Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ETT sprendimus Google (sujungtos bylos C-236/08 – C-238/08, 2010 m. kovo 23 d. sprendimas) ir BergSpechte (byla C-278/08, 2010 m. kovo 25 d. sprendimas) bylose, kuriuose sąvoka „pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas“ apibūdinamas standartinis interneto vartotojas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. SOLVIT metinę ataskaitą dėl SOLVIT tinklo plėtros ir veiklos (SEC(2009)0142), į 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl veiksmų plano dėl integruoto bendrosios rinkos rėmimo paslaugų teikimo piliečiams ir įmonėms metodo (SEC(2008)1882) ir į 2010 m. kovo 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT)(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo/taikymo gairės“ (SEC(2009)1666),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

–  atsižvelgdamas į agentūros „YouGovPsychonomics“ Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato užsakymu atliktą tyrimą „Tarpvalstybinės elektroninės prekybos ES įvertinimas kontrolinių pirkimų būdu“, kuris buvo paskelbtas 2009 m. spalio 20 d.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su vartotojų rinkų rezultatų suvestine, mažmeninių finansinių paslaugų srityje (SEC(2009)1251),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009)0346) ir kartu pateiktą Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009)0949),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą apie 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“) taikymą (COM(2009)0336),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 5 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Pranešimas dėl tarptautinės elektroninės prekybos ES“ (SEC(2009)0283),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir interneto(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena. Antrasis Vartotojų rinkų suvestinės leidimas“ (COM(2009)0025) ir kartu į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Antroji Vartotojų rinkų suvestinė“ (SEC(2009)0076),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(5) 20 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (kodifikuota redakcija)(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją „Europos sutarčių teisė ir acquis peržiūra: tolesni veiksmai“(7) ir 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl Europos sutarčių teisės(8),

–  atsižvelgdamas į šiuo metu Bendrijoje galiojančius teisės aktus dėl vartotojų apsaugos, elektroninės prekybos ir informacinės visuomenės raidos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo (COM(2006)0334),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 21 d. pirmąją ataskaitą apie Elektroninės komercijos direktyvos taikymą (COM(2003)0702),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB(9),

–  atsižvelgdamas į JT tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) 1996 m. taisykles dėl elektroninės prekybos, 2001 m. taisykles dėl elektroninių parašų ir 2005 m. UNICITRAL konvenciją dėl elektroninių komunikacijų naudojimo sudarant tarptautines prekybos sutartis(10),

–  atsižvelgdamas į SESV 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

–  atsižvelgdamas į SESV 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

–  atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį ir 26 protokolą dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0226/2010),

A.   kadangi Europa turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip toliau vystyti elektroninės prekybos vidaus rinką, bet taip pat ir analizuoti, kaip tolesnis elektroninės prekybos plėtojimas galėtų padėti tvariai atnaujinti vidaus rinką,

B.  kadangi 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti pranešime „Nauja bendrosios rinkos strategija“ pabrėžiama, kad „šiuo metu bendrosios rinkos populiarumas labai sumažėjo, tačiau ji reikalingesnė kur kas labiau nei iki šiol“; kadangi šiame pranešime taip pat pažymima, kad elektroninė prekyba kartu su inovacinėmis paslaugomis ir ekologine pramone ateityje turėtų būti labiausiai plėtojama ir šiose srityse turėtų būti sukurta daugiausia darbo vietų, taigi bus apibrėžtos naujos bendrosios rinkos ribos,

C.  kadangi elektroninė prekyba yra gyvybinė interneto jėga ir svarbus katalizatorius siekiant strategijos „ES 2020“ vidaus rinkos tikslų; kadangi svarbu, kad visos suinteresuotos šalys bendradarbiautų, kad būtų įveiktos likusios kliūtys,

D.  kadangi elektroninė prekyba palengvina ir skatina naujų rinkos nišų mažoms ir vidutinėms įmonėms atsiradimą – be jos šių nišų neatsirastų,

E.  kadangi siekiant išnaudoti visas ES bendrosios rinkos galimybes reikėtų skatinti prekybininkus, kurie verčiasi elektronine prekyba, reklamuoti savo produktus visose ES valstybėse narėse naudojant tiesioginės rinkodaros ar kitas komunikacijos priemones,

F.  kadangi e. prekyba yra pagrindinė XXI amžiaus Europos Sąjungos prekybos vieta, kuri sudaro galimybes performuoti Europos vidaus rinką, prisidėti prie žinių ekonomikos, suteikti naudos ir galimybių Europos vartotojams ir verslui šiuo įtemptu finansiniu laikotarpiu bei turėti didelės ir teigiamos įtakos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; kadangi plėtojant elektroninę prekybą galima didinti ES ekonomikos konkurencingumą pagal Komisijos strategiją „ES 2020“, be kita ko, ieškoti naujų verslumo būdų, susijusių su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, ir juos skatinti,

G.  kadangi labai svarbu pasiekti, kad vidaus rinka būtų veiksminga, siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų – spartesnio ekonomikos augimo, didesnės konkurencijos ir integruojančių bei konkurencingų darbo vietų kūrimo, ir tai būtų naudinga 500 milijonų ES vartotojų ir užtikrintų jų gerovę; kadangi tarpvalstybinė e. prekyba Europos vartotojams suteikia svarbios socialinės ir ekonominės naudos, t. y. padidina naudą ir galią, sustiprina vartotojų teises, didina skaidrumą ir konkurenciją, prieigą prie platesnio spektro prekių ir paslaugų, kurias galima palyginti ir iš jų pasirinkti, ir suteikia didelių galimybių taupyti,

H.  kadangi per pastarąją ekonomikos krizę skaitmeninės visuomenės vystymasis ir informacijos ir ryšių technologijų (IRT) vidaus rinkos sukūrimas sudarė galimybes e. prekybos sektoriui toliau augti ir šioje srityje kurti darbo vietas ir padėjo internetinėms įmonėms išlaikyti savo ekonominį aktyvumą, o vartotojams naudotis tokiais privalumais kaip didesnis pasirinkimas ir geresnės kainos; kadangi tarpvalstybinė e. prekyba duoda didelės naudos ES įmonėms, ypač MVĮ, kurios internetu vartotojams gali teikti inovacines, aukštos kokybės ir vartotojams patrauklias paslaugas ir produktus visoje internetinėje Europos vidaus rinkoje, įtvirtinti savo poziciją ir padėti joms išlikti konkurencingoms pasaulio ekonomikoje,

I.  kadangi elektroninė prekyba suteikia didesnį pasirinkimą vartotojams, ypač sunkiau prieinamose, atokiose ar nutolusiose vietovėse gyvenantiems žmonėms, taip pat riboto judumo asmenims, kurie be jos negalėtų turėti tokio plataus prekių pasirinkimo; kadangi e. prekyba yra itin naudinga kaimo, atokiose ir periferinėse vietovėse gyvenantiems piliečiams, kurie be jos negalėtų taip patogiai ir už tokią kainą įsigyti prekių turėdami platų jų pasirinkimą,

J.  kadangi antroji Elektroninės komercijos direktyvos taikymo ataskaita turėjo būti pateikta 2005 m., t. y., ją vėluojama pateikti penkerius metus (Direktyvos 2000/31/EB 21 straipsnis),

K.  kadangi Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti pagrįsti sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir elektroninės prekybos diegimo tikslai,

L.  kadangi dėl elektroninei prekybai trukdančių kliūčių, pvz., ES rinkos susiskaidymo, vartotojų abejonių dėl duomenų konfidencialumo, sandorių saugumo ir vartotojų teisių iškilus problemoms, Europos vartotojai ir įmonės menkai pasitiki skaitmenine aplinka ir kai kuriais elektroninės prekybos klausimais Europa atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos šalių; kadangi, sukūrus „skaitmeninę bendrą rinką“ ir taip visiems Europos Sąjungos vartotojams sudarius geresnes sąlygas atlikti tarpvalstybines operacijas internete, būtų žengtas svarbus žingsnis norint suaktyvinti bendrą rinką, nes piliečiams būtų suteiktas platesnis produktų pasirinkimas; kadangi norint sukurti patrauklią ir integruotą skaitmeninę bendrą Europos rinką, skatinti vartotojų rinkas ir visą ekonomiką, būtina panaikinti tarpvalstybinės e. prekybos kliūtis ir padidinti vartotojų pasitikėjimą,

M.  kadangi Komisijos komunikate dėl skaitmeninės darbotvarkės pripažįstama, kad ES vartotojai labai dažnai pasirenka sudaryti sandorius su įmonėmis, įsisteigusiomis už ES ribų, pavyzdžiui JAV, ir iš to matyti, kad reikia vykdyti pasaulinę elektroninę prekybą skatinančią politiką, taip pat nurodoma, kad laikantis Tuniso darbotvarkės būtina propaguoti interneto valdymo internacionalizavimo svarbą; kadangi nei vartotojai, nei įmonės negali naudotis skaitmeninės bendros rinkos privalumais, nes labai mažai interneto mažmenininkų parduoda savo produktus ar siūlo savo paslaugas kitose valstybėse narėse, o dauguma tai darančiųjų parduoda produktus ar siūlo paslaugas tik keliose valstybėse narėse; kadangi reikia užtikrinti, kad būtų numatytos nuostatos, taikomos atliekant ir gaunant mokėjimą, taip pat užtikrinant pristatymą, ir taip spręsti vartotojų diskriminavimo, įskaitant diskriminavimą mokėjimo metu, problemą; kadangi e. prekyba šiuo metu sudaro didelę pagrindinės ekonomikos dalį ir įmonės bei vartotojai vis dažniau itin naudingai naudojasi ir internetinės, ir neinternetinės prekybos privalumais,

N.  kadangi elektroninė prekyba yra tarptautinė ir jos negalima apriboti ES sienomis,

O.  kadangi Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti pagrįsti sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir elektroninės prekybos diegimo tikslai,

P.  kadangi dalies ES elektroninės rinkos susiskaidymas kelia pavojų teisėms, kurios nustatytos Bendrijos acquis,

Q.  kadangi Europos vartotojams ir įmonėms nesuteikta daug tarpvalstybinės elektroninės prekybos teisinio tikrumo ir atskirai elektroninei operacijai taikoma daugelis teisinių nuostatų, kuriomis nustatomi skirtingi reikalavimai, taigi nei verslo subjektams, nei vartotojams nesukuriamos aiškios ir lengvai taikomos taisyklės,

R.  kadangi tą patį galima pasakyti apie elektroninę prekybą už Europos ribų, kadangi Europos vartotojai pirkdami ir parduodami internetu dažnai neatsižvelgia į tai, kas teikia paslaugas –Europos šalys, ar trečiosios šalys; kadangi reikia siekti, kad trečiosios šalys taip pat stengtųsi padaryti elektroninę prekybą skaidresnę, patikimesnę ir atskaitingesnę,

S.  kadangi dėl didėjančio vartotojų rinkų tarpvalstybinio pobūdžio teisės aktų vykdymą prižiūrinčioms institucijoms, kurias varžo jurisdikcijos ribos ir reglamentavimo sistemos susiskaidymas, kyla naujų sunkumų,

T.  kadangi nelegalios interneto paslaugos labai kliudo vystytis tam tikrų skaitmeninių paslaugų, ypač muzikos, filmų ir vis daugiau knygų ir žurnalų, teisėtoms rinkoms; kadangi intelektinei nuosavybei tenka esminis vaidmuo skaitmeninėje terpėje, taigi šios nuosavybės apsauga, visų pirma internete, lieka svarbus uždavinys,

U.  kadangi su neteisėta veikla susidūrę elektroninės prekybos naudotojai turi teisę gauti kompensaciją, tačiau iš tiesų dėl šių atvejų kreipdamiesi į teismą jie susiduria su didelėmis kliūtimis dėl informacijos apie skirtingose valstybėse narėse taikomus teisės aktus trūkumo, ilgų ir sudėtingų procedūrų ir su bylinėjimusi susijusios rizikos, ypač tarpvalstybinėse bylų atvejais, ir aukštų kainų,

V.  kadangi pagrindinių žmogaus teisių į privatumą ir duomenų apsaugą užtikrinimas yra svarbi elektroninės prekybos sąlyga,

W.  kadangi nepaisant alternatyvių ginčų sprendimų galimybių minėtosiomis sistemomis nuolat naudojasi tik 5 proc. mažmenininkų, o 40 proc. mažmenininkų apie galimybę naudotis šiomis priemonėmis nežino,

X.  kadangi suvienodinus pagrindines vartotojų teises, taip pat pašto ir bankininkystės paslaugų kainas, autorinių teisių mokesčius, PVM procedūras ir duomenų apsaugos praktiką būtų labai padedama kurti tikrą bendrąją rinką, skirtą įmonėms ir vartotojams; pabrėžia, kad privalo būti išsaugota su PVM procedūromis susijusi valstybės narės kompetencija,

Y.  kadangi reikia supaprastinti ir paaiškinti įvairiose valstybėse narėse taikomas skirtingas autorių teisių mokesčių sistemas, siekiant, kad interneto prekiautojams, siūlantiems prekes ir paslaugas, būtų lengviau siūlyti prekes ir paslaugas įvairių valstybių narių vartotojams; kadangi, atlikus tokią autorių teisių mokesčių sistemų peržiūrą, interneto prekiautojams, siūlantiems prekes ir paslaugas, būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, susijęs su prekių ir paslaugų siūlymu vartotojams; kadangi, siekiant skatinti pasitikėjimą internete siūlomomis prekėmis ir paslaugomis, labai svarbu užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, t. y. užtikrinti, kad interneto rinkoje būtų laikomasi prekybos tvarkos; kadangi visiškam Europos e. prekybos vidaus rinkos veikimui trukdo didelės struktūrinės ir reguliavimo kliūtys, pvz., nacionalinių vartotojų apsaugos taisyklių ir PVM, perdirbimo mokesčių ir rinkliavų taisyklių skirtumai ir piktnaudžiavimas išskirtinio ir pasirinktinio platinimo susitarimams taikomomis taisyklėmis,

Z.  kadangi galimybė visoje Europos Sąjungoje gauti prieinamas, patikimas ir aukštos kokybės pašto paslaugas yra svarbiausia norint sukurti veiksmingą elektroninės prekybos vidaus rinką; kadangi galiojantys vertikalieji platinimo susitarimai dažnai naudojami siekiant išvengti pardavimų internetu ar juos apriboti ir tai trukdo mažmenininkams patekti į platesnę rinką, pažeidžiamos vartotojų teisė turėti didesnį prekių ir kainų pasirinkimą ir taip sukuriamos kliūtys prekybos plėtrai; kadangi tarpvalstybinė tarp įmonių vykdoma e. prekyba gali padidinti Europos įmonių konkurencingumą sudarydama joms sąlygas nesunkiai apsirūpinti detalėmis, paslaugomis ir techninėmis žiniomis iš visos vidaus rinkos (taip pat skatindama kurti naujas masto ekonomijas); be to, tarpvalstybinė e. prekyba yra puiki galimybė įmonėms, ypač MVĮ, internacionalizuoti savo vartotojų ratą neinvestuojant į fizinį buvimą kitoje valstybėje narėje,

AA.  kadangi elektroninė prekyba skatina ekologinės bendrosios rinkos vystymąsi naudojant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias ir aplinkos apsaugos technologijas, standartus, gaminius ir paslaugas,

AB.  kadangi reikia stiprinti elektroninės prekybos vartotojų teisinę apsaugą ir pasitikėjimą, nepamirštant, kad pardavėjams ir verslininkams taip pat reikia teisinės apsaugos,

AC.  kadangi rinkų lankstumas veiksmingiausiai skatina augimą; ragina Europos institucijas užtikrinti, kad interneto rinkos būtų kiek įmanoma lankstesnės, kad būtų sudarytos didesnės šio sektoriaus verslumo ir plėtros galimybės; kadangi skaitmeninė bendra rinka gali būti baigta kurti tik tuomet, jei svarbūs bendros rinkos teisės aktai, įskaitant Paslaugų direktyvą, bus teisingai įgyvendinti visose ES valstybėse narėse; kadangi itin svarbu užtikrinti teisinį tikrumą ir skaidrumą, susijusius su teisių suteikimo procesu, kai elektroninis mažmenininkas į svetainę įkelia autorių teisių saugomą turinį; kadangi internetas yra sparčiausiai augantis mažmeninės prekybos kanalas ir e. prekyba taip pat nuolat auga nacionaliniu lygmeniu, todėl atotrūkis ES tarp vietinės ir tarpvalstybinės e. prekybos didėja ir Europos vartotojai kai kuriose ES valstybėse narėse susiduria su geografiniais, techniniais ir organizaciniais jų pasirinkimo apribojimais,

AD.  kadangi Komisijos parengta Vartotojų rinkų suvestinė yra gera tarpvalstybinės elektroninės prekybos padėties Europos Sąjungoje stebėjimo priemonė, kurią taikant sužinoma, kokiu mastu vartotojai gali naudotis prekėmis ir paslaugomis bendrojoje rinkoje,

AE.  kadangi nepaprastai svarbu, kaip numatyta, iki 2013 m. visose ES valstybėse narėse pradėti naudoti plačiajuosčio interneto paslaugas norint ir vartotojams, ir verslininkams sudaryti prieigos prie skaitmeninės ekonomikos galimybes,

Įvadas

1.  palankiai vertina 2009 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje;

2.  palankiai vertina 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, kuriame pateikiama Komisijos strategija, pagal kurią siekiama, be kita ko, supaprastinti internetu atliekamus sandorius ir skatinti pasitikėjimą skaitmenine aplinka;

3.  ragina Komisiją reaguoti į būtinybę, nurodytą M. Monti pranešime „Nauja bendrosios rinkos strategija“, kuriame daroma išvada, kad svarbiausia, ką turėtų padaryti ES, kurdama ateities vidaus rinką, tai skubiai pašalinti likusias kliūtis, trukdančias sukurti visos Europos interneto mažmeninės prekybos rinką iki 2012 m.;

4.  džiaugiasi tuo, kad strategijoje „ES 2020“ numatyta skatinti žinių ekonomiką ir ragina Komisiją imtis skubių veiksmų siekiant padidinti plačiajuosčio interneto paslaugų spartą ir suvienodinti tokių paslaugų mokesčius visoje Sąjungoje norint geriau sukurti bendrąją elektroninės prekybos rinką;

5.  ragina Komisiją per pagrįstą laikotarpį suderinti visus šioje srityje naudojamus pagrindinius terminus ir pripažįsta didelį darbą, kuris jau atliktas su e. prekyba susijusiose srityse;

6.  pabrėžia, kad norint užbaigti kurti elektroninės prekybos vidaus rinką reikia, kad Komisija taikytų horizontalųjį metodą, įskaitant veiksmingą generalinių direktoratų veiklos koordinavimą; taigi, džiaugiasi, kad Komisija, siekdama užtikrinti bendros politikos veiksmingumą, neseniai prisiėmė įsipareigojimą (jis pateikiamas Europos skaitmeninėje darbotvarkėje) įsteigti Komisijos narių grupę;

7.  nurodo, kad elektroninė prekyba turėtų būti laikoma papildoma priemone MVĮ konkurencingumui didinti, o ne savaiminiu tikslu;

8.  pabrėžia, kad svarbu išnaudoti visas elektroninės prekybos galimybes norint, kad ES taptų konkurencingesnė pasaulinio mastu;

9.  ragina Komisiją imtis skubiai kurti gerai veikiančią skaitmeninę prekių ir paslaugų bendrąją rinką siekiant išnaudoti dar neatskleistas dideles jos augimo ir užimtumo galimybes;

10.  pabrėžia, kad reikia aktyvios politikos, kurią taikant piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis vidaus rinka, kurioje būtų teikiamos geros kokybės prekės ir paslaugos konkurencingomis kainomis; mano, kad esant dabartinei ekonomikos krizei tai ypač svarbu siekiant kovoti su didėjančia nelygybe ir apsaugoti pažeidžiamus, atokiose vietovėse gyvenančius ar riboto judumo vartotojus, mažas pajamas gaunančius asmenis ir mažas ir vidutinio dydžio įmones, kurioms ypatingai svarbu įsijungti į elektroninę prekybą;

Kova su interneto vidaus rinkos susiskaidymu

11.  ragina geriau suderinti ikisutartinę informaciją elektroninėje prekyboje siekiant aukšto lygio vartotojų apsaugos ir kuo labiau pritaikyti šį derinimo procesą, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir abipusis vartotojų ir pardavėjų pasitikėjimas, toliau taikant minimalaus derinimo principą tiesioginėms sutartims atskiruose sektoriuose;

12.  primena, kad labai skiriasi nuotolinės prekybos prekiautojams taikomų taisyklių ir praktikos aspektai, susiję su garantijomis ir atsakomybe jų šalyje ir už jų šalies teritorijos ribų, ir nauda, kurią jie turėtų suderinus šias taisykles; ragina atlikti išsamų taisyklių suderinimo poveikio elektroninei prekybai vertinimą atsižvelgiant į atitikties galiojančioms nacionalinėms nuostatoms teisinį užtikrinimą;

13.  ragina suvienodinti taisykles ir praktiką siekiant leisti nuotolinės prekybos prekiautojams už jų šalies teritorijos ribų siūlyti garantijas ir prisiminti atsakomybę;

14.  pritaria tam, kad būtų vystoma tinkama, veiksminga, saugi ir inovatyvi mokėjimo internetu sistema, kurią naudojant vartotojams gali būti suteikta laisvė ir galimybė pasirinkti mokėjimo būdą, netaikomas mokestis, kuris galėtų pakenkti pasirinkimui ar jį apriboti, ir užtikrinta vartotojų duomenų apsauga;

15.  atkreipia dėmesį, kad svarbu didinti pasitikėjimą tarptautinėmis mokėjimo internetu sistemomis (pvz., kredito ir debeto kortelėmis ir elektroninėmis piniginėmis), skatinant įvairius mokėjimo metodus, gerinant sąveikumą ir bendruosius standartus, pašalinant technines kliūtis, remiant pačias saugiausias elektroninių sandorių technologijas, suvienodinant ir stiprinant teisinę bazę privatumo ir saugumo srityje, kovojant su nesąžininga veikla bei informuojant ir šviečiant visuomenę;

16.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą sukurti Europos masto finansinę priemonę kredito ir debeto kortelėms, kad būtų palengvintas mokėjimų kortele tvarkymas internetu;

17.  dar sykį pabrėžia tarptautinės e. prekybos tarp įmonių svarbą, nes ji yra priemonė, skatinanti Europos įmonių, ypač MVĮ, augimą, didinanti jų konkurencingumą ir leidžianti sukurti daugiau naujoviškų produktų ir paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti tam tikrą ir pagrįstą, teisinę ir norminę bazę, suteikiančią įmonėms garantijas, kad jos galėtų sudaryti patikimus tarpvalstybinius tarpusavio e. prekybos sandorius;

18.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti sąskaitų faktūrų teikimą elektroniniu būdu ir ragina Tarybą greitai pasiekti susitarimą su Parlamentu; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti priemones ir atitinkamai pasiekti susitarimus siekiant supaprastinti ir racionalizuoti tarpvalstybinei elektroninei prekybai taikomas prievoles teikti informaciją apie PVM ir supaprastinti PVM registravimo procedūras;

19.  pritaria Komisijos pasiūlymui supaprastinti nuotolinės prekybos srityje taikomas prievoles teikti informaciją apie pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir nustatyti paprastesnes sąskaitų faktūrų teikimo taisykles, taip pat pabrėžia, kad mokesčių teisės aktų, įskaitant PVM, srityje reikėtų laikytis subsidiarumo principo;

20.  ragina Komisiją pasiūlyti integruotą PVM rinkimo sistemą, pagal kurią MVĮ būtų skatinamos prekiauti tarpvalstybiniu mastu mažesnėmis administracinėmis sąnaudomis;

21.  pabrėžia, kad siekiant išvengti teisinio netikrumo ir kainų kilimo reikia išsiaiškinti, kokį poveikį PVM paketo taikymas daro tarpvalstybinėms pašto paslaugoms; mano, kad naujai priimta mokesčių taisyklė dėl paslaugų teikimo vietos neturi daryti poveikio nuostatai, kad pagal ES direktyvą dėl PVM universaliosios pašto paslaugos neapmokestinamos PVM;

22.  ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą, susijusį su reikme įsteigti arba paskirti nacionalines institucijas, kurios galėtų tvarkyti atitinkamų valstybių narių įmonių ar verslininkų tarptautinės internetinės e. prekybos registracijos prašymus, ir Europos instituciją, kuri galėtų koordinuoti nacionalinių institucijų veiklą siekiant greitai suformuoti vidaus rinką;

23.  pabrėžia, kad reikia supaprastinti ir racionalizuoti priemones, taikomas elektros ir elektroninėms atliekoms, tuščioms laikmenoms ir įrašymo įrenginiams taikomų autorinių teisių mokesčių tarpvalstybinį valdymą, turinio visoje ES licencijavimą ir nuotolinei prekybai taikomas tarpvalstybinių sąskaitų faktūrų teikimo elektroniniu būdu (e. sąskaitų faktūrų) ES taisykles;

24.  pritaria tam, kad būtų supaprastinti šiuo metu taikomi autorių teisių mokesčiai, kadangi dabartinė sistema labai trukdo vartotojams ir sudaro kliūčių, trukdančių veikti bendrai rinkai;

25.  ragina Komisiją parengti priemones e. sąskaitos faktūros iniciatyvai paremti siekiant iki 2020 m. užtikrinti elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą visoje Europoje;

26.  siūlo sukurti Europos lygmens „vieno langelio“ sistemą, kuri padėtų rasti tarpvalstybinius sprendimus tvarkant skirtingas valstybių narių taisykles ir normas, pvz., kalbant apie PVM ar kitų nustatytų mokesčių deklaravimą ir mokėjimą;

27.  ragina Komisiją ištirti, kaip būtų galima skatinti geresnį kūrinių, pavyzdžiui, muzikos ir garso ir vaizdo kūrinių, prieinamumą internetu ir kaip patenkinti piliečių poreikį gauti vartotojams patrauklias tarpvalstybines paslaugas;

28.  ragina valstybes nares ir Komisiją labiau integruoti bendros rinkos centrus, kurie apimtų tinklą SOLVIT, kontaktinius centrus (numatytus Paslaugų direktyvoje), produktų centrus (numatytus Abipusio pripažinimo reglamente) ir kitą informaciją, įskaitant teisinius reikalavimus, kurios įmonėms reikia norint tarpvalstybiniu mastu parduoti prekes internete; pabrėžia būtinybę, kad veiktų tokia „vieno langelio“ sistema, norint baigti kurti bendrą elektroninės prekybos rinką;

29.  primena Komisijai, kad vis dar yra teisinės tvarkos, reglamentuojančios interneto paslaugas, spragų, ir ragina Komisiją pateikti tikslingų pasiūlymų dėl teisės aktų, siekiant sudaryti vartotojams geresnes sąlygas gauti internete siūlomų produktų ir paslaugų bei jais pasitikėti, taip pat pasiūlyti vartotojams paprastą „vieno langelio“ metodą;

30.  pažymi, kad svarbu supaprastinti tarpvalstybines taisykles ir sumažinti atitikties sąnaudas mažmenininkams ir verslininkams pateikiant praktinius sprendimus dėl PVM registravimo ir sąskaitų faktūrų pateikimo, e. atliekų ir perdirbimo kaštų, autorių teisių rinkliavų, vartotojų apsaugos, žymėjimo ir tam tikrų sektorių taisyklių; taigi ragina taikyti „vieno langelio“ sistemą ir skatinti tarpvalstybinius elektroninio valdymo sprendimus, pvz., e. sąskaitų faktūrų teikimą ir e. viešuosius pirkimus;

31.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės į nacionalinę teisę dar nevisiškai perkėlė Paslaugų direktyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares užkirsti kelią vartotojų diskriminacijai, kuri vykdoma remiantis jų internetiniu adresu ar gyvenamąja vieta ir užtikrinti veiksmingą Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą, taip pat užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tinkamai taikytų nacionalines nuostatas, pagal kurias ši nediskriminavimo taisyklė įgyvendinama valstybių narių teisinėse sistemose;

32.  pabrėžia, jog laisvas prekių ir paslaugų judėjimas yra itin svarbus tolesnei e. prekybos plėtrai skiriant ypatingą dėmesį principui, pagal kurį vidaus rinkoje draudžiama diskriminacija gavėjo pilietybės ar gyvenamosios vietos pagrindu; pakartoja, kad šis nediskriminacijos principas nesuderinamas su papildomų teisinių ir administracinių reikalavimų nustatymu kitų valstybių narių piliečiams, norintiems pasinaudoti paslauga, geresnėmis sąlygomis ar kainomis; taigi ragina Komisiją, vadovaujantis Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalimi, imtis veiksmų prieš tokią diskriminaciją;

33.  pabrėžia, kad svarbu numatyti nuostatas dėl mokėjimo internete, atliekamo iš visų 27 ES valstybių narių, įskaitant vartotojų galimybę rinktis įvairius mokėjimo internete būdus, ir taip užkirsti kelią vartotojų ir jų kilmės šalies diskriminavimui internete;

34.  ragina laikytis integruotos politikos metodo siekiant sukurti bendrą transporto rinką, apimančią visų rūšių transportą (t. y. krovinių vežimą kelių transportu ir geležinkeliais), taip pat parengti aplinkos apsaugos teisės aktus siekiant išvengti tiekimo grandinės neveiksmingumo ar bereikalingo nuotolinių pardavėjų ir elektroninės prekybos klientų patiriamų išlaidų padidėjimo;

35.  mano, kad pašto sektoriaus reforma ir pašto sistemų ir paslaugų sąveikumas bei bendradarbiavimas gali turėti didelio poveikio vystant tarpvalstybinę e. prekybą, nes tam reikia nebrangaus ir veiksmingo produktų platinimo ir jų atsekamumo; todėl pažymi būtinybę skubiai įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/6/EB);

Vidaus rinkos kūrimo užbaigimas įtraukiant elektroninę prekybą

36.  ragina imtis priemonių siekiant prisidėti didinant interneto naudotojų skaičių ir gerinant tinklo kokybę, kainą ir greitį Europos Sąjungos valstybėse ir regionuose, kuriuose nėra geros kokybės ryšio, užtikrinant, kad iki 2013 m. visoje ES būtų galima naudotis plačiajuosčio ryšio prieiga; pabrėžia, kad kiekvienam piliečiui turėtų būti suteikta galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio prieiga ir kad kaimo, atokiose arba periferinėse vietovėse taip pat turėtų būti sudaryta galimybė naudotis greitojo interneto prieiga, ypatingą dėmesį skiriant vartotojams ir įmonėms, įsikūrusiems kalnų vietovėse ar salų regionuose, kurioms, be to, kad labiau apribota prieiga prie interneto, būdingi dideli pašto mokesčiai ir labai ilgas nusipirktų ar parduotų prekių pristatymo laikas;

37.  mano, kad persvarstant Universaliųjų paslaugų direktyvą tolesnis prioritetinis greitosios ir prieinamos plačiajuosčio ryšio prieigos vystymas yra būtinas plečiant e. prekybą, nes ribota interneto prieiga yra viena iš didžiausių kliūčių, užkertančių Europos piliečiams galimybę naudotis e. prekyba;

38.  remia Komisijos nustatytus tikslus plačiajuosčio ryšio srityje siekiant sudaryti galimybes visiems ES piliečiams iki 2013 m. naudotis bazinio plačiajuosčio ryšio prieiga, iki 2020 m. sudaryti galimybes visiems piliečiams naudoti plačiajuostį ryšį mažiausiai 30 Mb/s greičiu, kartu užtikrinant, kad pusė ES piliečių turėtų prieigą prie 100 Mb/s greičio plačiajuosčio ryšio, ir ragina imtis konkrečių priemonių norint, kad būtų įgyvendinti šie tikslai; pabrėžia, kad turėtų būti numatomos specifinės priemonės, skirtos vaikams ir jaunimui apsaugoti, ypač vystant amžiaus patikrinimo sistemas ir uždraudžiant tokią prekybos internetu praktiką, kuri daro neigiamą įtaką vaikų elgesiui;

39.  ragina Komisiją pradėti rengti Europos standartus, skirtus pagerinti tarpvalstybinę elektroninę prekybą, sumažinti įvairiose valstybėse narėse galiojančių įstatymų skirtumus ir panaikinti prievolę prieš prekiaujant internetu per pasirinktinio platinimo tinklą turėti ne interneto parduotuvę, kai įrodoma, kad tokia prievolė prieštarauja konkurencijos teisei arba nepateisinama atsižvelgiant į parduodamų prekių ir paslaugų pobūdį, siekiant, kad vartotojai ir mažos ir vidutinio dydžio įmonės galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą elektroninėje aplinkoje; reiškia susirūpinimą dėl Komisijos sprendimo nustatyti reikalavimą turėti parduotuvę ne internete prieš pradedant prekybą internete, kadangi šis reikalavimas labai trukdo prekiauti internete;

40.  mano, kad interneto platformos buvo svarbios skatinant elektroninę (ypač tarpvalstybinę) prekybą Europoje, kadangi šimtams tūkstančių MVĮ sudarytos galimybės patekti į rinką, o vartotojams suteiktas didesnis pasirinkimas, taip pat atsirado daug pažangiosios patirties pavyzdžių, kaip skatinti pasitikėjimą, teikti skaidrią informaciją apie teises ir prievoles ir prireikus palengvinti internetu sudaryto sandorio šalių ginčų sprendimą; ragina interneto platformas savo prekes ir paslaugas teikti visiems Europos vartotojams nevykdant jokios teritorinės diskriminacijos valstybių narių pagrindu;

41.  pabrėžia, koks svarbus atviras dokumentų mainų formatas elektroninio verslo sąveikumui, ir ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų remiant jo atsiradimą ir skleidimą;

42.  pabrėžia, kaip svarbu geriau konsultuoti MVĮ ir numatyti joms prieinamas finansines priemones siekiant padėti joms papildyti elektronine prekyba savo ne interneto parduotuvių veiklą;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi neribojama ir neutrali prieiga prie greitojo interneto ryšio, kadangi be to elektroninė prekyba būtų neįmanoma;

44.  pabrėžia, kad baigiant kurti elektroninės prekybos bendrąją rinką negalima apsiriboti teisėkūros priemonėmis ir kontrole, tačiau reikia gerinti kartu kitas interneto sritis, pavyzdžiui, elektroninį valdymą ir elektroninį mokymąsi;

45.  pabrėžia, kad remiantis iš suinteresuotų šalių ir nacionalinių konkurencijos institucijų surinkta rinkos informacija reikia stebėti, kaip taikomos neseniai 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 330/2010 patvirtintos taisyklės dėl išskirtinio ir pasirinktinio platinimo ir prireikus persvarstyti šias taisykles siekiant sumažinti kliūtis prekybai internetu; ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymų, kaip spręsti šias problemas;

46.  ragina Komisiją sustiprinti vartotojų privatumo apsaugą ir užtikrinti, kad visi su vartojimu susiję duomenys, įskaitant pirkimo ir peržiūros duomenis, būtų prieinami vartotojams paprašius ir tiekėjų saugomi tokį laikotarpį, koks numatytas pagal ES teisės aktus;

47.  be to, ragina Komisiją dirbti siekiant parengti taisykles ir standartus, pagal kuriuos būtų užtikrinama, kad prekybos ir socialinių tinklų svetainių programinės įrangos sąveikumo stoka nekliudytų vartotojams keisti savo pirkimo pasirinkimo;

48.  pabrėžia elektroninio parašo ir viešojo kodavimo rakto infrastruktūros (angl. PKI) reikšmę visos Europos e. valdžios paslaugoms ir ragina Komisiją kurti Europos tinkamumo patvirtinimo institucijų portalą, kad būtų užtikrintas tarptautinis elektroninių parašų sąveikumas;

49.  atsižvelgdamas į tai, kaip svarbu išnaudoti visas bendrosios rinkos galimybes, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iki 2015 m. ne mažiau kaip 50 proc. visų viešųjų pirkimų procedūrų būtų vykdoma elektroninėmis priemonėmis, kaip nustatyta veiksmų plane, dėl kurio susitarta 2005 m. Mančesteryje vykusioje ministrų konferencijoje dėl e. valdžios;

50.  mano, kad mobilioji prekyba (m. prekyba) galėtų tapti svarbia e. prekybos dalimi, nes ji sugebėtų pasiekti milijonus Europos piliečių, kurie naudoja mobiliuosius telefonus, o ne asmeninius kompiuterius, o šiuo būdu būtų remiama interneto ir mobiliųjų technologijų konvergencija ir skatinama ES pirmaujanti pozicija mobiliųjų komunikacijų srityje;

51.  mano, kad bendrųjų, atvirų techninių ir veiklos techninių sąlygų ir standartų (suderinamumas, sąveikumas, prieiga, saugumas, logistika, tiekimas ir kt.) kūrimas ir rėmimas palengvins tarptautinę e. prekybą, nes tokiu būdu bus teikiama pagalba vartotojams, ypač pažeidžiamiems ir nepatyrusiems kompiuterių naudotojams, ir padės įveikti esamas įvairių valstybių narių veiklos, technines, kultūrines ir kalbos kliūtis;

52.  pripažįsta, jog esama tam tikrų teisinių sunkumų, susijusių su mobiliosios prekybos vidaus rinkos, kurioje būtų užtikrintos vartotojų teisės, asmeninis privatumas ir nepilnamečių vartotojų apsauga, kūrimu; ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti šį klausimą;

53.  pabrėžia, kad elektroninės prekybos tiekimo grandinę reikia padaryti skaidresnę, kad vartotojas visada žinotų tiekėjo tapatybę, jo įmonės pavadinimą, geografinį adresą, kontaktinius duomenis, mokesčių registracijos numerį ir ar tai tarpinis, ar galutinis tiekėjas, nes tai ypač svarbu interneto aukcionų atveju;

54.  ragina Komisiją nustatyti aiškius standartus, būtinus ES lygmens tarpvalstybinei e. prekybai, įskaitant, pvz., prievolę prekeiviui teikti savo klientams ir viešosioms institucijoms lengvą, tiesioginę, nuolatinę ir nemokamą prieigą prie informacijos, susijusios su prekeivio ar paslaugų teikėjo pavadinimu ir registracijos numeriu, siūlomų prekių ir paslaugų kainomis ir papildomomis pristatymo išlaidomis, kurios gali būti įtrauktos į sąskaitą;

55.  ragina Komisiją patvirtinti reikalavimą, pagal kurį įmonės, savanoriškai taikančios standartizuotas sutartis ir standartizuotas bendrąsias prekybos sąlygas, turėtų informuoti apie tas sutarties nuostatas, kurios skiriasi nuo minėtųjų standartų;

56.  mano, kad į nuotolinių sutarčių reguliavimo taisykles reikėtų taip pat įtraukti interneto aukcionuose tarp vartotojų ir profesionalių prekybininkų sudaromas sutartis ir ragina Komisiją toliau nagrinėti ir vertinti taisykles, kuriomis reglamentuojamos specifinės nuotolinės individualiai internetu užsakomų turizmo paslaugų (oro linijų bilietų rezervavimo, apgyvendinimo viešbučiuose, automobilių nuomos, laisvalaikio pramogų organizavimo ir kt.) sutartys, visų pirma siekiant padidinti interneto aukcionų atsakomybę norint geriau apsaugoti vartotojų teises;

57.  ragina Komisiją išaiškinti taisykles, taikomas reklamai (tiesioginei ar netiesioginei) naudojant internetą kitose valstybėse narėse;

Naudotojų teisinės apsaugos tobulinimas tarpvalstybinės prekybos srityje

58.  ragina sukurti reikalavimą atlikti tam tikrų konkrečių elektroninių paslaugų tipų išorės auditą, kuris turėtų būti atliekamas iškilus didesnei būtinybei užtikrinti visišką minėtųjų paslaugų patikimumą, apsaugoti asmens duomenis ir informaciją (pvz., internetinės bankininkystės atveju);

59.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisinį tikrumą internetu operacijas atliekantiems naudotojams (vartotojams ir pardavėjams) ir džiaugiasi Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ pateiktu pasiūlymu atnaujinti ribotos atsakomybės taisykles kalbant apie paslaugas, teikiamas informacinei visuomenei, siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos ir atsižvelgiant į elektroninės prekybos direktyvą (žr. komunikato 13 išnašą);

60.  ragina Komisiją stengtis užtikrinti teisinį tikrumą ir spręsti itin didelio susiskaidymo problemą, susijusią su teisių suteikimo procesu ir įvairių valstybių narių jurisdikcija, kalbant apie garso ir vaizdo turinio įkėlimą į svetaines;

61.  mano, kad pirmiausia būtina iki 2013 m. pašalinti tarpvalstybinės e. prekybos administracines ir reguliavimo kliūtis 27 ES valstybėse narėse pradedant taikyti vienodą taisyklių, skirtų vartotojams ir verslo įmonėms, rinkinį, kuris padėtų sukurti palankią skaitmeninę aplinką, užtikrinti teisinį tikrumą tiek įmonėms, tiek ir vartotojams, supaprastinti procedūras, sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas ir nesąžiningą konkurenciją ir atverti ES e. prekybos rinkos galimybes; pabrėžia, kad todėl vienodas teisinių priemonių, pavyzdžiui, Vartotojų teisių direktyvos, Elektroninės komercijos direktyvos (2000/31/EB), Paslaugų direktyvos (2006/123/EB) 20 straipsnio 2 dalies ir Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos (2005/29/EB), aiškinimas ir taikymas gali turėti didelės svarbos; taigi ragina Komisiją ir toliau tęsti jos atliekamą su skaitmenine bendrąja rinka susijusio Bendrijos acquis vertinimą ir pasiūlyti su pagrindinėmis kliūtimis susijusius tikslingus teisinius veiksmus;

62.   mano, kad tobulinti rinkos priežiūrą, taisyklių skaidrumą ir teisės aktų vykdymo sistemą – pirmaeilės svarbos uždavinys skatinant naudotojų pasitikėjimą, nes vartotojų išlaidos bus svarbus ekonomikos atsigavimo veiksnys; mano, kad valdžios institucijoms reikia skirti daugiau lėšų, kad jos galėtų ištirti ir galų gale sustabdyti neteisėtą prekybos veiklą; ragina Komisiją sukurti Europos ankstyvojo perspėjimo sistemą ir duomenų bazę siekiant kovoti su sukčiavimu skaitmeninėje rinkoje; ragina Komisiją tinkamai atnaujinti skubaus įspėjimo sistemą RAPEX; pabrėžia, kad imantis tokių iniciatyvų turi būti laikomasi duomenų apsaugos taisyklių;

63.  ragina valdžios institucijas skubiai imtis veiksmų prieš nesąžiningų prekiautojų svetaines ir skirti daugiau dėmesio vartotojų teisių apsaugai, įskaitant priemones, kuriomis siekiama nustatyti saugių ir patikimų svetainių ženklinimą ir užtikrinti, kad įmonės, teikiančios remiamosios reklamos paslaugas, nereklamuotų nelegalių svetainių;

64.  mano, kad vartotojų pasitikėjimą gali užtikrinti standartai ir elgesio kodeksai, kurie sudarytų sąlygas interneto paslaugų teikėjams neatsilikti nuo sparčios technologijų raidos;

65.   pabrėžia, kad atliekant internetinę tikslinę klientų atranką ir profiliavimą turi būti visiškai laikomasi duomenų apsaugos taisyklių;

66.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuoseklų ES taisyklių, reglamentuojančių duomenų privatumą, aiškinimą, siekiant užtikrinti geresnę duomenų apsaugą ir skatinti vartotojų pasitikėjimą internetinėmis mokėjimo sistemomis;

67.  mano, kad, visoje ES patobulinus vartotojų apsaugos tvarką, įskaitant apsaugą nuo sukčiavimo kredito kortelių srityje, galima užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybinėmis operacijomis internete;

68.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad elektroninės prekybos srityje nebūtų trukdoma užtikrinti nuoseklaus teisės aktų, reglamentuojančių autorių teises, vykdymo;

69.  mano, kad tarpvalstybinė interneto tinklo paieškos sistema ir reklama turėtų vartotojams ir prekybininkams teikti geresnę informaciją ir padėti stiprinti jų gebėjimą atlikti palyginimus ir rasti pasiūlymus; šiuo požiūriu nerimauja dėl galimų konkurencijos iškraipymų, su kuriais kai kuriose ES valstybėse narėse gali susidurti vartotojai ir verslininkai; ragina Komisiją bendradarbiaujant su pramonės atstovais pašalinti su interneto tinklo paieška ir reklamos platformomis susijusius trūkumus ir remti jų veikimą tarpvalstybiniu mastu, pvz., skatinant „.eu“ domenus;

70.   ragina Komisiją atlikti stebėseną siekiant užtikrinti, kad elektroninės prekybos srityje būtų nuosekliai laikomasi autorių teisių reikalavimų;

71.  prašo Komisijos imtis iniciatyvos ir skubiai atlikti poveikio vertinimą siekiant rasti tinkamiausią būdą, kaip spręsti autorių teisių mokesčių klausimą, be kita ko, apsvarstyti galimybę taikyti tokį mokestį toje vietoje ir tuomet, kai produktas pirmą kartą pateikiamas į rinką Europos Sąjungoje, kadangi suinteresuotosios šalys negali susitarti;

72.   pritaria Komisijos nuomonei, kad alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai (AGS), pvz., tarpininkavimas ir arbitražas arba neteisminiai susitarimai, gali būti racionali ir patraukli galimybė vartotojams; pažymi, kad kai kurie privatūs operatoriai, pvz., interneto platformos, ėmėsi sėkmingų vartotojų pasitikėjimo skatinimo iniciatyvų ir tam naudoja vidines ginčų sprendimo priemones; ragina valstybes nares skatinti kurti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus siekiant pakelti vartotojų apsaugos lygį ir kuo labiau pagerinti teisės aktų laikymąsi; primena apie teigiamą SOLVIT ir Europos vartotojų centrų tinklo patirtį; ragina sukurti Europos e. vartotojų informacijos sistemą, kurią naudojant būtų suteikiamos išsamios rekomendacijos ir informacija apie teises ir pareigas elektroninėje rinkoje; tačiau pabrėžia, kad šie mechanizmai turėtų papildyti, o ne pakeisti teismines arba administracines teisės aktų vykdymo priemones;

73.  pažymi, kad svarbu padidinti šiuo metu mažą vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais sandoriais, užtikrinant veiksmingesnį galiojančių taisyklių taikymą tarpvalstybiniu ir interneto lygmenimis, suteikiant daugiau galių vartotojų apsaugos institucijoms, skatinant valstybinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir diegiant ES masto veiksmingas rinkos stebėsenos ir audito, skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo priemones;

74.  ragina, kai tik bus sukurtas Europos e. teisingumo portalas, jame nedelsiant suteikti galimybę naudotis alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis, įskaitant galimybę naudotis jomis internete;

75.  pabrėžia, kad reikia vystyti ir standartizuoti taisykles, pagal kurias būtų užtikrinamas aukštas nepilnamečių teisinės apsaugos lygis, ir skatina pradėti vykdyti tėvų, mokytojų ir auklėtojų informavimo ir mokymo kampanijas, kad jie suvoktų savo atsakomybę supažindinti vaikus su pavojais, kurių kyla prekiaujant internetu, ir kaip svarbu būti budriems, kai vaikai naudojasi internetu;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant kovoti su nelegaliomis interneto paslaugomis, kurios teikiamos nesilaikant vartotojų apsaugos, nepilnamečių apsaugos, autorių teisių, mokesčių ir daugelio kitų taikytinų teisės aktų;

77.  pabrėžia, jog reikėtų imtis priemonių siekiant išvengti rizikos, susijusios su nelegalių produktų pasiūla internete, ypač suklastotų vaistų ir sveikatos priežiūros produktų, ugdant raštingumą sveikatos apsaugos srityje ir konkrečiose interneto domenų „.eu“ svetainėse atkreipiant dėmesį į klaidinančią informaciją;

78.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriame būtų numatyti tinkami veiksmai ar sankcijos, susiję su elektronine prekyba suklastotomis prekėmis ir vaistais, įskaitant saugių ir patikimų svetainių ženklinimą, pvz., patvirtintų vaistinių sertifikavimo sistemas;

79.  pabrėžia, kad būtina vykdyti tinkamus valstybės tarnautojų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymus ir švietimą ES vartotojų apsaugos taisyklių srityje;

E. pasitikėjimo strategija, skirta elektroninės prekybos naudotojų pasitikėjimui padidinti

80.  ragina parengti vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungti įvairūs šiuo metu galiojantys teisės aktai, siekiant elektroninei prekybai taikomus reikalavimus padaryti aiškesnius; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl vartotojų teisių ir ragina prireikus atitinkamu mastu suderinti kai kuriuos vartotojų sutarčių teisės aspektus, ypač susijusius su tam tikro pobūdžio garantinių reikalavimų pateikimu; mano, kad ši priemonė turėtų apimti ir kitas direktyvas, pvz., direktyvas dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis ir elektroninės prekybos;

81.  ragina Komisiją įvertinti, ar tuo atveju, jei Komisijai prižiūrint ir dalyvaujant suinteresuotosioms šalims ir valstybėms narėms būtų sukurtas elektroninės prekybos portalas, galėtų būti sudarytos geresnės sąlygos skleisti pažangiausios patirties pavydžius ir informaciją, taigi ir didinti vartotojų pasitikėjimą bei tarpvalstybinio masto elektroninę prekybą;

82.  ragina Komisiją toliau tirti priežastis, dėl kurių vartotojai atsisako elektroninės prekybos, norint parengti gaires, kuriomis remiantis būtų galima veiksmingai kurti tinkamus teisės aktus, ir siūlo parengti vien elektroninei prekybai skirtą suvestinę siekiant apibendrinti interneto vartotojo elgseną ir nustatyti veiksnius, kurie daro įtaką vartotojų pasirinkimams ir juos nulemia;

83.  pripažįsta, kad piliečiai susilaikys nuo dalyvavimo, laisvo nuomonės reiškimo ir sandorių sudarymo, jeigu nepakankamai pasitikės naujosios skaitmeninės erdvės teisės aktais; atsižvelgiant į tai ir siekiant piliečių pasitikėjimo labai svarbu užtikrinti pagrindines teises ir jų įgyvendinimą; kadangi intelektinės nuosavybės teisių (INT) ir kitų teisių apsaugos garantijos yra esminė įmonių pasitikėjimo sąlyga;

84.  ragina Komisiją panaikinti prievolę prieš prekiaujant internetu turėti ne interneto parduotuvę, nes šis reikalavimas iš esmės trukdo prekybai internetu;

85.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tolesnį tarpvalstybinės e. prekybos vystymąsi svarbu sukurti nuoseklią ES masto intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir vykdymo sistemą laikantis Bendrijos acquis, sustiprinti kovą su nelegaliomis ir suklastotomis prekėmis ir didinti Europos vartotojų informuotumą šiais klausimais;

86.  pabrėžia, kad būtina priimti teisės aktus, galiojančius visiems pardavimo elektroninėmis priemonėmis sandoriams, nes tai labai svarbu siekiant apsaugoti e. prekybos paslaugų naudotojų teises;

87.  ragina pagal mokslinių tyrimų bendrąsias programas kurti inovacinius mokslinių tyrimų projektus, skirtus skatinti ir suvienodinti ES e. prekybos rinką, didinant vartotojų pasitikėjimą, suteikiant jiems daugiau galių ir pasirinkimo skaitmeninėje aplinkoje;

88.  ragina veiksmingai stebėti teisinę, techninę ir ekonominę e. prekybos raidą ir atkreipia dėmesį į būtinybę įvertinti visų sprendimų, turinčių įtaką vieningai skaitmeninei rinkai ir žinių visuomenei, poveikį; tuo tikslu e. prekybos rezultatų suvestinė būtų svarbi priemonė vertinant Europos internetinės rinkos aplinką;

89.   mano, kad vartotojų pasitikėjimą galima skatinti pašalinant kliūtis, trukdančias vykdyti tarpvalstybinę elektroninę prekybą, ir išsaugant aukščiausią vartotojų apsaugos lygį, jį gali padidinti akredituotos Europos institucijos ar sutartiniai patikimumo ženklai, kuriais užtikrinamas į tarpvalstybinę elektroninę rinką pateikiamų prekių patikimumas ir kokybė; mano, kad laikantis aiškių ir skaidrių taisyklių ir prižiūrint Komisijai turi būti sukurtas tvarus sutartinis Europos patikimumo ženklas; mano, kad kartu su tokia sutartinio Europos patikimumo ženklo sistema turi būti kuriamas ir standartų kontrolės arba įgyvendinimo mechanizmas, kaip tai jau daroma nacionaliniu lygiu kai kuriose valstybėse narėse; pripažįsta, kad tarpvalstybinė sutartinio Europos patikimumo ženklo sistema gali veikti tik remiantis ES teisės aktais, kurie gali būti Europos patikimumo ženklo pagrindas; mano, kad turi būti atliktas išsamus sutartinio Europos patikimumo ženklo sistemos poveikio vertinimas ir ši sistema turi būti įgyvendinama užtikrinant suderinamumą su valstybėse narėse jau taikomomis patikimumo ženklų sistemomis;

90.  pabrėžia, kad svarbu skatinti naudoti ir taikyti ES masto logotipus, patikimumo ženklus ir kokybės ženklus, kurie vartotojams padėtų atpažinti patikimą interneto prekybininką, atlyginti už pažangią praktiką ir skatinti inovacijas, tokiu būdu remiant ES kompanijas, kurios stengiasi išplėsti savo rinką už kilmės šalies ribų;

91.  pabrėžia, kad siekiant skaidrumo internete, kuriame pirkėją ir pardavėją skiria atstumas, o pirkėjas neturi visų galimybių įvertinti fizinės produkto kokybės, itin svarbu užtikrinti galimybę gauti tikslią ir aiškią informaciją;

92.  atkreipia dėmesį į Komisijos ir nacionalinių pašto reguliuotojų pastangas 27 valstybėse narėse tinkamai ir laiku įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/6/EB) siekiant padidinti konkurencingumą, sumažinti kainas ir pagerinti paslaugas ir taip gerinti prekių, įsigytų naudojantis tarpvalstybinės elektroninės prekybos paslaugomis, pristatymo sąlygas; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti su siuntinių pristatymu susijusių draudimo paslaugų prieinamumą;

93.  ragina parengti programą siekiant įgyvendinti projektus, skirtus vartotojų pasitikėjimui elektronine prekyba didinti, taip pat šiuo tikslu naudoti esamas finansines priemones, įskaitant Europos ir nacionalinio lygmenų švietimo ir informavimo kampanijas bei interneto paslaugų praktinio patikrinimo projektus (pvz., kontrolinių pirkimų būdu); pabrėžia, kad reikia kurti vartotojų švietimo elektroninės prekybos ir naujųjų skaitmeninių technologijų klausimais (pagrindinės interneto vartotojų teisės, elektroninė prekyba, duomenų apsaugos taisyklės ir kt.) interneto priemones, tokias, kaip projektas „Dolceta“ (Internetinių vartotojų švietimo priemonių suaugusiems žmonėms kūrimas); šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama sudaryti piliečiams galimybes vystyti savo skaitmeninius gebėjimus, plėtoti žinias apie savo teises ir pareigas ir naudotis elektroninės prekybos privalumais skaitmeninėje visuomenėje;

94.  mano, kad labiau padidinti vartotojų pasitikėjimą galima užtikrinant visuomenės pasitikėjimą interneto aplinka, sprendžiant asmens duomenų apsaugos problemas, kontroliuojant duomenų rinkimą, elgesiu pagrįstą atranką, profiliavimą ir reklamą bei švietimo ir informacinėmis kampanijomis didinant vartotojų informuotumą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl duomenų apsaugos direktyvos pritaikymo prie dabartinės skaitmeninės aplinkos;

95.  pabrėžia, kad būtina supaprastinti ir padaryti skaidresnėmis tarpvalstybinės interneto prekybos tiekimo grandinę ir bendrąsias sąlygas, sukuriant taisykles dėl klaidinančios ar neišsamios informacijos apie vartotojų teises, bendrąsias išlaidas ir prekybininkų kontaktinius duomenis ir skatinant taikyti pažangiausią ir sąžiningą patirtį, rekomendacijas ir elektroninių parduotuvių gaires; pripažįsta, jog ES pastangos šioje srityje siekiant išaiškinti oro susisiekimo sąlygas ir kainas yra teigiamas sektinas pavyzdys;

96.  pabrėžia, jog svarbu greitai ir veiksmingai įgyvendinti Europos mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“, kuri pradėjo veikti 2010 m. birželio mėn. ir kuri galėtų būti naujas postūmis steigti internetines įmones, ypač tiems asmenims, kurie neseniai neteko darbo;

97.  mano, kad žiniasklaidos priemonių ir kompiuterių naudojimo raštingumas ir informuotumas yra labai svarbūs vystant Europos skaitmeninę aplinką ir todėl ragina ES ir valstybių narių lygmenimis pradėti vykdyti skaitmeninio raštingumo ir įtraukties veiksmų planą, kuris apimtų šias sritis: specialias skaitmeninio raštingumo mokymo galimybes bedarbiams ir grupėms, kurioms gresia atskirtis; skatinamąsias priemones, skirtas privataus sektoriaus iniciatyvoms rengti visų darbuotojų skaitmeninių gebėjimų ugdymo kursus; Europos masto iniciatyvą „Naršyk protingai“ (angl. „Be smart online!“), kuria siekiama, kad visi besimokantys, tarp jų ir tie, kurie dalyvauja visą gyvenimą trunkančio mokymo ir profesinio rengimo programose, išmoktų saugiai naudotis IRT ir internetinėmis paslaugomis; ir bendrą ES lygmens IRT sertifikavimo sistemą;

98.  džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu iki 2012 m. parengti ES interneto teisių kodeksą, kuriame aiškiai ir suprantamai būtų apibendrintos esamos skaitmeninio vartotojo teisės ir pareigos ES, ir kartu pateikti metinę interneto vartotojų apsaugos teisės aktų pažeidimų ir tinkamų vykdymo priemonių apžvalgą, bendradarbiaujant su Europos vartotojų apsaugos agentūrų tinklu;

99.  mano, kad prekybos, profesinių ir vartotojų asociacijų sukurti savireguliavimo elgesio kodeksai ir Parlamento pranešimo dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ nuostatų, kuriose raginama sukurti Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartiją, įgyvendinimas ir vadinamosios penktosios laisvės plėtojimas siekiant užtikrinti laisvą turinio ir žinių judėjimą, padidintų vartotojų pasitikėjimą e. prekyba, išaiškinant visų informacinės visuomenės dalyvių teises ir pareigas;

100.  ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir 2012 m. pateikti pažangos, padarytos šalinant tarpvalstybinei elektroninei prekybai trukdančias kliūtis, ataskaitą, kaip numatyta Komisijos 2009 m. spalio 22 d. komunikate dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557); ragina Komisiją ir valstybes nares tiek teisėkūros, tiek ne teisėkūros priemonėmis užtikrinti aukšto lygio elektroninės prekybos vartotojų apsaugą ir panaikinti elektroninei prekybai vystytis trukdančias kliūtis, kurios nustatytos Komisijos 2010 m. komunikate dėl skaitmeninės darbotvarkės ir 2009 m. komunikate dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje; ragina Komisija pradėti dialogą su suinteresuotomis šalimis ir JAV siekiant išnagrinėti, kokios priemonės padėtų vystyti transatlantinę elektroninę rinką;

o
o   o

101.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0046. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0047. (3) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 112. (4) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 370. (5) OL L 376, 2006 12 27, p. 36. (6) OL L 376, 2006 12 27, p. 21. (7) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 109. (8) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 247. (9) OL L 271, 2002 10 9, p. 16. (10) http://www.un.or.at/unictral.