Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(3),

–  atsižvelgdamas į visas nuo 2007 m. spalio 23 d. iki šiol priimtas savo rezoliucijas dėl pasiūlymų dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. (COM(2008)0421) ir 2009 m. liepos 28 d. (COM(2009)0394) Komisijos komunikatus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2007 m. ir 2008 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A7-0236/2010),

A.  kadangi, siekdama sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį nuo kolektyvinių atleidimų iš darbo nukentėjusiems darbuotojams ir parodyti savo solidarumą su šiais darbuotojais, be to, kad didina galimybes vėl juos įdarbinti, Europos Sąjunga sukūrė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (toliau – EGF), skirtą individualiems poreikiams pritaikytoms grąžinimo į darbo rinką programoms finansiškai remti; kadangi EGF skirta didžiausia metinė suma sudaro 500 mln. eurų ir formuojama iš likusios maržos pagal praėjusiųjų metų bendrųjų išlaidų viršutines ribas arba iš įsipareigojimų asignavimų, panaikintų per praėjusius dvejus biudžetinius metus, išskyrus su finansinės programos 1b išlaidų kategorija susijusius asignavimus, kadangi EGF buvo įsteigtas kaip lanksti, ypatinga vienkartinės paramos priemonė, skirta greičiau ir veiksmingiau reaguoti, kai reikia grąžinti į darbo rinką darbuotojus, kurie buvo atleisti iš darbo dėl pasaulio prekybos pokyčių,

B.  kadangi siekdama reaguoti į dėl ekonomikos ir finansų krizės padidėjusį nedarbą ir pasimokyti iš 2007 m. ir 2008 m. gautos patirties, Europos Sąjunga 2009 m. birželio mėnesį pakeitė EGF naudojimo taisykles; kadangi šie visoms iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms taikomi pakeitimai buvo susiję su EGF naudojimo srities išplėtimu, intervencijos kriterijų paaiškinimu ir lankstumo didinimu, ES bendro finansavimo dalies padidinimu ir laikotarpio, kuriuo valstybės narės gali naudoti ES finansinę pagalbą, prailginimu,

C.  kadangi pagal EGF nuo 2007 m. iki 2009 m. pirmo pusmečio pabaigos mobilizuotų asignavimų analizė atskleidžia, kad skirtos lėšos buvo naudojamos nepakankamai – iš teoriškai galimų panaudoti 1,5 mlrd. eurų pagal 8 valstybių narių pateiktas 18 paraiškų labai nedidelio skaičiaus sektoriuose (ypač tekstilės ir automobilių pramonės sektoriuose) 24 431 darbuotojo naudai mobilizuota tik 80 mln. eurų; kadangi šie trūkumai taip pat išryškėja atsižvelgiant į skirtumą tarp pradžioje skirtų ir galutinai panaudotų asignavimų kiekio – 24,8 mln. eurų (39,4 proc. mobilizuotų lėšų) iš 11 pirmųjų paraiškų vėliau grąžinta,

D.  kadangi, nors dar neįmanoma įvertinti EGF veikimo pagal persvarstytą reglamentą, nes sprendimai dėl paraiškų, pateiktų nuo 2009 m. gegužės mėnesio, dar nepriimti arba dar įgyvendinami, jau dabar pastebimas ženklus naudojimosi EGF padidėjimas, iš kurio matoma, jog padaryti pakeitimai buvo tinkami; kadangi tokiu būdu nuo 2009 m. gegužės iki 2010 m. balandžio pateiktų paraiškų skaičius padidėjo nuo 18 iki 46, prašomų lėšų skaičius – nuo 80 iki 197 milijonų eurų, paraiškas pateikusių valstybių narių skaičius – nuo 8 iki 18, darbuotojų, kuriems turi būti pagelbėta, skaičius beveik padvigubėjo (36 712 naujų darbuotojų) ir padidėjo atitinkamų ekonomikos sektorių įvairovė,

E.  kadangi, nors 9 valstybės narės dar nesinaudojo EGF, mobilizuotos sumos tebėra daug mažesnės už maksimalią metinę teoriškai galimą naudoti500 mln. eurų sumą, ir kadangi dauguma paraiškų susijusios su regionais, kurių BVP vienam gyventojui viršija Europos Sąjungos vidurkį ir kuriuose nedarbo lygis išlieka nedidelis; kadangi iš to galima daryti išvadą, jog, nors pradinio reglamento patobulinimai ir buvo esminiai, jie tebėra nedideli atsižvelgiant į pastaraisiais metais pastebimą kolektyvinių atleidimų iš darbo skaičiaus augimą,

F.  kadangi bendro finansavimo ribos padidinimas nuo 50 proc. iki 65 proc. atliekant 2009 m. persvarstymą galėtų būti vienas iš veiksnių, dėl kurių padidėjo paraiškų skaičius,

G.  kadangi mažas EGF naudojimas skurdžiausiuose ES regionuose susijęs su skirtingomis valstybių narių strategijomis ir su sunkumais aiškiai nustatant galimų paramos gavėjų statusą, kol sprendimas nepriimtas ES lygmeniu,

H.  kadangi, nepaisant 2008 m. liepos 17 d. bendro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimo, kuriame raginama kuo sparčiau ir veiksmingiau teikti EGF finansinę paramą, nuo kolektyvinio atleidimo iš darbo iki dienos, kurią iš EGF suteikiama parama prašymą pateikusiai valstybei narei, praeina maždaug 12–17 mėnesių, taip pat kadangi šis laikotarpis – viena iš priežasčių, dėl kurių skiriasi darbuotojų, kuriems prašoma EGF pagalbos, ir darbuotojų, kuriems pagelbėta, skaičiai,

I.  kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais projekte(5) EGF mobilizavimo procedūra pakeičiama labai nežymiai, trišales derybas paverčiant neprivalomomis, vadovaujantis įprasta praktika, taip pat kadangi šis pakeitimas nėra tokio pobūdžio, kad galėtų palengvinti ir pagreitinti procedūrą,

J.  kadangi, vadovaujantis Komisijos laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaita dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) veikimo(6), reikalavimas norint mobilizuoti EGF priimti specialų abiejų biudžeto valdymo institucijų sprendimą yra vienas iš procedūros vykdymą lėtinančių veiksnių; kadangi tai neturėtų kliudyti greitinti ir supaprastinti sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimą,

K.  kadangi dar nėra patikimų ir nuoseklių duomenų apie EGF įgyvendinimą po jo pakeitimų 2009 m., be to, tvirtai laikantis nuomonės, kad reikia nustatyti skaidrumo ir nuolatinės atskaitomybės prievolę,

L.  kadangi visi nuo 2007 m. iki 2010 m. balandžio mėnesio priimti 27 sprendimai buvo teigiami ir leidžiamų skirti lėšų dydžiu atitiko Komisijos pasiūlymus,

M.  kadangi globalizacijos reiškinys ir ekonominės krizės poveikis užimtumui bus juntamas ir po 2013 m. ir gali būti, kad dėlto paraiškų skaičiaus didėjimo tendencijos ateinančiais metais stiprės; tačiau kadangi fondo tikslais negalima atsverti novatoriškumo stygiaus,

1.  laikosi nuomonės, kad EGF, kaip Europos Sąjungos socialinės politikos priemonės, pridėtinė vertė – jo pastebima, specifinė, tikslinė ir laikina finansinė parama, teikiama individualiems poreikiams pritaikytoms darbuotojų, kurie nukentėjo dėl kolektyvinių atleidimų iš darbo sunkią ekonominę ir socialinę krizę patiriančiuose sektoriuose ar regionuose, perkvalifikavimo ir grąžinimo į darbo rinką programoms;

2.  mano, kad paraiškų dėl EGF finansavimo skaičiaus didėjimas bei EGF mobilizavimo ir įgyvendinimo procedūros taikymo sunkumai verčia kuo skubiau patobulinti nuostatas dėl fondo procedūrų ir biudžeto; pabrėžia, kad Komisija turėtų pagerinti informacijos teikimą apie EGF ir jo matomumą valstybėse narėse ir tarp galimų fondo lėšų gavėjų; taigi prašo Komisijos savo laikotarpio vidurio įvertinimą pateikti anksčiau – 2011 m. birželio 30 d., taip pat kartu pateikti pasiūlymą persvarstyti EGF reglamentą, siekiant sumažinti akivaizdžiausius fondo trūkumus iki dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) pabaigos;

3.  ragina Komisiją, kad ji, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą, skiriamas lėšas įvertintų šių kokybinių aspektų atžvilgiu:

4.  ragina Komisiją, kad ji, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą, skiriamas lėšas įvertintų biudžeto požiūriu ir aptartų savo išvadas ypač atsižvelgdama į:

5.  mano, kad persvarstant reglamentą derėtų atsižvelgti į EGF veikimo įvertinimo rezultatus ir į įgytą patirtį, taip pat nustatyti priemones, kurios padėtų gerokai sutrumpinti EGF mobilizavimo procedūros trukmę;

6.  ragina Komisiją pasiūlyti EGF reglamento priedą, pagal kurį valstybės narės turėtų pareigą remti darbuotojų asociacijos dalyvavimą jį įgyvendinant; ragina Komisiją surengti patirties ir pažangiosios patirties mainus, darbuotojų dalyvavimo įgyvendinant EGF tema, taigi nagrinėjant jau pradėtas ir naujas bylas darbuotojai galėtų pasiremti patirtimi, gauta iš ankstesnių bylų;

7.  pabrėžia, kad laikas, kurio reikia EGF mobilizavimui, galėtų būti sutrumpintas perpus, jei būtų parengtos ir patvirtintos šios priemonės:

8.  ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti gairių rinkinį, skirtą EGF finansavimo paraiškų rengimui ir įgyvendinimui, siekiant greito paraiškų nagrinėjimo ir kad visi susiję asmenys pritartų taikytinai strategijai ir priemonėms, kurias reikia įgyvendinti, siekiant veiksmingo darbuotojų reintegravimo į darbo rinką; ragina valstybes nares pagreitinti išankstinio priemonių, kurios būtų taikomos nuo paraiškų pateikimo dienos, finansavimo procedūrą siekiant kiek galima geriau išnaudoti EGF paramos įgyvendinimo laikotarpį ir padėti atitinkamiems darbuotojams;

9.  primena valstybėms narėms, kad jos turi pareigą, viena vertus, pagal EGF reglamento 5 straipsnį nuo pačios prašymų rengimo pradžios įtraukti socialinius partnerius, kita vertus, laikytis šio reglamento 9 straipsnio, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės narės teiktų informaciją apie remiamus veiksmus ir ją paviešintų, kad ši informacija būtų skiriama susijusiems darbuotojams, vietos ir regiono valdžios institucijoms ir socialiniams partneriams ir kad būtų standartizuotos procedūros; ragina valstybes nares užtikrinti, kad prieš pradedant bet kokią programą būtų įtrauktos darbo tarybos siekiant, jog socialiniai partneriai tikrai dalyvautų rengiant restruktūrizavimo planus, kurie atitiktų darbuotojų, o ne įmonių poreikius;

10.  prašo valstybių narių, kad jos, konsultuodamosi su visomis suinteresuotomis šalimis, ypač su socialiniais partneriais, sukurtų nacionalinio lygio EGF komunikacijos ir administravimo struktūrą ir Europos lygiu keistųsi pažangiąja patirtimi, nes masinio atleidimo iš darbo atveju tai padės EGF nelesiant ir veiksmingai sureaguoti;

11.  primena, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006 valstybės gali teikti bendras paraiškas EGF paramai gauti, kai jos susiję su tam tikro geografinio regiono ar atitinkamo sektoriaus darbuotojais, kurie nėra sutelkti toje pačioje valstybėje narėje;

12.  mano, kad siekiant pagreitinti ir supaprastinti procedūras reikia užtikrinti veiksmingesnį Komisijos ir Europos Parlamento veiklos koordinavimą, kad būtų sutrumpintas sprendimų priėmimo laikotarpis, tuo pat metu nekliudant atitinkamiems EP komitetams vertinti paraiškų, taigi:

13.  mano, kad persvarstant reglamentą į jį galėtų būti įtrauktos neatidėliojamos EGF mobilizavimo procedūros supaprastinimo ir lankstumo didinimo priemonės, jei tai pasiteisins pagal iki to laiko įgytą patirtį; mano, kad šios priemonės jokiu būdu neturėtų apriboti ar sumažinti Europos Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, galių priimant sprendimus dėl fondo mobilizavimo;

14.  mano, kad neskaitant šių procedūros patobulinimų derėtų iki dabartinės DFP pabaigos pratęsti 2009 m. nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, skirtos padėti savo darbo vietas dėl ekonomikos ir finansų krizės prarandantiems darbuotojams, taikymą ir kad dėl to derėtų išsaugoti nuostatą dėl 65 proc. bendro finansavimo dalies, nes dar neišnyko šių priemonių patvirtinimą pateisinančios esminės priežastys;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad į Komisijos 2011 m. biudžeto projektą pirmą kartą įrašyti Europos globalizacijos fondui skirti mokėjimų asignavimai, ir mano, kad tai svarbus veiksnys bendrai svarstant fondo valdymą ir matomumą; vis dėlto mano, kad šių mokėjimų asignavimų gali neužtekti siekiant padengti sumą, kurios reikės iš EGF remiamoms programoms 2011 m.; taigi primena savo reikalavimą nefinansuoti EGF vien tik atliekant lėšų perkėlimus iš ESF numatytų biudžeto eilučių ir ragina Komisiją šiam tikslui nedelsiant nustatyti ir naudoti lėšas iš įvairių biudžeto eilučių;

16.  pabrėžia, kad EGF perspektyvos bus nustatytos vedant derybas dėl kitos DFP; mano, kad siekiant šio tikslo galėtų būti apsvarstyta keletas alternatyvų; mano, kad itin atidžiai turėtų būti apsvarstyta galimybė kurti nepriklausomą fondą su nuosavais įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimais ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl lėšų skyrimo tokiam fondui; mano, kad atliekant bet kokius būsimus EGF pertvarkymus derėtų išsaugoti jo lankstumą, kuris šiuo metu yra santykinis pranašumas, palyginti su ES struktūrinių fondų padėtimi;

17.  pabrėžia, kad dabartines EGF priemones pavertus nuolatiniu paramos aktyvioms darbo paieškos priemonėms instrumentu būtų parodyta politinė valia sukurti ES socialinės politikos ramstį, kuris papildytų valstybių narių socialinę politiką ir galėtų atnaujinti Europos profesinio mokymo politiką; atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad EGF tikslai turėtų ir toliau skirtis nuo ESF tikslų ir nuo ES mokymosi visą gyvenimą programų, kadangi EGF nukreiptas į kiekvieno pagalbą gaunančio darbuotojo gebėjimų didinimą, o ne į įmonių problemų sprendimą ar bendro pobūdžio paslaugų teikimą mokymo įstaigoms;

18.  ragina valstybes nares naudotis EGF ir pasiekti EGF, ESF ir mikrofinansų sąveikos siekiant kiekvienam atvejui pritaikyti labiausiai jam tinkamą priemonę;

19.  ragina valstybes nares naudoti EGF Europos tikslams įgyvendinti, naujiems įgūdžiams, susijusiems su naujomis, tvariomis, ekologiškomis ir kokybiškomis darbo vietomis tam tikruose regionuose, populiarinti ir mokymuisi visą gyvenimą skatinti, siekiant, kad darbuotojai galėtų plėtoti savo asmeninę karjerą, ir prisidėti prie ES konkurencingumo didinimo globalizacijos kontekste;

20.  prašo Komisijos pagerinti atskaitomybę už EGF panaudojimą – pateikti gerokai išsamesnius metinius pranešimus ir nuolat teikti Europos Parlamentui informaciją apie valstybių narių mokamus finansinių įnašus;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1. (3) OL L 167, 2009 6 29, p. 26. (4) Tekstai priimti 2010 03 25 (P7_TA(2010)0071 ir P7_TA(2010)0070), 2010 03 09 (P7_TA(2010)0044, P7_TA(2010)0043 ir P7_TA(2010)0042), 2009 12 16 (P7_TA(2009)0107), 2009 11 25 (P7_TA(2009)0087), 2009 10 20 (P7_TA(2009)0049), 2009 09 15 (OL C 224 E, 2010 8 19, p. 46), 2009 05 05 (OL C 212 E, 2010 8 5, p. 165), 2008 11 18 (OL C 16 E, 2010 01 22, p. 84), 2008 10 21 (OL C 15 E, 2010 01 21, p. 117), 2008 04 10 (OL C 247 E, 2009 10 15, p. 75), 2007 12 12 (OL C 323 E, 2008 12 18, p. 260) ir 2007 10 23 (OL C 263 E, 2008 10 16, p. 155). (5) 2010 m. kovo 3 d. COM(2010)0073. (6) 2010 m. balandžio 27 d. COM(2010)0185.