Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591) ir į įvairius prie šio komunikato pridedamus darbo dokumentus,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. paskelbtas galutines Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės rekomendacijas(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl geriau veikiančios Europos maisto tiekimo grandinės(4),

–  atsižvelgdamas į specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisės į maistą klausimais pranešimą „Žemės ūkio verslas ir teisė į maistą“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0225/2010),

A.  kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo,

B.  kadangi, nors maisto produktų kainos nuo 1996 m. kilo 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos pakilo tik 2,1 proc., tuo tarpu eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc., ir iš to matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinė veikia netinkamai,

C.  kadangi Komisijos komunikate pripažįstama, kad „dėl visų šių pokyčių kilo didelių sunkumų žemės ūkio produktų gamintojams, dėl to nukenčia ir vartotojai“(5),

D.  kadangi kainos galutiniams vartotojams apskritai liko tokios pat ar net padidėjo nepaisant to, kad 2008 m. pagrindinių žemės ūkio prekių kainos smarkiai sumažėjo,

E.  kadangi darnūs prekybos santykiai ne tik pagerintų maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą, bet būtų naudingi ir ūkininkams,

F.  kadangi dėl mūsų dienomis plintančios nesąžiningos prekybos praktikos ūkininkams sunku investuoti ir taikyti naujoves (ypač aplinkai nekenkiančių technologijų, klimato kaitos švelninimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse, nors reikalaujama, kad ūkininkai laikytųsi aukštų aplinkos apsaugos standartų, ir šie reikalavimai bus toliau griežtinami vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m.),

G.  kadangi 25-iose ES valstybėse narėse žemės ūkio pridėtinės vertės dalis, kurią sukuria maisto tiekimo grandinė, krito nuo 31 proc. (1995 m.) iki 24 proc. (2005 m.) ir kadangi preliminarūs ateinančių metų duomenys rodo, kad grąžos ūkininkams dalis toliau mažės, nors perdirbėjų, didmenininkų ir (arba) mažmenininkų ir maisto produktų tiekimo grandinei nepriklausančių ekonominės veiklos vykdytojų pelnai nuolat didės,

H.  kadangi 2009 m. vidutinis ūkininkų pajamos 27-iose ES valstybėse narėse sumažėjo daugiau negu 12 proc., o tai reiškia, kad ūkininkai iš savo darbo nebegali gauti teisingų pajamų, ir kadangi, nepaisant to, siekiant pagal CAP nustatytų tikslų ūkininkai ir žemės ūkio maisto produktų sektorius ir toliau turi gaminti labai aukštus kokybės reikalavimus atitinkančius maisto produktus prieinamomis vartotojams kainomis,

I.  kadangi maisto tiekimo grandinėje dalyvauja ūkininkai, ūkininkų kooperatyvai ir gamintojų organizacijos, maisto perdirbimo įmonės, didmenininkai, mažmenininkai, stambių prekybos centrų tinklai, viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, tiesiogiai iš natūrinių ūkių ir privačių gamintojų tiekiančios įmonės ir vartotojai, taip pat maisto produktų tiekimo grandinei nepriklausantys ekonominės veiklos vykdytojai, pvz., ryšių ir reklamos įmonės, transporto ir logistinių paslaugų, energetikos ir komunalinių paslaugų, pakavimo, techninių išteklių, priedų, technologijų ir konsultacinių paslaugų teikėjai; kadangi norint pagerinti visos grandinės tvarumą būtina atsižvelgti į šią sudėtingą sistemą ir didelę jos įvairovę,

J.  kadangi Komisijos komunikate įvardyta rimtų problemų, pvz., piktnaudžiavimas dominuojančia pirkėjo įtaka, nesąžiningas sutarčių sudarymas (įskaitant pavėluotus mokėjimus), vienašališki sutarčių sąlygų pakeitimai, išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga pradėti derybas, prieigos prie rinkos ribojimas, nepakankamas informavimas apie kainodarą ir pelno maržų „išbarstymas“ visoje maisto tiekimo grandinėje, kuris glaudžiai siejamas su didesne sąnaudų koncentracija ir didmenos bei mažmenos sektoriais,

K.  kadangi 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate rekomenduojama skatinti ir sudaryti geras sąlygas žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimui ir konsolidavimui vykdyti skatinant kurti savanoriškas žemės ūkio produktų gamintojų organizacijas,

L.  kadangi dėl globalizacijos ir koncentracijos proceso, ypač mažmeninės prekybos lygmenyje, skirtingų maisto produktų grandinės dalyvių padėtis tapo labai nelygi ir šiandien tik nedaug labai galingų mažmenininkų tiesiogiai ar netiesiogiai derasi su 13,4 milijonais ūkininkų ir su 310 000 žemės ūkio pramonės įmonių visoje Sąjungoje,

M.  kadangi dėl pernelyg didelės koncentracijos nukenčia gaminių įvairovė, kultūros paveldas, prarandama mažmeninės prekybos vietos ir darbo vietos bei pragyvenimo šaltiniai,

N.  kadangi Komisija tvirtina, kad sutartinių santykių problemos, kurias lemia nevienoda derybinė galia, neigiamai veikia maisto produktų tiekimo grandinės konkurencingumą, kadangi efektyviai dirbantys mažesni proceso dalyviai gali būti priversti tenkintis mažesniu pelningumu, o dėl to būtų ribojamos jų galimybės ir paskatos investuoti į produktų kokybės gerinimą ir diegti naujoves gamybos procesuose,

O.  kadangi maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujama laisvai ir gamintojų (organizacijų), perdirbėjų, prekybininkų ir mažmenininkų derybų dėl kainų rezultatai dažnai priklauso nuo kainų pokyčių pasaulio rinkoje,

P.  kadangi dėl labai didelių ūkininkų ir mažmenininkų skaičiaus ir jų ekonominės galios skirtumų aiškiai matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinėje trūksta pusiausvyros; kadangi norint pasiekti skaičiaus pusiausvyrą būtina skatinti ūkininkų ekonominių organizacijų vystymąsi ir kadangi kooperatyvai labai svarbūs, nes jiems esant didėja ūkininkų įtaka ir stiprėja jų derybiniai pajėgumai,

Q.  kadangi Europos Sąjunga integruota į pasaulio prekybą ir susijusi su ja sutarties įsipareigojimais,

R.  kadangi Europos Sąjunga importuoja ir eksportuoja daugiausia žemės ūkio produktų pasaulyje ir 2008 m. ES žemės ūkio produktų importas padidėjo maždaug 10 proc. iki 98 600 milijonų eurų, o eksportas padidėjo beveik 11 proc. iki 75 200 milijonų eurų,

S.  kadangi Europos Sąjunga pagal savo paramos vystymuisi politiką jau dabar daro daug nuolaidų ir kadangi dvišaliai susitarimai neturi būti sudaromi vienašališkai ir pakenkiant Europos žemės ūkiui,

1.  teigiamai vertina 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591), kadangi jame pripažįstama, kad veiklos vykdytojų derybinė galia labai skiriasi, tačiau mano, jog šiame komunikate siūlomų priemonių nepakanka siekiant kovoti su minėtomis problemomis;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant spręsti nesąžiningo pelno paskirstymo maisto tiekimo grandinėje problemą, ypač atsižvelgiant į siekį užtikrinti ūkininkams adekvačias pajamas; pripažįsta, kad norint skatinti tvarias gamybos, vykdomos laikantis etikos principų, sistemas, reikia atlyginti ūkininkams už jų investicijas į šias sritis ir jose įvykdytus įsipareigojimus; pabrėžia, kad vietoj galios santykių turi atsirasti bendradarbiavimo ryšiai;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad Romos sutartyse numatyti su žemės ūkiu susiję tikslai jau įgyvendinti (didesnis produktyvumas, tinkamas maisto produktų tiekimas, priimtinos kainos vartotojams, rinkų stabilizavimas), išskyrus tikslą užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas; taigi ragina Komisiją į tai tinkamai atsižvelgti rengiant visus biudžeto pasiūlymus;

4.  pripažįsta, kad stabilus, saugus ir pelningas gamybos sektorius yra esminis maisto tiekimo grandinės veiksnys; vis dėlto pabrėžia, kad maisto tiekimo grandinę sudaro keletas dalyvių – ūkininkai, perdirbėjai, gamintojai, tiekėjai ir mažmenininkai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jie visi kuria pridėtinę vertę ir visiems reikia užtikrinti tam tikrą saugumą;

Kainų skaidrumas

5.  ragina Komisiją patobulinti Europos maisto kainų stebėsenos priemonę siekiant padaryti ją vartotojams patogią naudoti sukūrus daugiakalbę sąsają, kuri apimtų daugiau maisto produktų ir leistų geriau palyginti kainas kiekviename maisto produktų tiekimo grandinės etape valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, kad vartotojams ir ūkininkams būtų užtikrintas didesnis maisto produktų kainodaros skaidrumas;

6.  apgailestauja dėl Europos Komisijos nenoro atlikti pelno maržų paskirstymo maisto produktų tiekimo grandinėse tyrimą kaip numatyta pagal 2009 m. biudžeto procedūrą;

7.  pažymi, kad žemės ūkio įmonių ir maisto tiekimo grandinėje dalyvaujančių tiekėjų ir vartotojų pramonės subjektų nelygybė verslo skaidrumo srityje gali turėti neigiamos įtakos ūkininkų ir gamintojų grupių derybinei pozicijai;

8.  ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti bandomąjį Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centro, kuriam Parlamentas ir Taryba 2010 m. biudžete numatė skirti 1,5 mln. EUR asignavimų, įsteigimo projektą (papildant šią priemonę duomenimis apie kainas, maržas ir apimtis);

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tęsiamą aukšto lygio grupės maisto produktų platinimo grandinės klausimams nagrinėti, kaip nuolatinio diskusijų forumo, veikla, nes akivaizdu, jog ši grupė yra svarbi priemonė nustatant problemas, rengiant rekomendacijas ir priimant strategijas, kurias taikant siekiama spręsti šiuo metu itin dažną pusiausvyros trūkumo problemą;

10.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl privalomos kasmetinės pirmaujančių prekybininkų, perdirbėjų, didmenininkų ir mažmenininkų atskaitomybės apie jų užimamą rinkos dalį (įskaitant duomenis apie platintojo prekės ženklą) nustatymo siekiant gauti informacijos apie pagrindinius maisto produktus ir kasmėnesinę jų pardavimų apimtį bei sudaryti visiems rinkos partneriams sąlygas numatyti paklausos, pasiūlos ir kainų pokyčių tendencijas maisto tiekimo grandinėje;

11.  pažymi, kad kai kuriose šalyse maisto perdirbimo pramonei tenka didžiausios maržos maisto tiekimo grandinėje, tai patvirtino ir Komisija; taigi ragina ypač stebėti maisto perdirbimo pramonę ir atlikti su ja susijusius tyrimus siekiant užtikrinti kainų skaidrumą;

12.  mano, kad būtina gerinti rinkos skaidrumą ir vartotojams teikiamos informacijos kokybę, kaip būtiną sąlygą siekiant atkreipti dėmesį į produktų kilmę ir užtikrinti tiek maisto produktų, tiek žemės ūkio produktų, tiek žemės ūkio maisto produktų įvairovę, kuri atspindėtų daugelio šalių ir regionų istoriją ir kultūrą ir skirtingą kiekvienos valstybės narės žemės ūkio pobūdį;

13.  ragina Komisiją atlikti patobulintos privačių kokybės ir platintojų ženklų teisinės sistemos teikiamos naudos poveikio vertinimą siekiant, kad šių ženklų neatsirastų per daug ir kad vartotojams būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, taip pat, kad gamintojai turėtų daugiau galimybių patekti į rinką;

14.  pabrėžia, jog būtina skatinti ir didinti Europos žemės ūkio maisto produktų gamybos pridėtinę vertę ir pradėti informacines kampanijas, skirtas informuoti vartotojus apie ūkininkų ir pramonės pastangas užtikrinant aplinkos apsaugą, maisto saugą ir gyvūnų gerovę;

Konkurencija

15.  ragina nacionalines ir Europos konkurencijos tarnybas ir kitas su gamyba ir prekyba susijusias reguliavimo institucijas aktyviai kovoti su žemės ūkio produktų versle dirbančių prekybininkų, tiekimo įmonių, perdirbėjų ir maisto tiekimo grandinėje veiklą vykdančių mažmenininkų dominavimu rinkoje; ragina šias tarnybas imtis veiksmų prieš visų rinkos dalyvių piktnaudžiavimą pirkėjo įtaka, dėl kurio ūkininkai stumiami į nepatogią derybinę padėtį;

16.  ragina Komisiją naujai susieti konkurencijos taisykles su BŽŪP siekiant ūkininkams ir jų tarpšakinėms organizacijoms suteikti priemones, kurios padėtų pagerinti jų derybinę poziciją;

17.  ragina Komisiją ištirti, kokios yra vieno mažmenininko arba nedidelio skaičiaus mažmenininkų plataus masto įsiskverbimo į rinką pasekmės konkrečioje valstybėje narėje; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti korekcines priemones, siekiant naudos gamintojams ir vartotojams, jei nustatoma, kad mažmeninei veiklai arba rinkos daliai daromas antikonkurencinis poveikis;

18.  ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos pateikti Parlamentui ataskaitą, į kurią būtų įtraukta duomenų apie piktnaudžiavimą pirkėjo įtaka ES, nekonkurencingą elgseną, nesąžiningą sutarčių sudarymo praktiką visoje maisto tiekimo grandinėje pradedant sąnaudų sektoriumi ir baigiant vartotoju ir pasiūlytos reaguoti tinkamos priemonės;

19.  ragina valstybes nares prireikus išplėsti savo nacionalinių konkurencijos institucijų veiklos sritį sukuriant nesudėtingas įrodymų, susijusių su nesąžiningos sutartinės praktikos lemiamais konkurencijos iškraipymais, rinkimo priemones;

20.  mano, kad Sąjungos lygmeniu būtina uždrausti parduoti žemės ūkio produkciją už mažesnę negu supirkimo kainą;

21.  ragina Komisiją inicijuoti išsamų sektoriaus tyrimą, kuriame būtų išanalizuoti visi maisto tiekimo grandinės etapai, ir nustatyti, kokiu mastu sektoriuje piktnaudžiaujama pirkėjo galia; atkreipia dėmesį į 2009 m. sėkmingai atliktą konkurencijos farmacijos sektoriuje tyrimą;

22.  ragina Komisiją persvarstyti kriterijus, kuriais remiantis šiuo metu vertinama antikonkurencinė elgsena (Herfindahlio indeksas); šis indeksas naudingas vertinant monopolio riziką, tačiau remiantis juo neįmanoma teisingai įvertinti antikonkurencinės sąmokslo ar oligopolinio pobūdžio praktikos, su kuria, kaip spėjama, susiduriama bent dalyje stambaus masto mažmeninės prekybos sektoriaus;

23.  ragina Komisiją užtikrinti, kad maisto tiekimo grandinėje būtų tikslingiau taikomos konkurencijos taisyklės, ir apsvarstyti galimybę pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymų šiuo klausimu siekiant tiekimo sektoriuose, maisto perdirbimo pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriuose veiksmingai riboti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje ir stiprinti ūkininkų derybinę galią, kad jie galėtų imtis koordinuotų veiksmų prieš dominuojančius rinkos dalyvius padedant veiksmingoms gamintojų ir sektorių organizacijoms bei MVĮ;

24.  mano, kad reikia skubiai persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 dėl bendro rinkų organizavimo siekiant stiprinti minėtąsias organizacijas ir kad reikėtų papildyti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti į jį tvarios gamybos praktiką, kaip sąlygą, kuria remiantis būtų netaikomos SESV 101 straipsnio nuostatos;

25.  mano, kad ES lygmeniu bus būtina tam tikru mastu koordinuoti ir derinti nacionalines kovos su nesąžininga komercine praktika priemones;

26.  ragina Komisiją parengti įvairesnių teisės aktų, susijusių su geografiniu požiūriu itin savitais produktais, kuriems būdingos ypatingos specifinės vietinio ar regioninio pobūdžio savybės palyginti su standartiniais produktais;

27.  ragina Komisiją parengti priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų išsaugotos įvairios maistinės, aplinkosauginės ir su sveikata susijusios savybės, ir pasirūpinti, kad ši įvairovė būtų suderinama su tinkamomis kainomis; iš esmės konkurencija turėtų būti vystoma remiantis ir įvairiomis kokybės savybėmis, kurias turi būti įmanoma tinkamai įvertinti;

Piktnaudžiavimas pirkėjo įtaka ir nesąžiningas sutarčių sudarymas

28.  ragina Komisiją užtikrinti, kad remiantis ES konkurencijos įstatymu būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui pirkėjo įtaka maisto tiekimo grandinėje (nebūtų iškraipoma konkurencija), kuris dažnai reiškiasi vėluojant atsiskaityti su ūkininkais ar smulkiais perdirbėjais, keičiant pradines sutarties sąlygas, verčiant taikyti nuolaidas, perparduodant už nuostolingą kainą, reikalaujant tiekti prekes dideliais kiekiais ir nustatant nepagrįstus mokesčius už įtraukimą į prekybos sąrašą, taip pat ragina, prireikus, pateikti atitinkamų teisėkūros pasiūlymų;

29.  ypač prašo persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose atsiskaitymo už maisto produktus visoje maisto tiekimo grandinėje laikotarpį sutrumpinti iki daugiausiai 30 dienų, o atsiskaitymo už greitai gendančius žemės ūkio produktus laikotarpį sutrumpinti dar labiau (reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti išimtis gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams);

30.  ragina Komisiją pasiūlyti išplėsti Europos konkurencijos teisės taikymo sritį, kadangi šiuo metu jos taikymo sritis siaura, o daugiausia dėmesio skiriama vartotojų gerovei ir problemoms dėl žemų maisto prekių kainų;

31.  ragina Komisiją įvertinti, ar dėl atskirų platinimo tinklų nustatytų papildomų reikalavimų, kurie taikomi šalia taisyklių, numatytų pagal teisės aktus, ir kurie susiję su daržovių ir vaisių auginimo praktika bei pesticidų likučiais, gali būti sutrikdyta laisva prekyba ir nesąžiningais būdais stiprinama platintojų padėtis maisto tiekimo grandinėje;

32.  ragina parengti piktnaudžiavimo rinkoje atvejų, pvz., kai parduodama už savikainą mažesnėmis kainomis, o už pardavimą imamas komisinis mokestis, sąrašą, ir šią praktiką visiškai uždrausti ES; ragina viešai skelbti reikalavimų nesilaikančių bendrovių pavadinimus ir taikyti joms sankcijas;

33.  ragina Komisiją ištirti, kokiu mastu piktnaudžiavimas platintojo prekės ženklu (savo prekės ženklu) ir stambių prekybos tinklų taikoma prekybos susivienijimų praktika prisideda prie nesąžiningos konkurencijos ir ūkininkų spaudimo bei sistemingo gamintojo kainų mažinimo; pabrėžia, kad piktnaudžiavimas platintojo prekės ženklu daro neigiamą poveikį gamintojų (ypač smulkiųjų) pajėgumui diegti naujoves; ragina Komisiją imtis veiksmų šiuo klausimu, kad su ūkininkais ir gamintojų grupėmis nustatant kainas būtų elgiamasi sąžiningai;

34.  laikosi nuomonės, kad Komisijos rekomendacijose skatinti vertikalią maisto pramonės integraciją ne visada atspindima būtinybė keisti ūkininkų, platintojų ir maisto pramonės atstovų derybinės galios pusiausvyrą ir kad dėl šios priežasties šias strategijas reikėtų papildyti priemonėmis, atgrasančiomis nuo piktnaudžiavimo;

35.  įspėja, kad pirkėjų nustatytas rangovinis ūkininkavimas, vertikali integracija ir prekių pirkimas tam tikram laikotarpiui, kurie tampa vis svarbesni, gali susilpninti konkurenciją ir pakenkti ūkininkų derybinėms pozicijoms; taigi ragina Komisiją ištirti šios rūšies sutartinių sąlygų poveikį ir, jei reikia, imtis tinkamų priemonių;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sąžiningą sutarčių tarp visų maisto tiekimo grandinės dalyvių sudarymą, grindžiamą kartu su ūkininkų ir gamintojų organizacijomis, įskaitant sektoriaus ir tarpšakines organizacijas, suderėtomis sąlygomis, ir taip paskatinti tvarų ūkininkavimą ir užtikrinti aukščiausią produktų kokybę, sumažinti gamybos priemonių pirkimo kainas ir užtikrinti teisingas kainas bei sukurti lengvai prieinamą sistemą, skirtą apsisaugoti nuo pirkėjo padaromų sutarčių pažeidimų; mano, kad standartinės sutartys galėtų būti naudingomis priemonėmis, kurių taikymas turėtų būti privalomas kai kuriuose sektoriuose; remia valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi informavimo apie sutartinių santykių praktiką srityje bei pritaria, kad informacija būtų teikiama Komisijai;

37.  teigiamai vertina ir skatina maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmenų ir kitų arbitražo priemonių, skirtų užtikrinti sutarčių laikymąsi, steigimą; ragina Komisiją išnagrinėti patirtį šioje srityje siekiant įsteigti visos ES maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmeno pareigybę, kuriai tektų užduotis užtikrinti elgsenos kodeksų ir pažangiosios patirties įgyvendinimą ir sutarčių laikymąsi skirtingų valstybių narių veiklos vykdytojams vykdant prekybos operacijas;

38.  ragina Komisiją atskleisti nesąžiningą praktiką, susijusią su įtraukimo į sąrašą mokesčiais ir kitais patekimo į rinką mokesčiais ir ištirti šiuos mokesčius pagal konkurencijos įstatymus; ragina Komisiją pasiūlyti vienodas taisykles dėl įtraukimo į sąrašus mokesčių ir patekimo į rinką mokesčių naudojimo ir ypač imtis veiksmų prieš pernelyg didelius mokesčius, kurių reikalauja platintojai;

39.  mano, kad Komisija turėtų skatinti surengti didelio masto informavimo kampaniją Europos lygiu siekiant informuoti ūkininkus apie jų teises, piktnaudžiavimus, kurių aukomis jie gali tapti, ir jiems prieinamas pranešimo apie piktnaudžiavimo atvejus priemones;

Spekuliacija

40.  ragina Europos Sąjungą aktyviai siekti, kad būtų įsteigta nepriklausoma pasaulinė reguliavimo agentūra, kuri nustatytų pagrindinių prekių išankstinių sandorių ir pasirinkimo sandorių biržų veiklos taisykles ir įgyvendintų griežtas reguliavimo priemones, skirtas kovoti su visuotine spekuliacija pagrindinėmis maisto prekėmis;

41.  prašo, kad vis didėjant rinkos orientavimui būtų taikomos priemonės, skirtos priešintis rinkos nepastovumui, nes kai kurie maisto tiekimo grandinės dalyviai pasinaudoja šiuo reiškiniu, kai kitiems šis reiškinys akivaizdžiai padaro žalos; taigi ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus dėl priemonių, skirtų kainų nepastovumui pažaboti, siekiant sumažinti gamintojų pažeidžiamumą;

42.  ragina Komisiją stiprinti Europos pagrindinių prekių biržos institucijų kompetenciją, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijai pagrindinėmis maisto prekėmis, taip pat siekti įgyvendinti tinkamas ES priemones, skirtas užkirsti kelią spekuliacijai pagrindinėmis ne žemės ūkio prekėmis daryti poveikį žemės ūkio prekių pirkimo sandoriams;

43.  ragina Komisiją pagerinti žemės ūkio prekių išvestinių produktų rinkų priežiūrą ir bendrą skaidrumą ir taip pat padidinti prekybos ne biržoje skaidrumą atsižvelgiant į būsimą Finansinių priemonių rinkos direktyvos ir kitų svarbių teisės aktų persvarstymą;

Savireguliacija

44.  siekdamas stiprinti ūkininkų derybinę padėtį ragina Tarybą toliau skatinti savireguliacijos iniciatyvas ir galimybes steigti savitarpio pagalbos fondus, kad galima būtų spręsti ekonominės rizikos problemas, ypač remiant ekonomines ir gamintojų organizacijas, sektorių organizacijas ir ūkininkų kooperatyvus;

45.  ragina valstybes nares parengti geros komercinės praktikos maisto tiekimo grandinėje kodeksus, taip pat numatyti apskundimo priemones ir bausmes už nesąžiningą veiklą; Ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro, visoje ES taikytino kodekso siekiant iš naujo suderinti santykius maisto tiekimo grandinėje; taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos lygmens sistemos, pagal kurią specializuotos institucijos valstybėse narėse stebėtų santykius tarp dominuojančių prekybos centrų ir jų tiekėjų;

46.  mano, kad būtina skatinti geresnę skirtingų, grandinei priklausančių, tarpšakinių organizacijų integraciją ir savanoriškų standartinių sutarčių rengimą, sudarant galimybes valstybėms narėms, tam tikrais atvejais, ypač susijusiais su greitai gendančiomis prekėmis, reikalauti, kad šios sutartys būtų laikomos privalomomis;

Tvarios maisto sistemos, maisto kokybė

47.  apgailestauja, kad Komisija savo komunikate labiau nepabrėžia žemės ūkio svarbos maisto tiekimo ir maisto pramonės ekonominės vertės grandinėje; atkreipia dėmesį į žemų supirkimo kainų ir struktūrinio gamybos pertekliaus koreliaciją ir į jų neigiamą poveikį tvarumui, maisto kokybei, gyvūnų gerovei, žemės ūkio naujovėms ir užimtumui mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

48.  ragina Komisiją pasiūlyti priimti priemones, pagal kurias būtų remiamos ir skatinamos ūkininkų valdomos maisto tiekimo grandinės, trumpos maisto tiekimo grandinės ir ūkininkų turgūs, siekiant nustatyti tiesioginius ryšius su vartotojais ir sudaryti ūkininkams galimybes gauti teisingesnę galutinės pardavimo kainos dalį mažinant tarpininkų ir proceso pakopų skaičių;

49.  ragina Komisiją savo veikloje ypatingą dėmesį skirti padėčiai besivystančiose šalyse ir nekelti pavojaus savarankiškam apsirūpinimui maistu šiose trečiosiose šalyse;

50.  ragina Komisiją persvarstyti ES higienos standartus, susijusius su vietos ar nuotoline rinkodara ir produktų saugojimo trukme, decentralizuoti ir supaprastinti sertifikavimo ir kontrolės sistemas, taip pat skatinti tiesioginius gamintojo ir vartotojo ryšius bei trumpąsias maisto tiekimo grandines;

51.  patvirtina, kad svarbūs ir reikalingi griežti žemės ūkio produktų kokybės reglamentai; atsižvelgdamas į tai primena 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos, ir patvirtina, kad būtinai reikia, jog importuojami produktai atitiktų visus kokybės ir gamybos standartus, kad Europos produktai būtų saugomi nuo nesąžiningos konkurencijos;

52.  primena, kad ūkininkų pajamų pastovumas lemia jų pajėgumus investuoti į aplinkai nekenkiančias technologijas, kovos su klimato kaita priemones, atsinaujinančius energijos šaltinius ir aplinkos apsaugos priemones siekiant tvaraus žemės ūkio; taip pat primena, kad iš ūkininkų reikalaujama laikytis aukštų aplinkos apsaugos standartų;

53.  mano, kad būtina ir toliau racionalizuoti maisto tiekimo grandinę, siekiant sumažinti pervežant maisto produktus padaromą poveikį aplinkai („maisto produktų mylios“) ir skatinti vietos maisto produktų pardavimą;

54.  pabrėžia, kad investicijomis į ūkio produktų konservavimo ir pakavimo įrangą galima labai prisidėti prie to, kad būtų užtikrintos sąžiningos šių produktų kainos;

55.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti tvarią kaimo ekonomikos plėtrą skatinant perdirbti žemės ūkio produktus ūkiuose, taip pat skatinant ne žemės ūkio veiklą siekiant padidinti darbo vietų skaičių ir gauti papildomų pajamų;

56.  ragina Komisiją remti vietos ir regionines maisto produktų rinkodaros iniciatyvas ir be reikalo neapsunkinti jų reguliavimu ir biurokratizmu, nes šios iniciatyvos labai prisideda prie žemės ūkio įmonių kuriamos pridėtinės vertės;

Apsirūpinimas, viešasis maitinimas, maisto atliekos

57.  ragina Komisiją persvarstant ES standartus skirti reikiamą dėmesį ir vietose įsikūrusiems gamintojams, pvz., vykdantiems natūrinę gamybą;

58.  ragina Komisiją įvertinti galimus maitinimo paslaugų viešojo pirkimo taisyklių pakeitimus ir skatinti tvarų ūkininkavimą ir gyvūnų gerovę bei plėtoti sezoninių ir vietos maisto produktų tiekimą;

59.  mano, kad pagal viešuosius pirkimus, pvz., atsižvelgiant į specialių programų, susijusių su pieno produktais, vaisiais ir daržovėmis mokyklose, įgyvendinimą, turėtų būti užtikrinama prieiga smulkiems vietos gamintojams ir vietos gamintojų grupėms;

60.  mano, kad reikėtų imtis priemonių ir skatinti žemės ūkio rinkas, kurias tiesiogiai valdo ūkininkai, skatinti gamintojų prekybos taškų steigimą, kad šie gamintojai galėtų siūlyti savo produktus vartotojams tiesiogiai, taip pat pradėti taikyti programas, pagal kurias skatinama parduoti produktus vietos rinkose;

61.  ragina Komisiją pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai išanalizuoti didžiulį maisto eikvojimą maisto tiekimo grandinėje, kuris daugelyje valstybių narių sudaro iki 30 proc. pagaminto maisto, ir imtis veiksmų rengiant informacines kampanijas esminės maisto vertės klausimu;

62.  patvirtina, kad būtina plėtosi maisto programas, skirtas tiems ES piliečiams, kuriems jų reikia, pvz., labiausiai nepasiturintiems, vyresnio amžiaus asmenims ir jaunimui;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/food/files/high_level_group_2008/documents_hlg/final_recommendations_hlg_17_03_09_en.pdf. (2) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2009)0191. (3) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2008)0054. (4) Tarybos dokumentas 8099/10. (5) COM(2009)0591, įžanga.