2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 79/542/EEB, sudarantis trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašą ir nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos bei veterinarinio sertifikavimo reikalavimus, taikytinus importuojant į Bendriją tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą (COM(2009)0516 – C7-0211/2009 – 2009/0146(COD))

P7_TA(2010)0069 A7-0018/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0516),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnį ir 152 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija Parlamentui pateikė pasiūlymą (C7–0211/2009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnio 2 dalį ir 168 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–   pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7–0018/2010),

1.   priima pirmuoju svarstymu savo poziciją, kuri išdėstyta žemiau;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta pirmuoju svarstymu 2010 m. kovo 25 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2010/ES, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 79/542/EEB, sudarantis trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašą ir nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos bei veterinarinio sertifikavimo reikalavimus, taikytinus importuojant į Bendriją tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 477/2010/ES.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (COM(2010)0058 – C7-0041/2010 – 2010/2035(BUD))

P7_TA(2010)0070 A7-0047/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0058 – C7-0041/2010),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 28 punktą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (EGF reglamentas),

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0047/2010),

A.   kadangi Europos Sąjunga nustatė tinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones, kurias taikant teikiama papildoma parama darbuotojams, nukentėjusiems nuo didelių struktūrinių pasaulio prekybos pokyčių padarinių, ir padedama jiems iš naujo integruotis į darbo rinką,

B.   kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtintu bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimu ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo nuostatas, susijusias su sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimu, Europos Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kaip galima greičiau bei veiksmingiau pasiekiama,

C.   kadangi Lietuva, siekdama išspręsti klausimą dėl atleidimų 49-iose įmonėse, kurių visos priklauso baldų gamybos sektoriui, kreipėsi su prašymu skirti pagalbą(3),

D.   kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus reikalavimų atitikimo kriterijus,

1.   ragina visas susijusias institucijas dėti būtinas pastangas, reikalingas EGF lėšoms greičiau mobilizuoti;

2.   primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandų ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procesą skiriant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos atleistiems darbuotojams;

3.   pabrėžia, kad dėl didėjančio skaičiaus paraiškų EGF lėšoms gauti būtina toliau tobulinti procedūrą; todėl ragina Komisiją įvertinti, kaip galėtų būti sutrumpintas laikas nuo tada, kai valstybė narė pateikia paraišką, iki tada, kai išmokama finansinė parama, ir kuo greičiau apie tai informuoti Parlamentą;

4.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga, siekdama pašalinti pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinius, turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis; pabrėžia, kad EGF gali atlikti labai svarbų vaidmenį iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

5.   pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu, turėtų būti užtikrinta EGF parama, reikalinga atskiriems darbo netekusiems darbuotojams iš naujo integruoti į darbo rinką; pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos pagal nacionalinės teisės arba kolektyvinių susitarimų nuostatas atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

6.   ragina Komisiją į pasiūlymus dėl EGF lėšų mobilizavimo ir į savo kasmetinius pranešimus įtraukti tikslią informaciją apie papildomą iš Europos socialinio fondo (ESF) ir struktūrinių fondų gautą finansavimą;

7.   primena Komisijai, kad norint mobilizuoti EGF lėšas, nereikia sistemingai pervedinėti mokėjimų asignavimų iš ESF, kadangi EGF buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė, pagal kurią keliami jai būdingi atskiri tikslai ir nustatomi specialūs terminai;

8.   pabrėžia, kad atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio persvarstymą, turėtų būti įvertinta EGF veikla ir jo pridėtinė vertė remiantis bendruoju programų ir įvairių kitų priemonių, sukurtų pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą, įvertinimu;

9.   pažymi, kad naujuose Komisijos pasiūlymuose dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo minima vienintelės valstybės narės paraiška, o tai atitinka Europos Parlamento prašymus;

10.   pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

11.   paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. kovo 25 d.

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(4), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(5), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) sukurtas teikti papildomą paramą atleistiems darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2)  EGF apimtis buvo išplėsta nuo 2009 m. gegužės 1 d. pateiktų paraiškų atžvilgiu, įtraukiant paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės.

(3)   2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas, neviršijant nustatytos metinės viršutinės 500 mln. EUR ribos.

(4)   2009 m. rugsėjo 23 d. Lietuva pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo baldų gamybos sektoriuje ir ją papildė 2009 m. spalio 16 d. pateikdama papildomos informacijos. Paraiška atitinka finansinei paramai keliamus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje, todėl Komisija siūlo skirti 662 088 EUR sumą.

(5)  Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos suteikti finansinę paramą pagal Lietuvos pateiktą paraišką,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) mobilizuojamas siekiant skirti 662 088 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2010 m. kovo 25 d.

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1. (3) Byla EGF/2009/016 LT/Baldų gamyba. (4) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (5) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (COM(2010)0056 – C7-0035/2010 – 2010/2031(BUD))

P7_TA(2010)0071 A7-0048/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0056 – C7-0035/2010),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 28 punktą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (EGF Reglamentas),

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0048/2010),

A.   kadangi Europos Sąjunga nustatė tinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones, kurias taikant teikiama papildoma parama darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padedama jiems vėl integruotis į darbo rinką,

B.   kadangi remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtintu bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimu ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo sprendimų panaudoti EGF lėšas priėmimo nuostatas, Europos Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kaip galima greičiau ir veiksmingiau pasiekiama,

C.   kadangi Lietuva, siekdama išspręsti klausimą dėl atleidimų 45 įmonėse, kurių visos priklauso drabužių gamybos sektoriui, kreipėsi su prašymu skirti pagalbą(3),

D.   kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus reikalavimų atitikimo kriterijus,

1.   ragina visas susijusias institucijas dėti būtinas pastangas, reikalingas EGF lėšoms greičiau mobilizuoti;

2.   primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandų ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procesą skiriant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos atleistiems darbuotojams;

3.   pabrėžia, kad dėl didėjančio skaičiaus paraiškų EGF lėšoms gauti būtina toliau tobulinti procedūrą; todėl ragina Komisiją įvertinti, kaip galėtų būti sutrumpintas laikas nuo tada, kai valstybė narė pateikia paraišką, iki tada, kai išmokama finansinė parama, ir kuo greičiau apie tai informuoti Parlamentą;

4.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga, siekdama pašalinti pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinius, turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis; pabrėžia, kad EGF gali atlikti labai svarbų vaidmenį iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

5.   pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu, turėtų būti užtikrinta EGF parama, reikalinga atskiriems darbo netekusiems darbuotojams iš naujo integruoti į darbo rinką; pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos pagal nacionalinės teisės arba kolektyvinių susitarimų nuostatas atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

6.   ragina Komisiją į pasiūlymus dėl EGF lėšų mobilizavimo ir į savo kasmetinius pranešimus, įtraukti tikslią informaciją apie papildomą iš Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų struktūrinių fondų gautą finansavimą;

7. primena Komisijai, kad norint mobilizuoti EGF lėšas nereikia sistemingai pervedinėti mokėjimo asignavimų iš ESF, kadangi EGF buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė, pagal kurią keliami jai būdingi atskiri tikslai ir nustatomi specialūs terminai;
8. pabrėžia, kad atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio persvarstymą turėtų būti įvertinta EGF veikla ir jo pridėtinė vertė remiantis bendruoju programų ir įvairių kitų priemonių, sukurtų pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą, įvertinimu;
9. pažymi, kad naujuose Komisijos pasiūlymuose dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo minima vienintelės valstybės narės paraiška, o tai atitinka Europos Parlamento prašymus;
10. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

11.   paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos Pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. kovo 25 d.

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami 2006 m. gegužės 17 d. į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(4), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(5), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) sukurtas teikti papildomą paramą atleistiems darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2)  EGF taikymo apimtis buvo išplėsta nuo 2009 m. gegužės 1 d. pateiktų paraiškų atžvilgiu, įtraukiant paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės.

(3)   2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas, neviršijant metinės viršutinės 500 mln. EUR ribos.

(4)   2009 m. rugsėjo 23 d. Lietuva pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl drabužių gamybos sektoriuje atleistų darbuotojų. Paraiška atitinka finansinei paramai keliamus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje, todėl Komisija siūlo skirti 523 481 EUR sumą.

(5)  Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos suteikti finansinę paramą pagal Lietuvos pateiktą paraišką,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) mobilizuojamas siekiant skirti 523 481 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2010 m. kovo 25 d.

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1. (3) Byla EGF/2009/018 LT/Drabužių gamyba. (4) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (5) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pranešimo dėl 2009 m. pranešimo apie euro zoną ir viešuosius finansus (2009/2203(INI))

P7_TA(2010)0072 A7-0031/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą dėl metinio pranešimo apie euro zoną ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl metinio pranešimo apie euro zoną (COM(2009)0527 ir SEC(2009)1313),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) viešųjų finansų (SEC(2009)1120),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo atsigaunant ekonomikai (COM(2009)0545),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo (COM(2009)0034),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl EPS@10: pirmasis Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis ir ateities uždaviniai(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl EPS viešųjų finansų 2007–2008 m.(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl 2007 m. Europos centrinio banko (ECB) metinės ataskaitos(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0031/2010),

A.   kadangi valstybės narės susidūrė su didžiausia ekonomikos krize nuo Europos integracijos proceso pradžios,

B.   kadangi įrodyta, kad stabili valiuta ir patikima fiskalinė politika duoda naudos, nes tai sumažino krizės poveikį Europai,

C.   kadangi stabilizuojant Europos ekonomiką itin svarbų vaidmenį atliko fiskalinė ir pinigų politika, taip pat finansų sektoriaus stabilizavimo priemonės,

D.   kadangi fiskalinės politikos ir kovos su krize priemonių koordinavimas Didžiojo dvidešimtuko (G-20), ES ir valstybių narių lygmenimis padėjo išvengti dar didesnio pablogėjimo,

E.   kadangi daugelyje valstybių narių vykdyta prociklinė politika,

F.   kadangi tikra ES lygmens ekonomikos politika vykdoma tik pinigų politikos srityje, o fiskalinė politika, už kurią iš esmės atsakingos valstybės narės, menkai koordinuojama,

G.   kadangi naftos, dujų, mineralinių ir kitų neatsinaujinančių išteklių kainos itin nepastovios, jos lemia pasaulio ekonomikos pusiausvyros sutrikimus ir buvo svarbiausia priežastis, 2008 m. trukdžiusi ECB siekti už 2 proc. nedaug mažesnės infliacijos tikslinio dydžio; kadangi manoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu minėtosios kainos didės, o tai kels pavojų makroekonominiam euro zonos stabilumui,

H.   kadangi dėl bendro poveikio, kurį lems didesnės išlaidos taikant savaiminio stabilizavimo ir specialiąsias paramos ekonomikai ir finansų sektoriui priemones, ir mažesnės pajamos iš mokesčių, 2010 m. turėtų sparčiai, apytikriai iki 7 proc. BVP didėti valstybių narių biudžetų deficitas; kadangi 2011 m. tikimasi tam tikro su deficitų dydžiu susijusio pagerėjimo; kadangi, nepaisant to, gerokai prieš krizę tam tikros valstybės narės ne kartą pažeidė Stabilumo pakte numatytus kriterijus; kadangi būtina vėl užtikrinti viešųjų finansų patikimumą, kuris yra bendros valiutos stabilumo prielaida,

I.   kadangi su krize susijusios išlaidos yra svarbiausia priežastis, dėl kurios vėl pablogėjo viešųjų finansų padėtis, nors prieš krizę daugumos valstybių narių fiskalinis balansas buvo pagerėjęs; kadangi vis dėlto būtina pažymėti, kad tam tikrose valstybėse narėse valstybės skola buvo didelė ir prieš krizę,

J.   kadangi anticiklinės išlaidos buvo būtinos siekiant išvengti dar didesnio ekonomikos nuosmukio ir vis dar būtinos norint užtikrinti ekonomikos stabilumą; kadangi, nepaisant to, pernelyg didelis struktūrinis biudžeto deficitas ir pernelyg didelė valstybės skola – didelė kliūtis, trukdanti ekonomikai augti ir labai ribojanti išlaidas švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų, viešųjų paslaugų ir kitose srityse,

K.   kadangi euro zonos sukūrimas sveikintinas, tačiau tai reiškia, kad nebėra galimybės vykdyti lanksčios nacionalinės valiutų keitimo kursų politikos,

L.   kadangi politikos planuose beveik neįmanoma numatyti tokio išskirtinio masto krizės, tačiau Stabilumo ir augimo paktas (SAP) rengtas taip, kad būtų taikomas ir lengvu, ir sunkiu metu; vis dėlto daug valstybių narių nepaisė SAP numatyto įsipareigojimo rengtis sunkiam laikotarpiui,

M.   kadangi dėl globalizacijos euro zona turi imtis realaus vaidmens, susijusio su visuotiniu ekonomikos ir finansų valdymu,

N.   kadangi euro potencialas nepakankamai išnaudojamas pasaulio lygmeniu, nes euro zona neturi tinkamai apibrėžtos tarptautinės strategijos ir jai veiksmingai neatstovaujama tarptautiniu mastu,

Pinigų politika

1.   yra sunerimęs dėl to, kad, nepaisant išskirtinių pastangų pinigų ir fiskalinės politikos srityje, Europos Sąjungoje mažėja užimtumas ir numatoma, kad tai vyks toliau; pabrėžia, kad turi būti ne tik imamasi išskirtinių atsigavimo priemonių, bet ir aktyviau vykdomos, o ne stabdomos struktūrinės reformos, siekiant užtikrinti, kad Europos ekonomika ir darbo rinka būtų tvirtesnės ir atsparesnės pasaulio ekonomikos sukrėtimams;

2.   pritaria aktyviai ir lanksčiai pinigų politikai, kurią nuo 2008 m. spalio mėn. vykdo ECB, užtikrinęs kredito įstaigų likvidumą;

3.   yra susirūpinęs dėl to, kad ne visi bankai pasinaudojo didesniu ECB ir kitų centrinių bankų užtikrintu likvidumu, siekdami sumažinti įmonių, visų pirma mažų ir vidutinių įmonių, patiriamą kreditų krizę;

4.   pritaria intensyvesniam Tarybos, ECB ir euro grupės bendradarbiavimui;

5.   yra susirūpinęs dėl ekonominių pasekmių euro zonai, kurias lemia spartus JAV dolerio ir ženminbi juanio (pastarojo vertę dirbtinai sumažino nesąžininga Kinijos vyriausybės intervencija) nuvertėjimas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Azijoje gali susidaryti naujas turto kainų burbulas; ragina aktyviau palaikyti tarptautinį dialogą makroekonomikos klausimais, siekiant pakoreguoti valiutų keitimo kursus taip, kad galėtų būti užtikrinta didesnė pasaulio ekonomikos pusiausvyra;

6.   pažymi, kad pasiekti kainų stabilumo tikslą galima tik tuomet, jei tinkamai kovojama su pagrindinėmis infliacijos priežastimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad infliaciją, kuri padidėjo prieš finansų krizę, lėmė ne pernelyg didelė vidaus paklausa, o energijos, maisto, žaliavų, taip pat finansinio ir realiojo turto kainų augimas;

7.   pabrėžia, kad laikantis drausmės ir mažinant darbo užmokestį taip pat stabdomas namų ūkių pajamų augimas, taigi mažinamas ir privatus vartojimas; dėl šios priežasties įspėja, siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir išlaikyti konkurencingumą, neskirti viso dėmesio pastangoms riboti darbo užmokesčio augimą; primena, kad darbo užmokestis jau mažėja dėl didesnės konkurencijos pasaulyje, o didesnės žaliavų kainos ir išlaidos energijai sumažino ES vartotojų perkamąją galią; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikį pajamų pasiskirstymo stabilumą, realaus darbo užmokesčio didėjimas turėtų atitikti našumo prieaugį;

8.   pakartoja raginimą labiau koordinuoti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Finansų stabilumo valdybos ir Pasaulio banko grupės veiklą, siekiant kovoti su spekuliacijomis ir spręsti ekonomikos krizės keliamas problemas;

9.   primena, kad valiutų keitimo kursų svyravimai trukdo pasaulio ekonomikos atsigauti ir būtina derinti pinigų politiką, siekiant išvengti finansinės pusiausvyros sutrikimų, kurie galėtų lemti makroekonominį nestabilumą; ragina remiant TVF surengti visuotinę pinigų politikos konferenciją, kuri taptų forumu norint pasaulio mastu konsultuotis pinigų politikos klausimais;

Koordinavimo ir bendradarbiavimo gerinimas ekonomikos politikos srityje

10.   kaip ir Komisija, yra susirūpinęs dėl didelių pusiausvyros sutrikimų, susijusių su vienam gaminiui tenkančių darbo sąnaudų pokyčiais, našumo prieaugio dydžiu, vis didesne pajamų ir turto pasiskirstymo nelygybe, einamosiomis sąskaitomis ir palūkanų normų skirtumais ES ir euro zonoje, taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad nėra veiksmingų priemonių, kurios neleistų didėti šiems pusiausvyros sutrikimams;

11.   kaip siūloma Komisijos tarnybų darbo dokumente, pridėtame prie 2008 m. gegužės 7 d. Komisijos komunikato „EPS@10: Ekonominės ir pinigų sąjungos laimėjimai ir uždaviniai po 10 metų nuo jos sukūrimo“ (COM(2008)0238), ragina Komisiją parengti diagnostikos priemones ir rodiklius, siekiant veiksmingiau stebėti ir vertinti aktualias ekonomikos tendencijas valstybėse narėse, be kita ko, daugiašaliu lygmeniu stebėti vienam gaminiui tenkančias darbo sąnaudas, realiuosius valiutų keitimo kursus, finansų rinkas ir politikos priemones, turinčias įtakos konkurencingumui;

12.   atkreipia dėmesį į susirūpinimą dėl euro zonoje susidariusių pusiausvyros sutrikimų, pareikštą Komisijos 2009 m. metiniame pranešime apie euro zoną, taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktas dvi svarbiausias pusiausvyros sutrikimų priežastis: viena vertus, konkurencingu eksporto sektoriumi grindžiamas ekonomikos augimo modelis, kurio tvarumo neužtikrina vidaus paklausa, yra pažeidžiamas, kita vertus, šalyse, kuriose fiksuojamas deficitas, pusiausvyros sutrikimai įgavo pernelyg didelės vidaus paklausos, būsto kainų šuolio ir išpūsto statybų sektoriaus pavidalą; taigi siūlo Komisijai išnagrinėti galimybes veiksmingai tobulinti ekonominį euro zonos valdymą, be kita ko, parengti naujas priemones, kurios ateityje padėtų užkirsti kelią naujam pernelyg dideliam tokių pusiausvyros sutrikimų didėjimui ir asimetriniams sukrėtimams, kuriuos lemia tokie pusiausvyros sutrikimai;

13.   pabrėžia, kad Komisijos 2009 m. metiniame pranešime apie euro zoną aiškiai teigiama, jog krizės metu tinkamai neveikė nustatytas politikos koordinavimo euro zonoje mechanizmas; pritaria Komisijos požiūriui, kad, norint paskatinti koordinuotą atsaką į krizę, reikia skubiai stiprinti ir plėsti makroekonominę priežiūrą;

14.   pritaria tam, kad, norint krizės metu skirti anticiklinių viešojo sektoriaus išlaidų, naudojamos Europos investicijų banko (EIB) lėšos ir pasitelkiamos įvairios visų valstybių narių pastangos, o tai darant iš dalies kompensuojamas Europos Sąjungos biudžeto ribotumas; vis dėl to įspėja nenaudoti pernelyg daug EIB lėšų, nes taip būtų apeinama biudžeto sudarymo procedūra, o Parlamentas negalėtų teikti nuomonės dėl išlaidų, kurias įsipareigota skirti, paskirties; taigi primena, kad EIB neturėtų tapti ES biudžeto pakaitalu;

15.   pritaria Komisijai, kad, siekiant sėkmingai plėtoti EPS, būtina prižiūrėti ir reglamentuoti finansų rinkas, laikytis fiskalinės drausmės, taip pat mažinti vidinį ir išorinį deficitą;

16.   pabrėžia, kad reikia nuosekliai taikyti SAP nuostatas, tačiau pažymi, jog pastarosiomis reglamentuojamas tik biudžeto deficitas ir valstybės skola; pažymi, kad pagal šį fiskalinės politikos koordinavimo teisės aktą tik iš dalies sprendžiamas svarbiausių priežasčių, kurios euro zonoje lemia ekonominės pusiausvyros sutrikimus, klausimas; taigi mano, kad fiskalinė politika turėtų būti koordinuojama labiau nei šiuo metu numatyta SAP;

17.   pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė ir glaudesnis valstybių narių, kurios jau įsivedė eurą, bendradarbiavimas finansų srityje neturėtų paversti euro zonos uždara;

18.   pakartoja savo nuomonę, kad ekonomika turėtų būti koordinuojama pagal integruotą Europos ekonomikos ir užimtumo strategiją, kuri būtų grindžiama būsima strategija „ES 2020“, integruotomis gairėmis, tvaraus vystymosi strategija, taip pat konvergencijos ir stabilumo programomis;

Viešieji finansai

19.   reiškia gilų susirūpinimą dėl netvaraus valstybės skolos lygio ir numatomo spartaus jos didėjimo 2010 ir 2011 m.;

20.   pabrėžia, kad, siekiant gerinti euro zonos ekonomikos koordinavimą ir valdymą, svarbu veiksmingai naudotis naujosiomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnio nuostatomis; tikisi, kad Komisija ir euro grupės pirmininkas šiuo klausimu patvirtins konkrečių pasiūlymų;

21.   palankiai vertina pirmąją Europos statistikos valdymo patariamosios tarybos metinę ataskaitą ir, be kita ko, sutinka su joje pateikiama išvada, kad turėtų būti siekiama teisiškai stiprinti profesinį nacionalinių statistikos institucijų nepriklausomumą tose valstybėse narėse, kuriose tai dar nepadaryta; tikisi, kad Komisija (Eurostatas) pateiks vertinimą, atlikusi atitikties Elgesio kodeksui metinės stebėsenos veiksmus, numatytus Komisijos rekomendacijoje dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės (COM(2005)0217 galutinis);

22.   yra susirūpinęs dėl mažesnio valstybių narių pajėgumo ateityje priešintis ekonomikos nuosmukiui ir prisidėti prie skubiai reikalingų investicijų į žinias, pramonės sektoriaus modernizavimą ir tvarų vystymąsi;

23.   pritaria tam, kad 2005 m. peržiūrėtame SAP, kuriame padidintas sistemos lankstumas, numatyta tinkamų priemonių, kurias taikant galima koordinuoti paramos nutraukimo strategijas ir palikti pakankamai laisvės priimti sprendimus ekonomikos nuosmukio metu, siekiant sudaryti sąlygas įvirtinti ekonomikos atsigavimą; tačiau mano, kad, tik pasibaigus dabartinei recesijai, reikia laikantis peržiūrėto SAP stiprinti prevencinę pakto dalį, norint užtikrinti, jog ekonomikos augimo laikotarpiu valstybės narės veiksmingai vengtų prociklinės politikos;

24.   pabrėžia, kad, vertindama valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas, Komisija turėtų didelę svarbą teikti išvadoms, pateiktoms Komisijos komunikate dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo atsigaunant ekonomikai (COM(2009)0545);

25.  pritaria tam, kad Komisija taiko perviršinio deficito procedūrą, siekdama mažinti biudžeto deficitą, ir pabrėžia, jog valstybėse narėse svarbu laiku įgyvendinti plataus užmojo, konkrečias ir kiekybiškai įvertinamas valstybės finansų subalansavimo programas, kurios būtų pradėtos įgyvendinti 2010 ir 2011 m.;

26.   yra itin susirūpinęs dėl padėties, susijusios su deficitu, pokyčių Graikijoje; ragina ateityje plečiant euro zoną pasimokyti iš šios padėties, visų pirma turint mintyje statistikos duomenų kokybę;

27.   mano, kad valstybės narės, kurioms kyla problemų išlaikant viešųjų finansų tvarumą, visų pirma pačios turėtų būti atsakingos už šių problemų sprendimą, o problemoms spręsti visų pirma turėtų imtis tinkamesnės fiskalinės politikos; ragina valstybes nares imtis ryžtingų politinių veiksmų siekiant pašalinti tvarumo trūkumus, atsiradusius dėl didelio įsiskolinimo ir išlaidų, susijusių su gyventojų senėjimu, ir taip paspartinti reformas;

28.   pabrėžia, kad dėl tam tikrų EPS struktūros trūkumų ir iš dalies dėl ekonomikos politikos, kurią vykdo kai kurios euro zonos narės ir trečiosios šalys partnerės, valstybėms narėms sudėtinga susitvarkyti finansus; pakartoja savo įsitikinimą, kad dabartinį politikos koordinavimo euro zonoje mechanizmą reikia išplėsti, siekiant susitvarkyti su dabartiniais ir būsimais ekonominės pusiausvyros sutrikimais ir skirtumais euro zonoje; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad vyriausybės nėra prisiėmusios privalomų įsipareigojimų užtikrinti koordinavimą euro zonoje;

29.   ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kurios padėtų valstybėms narėms vėl subalansuoti savo sąskaitas ir finansuoti viešojo sektoriaus investicijas šiais būdais:

30.   pakartoja savo nuomonę, kad valstybių narių vyriausybės, priimdamos sprendimą dėl nacionalinio biudžeto, turėtų atsižvelgti į integruotas gaires ir kiekvienai šaliai pateiktas rekomendacijas, taip pat į bendrą su biudžetu susijusią padėtį euro zonoje; reikėtų suderinti įvairius nacionalinius fiskalinius tvarkaraščius ir pagrindines prielaidas, kuriomis vadovaujamasi rengiant prognozes, siekiant išvengti skirtumų, kylančių taikant skirtingas makroekonomines prognozes (pvz., susijusias su pasaulio ekonomikos augimu, ES ekonomikos augimu, naftos barelio kaina ir palūkanų normomis) ir kitus parametrus;

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis nustatyti priemones, kurios sudarytų sąlygas lengviau palyginti nacionalinius biudžetus skirtingų išlaidų kategorijų požiūriu;

32.   ragina Komisiją kuo skubiau pateikti konkretų pasiūlymą, kaip finansų sektorius turėtų prisidėti prie dėl krizės patiriamų išlaidų;

33.   ragina ECB, Komisiją ir euro zonos valstybes nares skatinti integracijos ekonominės ir pinigų politikos srityje procesą Europos Sąjungoje ir remti euro zonos plėtrą;

34.   ragina ECB remti euro zonai nepriklausančių valstybių narių pastangas įsivesti eurą, ypač tais atvejais, kai valstybės narės įrodo gebėjimą laikytis patikimos ir stabilios fiskalinės drausmės;

Priklausomybės nuo išteklių mažinimas ir didesnis naujų darbo vietų kūrimas moderniuose, aplinkos požiūriu tvariuose sektoriuose

35.   primena, kad krizė nėra dingstis atidėlioti klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo problemų sprendimą; pabrėžia, kad veiksmų atidėliojimas gali brangiai kainuoti ir ekonominiu, ir aplinkos požiūriais, o geriausias būdas mažinti priklausomybę nuo menkų išteklių ir tuo pat metu kurti naujas darbo vietas moderniuose, aplinkos požiūriu tvariuose sektoriuose – efektyviau naudoti energiją ir išteklius, taip pat pereiti prie tvarių atsinaujinančių išteklių;

36.   ragina valstybes nares ir Komisiją iš esmės didinti su tuo susijusias pastangas, taip pat prašo ECB ir Komisijos įtraukti šį klausimą į nuolat teikiamas ekonomikos atskaitas;

37.   ragina euro grupę imtis būtinų priemonių siekiant sudaryti sąlygas įstoti į euro zoną toms valstybėms narėms, kurios to siekia ir atitinka stojimo sąlygas;

Išorinis atstovavimas euro zonai

38.   pakartoja savo nuomonę, kad, nepaisant krizės, pasiekta nedaug pažangos pereinant prie bendro tarptautinio atstovavimo euro zonai;

39.   mano, kad EPS politikos darbotvarkei, inter alia, turės įtakos iššūkiai, susiję su Azijos šalimis, kurių ekonomika sparčiai auga; apgailestauja, kad, nepaisant didėjančio euro, kaip rezervinės valiutos, vaidmens pasaulyje, nepakankamai nuveikta gerinant išorinį atstovavimą euro zonai; pabrėžia, kad euro zona turi parengti tarptautinę strategiją, kuri atitiktų tarptautinį jos valiutos statusą;

40.   be to, pažymi, kad, siekiant ateityje užkirsti kelią finansų krizėms, taip pat būtina šalinti visuotinius pusiausvyros sutrikimus, susijusius su, inter alia, JAV dolerio, ženminbi juanio ir euro keitimo kursų svyravimais; taigi ragina euro grupę, Tarybą ir ECB labiau koordinuoti savo veiksmus valiutų keitimo kursų politikos srityje;

41.   atkreipia dėmesį į G-20 išvadų dėl visuotinių pusiausvyros sutrikimų svarbą ir į tai, ką kiekvienas ekonominis regionas turi padaryti, siekdamas užtikrinti savo ekonomikos pusiausvyrą; pabrėžia valiutų keitimo kursų svarbą rengiantis būsimiems G-20 aukščiausiojo lygio susitikimams; mano, kad šie parengiamieji darbai Europos Sąjungoje turėtų būti skaidresni ir apie juos turėtų būti pranešama Parlamentui;

o
o   o

42.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, euro grupei, Europos centriniam bankui ir Europos investicijų bankui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0543. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0123. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0013. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0357.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarybos rekomendacijos dėl siūlomo kandidato į Europos centrinio banko pirmininko pavaduotojus (C7-0044/2010 – 2010/0813(NLE))

P7_TA(2010)0073 A7-0059/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją(1),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0044/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0059/2010),

A.   kadangi 2010 m. vasario 24 d. raštu Taryba kreipėsi į Europos Parlamentą dėl konsultacijos dėl Vítoro Constâncio skyrimo Europos centrinio banko pirmininko pavaduotoju aštuonerių metų kadencijai,

B.   kadangi Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas patikrino kandidato įgaliojimus, visų pirma, atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgdamas į visišką ECB nepriklausomybę pagal 130 straipsnį, ir kadangi komitetas, atlikdamas šią patikrą, gavo kandidato gyvenimo aprašymą bei atsakymus į jam atsiųstą raštišką klausimyną,

C.   kadangi vėliau, 2010 m. kovo 23 d., komitetas surengė dviejų valandų kandidato klausymą, kurio metu kandidatas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Vítorą Constâncio Europos centrinio banko pirmininko pavaduotoju;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Milano Martino Cviklo kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0022/2010 – 2010/0810(NLE))

P7_TA(2010)0074 A7-0046/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0022/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 16 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0046/2010),

A.   kadangi Milan Martin Cvikl atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti Milaną Martiną Cviklą Audito Rūmų nariu;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Bendrijų institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Rasos Budbergytės kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0018/2010 – 2010/0806(NLE))

P7_TA(2010)0075 A7-0039/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0018/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 15 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatę į Audito Rūmų narius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0039/2010),

A.   kadangi Rasa Budbergytė atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti Rasą Budbergytę Audito Rūmų nare;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Bendrijų institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Kersti Kaljulaid kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0016/2010 – 2010/0804(NLE))

P7_TA(2010)0076 A7-0045/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0016/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 16 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0045/2010),

A.   kadangi Kersti Kaljulaid kandidatūra atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Kersti Kaljulaid Audito Rūmų nare;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Bendrijų institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Igors Ludboržso kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0017/2010 – 2010/0805(NLE))

P7_TA(2010)0077 A7-0040/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0017/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 16 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0040/2010),

A.   kadangi Igors Ludboržs atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti Igors Ludboržsą Audito Rūmų nariu (ir ragina Tarybą atšaukti savo pasiūlytą kandidatūrą ir pateikti Parlamentui naują);

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Bendrijų institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Szabolcso Fazakaso kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0019/2010 – 2010/0807(NLE))

P7_TA(2010)0078 A7-0038/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0019/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 15 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius;

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0038/2010),

A.   kadangi Szabolcs Fazakas atitinka Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Szabolcsą Fazakasą Audito Rūmų nariu;

2.   paveda pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Ladislavo Balko kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0023/2010 – 2010/0811(NLE))

P7_TA(2010)0079 A7-0037/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0023/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 kovo 15 d., posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0037/2010),

A.   kadangi Ladislavo Balko kandidatūra atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Ladislavą Balko Audito Rūmų nariu;

2.   paveda pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams ir kitoms Europos Sąjungos institucijoms bei valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Louiso Galea kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0020/2010 – 2010/0808(NLE))

P7_TA(2010)0080 A7-0042/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0020/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo mėn. 15 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius;

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0042/2010),

A.   kadangi Louiso Galea kandidatūra atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti Louisą Galea Audito Rūmų nariu,

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Bendrijų institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Augustyno Bronisławo Kubiko kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0021/2010 – 2010/0809(NLE))

P7_TA(2010)0081 A7-0041/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0021/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 15 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0041/2010),

A.   kadangi Augustyn Bronisław Kubik atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas / neatitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti Augustyną Bronisławą Kubiką Audito Rūmų nariu (ir ragina Tarybą atsiimti savo pateiktą kandidatūrą ir pateikti Parlamentui naują);

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Bendrijų institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Jano Kinšto kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0015/2010 – 2010/0803(NLE))

P7_TA(2010)0082 A7-0044/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0015/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 16 d posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0044/2010),

A.   kadangi Jan Kinšt atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti Janą Kinštą Audito Rūmų nariu;

2.   paveda pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Eoino O'Shea kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0033/2010 – 2010/0812(NLE))

P7_TA(2010)0083 A7-0043/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0033/2010),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo mėn. 15 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0043/2010),

A.   kadangi Eoino O'Shea kandidatūra atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

1.   teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti Eoiną O'Shea Audito Rūmų nariu;

2.   paveda pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams ir kitoms Europos Sąjungos institucijoms bei valstybių narių audito institucijoms.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos (2010/2020(INI))

P7_TA(2010)0084 A7-0049/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai, pateiktą Alexanderio Grafo Lambsdorffo ALDE frakcijos vardu, dėl Europos Sąjungos prioritetų JT Generalinės Asamblėjos 65-ojoje sesijoje (B7–0243/2009),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl Europos Sąjungos prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje(1),

–   atsižvelgdamas į ES prioritetus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-ojoje sesijoje, kuriuos Taryba patvirtino 2009 m. birželio 9 d. (10809/09),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 64-ąją sesiją, ypač į JTGA rezoliucijas dėl visuotinės partnerystės siekio(2), su vystymusi susijusio moterų vaidmens(3), tarptautinės nelaimių poveikio mažinimo strategijos(4), darnaus sambūvio su gamta(5), žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje(6), skatinimo, kad narystė žmogaus teisių sutarčių įstaigose teisingai pasiskirstytų geografiniu požiūriu(7), tarptautinio bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje stiprinimo(8), globalizacijos ir jos poveikio galimybei naudotis visomis žmogaus teisėmis(9), aktyvesnių Jungtinių Tautų veiksmų žmogaus teisių srityje skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir užtikrinant atrankos netaikymą, nešališkumą ir objektyvumą(10), demokratiškos ir teisingos tarptautinės santvarkos skatinimo(11), vaiko teisių(12), mergaičių teisių(13), Žmogaus teisių tarybos ataskaitos(14), pasaulio klimato apsaugos dabartinės ir ateities žmonijos kartų labui(15), išsamios branduolinių bandymų draudimo sutarties(16), siekio, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų (spartesnis branduolinio nusiginklavimo įsipareigojimų įgyvendinimas)(17), branduolinio nusiginklavimo(18) ir daugiašalio požiūrio skatinimo nusiginklavimo ir neplatinimo srityje(19),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslus ir ES valstybių narių įsipareigojimus teikti pagalbą siekiant spręsti bado ir skurdo problemas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. numatomą Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (SBGN) šalių konferenciją, skirtą sutarties peržiūrai, taip pat į peržiūrą, susijusią su Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT), Žmogaus teisių taryba (ŽTT) ir Taikos stiprinimo komisija (TSK),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir JTBKKK Kioto protokolą,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) perspektyvų pasibaigus 7-ajai PPO ministrų konferencijai(20),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15)(21),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl demokratijos stiprinimo ES išorės santykiuose(22),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmių besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui(23),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspekto integravimo į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą(24),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo (SBGN) ateities(25),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. pareiškimą dėl kampanijos „Sakyk NE smurtui prieš moteris“(26),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl TVT sutarčių(27),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos(28),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį ir 97 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0049/2010),

A.   kadangi JT sistemai, kurios teisėtumą užtikrina visuotinė narystė, ir toliau tenka esminis vaidmuo priimant visuotinius sprendimus ir tobulinant šį procesą, taip pat sprendžiant visuotines problemas pagal veiksmingą daugiašalę sistemą, grindžiamą tarptautine teise, JT chartijoje įvirtintais principais ir bendru įsipareigojimu įgyvendinti tikslus, patvirtintus 2005 m. JT pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime,

B.   kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi dėl daugiašalio bendradarbiavimo ir Jungtinių Tautų sistemos stiprinimo; kadangi ES turėtų būti organizacijos reformos varomoji jėga ir toliau tvirtai remti savo svarbų vaidmenį tarptautinėje sistemoje,

C.   kadangi dabartinė JT Saugumo Tarybos struktūra neatspindi XXI a. tikrovės ir poreikių; kadangi JT Generalinis Sekretorius Saugumo Tarybos reformą laiko pastangų, skirtų šią būtiną organizaciją padaryti plačiau atstovaujamą ir veiksmingesnę, dalimi,

D.   kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios indėlininkės į JT sistemą ir įneša apie 40 proc. JT biudžeto, padengia daugiau nei 40 proc. taikos palaikymo išlaidų ir suteikia 12 proc. kariuomenės, bei suteikia daugiau nei pusę JT fondų ir programų finansavimo,

E.   kadangi pagal Lisabonos sutartį išorės santykiuose ir tarptautiniuose forumuose Europos Sąjungai atstovaus vienas asmuo – Komisijos pirmininko pavaduotojas-Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai („Komisijos pirmininko pavaduotojas-vyriausiasis įgaliotinis“), kuriam padės naujoji ES diplomatinė tarnyba; kadangi pagal Lisabonos sutartį taip pat pasikeitė Sąjungos išorės politikos prerogatyvos, pvz., didesnis Sąjungos išorės veiksmų įvairių komponentų, ypač vystymosi politikos, integravimas,

F.   kadangi ES bus EB pasekėja ir bus JT Generalinės Asamblėjos (JTGA) ir kitų JT įstaigų stebėtoja, daugelio JT konvencijų šalis ir, keletu išimtinių atvejų, pvz., Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atžvilgiu, – narė,

G.   kadangi pastaruoju metu ES valstybių narių nuomonės dėl dalyvavimo Durbano peržiūros konferencijoje dėl rasizmo išsiskyrė; kadangi atsirado nuomonių skirtumų dėl ES vykdomos Kinijos žmogaus teisių laikymosi priežiūros JTŽTT ir balsavimo dėl R. Goldstone'o pranešimo; kadangi visa tai daro žalą ES įtakai ir jos galimybėms ginti savo vertybes JT,

H.   kadangi didėjantis nekontroliuojamas branduolinių ginklų platinimas kelia vis didesnę grėsmę laisvosioms pasaulio šalims; kadangi būsimoje Neplatinimo sutarties (SBGN) peržiūros konferencijoje didžiausias dėmesys bus skiriamas pastangoms stiprinti visus tris SBGN ramsčius (neplatinimas, nusiginklavimas ir bendradarbiavimas naudojant branduolinę energiją civiliniais tikslais),

I.   kadangi prisidėdama prie 2000 m. Tūkstantmečio vystymosi deklaracijos Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2015 m. pasaulyje perpus sumažinti ypatingai didelio skurdo atvejų ir skirti didžiausią dėmesį pastangoms įgyvendinti aštuonis Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT),

J.   kadangi institucinės naujovės, susijusios su JT sistemoje taikomu lyčių pasiskirstymo modeliu, turi suteikti naujų paskatų taikyti bendrą nuoseklią lyčių aspekto integravimo ir galių suteikimo moterims strategiją,

K.   kadangi 2010 m. gruodžio mėn. Meksike turėtų būti pasiektas susitarimas derybose dėl išsamaus privalomo tarptautinio susitarimo klimato kaitos klausimu, kuris galiotų po 2012 m.; kadangi keičiantis klimatui gali paaštrėti potencialūs konfliktai dėl gamtinių išteklių,

1.   teikia tokias rekomendacijas Tarybai:

o
o   o

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei, Tarybai ir susipažinti – Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0150. (2) A/RES/64/223. (3) A/RES/64/217. (4) A/RES/64/200. (5) A/RES/64/196. (6) A/RES/64/176. (7) A/RES/64/173. (8) A/RES/64/171. (9) A/RES/64/160. (10) A/RES/64/158. (11) A/RES/64/157. (12) A/RES/64/146. (13) A/RES/64/145. (14) A/RES/64/143. (15) A/RES/64/73. (16) A/RES/64/69. (17) A/RES/64/57. (18) A/RES/64/53. (19) A/RES/64/34. (20) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0110. (21) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0089. (22) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0056. (23) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0029. (24) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0372. (25) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0333. (26) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0259. (27) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0152. (28) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 549.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais

P7_TA(2010)0085 RC-B7-0222/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 10, 18, 19, 20, 21, 151, 153 ir 157 straipsnius, kuriais valstybės narės įpareigojamos užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams ir pagerinti jų gyvenimo ir darbo sąlygas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius, pagal kuriuos ES suteikiama galimybė imtis reikiamų kovos su visų piliečių diskriminacija veiksmų ir remti pagarbą žmogaus teisėms,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje(1), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų moterų padėties Europos Sąjungoje(2), 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo(3), 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimais(4), 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme(5) ir 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo(6),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(7), 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, pagal kurią nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai(8), 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(9), kuriame numatyta derinti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos valstybės narės turi taikyti pažeidimų, susijusių su rasizmu ir ksenofobija, atveju, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(10), visiems piliečiams užtikrinančią teisę laisvai judėti Europos Sąjungoje, jei jie dirba ar ieško darbo, studijuoja, turi pakankamai lėšų gyventi ar yra pensininkai,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtus pranešimus dėl romų, rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2009 m.(11) ir į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Thomaso Hammarbergo ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. birželio mėn. posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadas, į 2008 m. gruodžio mėn. posėdžiavusios Bendrųjų reikalų tarybos išvadas ir 2009 m. birželio 8 d. Liuksemburge priimtas Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl romų įtraukties,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. keletas ES narių, šalių kandidačių ir kitų šalių, kuriose Europos Sąjunga vykdo svarbią veiklą, paskelbė Romų integracijos dešimtmečio iniciatyvą ir įsteigė Romų švietimo fondą,

–   atsižvelgdamas į pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais, įvykusį Briuselyje 2008 m. rugsėjo 16 d., ir į būsimą antrąjį Europos aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais, įvyksiantį 2010 m. balandžio 8 d. Kordoboje (Ispanija), kuris bus labai svarbus Ispanijos pirmininkavimo Tarybai įvykis,

–   atsižvelgdamas į būsimą Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą dėl „ES romų įtraukties strategijos“, kuris bus parengtas 2010 m. pabaigoje,

–   atsižvelgdamas į dešimt bendrų pagrindinių romų įtraukties principų,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 12 d. klausimus (O-0017/2010 – B7-0013/2010, O-0018/2010 – B7-0014/2010) ir į 2010 m. vasario 24 d. klausimus (O-0028/2010 – B7-0202/2010, O-0029 – B7-0203/2010) Tarybai ir Komisijai dėl antrojo ES aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi 10–12 mln. Europos romų toliau kenčia nuo didelės sistemingos diskriminacijos ir daugeliu atveju patiria didžiulį skurdą ir socialinę atskirtį; kadangi dauguma Europos romų po 2004 m. ir 2007 m. vykusios plėtros tapo ES piliečiais, taigi jie ir jų šeimos gali naudotis teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

B.   kadangi Europos romų, kurie ilgą laiką gyvena daugelyje Europos šalių, padėtis skiriasi nuo kitų Europos tautinių mažumų padėties, todėl esama pagrindo imtis ypatingų priemonių Europos lygmeniu,

C.   kadangi daugelis romų ir romų bendruomenių, nusprendusių įsikurti kitoje ES valstybėje narėje, nei ta, kurios pilietybę jie turi, yra ypač pažeidžiami,

D.   kadangi ES turi įvairių priemonių, kurias gali panaudoti kovai su romų atskirtimi, pvz., nauja struktūrinių fondų teikiama galimybė iki 2 proc. visų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, numatytų aprūpinimui būstu, skirti socialiai atskirtoms bendruomenėms, kuri įsigalios 2010 m., arba esamos galimybės, kurias teikia Europos socialinis fondas,

E.   kadangi ne visos valstybės narės tinkamai perkėlė ar iki galo įgyvendino Tarybos direktyvą 2000/43/EB,

F.   kadangi Europos Sąjunga ne kartą įsipareigojo aktyviai remti romų lygių galimybių ir socialinės įtraukties principus visoje Europoje,

G.   kadangi per praėjusius metus labai padaugėjo priešiškumo čigonams kai kurių ES valstybių žiniasklaidoje ir politiniame diskurse, taip pat padaugėjo smurto prieš romus dėl rasinių priežasčių atvejų,

H.   kadangi pažanga kovojant su romų diskriminavimu, susijusiu su jų teisių į švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir būstą užtikrinimu valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, nevienoda ir lėta,

I.   kadangi ypatingą dėmesį reikėtų skirti tiems, kurie patiria daugialypę diskriminaciją,

J.   kadangi reikėtų didesnio romų atstovavimo valstybių narių vyriausybinėse struktūrose ir viešojo administravimo institucijose,

1.   smerkia neseniai kelete ES valstybių narių padidėjusį priešiškumą čigonams (romofobiją) – nuolatines neapykantą kurstančias kalbas ir išpuolius prieš romus;

2.   mano, kad Europos lygmeniu reikia sukurti visapusišką kovos su romų, kurie yra visoje Europoje paplitusi bendruomenė, diskriminacija strategiją;

3.   reiškia susirūpinimą dėl romų diskriminacijos švietimo (ypač segregacijos), aprūpinimo būstu (ypač priverstinio iškeldinimo ir gyvenimo standartų neatitinkančiomis sąlygomis, dažnai getuose), užimtumo (labai mažo dirbančių romų skaičiaus) srityje ir užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir kitomis viešosiomis paslaugomis, taip pat dėl nepaprastai mažo jų dalyvavimo politiniame gyvenime; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant veiksmų programas būtų griežtai laikomasi vienodų galimybių užtikrinimo nuostatų siekiant, kad vykdant projektus nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai padidinta romų segregacija ir atskirtis; pabrėžia, kad 2010 m. vasario 10 d. EP priėmė pranešimą dėl socialiai atskirtų bendruomenių būstų darbų tinkamumo finansuoti, kuriame yra nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo lėšų panaudojimo pažeidžiamų grupių būsto darbams finansuoti, ir ragina skubiai įgyvendinti persvarstytą reglamentą, kad valstybės narės galėtų aktyviai naudotis šia galimybe; atsižvelgdamas į tai mano, kad būstas yra pagrindinė veiksmingos socialinės įtraukties sąlyga; ragina Komisiją užtikrinti, kad, siekiant remti romų integraciją į darbo rinką, romai galėtų pasinaudoti neseniai patvirtinta mikrofinansų priemone;

4.   pripažįsta, kad visiškos romų pilietybės bei socialinio ir ekonominio jų dalyvavimo klausimams įtaką padarė diskriminacijos istorija ir socialinė stigmatizacija; mano, kad integruotą romų įtraukties strategiją turi papildyti aktyvios kovos su praeityje vykdytos ir dabar vykdomos diskriminacijos priemonės; ragina Komisiją vykdant romų įtraukties strategiją šiam aspektui skirti reikiamą dėmesį;

5.   mano, kad ES ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė už romų įtraukties skatinimą ir jų, kaip Europos piliečių, pagrindinių teisių apsaugą ir kad jos turi skubiai padidinti pastangas siekdamos akivaizdžių rezultatų šioje srityje; ragina valstybes nares ir ES institucijas patvirtinti priemones, kurių reikia imtis siekiant sukurti tinkamą socialinę ir politinę aplinką romų įtraukčiai vykdyti, pvz., remti ne romų tautybės žmonėms skirtas visuomenės švietimo programas, kuriomis siekiama didesnės tolerancijos romų kultūrai ir integracijai, kurios būtų vykdomos ir šalyje, kurios pilietybę turi romai, ir Europos šalyje, kurioje jie gyvena;

6.   pritaria 2009 m. birželio 8 d. Liuksemburge priimtoms Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadoms dėl romų įtraukties, į kurias įrašyti bendri pagrindiniai romų įtraukties principai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į juos „nustatant ir įgyvendinant politiką, skirtą pagrindinių teisių apsaugai, lyčių lygybės puoselėjimui, kovai su diskriminacija, skurdu ir socialine atskirtimi, bei galimybių švietimo, būsto, sveikatos, užimtumo, socialinių paslaugų, teisingumo, sporto ir kultūros srityse užtikrinimui, taip pat ES plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis“; pritaria raginimui, kad Komisija imtųsi „konkrečių veiksmų siekiant veiksmingesnių romų aprėpčiai skirtų Bendrijos priemonių ir politikos“;

7.   yra labai susirūpinęs dėl to, kad, nors klausimas neatidėliotinas, Komisija neatsakė į jo 2008 m. sausio 31 d. prašymą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti Europos strategiją romų klausimu, kurios tikslas būtų geriau koordinuoti ir remti pastangas, skirtas gerinti romų tautybės gyventojų padėtį;

8.  Taigi dar sykį ragina Europos Komisiją parengti išsamią romų įtraukties strategiją, kuri būtų priemonė kovoti su romų socialine atskirtimi ir diskriminacija Europoje;

9.   laukia Komisijos komunikato, kuris turėtų būti pateiktas po kito Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais, kuriame bus nagrinėjamos dabartinės politikos kryptys ir priemonės romų įtraukčiai pagerinti bei veiksniai, lemiantys ligšiolinę nepatenkinamą pažangą; ragina, kad į komunikatą būtų įtraukti aiškūs būsimos su romais susijusios politikos tikslai ir mechanizmai;

10.   ragina, kad naujieji Komisijos nariai savo kompetencijos srityse romų klausimams teiktų prioritetą ir kad vienas iš prioritetų būtų parengti veiksmingą Komisijos narių ir generalinių direktoratų koordinavimo sistemą ES lygmeniu sprendžiant su romais susijusius klausimus; ragina Komisiją paskirti vieną iš jos narių atsakingą už romų politikos koordinavimą;

11.   ragina ES institucijas įtraukti romų bendruomenes atstovus – nuo paprastų žmonių iki tarptautinių NVO – į visapusiškos ES politikos romų klausimais rengimo procesą visais planavimo, įgyvendinimo ir priežiūros etapais, taip pat pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant Romų integracijos dešimtmečio (2005–2015 m.) iniciatyvą, ESBO veiksmų planą, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir paties Parlamento rekomendacijomis; ragina suburti romų bendruomenę, kuri kartu įgyvendintų įtrauktiems politiką, nes ši politika gali būti sėkminga tik tokiu atveju, jei joje dalyvauja visos suinteresuotos šalys;

12.   ragina Komisiją sprendžiant romų klausimus taikyti horizontalųjį principą ir rengti papildomus pasiūlymus, kaip užtikrinti politikos, susijusios su romų socialine įtrauktimi, nuoseklumą Europos lygmeniu ir kaip paskatinti valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekta akivaizdžių rezultatų, paskatinti politinių nesėkmių kritinę analizę, palengvinti valstybių narių pažangiausios patirties mainus ir visapusiškai pasinaudoti patirtimi, įgyta vykdant bandomąjį romams skirtą projektą, kuri turėtų būti panaudota vykdant bendrą politiką;

13.   ragina aukščiausiojo lygio susitikimo organizatorius ir ES nustatyti aiškius tolesnius politinius veiksmus, kurie turėtų būti vykdomi priėmus šio susitikimo išvadas, kad vėl nesusidarytų tokia padėtis kaip anksčiau, kai nebuvo priimta nei politinių išvadų, nei konkrečių pasiūlymų; mano, kad aukščiausiojo lygio susitikimo pobūdis neturėtų būti deklaratyvus, bet kad reikėtų sutelkti dėmesį į strateginės politikos įsipareigojimus, kuriais būtų parodyta politinė valia įveikti prarają tarp romų bendruomenių ir daugumai priklausančių gyventojų;

14.   ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti esamomis iniciatyvomis, pvz., iniciatyva „Romų integracijos dešimtmetis“, siekiant didinti pastangų veiksmingumą šioje srityje;

15.   mano, kad labai svarbu parengti kompleksinę plėtros programą, kuri būtų skirta visoms atitinkamos politikos sritims tuo pačiu metu ir kuri sudarytų sąlygas nedelsiant imtis intervencijos getų vietovėse, kurios susiduria su dideliais struktūriniais trūkumais;

16.   pabrėžia, kad norint paskatinti romų socialinę įtrauktį, nepakanka vien kovos su diskriminacija priemonių, bet reikia darnių, tvirtu teisiniu pagrindu grindžiamų Bendrijos pastangų siekiant koordinuoti institucinių ir visuomeninių suinteresuotųjų asmenų priemones ir priversti atitinkamas šalis vykdyti jų pačių prisiimtus įsipareigojimus; kartu pripažįsta, kad taip pat reikia aiškių teisinių įsipareigojimų ir patikimų biudžeto asignavimų;

17.   rekomenduoja Tarybai patvirtinti bendrąją poziciją dėl struktūrinių ir pasirengimo narystei fondų teikiamos paramos, atsižvelgiant į Europos politinį įsipareigojimą visapusiškai panaudoti šių fondų teikiamas galimybes romų įtraukčiai skatinti, ir užtikrinti, kad peržiūrint atitinkamas darbo programas, taip pat svarstant apie tolesnį programavimo laikotarpį, būtų visapusiškai atsižvelgiama į bendruosius pagrindinius romų įtraukties principus; ragina Komisiją analizuoti ir įvertinti ligšiolinį socialinį pažeidžiamoms grupėms skiriamų pasirengimo narystei ir struktūrinių fondų investicijų naudojimo poveikį, padaryti išvadas ir, jei reikia, parengti naujas strategijas ir taisykles šioje srityje;

18.   pabrėžia, kad būtina kuo skubiau įtraukti šalis kandidates į romų integracijos siekį Europos lygmeniu, kadangi derybos dėl narystės suteikia puikią galimybę paskatinti esminius požiūrio į romus vyriausybių lygmeniu pokyčius;

19.   primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad priemonės, kurios turi tiesioginių ar netiesioginių padarinių romų kilmės ES piliečiams, atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Rasinės lygybės direktyvoje, pagal kurią draudžiama tiesioginė arba netiesioginė diskriminacija, nurodytus principus; reiškia susirūpinimą dėl prievartinio romų grąžinimo į Vakarų Balkanų šalis, kuriose jie gali tapti benamiais ir susidurti su diskriminacija švietimo, socialinės apsaugos ir įdarbinimo srityse, ir ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, be kitų dalykų teikiant tinkamą pagalbą ir vykdant stebėseną;

20.   atkreipia dėmesį į nesaugią daugelio romų, kurie, naudodamiesi judėjimo laisve Sąjungoje, migruoja Europos Sąjungoje, padėtį; pabrėžia, kad visos priemonės, kurių imamasi šių grupių atžvilgiu, privalo atitikti Europos standartus ir teisės aktus, ir ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, ar reikalingas suderintas europinis požiūris;

21.   pabrėžia, kad svarbu, jog vietos valdžios institucijos dalyvautų siekiant užtikrinti, kad veiksmai romų įtraukčiai skatinti ir kovoti su diskriminacija būtų efektyviai įgyvendinami; ragina Komisiją parengti rekomendacijas valstybėms narėms siekiant paraginti vietos valdžios institucijas geriau išnaudoti struktūrinio finansavimo galimybes ir skatinti romų įtrauktį, įskaitant objektyvią projektų įgyvendinimo stebėseną;

22.   pabrėžia Bendrijos lygmens romų organizacijų svarbą, kadangi jos yra vienas iš pagrindinių socialinės įtraukties politikos sėkmės veiksnių, taip pat pabrėžia būtinybę aktyviai įtraukti romų atstovus į visas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti jų teisės ir jų bendruomenių įtrauktį; mano, kad reikia ilgalaikių strategijų, skirtų profesiniams ir organizaciniams romų gebėjimams ugdyti ir jų žmogiškiesiems ištekliams plėtoti, kaip horizontaliojo prioriteto; pabrėžia, kad siekiant pagretinti socialinę romų įtrauktį labai svarbu pripažinti jų savarankiško tvarkymosi finansiniu, akademiniu ir žmogiškųjų išteklių požiūriu politinį nepriklausomumą ir galimybes;

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai ir ESBO.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0151. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0244. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0534. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0035. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0361. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0117. (7) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (8) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (9) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (10) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (11) Pagrindinių teisių agentūros pranešimas dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2009 m.; Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas, pagrindiniai duomenys: romai 2010 m.; ES piliečių romų, išsikeliančių gyventi į kitas ES valstybes nares, padėtis; romų būstų sąlygos ir Europos Sąjungos keliautojai: lyginamoji ataskaita.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prioritetų sudarant 2011 m. biudžetą, III skirsnis – Komisija (2010/2004(BUD))

P7_TA(2010)0086 A7-0033/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 313 ir 314 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos atnaujintą 2007–2013 m. finansinio programavimo dokumentą, pateiktą pagal minėtojo 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 46 punktą,

–   atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 18 d. Taikinimo komiteto posėdžio rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0033/2010),

Bendrieji biudžeto aspektai

1.   pažymi, kad pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą (DFP) bendra 2011 m. skiriamų įsipareigojimų asignavimų suma siekia 142,629 mlrd. eurų ir kad tai reiškia, jog palyginti su Europos Parlamento patvirtintu 2010 m. biudžetu (141,453 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų) 2011 m. įsipareigojimų asignavimų suma padidės 0,83 proc.; pažymi, kad nustatyta mokėjimų asignavimų suma siekia 134,263 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad palyginti su 2010 m. biudžetu ji padidės 9,2 proc. (122,937 mlrd. mokėjimų asignavimų); primena, kad šios sumos sudaro tik apie 1 proc. ES BNP ir yra gerokai mažesnės negu nurodyta sprendime dėl nuosavų išteklių;

2.   pabrėžia, kad DFP numatytų įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų sumų skirtumas siekia 8,366 mlrd. eurų; primena, kad, nors 2010 m. DFP nurodytas tik 6,689 mlrd. eurų skirtumas, toliau mažinant mokėjimus pagal patvirtintą 2010 m. biudžetą aptinkamas 18,515 mlrd. eurų skirtumas; dar kartą reiškia susirūpinimą dėl padidėjusio įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų skirtumo, kadangi jis lemia deficito susidarymą, ir pabrėžia, kad biudžeto procedūros metu dės visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad šis skirtumas nedidėtų ir būtų kontroliuojamas;

3.   primena, kad biudžeto valdymo institucija turėjo ne tik atsižvelgti į likusių metų (2011–2013 m.) DFP viršutines ribas, bet ir buvo įpareigota keletą kartų persvarstyti DFP, kadangi remiantis ja ES negalėjo tinkamai ir pakankamai lanksčiai reaguoti į įvairius pastarųjų metų sunkumus; pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog absoliučiai būtina išsamiai patikrinti ir persvarstyti DFP; ragina Europos Komisiją iki 2010 m. pirmojo pusmečio pabaigos paskelbti šio tarpininstitucinio susitarimo veiksmingumo ir DFP vidurio laikotarpio apžvalgos ataskaitą ir parengti konkrečius šiuo metu galiojančio tarpinstitucinio susitarimo suderinimo ir persvarstymo pasiūlymus remiantis 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 1 ir 3 pareiškimais;

4.   pabrėžia, kad 2011 m. biudžetas yra ketvirtas iš septynių dabartinės DFP pagrindu sudarytų biudžetų, ir pažymi, kad dabar itin aktualus tarpinstitucinio susitarimo 37 punktas dėl teisėkūrai taikomos 5 proc. lankstumo maržos, nes abi biudžeto valdymo institucijos aiškiau suvokia šiuo metu vykdomų programų trūkumus ir teigiamus jų pokyčius; primena, kad, nepaisant tarpinstitucinio susitarimo nuostatų, tinkamas ES biudžeto lankstumas yra naudingo ir veiksmingo jo įgyvendinimo prielaida; tikisi, kad siekiant užtikrinti daugiau lankstumo Tarybos DFP reglamentas bus patvirtintas remiantis COM(2010)0072 (galutinis), o būsimasis tarpinstitucinis susitarimas – remiantis COM(2010)0073 (galutinis);

5.   pažymi, jog logiška, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai įvairių politikos sričių stiprinimas ES lygmeniu pareikalaus papildomų ES finansinių išteklių;

6.   atsižvelgdamas į bendru sprendimu tvirtinamų programų vidurio laikotarpio vertinimus, ragina Komisiją jam pateikti išsamią poveikio visoms biudžeto išlaidų kategorijoms apžvalgą;

7.   teigiamai vertina tai, kad, kaip pažymėta Komisijos atliktame 2009 m. birželio mėn. vidaus vertinime, į daugelį veiklos ataskaitų, kuriomis grindžiamas preliminarus 2010 m. biudžeto projektas, įtraukti trumpi ir aiškūs ES pridėtinės vertės argumentai, taip pat konkretūs, argumentuoti, praktiškai įgyvendinami, svarbūs, konkrečiam terminui nustatyti ir su rezultatais susieti tikslai bei rodikliai; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti geresnį išlaidų panaudojimą ir lanksčiau remtis vertinimo rezultatais; apgailestauja, kad asignavimų svyravimai retai aiškinami atsižvelgiant į jų panaudojimo duomenis; todėl tikisi, kad iki 2011 m. Komisija atitinkamai patobulins veiklos ataskaitas;

8.   pabrėžia, jog likę šios srities patobulinimai, ypač klausimai dėl generalinių direktoratų, susijusių su Išorės santykių (RELEX) GD ir pasirengimu narystei, itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucija priimtų sprendimus remdamasi konkrečia informacija, ir norint visapusiškai pasinaudoti veikla grindžiamo biudžeto sudarymo, Komisijos strateginio planavimo ir programavimo galimybėmis, ypač atsižvelgiant į naujas užduotis ir iššūkius, susijusius su Lisabonos sutartimi;

2011 m. biudžeto prioritetai

9.   primena, kad ES pajėgė rasti tam tikrą Europos pridėtinę vertę atsižvelgdama į DFP apribojimus, pasiremdama nacionalinėmis valstybių narių pastangomis kovojant su ekonomikos ir finansų krize bei patvirtindama Europos ekonomikos gaivinimo planą, tačiau pažymi, kad bendra ekonominė padėtis ES ir toliau yra nepatenkinama;

10.   pabrėžia, kad ir dabarčiai, ir ES ateičiai labai svarbus jaunimas ir kad nustatant vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius prioritetus jam turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys; pažymi, kad jaunimas yra socialinių ir įtraukties strategijų šerdis ir kad sugebėjimas taikyti naujoves yra svarbiausias vystymosi ir augimo pagrindas, kuriuo turėtų kliautis ES; primena, kad, kaip pažymėta „ES jaunimo strategijoje“, investicijos į jaunimą ir švietimą – tai investicijos į dabartį ir ateitį, taigi būtina nedelsiant pradėti investuoti į įvairias politikos sritis vadovaujantis koordinuotu ir daugiadisciplininiu principu;

11.   pažymi, kad jaunimo politika turi būti apibrėžta išsamiai ir pagal ją turi būti numatyta asmens galimybė keletą kartų gyvenime keisti pareigas, statusą ir nevaržomai rinktis aplinką, pvz., stažuotę, akademinę ar profesinę aplinką bei profesinį lavinimą; vienas iš uždavinių turėtų būti perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką problemos sprendimas;

12.   yra įsitikinęs, kad turi būti taikomos priemonės, kuriomis būtų skatinamas kalbų mokymasis ir kultūrų dialogas ir kurios būtų svarbiausios jaunimui skirtos viešojo sektoriaus priemonės; taikant jas galėtų būti skatinamas visuomenės informavimas Europos klausimais, skirtas vis tvirtesnei Europos tapatybei puoselėti;

13.   primena naujovių ir skaitmeninės darbotvarkės svarbą ekonomikos vystymuisi ir darbo vietų kūrimui Europoje ir pažymi, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas naujiems įgūdžiams, pvz., e. įgūdžiams ir verslininkystės aspektams; pabrėžia, kad mokslinių tyrimų, naujovių ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai yra Europos tvariai plėtrai gyvybiškai svarbūs elementai, ir primena kai kurių programų, pvz., Europos naujovių ir technologijų instituto, svarbą siekiant šių tikslų;

14.   atsižvelgdamas į visame pasaulyje sulėtėjusį ekonomikos augimą, laikosi nuomonės, kad ES turėtų dėti didžiausias pastangas siekdama remti naujoviškas, ypač ekologiškas, technologijas, kurios itin svarbios stengiantis įveikti ekonomikos krizę, suteikti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) prieigą prie rinkų ir užtikrinti ES pirmavimą tvarios ir konkurencingos ekonomikos srityje; pažymi, kad norint pasiekti šį tikslą būtina užtikrinti sklandų mokslinių tyrimų ir plėtros programų įgyvendinimą;

15.   todėl pabrėžia, kad lemiamą vaidmenį vystant struktūriniu požiūriu silpnus, ypač kaimo, regionus atlieka MVĮ, taip prisidedančios prie visos ES ekonomikos augimo; kartu pabrėžia būtinybę inicijuoti daugiau MVĮ skirtų bandomųjų kaimo vietovių vystymo projektų;

16.   šiuo požiūriu primena, jog labai tikėtina, kad novatoriški mokslinių tyrimų laimėjimai darytų lemiamą poveikį ekonominei veiklai, ir laikosi nuomonės, kad šiuo metu ES turėtų būti visapusiškai pasirengusi užtikrinti būtinas finansines paskatas visais – nacionaliniu, regioniniu ir vietos – valdymo lygmenimis; yra įsitikinęs, kad nacionalinės pastangos remiant mokslinių tyrimų veiklą ir ši Europos pridėtinė vertė padės užtikrinti visoms valstybėms narėms naudingą šios praktikos sklaidą;

17.   pabrėžia, kad judumas – pagal sutartis nustatyta laisvė ir esminė tikros ES vidaus rinkos veiklos sąlyga – turi būti vertinamas kaip viena iš prielaidų remti bet kokią jaunimui skirtą veiklą; todėl pabrėžia, kad svarbu struktūrizuoti ES biudžetą taip, kad jis, inter alia, atspindėtų didesnį jaunimo judumą;

18.   pabrėžia, kad transportas yra esminis Europos ekonomikos elementas, kurio dėka užtikrinamas tarptautinis asmenų, prekių ir žinių judumas; pabrėžia, kad transportas yra lygybės ir socialinio judumo, ypač kai tai susiję su jaunimu, rodiklis, kadangi jo dėka atveriamos galimybės ir gerinami žinių ir mokymo mainai;

19.   laikosi nuomonės, kad parama verslininkystei ir MVĮ yra ES jaunimo ir naujovių politikos pagrindas; yra įsitikinęs, kad būtina patvirtinti paramą visoms programoms ir priemonėms, kuriomis siekiama puoselėti verslininkystę (taip pat ir kaimo vietovėse), teikti pagalbą pradedančioms veikti ką tik įsteigtoms įmonėms ir skatinti jaunus verslininkus keistis patirtimi; todėl primena, kad svarbų vaidmenį užtikrinant MVĮ geresnę prieigą prie finansų ir viešųjų pirkimų bei toliau skatinant jų įgūdžius ir naujovių vystymo pajėgumus atliko Europos smulkiojo verslo aktas; primena, kad pastaraisiais metais Parlamentas pateikė keletą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, kuriais siekta paremti jaunus verslininkus, skatinti MVĮ savitarpio ryšius ir gerinti darbuotojų judumą, taip pat pabrėžia, kad atidžiai stebės teisėkūros pasiūlymus, kurie turi būti pateikti užbaigus šiuos projektus ir veiksmus;

20.   atsižvelgdamas į tai, kad atsigaunant po dabartinės ekonomikos ir finansų krizės svarbų vaidmenį atliks jaunimas, laikosi nuomonės, kad turėtų būti daugiau dėmesio skirta siekiui skatinti lygias galimybes ir užtikrinti lankstesnį perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką bei lengvesnę integraciją į ją ir kad su Europos socialinio fondo pagalba turėtų būti labiau stengiamasi siekti šio tikslo, kadangi ES nebegali taikstytis su tuo, kad ypač jaunimas skursta ir kenčia dėl blogos švietimo sistemos bei didelio nedarbo;

21.   primena, kad 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos, kuria siekiama skatinti aktyvų pilietiškumą, metais, o 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais; pabrėžia, kad savanoriškas darbas itin svarbus daugeliui įvairiausių skirtingų sektorių, pvz., inter alia, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos ir vystymosi politikos, taip pat kad savanoriškas darbas gali padėti žmonėms ugdyti naujus įgūdžius ir gebėjimus ir taip užtikrinti jiems geresnes galimybes įsidarbinti bei geriau integruotis į visuomenę;

22.   pažymi, kad klimato kaita daro poveikį Europos aplinkai, ekonomikai ir visuomenei; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad remiant ir stiprinant nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis taikomas priemones svarbu ES mastu vadovautis integruotu ir koordinuotu principu; mano, kad būtina toliau ieškoti tinkamų tam tikros politikos sprendimų ir sukurti žinių pagrindą, kuriuo galėtų naudotis ir kitos šalys; pakartoja savo įsitikinimą, kad ES biudžete vis dar tinkamai neatspindimas bendrasis klimato kaitos padarinių švelninimo kotekstas;

23.   laikosi nuomonės, kad, kaip matyti iš išvardytų prioritetų, apskritai stengiamasi daugiausia dėmesio skirti ES piliečiams, ir tai turėtų likti vienu iš ES prioritetų;

24.   pabrėžia transnacionalinio regionų bendradarbiavimo svarbą euroregionų sistemos pagrindu ir svarbų pastarųjų vaidmenį skatinant Europos integraciją; todėl ragina rengti daugiau bandomųjų projektų, skirtų tarpvalstybiniam ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam ES regionų bendradarbiavimui skatinti;

25.   palankiai vertina Komisijos darbo dokumentą dėl 2020 m. Europos Sąjungos strategijos ateities(2), kuriame nagrinėjant tikruosius uždavinius, kuriuos ES turės spręsti išsamios diskusijos ES ekonominės strategijos tema pagrindu, įvardijami trys pagrindiniai ES ateities orientyrai; yra įsitikinęs, kad šioje strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skirta kovai su nedarbu; tačiau pabrėžia, kad būtina ne tik nustatyti 2011 m. biudžeto prioritetus, bet ir imtis konkrečių iniciatyvių priemonių siekiant aiškiau argumentuoti 2020 m. ES strategiją, ypač kovos su klimato kaita, aplinkos apsaugos ir socialinės politikos srityse; reiškia tvirtą įsitikinimą, kad ši strategija neturėtų tapti dar viena miglota tik nurodomojo pobūdžio valstybių narių vertinimo suvestine; atsisako pakartoti nuviliančią Lisabonos strategijos patirtį, kai Taryba nuolat mažino biudžeto eilučių, pagal kurias buvo remiami suderintos strategijos veiksmai, asignavimus;

26.   todėl ragina biudžeto procedūros metu prisiimti aiškius, ambicingus ir šiuos prioritetus atitinkančius finansinius įsipareigojimus ir jais remiantis baigti kurti ES 2020 m. strategiją bei parodyti, kad ES pasirengusi vadovauti sprendžiant šiuos itin svarbius klausimus; tikisi, kad Komisija pateiks šį siekį atitiksiantį biudžeto projekto pasiūlymą, ir apgailestautų, jeigu būtų praleista proga pradėti biudžeto procedūrą taip, kad būtų įveiktos ateities problemos;

27.   pabrėžia, kad siekdamas mobilizuoti šiai prioritetinei veiklai vykdyti reikalingas lėšas ketina pasinaudoti visomis pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą numatytomis priemonėmis ir pabrėžia, kad dėl šių finansinių procedūrų gali būti kilnojamos kitoms priemonėms ar programoms numatytos lėšos; mano, kad ši veikla turėtų būti grindžiama ne tik kiekybine esamų programų stebėsena, bet ir nuodugnia bei išsamia jų kokybine kontrole; laikosi nuomonės, kad šiuo požiūriu Biudžeto komitetas turėtų pasikliauti specialių EP komitetų atliktu darbu – taip jis galėtų optimaliau paskirstyti išlaidas ir užtikrinti didesnę Europos pridėtinę vertę, o tai labai svarbu atsižvelgiant į viešųjų finansų apribojimus;

28.   yra įsitikinęs, kad būtina aiškiai ir išsamiai pristatyti ES biudžetą, ir ketina atkreipti ypatingą dėmesį į finansų programavimą bei pakeitimus, atliktus neseniai priėmus svarbiausius biudžeto susitarimus; palankiai vertina tai, kad Komisija kur kas geriau pristato finansų programavimo dokumentus, ir ragina išsamiau paaiškinti, kaip išskirstytos veiklos ir administracinės išlaidos; pripažįsta, kad kai kuriais atvejais gali būtų sunku šias išlaidas atskirti; primena, kad programoms įgyvendinti būtinos adekvačios administracinės išlaidos;

29.   primena, kad šios prioritetinės veiklos finansavimas galimai perskirstant lėšas neturi neigiamai paveikti pagrindinių ES politikos, pvz., sanglaudos, struktūrinės ar bendrosios žemės ūkio politikos, sričių; pažymi, kad sanglaudos politika, pasižyminti unikalia daugiasluoksne valdymo struktūra ir horizontaliu pobūdžiu, atlieka patį svarbiausią vaidmenį vykdant ES ekonomikos gaivinimo planą, ir jai numatytas svarbus vaidmuo įgyvendinant ES 2020 m. strategiją, toliau puoselėjant subsidiarumą remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir skatinant, kad būtų pritarta šiai strategijai, bei užsitikrinant Europos Sąjungos piliečių paramą; pabrėžia, kad ši politika atitinka vieną iš svarbiausių ES principų, t. y. siekį užtikrinti valstybių narių ir regionų socialinę įtrauktį bei solidarumą;

30.   pabrėžia, jog mano, kad šios pirmą kartą pagal naujosios sutarties taisykles vykdomos procedūros dėka esama daugiau galimybių vykdyti visapusišką parlamentinę viso ES biudžeto priežiūrą, ir pažymi, kad neketina riboti savo biudžetinių prerogatyvų;

1a išlaidų kategorija

31.   primena, kad į šią išlaidų kategoriją patenka daugelis į ES ekonomikos gaivinimo planą įtrauktų politikos sričių ir priemonių bei daugybė daugiamečių programų (tai Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa, transeuropiniai tinklai ir t. t.), kurių baigiamasis etapas prasidės 2011 m.; ragina Komisiją pateikti ES ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimo išvadų ataskaitą, įskaitant ataskaitą apie Europos investicijų bankui (EIB) patikėtas priemones;

32.   pabrėžia, kad 2011 m. prioritetai, susiję su ES 2020 m. strategija, daugeliu atveju bus finansuojami pagal šią išlaidų kategoriją ir kad tai, jog pagal Lisabonos sutartį papildyta ES kompetencija (pvz., kosminės erdvės ir turizmo politikos srityse), turės poveikio biudžetui; pabrėžia, kad kosminės erdvės politikai, kurią įgyvendinant siekiama skatinti Europos mokslo, technologijų ir aplinkos apsaugos pažangą bei pramonės konkurencingumą, būtina išties didelė finansinė ES ir valstybių narių parama; ypač pabrėžia, kad būtini konkretūs adekvataus Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (angl. GMES) finansavimo pasiūlymai;

33.   laikosi nuomonės, kad įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programą, kurią vykdant daugiausia dėmesio skiriama švietimui ir profesiniam lavinimui, remiamos pastangos jaunimo reikalų srityje, ypač sudarant galimybę jauniems žmonėms būti savarankiškiems; pabrėžia, kad į šią programą turėtų būti įtraukta programavimo laikotarpio pradžioje suplanuota veikla ir galimi nauji pokyčiai, kuriuos įgyvendinus, be kita ko, būtų galima aiškiai susieti švietimą ir darbo rinką: ir viena, ir kita gyvybiškai svarbu ekonomikai vystytis ir atsigauti; atkreipia dėmesį į raginimą, kuriam jau pritarė Parlamentas, pasistūmėti vykdant specialią judumo programą „ERASMUS pirmasis darbas“ (angl. „Erasmus First Job“), skirtą padėti jaunimui susirasti pirmąjį darbą;

34.   primena, kad gaivinant Europos ekonomiką gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka investicijos į transportą, ypač į transeuropinius tinklus, kadangi transporto dėka skatinamas augimas ir užimtumas ir nuosekliai atsižvelgiama į Europos ekonomikos ir aplinkos apsaugos interesus; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu investuoti į saugias visų rūšių transporto priemones;

35.   primena, kad tebelaukiama kitiems labai svarbiems elementams reikalingo finansavimo ir kad biudžeto procedūros metu turės būti į tai atsižvelgta bei dėl to susitarta, net jeigu šie elementai nenumatyti 2011 m. DFP, pvz., tai finansavimas, būtinas trijų naujų decentralizuotų agentūrų įkūrimo finansų priežiūros teisės aktų rinkiniui įgyvendinti, t. y. sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS); Kozlodujaus atominės elektrinės eksploatacijai nutraukti (2010 m. finansavimas skirtas pagal lankstumo priemonę; 2011 m. turi būti skirta 75 mln. eurų) ir GMES (2011 m. turi būti skirta 10 mln. eurų);

36.   todėl reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad labai sumažinti DFP numatyti asignavimai: palyginti su 2010 m. biudžetu jie sumažinti net 1,875 mlrd. eurų; suvokia, kad šią padėtį iš dalies lėmė būtinybė finansuoti ES ekonomikos gaivinimo planą, tačiau yra visiškai įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti ES biudžeto veiksmingumą absoliučiai būtina atlikti ambicingą ir nuoseklų dabartinės DFP vidurio laikotarpio persvarstymą;

1b išlaidų kategorija

37.   laikosi nuomonės, kad vertinant sanglaudos ir struktūrinę politiką daugiausia dėmesio turėtų būti skirta joms kiekybiškai ir kokybiškai supaprastinti bei įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad valstybės narės pateikė beveik visų veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemų aprašymus ir kad Komisija iki 2009 m. pabaigos patvirtino 87 proc. šių sistemų; todėl tikisi, kad 2010 m. ir 2011 m. gerokai padidės tarpiniai mokėjimai;

38.   primena, kad vienas iš pagrindinių Lisabonos sutartyje nurodytų ES tikslų yra ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas; todėl mano, kad 2011 m. išskirtinis prioritetas ir toliau turėtų būti teikiamas siekiui stiprinti ES sanglaudos politiką; pabrėžia būtinybę atidžiai stebėti, kaip laikomasi taisyklės „N+2, N+3“, ir ragina laiku biudžeto institucijai pateikti išsamią atnaujintą informaciją, ypač susijusią su biudžeto įsipareigojimais, kuriems gresia pavojus būti panaikintiems;

39.   pažymi, kad pradiniu einamojo programavimo laikotarpio etapu keletą kartų pranešta apie delsimą, ir reiškia susirūpinimą dėl menko visų ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo pastaraisiais metais, kadangi dėl to didėjo asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams, kurie skiriami pagal šią išlaidų kategoriją, skirtumas; ragina Komisiją itin glaudžiai bendradarbiauti su tomis valstybėmis narėmis, kurios ankstesniuoju programavimo laikotarpiu įsisavinimo itin mažai lėšų, ir pagerinti šią padėtį;

40.   primena, kad per lapkričio mėn. vykusį taikinimo posėdį priimtas jungtinis pareiškimas, kuriame raginama supaprastinti įgyvendinimo procedūras ir kreipiamasi į valstybes nares su prašymu pasinaudoti galimybe persvarstyti savo veiklos programas ir optimaliau kovoti su ekonominės krizės padariniais; todėl palankiai vertina tai, kad šiuo metu persvarstomas bendrasis 2007–2013 m. struktūrinių fondų reglamentas (Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006), pagal kurį siekiama stengtis labiau supaprastinti fondų valdymo nuostatas ir taikyti priemones, reikalingas valstybėms narėms kovoti su ekonominės krizės padariniais; ragina valstybes nares nebedelsti ir gyvendinti šias nuostatas; ragina Komisiją apytikriai apskaičiuoti, kaip naujosios nuostatos galimai paveiktų asignavimus mokėjimams, taip pat įvertinti, kaip siūlomas nukrypimas nuo automatiško įsipareigojimų panaikinimo taisyklės (taisyklė „N+2, N+3“) paveiktų biudžetą;

41.   pabrėžia, kad išlaidų įgyvendinimas ir jų kokybė turi būti orientacinis principas užtikrinant optimalų ES biudžeto lėšų naudojimą; ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis siekti šio tikslo ir atidžiai stebėti, kaip jose įgyvendinama įvairių sričių politika;

2 išlaidų kategorija

42.   reiškia susirūpinimą dėl siauros 2 išlaidų kategorijos maržos: jeigu žemės ūkio prekių kainos kis taip, kaip pastaraisiais metais, gali būti pradėta taikyti pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 11 straipsnį nustatyta finansinė disciplina; ragina Komisiją atidžiai stebėti žemės ūkio rinkas ir užkirsti kelią šiai padėčiai; nesutinka, kad 2011 m. biudžeto 2 išlaidų kategorijos marža pakankama;

43.   primena, kad antroji ES ekonomikos gaivinimo plano dalis (plačiajuostis interneto ryšys kaimo vietovėse) 2010 m. finansuojama iš kaimo plėtrai skirtos biudžeto eilutės (420 mln. eurų) ir kad 2011 m. naujų įsipareigojimų nenumatyta;

44.   primena, kad panaikinus skirtumą tarp privalomų ir neprivalomų išlaidų iš esmės pakis tradicinis tarpinstitucinis dialogas, ir patvirtina, kad dėl sunkumų prognozuojant žemės ūkio rinkų pokyčius ketina įvairiais procedūros etapais atidžiai tikrinti visus asignavimus; todėl, siekdamas užtikrinti konstruktyvų ir veiksmingą sprendimų priėmimą Taikinimo komitete, ragina Komisiją kuo anksčiau pateikti savo taisomąjį raštą dėl žemės ūkio;

45.   atsižvelgdamas į nenutrūkstamą senėjimo procesą pabrėžia, jog siekiant, kad žemės ūkis ir toliau būtų konkurencingas ir pajėgtų spręsti naujus, Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo metu iškeltus, aplinkos apsaugos uždavinius, būtina stengtis užtikrinti kartų kaitą;

46.   tikisi, kad kova su klimato kaita ir toliau bus vienas iš svarbiausių 2010 m. ir 2011 m. ES politinės darbotvarkės, parengtos pasibaigus Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimui, klausimų, ir primena, kad remiantis platesniu metodu atsakomybė už tvarų vystymąsi pereina ateities kartoms; ragina Komisiją parengti aiškų veiksmų planą ir asignavimų panaudojimo pagal ES kovos su klimato kaita veiksmų programą tvarkaraštį; atkreipia dėmesį į didžiulį transporto sektoriaus potencialą kovojant su klimato kaita ir ragina Komisiją teikti prioritetą visų rūšių transporto dekarbonizacijos priemonėms; primena, kad šios eilutės rezervo lėšų panaudojimas priklausys nuo Komisijos pasiūlymų;

47.   primena svarbiausią bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslą, t. y. užtikrinti rinkos stabilizaciją, saugumą ir vartotojams bei gamintojams priimtinas kainas, ir todėl ragina Komisiją į 2011 m. biudžetą įtraukti priemones, kurios būtinos naujų, su ekonomine krize susijusių, reikmių klausimams spręsti;

48.   ragina Komisiją pateikti į 2010 m. biudžetą įtrauktų kovos su pieno sektoriaus krize priemonių įgyvendinimo ataskaitą ir parengti ilgalaikį metodą, kuriuo remiantis ateityje būtų stengiamasi užtikrinti stabilias kainas pieno ir kitų pagrindinių prekių rinkose, bei pateikti konkretų su tuo susijusį pasiūlymą;

3a išlaidų kategorija

49.   pakartoja, kad ketina išsaugoti tokį finansavimą, kurio pakaktų Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei sukurti, ir pabrėžia visapusiško ir veiksmingo esamų šios srities priemonių įgyvendinimo, taikymo ir vertinimo svarbą; mano, kad šiuo tikslu būtina iš naujo įvertinti finansinių priemonių tinkamumą ir turimus šios srities išteklius atsižvelgiant į Stokholmo programos tikslus, pvz., migracijos, sienų kontrolės ir valdymo, duomenų apsaugos ir kovos su terorizmu srityse; šiomis aplinkybėmis primena, kad netrukus bus atliekamas daugelio šios srities programų vidurio laikotarpio persvarstymas, taigi gali prireikti iš naujo svarstyti joms paskirtas finansines priemones;

50.   laikosi nuomonės, kad toliau plėtojant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę itin svarbu stiprinti imigracijos politiką ir remti imigrantų integraciją; todėl mano, kad politinis prioritetas turi būti teikiamas atskirų valstybių narių imigracijos politikos derinimo veiksmams ir imtasi ES lygmens priemonių, reikalingų užtikrinti tvirtai saugumo reikalavimų ir kovos už pagrindines žmogaus teises pusiausvyrai;

51.   ketina nuodugniai tikrinti, kaip tvarkomos lėšos, skiriamos didelių duomenų tinklų sistemoms, ypač ne kartą vėlavusioms ir regresavusioms perėjimo iš pirmosios Šengeno informacinės sistemos (SIS I) prie antrosios (SIS II) operacijoms, ir tik tada spręsti, ar skirti šioms sistemoms pirmiau numatytą finansavimą, be to, kol laukiama tolesnės analizės ir bandymų rezultatų, išsisaugo teisę pasilikti rezerve bet kokias su perėjimu prie SIS II susijusias lėšas;

52.   ypač daug dėmesio skirs įgyvendinamoms naujovėms, pvz., visiškam Europolo priskyrimui Bendrijos kompetencijai, taip pat Europos prieglobsčio paramos tarnybos įsteigimui ir finansinių agentūros FRONTEX reikmių patikrai;

3b išlaidų kategorija

53.   primena, kad pagal šią išlaidų kategoriją finansuojami įvairiausi veiksmai jaunimo srityje, kurių imamasi pagal daugiametes programas, pvz., pagal programas „Veiklus jaunimas“, „Kultūra“, „Europa piliečiams“, taip pat organizuojant metinius renginius, įskaitant specialiąsias olimpines žaidynes ir renginį „Erasmus Mundus“(3); todėl ketina remti tas su šiuo klausimu susijusias ES programas, kurios tiesiogiai susijusios su 2011 m. biudžeto prioritetais, ir atidžiai stebėti, kaip jos įgyvendinamos kokybiniu ir kiekybiniu požiūriais; tačiau apgailestauja, kad 2011 m. šios išlaidų kategorijos viršutinė riba tik 15 mln. eurų viršija 2010 m. patvirtintą biudžetą;

54.   pabrėžia, kad sistemingas vienos iš biudžeto valdymo institucijų vykdomas šioms programoms skiriamų lėšų mažinimas yra nepagrįstas ir neigiamai veikia programos „Europa piliečiams“ vystymą;

4 išlaidų kategorija

55.   primena nuolatinį, beveik nepakeliamą, spaudimą dėl ES, kaip pasaulinės veikėjos, veiklos finansavimo, kadangi net jeigu esama didelio noro įtvirtinti savo prioritetus ir atsakomybę visame pasaulyje, šią veiklą klampina žemos finansinės maržos ir nenuspėjamos bei vis dažnesnės krizės trečiosiose šalyse; pažymi, kad Europos Sąjungai reikalingos priemonės, kurias taikant būtų nuosekliau ir adekvačiau reaguojama į nenumatytus pasaulinius iššūkius, ir ypač pabrėžia, kad 2011 m. gali nepakakti biudžeto lėšų bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) vykdyti; apgailestauja, kad padidėjus bet kuriam metiniam programos paketui bus daromas dar didesnis spaudimas dėl 4 išlaidų kategorijos;

56.   pažymi, kad atsižvelgiant į Parlamento BUSP ir bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) biudžeto prerogatyvas, kurios nustatytos pagal Lisabonos sutartį, būtina persvarstyti 2006 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės disciplinos, be to, būtina parengti naujas lankstaus BUSP biudžeto panaudojimo civilinėms BSGP pagrindu organizuojamoms misijoms taisykles ir užtikrinti visapusišką karinių krizių valdymo operacijų skaidrumą, ypač kai jis susijęs su pradinio fondo lėšų naudojimu;

57.   pažymi, kad priėmus 2010 m. taisomąjį biudžetą 2011 m. bus pirmieji metai, kai visu pajėgumu veiks Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT); ketina užtikrinti EIVT administracinius išteklius, būtinus jos misijai vykdyti, ypač kai tai susiję su civilinių krizių valdymo pajėgumais, tačiau primena, kad Parlamentas, vadovaudamasis sutarties nuostatomis ir visapusiškai atsižvelgdamas į bendrą siekį užtikrinti aktyvesnį jo dalyvavimą formuojant ir kontroliuojant ES išorės santykius, atidžiai tikrins EIVT biudžetą ir vykdys šios tarnybos biudžeto kontrolę; primena, kad įgyvendinant EIVT įsteigimo planą būtina užtikrinti visapusišką biudžeto skaidrumą ; pabrėžia, kad panaikinus nereikalingą veiklos pasikartojimą naujosios EIVT įsteigimu turėtų būti skatinama masto ekonomija; pabrėžia, kad tuo pačiu metu turi būti pakankamai darbuotojų ES delegacijose prie daugiašalių organizacijų;

58.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad turima labai mažai informacijos apie ES įsipareigojimų remti su klimato kaita kovojančias besivystančias šalis finansavimą, ir primena, kad šis įsipareigojimas nebuvo numatytas DFP; primygtinai pabrėžia, kad šių priemonių finansavimas turi papildyti šiuo metu skiriamas oficialios pagalbos vystymuisi (OPV) lėšas;

59.   dar kartą patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą visomis išgalėmis padėti Haičio žmonėms atsigauti po jų šalį suniokojusio žemės drebėjimo; ragina Komisiją parengti kuo ambicingesnį pagalbos Haičiui planą remiantis išsamiu reikmių vertinimu; primena, kad šis planas neturėtų kelti grėsmės dabartiniams įsipareigojimams kitų besivystančių ir mažiau išsivysčiusių šalių atžvilgiu ir kad pagal jį turėtų būti numatyti nauji finansavimo šaltiniai; todėl primena EP poziciją dėl nuolatinių ES civilinės apsaugos pajėgų sukūrimo ir dar kartą ragina Komisiją į tai atsižvelgti bei parengti konkrečius pasiūlymus;

60.   pažymi, kad šiuo metu ES ne tik įgyvendina programas, bet ir mobilizuoja visus savo išteklius siekdama remti taikos palaikymo ir atkūrimo pastangas konfliktų zonose, t. y. Gruzijoje, Afganistane, Artimuosiuose Rytuose ir į pietus nuo Saharos esančiose Afrikos šalyse, ir mano, kad nepriimtina esamus prioritetus keisti į naujus;

61.   primena, kad svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą Vakarų Balkanų regionui stabilizuoti ir laipsniškai jam integruoti į Europos Sąjungą;

62.   pabrėžia, kad ES labai svarbi Rytų partnerystė – sudėtinė jos vykdomos kaimynystės politikos dalis – ir pakartoja, kad pritaria siūlomai jos programai; mano, kad lygiai taip pat svarbu užtikrinti adekvatų finansinį paketą, pagal kurį būtų atspindėtas ES įsipareigojimas pietinių kaimynių atžvilgiu;

63.   primena, kad priėmus Ženevos susitarimą dėl prekybos bananais per taikinamąjį posėdį 2010 m. biudžeto klausimu neaptartas papildomų prekybos bananais priemonių finansavimas; kategoriškai nepritaria siūlymui šiam finansavimui, kuris nebuvo numatytas DFP, taikyti pagal 4 išlaidų kategoriją numatytą maržą (25 mln. EUR per metus) ir laikosi nuomonės, kad sprendžiant šį klausimą turėtų būti priimtas tinkamas daugiamečio finansavimo sprendimas;

5 išlaidų kategorija

64.   siekdamas, kad ES lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir tikslingai, pageidauja atidžiai įvertinti su šia išlaidų kategorija susijusią padėtį, kai tik bus gauta daugiau informacijos apie faktinius Komisijos prašymus, numanomus augimo rodiklius ir bendrą veiksmų laisvę atsižvelgiant į viršutinę išlaidų ribą, nustatytą pagal DFP;

65.   pabrėžia, kad būtina skaidriai ir įžvalgiai spręsti daugelį klausimų, darančių didelį poveikį biudžetui, pvz., dėl personalo reikmių, pensijų, sąnaudų ir energijos požiūriais veiksmingų pastatų politikos, užsakomųjų darbų ir administracinių bei veiklos funkcijų palyginimo bei tendencijų;

66.   pažymi, jog 2009 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino, kad atlyginimai ir pensijos bus padidinti 1,85 proc. – tai pusė procentinės dalies, kuri turi būti taikoma remiantis vadinamuoju metodu, ir kad atsižvelgiant į bylos, kuri pradėta pagal Komisijos ir Europos Parlamento pateiktą skundą, svarstymo teisme rezultatus, skirtumas, kuris atgaline data bus išmokėtas visoms institucijoms, gali siekti maždaug 135 mln. EUR;

67.   primena, kad nors Komisija prognozavo, jog 2010 m. augimas sieks tik 0,9 proc., ji neatsižvelgė į daugelį administracinių sričių, kurios išties finansuojamos ne pagal šią išlaidų kategoriją skiriamomis lėšomis, pvz., į techninės ir administracinės pagalbos biudžeto eilutes (buvusios BA eilutės), į vykdomųjų agentūrų (išskyrus mokslinių tyrimų agentūras) ir administracines decentralizuotoms agentūroms skirtas išlaidas, taip pat į tiesioginius ir netiesioginius mokslinius tyrimus; ragina Komisiją pateikti nuomonę dėl kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant nustatyti visas administracines išlaidas, ir toliau teikti aiškų 5 išlaidų kategorijai nepriskiriamų sričių aprašymą; ragina į 5 išlaidų kategoriją įtraukti visas administracines išlaidas;

68.   ragina Komisiją pateikti atnaujintą patikrinimo ataskaitą siekiant aiškiai analizuoti personalo reikmes ir į jas atsižvelgti;

Decentralizuotos agentūros

69.   kai tai susiję su decentralizuotų agentūrų finansavimu, skatina Komisiją tęsti politiką, kuri buvo vykdoma įgyvendinant pastarųjų metų biudžetą, t. y. sprendžiant dėl siūlytinų subsidijų atsižvelgti į perviršį, kuris atsiranda įgyvendinant šių agentūrų biudžetus; reikalauja, kad agentūros, kurios tam tikru būdu priklauso nuo pajamų, gaunamų iš mokesčių, ir toliau galėtų visapusiškai naudoti asignuotąsias pajamas, kad būtų užtikrinamas joms reikalingas biudžetinis lankstumas; palankiai vertina tai, kad kartu su Komisijos biudžeto projektu pateiktame darbo dokumente dėl organų, nurodytų Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje, pateikiama skaidri informacija apie metines subsidijas;

70. tikisi, kad tarpinstitucinė darbo grupė netrukus atnaujins su decentralizuotomis agentūromis susijusį darbą, ir dar kartą patvirtina, kad tikisi, jog ši grupė gebės parengti patikimas išvadas, į kurias atsižvelgdamos institucijos galės sutarti dėl bendro požiūrio į decentralizuotų agentūrų steigimą, valdymą ir finansavimą, taip pat į jų vietą tarp kitų Europos Sąjungos institucijų;
2011 m. metinio biudžeto tvirtinimo procedūra

71.   pabrėžia, kad 2011 m. biudžeto tvirtinimo procedūra bus pirmoji, kuri vyks vadovaujantis tik naujomis pagal Lisabonos sutartį patvirtintomis taisyklėmis; primena, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl pereinamųjų priemonių, kurios bus taikomos biudžeto procedūrai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai(4) ir kol neįsigalios teisės aktai (naujas reglamentas dėl DFP, persvarstytas finansinis reglamentas ir galimas liktinis tarpinstitucinis susitarimas), kurie reikalingi su šiais klausimais susijusioms taisyklėms apibrėžti;

72.   mano, jog siekiant, kad būtų užtikrinta sklandi 2010 m. biudžeto procedūra, Parlamentas, Taryba ir Komisija turi susitarti dėl Taikinimo komiteto organizacijos, parengimo ir veiklos principų ir modalumų, kaip numatyta jungtinio pareiškimo 7 dalyje; pabrėžia, kad šie principai turi atitikti Parlamento rezoliucijos dėl Lisabonos sutarties finansinių aspektų(5) ir rezoliucijos dėl pereinamojo laikotarpio procedūrinių gairių biudžeto klausimais, atsižvelgiant į įsigaliosiančią Lisabonos sutartį(6), principus; paveda Biudžeto komitetui derėtis dėl šių principų su Taryba ir Komisija;

o
o   o

73.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, ir Audito Rūmams.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) COM(2009)0647 (galutinis). (3) Primenama, kad ši konkreti programa priskirta 1a išlaidų kategorijai. (4) Žr. 2009 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos „2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais (visi skirsniai)“ 5 priedą. (5) 2009 m. gegužės 7 d. rezoliucija. (6) 2009 m. lapkričio 12 d. rezoliucija.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių, I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (2010/2003(BUD))

P7_TA(2010)0087 A7-0036/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 314 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(2),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3),

–   atsižvelgdamas į institucijų generalinių sekretorių 2009 m. rudenį peržiūrėtą šeštąją finansinės perspektyvos 5 išlaidų kategorijos raidos tendencijų ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2008 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(4),

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0036/2010),

A.   kadangi šiuo metinės procedūros etapu Europos Parlamentas laukia kitų institucijų preliminarių sąmatų ir savo Biuro pasiūlymų dėl 2011 m. biudžeto,

B.   kadangi naudinga tęsti bandomąjį Biuro ir Biudžeto komiteto glaudesnio bendradarbiavimo ir glaudesnių ryšių projektą, kuris bus vykdomas trečius metus 2011 m. biudžeto sudarymo procedūros laikotarpiu,

C.   kadangi aukščiausia 2011 m. 5 išlaidų kategorijos riba yra 8 415 000 000 EUR (suma yra 327 000 000 EUR arba 4 proc. didesnė palyginti su 2010 m., atsižvelgiant į 2 proc. infliaciją),

D.   kadangi Europos Parlamento biudžetas 2010 m. siekia 1 607 363 235 EUR, o tai atitinka 19,87 proc. 5 išlaidų kategorijos šiais metais prieš peržiūrint DFP 2007–2013 m. laikotarpiu (kurioje 5 išlaidų kategorijos viršutinė riba buvo sumažinta 126 000 000 EUR siekiant prisidėti prie Europos ekonomikos atkūrimo plano finansavimo), ir po šio peržiūrėjimo – 20,19 proc.,

E.   kadangi reikia atsižvelgti į tai, kaip keitėsi kiekvienos institucijos 5 išlaidų kategorijos išlaidų dalis ir į įvairias reikšmingų pasikeitimų priežastis, pvz., įvairių sutarčių įsigaliojimą (dėl kurio padidėja Parlamento narių skaičius ir (arba) daugėja įvairių institucijų užduočių ir kompetencijų), plėtrą ir kitus sprendimus, susijusius su reikšmingu išlaidų padidėjimu, kuris nebuvo numatytas priimant finansinę programą,

F.   kadangi Lisabonos sutarties įsigaliojimas skirtingu mastu turės finansinių pasekmių visoms institucijoms, o bendra jų apimtis vis dar nežinoma,

G.   kadangi labai svarbu atidžiai stebėti su 5 išlaidų kategorija susijusią padėtį 2010 m. biudžeto vykdymo metu ir prieš priimant 2011 m. biudžetą,

H.   kadangi reikėtų ypač atsižvelgti į finansinį poveikį pensijų sistemoms, su amžiumi susijusioms tendencijoms ir išėjimui į pensiją, įdarbinimui ir kitoms statutinių nuostatų sritims, ir būtinybę užtikrinti ilgalaikį tvarumą,

Bendroji programa

1.   pažymi, kad dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo, visų pirma dėl to, kad kiekviena iš abiejų biudžeto valdymo institucijų biudžetą svarstys vieną kartą, o po to bus rengiamas biudžeto derinimo posėdis siekiant patvirtinti galutinį biudžetą, bus reikalingas dar glaudesnis visų institucijų bendradarbiavimas ir dialogas visos procedūros metu, įskaitant realistiškų sąmatų pateikimą laiku;

2.   pabrėžia, kad aplinkybės, kuriomis bus priimti 2010 m. ir 2011 m. biudžetai, yra išskirtinės ir kelia problemų, nes, viena vertus, sėkmingas Lisabonos sutarties įgyvendinimas yra didžiausias prioritetas, tai taip pat bus finansinis iššūkis, kita vertus, finansų krizės poveikis vis dar labai juntamas daugelyje valstybių narių ir dėl to kyla ES masto politinė dilema; taip pat primena, kad ES biudžetas sudaro mažiau nei 2,5 % visų ES viešųjų išlaidų; be to, pažymi, kad ES biudžeto 5 išlaidų kategorijos suma atitinka 0,14 % visų ES viešųjų išlaidų;

3.   pabrėžia sudėtingą padėtį, susijusią su 5 išlaidų kategorijos viršutine išlaidų riba 2011 m. ir supranta, jog derindamos visų poreikių finansavimą ir norą išsaugoti biudžetinę drausmę ir nuosaikumą, kad būtų galima laikytis daugiametės finansinės programos, institucijos gali susidurti su problemomis; pažymi, kad kelios administracinės sritys finansuojamos naudojant ne 5 išlaidų kategorijoje numatytas lėšas; reikalauja, kad visos administracinės išlaidos būtų įtrauktos į minėtąją išlaidų kategoriją ir atitinkamai persvarstyta aukščiausia riba;

4.   taigi primygtinai teigia, kad prieš priimant galutinius sprendimus reikia atidžiai stebėti pokyčius; pakartoja savo įsitikinimą, kad reikia nustatyti prioritetus ir kad pirmenybę reikia teikti pagrindinei veiklai;

5.   pakartoja savo įsitikinimą, kad institucijų bendradarbiavimas yra itin svarbus keičiantis pažangiąja patirtimi ir toliau tiriant veiksmingumo ir efektyvumo gerinimo galimybes ir, jei įmanoma ir reikalinga, nustatant taupymo galimybes ir geriau dalijant išteklius; mano, kad būtų naudinga šią koncepciją taikyti ir kitose srityse, į kurias iki šiol nebuvo atsižvelgiama svarstant šiuos klausimus, pvz., EMAS, nediskriminavimo politika ir nuotolinis darbas; siūlo toliau tirti galimybes naudoti atvirąją programinę įrangą su pakankamomis saugumo garantijomis taikant aiškiai nustatytus įvykdomumo kriterijus ir atsižvelgiant į tiesiogines ir netiesiogines išlaidas ir naudą; pabrėžia, kad reikėtų toliau dėti pastangas tose srityse, kurios jau svarstomos, pvz., vertimo raštu pajėgumai ir įdarbinimas (Europos personalo atrankos tarnyba), atsižvelgiant į aktualius ir pagrįstus poreikius;

6.   pabrėžia, jog svarbu stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą pastatų politikos srityje; ragina kitas ES institucijas taip pat parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikę pastatų strategiją, kuri apimtų šioje rezoliucijoje nurodytus tikslus; pabrėžia, jog būtina laiku gauti informaciją, kuri reikalinga priimant sprendimus pagal Finansinio reglamento 179 straipsnyje nurodytą procedūrą, ir kuri apimtų poreikių vertinimus, įvairių alternatyvų, apžvelgiant pirkimo ar nuomos galimybes, sąnaudų ir naudos analizę, skaidrią informaciją apie alternatyvias finansavimo galimybes, ilgalaikes finansines pasekmes ir suderinamumą su DFP (EP 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliucijos dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais 2 priedas)(5); atsižvelgiant į tai, pagrindinis klausimas būtų bendradarbiavimas su kitomis institucijomis siekiant suderinti minėtąją informaciją, kad būtų galima palyginti pastatų patalpas ir išlaidas; nurodo, kad būtina parengti specialų pranešimą ir galimas rekomendacijas siekiant išvengti bereikalingai didelių priežiūros, remonto ir pirkimo išlaidų;

7.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į darbuotojų atlyginimų koregavimą ir Teisme nagrinėjamą bylą papildomos visų institucijų išlaidos galėtų sudaryti apie 135 mln. EUR (nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. gruodžio 31 d.), jei Teismas priims Komisijai palankų sprendimą; pažymi, kad sprendimas turėtų būti priimtas 2010 m., bet neatmeta galimybės, kad jis gali būti atidėtas iki 2011 m.;

Europos Parlamentas

8.   pabrėžia didelę su 2011 m. biudžetu susijusią tam tikro neaiškumų skaičiaus išsprendimo problemą, kaip nurodyta toliau, dėl to bus itin sudėtinga pateikti tikslias prognozes ir planuoti biudžetą iki paskutinių procedūros etapų, kai padėtis bus geriau žinoma; ragina, kad atitinkami Parlamento organai ir administracija laiku pateiktų pagrindinių scenarijų rinkinį, tai gali padėti priimti galutinį politinį sprendimą ir geriau suprasti atitinkamas finansines pasekmes;

9.   primena, kad taisomuoju raštu, kurį rugsėjo mėn. Biuras pateikė Biudžeto komitetui, siekiama, kad būtų atsižvelgta į poreikius, kurie nebuvo numatyti sudarant sąmatas, ir pabrėžia, kad tai neturėtų būti laikoma galimybe persvarstyti sąmatas, dėl kurių sutarta anksčiau; tikisi, kad Biuras, pristatydamas sąmatas, pateiks realius prašymus; yra pasirengęs apsvarstyti Biuro pasiūlymus, visapusiškai atsižvelgdamas į poreikius ir atsargumo nuostatą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą ir veiksmingą institucijos darbą;

10.   pabrėžia, kad aukšto lygio teisėkūra yra Parlamento prioritetas ir kad norint šį tikslą pasiekti Parlamentui turi būti suteiktos visos būtinos priemonės;

11.   pabrėžia, kad būtina visapusiškai integruota žinių valdymo sistema; primena, kad būtina Biudžeto komitete surengti pristatymą daugybės informacijos šaltinių ir sistemų, kuriais gali naudotis Parlamento nariai, tema ir gauti prašytą informaciją apie padėtį, susijusią su žinių valdymo sistema, kaip sutarta per Europos Parlamento Biuro ir Biudžeto komiteto 2009 m. rugsėjo 15 d. vykusį derinimo posėdį; mano, kad minėtoji sistema turėtų būti lengvai prieinama internete; pabrėžia, jog būtina apsvarstyti, kaip šia informacija galėtų naudotis Europos piliečiai;

12.   pritartų tam, kad būtų atliktas Parlamento internetinės televizijos „Europarl TV“ tyrimas; visų pirma prašo pateikti informaciją apie žūrimumo rodiklius, žiūrovų geografinę aprėptį ir amžiaus grupes, kad būtų galima įvertinti, ar šia priemone pasiekti jos tikslai, susiję su transliuojamos informacijos platinimu, kokybe ir kiekybe;

13.   mano, kad priemonės, skirtos veiksmingam Lisabonos sutarties veikimui, yra pagrindinis 2011 m. biudžeto prioritetas, ir kad tam reikės geriausio įmanomo turimų išteklių valdymo siekiant sėkmingo pastangų įgyvendinimo;

14.   pabrėžia, kad vis dėlto turėtų būti įvertintos su tuo susijusios bendrojo biudžeto ir platesnės finansinės perspektyvos papildomos priemonės; mano, kad būtų naudinga atlikti kiekvienai institucijai skirto laiko analizę, įskaitant visus reikšmingus pokyčius, dėl kurių galėjo būti pateisinti šio paskirstymo pakeitimai;

15.   pabrėžia, kad nuo 2006 m. Parlamentas turėjo įtraukti išlaidas, kurios nenumatytos 1988 m. pačiam sau skirtame pareiškime, pvz., susijusias su Parlamento narių statutu ir tiesiogines bei netiesiogines išlaidas, susijusias su jo nauju vaidmeniu įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; pabrėžia, kad būtina surengti atvirą ir išsamią diskusiją dabartinės nusistatytos 20 proc. viršutinės ribos, taikomos Europos Parlamento biudžetui, klausimu; mano, kad Biuras ir Biudžeto komitetas turėtų bendradarbiauti ir iš naujo įvertinti šią viršutinę ribą prieš pradedant tarpinstitucinį dialogą šiuo klausimu; laikosi nuomonės, kad remiantis pradiniais DFP orientaciniais dydžiais, dėl kurių susiderėta 2006 m. ir kurie galioja nuo 2007 m., jo išlaidos turėtų būti nustatytos taip, kad maždaug atitiktų įprastą 20 proc. ribą atsižvelgiant į kitų institucijų poreikius ir turimą maržą;

16.   ypatingą dėmesį skiria pagrindiniam principui, pagal kurį visi Parlamento nariai turėtų turėti vienodą galimybę naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis paslaugomis, sudarančiomis jiems sąlygas dirbti, reikšti nuomonę ir gauti dokumentus savo gimtąja kalba, kad galėtų kuo geriau imtis veiksmų savo rinkėjų vardu;

17.   laukia kompetentingų organų atsakymo, kaip nulinės bazės biudžeto koncepcija, pagal kurią taip pat atskiriamos nustatytos ir kintamos išlaidos, gali būti pritaikyta vykdant EP biudžeto sudarymo procedūrą; ragina Biurą pateikti šių fiksuotų išlaidų pagal metus, atitinkančius DFP, metines sąmatas;

18.   pabrėžia, kad jei būtų priimtas Komisijai palankus sprendimas, su atlyginimų koregavimo poveikiu susijusi suma Parlamentui sudarytų apie 14 mln. EUR; šiuo etapu negali tiksliai nurodyti, ar tai turės poveikį 2010 m., ar 2011 m.;

19.   ragina įvertinti, kaip naudojamos sekretorių-padėjėjų išmokos, ir visas išlaidas, susijusias su finansavimo didinimu, kuriam turi pritarti abi biudžeto valdymo institucijos prieš svarstant bet kokią tolesnio didinimo galimybę ateityje; primena, kad didesnis finansinis poveikis visada turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į naujas priemones, pvz., priimant sprendimą dėl darbuotojų ir kredituotų Parlamento narių padėjėjų planų 2010 m. ir 2011 m.; ypač pabrėžia, kad jei Briuselyje bus įdarbinti papildomi padėjėjai, tai turės poveikį su biurų patalpomis susijusiai padėčiai, pastatų priežiūrai ir saugumui, IT įrangai, administracines užduotis vykdančiam personalui ir visai infrastruktūrai; mano, kad labai svarbus kovo mėn. numatytas vidutinės trukmės trijų Parlamento darbo vietų pastatų strategijos pristatymas; pabrėžia, jog būtina vykdyti ilgalaikį pastatų politikos planavimą siekiant užtikrinti biudžeto tvarumą;

20.   ragina parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikę pastatų strategiją, kuri apimtų šiuos tikslus: pastatų planavimo ir išplėtimo gairių parengimą, turimų biuro patalpų ir erdvių veiksmingą naudojimą, tikslų poreikių nustatymą ir dirbti tinkamų sąlygų Europos Parlamento nariams ir darbuotojams sudarymą, veiksmingą pastatų išlaikymo, priežiūros ir remonto strategiją, kad ateityje būtų išvengta incidentų, tokių kaip 2008 m. Europos Parlamente Strasbūre ar susijusių su asbestu, griežtą su atsakomybe susijusių ir atsakomybės nustatymo klausimų peržiūrą, reikalavimus kompensuoti žalą, už kurią atsakingi tretieji asmenys, griežtą ir skaidrų pirkimo procedūrų taikymą; taip pat ragina, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikė pastatų strategija būtų orientuota į tvarumą ir joje būtų atsižvelgiama į ekologiją, energijos vartojimo efektyvumą ir sveikatą; taip pat ragina į tikslus įtraukti judumo aspektus, visų pirma atsižvelgiant į judėjimo ir jutimo sutrikimų turinčių asmenų patekimo į pastatus galimybes; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad Biudžeto komitetas pirmenybę teikia pastatų įsigijimui, o ne brangiai nuomai ar išperkamajai nuomai;

21.   primena, kad Biuras Taisomojo biudžeto Nr. 1/2010 sąmatos projekte pasiūlė 70 papildomų darbuotojų padidinti komiteto sekretoriatą; pabrėžia, kad šie darbuotojai bus paskirstyti į tris grupes atsižvelgiant į jų su teisėkūra susijusį darbo krūvį, kuris, tikėtina, padidės po to, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis; mano, kad šį suskirstymo planą reikėtų pateikti, kad iki 2011 m. liepos mėn. būtų atliktas laikotarpio vidurio įvertinimas, siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų padidėjo, kaip manyta, tarnybų, kuriose padaugėjo personalo, darbo krūvis;

22.   pabrėžia, kad finansinės ataskaitos (pranc. fiches financières) ir panašios išlaidų analizės rūšys yra labai svarbios Parlamento sprendimų priėmimui; primygtinai ragina, kad jos būtų sistemingai naudojamos ir kad jose būtų nurodytos nuolatinės ir vienkartinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su atitinkama priemone, ir taip pat būtų nurodyta, ar galimas finansinis poveikis kitiems išlaidų punktams;

23.   mano, kad tolesnės priemonės ir analizė yra svarbūs daugelyje aiškiai su biudžetu susijusių sričių, pvz., restruktūrizuojant generalinius direktoratus, vykdant veiksmingą žmogiškųjų išteklių valdymą ir profesionalią personalo politiką, išlaidų ir energijos požiūriu veiksmingą pastatų politiką pasirenkant vietą, taikant nediskriminavimo priemones, EMAS, viešųjų pirkimų srityje ir vykdant su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu pateiktomis rekomendacijomis susijusius veiksmus; pabrėžia, kad apskritai būtina nuolatos analizuoti Parlamento biudžeto įgyvendinimą ir imtis tolesnių priemonių; taip pat primena apie neigiamą pranešimą žiniasklaidoje, kai Parlamento darbuotojų giminaičiams buvo mokamos subsidijos, ir ragina, kad generalinis sekretoriatas iš anksto ištirtų organizuojamų renginių pobūdžio priemonių subsidijavimą ir apie tai praneštų atitinkamam komitetui;

24.   pažymi, kad jau atliktas INLO GD auditas, po kurio bus atliktas šio generalinio direktorato restruktūrizavimas; mano, kad šio audito rezultatai galėtų pasitarnauti kaip pagrindas imantis tolesnių veiksmų, pvz., sertifikuotiems nacionaliniams organams periodiškai ir sistemingai atliekant auditą, siekiant patikrinti pastatų priežiūros politikos ir asmenų bei įrangos, esančių pastatuose, saugumo užtikrinimo metodiką;

25.   pabrėžia, kad, pasibaigus architektų konkursui, būtina gauti išsamią finansinę ataskaitą, skirtą Europos istorijos namams, nes kitu atveju vykdant Parlamento pastatų strategiją ir sudarant Parlamento biudžetą nebus galima išsamiai įvertinti ilgalaikių išlaidų;

26.   pažymi, kad atsižvelgiant į galimą ES plėtrą reikėtų vykdyti būtinus pasirengimus siekiant pasiruošti priimti stebėtojus iš Kroatijos;

Kitos institucijos

27.   ragina parengti realius ir išlaidomis pagrįstus biudžeto pasiūlymus, kuriuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į būtinybę kuo tinkamiau valdyti ribotus išteklius ir kurie turi būti pareikiami laiku; pritartų tam, kad būtų atlikta biudžetinė analizė, kokį poveikį Lisabonos sutartis gali turėti kiekvienai institucijai 2010–2011 m. ir kaip pateisinami papildomi poreikiai, jei tokių iškils, dėl kurių gali būtų pateikti prašymai;

28.   mano, kad patartina prašyti informacijos apie kitų institucijų įvairių atlyginimų rūšių, išmokų ir kelionės išlaidų sistemas ir jas palyginti; pažymi, kad itin svarbus skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė;

29.   pageidauja toliau išsaugoti pastarųjų metų prioritetą geriau padalyti turimus išteklius visoms institucijoms, įskaitant konkrečias vertimo raštu srityje priimtas priemones, ir mano, kad atsižvelgiant į tai taip pat galėtų būti persvarstyta vertimo žodžiu sritis;

30.   ragina 2010 m. pranešėją asmeniškai apsilankyti Taryboje, Teisingumo Teisme, Audito Rūmuose, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Regionų komitete, Europos ombudsmeno tarnyboje ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarnyboje siekiant juos išklausyti prieš sąmatų rengimo etapą ir pateikti ataskaitą Biudžeto komitetui;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 163, 2007 6 23, p. 17. (3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (4) OL C 269, 2009 11 10, p. 1. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0115.

2010 kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos: kokios strategijos laikytis? (2009/2105(INI))

P7_TA(2010)0088 A7-0029/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikatą dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos (COM(2009)0234),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 d. Komisijos žaliąją knygą „Žemės ūkio produktų kokybė: produktų standartai, ūkininkavimo reikalavimai ir kokybės užtikrinimo programos“ (COM(2008)0641 galutinis),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 10 d. Parlamento rezoliuciją dėl maisto kokybės užtikrinimo, įskaitant standartų suderinimą arba tarpusavio pripažinimą(1),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės politikos(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio mėn. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl maisto produktų kokybės sertifikavimo sistemų,

–   atsižvelgdamas į bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) padėties įvertinimą,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (COM(2008)0040),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A7–0029/2010),

A.   kadangi Europos Sąjungos maisto produktų standartai yra aukščiausi pasaulyje, šių standartų reikalauja Europos vartotojai ir šie standartai padeda maksimaliai didinti pridėtinę vertę,

B.   kadangi teikiant paramą mažiems ir vidutiniams ūkiams, kurių gamybos ir vartojimo apimtys atitinka vietos reikalavimams, remiami įprastiniai ir empiriniai ūkininkavimo metodai ir užtikrinama, kad jie taikomi pagal aukščiausius kokybės ir saugos standartus,

C.   kadangi aukštos kokybės Europos produktai – tai „gyvasis“ Europos Sąjungos kultūros ir gastronomijos paveldas, o kartu svarbi daugelio ES regionų ekonominio ir socialinio gyvenimo dalis, nes jie suteikia galimybę užsiimti veikla, kuri ypač kaimo vietovėse tiesiogiai siejasi su regionu,

D.   kadangi dėl dabartinės su paskirstymo grandine susijusios politikos mažiems gamintojams sunkiau pasiekti platesnę vartotojų grupę,

E.   kadangi vartotojams vis svarbesnė tampa ne tik maisto sauga, bet ir maisto produktų kilmė bei gamybos metodai; kadangi ES atsižvelgė į minėtas tendencijas ir pradėjo taikyti keturis maisto produktų kokybės ir kilmės ženklinimo būdus, t. y. saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN), saugomą geografinę nuorodą (SGN), garantuoto tradicinio gaminio (GTG) nuorodą ir ekologinio ūkininkavimo nuorodą,

F.   kadangi vartotojai sieja sertifikavimo sistemas su aukštos kokybės garantija,

G.   kadangi siekiant suteikti išsamią informaciją apie įvairių žemės ūkio ir maisto produktų kilmę ir savybes galima pasinaudoti naujosiomis technologijomis,

Bendrosios pastabos

1.   palankiai vertina Komisijos komunikatą ir tai, kad į jį įtrauktos kelios Parlamento rekomendacijos, parengtos po svarstymų, kurie pradėti žaliojoje knygoje dėl žemės ūkio produktų kokybės; norėtų, kad Parlamento rezoliucijoje pasiūlytos priemonės būtų kuo greičiau įgyvendintos siekiant, kad remiantis konsultavimosi metu iš ūkininkų ir gamintojų gautomis pastabomis būtų imamasi veiksmingų veiksmų ir kad būtų įvertintas siūlomos reglamentavimo sistemos patrauklumas, būtinumas ir proporcingumas, atsižvelgiant į finansų ir ekonomikos krizės poveikį ir į būtinybę nesukelti papildomų išlaidų ir nedidinti naštos gamintojams;

2.   apgailestauja, kad siekiant supaprastinimo, kuris gali duoti priešingų rezultatų, Komisijos komunikate tik iš dalies atsižvelgiama į paskelbus žaliąją knygą išsakytus suinteresuotųjų sektorių poreikius;

3.   pabrėžia, kad kokybė yra itin svarbus visos maisto grandinės klausimas ir pagrindinis Europos žemės ūkio produktų gamintojų konkurencingumo skatinimo įrankis; mano, kad kokybė gali suteikti galimybę Europos gamintojams įgyti svarų verslo pranašumą ir netiesiogiai pasitarnauti kaimo plėtrai;

4.   mano, kad ES kokybės politika gali pagerinti konkurencingumą ir padidinti pridėtinę Europos regionų ekonomikos vertę; taip pat mano, kad neretai kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamyba yra vienintelė išeitis daugeliui kaimo vietovių, kuriose mažai gamybos alternatyvų; be to, mano, kad siekiant dirbti kokybiškai didėja produktų įvairovė ir tobulėja darbuotojų įgūdžiai;

5.   ragina plėtoti ES kokybės politiką, kuri Europos Sąjungos gamintojams būtų stipri paskata dėti daugiau pastangų kokybei, maisto saugai ir aplinkosaugai užtikrinti; mano, kad tokia politika gali padėti iš esmės padidinti papildomą ES žemės ūkio ir maisto produktų vertę rinkoje, kuri tampa vis globalesnė;

6.   yra įsitikinęs, kad kokybės politika gali lemti svarbius Europos žemės ūkio pokyčius, nes aukštos kokybės produktų gamyba yra labai produktyvi sritis – vien tik produktų su geografinėmis nuorodomis gaminama daugiau negu už 14 mlrd. eurų;

7.   mano, kad dėl skirtingų Europos kokybės nuorodų apsaugos lygių nustatymo gali atsirasti nelygios konkurencijos sąlygos, ypač jei pagrindiniai taikomi kriterijai būtų ekonominiai; todėl mano, kad visos geografinės nuorodos turi būti vienodai traktuojamos;

8.   mano, kad vis labiau atsiveriant rinkai iškyla būtinybė, kad ES, vykdydama derybas Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO), gintų požiūrį, kad kokybiškiems produktams turi būti taikoma veiksminga apsauga, kurią užtikrintų intelektinės nuosavybės apsaugos sistema;

9.   pabrėžia, jog PPO derybų metu Komisija privalo siekti, kad būtų sudarytas susitarimas dėl „nekomercinių klausimų“, kuriuo būtų užtikrinama, kad importuojami žemės ūkio produktai atitiktų tokius pačius ES maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus, kokie taikomi Europos Sąjungoje gaminamiems žemės ūkio produktams;

10.   mano, kad nauja ES kokybės politika turėtų būti atviresnė produktų iš naujųjų valstybių narių, vos prieš kelerius metus įgijusių galimybę registruoti geografines nuorodas, atžvilgiu; mano, kad reikalavimai, kuriuos produktas turi atitikti tam, kad jį būtų galima įregistruoti, turi būti skaidrūs ir suprantami ne tik pareiškėjams (gamintojams), bet ir vartotojams;

11.  Mano, kad būtina atidesnė Komisijos ir valstybių narių kontrolė ir didesnis savitarpio koordinavimas, siekiant užtikrinti, kad importuoti produktai atitiktų europietiškus maisto kokybės ir saugos, taip pat aplinkosaugos ir socialinius standartus;

12.   pabrėžia, kad reikia kokybės standartų, kurie padėtų užtikrinti veiksmingą vartotojų informavimą apie gamybos būdą ir numatytų šių standartų gerinimo paskatas, ir šitaip prisidėtų prie platesnių ES politikos tikslų;

13.   mano, kad Europos kokybės politika turėtų būti glaudžiai susieta su BŽŪP reforma po 2013 m.; laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į šią politiką ES turėtų pasiūlyti finansinę pagalbą siekdama gauti aukštos kokybės žemės ūkio produktų; mano, kad tokia parama turėtų būti vykdoma siekiant vystyti, įvairinti ir skatinti prieigą prie antrojo BŽŪP ramsčio, ypač turint mintyje ūkių modernizavimą ir mažų įmonių kaimo vietovėse steigimą ir vystymąsi; pabrėžia, kad finansinė parama produktų kokybės gerinimui galėtų padėti pusiau save išlaikantiems ūkininkams tapti labiau orientuotais į rinką; mano, kad gamintojų organizacijoms reikia daugiau paramos, ypač siekiant, kad maži gamintojai nebūtų statomi į nepalankią padėtį;

14.   pabrėžia, kad įvairovė ir toliau turi būti Europos turtas ir kad visi kokybiški produktai, atitinkantys Europos Sąjungos nustatytus kriterijus, turi būti pripažįstami ir ginami; mano, kad būtina, jog po 2013 m. vykdant BŽŪP būtų remiama kokybės politika ir ypač ūkininkų pastangos taikyti labiau aplinką tausojančius gamybos būdus; pažymi, kad regionai yra BŽŪP partneriai ir kad jie bendrai finansuoja ir valdo kaimo plėtrą; priduria, kad dėl geografinio artumo regionai yra gamintojų, ypač tradicinių ir ekologinių produktų gamintojų, partneriai; mano, kad regionai turėtų dalyvauti produktų su nuorodomis, tradicinių produktų ir ekologinių produktų pripažinimo ir skatinimo procese;

ES ūkininkavimo reikalavimai ir prekybos standartai

15.   pabrėžia, kad reikia oficialiai pripažinti Europos gamintojų pastangas atitikti ES ūkininkavimo reikalavimus, susijusius su kokybės, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir sveikatos standartais;

16.   ragina Komisiją šiuo klausimu atlikti tyrimą, kokios galėtų būti įvairios priemonės, kuriomis Europos gamintojams būtų suteikta galimybė pateikiant savo produktus parodyti, kad jie laikosi įsipareigojimų siekti kokybės, užtikrinti maisto saugą ir kad jų produktai atitinka visus Europos produktų standartus, įskaitant galimybę naudoti Europos Sąjungos kokybės logotipą, kuris būtų suteikiamas vien tik toms žemės ūkio prekėms, kurios pagamintos tik ES ir tik iš ES gautų žaliavų; kadangi šis logotipas žymėtų, jog produktas atitinka teisės aktus dėl valstybinė kontrolės, tačiau bet kokiu atveju naudojant šį logotipą neturėtų būti sudaromos papildomos išlaidos ūkio subjektams arba užkraunama finansinė ar administracinė našta kontrolę vykdančioms valstybėms narėms;

17.   mano, kad Europos Sąjungos žemės ūkio produktai savaime atitinka kokybės standartus, kadangi jie gaminami laikantis ES teisės aktų nuostatų dėl produktų kokybės, tausios gamybos ir aplinkosaugos bei sveikatos kriterijų (kompleksinis paramos susiejimas); be to, mano, kad žemės ūkio produktų gamyba padeda išsaugoti Europos kultūrinius kraštovaizdžius; atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, galėtų būti taikomas ženklinimas „užauginta (pagaminta) Europoje“;

18.   mano, kad sektoriaus prekybos standartams tenka nemenkas vaidmuo gamybos grandinėje ir todėl jų reikėtų laikytis; šiais standartais užtikrinama, kad pokyčiai rinkoje būtų skaidrūs, kad pirkėjai galėtų palyginti produktų kainas, kiekius ir kokybę bei užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos Europoje;

19.   pritaria tam, kad būtų apibrėžti papildomi neprivalomi nustatytieji terminai, tokie kaip „kalnų“, „salų“, „vietinis“ ir „mažas anglies kiekis“, ir kad būtų priimtos jų naudojimo ES gairės; taip pat palaiko siekį Bendrijos lygmeniu suderinti terminą „ kalnų“, kuris šiuo metu reglamentuojamas tik kelete valstybių narių; ragina Komisiją atlikti tyrimą ir nustatyti, kaip gerinti „išskiriamo anglies dioksido poveikio“ ženklinimą siekiant pasiūlyti suprantamesnį „poveikio ekologijai“ matavimą, nes ženklinimas ar terminai, susiję tik su anglies dioksido kiekiu, neatspindi kitų pagrindinių aplinkos apsaugos aspektų, pvz., poveikio vandens ištekliams ir biologinei įvairovei;

20.   mano, kad būtina populiarinti neprivalomą kitų aplinką tausojančių ir gyvūnams palankių gamybos būdų nurodymą, pvz., „integruota gamyba“, „užauginta ganykloje“ ir „užauginta kalnuotoje vietovėje“;

21.   mano, kad būtina išsaugoti kalnuotų vietovių produktus, taip pat produktus vietovių, kuriose nėra GMO; todėl ragina Komisiją imtis visų įmanomų priemonių, kad šių regionų produktai būtų deramai apsaugoti;

22.   ragina Komisiją pradėti svarstymus dėl galimybės nustatyti kokybės rodiklius, susijusius su socialinėmis sąlygomis gamybos metu, pavyzdžiui, su gamintojų pajamomis ir gamintojų, perdirbėjų ir pardavėjų sutarčių sąlygomis;

23.   mano, kad būtų tinkama nurodyti šviežio žemės ūkio produkto kilmės šalį, o perdirbtų „vieno komponento“ produktų atveju – galutiniame produkte panaudotos žemės ūkio žaliavos kilmės vietą, siekiant užtikrinti daugiau skaidrumo ir visapusišką atsekamumą bei sudaryti sąlygas vartotojams pagrįstai apsispręsti pirkti remiantis gauta informacija;

24.   primena, kad „ūkininkavimo vietos“ žymėjimas jau sėkmingai naudojamas tokiose šalyse kaip Australija ir JAV ir kad jis jau privalomas keletui žemės ūkio produktų Europos Sąjungoje;

25.   pažymi, kad neprivaloma pateikti papildomos ir specialiosios informacijos ir kad bendros ženklinimo informacijos turi būti ne pernelyg daug; mano, kad labai svarbu, jog ES kokybės ženklą būtų galima aiškiai atpažinti;

26.   mano, kad taip pat reikėtų apsvarstyti alternatyvius informacijos teikimo būdus, pvz., internete, brūkšniniais kodais ar kvite;

27.   ragina Komisiją atlikti išsamų techninį ir ekonominį tyrimą siekiant užtikrinti, kad naujais teisės aktais maisto perdirbimo įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms gamybos įmonėms nebūtų užkrautos pernelyg didelės išlaidos; toks tyrimas turėtų apimti privalomos ūkininkavimo vietos nurodymo ant perdirbtų produktų, kurių sudėtyje yra pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. sudėtinių maisto produkto dalių, kurios sudaro daugiau kaip 50 proc. maisto produkto sausųjų medžiagų svorio) arba maisto produktą apibūdinančių sudėtinių dalių (t. y. sudėtinių maisto produkto dalių, kurios vartotojams dažniausiai asocijuojasi su maisto produkto pavadinimu), kaip nustatyta siūlomo ES reglamento dėl informacijos apie maistą pateikimo vartotojams 2 straipsnyje, etikečių pagrįstumą;

28.   reikalauja, kad standartai būtų paprastinami, o pasitikėjimas ES kokybės ženklu stiprinamas taip, kad būtų papildomi jau galiojantys sertifikatai ir valstybėse narėse naudojamas vietos, regionų ar nacionalinio lygmens kilmės žymėjimas;

29.   ragina Komisiją siūlymuose dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos būti nuosekliai, pvz. rengiant kilmės šalies ženklinimo strategiją ir savo pasiūlytame reglamente dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams; mano, kad žemės ūkio produktų kokybės politiką reikėtų įgyvendinti taip, kad būtų atsižvelgiama į naujos politikos išlaidas ir atskirų sektorių, pvz., perdirbtų žemės ūkio produktų sektoriaus, ypatumus;

Geografinės nuorodos ir tradiciniai gaminiai

30.   mano, kad saugomų kilmės vietos ir geografinės nuorodų sistemos taikymas – viena iš BŽŪP priemonių, kurios galėtų padėti vystyti kaimo vietoves, išsaugoti kultūrinį regionų paveldą ir įvairinti užimtumą kaimo vietovėse;

31.   mano, kad geografinės nuorodos yra labai svarbios Europos žemės ūkiui; mano, kad ir toliau reikėtų laikytis tokių, kokios dabar yra, trijų geografinių nuorodų registravimo sistemų (taikomų vynui, stipriesiems alkoholiniams gėrimams ir žemės ūkio bei maisto produktams);

32.   mano, kad reikėtų išlaikyti dabartinę GN pažymėtų produktų apsaugos sistemą ir kad visų GN apsauga turėtų būti suderinta ES lygmeniu; taip pat mano, kad nereikėtų kurti naujų lygiagrečiai taikomų nacionalinių ar regioninių apsaugos sistemų, nes taip galėtų būti sukurta skirtingų lygių apsauga; mano, kad nereikia taikyti jokių kitų Bendrijos masto maisto produktų sertifikavimo sistemų, nes tai sumenkintų jau taikomas sistemas ir sukeltų painiavos vartotojams;

33.   taip pat mano, kad ir toliau ateityje reikėtų laikytis dviejų šiuo metu taikomų priemonių (saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), saugoma geografinė nuoroda (SGN)), atsižvelgiant į tai, kad jos plačiai pripažintos ir sėkmingos; mano, kad vartotojams reikėtų aiškiau apibrėžti SKVN ir SGN skirtumus ir kad tai galima padaryti vykdant bendras informavimo ir populiarinimo kampanijas, panaudojant Bendrijos finansinę paramą tarptautinėje rinkoje ir trečiosiose šalyse, didinant, inter alia, dalį, kurią finansuoja Bendrija;

34.   mano, kad reikėtų papildyti galiojančias ES taisykles dėl geografinių nuorodų siekiant, kad būtų iki galo pripažįstamas ir stiprinamas organizacijų, kurias paskyrė ar kurias pripažįsta valstybės narės ir kurios atsakingos valdyti, saugoti ir (arba) remti intelektinės nuosavybės teisę, susijusią su geografinės nuorodos įregistravimu, vaidmuo;

35.   mano, kad gamintojų patirtis parodė, jog siekiant toliau gaminti geografinėmis nuorodomis pažymėtus produktus, produktų kokybės valdymas pasitelkiant SKVN ir SGN žymėjimus ir apsaugos nuo neteisėto nuorodų naudojimo veiksmingumas yra nepakankami; mano, kad reikėtų iš dalies pakeisti ES teisės aktus taip, kad valstybės narės galėtų pripažinti ir stiprinti organizacijų, kurias jos paskyrė ar kurias pripažįsta tam, kad pastarosios valdytų, saugotų ir (arba) remtų geografines nuorodas ir jų intelektinės nuosavybės teises, deramą vaidmenį ir kad jos šioms organizacijoms leistų gamybos potencialą pritaikyti prie rinkos poreikių laikantis sąžiningų ir nediskriminacinių principų;

36.   siūlo stiprinti konsorciumų, geografinių nuorodų turėtojų(3), vaidmenį siekiant apibrėžti teisės aktus tiek kiekių valdymo, tiek geografinių nuorodų naudojimo pagamintiems produktams srityje; mano, kad konsorciumai turėtų turėti galimybę atlikti tam tikrą vaidmenį koordinuojant ūkinės veiklos vykdytojus siekiant, kad pagaminti ir į rinką pateikti kiekiai kuo labiau atitiktų kiekius, kuriuos rinka gali priimti, taip pat ūkininkų ir vartotojų skatinimo veiksmus; mano, kad taip būtų geriau užtikrintas įvairių gamybos, perdirbimo ir platinimo grandžių ilgalaikiškumas, kuris yra itin svarbus norint užtikrinti kaimo vietovių gyvavimą; priduria, kad kiekių valdymas yra vienas kokybės valdymo reikalavimų; mano, kad Bendrijos teisės aktuose turi būti patikslintas konsorciumų vaidmuo; mano, kad praktika ir patirtis skirtingose ES valstybėse narėse turi būti surašyta ir panaudota siekiant apibrėžti konsorciumų teises ir pareigas;

37.   mano, kad reikėtų siekti priemones supaprastinti, o ne nustatyti papildomus registravimo taikant minėtas priemones kriterijus; pažymi, kad galiojančios SKVN ir SGN registravimo procedūros yra sudėtingos ir atima daug laiko; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip šias procedūras sutrumpinti;

38.   pabrėžia, kad reikia supaprastinti prašymų įregistruoti tvarką, tačiau nepritaria siūlymui trumpinti tikrinimo procesą iš anksto nepagrįstai atmetant prašymus, kurie pirminiu etapu Komisijos nuomone yra nepilni; apgailestauja dėl to, kad daugeliu atvejų Komisija dėl to, kad nėra gerai susipažinusi su specialiosiomis gaminio arba vietos rinkos savybėmis, pernelyg skubotai susidaro pirminį požiūrį arba jos požiūris neatitinka šio konkretaus atvejo;

39.   ragina Komisiją atlikti tyrimą, ar pateikiama tinkama informacija apie SKVN (arba SGN) žymimus produktus (žymint ir kitomis įmanomomis priemonėmis), kuriems pavadinimą prekybininkas suteikia savo nuožiūra; ragina registruojant SKVN ir SGN nustatyti privalomą gamintojo vardo registraciją, kai prekiaujama produktais, kuriems pavadinimą prekybininkas suteikia savo nuožiūra;

40.   mano, kad tais atvejais, kai geografine nuoroda saugomas produktas naudojamas kaip ingredientas, už šią geografinę nuorodą atsakinga įstaiga arba kompetentinga institucija turi turėti galimybę nustatyti jo pavadinimo naudojimo perdirbtų produktų prekiniuose pavadinimuose taisykles, jai taip pat turi būti leidžiama vykdyti specialią kontrolę siekiant nustatyti, kad nebuvo pakeistos produkto su geografine nuoroda savybės, įvaizdis ir reputacija; mano, kad Komisija turi nustatyti aiškias produktų su geografine nuoroda pavadinimo naudojimo perdirbto produkto etiketėje gaires siekiant, kad vartotojai nebūtų klaidinami;

41.   pritaria tam, kad būtų parengtos Bendrijos taisyklės, pagal kurias geografines nuorodas valdančios įstaigos galėtų nustatyti jų produktų pakavimo taisykles siekiant, kad nepablogėtų jų aukšta kokybė;

42.   prieštarauja tam, kad geografinės nuorodos būtų pakeistos prekių ženklais, kadangi tai būtų iš esmės skirtingos teisinės priemonės; pabrėžia, kad būtina geriau išaiškinti prekių ženklų ir geografinių nuorodų skirtumus; ragina veiksmingai taikyti esamas Bendrijos taisykles tais atvejais, kai ūkio subjektai negali užregistruoti prekės ženklo su SKVN arba SGN arba su nuoroda į jas, jei jie neatstovauja už tą SKVN arba SGN atsakingoms gamintojų organizacijoms;

43.   taip pat reikalauja, kad būtų kruopščiai vykdoma pareiga saugoti geografines nuorodas ir kad visų valstybių narių valdžios institucijos laikytųsi šio įsipareigojimo; norėtų, kad šiuo klausimu būtų imtasi konkrečių veiksmų ir peržiūrėtas 2006 m. kovo 20 d. Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos(4) bei geriau apibrėžtos taikytinos kontrolės procedūros visais prekybos produktais etapais, tiek prieš pateikiant į rinką, tiek po to;

44.   mano, kad reikėtų ir toliau reikėtų taikyti garantuoto tradicinio gaminio (GTG) priemonę, nors atitinkamas registracijos taisykles reikėtų labiau supaprastinti; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją peržiūrėti GTG priemonę, išsiaiškinti, ar yra galimybių paspartinti paraiškos pateikimo procedūrą ir tirti galimybes pateikti geresnę produktų apsaugą taikant šią programą ir bet kokias kitas programas, kad jos taptų patrauklesnėmis gamintojams; primena, kad GTG yra palyginti nauja priemonė; tuo galima paaiškinti tai, kad ji ne taip sparčiai įsitvirtina; mano, kad apie šią priemonę reikėtų daugiau informuoti gamintojus ir sudaryti sąlygas jai tapti žinoma kokybės skatinimo priemone Europoje;

45.   mano, kad siekiant išsaugoti žinias apie tradicinį maistą ir apie ankstesniųjų kartų naudotus jo paruošimo būdus, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę sukurti Europos senųjų receptų ir maisto ruošimo būdų žinių banką;

46.   pritaria tam, kad būtų sukurtos priemonės, kurios padėtų kolektyviai parodyti smulkių tradicinių, vietinių įmonių pagamintų gaminių, susijusių su konkrečia vietove ir turinčių geografinį pavadinimą, vertę ir juos reklamuoti, nes SKVN ir SGN suteikimo jiems procedūros yra pernelyg sudėtingos ir brangios;

47.   primena, kad kai kurios GN nuolat klastojamos trečiosiose šalyse; tai kenkia GN pažymėtų produktų reputacijai ir įvaizdžiui bei klaidina vartotojus; pabrėžia, kad GN apsaugos užtikrinimas trečiojoje šalyje gamintojams yra ilga ir sudėtinga procedūra, nes kiekvienoje trečiojoje šalyje gali būti sukurta savita apsaugos sistema; ragina Europos Komisiją techniškai ir finansiškai remti už GN atsakingas organizacijas, kad būtų lengviau spręsti su pasisavinimu susijusias problemas;

48.   ragina geriau apsaugoti geografines nuorodas:

49.   mano, kad reikia vykdyti intensyvesnę informavimo ir rėmimo veiklą, susijusią su sui generis geografinių nuorodų apsauga; pageidauja, kad Komisija toliau remtų geografinės nuorodos koncepciją trečiosiose šalyse, visų pirma didindama techninės pagalbos programų skaičių bendradarbiaujat su Europos geografinėmis nuorodomis žymimų produktų gamintojais ir (arba) jiems atstovaujančiomis organizacijomis;

Integruota gamyba

50.   mano, kad reikia skatinti aplinkosaugos reikalavimais ir sąnaudų racionalizacija pagrįstas gamybos sistemas, pavyzdžiui, integruotą gamybą;

51.   pabrėžia, kad parengus integruotos gamybos teisės aktus Europos lygmeniu, būtų geriau pastebimos Europos ūkininkų dedamos pastangos siekiant užtikrinti maisto saugą, aplinkosaugą ir gyvūnų gerovę, palyginti su importu iš trečiųjų šalių; mano, kad tuo pačiu metu reikėtų vykdyti Europos integruotos gamybos populiarinimo ir reklamos kampanijas;

52.   pritaria, kad būtų skatinama naudoti kokybiškų maisto produktų gamybos sistemas, pagrįstas tausojimo kriterijais, pavyzdžiui, integruotą gamybą; ragina parengti šios srities Bendrijos teisės aktus, siekiant suvienodinti šiuo metu galiojančius skirtingus valstybių narių kriterijus, ir tuo pačiu metu vykdyti tinkamą populiarinimo kampaniją, kurios metu vartotojai būtų informuojami apie svarbiausius Europos integruotos gamybos aspektus;

Ekologinis ūkininkavimas

53.   dar kartą pabrėžia, kad ekologiškai užauginti produktai ir integruota gamyba yra naudingi vartotojų sveikatai ir juos gaminant užtikrinama, kad nedaroma žalos aplinkai (pvz., naudojant trąšas), taip pat pabrėžia, kad ekologinis ūkininkavimas – vienas iš didžiausių Europos ekonomikos augimo potencialų; palaiko pastaruoju metu dedamas pastangas sukurti naują ES ekologinį logotipą, taikytiną visiems ES pagamintiems produktams;

54.   laikosi nuomonės, kad turėtų būti sukurta tikra bendroji ekologiškų produktų rinka ir kad prie jos sukūrimo labai prisidėtų privalomo Bendrijos logotipo taikymas; šiuo klausimu pritaria teisiniam pagrindui, kurį sudaro 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91(5), ir tikisi, kad visas jo potencialas bus kuo greičiau panaudotas, nepaisant to, kad teisės aktas tik neseniai įsigaliojęs;

55.   pabrėžia, kad valstybės narės ir ES privalo skatinti kokybiškų produktų pardavimą ir jų apsaugą tarptautiniu lygmeniu; todėl mano, kad turėtų būti vykdoma griežtesnė ekologiškų produktų iš trečiųjų šalių kontrolė siekiant užtikrinti sąžiningą ES ir trečiųjų šalių ekologiškų produktų konkurenciją;

56.   mano, kad neekologiškų produktų, pažymėtų taip, kad susidarytų ekologinio ūkio produktų įspūdis, atsiradimas kenkia bendros ES ekologiškų produktų rinkos plėtrai; todėl nerimauja, kad bandoma praplėsti ekologiško produkto ženklo naudojimo sritį ir suteikti jį maisto produktams, kurie nėra pagaminti laikantis ekologinio ūkininkavimo principų;

57.   mano, kad kelia nerimą tai, jog vis daugiau privačių ekologinių ženklų naudojama žymėti ne maisto produktams, ir tai yra sparčiai besiplečiantis sektorius, kuriam netaikomas 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/911; ragina Komisiją įvertinti, ar reikia išplėsti šių nuostatų taikymą šiam sektoriui;

58.   dar kartą pabrėžia, kad, siekiant geresnio ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimo ES, reikia:

59.   palankiai vertina tai, kad valstybių narių lygmeniu įsteigtos tradicinių ir ekologiškų produktų tarnybos; mano, kad kiekvienai valstybei narei būtina turėti ūkininkų ir vartotojų vieningai pripažintas viešąsias ar privačiąsias institucijas, kurios tikrintų, kaip valstybėje narėje gaminami vietiniai ekologiški ir aukštos kokybės produktai, bei populiarintų šiuos produktus;

60.   ragina Komisiją pateikti informaciją apie veiksmus, kurių ji ketina imtis siekdama skatinti prekybą vietoje pagamintais ekologiškais žemės ūkio produktais;

Nevalstybinės sertifikavimo sistemos

61.   pabrėžia, kad šiuo metu taikant nevalstybines sertifikavimo sistemas ne pateikiama papildoma informacija apie jų sertifikuotų produktų kokybę, o ūkininkui, bandančiam patekti į rinką, daugeliu atvejų užkraunama finansinė ir administracinė našta;

62.   ragina sudaryti aprašą visų privataus kokybės sertifikavimo sistemų, kurias Europos gamintojai turi taikyti be jau privalomų kokybės specifikacijų, numatytų ES teisės aktuose; pritaria, kad reikia parengti Bendrijos teisės aktus, kuriuose būtų numatyti pagrindiniai minėtųjų privataus kokybės sertifikavimo sistemų skaidraus įgyvendinimo principai;

63.   remia Komisijos iniciatyvą parengti gerosios visų su kokybiškais žemės ūkio produktais susijusių sistemų taikymo patirties gaires; šių gairių turėtų laikytis ūkio subjektai; jose turėtų būti išdėstytos koncepcijos, kurios padėtų gamybos sektoriui kurti papildomą produktų vertę, skatintų taikyti sertifikavimo sistemų savitarpio pripažinimą, skatintų gamybos sektorių įsitraukti rengiant tokias sistemas ir, pasitelkiant gamintojų asociacijas, supaprastinti administracinę sertifikavimo naštą siekiant kuo labiau sumažinti ūkininkų išlaidas;

Informacijos ir populiarinimo politika

64.   apgailestauja, kad Komisijos komunikate nenurodoma būtinybė remti populiarinimo priemones, kurios ypač reikalingos siekiant užtikrinti, kad Europos ūkininkų pastangos užtikrinti kokybę, maisto saugą ir aplinkosaugą atsipirktų; mano, kad reikia peržiūrėti šiuo metu Europos Sąjungos taikomas populiarinimo priemones siekiant pagerinti jų efektyvumą; dėl to siūlo neseniai vyno sektoriuje nustatytą populiarinimo paramą išplėsti ir į kitus Europos Sąjungos rinkos sektorius;

65.   pritaria Europos veiksmams, kuriais siekiama kiek įmanoma plačiau ir veiksmingiau paskelbti ES maisto kokybės ir saugos politikos privalumus; rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms dėti daugiau pastangų platinant informaciją apie ES produktams taikomus maisto kokybės ir maisto saugos standartus ir juos populiarinant;

66.   šiuos skelbimo ir informavimo veiksmus, susijusius su GN ir Bendrijos prekių ženklais, galėtų atlikti viešieji ir (arba) privatieji subjektai, asmenys arba organizacijos;

67.   mano, kad atsižvelgiant į Europos rinkos svarbą produktų su geografine nuoroda gamintojams, Komisija ir valstybės narės turėtų skirti papildomų lėšų rėmimo vidaus rinkoje programoms ir toliau didinti rėmimo kampanijų trečiosiose šalyse biudžetą;

68.   pabrėžia, kad informavimo politika turėtų būti formuojama ne tik vartotojams, bet ir gamintojams, kadangi pastarųjų elgesys glaudžiai susijęs su rinkos pažinimu ir su tuo, kaip vartotojai vertina jų gaminamų produktų kokybę;

69.   pabrėžia, kad šioje srityje gali būti svarbus ES finansavimas, ypač pasitelkiant EŽŪFKP (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai) priemones; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pasaulinės finansų krizės sugriežtintos paskolų teikimo smulkiesiems gamintojams sąlygos, o dėl to gerokai sumažėja šių gamintojų galimybės gauti bendrą pagal kaimo plėtros programas numatytą finansavimą; todėl siūlo, kad Komisija apsvarstytų galimybę ES lygmeniu suderinti žemės ūkio kreditų sistemą;

70.   pritaria tiesiogiai ūkininkų valdomų žemės ūkio produktų prekyviečių, kuriose būtų parduodami vietoje užauginti sezoniniai produktai, steigimui, kadangi taip būtų užtikrinta teisinga kokybiškų produktų kaina, sustiprinta produkto sąsaja su jo kilmės vieta, o vartotojai galėtų daryti žiniomis apie produktų kokybę pagrįstus sprendimus; mano, kad valstybės narės turėtų skatinti prekyviečių, kuriose gamintojai galėtų tiesiogiai pristatyti savo produktus vartotojams, steigimą;

71.   ragina rengti prekybos vietos rinkoje skatinimo programas siekiant remti vietos ir regiono perdirbėjų ir pardavėjų iniciatyvas; mano, kad tai būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, steigiant gamintojų kooperatyvus, turint omenyje jų indėlį į kaimo vietovių pridėtinės vertės didinimą;

o
o   o

72.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0098. (2) OL C 328, 1998 10 26, p. 232. (3) pavyzdžiui, „consortium“ Italijoje, „consejo regulador“ Ispanijoje, „organisme de défense et de gestion“ arba „détenteur d'IG“ Prancūzijoje. (4) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. (5) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui (2009/2150(INI))

P7_TA(2010)0089 A7-0034/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą ir 2009 m. balandžio 2 d. Londone vykusį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 8–10 d. L'Akviloje (Italija) vykusį Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiojo lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją su išdėstytais Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT), kuriuos tarptautinė bendruomenė drauge nustatė siekdama, be kita ko, panaikinti skurdą ir badą,

–   atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi(1) ir ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką(2),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 18–22 d. Monterėjuje (Meksika) vykusioje Tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje priimtą Monterėjaus konsensusą,

–   atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo mėnesį paskelbtą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimą „Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims. Nauji duomenys“,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėnesį paskelbtą TVF pranešimą „Pasaulio ekonomikos perspektyva. Parama atsigaunančiai ekonomikai“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. paskelbtą TVF ataskaitą „Pasaulio ekonomikos perspektyvos (atnaujinta)“ (angl. „World Economic Outlook Update“),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo mėnesį paskelbtą Pasaulio banko pranešimą „Pažangos išsaugojimas. Pasaulinio ekonomikos nuosmukio iššūkis mažas pajamas gaunančioms šalims“,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėnesį paskelbtą Pasaulio banko pranešimą „Pasaulinis vystymosi finansavimas. 2009 m. pasaulinio ekonomikos atsigavimo planas“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. paskelbtą Pasaulio banko ataskaitą „Pasaulio ekonomikos perspektyvos: krizė, finansai ir augimas“,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėnesį paskelbtą 2009 m. Europos ataskaitą vystymosi klausimu „Afrikos pažeidžiamumo mažinimas. Naujo europinio požiūrio formavimas“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir 2009 m. spalio mėnesį paskelbtą konsultavimo bendrovės HTSPE parengtą tyrimą „Pagalbos veiksmingumo planas. Europinio požiūrio privalumai“,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo mėnesį paskelbtą Jungtinių Tautų TVT trūkumų šalinimo darbo grupės pranešimą „Pasaulinio vystomojo bendradarbiavimo stiprinimas krizės sąlygomis“,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Jungtinių Tautų Prekybos ir vystymosi konferencijos ataskaitą dėl prekybos ir vystymosi,

–   atsižvelgdamas į JT Prekybos ir vystymosi konferencijos (UNCTAD) ataskaitą pavadinimu „Mažiausiai išsivysčiusios šalys. 2009 m. ataskaita. Padėties ir vystymosi valdymas“,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) aukščiausiojo lygio susitikimo ir aprūpinimo maistu(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 8 d. Parlamento rezoliuciją dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmių besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui(4),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 10 d. Parlamente vykusį klausymą dėl pasaulinės finansų krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui, o ypač prof. Guttormo Schjelderupo pasisakymą dėl neteisėtų pinigų srautų ir mokesčių rojaus,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 8 d. Parlamento rezoliuciją dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge įvykusio G20 susitikimo(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl naujų finansinių priemonių vystymuisi finansuoti ir Tūkstantmečio tikslų(7),

–   atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2009 m. gruodžio 3 d. Luandoje priimtą bendrą rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio AKR šalims,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Sprendimo Nr. 2006/1016/EB teisinio pagrindo(8),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/29/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą(9),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims“ (COM(2009)0160),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 5 d. Komisijos darbo dokumentą „Nauji vystymosi finansavimo šaltiniai. Galimybių apžvalga“ (SEC(2005)0467),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 18–19 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl paramos siekiančioms įveikti krizę besivystančioms šalims,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Politikos suderinamumas vystymosi labui – bendro Europos Sąjungos požiūrio politikos sistemos nustatymas“ (COM(2009)0458) ir į 2009 m. lapkričio 17 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl vystymosi politikos nuoseklumo ir paramos veiksmingumo veiklos programos,

–   atsižvelgdamas į JT konferenciją pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės bei jos poveikio vystymuisi klausimais ir į 2009 m. liepos 9 d. rezoliucijoje Nr. 63/303 JT Generalinės asamblėjos patvirtintas konferencijos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 28–29 d. Paryžiuje vykusią konferenciją pažangių finansavimo būdų klausimais ir į 2008 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 2 d. Dohoje vykusią tarptautinę konferenciją vystymosi finansavimo klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo mėnesį paskelbtas JT Generalinės Asamblėjos pirmininko įsteigtos Tarptautinės valiutos ir finansų sistemos reformų ekspertų komisijos rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A7–0034/2010),

A.   kadangi besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalių plėtra 2009 m. siekė tik 2,1 %, palyginti su 6,1 % augimu 2008 m.,

B.   kadangi prognozuojama, kad 2009 m. pasaulinė prekyba smuks 17 %, o investicijos į prekybą ir infrastruktūrą stringa dėl kreditų krizės, ir kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys ypač nukentėjo nuo krizės,

C.   kadangi tarptautinės finansų institucijos neskuba patenkinti besivystančių šalių poreikius ir susidurs su kreditavimo sunkumais, jei nebus pritraukta daugiau kapitalo,

D.   kadangi nereikėtų ignoruoti pasaulinės krizės padarinių vidutines pajamas gaunančioms besivystančioms šalims,

E.   kadangi dėl finansų sektoriaus reguliavimo, priežiūros ir kontrolės spragų, priežiūros ir naudojamų greito įspėjimo apie pavojų mechanizmo trūkumų, o taip pat ir tam tikros tarptautinių finansų institucijų vykdomos politikos kilo ir buvo paspartinta pasaulinio masto krizė, pareikalavusi peržiūrėti taikomas paradigmas, kurios turėtų apimti tarptautines kompensavimo priemones ir dalijimąsi našta,

F.   kadangi mokesčių rojai sudaro galimybę nuslėpti pinigus ir dėl to sudaromos paskatos kenkti geram valdymui, ypač mokesčių ir teisės aktų taikymo srityje; kadangi neteisėti kapitalo srautai iš besivystančių šalių sudaro 641–941 mlrd. JAV dolerių, o tai yra maždaug 10 kartų daugiau nei pasaulinė parama vystymuisi,

G.   kadangi pasaulinio lygmens korupcija jau pasiekė 50 mlrd. JAV dolerių ir tai pagal organizacijos „Transparency International“ 2008 m. ataskaitą sudaro apie pusę visos oficialios paramos vystymuisi ir investicijų, būtinų norint pasiekti tikslus, susijusius su geriamu vandeniu ir visuomenės sveikata,

H.   kadangi Europos Sąjunga, 2008 m. suteikusi apie 60 % pasaulinės pagalbos sumos, yra didžiausia pagalbos teikėja, o Komisija prognozuoja, kad 2009 m. oficialios paramos vystymuisi (OPV) įsipareigojimams vykdyti trūks 22 mlrd. JAV dolerių,

I.   kadangi dėl pasaulinės krizės metu sumažėjusios išsivysčiusių šalių gamybos apimties neišvengiamai sumažės OPV tuo metu, kai išorės pagalba bus itin svarbi besivystančioms šalims,

J.   kadangi iš esmės visus ES įsipareigojimus (99 %) sudaro jau esami įsipareigojimai; 8,8 mlrd. eurų jau yra skirti laikotarpio pradžiai, vadinasi, esama pavojaus, kad mažiau paramos vystymuisi lėšų bus turima ateinančiais metais,

K.   kadangi taikant Europos požiūrį į pagalbos veiksmingumą 2010–2015 m. laikotarpiu būtų galima sutaupyti nuo 3 iki 6 mlrd. eurų per metus,

1.   puikiai suvokia, kad per pastaruosius dvejus metus vyko keletas visuotinių krizių (maisto, energijos, klimato, finansų, ekonominė ir socialinė), kurios reikšmingai paveikė išsivysčiusios ir besiformuojančios ekonomikos šalis, tačiau skaudžiausias jų pasekmes patyrė besivystančių šalių vargingiausių gyventojų grupės – daugiau nei 200 mln. darbininkų pasaulyje įstumta į nepaprastą skurdą ir daugiau nei šeštadalis pasaulio gyventojų kenčia badą;

2.   pabrėžia, kad ES pareiga – padėti besivystančioms šalims įveikti su pasauline ekonomikos krize ir klimato kaita susijusius sunkumus, kurių atsirado ne dėl jų kaltės; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares visiškai vykdyti savo OPV įsipareigojimus besivystančioms šalims;

3.   ragina tvirčiau laikytis įsipareigojimų pasiekti TVT iki 2015 m. ir ragina geriau koordinuoti veiksmus atsižvelgiant į 2010 m. TVT peržiūra; ragina valstybes nares kuo aktyviau paremti 2010 m. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą TVT klausimais ir susitarti dėl bendrosios pozicijos šiuo klausimu;

4.   ragina valstybes nares iki galo vykdyti prisiimtus dvišalius ir daugiašalius OPV įsipareigojimus;

5.   prašo valstybių narių didinti OPV apimtis, kad 2010 m. parama siektų bendrą užsibrėžtą 0,56 % OPV nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) rodiklį, o 2015 m. – 0,7% OPV nuo BNP rodiklį; be to, ragina valstybes nares paspartinti pastangas gerinti pagalbos veiksmingumą įgyvendinant Paryžiaus deklaraciją ir Akros veiksmų darbotvarkę, geriau koordinuojant tarpusavio veiksmus, gerinant paramos sistemų nuspėjamumą ir tvarumą, paspartinant paramos teikimą, tęsiant paramos atsiejimą ir padidinant paramos gavėjų gebėjimus panaudoti gautą paramą; remia naująją tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą, kuria siekiama didinti galimybes turėti ir gauti informaciją apie paramą, taip padidinant paramos teisėtumą ir suteikiant galimybę užtikrinti, kad ji veiksmingiausiu būdu naudojama kovojant su skurdu; ragina visas valstybes nares, kurios dar neprisijungė prie šios iniciatyvos, tai padaryti;

6.   pabrėžia, kad būtina vykdyti OPV įsipareigojimus, tačiau to nepakanka neatidėliotinai vystymosi problemai spręsti, ir pakartoja savo raginimą Komisijai aktyviai populiarinti jau esamas naujoviškas vystymosi finansavimo priemones ir skubiai rasti papildomų naujoviškų finansavimo šaltinių;

7.   yra susirūpinęs dėl to, kad dedama mažiau OPV pastangų siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą, ypač teises į lytinę ir reprodukcinę sveikatą, kuri yra svarbiausia siekiant TVT; atkreipia dėmesį į tai, kad sveiki ir stiprūs darbuotojai – pagrindinė ekonominio vystymosi sąlyga;

8.   ragina Komisiją ryžtingai siekti tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo reformos įgyvendinimo;

9.   pabrėžia, kad vykdoma tarptautinės pagalbos struktūros reforma neturėtų būti žingsnis atgal žvelgiant į tai, kas pasiekta vystymosi srityje, ir negali pasitarnauti kaip priedanga valstybėms narėms mėginant išsižadėti savo įsipareigojimų;

10.   mano, kad vien tik paramos vystymuisi skiriamų lėšų kiekis nėra pakankamas pagrindas, pagal kurį būtų galima spręsti apie ES paramos vystymuisi priemonių veiksmingumą ir efektyvumą;

11.   mano, kad pirmenybė ir toliau turėtų būti teikiama veiksmams siekiant įveikti finansų ir ekonomikos krizę;

12.   pabrėžia, kad reikia toliau teikti pagalbą ir nuolat ją pritaikyti prie pasikeitusios padėties ir aplinkybių;

13.   pabrėžia, kad dėl pasaulinės ekonomikos krizės būtina gerinti vystomąjį bendradarbiavimą kiekybiškai ir kokybiškai;

14.   pabrėžia, kad dėl nuosmukio ciklo prasidėjusi kreditų krizė ir atsiradęs netikrumas, taip pat sumažėjusi tarptautinė prekyba, mažesnės investicijos ir mažiau migrantų vykdomų piniginių pavedimų – pagrindinės priežastys, dėl kurių krizė iš išsivysčiusių šalių išplito į besivystančias šalis; visose šiose srityse Sąjunga turi priimti priemones ir suderintai, visapusiškai ir nuosekliai įtvirtinti savo veiklą tarptautinėje arenoje;

15.   ragina Tarybą ir Komisiją, vykdant savo vystomojo bendradarbiavimo priemonių ir politikos stebėseną, taip pat imtis priemonių siekiant kiek įmanoma sumažinti nenumatytą poveikį besivystančių šalių ekonomikai, pvz., didėjančią priklausomybę nuo paramos vystymuisi pervedimų, kai dėl to daromas neigiamas poveikis augimui, atlyginimams ir užimtumui ir steigiasi pelno besivaikančios organizacijos bei randasi korupcija;

16.   ragina Tarybą ir Komisiją gerinti dvišalio ir daugiašalio vystomojo bendradarbiavimo koordinavimą, nes trūkumai šioje srityje yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio gali nukentėti paramos vystymuisi veiksmingumas;

17.   pripažįsta, kad finansų sektoriaus reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės spragos ir tam tikra finansų institucijų vykdoma politika neleido užkirsti kelio krizei, o vietoj to padidino neigiamus jos padarinius; pabrėžia, kad skirtingai nuo to, kas vyko išsivysčiusiose šalyse, šios sąlygos žymiai sumažino besivystančių šalių gebėjimą reaguoti į ekonomikos sulėtėjimą priimant mokestines stimuliavimo priemones;

18.   pabrėžia, kad reikia visapusiškai reaguoti į ekonomikos ir finansų krizę, kad jokia finansų institucija, rinkos dalis ar jurisdikcija negali būti atleidžiama nuo reguliavimo ar priežiūros ir kad visų šalių skaidrumas bei atskaitomybė turėtų būti naujo tarptautinio finansų valdymo pagrindu;

19.   viena vertus, palankiai vertina tai, kad tarptautinės finansų institucijos, nustačiusios aukštesnį išlaidų vargingiausiems lygį ir daugiau dėmesio skyrusios skurdo mažinimo bei išlaidų augimui skatinti besivystančiose šalyse, padidino skolinimosi galimybes žemas pajamas gaunančioms šalims; tačiau išreiškia didelį susirūpinimą, kad gali padidėti besivystančių šalių įsiskolinimas ir pagilėti krizė, susijusi su skolos tvarumas, ir ragina vyriausybes skubiai vykdyti tarptautinių finansų institucijų reformas;

20.   ragina Komisiją ištirti galimybę įgyvendinti Pasaulio banko pasiūlymą įsteigti pažeidžiamiausioms šalims skirtą fondą, kurio lėšomis būtų finansuojamas aprūpinimas maistu, socialinė apsauga ir žmogiškasis vystymasis;

21.   ragina G20 lyderius nedelsiant imtis veiksmų ir vykdyti 2009 m. rugsėjo mėnesį Pitsburge priimtą įsipareigojimą pertvarkyti pasaulinę vystymosi struktūrą, pagal programą perduoti ne mažiau kaip 5 % TVF kvotų besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalims ir ne mažiau kaip 3 % Pasaulio banko balsavimo teisių besivystančioms ir pereinamojo laikotarpio šalims;

22.   pabrėžia, kad būtina pasaulio ekonomikos valdymo reforma, kuri padėtų užtikrinti, kad besivystančios šalys būtų geriau atstovaujamos forumuose, kuriuose priimami sprendimai; todėl siūlo išplėsti G20 grupę ir papildyti bent jau vienu besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, atstovu, kuris galėtų eiti G77 grupės pirmininko pareigas;

23.   ragina Komisiją ir valstybes nares skirti ypatingą dėmesį padoraus darbo skatinimui ir apsaugai ir imtis veiksmų siekiant kovoti su lyčių diskriminacija ir vaikų darbu vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos, kuriai turėtų būti skiriamas didesnis vaidmuo, rekomendacijomis;

24.   pabrėžia, kad reikia pereiti prie tarptautinės valdymo sistemos, kurią taikant būtų užtikrinama labiausiai pažeidžiamų žmonių ir šalių, ypač itin nuo krizės nukentėjusių ir neturinčių veiksmingų apsaugos tinklų arba apskritai neturinčių jokių tinklų, apsauga;

25.   pabrėžia, kad TVF nariai patvirtino 250 mlrd. JAV dolerių vertės specialiųjų skolinimosi teisių skyrimą ir kad tik 18 mlrd. JAV dolerių bus skirta besivystančioms šalims; ragina valstybes nares nagrinėti G. Soroso pasiūlymą, kad turtingosios šalys turėtų perduoti savo specialiąsias skolinimosi teises visuotinės gerovės fondui, pvz., kovai su klimato kaita ir skurdo panaikinimui;

26.   ragina Tarybą ir Komisiją imtis veiksmų siekiant padidinti tarptautinėms finansų institucijoms skiriamų lėšų, kaip susitarta G20 aukščiausiojo lygio susitikime;

27.   prašo Tarybos ir Komisijos palaikyti ambicingų užmojų TVF reformą;

28.   ragina G20 valstybes glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant makroekonomikos klausimus, ragina svarbesnį vaidmenį teikti Jungtinių Tautų sistemai ir reformuoti tarptautines finansų institucijas siekiant užtikrinti suderintą atsaką į krizę ir jos poveikį besivystančiose šalyse;

29.   apgailestauja, kad finansų sektorius nepaisydamas to, jog gauna milžiniškas valstybines subsidijas, dar nevisiškai pasimokė iš šios beprecedentinės krizės padarinių; šiuo klausimu palankiai vertina G20 lyderių 2009 m. rugsėjo mėnesį Pitsburgo aukščiausiojo lygio susitikime priimtą įsipareigojimą užtikrinti, kad finansų sektorius kompensuotų krizės sukeltus nuostolius, kuriuos iki šiol patiria tiek pažengusios, tiek besivystančios ekonomikos šalių mokesčių mokėtojai, kiti piliečiai ir viešųjų paslaugų teikėjai;

30.   yra tvirtai įsitikinęs, kad bankų sistemos apmokestinimas būtų tinkamas finansų sektoriaus indėlis prisidedant prie visuotinio socialinio teisingumo; taip pat ragina įvesti tarptautinį finansinių sandorių mokestį, siekiant, kad visa mokesčių sistema taptų teisingesnė ir atsirastų papildomų lėšų vystymuisi bei visuotinio labo poreikiams, įskaitant besivystančių šalių prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos padarinių sumažinimą, finansuoti;

31.   ragina Komisiją parengti komunikatą, kuriame būtų nurodoma, kaip taikant tarptautinių finansinių sandorių mokestį būtų galima, be kita ko, siekti TVT, ištaisyti pasaulio pusiausvyros sutrikimus ir skatinti tvarų vystymąsi visame pasaulyje;

32.   ragina Tarptautinį valiutos fondą iki kito G20 susitikimo parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, koks turėtų būti finansų sistemos įnašas siekiant apmokėti išlaidas, susijusias su įvairių vyriausybės intervencijų sąnaudomis siekiant nustatyti visą tiesioginę ir netiesioginę naštą, tenkančią viešiesiems finansams, ir ypač į jos poveikį besivystančių šalių biudžetams;

33.   su dideliu susirūpinimu pažymi, kad prognozuojama, jog 2009 m. besivystančios šalys turės spręsti 315 mlrd. JAV dolerių ir 2010 mlrd. JAV dolerių finansavimo skirtumo problemą ir kad alinančių mokesčių didinimas labiausiai pažeidžiamose šalyse kelia grėsmę, jog 11,6 mlrd. JAV dolerių, skirtų pagrindinėms švietimo, sveikatos priežiūros, infrastruktūros ir socialinės apsaugos sritims, negalės būti panaudoti pagal paskirtį; todėl mano, kad būtų tinkama ištirti galimybes sudaryti susitarimą su šalimis kreditorėmis, pagal kurį laikinai būtų įšaldytas skolų grąžinimas ar panaikinta neturtingiausių šalių skola, kad jos galėtų įgyvendinti anticiklinę fiskalinę politiką neigiamiems krizės padariniams mažinti; siūlo dėti pastangas, kad būtų imtasi priemonių vykdyti skaidrią ginčų dėl skolų arbitražo procedūrą;

34.   palankiai vertina valstybių narių iniciatyvas dėl neprivalomų oro ir jūrų transporto taršos mokesčių įvedimo, siekiant prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos sušvelninimo išlaidų finansavimo besivystančiose šalyse, ir ragina visas valstybes nares apsvarstyti panašių mokesčių įvedimo galimybę;

35.   ragina valstybes nares ir Komisiją vadovaujantis 2008 m. spalio 21 d. Parlamento rezoliucija susitarti, remiantis Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, paskirti ne mažiau kaip 25 % pajamų, gautų iš išmetamųjų anglies dioksido dujų kiekio leidimų aukcionų, besivystančioms šalims, siekiančioms prisitaikyti prie klimato kaitos, veiksmingai remti naudojant viešąsias investicijas;

36.   prašo Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių remti visas priemones, kuriomis siekiama kovoti su klimato kaita, nuo kurios labiausiai nukenčia besivystančios šalys, ir, atsižvelgiant į tai, intensyvinti atitinkamų technologijų perdavimą;

37.   prašo Komisiją ir valstybes nares toliau atkreipti dėmesį į aplinkos krizės ir vystymosi krizės sąsają ir ragina jas užtikrinti, kad tvarus vystymasis ir ekologiškas ekonomikos augimas būtų ES strateginiai prioritetai; ragina ES skirti papildomų lėšų savo įsipareigojimams kovoti su klimato kaita besivystančiose šalyse taip pat atsižvelgiant į didėjantį pabėgėlių, paliekančių šalį dėl su aplinka susijusių priežasčių, skaičiaus didėjimą;

38.   džiaugiasi tuo, kad Europos Vadovų Taryba 2009 m. spalio mėn. įsipareigojo siekti, kad nebūtų kliudoma įgyvendinti TVT kovos su klimato kaita srityje; ragina Tarybą, vadovaujantis Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadomis ir G20 valstybių kompromisais, kiek įmanoma greičiau sutarti dėl konkrečių finansinių įsipareigojimų, kurie besivystančioms šalims suteiktų galimybę įveikti sunkumus, kurių kyla dėl blogėjančių klimato sąlygų, ir užtikrinti, kad dėl ekonomikos krizės reikalinga pagalba nesukeltų pernelyg didelių išorinių įsiskolinimų;

39.   pabrėžia, kad migrantų piniginės perlaidos itin svarbios, nes kapitalas perkeliamas tiesiai tikslinėms besivystančių šalių gyventojų grupėms, kurios gali greitai juo pasinaudoti tenkindamos neatidėliotinus poreikius; ragina valstybes nares ir šalis gavėjas sudaryti palankesnes sąlygas perlaidų siuntimui ir mažinti siuntimo išlaidas;

40.   palankiai vertina 2009 m. liepos mėnesį L'Akviloje, Italijoje, įvykusio G8 aukščiausiojo lygio susitikimo vadovų priimtą įsipareigojimą per penkerius metus nuo 10 % iki 5 % sumažinti perlaidų mokesčius; mano, kad didesnė rinkos konkurencija ir platesnis reguliavimo pagrindas yra pagrindinės priemonės siekiant sumažinti išlaidas, susijusias su perlaidų operacijomis, o taip pat jos paspartintų naujų technologijų taikymą ir gerintų finansinę vargingųjų įtrauktį besivystančiose šalyse;

41.   pritaria, kad būtų rengiamos bendros vystymuisi skirtos viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvos, grindžiamos viešuoju valdymu ir privačių lėšų teikėjų parama ir atitinkančios šalių partnerių prioritetus, kaip patikimų tiesioginių ir tvarių investicijų į besivystančias šalis didinimo ir technologijų perkėlimo palengvinimo priemonė;

42.   primena, kad kovojant su ekonominės krizės padariniais ir vystymosi procese itin svarbus vaidmuo tenka pilietinės visuomenės organizacijoms, vietos valdžios organams ir decentralizuotam bendradarbiavimui; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad decentralizacija taptų prioritetiniu Europos finansinės pagalbos besivystančioms šalims sektoriumi;

43.   palankiai vertina tai, kad pritarta „Pažeidžiamumo FLEX“ sistemai, siekiant remti kriterijus atitinkančias, su socialiniais krizės padariniais kovojančias Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regionų (AKR) šalis, ir ragina, kad lėšos būtų greitai išmokėtos; dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl to, kaip Komisija ketina užpildyti finansavimo spragas, kurios susidarys ateityje dėl šiuo metu skiriamos pirmenybės paramai biudžetui;

44.   traktuoja prekybą kaip pagrindinį besivystančių šalių ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo veiksnį ir ragina ES ir valstybes nares pasinaudoti turima tarptautine įtaka, kad būtų pasiekti sėkmingi, teisingi, vystymuisi skirti Dohos raundo rezultatai, o taip pat didinti ES pagalbos prekybai politikos tikslingumą skiriant daugiau dėmesio vargingiesiems;

45.   pabrėžia, kad pagal SESV 208 straipsnį Europos Sąjunga turi užtikrinti, kad jos politika prekybos, saugumo, migracijos, žemės ūkio ir kitose srityse, visų pirma, būtų nuosekli ir naudinga besivystančioms šalims ir, visų antra, remtų sąžiningą ir vystymuisi palankią tarptautinę finansų ir prekybos sistemą;

46.   primena, kad ES sutartyse įtvirtintas politikos suderinamumo vystymosi labui principas – tai svarbiausia koncepcija siekiant TVT; taigi, ragina ES plėtoti prekybos politiką, kuri būtų suderinta ir susieta su TVT siekimu; ragina kurti išsamias teisines priemones, kurias taikant būtų užtikrinama ES atskaitomybė už politikos suderinamumo įsipareigojimus;

47.   ragina užtikrinti, kad paramos vystymuisi politika būtų labiau suderinama su ES kitų sričių politika; pažymi, kad, pavyzdžiui, prekiaujant žemės ūkio gaminiais, kuriems skiriamos ES subsidijos, gali būti sudaroma sunkumų siekiant sukurti patikimą neturtingų vietos ūkininkų gaminių rinką, todėl pastangos, įdėtos vykdant projektus, kurių tikslas stiprinti vietos žemės ūkį, gali būti neveiksmingos;

48.   įsitikinęs, kad harmoningai, tinkamai ir orientuojantis į vystymąsi užbaigus Dohos derybų raundą būtų padedama ekonomikai atsigauti po krizės ir būtų galima prisidėti prie skurdo mažinimo besivystančiose šalyse, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir vartojimo kainų mažinimo; taigi, labai susirūpinęs dėl to, kad Dohos derybų raunde stokojama pažangos;

49.   atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant didesnio finansų stabilumo ir geresnio PPO pasaulio prekybos sistemos veikimo, reikia daryti pažangą ir kurti naują tarptautinę pinigų ir finansų sistemą, grindžiamą daugiašalėmis taisyklėmis, kurias taikant būtų sprendžiamos konkrečios besivystančių šalių problemos ir kurios atitiktų Jungtinių Tautų sistemą;

50.   primena, kad pagalbos prekybai strategijos tikslas – padėti besivystančioms ir mažiau išsivysčiusioms šalims derėtis dėl prekybos susitarimų, juos įgyvendinti ir gauti iš jų naudos, plėtoti savo prekybą ir spartinti skurdo panaikinimą; prašo Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iki 2010 m. būtų įvykdyti įsipareigojimai iš visos ES skirti 2 milijardus eurų per metus; prašo Komisiją pateikti detalią informaciją ir rodiklius, susijusius su biudžeto eilutėmis (be biudžeto eilutės 20 02 03), kurios buvo naudojamos su prekyba susijusios pagalbos ir pagalbos prekybai finansavimui ir visam pagalbos prekybai finansavimui iš ES biudžeto;

51.   dar kartą patvirtina, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) turėtų būti sudaromi kaip vystymąsi skatinanti priemonė ir neturėtų būti traktuojami vien tik kaip tarptautinės prekybos priemonė, ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad derybos greitai baigtųsi, o taip pat atsižvelgti į būdus, kuriais EPS nuostatos gali paveikti besivystančių šalių pajėgumą įveikti krizę;

52.   pažymi, kad daugelyje besivystančių šalių, visų pirma, mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, smarkiai sumažėjus pajamoms iš eksporto sulėtėjo Pietų regionų augimas ir vystymasis; ragina Komisiją derantis dėl prekybos susitarimų, ypač ekonominės partnerystės susitarimų, ir juos įgyvendinant stiprinti ES politikos suderinamumą vystymosi labui ir, inter alia, tinkamo darbo, gerovės ir darbo vietų kūrimo skatinimą ir užtikrinti tinkamą prekybos įsipareigojimų asimetriją ir tinkamą šiems įsipareigojimams taikomą pereinamąjį laikotarpį, taip pat kad būtų gerbiami kiekvienos šalies prioritetai ir tinkamai konsultuojamasi su pagrindiniais veikėjais ir pilietine visuomene;

53.   mano, kad iki šiol labiausiai nuo krizės nukentėjo besivystančios šalys, kurios yra itin priklausomos nuo vystomojo bendradarbiavimo lėšų ir labai orientuotos į eksportą, kadangi vis labiau senka iš šiaurės į pietus judantys finansų srautai ir daugelio besivystančių šalių vidaus rinkos pernelyg silpnos, kad galėtų padengti dėl sumažėjusio eksporto patirtus nuostolius;

54.   prašo Komisijos parengti Afrikos, Karibų jūros regiono ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių priklausomybės nuo eksporto ir šios priklausomybės suderinamumo su šalies strategijos dokumentuose nurodytais vystymosi tikslais vertinimą;

55.   atkreipia dėmesį į Susitarimą dėl pasaulinės lengvatinės prekybos sistemos, kuris yra 22 besivystančių šalių nustatyta priemonė mažinti tarifus ir kitas prekių, kuriomis šios šalys tarpusavyje prekiauja, eksporto kliūtis siekiant paskatinti Pietų regionų šalių tarpusavio prekybą ir padaryti ją mažiau priklausomą nuo pasaulio prekybos trikdžių;

56.   mano, kad protekcionizmas nėra racionalus atsakas į krizę, ir dar kartą ragina ES imtis jai priklausančių veiksmų ir mažinti prekybos barjerus bei prekybą iškreipiančias Sąjungos subsidijas, kuriais besivystančioms šalims padaryta didelė žala;

57.   mano, kad įgyvendinant ES vystymosi politiką turėtų būti gerbiami ir ES, ir besivystančių šalių interesai, ir mano, kad abipusiam rinkų atvėrimui, kurio neturėtų būti siekiama besivystančių šalių ekonomikos stabilumo sąskaita, reikėtų taikyti atitinkamas priežiūros ir reglamentavimo sistemas; prašo Komisijos, Tarybos ir Europos investicijų banko užtikrinti, kad mikrokreditų MVĮ ir smulkiems ūkininkams teikimas būtų vystomojo bendradarbiavimo prioritetas, nes šitaip būtų remiami tvarios regionų ekonomikos pagrindai;

58.   ragina Komisiją užtikrinti, kad ji imsis priemonių savo ilgalaikiams vystymosi tikslams siekti, pasirengdama siekti tvaraus vystymosi ir suteikti tvarią humanitarinę pagalbą tuo metu, kai besivystančios šalys ypač kentės nuo krizės;

59.   pabrėžia, kad finansų krizės mastas, rimtumas ir sudėtingumas yra susijęs su finansų plėtojimo atotrūkiu nuo realios ekonomikos, su vis rimtesniais pasaulinės pusiausvyros sutrikimais ir didėjančiomis planetos aplinkos apsaugos problemomis, kurias būtina spręsti norint, kad ekonomikos sistema vėl būtų tvariai plėtojama pasaulio mastu;

60.   išreiškia didelį susirūpinimą, kad neigiamas mokesčių rojų poveikis gali būti neįveikiama kliūtis ekonominiam vargingų šalių vystymuisi, kelti grėsmę kitų šalių suverenumui, pakenkti finansų rinkų veiksmingumui ir lėšų paskirstymui, pakenkti nacionalinėms mokesčių sistemoms ir didinti apmokestinimo išlaidas, teikti paskatas įsitraukti į ekonominius nusikaltimus ir kenkti privačių asmenų pajamoms, kenkti geram valdymui ir ekonominiam augimui ir tokiu būdu trukdyti besivystančioms šalims investuoti į viešąsias paslaugas, švietimą, socialinę apsaugą ir žmonių gerovę;

61.   pabrėžia, kad mokesčių rojuose ir lengvatinių mokesčių centruose skatinama mokesčių vengimo strategija (pvz., kai perduodant gaminius pateikiamos neteisingos kainos), mokesčių slėpimas ir neteisėtas kapitalo nutekėjimas; ypač pabrėžia, kad besivystančiose šalyse dėl mokestinio sukčiavimo kasmet prarandama tokia pelno iš mokesčių suma, kuri dešimt kartų viršija išsivysčiusių šalių skiriamos paramos vystymuisi sumą; todėl ragina valstybes nares kovai su mokesčių rojais, išsisukinėjimu nuo mokesčių ir neteisėtam kapitalo nutekėjimui iš besivystančių šalių teikti vieną iš svarbiausių prioritetų; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo įsitikinimą, kad privalomas keitimasis informacija turėtų būti taikomas pasaulio mastu ir įgyvendinamas pagal daugiašalę sistemą;

62.   pažymi, kad visame pasaulyje yra daugybė mokesčių rojų, kuriais naudojasi net ir kai kurios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) pagrindu įsteigtos įmonės, siekdamos išvengti mokesčių mokėjimo tose besivystančiose šalyse, kuriose jos vykdo pelningą veiklą, arba savo kilmės šalyse; ragina Komisiją pranešti, kaip būtų galima privalomą keitimąsi informacija vykdyti pasaulio mastu, kaip būtų galima taikyti sankcijas nebendradarbiaujančioms mokesčių rojaus zonoms ir jų vartotojams ir kaip įvesti taisyklę, kad tarptautinės ES įmonės turi teikti pelno ir mokamų mokesčių ataskaitas pagal šalis;

63.   pripažįsta, kad keitimosi informacija apie mokesčius susitarimais neišsprendžiamos problemos, susijusios su žalingomis užburto rato struktūros mokesčių sistemomis ar viešųjų registrų nebuvimu, ir nesugriežtinamos informacijos apie sąskaitas pateikimo, audito arba įrašų saugojimo taisyklės; palankiai vertina G20 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) pastangas imtis veiksmų prieš mokesčių rojus, tačiau pažymi ir apgailestauja, kad nustatytų kriterijų, keitimosi informacija apie mokesčius susitarimų ir esamų procedūrų nepakaks mokesčių rojų ir neteisėtų finansų srautų problemai išspręsti; ragina OECD, G20 ir ES patvirtinti griežtesnius mokesčių rojaus identifikavimo kriterijus ir parengti tarptautinį privalomą daugiašalį automatinio keitimosi informacija apie mokesčius susitarimą, kuriame būtų numatytos kovos su įstatymų nepaisymu priemonės;

64.   ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautines finansų institucijas remti besivystančias šalis, siekiančias didinti savo pajamas, ir remti pajėgumų didinimą mokesčių srityje;

65.   pažymi, kad pusė visų neteisėtų finansų srautų iš besivystančių šalių susiję su neteisingų prekybos kainų pateikimu ir dar kartą ragina sudaryti naują privalomą visuotinį finansinį susitarimą, kuriuo tarptautinės korporacijos būtų priverstos automatiškai pateikti informaciją apie gautą pelną ir sumokėtus mokesčius kiekvienoje šalyje atskirai, kad būtų užtikrintas pardavimo, pelno ir mokesčių skaidrumas bet kurios jurisdikcijos teritorijoje, kurioje jos yra įsisteigusios;

66.   ragina Komisiją aktyviai skatinti įmonių socialinę atsakomybę ir atsakomybę už aplinką siekiant, kad būtų realiai kontroliuojamas tarptautinių korporacijų ir jų patronuojamųjų įmonių veiklos poveikis socialiniu, aplinkos ir pagarbos žmogaus teisėms aspektais besivystančiose šalyse;

67.   susirūpinęs pažymi, kad dėl toliau blogėjančios besivystančių šalių ekonominės padėties gali susidaryti nepriimtinai aukštas nedarbo lygis ir išaugti ekonominė migracija; be to, pažymi, kad dėl tokių migracijos srautų besivystančios šalys patirtų vadinamąjį protų nutekėjimą ir būtų padaryta žala jų ekonomikos augimui ateityje;

68.   pažymi, kad būtina realiai patobulinti besivystančių šalių bankų sistemas, ir tai turėtų būti konkreti priemonė, skirta investicijoms ir finansų sektoriaus vystymuisi ir augimui, migrantų siunčiamoms perlaidoms ir prekybiniams bei kitiems svarbiems mainams užtikrinti siekiant socialinės sanglaudos ir politinio bei ekonominio stabilumo;

69.   palankiai vertina Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro Pavogto turto susigrąžinimo (angl. StAR) ir Pasaulio banko iniciatyvą padėti besivystančioms šalims kovoti su korupcija, kriminalinėmis veikomis ir mokesčių vengimu bei ragina valstybes nares ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją;

70.   pabrėžia, jog svarbu remti besivystančias šalis tam, kad jose būtų užtikrinti veiksmingi pajėgumai siekiant jų pačių labui kovoti su korupcija ir stiprinti teisinės valstybės principus, gerą viešųjų finansų valdymą, didinti skaidrumą ir gerinti biudžeto nuspėjamumą, įgyvendinimą ir kontrolę; pabrėžia viešųjų finansų parlamentinės priežiūros svarbą; primygtinai prabrėžia, kad reikia tobulinti tarptautinius apskaitos standartus siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimo ir išsisukinėjimo nuo mokesčių praktikai, taip pat reikalauti, kad tarptautinės įmonės parengtų finansines ataskaitas atskirai pagal šalis;

71.   palankiai vertina tai, kad griežtėja Europos investicijų banko (EIB) vykdoma politika lengvatinių mokesčių zonų klausimais; ragina ES, valstybes nares ir EIB imtis pirmaujančio vaidmens ir siekti, kad investavimas pasinaudojant mokesčių rojumi taptų ne toks patrauklus, t.y. patikslinti viešųjų pirkimų ir viešųjų lėšų skyrimo taisykles, kuriomis bet kuriai bendrovei, bankui ar kitai institucijai, registruotai mokesčių rojuje, būtų draudžiama gauti pelną iš viešųjų lėšų; prašo, kad EIB, remdamasis savo sugriežtintomis gairėmis, išanalizuotų, ar įmonės ir finansiniai tarpininkai turėtų pateikti savo veiklos ataskaitas atskirose šalyse;

72.   atkreipia dėmesį į tai, kad EIB deda pastangas užtikrinti, kad savo garantijas ir investicijas teiktų ne per mokesčių lengvatų zonas; prašo EIB imtis būtinų papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad tai nebūtų daroma netiesiogiai; prašo EIB informuoti apie savo politikos lengvatinių mokesčių zonų klausimu įgyvendinimą; skatina EIB, nustatant sąlygas ar jų laikymosi kriterijus, būti itin budrų ir siekti, kad būtų atsižvelgta į ES politikos tikslus, taip pat į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) „tinkamo darbo“ apibrėžtį siekiant užtikrinti kuo didesnę pagalbą, įtraukti vietos verslo įmones ir remti kovą su korupcija; mano, kad EIB savo įdarbinimo politikoje turėtų labiau atsižvelgti į patirtį aplinkos apsaugos ir vystymo srityse;

73.   pripažįsta, kad dabartinį EIB skolinimo išorės šalims veiklos programos ir bendradarbiavimo susitarimų tarpinį vertinimą, kuriame Europos Parlamentas dalyvauja kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, reikia užbaigti 2010 m. ir kad tai yra tinkama proga padidinti EIB vaidmenį vystomajame bendradarbiavime, užtikrinant, kad pirmenybė būtų teikiama tikslui iki įgyvendinti TVT; todėl mano, jog reikėtų, kad pirmenybė būtų teikiama projektams, skirtiems skurdui mažinti;

74.   apgailestauja dėl besivystančių šalių žemės ūkio finansavimo mažėjimo tendencijos nuo devintojo dešimtmečio ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad aprūpinimo maistu saugumas būtų Sąjungos vystymosi politikos prioritetai, ir atitinkamai padidinti paramą žemės ūkiui, ypač skirtam maisto produktų gamybai, ir kaimo plėtrai;

75.   mano, kad viena iš didžiausių besivystančių šalių ekonomikos vystymosi kliūčių yra ribotos potencialių verslininkų galimybės gauti paskolas ir mikrokreditus; be to, pabrėžia, kad daugeliu atvejų nesuteikiamos paskolų garantijos; todėl ragina Komisiją ir EIB aktyviai kurti galimybių gauti paskolas ir mikrokreditus programas;

76.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti priemones, kuriomis siekiama palengvinti besivystančių šalių prieigą prie kreditų, įskaitant esminę daugiašalių plėtros bankų kapitalizaciją, ir sukurti sistemą, pagal kurią įvairių finansinių paslaugų teikėjams išduodant licencijas būtų atsižvelgiama į vietos gyventojų poreikius;

77.   ragina Komisiją rengiant naują pasiūlymą dėl sprendimo dėl EIB išorės skolinimo įgaliojimų visapusiškai atsižvelgti į šiame pranešime pateikiamas rekomendacijas po to, kai bus atliktas tarpinis vertinimas;

78.   paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, JT organizacijoms, TVF ir Pasaulio bankui, o taip pat TVF ir Pasaulio banko valdytojams iš valstybių narių ir Didžiojo dvidešimtuko šalims.

(1) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (2) Tarybos išvados 9558/07, 2007 m. gegužės 15 d. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0102. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0029. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0028. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0185. (7) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 396. (8) Byla C-155/07 Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą; OL C 327, 2008 12 20, p. 2. (9) OL L 140, 2009 6 5, p. 63.

2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ECB 2008 m. metinės ataskaitos (2009/2090(INI))

P7_TA(2010)0090 A7-0010/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) 2008 m. metinę ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 113 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į prie sutarties pridedamo Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 15 straipsnį,

–   atsižvelgdamas Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės trečiuoju Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapu(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. spalio 7 d. komunikatą „2009 m. metinis pranešimas apie euro zoną“ (COM(2009)0527) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2009)1313/2), pridedamą prie minėtojo komunikato,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. rugsėjo mėn. pateiktą tarpinę ekonominę prognozę,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. rugsėjo 23 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo (COM(2009)0499),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. rugsėjo 23 d. pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos centriniam bankui pavedamos konkrečios užduotys, susijusios su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (COM(2009)0500),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0010/2010),

A.   kadangi finansų ir ekonomikos krizė sukėlė didžiausią ekonomikos nuosmukį pasaulyje nuo 20-ojo amžiaus ketvirtojo dešimtmečio ir jos pasekmės dar kelerius metus turės didelį poveikį valstybių ekonomikai ir socialinei sistemai,

B.   kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės 2008 m. euro zonos realusis BVP padidėjo tik 0,7 proc. ir manoma, kad 2009 m. BVP labai sumažėjo,

C.   kadangi 2008 m. metinės infliacijos vidurkis buvo 3,3 proc., o aukščiausią 4,0 proc. lygį infliacija pasiekė 2008 m. vasarą, ir tai didžiausias įregistruotas lygis įvedus eurą, ir kadangi 2009 m. vasarą infliacijos lygis sumažėjo iki neigiamo dydžio,

D.   kadangi bendras euro zonos valstybinio sektoriaus deficito vidurkis padidėjo nuo 0,6 proc. BVP 2007 m. iki 1,9 proc. 2008 m., o iki 2009 m. spalio mėn. vidurio dvidešimtyje valstybių narių buvo vykdomos perviršinio deficito procedūros,

E.   kadangi valstybinės skolos vidurkis euro zonoje padidėjo nuo 66,2 proc. BVP 2007 m. pabaigoje iki 69,6 proc. 2008 m. pabaigoje ir kadangi manoma, kad ateinančiais metais jis dar didės,

F.   kadangi 2008 m. euro ir JAV dolerio keitimo kursas buvo labai nepastovus ir kito nuo liepos mėn., kai keitimo kursas buvo 1,60 JAV dolerio už eurą, iki spalio mėn., kai keitimo kursas buvo 1,25 JAV dolerio už eurą, o vėliau keitimo kursas padidėjo ir 2009 m. spalio mėn. buvo 1,50 JAV dolerio už eurą,

G.   kadangi pirmą 2008 m. pusmetį ECB nekeitė palūkanų normų, o 2008 m. liepos mėn. jas pakėlė 25 baziniais punktais iki 4,25 proc. ir paskutinį 2008 m. ketvirtį palaipsniui jas sumažino iki 2,5 proc., o 2009 m. – iki 1 proc.,

H.   kadangi ECB, reaguodamas į finansų krizę, labai padidino euro zonos bankams teikiamas likvidžias lėšas ir ėmėsi daugybės kitų nestandartinių priemonių siekdamas pagerinti pablogėjusią pinigų rinkų veiklą, kadangi panašios likvidumą didinančios priemonės suteiktos tik kai kurioms euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms,

Įžanga

1.   sveikina Slovakiją, tapusią euro zonos nare, ir atkreipia dėmesį į sėkmingą jos prisijungimą;

2.   pažymi, kad norint tapti euro zonos nare visų pirma reikia būti Europos Sąjungos nare;

3.   palankiai vertina tai, kad pagal Lisabonos sutartį ECB suteikiamas ES institucijos statusas; mano, kad dėl to padidėja Europos Parlamento, kaip pagrindinės institucijos, per kurią ECB yra atskaitingas Europos piliečiams, atsakomybė;

ECB atsakas į finansų krizę

4.   pažymi, kad 2008 m. – tai metai, per kuriuos dėl sunkios ekonomikos ir finansų krizės ir jos didelio masto padarinių ECB turėjo priimti keletą sunkiausių sprendimų nuo savo veiklos pradžios;

5.   pažymi, kad ECB, taip pat ir TVF ir kitų tarptautinių institucijų ekonominėse prognozėse nebuvo numatytas didelis 2008 m. nuosmukio mastas;

6.   pažymi, kad ECB toliau vykdė atsakomuosius veiksmus finansų krizei įveikti ir padėjo valstybėms narėms užtikrindamas ir didindamas likvidžių lėšų kredito įstaigoms teikimą; rekomenduoja, kad ECB užtikrintų tokį likvidžių lėšų teikimą ir už euro zonos ribų siekiant padėti toms valstybėms narėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės;

7.   yra nusivylęs, kad kai kurie komerciniai bankai atitinkamai nesumažino savo klientams palūkanų normų, ir ši tendencija vyravo būtent tada, kai ECB palūkanų normos pasiekė žemiausią lygį;

8.   džiaugiasi, kad ECB vadovavosi platesne nei įprastai pinigų politikos koncepcija ir ėmėsi daug ypatingų priemonių, pvz., teikdamas likvidžias lėšas atsižvelgė į realią paklausą ar likvidžias lėšas teikė ilgesniam laikotarpiui;

9.   pažymi, kad ECB nesumažino palūkanų normų taip radikaliai kaip kiti centriniai bankai, pvz., JAV federalinis atsargų bankas ir Anglijos bankas Jungtinėje Karalystėje, ir taip radikaliai, kaip to tuo metu tikėjosi daugybė ekonomikos apžvalgininkų;

10.   yra nusivylęs dėl to, kad papildomos likvidžios lėšos, kurias skyrė ECB, nepadėjo pakankamai palengvinti kreditų krizės pramonės sektoriuje, kurią visų pirma patyrė mažosios ir vidutinės įmonės, o jomis pasinaudojo kai kurie bankai tam, kad pagerintų savo maržas ir padengtų nuostolius;

11.   apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nepaisė ECB patarimo paramos bankams programas suderinti su bendrai Europos lygmeniu nustatytomis sąlygomis, susijusiomis su dividendų ir premijų mokėjimu, parama ekonominei veiklai, ypač MVĮ, taip pat su veikla mokesčių lengvatų zonose;

12.   pritaria ECB, kad didėjantis finansinių priemonių sudėtingumas, taip pat tam tikra finansų institucijų skaidrumo stoka, netinkama reguliavimo institucijų priežiūra ir finansų rinkos reguliavimo spragos prisidėjo prie didėjančios sisteminės rizikos; be to, mano, kad šios priežastys taip pat prisidėjo prie vis didėjančio visuomenės nepasitikėjimo finansų institucijomis;

13.   ragina ECB pateikti nuomonę dėl kliringo namų, visų pirma kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams, įsteigimo euro zonoje;

14.   atkreipia ECB dėmesį į spekuliacinių burbulų susidarymo iš naujo grėsmę, ypač prekių rinkoje; ragina nedelsiant įspėti apie tai vyriausybes;

15.   pritaria ECB nuomonei, kad iš finansų krizės būtina pasimokyti, visų pirma to, kad finansų sistemoje reikia pagerinti rizikos ir likvidumo valdymą ir padidinti finansų rinkų ir institucijų skaidrumą siekiant, kad panaši krizė nepasikartotų; primena, kad ateityje norint išvengti finansų krizės reikia spręsti pasaulinio pusiausvyros sutrikimo problemą, susijusią su euro kurso svyravimu trečiųjų šalių valiutų, pvz., JAV dolerio ir ženminbi juanio, atžvilgiu;

16.   pritaria veiksmams, kurių ėmėsi ECB siekdamas pateikti išsamų pasiūlymą dėl jo vykdomos švelnesnės pinigų politikos nutraukimo strategijos, kuri prireikus turi būti įgyvendinta; nurodo, kad šiuo atveju labai svarbu, kad valstybės narės derintų laiką ir koordinuotų politiką; taigi palankiai vertina tai, kad dauguma šių priemonių bus savaime nustota taikyti, jei ekonominė padėtis nuolat gerės;

17.   pataria, kad didinant palūkanų normas visų veiksmų turėtų būti imamasi labai apdairiai siekiant nepakenkti ekonomikos augimui ateityje;

18.   nurodo, kad valstybės narės turėtų toliau taikyti fiskalines skatinamąsias priemones tam, kad išsaugotų darbo vietas, skatintų investicijas ir augimą, ir kad turėtų atšaukti šias priemones vėl prasidėjus tvariam augimui, nes tada jos turėtų imtis spręsti itin didelio valstybės deficito problemą;

Ekonomikos ir piniginis stabilumas

19.   pritaria ECB susirūpinimui dėl euro zonos narių ekonominių sistemų skirtumų ir dėl skirtingo krizės poveikio įvairiose šalyse, ypač tose, kuriose jau būta struktūrinių problemų, didelių vienam gaminiui tenkančių darbo sąnaudų, einamųjų sąskaitų deficito ir skolų;

20.   ragina euro zonos valstybes nares atsižvelgti į tai, jog norint, kad iš tiesų gyvuotų Ekonominė ir pinigų sąjunga, narystė euro zonoje negali būti savitikslė, ir pabrėžia, jog reikia vykdyti struktūrines reformas; be to, mano, kad nesiimant minėtųjų reformų galėtų nukentėti Stabilumo ir augimo pakto patikimumas ir tvarumas;

Valdymas ir sprendimų priėmimas

21.   atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpiu, kuriam būdingas didelis valiutos kurso nepastovumas, euro vertė išaugo, ypač palyginus su JAV doleriu ir ženminbi juaniu, ir išreiškia susirūpinimą dėl to, kad tai gali turėti neigiamos įtakos konkurencingumui euro zonoje;

22.   rekomenduoja, kad ECB, siekdamas užtikrinti savo teisėtumą ir nuspėjamumą, didintų savo veiklos skaidrumą ir ypač skelbtų Valdančiosios tarybos susirinkimų protokolus, kaip tai daro JAV federalinė atsargų sistema, Anglijos bankas ir Japonijos bankas; mano, kad minėtojo skaidrumo taip pat reikėtų atsižvelgiant į vidaus modelius, taikomus vertinant nelikvidų įkeistą turtą, taip pat vertinant tam tikrus vertybinius popierius, naudojamus kaip užstatą;

23.   pakartoja, jog pritaria tam, kad kas ketvirtį būtų rengiamas Parlamento ir ECB dialogas pinigų politikos klausimais; mano, kad dialogas – svarbi ECB veiklos priežiūros ir viešą jo atskaitomybę bei skaidrumą užtikrinti padedanti priemonė;

24.   atkreipia dėmesį į ECB nepriklausomumą, prie kurio prisideda vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūrą; mano, kad šis nepriklausomumas galėtų tik padidėti naudojantis nauju teisiniu statusu, kuris ECB suteikiamas pagal Lisabonos sutartį, ir esamu ECB statutu, pagal kurį dėl Tarybos siūlomų kandidatų balsuojama ir pritariama Europos Parlamente;

25.   įsipareigoja Parlamente įsteigti iš išorės ekspertų sudarytą atrankos komisiją, kuri 2010 m. galėtų atrinkti keletą kandidatų į vykdomosios valdybos narius; pažymi, kad atrinkti asmenys dalyvautų Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto klausyme ir šitaip Europos Parlamentas atliktų savo konsultaciniam vaidmenį vertinant kandidatus; po to Europos Parlamentas plenariniame posėdyje priimtų rezoliuciją, kuri būtų perduota Tarybai prieš jai rengiant savo rekomendacijas valstybių narių vyriausybėms;

26.   mano, jog krizė atskleidė, kad rinkos linkusios patirti sisteminę riziką; pritaria pasiūlymui įsteigti Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV), kuri iš anksto įspės apie būsimą riziką ir pusiausvyros sutrikimą finansų rinkose; pažymi, kad ESRV turėtų nedelsdama ir tinkamai reaguoti į nustatytą sisteminę riziką; pažymi, kad siekiant užtikrinti veiksmingą Europos sisteminės rizikos valdybos veiklą būtina kokybinė sąvokos „sisteminė rizika“ apibrėžtis; todėl ragina ECB nustatyti aiškius modelius ir apibrėžtis ir apskritai visapusiškai remti veiksmingą Europos sisteminės rizikos valdybos veiklą; be to, mano, kad dėl bet kokių naujų ECB pavestų užduočių, susijusių su Europos sisteminės rizikos valdyba, neturėtų būti kaip nors pažeidžiama ECB nepriklausomybė;

27.   atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka Euro grupė užtikrinant glaudesnį koordinavimą euro zonos ekonominės politikos srityje; taigi palankiai vertina tai, kad pagal Lisabonos sutartį Euro grupei suteikiamas juridinio asmens statusas; be to, rekomenduoja, kad ECB ir toliau visapusiškai dalyvautų neoficialiuose Euro grupės narių susitikimuose;

Euro išorės dimensija

28.   džiaugiasi tuo, kad euras prisidėjo prie didesnio tarpvalstybinio finansinių paslaugų teikimo euro zonoje, taip pat ir prie labai integruotos pinigų rinkos;

29.   pažymi, kad euro, kaip tarptautinės valiutos, statusas ir toliau stiprėja ir 2008 m. pabaigoje eurais buvo laikoma 26,5 proc. pasaulio valiutos rezervų;

30.   mano, kad dėl stiprėjančio tarptautinio euro statuso pasauliniu lygmeniu bus įgyta pranašumų ir didesnė atsakomybė; mano, kad šitai toliau skatins euro zonai nepriklausančias valstybes nares siekti tapti euro zonos narėmis;

31.   mano, kad Parlamentas turėtų bendradarbiauti su ECB ir kitomis ES institucijomis siekiant toliau stiprinti euro zonos vaidmenį pasaulinėje pinigų ir finansų arenoje;

32.   mano, kad Europos Sąjunga, reikšdama nuomonę apie tarptautinės pinigų sistemos ateitį, turėtų vadovautis procesu, dėl kurio tapo įmanoma įvesti eurą;

33.   mano, kad ECB, centriniai atskirų valstybių bankai ir Valdančioji taryba turi pripažinti ir gerbti socialinę atsakomybę jų darbuotojų ir visuomenės atžvilgiu ir itin atsižvelgti į memorandumą dėl socialinių aspektų, kurį parengė nuolatinis europinių centrinių bankų profesinių sąjungų komitetas;

o
o   o

34.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Euro grupei ir Europos centriniam bankui.

(1) OL C 138, 1998 5 4, p. 177.