(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos projektą (08793/2009),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2009)0106),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio pirmos dalies 3 punkto b papunktį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį bei 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0264/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05942/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0231/2010),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  atsižvelgia į Komisijos deklaraciją, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Pakistano Islamo Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija primena, kad pagal ES teisę valstybės narės privalo užtikrinti, jog jų teritorijoje esantiems trečiųjų šalių piliečiams būtų suteikta tarptautinė apsauga, jei jie to prašo, ir ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje, Prieglobsčio kvalifikavimo direktyvoje ir Grąžinimo direktyvoje aiškiai nustatyta, jog valstybės narės, atsižvelgdamos į savo tarptautinius įsipareigojimus, privalo laikytis negrąžinimo principo.

Komisija taip pat primena, kad ES valstybės narės ypač privalo užtikrinti, jog bet kuriuo atveju asmenys nebūtų grąžinami pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnį, pagal kuriuos valstybės privalo užtikrinti, kad asmuo nebūtų išsiųstas į savo kilmės ar tranzito šalį, kurioje jam grėstų didelis pavojus.

Pakistanas suteikė prieglobstį daugiau kaip 3 milijonams asmenų, bėgusiems nuo konflikto Afganistane, ir taip daug labiau negu daugelis kitų JT narių prisidėjo prie pabėgėlių priėmimo. Nors Komisija ir pripažįsta Pakistano pasiekimus šioje srityje, tačiau ji ir toliau ragins Pakistaną ratifikuoti Ženevos pabėgėlių konvenciją (1951 m. JT konvencija dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolas).