Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 8, 20, 21, 19, 24, 25, 35 ir 45 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę žmogaus teisių srities teisę, ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos konvencijas, pagal kurias ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir į susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, į Europos socialinę chartiją bei susijusias Europos socialinių teisių komiteto rekomendacijas ir į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius, kuriuose įtvirtinamos Europos Sąjungos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant nediskriminavimo ir laisvo judėjimo principus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 10, 16, 18, 19, 20, 21, 151, 153 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje(1), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų moterų padėties Europos Sąjungoje(2), 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo(3), 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimais(4), 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų pirštų antspaudų duomenų bazės kūrimo Italijoje(5), 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo(6) ir 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais(7),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(8),2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(9),2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(10), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(11) ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(12),

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtus pranešimus dėl romų, rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2009 m.(13) ir į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Thomaso Hammarbergo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. birželio mėn. išvadas, į Bendrųjų reikalų tarybos 2008 m. gruodžio mėn. išvadas ir 2009 m. birželio 8 d. Liuksemburge priimtas Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl romų įtraukties,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. kelios ES valstybės narės, šalys kandidatės ir kitos šalys, kuriose aktyviai veikia Sąjungos institucijos, paskelbė Romų integracijos dešimtmečio iniciatyvą ir įsteigė Romų švietimo fondą,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl moterų imigracijos: imigrančių vaidmuo ir vieta Europos Sąjungoje(14),

–  atsižvelgdamas į pirmojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais (2008 m. rugsėjo 16 d. Briuselis) ir į antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais (2010 m. balandžio 8 d. Kordoba) išvadas,

–  atsižvelgdamas į būsimą Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą dėl „ES romų įtraukties strategijos“, kuris bus parengtas 2010 m. pabaigoje,

–  atsižvelgdamas į JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto 77-ojoje sesijoje (2010 m. rugpjūčio 2–27 d.) priimtas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2010 m. birželio 15 d. paskelbtą pranešimą pavadinimu „Ketvirtasis Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija pranešimas dėl Prancūzijos“,

–  atsižvelgdamas į dešimt bendrų pagrindinių romų įtraukties principų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga grindžiama ES pagrindinių teisių chartijoje ir ES sutartyse įtvirtintais principais, į kuriuos įeina nediskriminavimo principai, specialios ES pilietybę apibrėžiančios teisės ir teisė į asmens duomenų apsaugą,

B.  kadangi šie principai įgyvendinami minėtosiomis direktyvomis 2000/43/EB, 2000/78/EB, 2004/38/EB ir 95/46/EB,

C.  kadangi 10–12 mln. Europos romų ir toliau kenčia dėl sistemingos diskriminacijos švietimo (ypač segregacijos), aprūpinimo būstu (ypač priverstinio iškeldinimo ir gyvenimo standartų neatitinkančiomis sąlygomis, dažnai getuose), užimtumo (ypač mažo dirbančių romų skaičiaus) ir vienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir kitomis viešosiomis paslaugomis srityse ir kadangi jie nepaprastai menkai dalyvauja politiniame gyvenime,

D.  kadangi dauguma Europos romų po 2004 m. ir 2007 m. įvykusios plėtros tapo ES piliečiais ir todėl jie ir jų šeimos gali naudotis teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

E.  kadangi daugelis romų ir romų bendruomenių, nusprendusių įsikurti kitoje ES valstybėje narėje, nei ta, kurios pilietybę jie turi, yra ypač pažeidžiami,

F.  kadangi romų repatriacija ir grąžinimas vyko keliose valstybėse narėse ir pastaruoju metu vyksta Prancūzijoje, kur 2010 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais vyriausybė arba išsiuntė, arba grąžino „savo noru“ sutikusius grįžti šimtus romų tautybės ES piliečių,

G.  kadangi Prancūzijos valdžios institucijos pakvietė Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Graikijos, Kanados, JAV ir, vėliau, Belgijos vidaus reikalų ministrus ir Komisijos atstovų į rugsėjo mėn. Paryžiuje įvyksiantį susitikimą ES kompetencijai priskiriamų imigracijos ir judėjimo laisvės klausimų aptarti, bet nepakvietė kitų valstybių narių, ir kadangi Italijos vidaus reikalų ministras paskelbė ketinąs atkakliai siekti griežtesnių ES imigracijos ir judėjimo laisvės taisyklių, ypač romams,

H.  kadangi prie tokio elgesio prisideda romų niekinimas ir bendro pobūdžio priešiškumas čigonams politiniame diskurse,

I.  kadangi Lilio administracinis teismas patvirtino anksčiau 2010 m. rugpjūčio 27 d. priimtą teismo sprendimą, kuriuo, remiantis tuo, jog valdžios institucijos neįrodė, kad jie kelia grėsmę viešajai tvarkai, atmetami įsakymai deportuoti septynis romus,

J.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino Komisiją parengti ES strategiją romų klausimais, kuria būtų propaguojami vienodų galimybių ir socialinės įtraukties principai visoje Europoje,

K.  kadangi ES turi įvairių priemonių, kurias gali panaudoti kovai su romų atskirtimi, pvz., naują, 2010 m. įsigaliosiančią struktūrinių fondų teikiamą galimybę socialiai atskirtoms bendruomenėms skirti iki 2 % visų Europos regioninės plėtros fondo lėšų aprūpinimui būstu, arba esamas galimybes, kurias teikia Europos socialinis fondas,

L.  kadangi pažanga užtikrinant romų teises į švietimą, užimtumą, sveikatos priežiūrą, būstą ir laisvą judėjimą valstybėse narėse ir taip kovojant su romų diskriminacija yra netolygi ir lėta ir reikėtų didinti romų atstovavimą valstybių narių vyriausybinėse struktūrose ir viešojo administravimo srityje,

1.  primena, kad Europos Sąjunga visų pirma yra vertybėmis ir principais grindžiama bendrija, siekianti išsaugoti ir skatinti atvirą visuomenę be atskirties bei ES pilietybę, visų pirma uždraudžiant bet kokio pobūdžio diskriminaciją;

2.  pabrėžia visų ES piliečių ir jų šeimų teisę laisvai judėti ir gyventi visoje ES, o ši teisė yra pamatinis ES pilietybės aspektas, kaip apibrėžiama Sutartyse ir įgyvendinama direktyva 2004/38/EB, kurią visos valstybės narės turi taikyti ir kurios jos turi laikytis;

3.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Prancūzijos ir kitų valstybių narių valdžios institucijų veiksmų, kurie nukreipti prieš romus ir klajoklius siekiant juos išsiųsti; primygtinai ragina nedelsiant nutraukti visus vykdomus romų išsiuntimus ir tuo pat metu skatina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares pateikti tokį patį reikalavimą;

4.  pabrėžia, kad masinis asmenų išsiuntimas yra draudžiamas remiantis Pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija ir kad šios priemonės pažeidžia ES sutarčių ir teisės nuostatas, kadangi jos prilygsta diskriminacijai rasės ir etninės kilmės pagrindais ir pažeidžia Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatas;

5.  yra giliai susirūpinęs ypač dėl kurstančios ir atvirai diskriminacinės retorikos, būdingos politiniam diskursui romų repatriacijos metu, suteikiančios pagrįstumą rasistiniams teiginiams ir kraštutinės dešinės pakraipos grupuočių veiklai; todėl primena politikos formuotojams jų įsipareigojimus ir atmeta bet kokius teiginius, siejančius mažumas ir imigraciją su nusikalstamumu ir kuriančius diskriminacinius stereotipus;

6.  atsižvelgdamas į tai, primena, kad pagal Direktyvą 2004/38/EB laisvo judėjimo apribojimai ir ES piliečių išsiuntimas yra išimtys ir šioms priemonėms yra numatytos konkretūs ir aiškūs apribojimai; ypač sprendimai dėl išsiuntimo turi būti vertinami ir dėl jų turi būti sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes ir užtikrinant procedūrinius saugiklius ir atsiteisimo priemones (28, 30 ir 31 straipsniai);

7.  be to, pabrėžia, kad pagal Direktyvą 2004/38/EB ekonominių priemonių stoka jokiomis aplinkybėmis negali pateisinti automatinio ES piliečių išsiuntimo (16 konstatuojamoji dalis, 14 straipsnis) ir kad teisės laisvai judėti ir gyventi apribojimai, grindžiami viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir visuomenės sveikata, gali būti nustatomi tik remiantis asmens elgesiu, o ne bendrais prevencijos sumetimais ar etnine ar nacionaline kilme;

8.  be to, pabrėžia, kad išsiunčiamų romų pirštų antspaudų ėmimas yra neteisėtas ir pažeidžia ES Pagrindinių teisių chartiją (21 straipsnio 1 ir 2 dalis), Sutartis ir ES teisę, būtent Direktyvas 2004/38/EB ir 2000/43/EB, taip pat reiškia diskriminaciją dėl etninės ar tautinės kilmės;

9.  ragina valstybes nares visiškai laikytis savo įpareigojimų pagal ES teisę ir suderintai taikyti Laisvo judėjimo direktyvos reikalavimus; pakartoja savo ankstesnius raginimus valstybėms narėms persvarstyti įstatymus ir politiką, kuriais remiantis romai tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami savo rasės ir etninės kilmės pagrindais, bei jų atsisakyti, taip pat pakartotinai ragina Tarybą ir Komisiją stebėti, kaip valstybės narės taiko ES sutartis ir direktyvas, kuriose numatomos kovos su diskriminacija priemonės, ir direktyvas dėl laisvo asmenų judėjimo, ypač, kai jos susijusios su romų padėtimi, ir, jeigu jos netaikomos, imtis reikalingų priemonių, t. y. inicijuoti bylas dėl pažeidimų;

10.  mano, kad Romų padėtis Europoje negali daryti poveikio nei būsimam Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimui prie Šengeno erdvės, nei jų piliečių teisėms;

11.  labai apgailestaudamas pažymi, kad Europos Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, vėlai ir ribotai reagavo siekdama patikrinti, ar valstybių narių veiksmai atitinka ES pirminę teisę ir ES teisės aktus, ypač minėtąsias direktyvas dėl nediskriminavimo, judėjimo laisvės ir teisės į asmens duomenų privatumą; dar kartą pabrėžia savo susirūpinimą dėl dabartinio kompetencijos sričių, susijusių su politika romų klausimais, paskirstymo tarp Komisijos narių pasekmių ir ragina vykdyti tvirtą horizontalų koordinavimą siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų reaguojama laiku ir veiksmingai;

12.  ragina Komisiją tvirtai ginti ES pagrindinių teisių chartijoje ir Sutartyse įtvirtintas vertybes bei principus ir skubiai atlikti nuodugnią padėties Prancūzijoje ir visose valstybėse narėse analizę dėl politikos romų klausimais atitikties ES teisės aktams, taip pat atsižvelgiant į NVO ir romų atstovų pateiktą informaciją;

13.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad, nors klausimas neatidėliotinas, Komisija neatsakė į Parlamento 2008 m. sausio mėn. ir 2010 m. kovo mėn. pateiktus prašymus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti Europos strategiją romų klausimu; dar kartą ragina Komisiją parengti išsamią Europos romų įtraukties strategiją;

14.  mano, kad ES ir visos valstybės narės dalinasi atsakomybe siekiant skatinti romų įtrauktį ir kad tam reikalingas visapusiškas požiūris ES lygmeniu, kuris turi būti išreikštas ES romų strategija, paremta įsipareigojimais, prisiimtais II-ajame aukščiausiojo lygio romų susitikime Kordoboje:

15.  labai apgailestauja dėl valstybių narių per II aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais, kuriame dalyvavo tik trys ministrai, parodyto politinės valios trūkumo ir ragina valstybes nares patvirtinti konkrečias priemones, kuriomis būtų įgyvendinti įsipareigojimai, prisiimti aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais metu priimtoje trijų Tarybai pirmininkaujančių šalių deklaracijoje;

16.  mano, kad labai svarbu parengti kompleksinę plėtros programą, kuri būtų skirta visoms atitinkamos politikos sritims tuo pačiu metu ir kuri sudarytų sąlygas nedelsiant vykdyti intervencijas getų vietovėse, kuriose susiduriama su dideliais struktūriniais trūkumais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant veiksmų programas būtų griežtai laikomasi vienodų galimybių užtikrinimo nuostatų, siekiant, kad vykdant projektus nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai padidinta romų segregacija ir atskirtis; pabrėžia, kad 2010 m. vasario 10 d. EP priėmė pranešimą dėl socialiai atskirtų bendruomenių būstų darbų tinkamumo finansuoti, kuriame yra nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo lėšų panaudojimo pažeidžiamų grupių būsto darbams finansuoti, ir ragina skubiai įgyvendinti persvarstytą reglamentą, kad valstybės narės galėtų aktyviai naudotis šia galimybe;

17.  ragina veiksmingai įgyvendinti politiką, skiriamą romų moterims, kurios yra dvejopos diskriminacijos aukos: kaip romės ir kaip moterys; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su NVO vykdyti romų moterų ir visuomenės apskritai informuotumo didinimo kampanijas ir užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinamos atitinkamos nuostatos siekiant kovoti su diskriminaciniais kultūriniais papročiais ir patriarchaliniais vaidmenų modeliais, užkirsti kelią poliarizacijai ir kovoti su paplitusiais seksistiniais stereotipais bei socialiniu niekinimu, kurie palaiko smurtą prieš moteris, taip pat užtikrinti, kad smurto nebūtų galima pateisinti papročiais, tradicijomis ar religiniais sumetimais;

18.  reiškia susirūpinimą dėl priverstinio romų grąžinimo į Vakarų Balkanų šalis, kur jie gali susidurti su benamyste ir diskriminacija; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad pagrindinės romų teisės nebūtų pažeidžiamos, pavyzdžiui, teikiant atitinkamą pagalbą ir vykdant stebėseną;

19.  rekomenduoja Tarybai patvirtinti bendrąją poziciją dėl struktūrinių ir pasirengimo narystei fondų teikiamos paramos, atsižvelgiant į Europos politinį įsipareigojimą skatinti romų įtrauktį ir užtikrinti, kad peržiūrint atitinkamas darbo programas, taip pat svarstant tolesnį programavimo laikotarpį, būtų visapusiškai atsižvelgiama į bendruosius pagrindinius romų įtraukties principus; ragina Komisiją analizuoti ir įvertinti ligšiolinį socialinį pažeidžiamoms grupėms skiriamų pasirengimo narystei ir struktūrinių fondų investicijų naudojimo poveikį, padaryti išvadas ir, jei reikia, parengti naujas strategijas ir taisykles šioje srityje;

20.  ragina ES ir valstybes nares sutelkti tinkamą finansavimą romų integravimo projektams vykdyti, stebėti, kaip šios lėšos paskirstomos valstybėms narėms, kaip jos naudojamos, ar tinkamai įgyvendinami projektai ir įvertinti projektų veiksmingumą, taip pat ragina Komisiją ir Tarybą parengti ataskaitą šiuo klausimu ir pateikti atitinkamus pasiūlymus;

21.  ragina ES institucijas įtraukti romų bendruomenes atstovus – nuo paprastų žmonių iki tarptautinių NVO – į visapusiškos ES politikos romų klausimais rengimo procesą visais planavimo, įgyvendinimo ir priežiūros etapais, taip pat pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant Romų integracijos dešimtmečio (2005–2015 m.) iniciatyvą, ESBO veiksmų planą, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir paties Parlamento rekomendacijas;

22.  ragina savo atsakingą komitetą, bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais ir pasikonsultavus su Pagrindinių teisių agentūra, kuri turėtų parengti ataskaitą, NVO ir tarnybomis, sprendžiančiomis žmogaus teisių ir su romais susijusius klausimus, toliau domėtis šiuo klausimu ir parengti pranešimą dėl romų padėties Europoje remiantis ankstesnėmis EP rezoliucijomis ir pranešimais; reikėtų parengti ES masto tarpusavio vertinimo priemonę, skirtą stebėti ir užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi nuostatų;

23.  ragina valstybes nares griežtai laikytis savo įsipareigojimų pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir skubiai patvirtinti JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto per 77-ąją sesiją parengtas rekomendacijas;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Europos Tarybai ir ESBO.

(1) OL C 45 E, 2006 2 23, p. 129. (2) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283. (3) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 428. (4) OL C 68 E, 2009 3 21, p. 31. (5) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 54. (6) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 60. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0085. (8) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (9) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (10) OL L 328, 2008 12 6, p.55. (11) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (12) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (13) Pranešimas dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2009 m.; Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas, pagrindiniai duomenys: romai 2010 m.; ES piliečių romų, išsikeliančių gyventi į kitas ES valstybes nares, padėtis; romų būstų sąlygos ir Europos Sąjungos keliautojai: lyginamoji ataskaita. (14) OL C 313E, 2006 12 20, p. 118.