Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies XVIII antraštinę dalį, ypač į jos 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į reglamentus dėl struktūrinių fondų valdymo 2007–2013 m.,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl struktūriniu požiūriu nepalankiai išsidėsčiusių regionų (salų, kalnų, retai gyvenamų regionų) padėties įgyvendinant sanglaudos politiką ir jų institucinių galimybių(2),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d. Regionų komiteto nuomonę dėl valstybės pagalbos skyrimo regionams gairių persvarstymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl salų padėties ir gamtinių bei ekonominių veiksnių sąlygotų apribojimų regioninės politikos srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga dėl teritorinės sanglaudos. Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu“ (COM(2008)0616),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Regionai 2020 m. ES regionų ateities uždavinių vertinimas“ (SEC(2008)2868),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Šeštoji ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaita“ (COM(2009)0295),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ (COM(2010)0110),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi teritorinės sanglaudos principas patvirtintas reglamentuose dėl struktūrinių fondų 2007–2013 m. ir tai yra vienas iš naujų esminių Lisabonos sutartyje nustatytų Europos Sąjungos tikslų, kurio turėtų būti siekiama mažinant regionų išsivystymo skirtumus, šalinant vystymosi kliūtis, įskaitant tas, kurias lemia gamtiniai ir geografiniai trūkumai, ir taip užtikrinant darnų Europos Sąjungos vystymąsi,

B.  kadangi svarbu paaiškinti Lisabonos sutarties poveikį regionų, kuriems reikia taikyti specialias priemones regioninės politikos srityje, būklei,

C.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį ypatingą dėmesį reikia skirti didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms,

D.  kadangi kalnų regionams, saloms ir retai gyvenamoms vietovėms tenka spręsti itin sudėtingus uždavinius, susijusius su demografiniais pokyčiais, blogu susisiekimu, klimato kaita, migracijos reiškiniais, energijos tiekimu ir regionine integracija,

1.  palankiai vertina tai, kad Sąjunga į savo tikslus įtraukė naują teritorinės sanglaudos siekį, taip pat palankiai vertina naująjį 174 straipsnį; yra įsitikinęs, kad 174 straipsnio nuostatos turėtų būti įtrauktos į specialias vystymo strategijas ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama įveikti šių regionų trūkumus ir išnaudoti jų galimybes;

2.  mano, kad kalnų regionai, salos ir retai gyvenamos vietovės sudaro homogeniškas regionų grupes ir kad jiems būdingi svarbūs bendri bruožai, kuriais jie skiriasi nuo kitų regionų; mano, kad jiems reikėtų taikyti specialias regioninės plėtros programas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia ypatingą valstybių narių, kurios yra Sąjungos periferijoje išsidėsčiusios salos, padėtį;

3.  laikosi nuomonės, kad nustatant, kam skirti regioninės politikos paramą, bendrasis vidaus produktas (BVP) turi likti pagrindiniu kriterijumi; vis dėlto ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tinkamesnius teritoriniu pagrindu pagrįstus statistinius rodiklius, kad būtų pateikiama išsamesnė informacija apie šių nepalankias sąlygas turinčių regionų išsivystymo lygį; pabrėžia, kad valstybės narės, perskirstydamos regionams skiriamas lėšas, atsižvelgdamos į skiriamas sumas ir į specifinius kiekvieno regiono bruožus, jau gali naudoti kitus negu BVP rodiklius (bendrą gyventojų skaičių, nedarbo ir užimtumo rodiklius, išsilavinimo lygį, gyventojų tankumą);

4.  ragina parengti specialią kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių problemoms spręsti skirtą Europos integruotos ir lanksčios politikos programą, būtų grindžiama bendromis šių vietovių ypatybėmis, tačiau pagal kurią taip pat būtų tinkamai atsižvelgiama į jų padėties įvairovę ir tinkamai laikomasi proporcingumo principo; mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką reikėtų spręsti salų padėties klausimus ne tik pasitelkiant regioninės politikos priemones, bet ir panaudojant kitų sričių ES politiką, turinčią didelį teritorinį poveikį šių regionų vystymuisi; yra įsitikinęs, kad kalnų regionams, saloms ir retai gyvenamoms vietovėms skirta Europos politikos programa gali turėti reikiamą pridėtinę vertę, kuri būtina norint įveikti nuolatinius sunkumus, su kuriais susiduria šie regionai, ir priderinti jų vystymo modelį taip, kad būtų panaudojami jų pranašumai;

5.  ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių vystymo strategijas, nes norint, kad Europos salos žengtų teisingu tvaraus vystymosi keliu, ir atsižvelgiant į kitus svarbius regiono sektorius pagal subsidiarumo principą būtina vadovautis vertikalumo principu, kuriuo remiantis šioje veikloje turėtų dalyvauti visų lygmenų valdžios institucijos; pabrėžia, kad šių regionų, kurie dažnai turi labai svarbių gamtinių išteklių, potencialas gali padėti siekti tikslų, ypač energetikos ir mokslinių tyrimų bei plėtros politikos srityje, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“;

6.  pabrėžia, kad trūkumų turinčių regionų ekonominio ir socialinio vystymo tikslas gali būti pasiektas tik nuodugniai parengiant konkrečias kiekvienam regionui pritaikytas ES programas ir numatant veiksmus, kuriais būtų siekiama pakoreguoti šių regionų struktūrą ir padaryti juos konkurencingesnius bei gebančius spręsti pagrindines problemas, su kuriomis jie susiduria, taip pat veiksmingai koordinuojant ir įgyvendinant keturis struktūrinius fondus, Sanglaudos fondą ir taikant kitas finansines priemones, pvz., tokias, kokias siūlo Europos investicijų bankas;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pagal naują daugiametę finansinę programą ir kitu programiniu laikotarpiu kalnų regionai, salos ir retai gyvenamos vietovės ir toliau galėtų naudotis specialiomis nuostatomis;

8.  palankiai vertina Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG) kaip priemonę, padedančią įveikti teritorinį bendradarbiavimą trikdančias kliūtis; ragina kalnų regionus, salas ir retai gyvenamas vietoves pasinaudoti ETBG priemone ES lėšomis bendrai finansuojamiems teritorinio bendradarbiavimo su kitais regionais projektams administruoti, kadangi tokiu būdu šie regionai gali priartėti prie juos supančių ekonominių zonų;

9.  ragina valstybes nares visapusiškai taikyti Europos kaimynystės politikos priemones kalnų regionuose, retai gyvenamose vietovėse ir salose ir taip sudaryti jiems galimybę pasinaudoti siūlomais tarpvalstybiniais ištekliais;

10.  ragina atsisakyti atstumo (150 km) kriterijaus, naudojamo priskiriant salas pasienio regionams, kurie gali gauti finansavimą pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, vykdomas vadovaujantis sanglaudos politikos teritorijų bendradarbiavimo tikslu arba Europos kaimynystės politikos siekiais; laikosi nuomonės, kad, prireikus nustatyti tam tikrus apribojimus, labiau tiktų salų regionams taikyti tarpvalstybinės teritorijos sąlygą jūros baseino lygmeniu;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių nacionalinėms, regioninėms ir vietos vyriausybėms bei ekonominiams ir socialiniams partneriams.

(1) OL L 291, 2006 10 21, p. 11. (2) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 111. (3) OL C 31, 2006 2 7, p. 25. (4) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 244. (5) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 65.