos sistemą;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas „savo lygiu ir pagal savo pareigas užtikrina atstovavimą Sąjungai užsienyje bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais“; vis dėlto perspėja, kad tai turi būti atliekama nepažeidžiant Komisijos pirmininko pavaduotojos – vyriausiosios įgaliotinės įgaliojimų ir visapusiškai pripažįstant esminį Europos Komisijos vaidmenį ne tik nustatant ir įgyvendinant acquis communautaire išorės santykiuose, bet ir užtikrinant išorinį atstovavimą Sąjungai, išskyrus BUSP klausimus;

8.   džiaugiasi, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė pirmininkaus Užsienio reikalų tarybai, o jos atstovas pirmininkaus Politiniam ir saugumo komitetui (PSK); tikisi, kad šios naujos funkcijos sutvirtins tarpinstitucinius santykius ir skatins pastovesnį institucijų dialogą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę sukurti praktiką, kai kadenciją baigiantis Komisijos pirmininko pavaduotojas-Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos nariai, atsakingi už išorės santykius, reguliariai atvyksta į Europos Parlamento plenarinį posėdį ir į Užsienio reikalų komitetą, taip pat neoficialių susitikimų praktiką – siekiant nustatyti reguliarų ir sistemingą konsultavimąsi esminiais klausimais su Europos Parlamentu ir kompetentingais jo organais bei paskatinti tokį konsultavimąsi;

9.   mano, kad tai, jog tarpvyriausybinis ir Bendrijos ramsčiai ir funkcijos sujungti į vienas Komisijos pirmininko pavaduotojo-vyriausiojo įgaliotinio pareigas, į kurias skiriant asmenį reikalingas bendras Europos Parlamento pritarimas, pagerina BUSP veiklos demokratinį teisėtumą, jei bus sukurtas nuolatinis strateginis Parlamento, Tarybos ir Komisijos dialogas vienodomis sąlygomis ir visais lygmenimis;

10.   pabrėžia, kad valstybės narės turėtų dirbti vedamos bendro politinio solidarumo dvasios tam, kad būtų pasiektas vis didėjantis BUSP veiksmų konvergencijos lygis;

11.   dar kartą pabrėžia, jog norint, kad Europos Sąjunga atliktų aktyvų vaidmenį pasauliniu lygmeniu, ES biudžete tam turi būti skirta pakankamai lėšų; apgailestauja, kad šiam biudžetui vis dar skiriama nepakankamai lėšų ir išreiškia didelį susirūpinimą dėl nepakankamo finansavimo pasekmių ES gebėjimui vykdyti patikimą ir aktyvią užsienio politiką; pabrėžia, kad reikia ES suteikti būtinas finansines priemones, kad ji galėtų nuosekliai ir tinkamai reaguoti į nenumatytus pasaulio sunkumus ir, šiuo požiūriu, tikisi, kad bus su juo konsultuojamasi dėl procedūrų, pagal kurias skubioms BUSP iniciatyvoms finansuoti nedelsiant skiriamos ES biudžeto lėšos ir kad galės visapusiškai dalyvauti šiose procedūrose; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę kartu parengti veiksmingą komunikacijos strategiją siekiant, kad ES piliečiai būtų geriau informuoti apie BUSP tikslus ir pasiekimus, ir atsižvelgdamas į tai dar kartą pabrėžia Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos demokratinio teisėtumo ir priežiūros svarbą;

12.   dar kartą reiškia savo susirūpinimą dėl skaidrumo ir informacijos stokos apmokant kariniu ar gynybiniu atžvilgiu svarbių ES operacijų bendrąsias sąnaudas, nes taikant ATHENA sistemą nėra aiškios galimybės peržiūrėti visas finansines sąnaudas, susijusias su misijomis, kurios vykdomos pagal BUSP; taigi teigiamai vertina pradinio fondo įsteigimą pagal ES sutarties 41 straipsnio 3 dalies nuostatas ir prašo, kad su Parlamentu būtų konsultuojamasi šio fondo valdymo klausimais, atsižvelgiant į bendras EP prerogatyvas, susijusias su BUSP ir BGSP, kaip apibrėžta ES sutarties 36 straipsnyje; nurodo, kad platesnio masto Parlamento dalyvavimas nustatant ir prižiūrint BUSP bei numatant tolesnius BUSP veiksmus susijęs su ES sutarties 42 straipsnyje pabrėžta BUSP ir BSGP sąsaja, taip pat su ES sutarties Protokole Nr. 1 nustatyta griežtesne nacionalinio ir Europos lygmenų parlamentine priežiūra;

13.   ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę pasinaudoti galimybe formuoti aiškesnę, nuoseklesnę ir veiksmingesnę užsienio politiką įkūrus Europos išorės veiksmų tarnybą; šiuo aspektu tikisi, kad Sąjungos užsienio politikos pagrindinės vertybės ir tikslai, pavyzdžiui, pagarba žmogaus teisėms ir jų skatinimas, kaip nustatyta teisiškai privalomoje Pagrindinių teisių chartijoje, taip pat ES užsienio politikos prioritetai, pavyzdžiui, krizių valdymas ir taikos kūrimas, aiškiai atsispindės Europos išorės veiksmų tarnybos struktūroje, įskaitant jos žmogiškuosius išteklius; pakartoja, kad Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimo ir veikimo procesuose turi būti išsaugoma Europos Parlamento teisė į demokratinę ir biudžetinę priežiūrą;

14.   pažymi, kad Lisabonos sutartis daro didelę įtaką BUSP, kadangi pagal ją reorganizuojamos administracinės pareigos, todėl ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad dėl masto ekonomijos paramos struktūrų požiūriu būtų galima sumažinti administracines išlaidas;

15.   pabrėžia, kad reikia pasiekti, kad ES specialieji įgaliotiniai būtų skiriami ir vertinami skaidriau taip pat atsižvelgiant į tai, kad turi būti pakankamai atstovaujamos abi lytys; primena, kad Parlamentas šiuo metu neturi priemonių panaikinti konkretaus ESSĮ įgaliojimų, kadangi asignavimai šiems įgaliojimams vykdyti įtraukti į 19 03 06 straipsnį, pagal kurį finansuojamas visų ESSĮ įgaliojimų vykdymas; taigi ragina vykdyti griežtesnį ESSĮ paskyrimų ir įgaliojimų parlamentinį patikrinimą ir kontrolę; mano, kad atitinkami ES specialieji įgaliotiniai palaipsniui turėtų būti panaikinti ir jų funkcijas turėtų atlikti šalyse įsikūrusių ES delegacijų vadovai, o ES specialieji atstovai, kuriems patikėtos regioninės pareigos, vadovaujami Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės turi koordinuoti ir teikti politines gaires ES delegacijų vadovams atskirose šalyse siekiant užtikrinti, kad ES išorės veiksmai būtų nuoseklūs ir suderinti; nurodo, kad šiuo atžvilgiu dvigubos pareigos yra pirmas, bet ne vienintelis žingsnis, kuris būtinas siekiant masto ekonomijos ir didesnio BUSP našumo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę imtis veiksmų siekiant ES specialiesiems įgaliotiniams pavesti užduotį koordinuoti ir teikti politines gaires taip pat ir BSGP misijų, priklausančių jų kompetencijai, atvejais;

16.   prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę konsultuotis su atitinkamu Parlamento komitetu dėl asmenų, kuriuos ji skirs į aukštesnes Europos išorės veiksmų tarnybos pareigas, įskaitant ES specialiuosius įgaliotinius; ketina kai kuriuos paskirtus ES specialiuosius įgaliotinius ir delegacijų vadovus pakviesti atvykti į komiteto posėdį;

17.   pažymi, kad į Lisabonos sutartį įtrauktos naujos BUSP finansinės procedūros, ir kad ja pagerinamas Tarybos ir Parlamento dialogas dėl BUSP nustatant dvejas metines diskusijas, rengiamas su Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausiąja įgaliotine, ir joje aprašomi su BSGP susiję Parlamento vaidmuo ir pareigos; todėl ragina peržiūrėti ir išplėsti esamus tarpinstitucinius susitarimus įtraukiant Parlamento Užsienio reikalų komitetą, siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą BUSP ir BSGP biudžeto, konsultacijų ir priežiūros procedūrų įgyvendinimą bei pagerinti galimybę susipažinti su įslaptinta informacija; todėl atkreipia ypatingą dėmesį į anksčiau minėtus 2006 m. gegužės 17 d. tarptinstitucinį susitarimą ir 2002 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos tarptinstitucinį susitarimą dėl Europos Parlamento galimybės susipažinti su įslaptinta Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje(5); išreiškia pasiryžimą biudžeto ir demokratinės BUSP priežiūros srityje vykdyti savo įgaliojimus, susijusius su visomis institucinėmis naujovėmis, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo veiklą;

18.   pažymi, kad pagal Lisabonos sutartį pritarimo procedūra taikoma visiems susitarimams, susijusiems su tomis sritimis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra, ir pabrėžia Parlamento teisę būti tinkamai Komisijos informuotam apie derybų dėl tarptautinių susitarimų, nurodytų SESV 218 straipsnyje, pažangą; taigi, mano, kad reikėtų apsvarstyti derybas dėl naujojo tarpinstitucinio susitarimo su Parlamentu siekiant aiškiai apibrėžti Parlamento dalyvavimą kiekviename derybų dėl tarptautinių susitarimų etape;

19.   ragina Užsienio reikalų ministrų tarybą priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma visais atvejais, kurie numatyti naujojoje Sutartyje;

20.   mano, kad dėl Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 2 ir 7 dalių ir Protokolo Nr. 1 10 straipsnio dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje liekaninės Vakarų Europos Sąjungos (VES) funkcijos tapo atgyvenusios; todėl ragina susijusias ES valstybes nares imtis veiksmų pagal VES sutarties XII straipsnį ir pranešti, kad per vienerius metus jos ruošiasi denonsuoti šią sutartį; primena, kad Europos Parlamentas ir ES valstybių narių nacionaliniai parlamentai turi teisę atlikti BUSP ir BSGP veiklos parlamentinį tikrinimą;

Teminiai BUSP klausimai

21.   toliau yra susirūpinęs dėl energijos tiekimo saugumo ir besikartojančių dujų krizių, kaip, pvz., 2009 m. sausio mėn. Rusijos ir Ukrainos krizė, kuri parodė, kad vis labiau didėja ES energetinė priklausomybė nuo tiekimo šaltinių ir tranzito kanalų; taip pat pabrėžia būtinybę užkirsti kelią ES energetinei priklausomybei nuo trečiųjų šalių, dėl kurios silpnėja ES užsienio politikos nepriklausomybė; primena, kad skubiai reikia spręsti energetikos iššūkius įgyvendinant Europos bendrąją užsienio politiką energijos srityje; todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ryžtingai įgyvendinti Parlamento rekomendacijas dėl nuoseklios ir suderintos politikos kūrimo, pirmiausia skatinant ES sanglaudą palaikant konstruktyvų dialogą su energijos tiekėjais, ypač su Rusija, ir tranzitinėmis šalimis, remiant ES energetikos prioritetus ir ginant valstybių narių bendruosius interesus, plėtojant veiksmingą diplomatinę veiklą energetikos srityje, kuriant veiksmingesnes krizių sprendimo priemones ir skatinant energijos tiekimo įvairinimą, tausų energijos naudojimą ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą; pabrėžia, kad ES tik bendrai veikdama gali ateityje užkirsti kelią dujų ir naftos tiekimo valstybėms narėms trūkumams ir padidinti visos ES energetinį saugumą;

22.   džiaugiasi, kad buvo pasirašytas susitarimas dėl „Nabucco“ projekto; ragina Komisiją ir Tarybą siekti, kad šis susitarimas būtų sėkmingai įgyvendintas; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti ES energetinį saugumą plėtojant žalios naftos tiekimo Europai pietų koridorių, įskaitant visos Europos naftotiekio Konstanca – Triestas tiesimą;

23.   mano, kad intensyvėjanti konkurencija dėl galimybės gauti gamtinių ir energijos išteklių ir juos kontroliuoti gali sukelti didelius konfliktus ir grėsmę, susijusią su ištekliais, todėl ES turėtų toliau kurti poveikio švelninimo, prisitaikymo ir energijos tausojimo politiką siekiant kovoti su grėsme saugumui, kylančia dėl aplinkos nykimo ir klimato kaitos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo vadovaujamą vaidmenį pasauliniu lygiu valdant klimatą ir toliau plėtoti dialogą su kitais pagrindiniais veikėjais, pavyzdžiui, stiprėjančiomis didžiosiomis valstybėmis (Kinija, Brazilija, Rusija, Indija), Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir besivystančiomis šalimis, nes klimato kaita tapo pagrindine tarptautinių santykių dalimi;

24.   remia nuolatinį, aktyvų ir veiksmingą Europos Sąjungos indėlį sprendžiant pasaulines problemas, plėtojant Jungtinių Tautų sistemą ir ypač didelį dėmesį skiriant Žmogaus teisių tarybos stiprinimui, taip pat panaikinant mirties bausmę;

25.   atkreipia dėmesį į konfliktų prevencijos ir valdymo, įskaitant atstatymo ir rekonstrukcijos po krizių, svarbą; pabrėžia, kad ES turi toliau vystyti prevencines strategijas, siekdama pagerinti išankstinio perspėjimo sistemą ir stiprinti bendradarbiavimą su regionų organizacijomis pagal JT chartiją;

26.   pabrėžia, kad siekiant sėkmingai sukurti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę labai svarbus išorės aspektas; pakartoja, kad labai svarbus tinkamas migracijos valdymas; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad 2009 m. gruodžio mėnesį Europos Vadovų Taryba patvirtino Stokholmo programą; mano, kad būtina užtikrinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, skatinti tvirto bendradarbiavimo požiūrį ir taikyti pozityvių sąlygų politiką; pabrėžia, kad reikia kovoti su nelegalia imigracija skatinant vietos plėtrą kilmės šalyse ir kovojant su nusikalstamomis organizacijomis, kurios užsiima prekyba žmonėmis; primygtinai reikalauja, kad rengiant Europos užsienio politiką būtų visapusiškai atsižvelgiama į Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorinį aspektą;

27.   pabrėžia, kad reikia pagerinti gebėjimus, kad būtų geriau kontroliuojamos ES civilinės ir karinės misijos, ir užtikrinti, kad būtų mokomasi iš to, kaip jos vykdomos, kad būtų pagerintas būsimųjų misijų planavimas ir valdymas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad BSGP misijas reikėtų vertinti labiau strateginiu požiūriu; siūlo, kad reguliariai rengiami konsultaciniai posėdžiai taip pat būtų skirti įvykdytų misijų sėkmės ir trūkumų įvertinimui siekiant padėti rengti ateities poreikiams skirtą ilgalaikę strategiją, kuri apima visus aspektus (finansinį, įgyvendinimo, administravimo organizavimo);

28.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę, Tarybą ir valstybes nares pasiekti civilinio ir karinio planavimo pajėgumų pusiausvyrą Tarybos sekretoriate ir užtikrinti tinkamą darbuotojų skaičių teisingumo, civilių valdymo, muitinės ir tarpininkavimo srityse, siekiant užtikrinti, kad BSGP misijų metu būtų teikiama kvalifikuota ir pakankama pagalba;

29.   todėl ragina tinkamai parinkti civilius darbuotojus ir taip pat ragina valstybes nares pasinaudoti Europos išorės veiksmų tarnybos siūloma puikia proga ir sujungti šiuo metu turimus išteklius tam, kad būtų sukurti nuoseklūs, veiksmingi ir tinkami krizių valdymo planavimo pajėgumai;

30.   ragina valstybes nares dėti dvigubai daugiau pastangų surasti ir nugabenti į paskirties vietą pakankamą tinkamų, kvalifikuotų ir abiejų lyčių darbuotojų skaičių darniai ir labai koordinuotai dalyvauti civilinėse ir karinėse BSGP pastangose visame pasaulyje, įskaitant atskiras didelės rizikos sritis, nes BSGP misijų sėkmė labai priklauso nuo gerai apmokytų darbuotojų įgūdžių ir žinių; taigi ragina kartu rengti darbuotojus BSGP misijoms; visiškai pritaria darbui, kuris jau nuveiktas nustatant gaires ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant pagerinti bendrą darbuotojų mokymą; yra įsitikinęs, kad didesnė vietoje dirbančių darbuotojų darna ir susitelkimas padės patobulinti misijų vykdymą ir palengvinti ES piliečių komandiravimą, kuris vertinant vien tik biudžeto požiūriu priimtinesnis už tarptautinio personalo įdarbinimą pagal sutartis;

31.   ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją padidinti ES dalyvavimą daugiašalėse derybose siekiant sumažinti atominių ginklų;

32.   dar kartą kartoja, kad reikia nusiginkluoti ir sustiprinti tarptautines ginklų neplatinimo garantijas; šiuo požiūriu džiaugiasi 2009 m. gruodžio 4 d. bendru pareiškimu, kuriame Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos Federacijos Prezidentai įsipareigojo toliau bendradarbiauti pasibaigus Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) galiojimo laikotarpiui ir tikisi sudaryti naują susitarimą dėl strateginės ginkluotės, kuris būtų pasirašytas ir įsigaliotų kuo greičiau; tuo pačiu ragina ES ir jos valstybes nares padidinti savo diplomatines pastangas siekiant sėkmingos Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros, vyksiančios 2010 m. gegužės mėnesį;

33.   pabrėžia, kad svarbu, kad lyčių lygybės, žmogaus teisių ir gero valdymo tikslai būtų visapusiškai įtraukti planuojant ir vykdant visas BSGP misijas ir operacijas, įskaitant tiriamąsias misijas, nes sąmoningumas ir jautrumas lyčių klausimais prisideda prie operatyvinio veiksmingumo ir gebėjimo suprasti padėtį; atsižvelgdamas į tai, pritaria patarėjo lyčių klausimais skyrimui vykdant beveik kiekvieną BSGP misiją; apgailestauja, kad tarp 11 ES specialiųjų įgaliotinių nėra nei vienos moters; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę sistemingai įtraukti lyčių lygybę ir didesnių teisių suteikimo moterims klausimą į ES politinį dialogą ir į politines diskusijas su šalimis partnerėmis;

34.   džiaugiasi dėl visame pasaulyje svarbaus žmogaus teisių gynėjų vaidmens; labai džiaugiasi tuo, kad Užsienio reikalų taryba savo posėdžio, vykusio 2009 m. gruodžio 8 d., metu išreiškė įsipareigojimą remti žmogaus teisių gynėjus, rengdama viešus susitikimus su jais ir viešindama jų veiklą;

35.   ragina Tarybą į ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimus įtraukti žmogaus teisių ir gero valdymo aspektus ir į ES specialiųjų įgaliotinių darbuotojų pareigas skirti ir žmogaus teisių ir gero valdymo patarėjus;

Pagrindiniai prioritetai įvairiuose geografiniuose regionuose

36.   rekomenduoja, kad ES sustiprintų savo politinį dialogą su trečiosiomis šalimis ir regionais, ypač su strateginėmis partnerėmis, su kuriomis derintų pozicijas tarptautinėse organizacijose, taip pat remtų ir propaguotų demokratiją, teisinės valstybės principus ir pagarbą žmogaus teisėms; atsižvelgdamas į tai, primena svarbų vaidmenį, kurį, kaip papildoma Sąjungos ryšių su trečiosiomis šalimis ir regionais priemonė, atlieka parlamentinė diplomatija; todėl mano, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė ir jos tarnybos, įskaitant ES specialiuosius įgaliotinius, turėtų kartu su Parlamentu imtis nustatyti bendrą strategiją, susijusią su šalimis ir regionais partneriais, bei atskirų klausimų ir vizitų atvejais turėtų žodžiu ir raštu padėti Parlamentui;

37.   ragina Tarybą, valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę aktyviai ieškoti taikių būdų tarptautiniams konfliktams spręsti ir stiprinti ES taikomas konfliktų prevencijos priemones;

Tarptautinės organizacijos

38.   pabrėžia Jungtinių Tautų, kurios užtikrina tarptautinę taiką ir saugumą ir yra labiausia išvystyta daugiašalio bendradarbiavimo sistema, pagrindinį vaidmenį; mano, kad pasaulinio valdymo, tarptautinių institucijų ir pagarbos tarptautinei teisei stiprinimas yra labai svarbus veiksmingam daugiašališkumui, ir kad todėl jis turi būti svarbiausias Sąjungos strateginis prioritetas; mano, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų tęsti savo pastangas gerinant bendradarbiavimą ir veiksmų derinimą su pasaulio lygmeniu įtakingais strateginiais partneriais, ypač Jungtinėse Tautose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina skubiai spręsti ES ir pasaulio stabilumui svarbias pasaulines problemas, pvz., terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, energetinio saugumo, klimato kaitos, TVT pasiekimo, skurdo panaikinimo, krizių valdymo, konfliktų prevencijos ir konfliktų sprendimo, masinio naikinimo ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo, migracijos valdymo bei žmogaus teisių ir pilietinių laisvių sklaidos problemas;

39.   mano, kad labai svarbu, jog atitinkamos ES delegacijos JT būstinėje Niujorke ir Ženevoje būtų tinkamai aprūpintos lėšomis ir darbuotojais, kad jos galėtų įtikinamai ir veiksmingai praktikoje įgyvendinti naujus tarpinstitucinius susitarimus pagal Lisabonos sutartį; todėl su susirūpinimu pažymi, kad biudžeto neutralumo požiūris prieštarauja šiai būtinybei skubiai ir veiksmingai įgyvendinti ES dalyvavimą JT pradinio Lisabonos sutarties įgyvendinimo etapo metu;

40.   mano, kad ESBO suteikia svarbias galimybes atkurti Europos, Vidurio Azijos ir Šiaurės Amerikos šalių tarpusavio pasitikėjimą ir stiprinti jų bendradarbiavimą daugeliu klausimų, įskaitant ginklų neplatinimą, nusiginklavimą, ekonominį bendradarbiavimą bei žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų apsaugą ir sklaidą; taigi remia ESBO stiprinimą, įskaitant diskusijos dėl juridinio asmens statuso suteikimo idėjos pradėjimą;

41.   mano, kad, nepažeidžiant ES įsipareigojimų pagal JT chartiją, ES ir NATO turėtų vystyti stipresnę ir veiksmingesnę partnerystę atsižvelgiant į laipsnišką ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos vystymąsi ir kartu nepažeidžiant abiejų organizacijų sprendimų priėmimo savarankiškumo; todėl rekomenduoja peržiūrėti taip vadinamus „Berlynas plius“ susitarimus ir sukurti labiau strateginį dialogą dėl bendrų strateginių interesų ir nenumatytų atvejų planavimo; primygtinai ragina supaprastinti platesnį praktinį bendradarbiavimą vietoje kariniu ir civiliniu lygmenimis, ypač kai abi organizacijos veikia toje pačioje misijų zonoje; todėl apgailestauja dėl besitęsiančio Turkijos ir Kipro konflikto, kuris vis labiau kenkia ES ir NATO veiksmingumui ir patikimui;

Transatlantiniai santykiai

42.   pakartoja savo įsipareigojimą transatlantinei partnerystei, kuri yra svarbus ES išorės veiksmų elementas ir vienas iš pagrindinių jų ramsčių; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją –vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad ES veiktų kaip nuosekli, aktyvi, lygiateisė ir vis dėlto savarankiška JAV partnerė didinant saugumą ir stabilumą pasaulyje, skatinant taiką ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat siekiant TVT bei laikantis vieningo požiūrio į pasaulinius iššūkius, pvz., į branduolinio ginklo platinimą, terorizmą, klimato kaitą ir energetinį saugumą; mano, kad Lisabonos sutartis suteikia palankias galimybes ES ir JAV santykių pagrindų tobulinimui ir atnaujinimui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją –vyriausiąją įgaliotinę atsižvelgiant į Parlamento rezoliucijas imtis veiksmų stiprinant ES ir JAV bendradarbiavimo institucinius mechanizmus; pabrėžia, kad siekiant iš tiesų integruotos transatlantinės rinkos būtina stiprinti Transatlantinės ekonominės tarybos veiklą ir kad tokia rinka turėtų būti glaudesnės transatlantinės partnerystės pagrindas; tvirtai palaiko Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, kurio bendras tikslas – užmegzti efektyvius EP ir JAV Kongreso teisės aktų leidėjų tiesioginius santykius;

43.   ragina abi partneres, ES ir JAV, skatinti Kiniją, Indiją, Rusiją, Braziliją ir kitas stiprėjančias didžiąsias valstybes dalintis atsakomybe už tvarką pasaulyje ir konfliktų prevenciją ir taikų sureguliavimą laikantis tarptautinės teisės nuostatų; nurodo, kad, nors ES ir JAV turėtų teikti visapusišką sąžiningo bendradarbiavimo principu pagrįstą paramą ekonominei ir socialinei šių šalių raidai, šioms šalims taip pat derėtų prisiimti savo pasaulinio lygmens atsakomybę, ypač siekiant tvaraus vystymosi ir kovos su klimato kaita;

Vakarų Balkanai

44.   pabrėžia, kad Vakarų Balkanų valstybės yra ES plėtros proceso dalis; mano, kad teisinės valstybės principu pagrįstas Vakarų Balkanų šalių stabilumas turėtų išlikti svarbiausiu Sąjungos išorės veiksmų prioritetu, todėl mano, kad pastangos priartinti šio regiono šalis prie ES (bendras tikslas – Europos integracija), be kita ko, skatinant reformas ir gerinant regioninį bendradarbiavimą bei etninių grupių susitaikymą, yra labai svarbios siekiant patenkinti Kopenhagos kriterijus ir pasiruošti įstojimui į ES; siūlo organizuoti tarptautinę konferenciją, kuri būtų skirta Vakarų Balkanų ateičiai ir kurioje dalyvautų regiono valstybės, taip pat atitinkami regiono ir pasaulio lygmens subjektai, siekiant nustatyti ir spręsti dabartines regiono problemas;

45.   su pasitenkinimu pažymi vis taikesnę ir stabilesnę padėtį Kosove ir pastangas sukurti daugiatautę visuomenę, kaip liudija 2009 m. lapkričio 15 d. ramiai ir tvarkingai įvykę vietos rinkimai; pripažįsta, kad ne visos valstybės narės pripažino Kosovo nepriklausomybę; džiaugiasi dėl to, kad EULEX teisinės valstybės misija Kosove, kuri yra didžiausia iki šiol ES pradėta BSGP civilinė misija, dirba pilnu veiklos pajėgumu remdamasi Jungtinių Tautų, kurios neutralios statuso klausimu, pozicija; pabrėžia misijos svarbą skatinant etninių grupių susitaikymą, teisinę valstybę, viešąją tvarką ir saugumą visame Kosove, padedant Kosovo valdžios institucijoms, teisminėms ir teisėsaugos institucijoms daryti pažangą siekiant tvarumo bei atskaitomybės; todėl pritaria sprendimui atidaryti naują EU biurą šiaurėje; tačiau pažymi, kad reikia padidinti EULEX dirbančių kaltintojų skaičių, ir ragina valstybes nares suteikti papildomų darbuotojų;

46.   ragina Tarybą su tarptautinės bendruomenės pagalba tęsti pastangas palaikyti dialogą su politiniais lyderiais Bosnijoje ir Hercegovinoje, siekiant padėti šiai šaliai ir jos gyventojams ir toliau išlikti Europos integracijos proceso dalyviais; atkreipia dėmesį į bendras diplomatines ES pirmininkaujančios valstybės narės, Europos Komisijos ir JAV administracijos pastangas ir siūlo toliau tęsti derybas, atsižvelgiant į ankstesnius Bosnijoje ir Hercegovinoje sudarytus politikų susitarimus; primena, kad į šalies gyvybingumo stiprinimą reikia labiau įtraukti parlamento narius ir pilietinę visuomenę;

Rytų partnerystė, Juodosios jūros regiono valstybių bendradarbiavimas

47.   toliau remia Rytų partnerystės su Sąjungos kaimyninėmis Europos šalimis vystymą, ekonomiškai jas įtraukiant į vidaus rinką ir siekiant aktyvesnio politinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo; pabrėžia apčiuopiamų vidutinės trukmės ir ilgalaikių reformų iniciatyvų, kurios sustiprintų šalių partnerių visuomenių įsipareigojimus modernizacijos procesui ir integracijai su ES, taip pat šios partnerystės įgyvendinimo vykdant patikimus projektus svarbą; ypač pabrėžia, kad reikia laipsniškai ir užtikrinant visų ES piliečių saugumą panaikinti visas laisvo asmenų judėjimo (įskaitant, prireikus, bevizes keliones) kliūtis ir stiprinti bendradarbiavimą visais saugumo, ypač energetinio saugumo, aspektais; pakartoja savo požiūrį, kad partnerystei turi būti suteikti tinkami finansiniai ištekliai; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog partnerystė ir regioninės iniciatyvos, ypač Juodosios jūros sinergija, viena kitą papildytų;

48.   dar kartą patvirtina, kad Europos Sąjungai svarbus veiksmingesnis regioninis bendradarbiavimas su Rytų kaimynėmis, kurio dvasioje ES rems į konkrečius rezultatus nukreiptus projektus pagal viena kitą visapusiškai papildančias Rytų partnerystės ir Juodosios jūros sinergijos iniciatyvas;

49.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę didinti pastangas įgyvendinant Juodosios jūros sinergijos projektus; taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę plėtoti naujas idėjas, skirtas veiksmingai Juodosios jūros regiono valstybių bendradarbiavimo strategijai;

50.   teigiamai vertina naujosios Moldovos Respublikos vyriausybės orientaciją į ES ir reiškia viltį, kad šios šalies vidaus reformos paspartės ir taip bus pasiekta Moldovos Respublikos ir ES ekonominės integracijos, politinės asociacijos ir institucijų suartėjimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę numatyti daugiašalius sprendimus įsisenėjusiai Padnestrės problemai spręsti;

51.   atkreipia dėmesį į Ukrainos prezidento rinkimų eigą ir rezultatus; ragina visas šalis dedant daugiau pastangų vykdyti reformas prisidėti prie būtino politinio, ekonominio ir socialinio stabilumo Ukrainoje; ragina šalį siekti didesnės sąveikos su Europos Sąjunga tuo pačiu stiprinant įstojimo į ES galimybes;

Rusija

52.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad ES požiūris į Rusiją, įskaitant derybose dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, būtų nuoseklus ir paremtas įsipareigojimu laikytis demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės, įskaitant tarptautinę teisę, vertybių; taip pat pabrėžia, kad būtina intensyvesnė partnerystė su Rusija, paremta tarpusavio pagarba ir abipusiškumu, pagrįsta kovos su terorizmu klausimų, energetinio saugumo ir energijos tiekimo, klimato kaitos, nusiginklavimo, konfliktų prevencijos ir branduolinių ginklų neplatinimo klausimų sprendimu, taip pat dėl Irano, Afganistano ir Artimųjų Rytų, siekiant tikslo stiprinti saugumą ir stabilumą pasaulyje; mano, kad bendradarbiavimas sprendžiant šiuos klausimus turėtų būti naujo ES ir Rusijos susitarimo pagrindas, todėl tikisi sparčios pažangos dabartinėse derybose dėl naujo plataus masto susitarimo, kuriuo turėtų būti itin sustiprinti ES ir Rusijos santykiai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę derinti veiksmus, lengvinti konsultacijas ir gerinti bendravimą tarp valstybių narių dvišalių bendrų interesų problemų su Rusijos Federacija klausimais; pabrėžia valstybių narių būtinybę koordinuoti savo santykius su Rusijos Federacija vadovaujantis Sąjungos bendraisiais interesais ir tokiu būdu, kad šie interesai būtų atitinkamai ir nuosekliai atspindimi bei skatinami;

Pietų Kaukazas

53.   ragina Tarybą reikalauti, kad būti visapusiškai įgyvendintas Rusijos Federacijos ir Gruzijos paliaubų susitarimas ir ragina ES laikytis Gruzijos teritorinio vientisumo ir pagarbos mažumoms principo; pritaria ES stebėjimo misijos įgaliojimų pratęsimui ir ragina Tarybą užtikrinti, kad ES stebėtojams būtų sudaryta galimybė nevaržomai patekti į visas konflikto zonas, įskaitant atsiskyrusius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus, ir tam tikslui naudoti ES finansinius instrumentus, siekiant padėti visoje konflikto zonoje esantiems gyventojams; ragina ES remiantis Nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos, tyrusios konfliktą Gruzijoje, ataskaita pasimokyti iš praeities klaidų siekiant sukurti veiksmingus konfliktų prevencijos mechanizmus, įskaitant tiesioginių žmonių tarpusavio ryšių skatinimą;

54.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę padidinti ES pastangas siekiant veiksmingos konfliktų prevencijos ir Kalnų Karabacho, Padnestrės ir, visų pirma, Rusijos ir Gruzijos, bei jos atsiskyrusių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų konfliktų taikaus sureguliavimo pagal tarptautinę teisę, suteikiant naują impulsą deryboms Ženevoje; pabrėžia potencialų šiame regione įsišaknijusių konfliktų prasiveržimo pavojų; šiomis sąlygomis, siekiant sukurti Pietų Kaukazo stabilumo paktą, rekomenduoja įsteigti Saugumo ir bendradarbiavimo Pietų Kaukaze konferenciją, kuria būtų apimamos atitinkamos šalys ir susiję regioninio bei pasaulinio masto veikėjai; pritaria nesenam Turkijos ir Armėnijos vyriausybių įvykdytam santykių atnaujinimui ir primygtinai ragina šių šalių parlamentus ratifikuoti atitinkamus susitarimus;

Artimieji Rytai

55.   pabrėžia, kad būtina, jog derybos dėl taikos proceso būtų baigtos per ribotą laikotarpį ir vyraujant abipusiam pasitikėjimui; mano, kad jų tikslas turėtų būti sukurti nepriklausomą, demokratinę ir gyvybingą Palestinos valstybę su 1967 m. sienomis, kuri taikiai ir saugiai gyvuotų šalia Izraelio valstybės, apribota tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis, atitinkančiomis visas susijusias Jungtinių Tautų rezoliucijas;

56.   ragina ES, vadovaujantis 2009 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadomis, dedant dabartines tarptautines pastangas iš naujo pradėti taikos procesą, imtis svarbesnio politinio vaidmens, kuris atitiktų jos finansinį dalyvavimą remiant Palestinos ekonomikos atgaivinimą ir sprendžiant dramatišką humanitarinę krizę Gazoje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę apsvarstyti visas galimybes skatinti ilgalaikę taiką regione;

57.   pritaria Tarybos sprendimui pratęsti ES Policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) įgaliojimus iki 2010 m. gruodžio mėn.; mano, kad būtina aktyviau padėti kurti teisinę valstybę ir ugdyti politikos kūrimo gebėjimus, ir ragina tam dėti daugiau pastangų; atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą pratęsti ES pasienio pagalbos misijos Rafahe (EUBAM Rafah) įgaliojimus ir į jos pasiryžimą bei pasirengimą atnaujinti misiją; mano, kad dėl šio pasiryžimo turėtų būti parengtos konkrečios judėjimo laisvės palestiniečių teritorijose atkūrimo iniciatyvos ir iniciatyvos iš naujo imtis laikytis 2005 m. priimto Susitarimo dėl galimybės atvykti ir judėjimo, kurį šalys pasirašė;

Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga

58.   mano, kad svarbu suaktyvinti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos narių visų lygių politinį dialogą siekiant pašalinti įtampą, dėl kurios buvo atidėtas sekretoriato įkūrimas Barselonoje, ir skatinti konkrečius bendrus socialinio, ekonominio ir ekologinio intereso projektus; tikisi, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga galėtų teigiamai prisidėti sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose, atnaujinant santykius tarp Turkijos ir Kipro bei vykdant demokratinę plėtrą arabų valstybėse;

59.   mano, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga galėtų prisidėti prie įtampos Artimuosiuose Rytuose mažinimo remdama konkretaus bendradarbiavimo projektus, skirtus visam regionui; taip pat pabrėžia, kad palestiniečių ir Izraelio tarpusavio pasitikėjimo skatinimo priemonės, kuriomis siekiama teisingos ir nuolatinės taikos Artimuosiuose Rytuose, yra itin svarbios tinkamam šios naujos institucijos veikimui palengvinti;

60.   pabrėžia, kad iš Europos Sąjungos perspektyvos bendras pirmininkavimas turi būti suderinamas su išoriniu Europos Sąjungos atstovavimu pagal Lisabonos sutartį; primena, kad Lisabonos sutartis suteikia ES galimybę užtikrinti jos atstovavimo naujose Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos institucijose vientisumą, darną ir tęstinumą;

Azija

61.   pažymi, kad po rinkimų Afganistane prasideda daug lemiantis ir kritinis laikotarpis, o tai, kad Kabule formuojama nauja vyriausybė, sudaro gerą progą parengti naują darbotvarkę ir susitarimą su Afganistano gyventojais;

62.   pritaria Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje 2009 m. spalio mėn. priimtam Tarybos Sustiprintų ES veiksmų Afganistane ir Pakistane planui ir jos pareiškimui, kad ji esanti pasirengusi padėti spręsti regiono problemas bendradarbiaudama su atitinkamomis šalimis ir tarptautiniais partneriais, bet pabrėžia, kad planas liks tik planu, nebent ES valstybės narės aiškiai įsipareigotų prisidėti prie jo įgyvendinimo; ragina Tarybą, Komisiją ir Tarybai pirmininkaujančią valstybę nedelsiant imtis suderintų veiksmų įgyvendinti planą; ragina Tarybą pasiekti didesnės pažangos visiškai dislokuojant EUPOL personalą siekiant sukurti tvarias ir veiksmingas viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgas, gebančias pagerinti saugumo aplinką;

63.   pripažįsta, kad Pakistanas toliau susiduria su labai rimtais iššūkiais ir palaiko tvirtą ES paramą stipriai, pasaulietiškai ir civilinei Pakistano vyriausybei; pabrėžia Pakistano pagrindinį vaidmenį regione ir dar kartą pažymi, kad užtikrinti stabilumą, demokratiją ir klestėjimą Pakistane taip pat yra svarbu siekiant išspręsti tokias visuotines problemas kaip kova su terorizmu, branduolinio ginklo platinimu, narkotikais, taip pat sprendžiant su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, ir labai jį ragina patvirtinti išsamią kovos su terorizmu strategiją, kuria būtų šalinamos jo pagrindinės priežastys;

64.   palaiko ES įsipareigojimą remti demokratiją vieningame, federaliniame Irake; pabrėžia savo paramą tvirtam ir tolesniam ES įsipareigojimui Irake plėtoti teisinę valstybę ir pritaria EUJUST LEX įgaliojimų ir jos vykdomos bandomosios veiklos Irako teritorijoje pratęsimui vieneriems metams; tikisi, kad bus toliau planuojamas darbas šiuo klausimu, kaip žadėjo Taryba; ragina institucijoms glaudžiau bendradarbiauti, ypač ekonominiais klausimais, su Irako kurdų regionine vyriausybe; ragina Komisiją paspartinti savo būstinės Bagdade veiklos pradžią;

65.   išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl politinės raidos Irane ir pranešimų apie didelio masto 2009 m. birželio mėn. vykusių prezidento rinkimų rezultatų klastojimą; tai sukėlė didžiausius protestus per pastaruosius 30 Islamo respublikos gyvavimo metų, o demonstracijos ir žiaurios saugumo pajėgų represijos vis dar vyksta; yra labai susirūpinęs ne tik dėl politinių oponentų suėmimų, kankinimų ir žudymo, bet ir dėl vis besitęsiančios aklavietės derybose dėl Irano branduolinės programos, bei ragina Irano vyriausybę pradėti rimtas derybas branduoliniais klausimais; apgailestauja, kad 2010 m. sausio mėn. numatytas Irano delegacijos vizitas į Europos Parlamentą Irano valdžios institucijų buvo atšauktas ir išreiškia savo solidarumą su tais Irano piliečiais, kurie rizikuodami savo gyvybėmis ir toliau viešai reikalauja Irane laikytis žmogaus teisių ir didesnės demokratinės laisvės; smerkia Irano pastangas trukdyti informacijos laisvei slopinant transliacijas iš užsienio bei interneto ryšį; ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti sankcijas atskiriems administracijos nariams ir saugumo tarnyboms, atsakingoms už plataus masto žmogaus teisų pažeidimus ir nustatyti priemones, kuriomis būtų remiami „Žaliojo judėjimo“ dalyviai, dėl savo veiklos kenčiantys nuo persekiojimo ir (arba) tremties;

66.   atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Kinijos ekonominiai santykiai nuolat stiprėjo, ir padidėjo žmonių tiesioginių ryšių mastas ir intensyvumas; tuo pat metu išlieka giliai susirūpinęs dėl Kinijos valdžios institucijų geranoriškumo sprendžiant gausius žmogaus teisių pažeidimo atvejus ir užtikrinant, kad žmonės galėtų naudotis pagrindinėmis laisvėmis bei teisėmis, trūkumo;

67.   išreiškia lūkestį, kad bus užmegzti strateginiai ES ir Kinijos santykiai, ir pareiškia norą apsvarstyti galimybes stiprinti santykius abipusio intereso klausimais, o ne vien ekonomikos ir prekybos srityse;

68.   pritaria Taipėjaus ir Pekino pastangoms pagerinti santykius Taivano sąsiauryje, jomis stiprinamas stabilumas ir saugumas Rytų Azijoje, bei ragina abi puses ir toliau stiprinti dialogą, praktinį bendradarbiavimą bei vykdyti abipusio pasitikėjimo stiprinimo priemones; teigiamai vertina Tarybos 2009 m. gegužės 8 d. pareiškimą, kuriame pakartojama jos parama Taivano dalyvavimui PSO; aktyviai remia Taivano dalyvavimą stebėtojo teisėmis atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir veikloje, pvz. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), JT bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC), kuriose Taivano dalyvavimas yra svarbus Europos Sąjungai bei pasauliniams interesams;

69.   patvirtina savo aktyvią paramą strateginių santykių tarp ES ir Indijos stiprinimui bei veiksmams, kuriais siekiama ieškoti būdų santykiams įvairiose abipusio intereso srityse (ekonomikos, politikos, saugumo ir prekybos) gerinti;

70.   pripažįsta didėjančią ASEAN šalių svarbą regiono stabilumui ir gerovei; mano, kad vadovaudamosi regioninės integracijos įsipareigojimais ES ir ASEAN gali labai artimai bendradarbiauti; pažymi, kad norint visapusiškai stiprinti dviejų regionų santykius ir skatinti tolimesnį politinį bendradarbiavimą, saugumo, demokratijos ir žmogaus teisių pažangą, taip pat pažangą energetikos, aplinkosaugos, socialinių reikalų ir kultūros bei bendradarbiavimo ir vystymosi srityse, įvairių priemonių pagalba būtina sustiprinti ES ir ASEAN ekonominius ir prekybos santykius;

Afrika

71.   teigiamai vertina tai, kad vykdant operaciją „EU NAVFOR Atalanta“ toliau sėkmingai prisidedama prie saugumo jūroje prie Somalio krantų, suteikiant apsaugą pagal Pasaulio maisto programą frachtuojamiems laivams, gabenantiems pagalbą Somalio gyventojams, laivams, kuriais gabenami itin svarbūs kroviniai Afrikos Sąjungos paramos taikai operacijai Somalyje remti, ir kitiems pažeidžiamiems laivams; teigiamai vertina Tarybos sprendimą pratęsti operacijos įgaliojimus iki 2010 m. gruodžio 12 d. išreiškia savo paramą sprendimui pradėti krizės valdymo operaciją siekiant prisidėti prie Somalio pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės nacionalinių saugumo pajėgų mokymo; pabrėžia, kad būtina, jog apmokytos saugumo pajėgos būtų integruotos į valstybines ir vadovavimo struktūras taip, kad sugrįžusios jos nesukiltų prieš vyriausybę, kurią jos turėtų ginti;

Lotynų Amerika

72.   dar kartą primena, kad 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos visuotinės partnerystės ir bendrosios bendradarbiavimo strategijos(6) ir vėliau 2006 m. balandžio 27 d.(7) bei 2008 m. balandžio 24 d.(8) rezoliucijose, atitinkamai priimtose atsižvelgiant į Vienoje ir Limoje vykusius ES ir Lotynų Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimus, EP pasiūlė parengti Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartiją, kuria, remiantis JT chartija, būtų sudarytos palankios sąlygos bendriems politiniams, strateginiams ir saugumo užtikrinimo veiksmams bei iniciatyvoms; ragina Tarybą ir Komisiją imtis aktyvių veiksmų šiam ambicingam tikslui pasiekti ir paremti šį pasiūlymą kito ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks 2010 m. gegužės mėn. Madride, metu;

73.   mano, kad derybos dėl asociacijos susitarimo su Centrinės Amerikos šalimis ir derybų su MERCOSUR atnaujinimo pažanga yra prioritetinės svarbos klausimai; atkreipia dėmesį į tai, kad užbaigtos derybos dėl daugiašalio susitarimo su Andų bendrijos šalimis; stengsis deramai kruopščiai vykdyti šių susitarimų ratifikavimo Parlamente procedūrą, siekdamas užtikrinti, kad susitarimai turėtų teigiamą poveikį visiems abipusiai svarbiems aspektams;

o
o   o

74.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, ESBO pirmininkui, ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Vakarų Europos sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininkui ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkui.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0254. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0074. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0057. (5) OL C 298, 2002 11 30, p. 1. (6) OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569. (7) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 123. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0177.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumo strategijos ir Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (2009/2198(INI))

P7_TA(2010)0061 A7-0026/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnį, 10 ir 11 protokolus,

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją (ESS) „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2003 m. gruodžio 12 d.,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 12 d. priimtą Europos Vadovų Tarybos Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 9 d. ir 2009 m. birželio 16 d. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės pranešimus dėl Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP),

–   atsižvelgdamas į ESGP išvadas ir Deklaraciją „Dešimt Europos saugumo ir gynybos politikos metų: sunkumai ir galimybės“, Tarybos priimtas 2009 m. lapkričio 17 d.,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šia tema, ypač į 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos(1), į 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos įgyvendinimo atsižvelgiant į ESGP(2), į 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP(3) įgyvendinimo ir į 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP)(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl NATO vaidmens ES saugumo sistemoje(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl piratavimo prie Somalio krantų problemos politinio sprendimo(6),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos, Kenijos ir Seišelių Respublikos vyriausybių keitimą laiškais dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus ir kurie sulaikyti Europos Sąjungos vadovaujamoms jūrų pajėgoms (EUNAVFOR) vykdant operaciją, perdavimo į minėtąsias šalis,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl institucinių Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektų(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0026/2010),

Europos saugumo strategija ir išsamusis požiūris

1.   primena, kad Europos saugumo strategijoje (ESS) ir jos įgyvendinimo ataskaitoje pabrėžiami pagrindiniai Europos Sąjungai gresiantys pavojai ir problemos:

2.   pabrėžia, kad vykdydama bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir bendrąją saugumo ir gynybos politiką (BSGP), Europos Sąjunga siekia kovoti su ESS išvardytais sunkumais ir pavojais ir taip prisidėti prie Europos piliečių saugumo gerinimo;

3.   pabrėžia, kad Europos Sąjungai reikia vystyti savo strateginę autonomiją vykdant stiprią ir veiksmingą užsienio, saugumo ir gynybos politiką, siekiant skatinti taiką ir tarptautinį saugumą, stiprinti tarptautinį saugumą, ginti savo piliečių saugumą ir savo piliečių, vykdančių BSGP misiją, ginti savo interesus pasaulyje ir remti savo pagrindines vertybes, prisidedant prie veiksmingo daugiašalio bendradarbiavimo, skirto sustiprinti tarptautinei teisei, visame pasaulyje didinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms, remdamasi ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytais tikslais, ir vadovaudamasi Jungtinių Tautų chartijos tikslais ir principais, Helsinkio baigiamojo akto principais, Paryžiaus chartijos tikslais, taip pat su išorės sienomis susijusiais tikslais;

4.   pabrėžia, kad visų pirma atsakomybė išsaugoti taiką ir saugumą pasaulyje tenka JT Saugumo Tarybai, ir pakartoja, jog reikia reformuoti JT organizaciją, kad ji galėtų geriau vykdyti savo funkcijas ir rasti veiksmingus sprendimus, kaip pašalinti visuotines problemas ir pavojus;

5.   pripažįsta, kad Europos Sąjunga turi toliau siekti šių tikslų didindama savo institucijų gebėjimus įveikti šiuos uždavinius, vykdydama daugiašalį bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, ypač Jungtinių Tautų, ir regioninėmis organizacijomis, ypač su ESBO ir Afrikos sąjunga, laikydamasi Jungtinių Tautų chartijos;

6.   dar kartą pakartoja, kad pritaria tam, kad Europos Sąjunga suformuotų išsamų ir iniciatyva grindžiamą požiūrį į kovą su pavojais ir iššūkiais, kuris apimtų įvairių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių turimų ir civilių, ir karinių priemonių derinį; konfliktų prevenciją ir krizių valdymą, finansinę paramą ir vystomąjį bendradarbiavimą, socialinę ir aplinkos apsaugos politiką, diplomatijos ir prekybos politikos priemones ir plėtrą, derinį; pabrėžia, kad šis civilių ir karinių priemonių koordinavimas suteikia papildomos vertės Europos Sąjungos kovos su krizėmis politikai;

7.   į tai atsižvelgdamas ragina valstybes nares veiksmingiau derinti savo nacionalines strategijas ir veiklos priemones su Europos Sąjungos strategijomis ir priemonėmis siekiant nuoseklumo, veiksmingumo ir didesnio poveikio bei viešumo šioje srityje;

8.   pritaria tam, kad kovojant su terorizmu būtų laikomasi koncepcijos, pagrįstos ES kovos su terorizmu strategija ir ES kovos su radikalizmu ir verbavimu strategija, visų pirma tuomet, jei internetas naudojamas terorizmo ir radikalizmo reikmėms; siūlo skatinti diskusijas žmogaus teisių apsaugos ir propagavimo klausimais, ypatingą dėmesį skiriant aukoms;

9.   pripažįsta, kad energetinis saugumas labai svarbus ES valstybių narių gyvavimui, todėl ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti šioje saugumo politikos srityje;

10.   palankiai vertina valstybių narių pastangas, dedamas kovojant su kibernetiniais pavojais; ragina Tarybą ir Komisiją pateikti su kibernetine erdve susijusių problemų analizę ir priemones, kurios būtų veiksmingas ir suderintas, gerąją patirtimi pagrįstas atsakas į minėtuosius pavojus ir kurios ateityje taptų Europos kibernetinio saugumo strategija;

11.   pakartoja savo rekomendaciją, kad Europos saugumo strategija būtų reguliariai persvarstoma, t. y. kas penkerius metus, prasidėjus naujai Europos Parlamento darbo kadencijai ir deramai konsultuojantis su Europos Parlamentu;

12.   pabrėžia, kad baltoji knyga, kuri skatina plačias viešąsias diskusijas, padėtų gerinti BSGP viešumą ir bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje geriau apibrėžiant Europos Sąjungos saugumo ir gynybos tikslus ir interesus, atsižvelgiant į esamas priemones ir išteklius, taip pat padėtų veiksmingiau ir konkrečiau įgyvendinti ESS bei planuoti ir vykdyti Europos Sąjungos atliekamus krizės valdymo veiksmus;

Lisabonos sutartis ir bendrosios saugumo ir gynybos politikos struktūra

13.   ragina Tarybą 2010 m. su Europos Parlamentu ir su valstybių narių parlamentais pradėti esmines diskusijas dėl naujų Lisabonos sutarties nuostatų, susijusių su BSGP politika, įgyvendinimo, taip pat šiais aspektais:

14.   atsižvelgdamas į Europos sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalyje nurodytą abipusės pagalbos sąlygą, ragina tas Europos Sąjungos valstybes nares, kurios yra Vakarų Europos Sąjungos narės, nutraukti 1954 m. pakeistą Briuselio sutartį, įskaitant VES parlamentinę asamblėją;

15.   atsižvelgdamas į tai, kad naujoje sutartyje nustatoma solidarumo sąlyga, ragina Tarybą vėl pradėti diskusijas dėl Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimo, ypač remiantis 2006 m. gegužės mėn. M. Barnjė (Barnier) pranešimu, suvienijant valstybių narių išteklius, kad būtų galima bendrai ir veiksmingai reaguoti gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų atveju, tiek Europos Sąjungos viduje, tiek išorėje;

16.   atsižvelgdamas į tai, kokią pažangą BSGP srityje užtikrina Lisabonos sutartis, pabrėžia, kad Gynybos tarybos, susijusios su Užsienio reikalų taryba, kurią sudarytų gynybos ministrai, kuriai pirmininkautų Komisijos pirmininko pavaduotojas - Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kuri atliktų ypatingą vaidmenį intensyvinant bendradarbiavimą karinių pajėgumų srityje, juos derinant ir integruojant, įsteigimas būtų teisėtas ir naudingas;

17.   mano, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turi skubiai pradėti veiklą siekdama sustiprinti įvairių rūšių Europos Sąjungos politikos suderinamumą ir kad šį suderinamumą praktiškai turi užtikrinti jai pavaldūs ypatingieji įgaliotiniai ar delegacijų vadovai, kurie turėtų būtinus įgaliojimus palaikyti santykius su susijusiomis šalimis ir tarptautine bendruomene;

18.   palaiko Krizių valdymo ir planavimo direktorato (CMPD) steigimą siekiant valdyti krizes, kurio tikslas Europos lygmeniu būtų planuoti civilines ir karines Europos Sąjungos operacijas ir dalyvauti plėtojant BSGP, ypač civilių ir karinių pajėgumų požiūriu; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad gerokai vėluojama sukurti šią naują įstaigą; ragina Europos išorės veiksmų tarnyboje glaudžiau koordinuoti Krizių valdymo ir planavimo direktorato (CMPD) ir BSGP struktūras bei krizių programą ir kitas Komisijos tarnybas, kurios įeina į EIVT, siekiant sukurti koordinuotus strateginio planavimo pajėgumus, norint sukurti išsamų Europos požiūrį;

19.   ragina Komisijos Pirmininko pavaduotoją-Vyriausiąjį Europos Sąjungos įgaliotinį, Tarybą ir valstybes nares pagerinti planavimo gebėjimų civilinėje ir karinėje srityse pusiausvyrą ir pasirūpinti, kad ESGP misijų metu būtų užtikrinama tinkama ir pakankama profesinė patirtis teisingumo, civilinio administravimo, muitų ir tarpininkavimo srityse;

20.   vėl išreiškia paramą nuolatinio ES operacijų centro, kuris būtų pavaldus Komisijos Pirmininko pavaduotojui-Vyriausiajam Europos Sąjungos įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kurio užduotis būtų operatyvinis planavimas ir karinių operacijų vykdymas, sukūrimui; prašo šį operacijų centrą priskirti Europos išorės veiksmų tarnybai; pabrėžia, kad esant dabartinei sistemai, kuriai priklauso septyni štabai, prarandamas veiksmingumas, gebėjimas greitai reaguoti ir susidaro didelių sąnaudų, taip pat pabrėžia, kad siekiant vietoje koordinuoti civilinius ir karinius veiksmus, reikalingas nuolatinis kontaktinis asmuo kariniais klausimais; mano, kad nuolatinis operacijų centras galėtų atlikti karinio planavimo ir vykdymo centro funkcijas ir būti įsteigtas toje pačioje vietoje kaip CPCC siekiant užtikrinti sąveiką, būtiną siekiant veiksmingai koordinuoti civilinius ir karinius veiksmus; pakartoja, kad ES operacijų centras palengvintų bendradarbiavimą su NATO, nepažeisdamas abiejų organizacijų sprendimų priėmimo autonomijos;

21.   pabrėžia poreikį skubiai užmegzti nuolatinį organizuotą bendradarbiavimą, paremtą kuo išsamesniais kriterijais, taip pat pabrėžia, kad tai turėtų užtikrinti aktyvesnį valstybių narių dalyvavimą vykdant BSGP;

22.   pažymi, kad darant pažangą ir plėtojant BSGP turi būti visapusiškai gerbiama atitinkamų ES valstybių narių nuostata laikytis neutraliteto ir neprisijungti prie aljansų ir tam nekenkiama;

23.   pabrėžia šių įvairių reformų svarbą siekiant įgyvendinti nustatytus plataus masto BSGP tikslus, kurie buvo iš naujo nustatyti 2008 m. ir patvirtinti Europos Vadovų Tarybos, ir siekiant padidinti veiksmingumą ir BSGP naudą atsižvelgiant į tai, kad ši priemonė vis labiau naudojama;

Karinės operacijos ir civilinės misijos

24.  ESGP/BSGP dešimtmečio proga džiaugiasi jos pasiekimais ir primena, kad Europos Sąjunga pradeda civilines ir karines operacijas pagal BSGP, siekdama reaguoti į pavojus, kurie gresia tarptautiniam ir europiečių saugumui; pabrėžia, kad dauguma misijų buvo siunčiamos į civilinių krizių valdymo sritis; išreiškia pagarbą 70 000 darbuotojų, kurie dalyvavo ir dalyvauja 23 ESGP misijose ir operacijose (vykstančiose ir jau pasibaigusiose); išreiškia pagarbą iki šiol ėjusiam pareigas Tarybos generaliniam sekretoriui ir vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai Javier Solanai už pastangas, kurias jis dėjo plėtodamas ESGP; dar kartą ragina valstybes nares apibrėžti ESGP misijų dislokavimo kriterijus ir apsvarstyti nacionalinių potencialių konfliktų klausimą;

Somalis – Afrikos Kyšulys

25.   džiaugiasi sėkmingu Europos Sąjungos jūrų pajėgų operacijos (Europos Sąjungos vadovaujamų jūrų pajėgų (EUNAVFOR) Somalyje operacija „Atalanta“) indėliu kovojant su piratais Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų siekiant užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų visus šalies gyventojus, kuriems ji reikalinga; pabrėžia, kad „Atalanta“ tapo pagrindine kovos su piratais veikėja, kuri, be kita ko, veikia per Afrikos Kyšulio saugios laivybos centrą; Pritaria Tarybos sprendimui pratęsti misiją dar vieniems metams iki 2010 m. gruodžio mėn. ir atsižvelgia į šios operacijos įgaliojimų praplėtimą, susijusį su ES tiesioginiais saugumo interesais (piliečių saugumas, tiekimo saugumas) ir su skubia humanitarine pagalba bei skubiomis operacijomis (vykdant Pasaulio maisto programą naudojamų laivų, kuriais gabenamas Somalio gyventojams skirtas maistas, ir logistinę paramą ES karinio stebėjimo misijai Somalyje (AMISOM) teikiančių laivų lydėjimas), įgaliojimų pratęsimą; taip pat palankiai vertina jos indėlį į Europos laivynų bendradarbiavimo stiprinimą ir tolesnį BSGP jūrinio aspekto vystymą; taip pat džiaugiasi tuo, kad trečiosios šalys (Norvegija, Kroatija ir Juodkalnija) dalyvauja šioje operacijoje ir tuo, kad veiksmingai bendradarbiaujama su kitomis šiame regione esančiomis jūrų pajėgomis, ypač atsižvelgiant į bendro informuotumo ir konfliktų šalinimo (SHADE) procesą; tačiau apgailestauja, kad tebesitęsia su operacijos vykdymo teritorijoje sulaikytų įtariamų piratų ir ginkluotų užpuolikų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusios problemos, nes dėl to mažėja tarptautinių kovos su piratavimu pastangų patikimumas;

26.   pabrėžia poreikį kovoti su piratavimo priežastimis, kurios susijusios su Somalyje dominuojančiu nestabilumu ir skurdu, taigi mano, kad ES turėtų remti pereinamojo laikotarpio federalinę vyriausybę, taikant priemones, nukreiptas atkurti saugumą, politinį stabilumą ir teisinę valstybę bei skatinti tvarų vystimąsi, ir jos partnerystę su Afrikos Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis bei parengti bendrą taikos regione sukūrimo strategiją;

27.   ragina ES Somalio atžvilgiu taikyti požiūrį, kurio esmė ta, kad tik plataus masto ilgalaikiai valstybės kūrimo veiksmai, apimantys daugiau nei pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės saugumo pajėgų kūrimą, tvariai prisidės prie taikos ir saugumo kūrimo šalyje; todėl ragina Tarybą ir Komisiją pasiūlyti plataus užmojo bendrą išsamią ES Somalio strategiją;

28.   ypač pabrėžia, kad reikia skubiai veikti siekiant užtikrinti, kad pereinamojo laikotarpio federalinė vyriausybė galėtų išsilaikyti ir sustiprinti Somalio teritorijos kontrolę; taigi pritaria, kad Taryba 2010 m. sausio 25 d. sutarė sukurti BSGP karinę misiją (ES mokymo misija, ESMM Somalis), kuri prisidėtų prie Somalio saugumo pajėgų mokymo Ugandoje, glaudžiai bendradarbiaujant su ES partneriais, įskaitant TGF, Ugandą, Afrikos sąjungą, JT ir Jungtines Amerikos Valstijas; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams apie tai informuoti ir konsultuotis su Europos Parlamentu;

29.   taip pat pabrėžia, kad svarbu šiame regione sustiprinti jūrų priežiūros pajėgumus, ypač teikiant mokymą ir į vieną tinklą sujungiant šio regiono šalių pakrantės apsaugos tarnybas, ir mano, kad Europos Sąjunga turi dalyvauti šiuose veiksmuose palaikydama Džibučio elgesio kodeksą ir Tarptautinės jūrų organizacijos parengtą jo įgyvendinimo planą, dėl kurių susitarė šio regiono valstybės (Jemeno keitimosi informacija centras ir Džibučio laivų įgulų narių mokymo centras);

30.   dėl padėties Jemene dar kartą primena apie savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją ir ragina Komisiją ir Tarybą kartu su tarptautiniais partneriais, įskaitant Jemeno kaimynines valstybes, padėti vyriausybei, taikant išsamųjį požiūrį, apimantį saugumo sektoriaus reformą, kovą su terorizmu bei politinį dialogą, humanitarinę ir ekonominę pagalbą bei švietimą;

Afganistanas ir Pakistanas

31.   primena, kad, siekiant apsisaugoti nuo tiesiogiai europiečių saugumui gresiančių pavojų (terorizmas, prekiavimas narkotikais, masinio naikinimo ginklų platinimas), svarbu Afganistane ir Pakistane stabilizuoti padėtį saugumo ir politikos požiūriu, taigi pritaria 2009 m. spalio 27 d. Tarybos priimtam Afganistanui ir Pakistanui skiriamam Europos Sąjungos planui; pakartoja, kad reikia visapusiškai spręsti šiuos klausimus, labiau susiejant saugumą su vystymusi, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms , taip pat ir su lyčių lygybe; todėl ragina Tarybą ir Komisiją šiuo tikslu imtis konkretesnių priemonių, taip pat didinant Europos Sąjungos indėlį ir užtikrinant, kad šie veiksmai būtų labiau suderinti su valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės veiksmais;

32.   mano, kad įgyvendinant naująją Europos strategiją vienas iš prioritetų turi būti Afganistano institucinių ir administracinių pajėgumų, ypač su teisingumo sistema ir kitomis teisėsaugos institucijomis nei policija, stiprinimas;

33.   primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją žymiai padidinti civilių veiklai Afganistane skiriamas lėšas siekiant Afganistano gyventojams ir tarptautiniams partneriams pateikti ES civilinę prioritetinę sritį kaip labiau matomą; pabrėžia, kad siekiant sukurti teisinę valstybę Afganistane svarbu suformuoti patikimą ir veiksmingą civilinę policiją, ir džiaugiasi Europos Sąjungos policijos misijos Afganistane (EUPOL Afghanistan) atliktu darbu; ragina Tarybą nedelsiant įveikti esamas kliūtis, susijusias su misijos EUPOL darbuotojų trukumu, ir jiems užtikrinti papildomą apgyvendinimą ir atitinkamą logistinę paramą siekiant palengvinti jų išdėstymą provincijose; ragina NATO labiau bendradarbiauti su šia misija ir derinti su EUPOL savo veiksmus policijos srityje pasitelkiant tarptautinį policijos koordinavimo biurą (angl. IPCB);

34.   palaiko Tarybos siūlymą išnagrinėti galimybę parengti paramos Pakistanui misiją siekiant reformuoti jo saugumo sektorius ir sukurti kovos su terorizmu pajėgumus, kad ši šalis galėtų sukurti kovos su terorizmu strategiją, apimančią diskusijas teisinės valstybės ir žmogaus teisių klausimais;

Balkanai

35.   džiaugiasi Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove („EULEX Kosovo“) sėkmingu išdėstymu visoje Kosovo teritorijoje ir pabrėžia, kad svarbu, jog visi misijos elementai (policijos, teisingumo, muitinės) toliau netrukdomi veiktų visoje Kosovo teritorijoje, įskaitant šiaurę;

36.   taigi džiaugiasi tuo, kad pasirašytas „EULEX Kosovo“ ir Serbijos policijos bendradarbiavimo protokolas ir primena, kad šis kovai su organizuotu nusikalstamumu palengvinti skirtas protokolas yra tik techninio pobūdžio;

37.   smerkia visus priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš misiją „EULEX Kosovo“, kurios užduotis – kartu su Kosovo valdžios institucijomis sukurti ir stiprinti teisinę valstybę siekiant naudos visoms Kosovo bendruomenėms;

38.   prašo Tarybos apsvarstyti BSGP karinės operacijos galimybę siekiant pakeisti NATO vadovaujamų taikdarių pajėgas Kosove (KFOR);

39.   kalbėdamas apie Bosniją ir Hercegoviną, primena, kad nepaisant esamų politinių sunkumų, padėtis saugumo požiūriu tebėra palyginti rami ir stabili, ir pabrėžia Europos Sąjungos karinės operacijos („Althea“) indėlį šioje srityje; palaiko Tarybos sprendimą vykdant Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) veiklą daugiausia dėmesio vėl skirti kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija ir pabrėžia, kad teisinės valstybės srityje (apimančioje policiją, teismus ir įkalinimo įstaigas) reikia laikytis visa apimančio požiūrio; ragina Tarybą skubiai imtis veiksmų siekiant plėtoti karinę operaciją „Althea“, kurios pagrindinė užduotis – mokyti Bosnijos karines pajėgas; apgailestauja dėl to, kad nėra vieningo politinio sprendimo dėl Bosnijoje ir Hercegovinoje taikomų tarptautinių priemonių ateities ir kad dėl to kai kurios pajėgas sudarančios valstybės vienašališkai atšaukia savo pajėgas, ir kad tai gali pakenkti Europos veiksmų Bosnijoje ir Hercegovinoje patikimumui ir darnai; primena Tarybai, kad ji toliau puoselėtų galimybę įstoti į ES, kaip numatyta pagal 2005 m. Salonikų susitarimą;

Kaukazas

40.   primena, kad Europos Sąjunga atlieka lemiamą vaidmenį siekiant išvengti Gruzijos ir Rusijos konflikto paaštrėjimo, ypač skubiai nusiuntusi stebėjimo misiją, kurios tikslas – prižiūrėti, kaip įgyvendinami 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimai; apgailestauja, kad Rusijos Federacija iki šiol neįvykdė savo įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė pagal šiuos susitarimus; pabrėžia, kad Europos Sąjungos stebėjimo misijos Gruzijoje vaidmuo tapo dar svarbesnis po to, kai išvyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Jungtinių Tautų misijos;

41.   pritaria misijos pratęsimui dar vieniems metams ir ragina stiprinti šios misijos gebėjimus, įskaitant jos techninę įrangą, atlikti stebėtojo vaidmenį; apgailestauja dėl to, kad misijos darbuotojams Rusijos ir vietinės pajėgos vis dar trukdo nuvykti į separatistinius Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus;

Artimieji Rytai

42.   mano, kad Europos Sąjunga turi atnaujinti savo veiksmus Palestinos teritorijose; džiaugiasi Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) atliktu darbu ir ragina Tarybą apsvarstyti šios misijos išplėtojimo galimybę ir pasiūlyti naują paramos misijos prie Rafaho pasienio posto (EUBAM Rafah) palaikymo ir veiksmingesnio jos įgyvendinimo būdą, taip pat pasiūlyti naują humanitarinės krizės Gazos ruože švelninimo būdą;

43.   kalbėdamas apie Europos Sąjungos jungtinę teisinės valstybės misiją Irake (EUJUST LEX), išreiškia paramą veiksmams, laipsniškai ir atsižvelgiant į padėties vietoje saugumą pradedamiems Irako teritorijoje;

Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys

44.   pripažįsta, kad Europos Sąjunga turi dalyvauti reformuojant kai kurių Afrikos šalių, kaip, pvz., Kongo Demokratinė Respublika ir Bisau Gvinėja, saugumo sektorius, ir ragina Tarybą imantis veiksmų remtis visa apimančiu požiūriu į saugumo sektoriaus reformą (SSR) ir nuolat vertinti šių misijų veiksmingumą ir poveikį;

Haitis

45.   atsižvelgdamas į padėtį Haityje, pabrėžia, kad svarbu derinti Europos paramos priemones; taigi palankiai vertina kolektyvinę ES pagalbą, kurią sudarys ne mažiau kaip 300 policijos darbuotojų, siekiant laikinai sustiprinti JT stabilizavimo misijos Haityje (MINUSTAH) policijos pajėgumus, ir Tarybos sprendimą Briuselyje įsteigti grupę „EUCO Haiti“, kuri koordinuos valstybių narių teikiamą karinę ir saugumo pagalbą siekiant patenkinti JT nustatytus poreikius ir taip papildys Monitorinio ir informavimo centro (MIC) veiklą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Haityje trūksta vietoje vykdomų valstybių narių ir Europos Sąjungos veiksmų koordinavimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę vadovauti Europos veiksmams šioje srityje;

Įgyta patirtis

46.   pabrėžia ES operacijų patirties perdavimo procesų svarbą ir ragina Tarybą apsvarstyti sistemą, kuri padėtų susieti šiuos procesus; taigi ypač norėtų būti informuotas apie pirmąją metinę ataskaitą dėl pastangų, susijusių su civilinių misijų patirties nustatymu ir veikimu į ją atsižvelgiant; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę inicijuoti išsamią ir skaidrią vykdytų ir vykdomų ESGP ar BSGP misijų patikrą siekiant nustatyti jų stipriąsias ir silpnąsias vietas;

47.   džiaugiasi sėkmingu Europos Sąjungos operacijos Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (EUFOR TCHAD/RDA operacija) įgaliojimų perdavimu JT misijai Centrinės Afrikos Respublikoje ir Čade (MINURCAT) ir dabar tikisi, kad bus informuotas apie vykstantį patirties perdavimo procesą, visų pirma apie tai, kaip būsimosiose misijose būtų galima išvengti dabartinių trūkumų ir problemų, susijusių su praktiniais bendradarbiavimo su Afrikos Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis aspektais;

Pratybų politika

48.   pabrėžia, kad vykdant platesnio užmojo ES operacijų politiką ES operacijų planavimas ir atlikimas BSGP srityje, įskaitant ES galimybę vykdyti tikroviškas pratybas (LIVEX), padėtų geriau derinti valstybių narių pajėgumus ir skatinti sąveiką ir keitimąsi patirtimi;

Lyčių ir žmogaus teisių aspekto integravimas
49. primena, kad visuose BSGP veiklos etapuose (ir rengiant, ir vykdant šią veiklą) svarbu nuolat spręsti žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimus; ragina atsižvelgti į JTO Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000 m.) ir į rezoliuciją Nr. 1889 (2009 m.) dėl moterų, taikos ir saugumo apmokant personalą ir vykdant operacijas; norėtų, kad į operacijas būtų siunčiama daugiau moterų; rekomenduoja sustiprinti mokymus žmogaus teisių srityje bei pilietinės visuomenės srityje;
Ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas

50.   palankiai vertina JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1887 ir išreiškia visapusišką paramą į rezoliuciją įtrauktiems raginimams stabdyti branduolinių ginklų platinimą ir dėti daugiau pastangų siekiant nusiginklavimo vykdant griežtą ir veiksmingą tarptautinę kontrolę; ragina valstybes nares prieš 2010 m. konferenciją Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo klausimu parengti tvirtą bendrą poziciją ir primena savo 2009 m. balandžio 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) ateities(8), pabrėždamas, kad būtina dar labiau sustiprinti tris sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo ramsčius: branduolinių ginklų neplatinimą, nusiginklavimą ir bendradarbiavimą dėl atominės energijos naudojimo civilinėms reikmėms; be to, ragina ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT), kad ji pradėtų galioti;

51.   atkreipia dėmesį, kad svarbu kurti tarptautinę saugaus ir užtikrinto branduolinio kuro tiekimo sistemą (t. y. tarptautinę kuro banko sistemą, kurią kontroliuotų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA)), ir kad svarbu rengti priemones, kuriomis būtų siekiama veiksmingiau įgyvendinti vadinamosios masinio naikinimo ginklų (MNG) išlygos, kurį įtraukta į ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo susitarimus, nuostatas;

52.   teigiamai vertina naujosios JAV administracijos deklaracijas ir pateikiamus tikslus, taip pat JAV administracijos įsipareigojimą paspartinti branduolinį nusiginklavimą ir ragina ES ir JAV glaudžiai bendradarbiauti siekiant remti branduolinių ginklų neplatinimą; ragina dvi Europos branduolines valstybes aiškiai nurodyti, kad jos remia šį įsipareigojimą ir pasiūlyti naujų priemonių, kad būtų įgyvendintas šis tikslas; tuo pat metu palankiai vertina Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimą tęsti derybas, kad būtų sudarytas naujas visa apimantis ir teisiškai saistantis susitarimas, kuris pakeistų 2009 m. gruodžio mėn. baigusią galioti Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimo sutartį (angl. START I); tikisi, kad šiuo klausimu kuo greičiau bus pasiekta konkrečių rezultatų;

53.   atkreipia dėmesį į 2009 m. spalio 24 d. Vokietijos koalicijos susitarimą dėl JAV branduolinių ginklų išvežimo iš Vokietijos, kuris pasirašytas siekiant remti Prezidento B. Obamos politiką atsisakyti visame pasaulyje branduolinių ginklų, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant šio tikslo, numatyti tinkami susitarimo tarpiniai etapai, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) peržiūros konferencijoje, vyksiančioje 2010 m., būtina numatyti naujus ginklų kontrolės būdus; ragina kitas valstybes nares, kurios savo teritorijoje turi JAV branduolinių ginklų, prisiimti panašų aiškų įsipareigojimą; turėdamas tai mintyje, palankiai vertina 2010 m. vasario 26 d. Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo ir Norvegijos užsienio reikalų ministrų NATO generaliniam sekretoriui išsiųstą laišką, kuriame raginama pradėti išsamias šio aljanso diskusijas siekiant aptarti, kaip aljansas galėtų priartėti prie bendro politinio tikslo visame pasaulyje atsisakyti branduolinių ginklų;

54.   dar kartą patvirtina, kad yra susirūpinęs dėl padėties Irane ir Šiaurės Korėjoje, primindamas ES įsipareigojimą naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią ginklų platinimo programoms, keliančioms susirūpinimą pasauliniu lygiu, jas sulaikytų, sustabdytų arba, jei įmanoma, panaikintų; tačiau primena, kad kai kurių valstybių vykdomas nusiginklavimas nėra tiesiogiai susijęs su kitų valstybių siekiu sustabdyti ar tęsti savo branduolinių ginklų platinimo programas, todėl valstybėms ar organizacijoms, pasiryžusioms pradėti ar pradėjusioms masinio naikinimo ginklų platinimą, turi būti taikoma griežta politika; pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės elgtųsi atitinkamai ir laikydamosi Sąjungos požiūrio šiuo klausimu;

55.   nusiginklavimo įprastinės ginkluotės srityje klausimu nurodo, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti tolesnių diskusijų dėl tarptautinės sutarties, pagal kurią būtų reglamentuojama prekyba ginklais, pažangai;

56.   dar kartą pabrėžia, kad visapusiškai remia didesnį nusiginklavimą ir visišką tokių ginklų, kaip cheminiai ir bakteriologiniai ginklai, priešpėstinės minos, kasetiniai ir prisodrinto urano šaudmenys, uždraudimą, kadangi jie sukelia daug kančių civiliams gyventojams; taigi ragina sustiprintomis daugiašalėmis pastangomis užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Cheminio ginklo uždraudimo konvencija, Bakteriologinių ir toksinių ginklų konvencija, Konvencija dėl kasetinių šaudmenų, Konvencija dėl priešpėstinių minų ir kad būtų toliau vystomas tarptautinis režimas, pagal kurį draudžiamas masinio naikinimo ginklų platinimas; šiuo požiūriu džiaugiasi visų ES valstybių narių įsipareigojimais, priimtais pagal ES bendrą poziciją dėl ginklų eksporto, taip pat Lisabonos sutarties 28B straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinami ES vykdomi bendri nusiginklavimo veiksmai;

Pajėgumų plėtojimas

57.   primena, kad siekiant atsižvelgti į didėjančius operacinius reikalavimus ir profesionaliau valdyti krizes, Europos Sąjunga privalo plėtoti savo civilinius ir karinius pajėgumus; todėl ragina Tarybą nustatyti naują pagrindinį tikslą, kuris galėtų būti civilinės ir karinės sričių tikslas ir, visų pirma, turėtų būti skirtas veiksmingam pajėgumų plėtojimui;

58.   pabrėžia, kad sunkiomis ekonominėmis sąlygomis labai svarbu siekti civilinių ir karinių pajėgumų sąveikos bei ieškoti sričių, kuriose valstybės narės galėtų sutelkti pastangas ir sukaupti bendrus pajėgumus ES lygmeniu, ekonomikos požiūriu esant sudėtingoms aplinkybėms, – tai labai svarbu norint įveikti padidėjusių gynybos įrangos išlaidų poveikį kartu su gynybai skirto biudžeto apribojimais, taip pat išnaudoti galimybes, atsiradusias įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, kurioje turėtų būti vienas skyrius, kuris prižiūrės civilių ir karinių pajėgumų ugdymą;

59.   dar kartą pabrėžia, kad remia 2008 m. Europos Vadovų Taryboje nustatytus plataus užmojo tikslus sustiprinti civilinius ir karinius pajėgumus; prašo Tarybos nepaisant dabartinio nuosmukio pažengti pirmyn įgyvendinant siūlomus šios srities projektus; ragina Tarybą jį nuolatos informuoti apie pastangas, kurias deda valstybės narės, siekdamos įgyvendinti šiuos tikslus;

60.   pabrėžia, kad nustatyta daug kliūčių greitai dislokuoti civilines misijas; ragina valstybes nares paskatinti savo teisingumo ir vidaus reikalų ministerijas, kad jos imtųsi savo atsakomybės šioje srityje; remia Tarybos pastangas, kuriomis siekiama palengvinti kvalifikuotų, tinkamai išmokytų abiejų lyčių civilių darbuotojų suteikimą ir dislokavimą (nacionalinių strategijų ir bendrų standartų priėmimas, pajėgų sudarymo ir mokymų prieš dislokavimą proceso pagerinimas, civilinių reagavimo grupių (CRG) koncepcijos peržiūra), bei greitai suteikti įrangą naujoms civilinėms misijoms (bendrųjų sutarčių sudarymas ir nuolatinio sandėlio projektas); todėl pritaria sprendimui sukurti laikiną įrangos sandėlį vykdant Europos Sąjungos policijos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje;

61.   pabrėžia, kad civilinėms misijoms turi būti suteiktos integruotos ir apsaugotos komunikacijos priemonės, suderinamos su karinėmis komunikacijos sistemomis;

62.   ragina Tarybą Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) suteikti nuolatinę struktūrą, skirtą atlikti bendroms civilinių ir karinių misijų paramos funkcijoms (įdarbinimo ir viešųjų pirkimų procedūros) siekiant, kad misijos galėtų skirti visą dėmesį savo pagrindinei veiklai;

63.   pabrėžia, kad siekiant racionaliau naudoti išteklius reikia glaudžiai derinti civilinių Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų veiksmus su kitomis Europos Sąjungos priemonėmis; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę kartu su Komisija koordinuoti ir kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba planuoti savo vykdomus panašių sričių veiksmus; ragina, kad civilinės BSGP misijos ir už ES vidaus policijos ir teisminį bendradarbiavimą atsakingi veikėjai, įskaitant Europolą, nuolatos keistųsi informacija, ypač kovojant su organizuotu nusikalstamumu;

64.   pažymi, kad kovinės grupės, nepaisant didelių joms skiriamų išlaidų, iki šiol dar nebuvo panaudotos dėl politinių priežasčių bei dėl to, kad jų dislokavimo sąlygos yra labai griežtos; pritaria veiksmingesniam ir lankstesniam ES kovinių grupių naudojimui siekiant, kad jos galėtų būti naudojamos kaip atsargos pajėgos ar kaip dalinės pakaitinės pajėgos tuo atveju, kai pajėgų sudarymo procesas nuvilia, tinkamai atsižvelgus į valstybių, kurios šias grupes bendrai sukūrė, nuomonę; prašo pratęsti laikiną susitarimą, skirtą padengti lėšoms, susijusioms su strateginiu kovinių grupių dislokavimu, bet taip pat ir padidinti bendras šių kovinių grupių naudojimo išlaidas; ragina Tarybą jas dislokuoti rengiant didelio masto karines pratybas; pritaria Tarybai pirmininkavusios Švedijos inicijuotiems darbams, atliktiems ES kovinių grupių naudojimo sąlygų ir lankstumo srityje ir, jais remdamasis, ragina valstybes nares įgyvendinti priimtas rekomendacijas;

65.   pritaria pažangai, kuri buvo padaryta karinių ir civilinių pajėgumų srityse, ir ragina skubiai pažengti vystant:

66.   pritaria lemiamam EGA vaidmeniui vystant savo svarbiausius gynybos pajėgumus, visų pirma dėl to, kad įgyvendinamos bendros programos; ragina valstybes nares labiau išnaudoti EGA potencialą pagal naująją sutartį, jai skirti biudžetą, atitinkantį tai, ko iš jos tikimasi, ir jai suteikti galimybę geriau numatyti savo veiklą priimant trimetę finansinę ir trimetę darbo programą; ragina valstybes nares kuo greičiau užbaigti EGA ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje organizacijos (OCCAR) administracinio susitarimo bei ES ir OCCAR saugumo susitarimo sudarymą taip, kad būtų veiksmingai užtikrinamas jų bendradarbiavimas ginkluotės srityje;

67.   remia konkurencingos Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės bei atviros ir skaidrios Europos gynybos įrangos rinkos sukūrimą; todėl ragina valstybes nares tęsti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangas laikantis prisiimtų įsipareigojimų joms skirti 2 % išlaidų, skiriamų gynybai, ir gynybos paketo direktyvas harmoningai perkelti į nacionalinę teisę;

68.   ragina Europos nacionalinės gynybos viešųjų pirkimų agentūras imtis konkrečių veiksmų ir remti Europos gynybos agentūrą, kad ji galėtų atlikti daugiau viešųjų pirkimų visos Europos mastu, taip pat parengti elgesio kodeksą, kuriame būtų numatytas principas teikti pirmenybę Europoje pagamintoms prekėms, kurios būtų naudojamos tose gynybos įrangos srityse, kuriose svarbu išsaugoti Europos strateginę autonomiją ir veiksmų nepriklausomumą, taip pat išlaikyti Europos pranašumą technologijų ir pramoninės srityse;

69.   tvirtai remia civilinių ir karinių pajėgumų sąveikų kūrimą; tikisi, kad CMPD ir EGA greitai nustatys savo vienas kitą papildančius vaidmenis: CMPD, kuris priklausys Europos išorės veiksmų tarnybai ir kuriam vadovaus Komisijos pirmininko pavaduotojas-vyriausiasis įgaliotinis, turi vaidinti strateginį darbo inicijavimo ir koordinavimo vaidmenį, visų pirma nustatant bendrus poreikius, o EGA – operatyvinį vaidmenį vystant dvigubos paskirties technologijas ir civilinius bei karinius pajėgumus; mano, kad vystant šias sąveikas galima, inter alia, remtis bendrosios mokslinių tyrimų ir plėtros programos saugumo kryptimi;

70.   džiaugiasi Švedijos pirmininkavimo metu pasiekta pažanga kuriant civilių ir karo ekspertų grupę, skirtą saugumo sektorių reformai, kartu apgailestaudamas dėl vėluojančio šios priemonės, pasiūlytos 2008 m. rudenį, įgyvendinimo, bei tikisi, kad dabar ši grupė bus greitai suformuota;

71.   siekiant sustiprinti Europos personalo narių gebėjimus dirbti kartu, remia mokymų iniciatyvas, visų pirma:

72.   mano, kad siekiant pagerinti dislokuoto personalo mokymą ir optimaliai naudoti mokymo išteklius reikia sukurti sistemiškesnius personalo dalyvavimo mokymuose ir dislokavimo misijose ryšius; ragina Tarybą parengti bendrą Europos dislokuoto personalo statutą, kuriame būtų numatyti mokymo standartai, veiksmų pradžios ar dislokavimo taisyklės, operacijų laisvės lygmenys, teisės ir pareigos, įrangos kokybė ir medicinos priežiūra, taip pat socialinės apsaugos nuostatos mirties, sužeidimo ar invalidumo atveju;

73.   džiaugiasi, kad 2009 m. vasario 26 d. buvo pasirašyta Strasbūro sutartis, pagal kurią Eurokorpusui suteiktas juridinio asmens statusas; ragina Europos Sąjungą prireikus naudoti šias tarptautines pajėgas;

BSGP finansavimas

74.   primena, kad Lisabonos sutartimi pagal BSGP vykdomų misijų ir operacijų finansavimas iš esmės nekeičiamas, t. y.:

75.   primena, kad Lisabonos sutarties nuostatos, susijusios su pradiniu fondu, suteiktu Komisijos pirmininko pavaduotojui-Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui, iš kurio turi būti finansuojama BSGP misijų pasirengimo veikla, iš Sąjungos biudžeto nefinansuojamos; pabrėžia šio fondo, kuriuo būtų galima sustiprinti Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiosiojo įgaliotinio pajėgumus veiksmingai ir greitai parengti ESGP veiksmus, svarbą; todėl ragina valstybes nares skubiai pradėti įgyvendinimo veiksmus;

76.   prašo valstybių narių išplėsti bendrų išlaidų, finansuojamų iš mechanizmo „ATHENA“, sąrašą, siekiant didesnio jų solidarumo ir siekiant skatinti daugiau valstybių narių dalyvauti Europos Sąjungos karinėse operacijose;

77.   siūlo peržiūrint Finansinį reglamentą padaryti lankstesnes taisykles ir procedūras, taikomas krizių valdymui, sričiai, kurioje dažnai susiduriama su specifiniais reikalavimais (dislokavimo greitumas, saugumo klausimai ir t. t.);

78.   primena, kad Komisijos valdomi finansiniai instrumentai, visų pirma, stabilumo priemonė ir Europos plėtros fondas (įskaitant Afrikos taikos priemonę), labai svarbūs krizių valdymui; pabrėžia, kad svarbu koordinuoti šiuos skirtingus instrumentus;

Partnerystės
ES ir NATO

79.   primena, kad reikia sutvirtinti ES ir NATO strateginę partnerystę bei užtikrinti gerą jų bendradarbiavimą; rekomenduoja vengti blokavimo ir ragina peržiūrėti esamus ES ir NATO operatyvinio bendradarbiavimo susitarimus (susitarimą „Berlynas plius“), taip pat pataria rengti naują veikiančią sistemą, kuri palengvintų išsamesnį bendradarbiavimą, kai abi organizacijos dalyvauja tos pačios srities operacijose;

80.   mano, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė turėtų pradėti konkretų dialogą su NATO Generaliniu Sekretoriumi dėl dabar vykdomos NATO strateginės koncepcijos peržiūros, siekdama užtikrinti, kad NATO visapusiškai atsižvelgtų į ES bendros saugumo ir gynybos politikos raidą, įskaitant nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo gynybos srityje galimybę;

81.   apgailestauja, kad iki šiol nepasirašyti NATO ir ES operacijų Afganistane ir Kosove techniniai susitarimai; ragina Tarybą ir valstybes nares panaudoti savo politinę įtaką įtikinant atitinkamas ES ir NATO institucijas užtikrinti susitarimų įgyvendinimą;

82.   pažymi, kad abi organizacijos sklandžiai bendradarbiauja kovojant su piratavimu (operacija „Atalanta“ ir NATO operacija „Ocean Shield“);

83.   džiaugiasi, kad NATO generalinis sekretorius į diskusijas dėl šios organizacijos strateginės koncepcijos siekia įtraukti ES, įskaitant Europos Parlamentą; tikisi, kad rodomi siekiai greitai pavirs konkrečiomis iniciatyvomis;

84.   pritaria ES ir NATO bendradarbiavimui karinių pajėgumų srityje, pvz., veiksmams, skirtiems operatyviniam sraigtasparnių pajėgumui pagerinti;

ES ir Jungtinės Tautos

85.   primena glaudaus ES ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimo svarbą valdant krizes, ypač operacijų zonose, kuriose abi organizacijos dalyvauja arba perima viena kitos vaidmenį; ragina sustiprinti šį bendradarbiavimą, ypač planavimo srityje, ankstyvuoju krizių laikotarpiu;

ES ir Afrikos Sąjunga

86.   pabrėžia glaudaus Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos bendradarbiavimo svarbą laikantis įsipareigojimų pagal ES ir Afrikos strategijos taikos ir saugumo partnerystę; mano, kad Europos Sąjunga turėtų kiek galima labiau remti Afrikos Sąjungą, ypač karo veiksmų zonose, kuriose, kaip, pvz., Somalyje, šioji yra vienintelė jose veikianti organizacija ir ragina Afrikos Sąjungą siekti plėtoti Afrikos reagavimo į krizę pajėgumus bei užtikrinti, kad iš tarptautinių partnerių gaunama parama bus naudojama veiksmingiau; ragina Komisiją ir valstybes nares specialų dėmesį skirti nekontroliuojamo šaulių ir lengvųjų ginklų platinimo problemai, kuri Afrikoje yra ypač aktuali, bei šiame kontekste pabrėžti, kad visos valstybės narės turi laikytis galiojančių taisyklių dėl ginklų, taikomų krizės teritorijose;

ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos

87.   ragina Tarybą vystyti ES ir JAV santykius taikos kūrimo ir krizių valdymo srityje, įskaitant karinius klausimus ir stichines nelaimes, šis bendradarbiavimas yra ypač svarbus vykdant kovos su piratavimu misijas Somalyje, stiprinant Afrikos taikos palaikymo pajėgumus, taip pat vykdant operacijas Kosove ir Afganistane; ypač palankiai vertina JAV dalyvavimą EULEX Kosovo misijoje, kuriai vadovauja Europos Sąjunga;

88.   laikosi nuomonės, kad reikėtų išsamiai ištirti ir patikrinti naująjį priešraketinio skydo variantą, kurį numato JAV administracija, ir jeigu tokia sistema būtų rengiama, ją rengiant turėtų būti atsižvelgiama į bendrą tikslą apginti Europą nuo balistinių raketų grėsmės, palaikant dialogą kontinento mastu ir siekiant į šio skydo rengimą įtraukti Europos gynybos pramonę;

Trečiųjų šalių dalyvavimas ESGP

89.   primena, kad iki šiol penkių kontinentų 24-ios šalys dalyvavo 16-oje ES civilinių ir karinių operacijų; pabrėžia, kad ne ES šalys, dalyvaudamos ES operacijoje, šioms operacijoms suteikia svarios politinės ir operatyvinės naudos; mano, kad Sąjunga turėtų toliau veikti šia kryptimi ir apsvarstyti galimybes geriau įtraukti šias ne ES šalis nepakenkdama savo sprendimų priėmimo savarankiškumui;

Parlamento prerogatyvos

90.   džiaugiasi, kad Taryba aktyviau dalyvauja Europos Parlamento saugumo ir gynybos srities, visų pirma, specialiojo pakomitečio, darbe; džiaugiasi tuo, kad į naujausias Tarybos išvadas dėl ESGP įtrauktas skirsnis dėl santykių su Parlamentu; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pagal Lisabonos sutartį žengti tolimesnius žingsnius šia kryptimi siekiant BSGP suteikti tvirtą politinį teisėtumą;

91.   primena, kad Europos Parlamentas yra vienintelė viršvalstybinė institucija, kuri gali teisėtai vykdyti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos demokratinę priežiūrą, ir kad šis vaidmuo sustiprintas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Vakarų Europos Sąjungos asamblėja, kuri egzistuoja pakeistosios Briuselio sutarties, kurią pasirašė ne visos Europos Sąjungos valstybės narės, dėka, neturi nei politinių galių, nei gali teisėtai atlikti parlamentinės BSGP priežiūros;

92.   todėl ragina Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus, atsižvelgiant į Lisabonos Sutarties suteiktas galimybes, visokeriopai naudotis prie šios sutarties pridėtu Protokolu Nr. 1 siekiant sustiprinti savo bendradarbiavimą BUSP ir BSGP srityse vystant glaudesnius ir labiau struktūrizuotus jų atitinkamų atsakingų komitetų darbo santykius saugumo ir gynybos klausimais; pabrėžia, kad šis sustiprintas Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas pakeis prerogatyvas, kurias nepagrįstai sau suteikė Vakarų Europos Sąjungos asamblėja; taip pat pabrėžia būtinybę pritaikyti savo struktūras siekiant veiksmingiau užtikrinti BSGP priežiūrą; primygtinai ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę rasti būdų kaip nuo pat ankstyvųjų stadijų įtraukti Europos Parlamentą ir jo atsakingą komitetą į civilinių krizių valdymo koncepcijų ir operacijų planų kūrimą;

93.   prašo Tarybos iš anksto pranešti Parlamentui apie misijų ir operacijų rengimą bei apie jų vykdymą; siūlo Tarybai siekiant skaidrumo nuolatos informuoti apie mechanizmo „ATHENA“ ir pradinio fondo naudojimą, kaip tai jau daroma naudojant BUSP lėšas civilinėms misijoms; mano, kad siekiant biudžeto aiškumo visos nekarinės išlaidos visų pirma turėtų būti nurodytos ES biudžete, o kaip papildomas žingsnis, atlikus reikalingus Sutarties pakeitimus, karinės išlaidos taip pat turėtų būti nurodomos ES biudžete;

94.   ragina peržiūrėti 2002 m. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinius susitarimus dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija ESGP ir BSGP srityse, siekiant, kad atsakingi Parlamento nariai, visų pirma, Saugumo ir gynybos pakomitečio ir Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkai, galėtų gauti informaciją, kurios reikia tam, kad jie galėtų informuotai naudotis savo prerogatyvomis;

o
o   o

95.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO Parlamentinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų bei NATO Generaliniams Sekretoriams.

(1) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 580. (2) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 334. (3) OL C 285 E, 2009 11 26, p. 23. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0075. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0076. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0099. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0057. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0333.

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties

P7_TA(2010)0062 RC-B7-0137/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) ateities (2008/2324(INI))(1),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2004 m. vasario 26 d.(2), 2005 m. kovo 10 d.(3), 2005 m. lapkričio 17 d.(4) ir 2007 m. kovo 14 d.(5) rezoliucijas dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Irano(6),

–   atsižvelgdamas į artėjančią 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalių konferenciją šios sutarties persvarstymo klausimu,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, susijusias su ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais, ypač į Rezoliucijas 1540(2004), 1673(2006) ir 1887(2009),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 3 d. vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtą deklaraciją (3 priedas),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo(7),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–   atsižvelgdamas į neseniai parengtą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą (2009/II),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos pareiškimą dėl tarptautinio saugumo stiprinimo, ypač į šio pareiškimo 6, 8 ir 9 punktus, kuriuose pabrėžiama, kad ES ryžtingai kovos siekdama užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui ir jų tiekimo priemonėms,

–   atsižvelgdamas į Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) visapusiškų saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, į Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją, į Tarptautinę konvenciją dėl kovos su branduolinio terorizmo aktais, į Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksą, į 2009 m. nustojusią galioti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (angl. START I) ir į Strateginių branduolinių ginklų arsenalo mažinimo sutartį (angl. SORT),

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą, dėl kurios 2008 m. gruodžio 11 d. susitarė Europos Vadovų Taryba,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 21 d. klausimus Komisijai ir Tarybai dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (O-0170/2009 – B7-0010/2010, O-0169/2009 – B7-0009/2010),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2009 m. gruodžio 10–11 d. pareiškimą dėl Irano,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi masinio naikinimo ginklų platinimas ir jų tiekimo priemonės yra viena iš didžiausių grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui ir kadangi didžiausias saugumo prioritetas yra užkirsti kelią teroristams ar dar daugiau valstybių įsigyti branduolinį ginklą ar jį naudoti, sumažinti pasaulines branduolinių ginklų atsargas ir kurti pasaulį be branduolinio ginklo,

B.   kadangi akivaizdu, kad nepakankamai pažengta siekiant konkrečių tikslų (pvz., vadinamųjų 13 praktinių tikslų(8)), susijusių su Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties siekiais, dėl kurių susitarta ankstesnėse konferencijose šios sutarties persvarstymo klausimais, ypač dabar, kai susiduriama su pačia įvairiausia grėsme, įskaitant intensyvėjantį ginklų platinimą; kadangi tai neatskiriama nuo didėjančios branduolinių technologijų paklausos, nuo to, kad lengviau jų įsigyti, ir nuo galimybės šioms technologijoms ir radioaktyviosioms medžiagoms patekti į nusikalstamų organizacijų ir teroristų rankas,

C.   kadangi svarbu stiprinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį – visuotinės ginklų neplatinimo tvarkos kertinį akmenį – ir nedelsiant imtis ryžtingo politinio vadovaujamojo vaidmens bei daugybės nuoseklių pažangių veiksmų siekiant iš naujo užtikrinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties svarumą ir stiprinti susitarimus, sutartis bei agentūras, kurios sudaro dabartinę ginklų platinimo ir nusiginklavimo sistemą, visų pirma, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį ir TATENA,

D.   kadangi būtina toliau stiprinti visus tris Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ramsčius, t. y. siekį užkirsti kelią ginklų platinimui, skatinti nusiginklavimą ir bendradarbiavimą naudojant branduolinę energiją civilinėms reikmėms,

E.   kadangi Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį pasirašiusios vadinamosios branduolinės valstybės nenori mažinti savo branduolinio arsenalo ar jo likviduoti ir mažiau vadovautis karine grasinimo branduoliniu ginklu doktrina,

F.   ragindamas siekti didesnės pažangos visais nusiginklavimo aspektais ir stiprinti saugumą pasaulyje,

G.   kadangi ES įsipareigojusi panaudoti visas turimas priemones, kad užkirstų kelią susirūpinimą visame pasaulyje keliančioms ginklų platinimo programoms, skatintų jas nutraukti, stabdyti ir, jei įmanoma, panaikinti, kaip aiškiai pažymėta 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje,

H.   kadangi ES turi dėti daugiau pastangų kovodama su ginklų platinimo srautais ir jo finansavimu, taikydama sankcijas už ginklų platinimą ir kurdama priemones, skirtas užkirsti kelią nematerialiam žinių ir techninės patirties perdavimui taikant visas prieinamas priemones, įskaitant daugiašales sutartis ir patikros mechanizmus, nacionalinę ir tarptautiniu mastu koordinuojamą eksporto kontrolę, kooperatyvias grėsmės mažinimo programas ir politinius bei ekonominius svertus,

I.   palankiai vertindamas 2009 m. lapkričio 3 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą branduolinio nusiginklavimo deklaraciją (3 priedas), kurioje pabrėžta būtinybė išsaugoti ir stiprinti susijusias daugiašales priemones, ypač Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, reikšdamas pritarimą įsigaliojusiai Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarčiai ir paraginęs 2010 m. sausio mėn. pradėti derybas dėl Skiliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutarties; be to, pažymėdamas, kad deklaracijoje pakartojama, jog Iranas ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) turi vykdyti savo tarptautinius branduolinės veiklos įsipareigojimus,

J.   kadangi Iranas praleido nustatytą metų pabaigos terminą, kuriam pasibaigus jis turėjo paklusti raginimams ir įsileisti TATENA inspektorius į savo branduolinius objektus; kadangi iki šiol Iranas nepadarė nieko, kad iš naujo įtikintų tarptautinę bendruomenę, jog jo branduolinė programa yra išskirtinai taikaus pobūdžio,

K.   paskatintas pasiūlymų dėl nusiginklavimo, kuriuos 2007 m. sausio mėn. ir 2008 m. sausio mėn. ragino priimti Henry Kissinger, George P. Shultz, William J. Perry ir Sam Nunn, ir jiems antrinančių buvusių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Belgijos valstybės pareigūnų pareiškimų, taip pat paskatintas pavyzdinės branduolinių ginklų konvencijos bei Hirošimos ir Nagasakio protokolo, kuriuos remia viso pasaulio pilietinės organizacijos ir politiniai lyderiai, bei tokių kampanijų, kaip „Global Zero“,

L.   kadangi NATO strateginės koncepcijos persvarstymas yra galimybė iš naujo įvertinti viso Aljanso branduolinę politiką siekiant atsisakyti branduolinio ginklo visame pasaulyje; kadangi remiantis NATO susitarimais dėl bendro branduolinių pajėgumų naudojimo ar dvišaliais susitarimais, penkiose branduolinio ginklo neturinčiose NATO valstybėse (Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje) tebėra dislokuota 150–200 taktinių branduolinių ginklų,

M.   kadangi norint atgaivinti ir stiprinti ginklų neplatinimo tvarką būtinas ES ir jos partnerių, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos, glaudus savitarpio koordinavimas ir bendradarbiavimas,

N.   kadangi bendra Didžiosios Britanijos ir Norvegijos iniciatyva, kuria siekiama įvertinti, ar pagrįstas galimas branduolinių ginklų išmontavimas, ir nustatyti aiškius šio išmontavimo procedūros etapus bei su juo susijusią patikros tvarką, yra konkretus indėlis siekiant teisingo tikslo,

O.   kadangi 2008 m. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės paskelbė mažinsiančios branduolinių kovos galvučių skaičių, tačiau kartu nusprendė ir modernizuoti savo branduolinį arsenalą; kadangi visos valstybės narės įsipareigojusios prisidėti prie sėkmingos ES branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo politikos,

1.   ragina visas susijusias šalis pasinaudoti galimybe ir artėjančios 2010 m. JT Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijos metu pasistūmėti siekiant tikslo visiškai baigti branduolinį nusiginklavimą remiantis Tarptautinės pažangaus branduolinių ginklų likvidavimo visame pasaulyje sutarties nuostatomis ir dėti pastangas, kad pasaulinis branduolinis nusiginklavimas būtų baigtas laipsniškai, darniai ir vadovaujantis daugiašališkumo principu;

2.   pabrėžia būtinybę 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijoje parengti strategijas, kurių tikslas – pasiekti susitarimą dėl sutarties, pagal kurią būtų siekiama sustabdyti ginklams naudojamų skiliųjų medžiagų gamybą vadovaujantis nediskriminavimo principu: pagal sutartį, dėl kurios būtų susitarta derybų metu, turėtų būti reikalaujama, kad branduolinio ginklo neturinčios ar Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šiuo metu nepasirašiusios valstybės atsisakytų gaminti ginklams naudojamas skiliąsias medžiagas ir išmontuotų visus veikiančius šiems ginklams naudojamų skiliųjų medžiagų gamybos įrenginius;

3.   pabrėžia, kad penkios JT Saugumo Tarybos narės, kurių visos turi branduolinį ginklą, turėtų siekti laipsniškai atsisakyti ginklams naudojamų skiliųjų medžiagų gamybos ir išmontuoti visus turimus šiems ginklams naudojamų skiliųjų medžiagų gamybos įrenginius;

4.   ragina visas šalis persvarstyti savo karinę doktriną siekiant, kad būtų atsisakyta galimybės suduoti pirmąjį smūgį;

5.   ragina Tarybą ir valstybes nares darniai, noriai ir matomai dalyvauti 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijos diskusijose, ypač siūlant ambicingą pasaulinio nusiginklavimo tvarkaraštį ir konkrečias JT konferencijos nusiginklavimo klausimais atgaivinimo iniciatyvas, grindžiamas suformuluotais principais ir tikslais, dėl kurių sutarta baigiantis 1995 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijai, ir vadinamųjų 13 praktinių tikslų, dėl kurių vieningai susitarta 2000 m. persvarstymo konferencijoje;

6.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad Izraelis, Indija ir Pakistanas taip ir nepasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, o 2003 m. jos signatare atsisakė būti Šiaurės Korėja; ragina šias valstybes pasirašyti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį;

7.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją / Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie visus pasirengimo 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijai posėdžius ir tinkamai atsižvelgti į jo nuomonę su šia konferencija susijusiais branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais;

8.   šiuo požiūriu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją / Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą ir Komisiją dėti visas pastangas ir bendradarbiaujant su visomis šalimis bei nevalstybiniais veikėjais, kovojančiais už pasaulį be branduolinio ginklo, ypač su tinklu „Mayors for Peace“, užtikrinti, kad Europoje būtų išsamiai informuojama apie ginklų neplatinimo klausimą;

9.   teigiamai vertina tai, kad į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir veiksmų planus įtraukiamos masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos; pabrėžia, kad šias priemones turi įgyvendinti visos be išimties ES šalys partnerės;

10.   itin palankiai vertina 2009 m. balandžio 5 d. Prahoje pasakytą JAV Prezidento Baracko Obamos kalbą, kurioje išreiškiamas įsipareigojimas teikti prioritetą branduolinio nusiginklavimo klausimui ir bendromis pastangomis kovoti už pasaulio be branduolinio ginklo viziją; ragina Tarybą visapusiškai pritarti šiam įsipareigojimui;

11.   pakartoja, kad svarbu, jog Taryba, bendradarbiaudama su savo partneriais, veiksmingai remtų konkrečius pasiūlymus dėl visų rūšių branduolinio kuro gamybos, naudojimo ir perdirbimo klausimų perdavimo TATENA kontrolei, įskaitant tarptautinio kuro banko sukūrimą; be to, remia kitas daugiašalio branduolinio kuro ciklo iniciatyvas, kurių imantis būtų užtikrintas taikus branduolinės energijos naudojimas, atsižvelgdamas į tai, kad Parlamentas palankiai vertina Tarybos ir Komisijos pasirengimą skirti iki 25 mln. EUR TATENA kontroliuojamam branduolinio kuro bankui sukurti, ir pageidautų, kad būtų greičiau pritarta su šiuo klausimu susijusiems bendriems veiksmams;

12.   remia pastangas toliau stiprinti TATENA įgaliojimus, įskaitant TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų platesnį taikymą ir kitus veiksmus, skirtus pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms kurti; siekia užtikrinti, kad šiai organizacijai būtų skirta pakankamai išteklių, reikalingų jos esminiai užduočiai – užtikrinti saugią branduolinę veiklą – vykdyti; ragina Tarybą ir Komisiją dėti visas pastangas, reikalingas TATENA pajėgumams stiprinti, įskaitant Seibersdorfe (Austrija) veikiančios TATENA saugumo garantijų analitinės laboratorijos modernizavimą;

13.   pabrėžia kuo greitesnio Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties įsigaliojimo svarbą; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina JAV administracijos ketinimą užtikrinti šios sutarties ratifikavimą; ragina Tarybą visapusiškai remti derybas dėl sutarties, pagal kurią būtų kaip galima greičiau uždrausta branduoliniams ginklams arba kitiems branduoliniams prietaisams naudojamų skiliųjų medžiagų gamyba; susidomėjęs laukia naujo JAV branduolinė strategijos persvarstymo (angl. „Nuclear Posture Review“), po kurio JAV būtų įpareigotos nebegaminti naujų, įskaitant bunkeriams griauti skirtų, branduolinių ginklų, numatyta gerokai sumažinti branduolines atsargas, o JAV daugiau dėmesio turėtų skirti nebranduolinei gynybai;

14.   ragina gilinti dialogą su naująja JAV administracija ir visomis branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis siekiant įgyvendinti bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – laipsniškai mažinti branduolinių kovos galvučių atsargas; ypač pritaria JAV ir Rusijos veiksmams, skirtiems siekiama iš esmės sumažinti šių valstybių branduolinių ginklų skaičiui, kaip numatyta pagal sutartis START I ir SORT;

15.   atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Rusijos Federacijos ir JAV sprendimą pradėti derybas siekiant sudaryti naują išsamų teisiškai įpareigojantį susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. gruodžio mėn. nustojusi galioti sutartis START, taip pat palankiai vertina Prezidento Baracko Obamos ir Prezidento Dmitrijaus Medvedevo 2009 m. liepos 6 d. pasirašytą bendrą susitarimą dėl susitarimo, kuris bus sudarytas po to, kai baigs galioti sutartis START I; palankiai vertina pastarojo meto JAV ir Rusijos derybų pažangą ir tikisi, kad remiantis kito, 2010 m. kovo 9 d. Ženevoje vyksiančio, derybų raundo išvadomis bus sudarytas galutinis susitarimas;

16.   atkreipia dėmesį į tai, kad JAV atsisakė savo ankstesnių planų Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos skydą; pritaria naujam principui, pagal kurį numatoma įtraukti visą Europą ir Rusiją;

17.   ragina kurti zonas be branduolinio ginklo – tai būtų teigiamai vertintinas žingsnis pasaulio be branduolinio ginklo linkme; atsižvelgdamas į tai mano, kad zona be branduolinio ginklo Artimuosiuose Rytuose yra itin svarbus žingsnis siekiant ilgalaikės ir visapusiškos taikos regione; pabrėžia, kad šiuo metu Europoje atsisakius visų taktinių kovos galvučių būtų sukurtas precedentas tolesniam branduoliniam nusiginklavimui vykdyti;

18.   atkreipia dėmesį į taktinių branduolinių ginklų strateginį anachronizmą ir į tai, jog Europa turi dalyvauti mažindama šių ginklų atsargas ir, palaikydama išsamesnį dialogą su Rusija, užtikrinti, kad Europoje jų apskritai nebeliktų; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į 2009 m. spalio 24 d. Vokietijos koalicijos susitarimą dėl branduolinio ginklo išgabenimo iš Vokietijos vadovaujantis bendrais kovos už pasaulį be branduolinio ginklo principais; teigiamai vertina 2010 m. vasario 26 d. Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo ir Norvegijos užsienio reikalų ministrų NATO Generaliniam Sekretoriui išsiųstą laišką, kuriame raginama surengti išsamią Aljanso diskusiją apie tai, kaip organizacija galėtų priartėti prie bendro politinio tikslo – pasaulio be branduolinio ginklo;

19.   pritaria tam, kad sprendžiant Irano branduolinės programos problemą būtų vadovaujamasi dvejopo poveikio principu; dar kartą ragina Iraną nedelsiant visapusiškai vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir TATENA rezoliucijas, visų pirma, laikytis reikalavimų, kurie išdėstyti 2009 m. lapkričio 27 d. TATENA valdytojų tarybos rezoliucijoje; ragina Tarybą paremti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veiksmus, jeigu Iranas ir toliau nebendradarbiautų su tarptautine bendruomene savo branduolinės programos klausimais; ragina Tarybą būti pasirengusią imtis būtinų griežtų priemonių, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią branduolinio ginklo platinimui ir kurias taikant būtų prisidėta prie šio JT Saugumo Tarybos proceso;

20.   apgailestauja dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atlikto branduolinio bandymo ir dėl to, kad ji atmetė 2009 m. rugsėjo 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1887(2009); vis dėlto pritaria JAV pasiūlytam dvišalio dialogo principui, grindžiamam šešiašalėmis derybomis, siekiant Korėjos pusiasalyje visiškai atsisakyti branduolinio ginklo, ir pažymi, kad šiuo požiūriu ypatingą vaidmenį atlieka Kinija;

21.   pripažindamas, kad neleistina prekyba branduolinėmis medžiagomis ir jų naudojimas tiesiogiai kelia didelę grėsmę saugumui pasaulyje, pritaria, kad 2010 m. balandžio mėn. būtų sušauktas aukščiausiojo lygio susitikimas branduolinio saugumo klausimais, ir tikisi konkrečių pasiūlymų dėl didesnio pažeidžiamų branduolinių medžiagų saugumo, tarp kurių galėtų būti įtrauktos veiksmingo neteisėto medžiagos pasisavinimo atvejų tyrimo ir už tai atsakingų asmenų baudžiamojo persekiojimo priemonės;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, 2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijos pirmininkui ir TATENA Generaliniam Direktoriui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0333. (2) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 152. (3) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 253. (4) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 453. (5) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 146. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0016. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0255. (8) Jungtinės Tautos. 2000 m. branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalių konferencija šios sutarties persvarstymo klausimu, NPT/CONF.2000/28 (I ir II dalys).