Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į viešąjį klausymą tema „Europos standartizacijos ateitis“, kurį 2010 m. birželio 23 d. surengė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas,

–  atsižvelgdamas į atsakymus į nuo 2010 m. kovo 23 d. iki gegužės 21 d. vykusią Komisijos viešąją konsultaciją dėl Europos standartizacijos sistemos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 9 d. Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato parengtą poveikio įvertinimo studiją standartizacijos teisės aktų paketo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario mėn. Europos standartizacijos sistemos peržiūros ekspertų grupės (EXPRESS) ataskaitą „Standartizacija siekiant konkurencingos ir inovatyvios Europos. 2020 m. vizija“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. profesoriaus Mario Monti pranešimą Komisijos pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio mėn. studiją dėl MVĮ prieigos prie Europos standartizacijos „Galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti daugiau naudos iš standartų ir dalyvavimo standartizacijoje užtikrinimas“, kurią užsakė Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 10 d. Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato parengtą studiją dėl prieigos prie standartizacijos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 21 d. Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 98/34/EB taikymo 2006–2008 m. (COM(2009)0690) ir į prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2009)1704),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 3 d. baltąją knygą „Informacinių ir komunikacinių technologijų standartizacijos modernizavimas Europos Sąjungoje. Tolesni veiksmai“ (COM(2009)0324),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos išvadas dėl standartizacijos ir inovacijų,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „'Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act'“ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Kaip geriau panaudoti standartizaciją inovacijoms Europoje skatinti“ (COM(2008)0133),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą dėl Europos standartizacijos vaidmens Europos politikos ir teisės aktų leidybos srityje (COM(2004)0674) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos standartizacijos uždaviniai“,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Aplinkosaugos aspektų integracija į Europos standartizaciją“ (COM(2004)0130),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 26 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos politikos principai tarptautinės standartizacijos atžvilgiu“ (SEC(2001)1296),

–  atsižvelgdamas į savo 1999 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo dėl veiksmingumo ir atskaitomybės Europos standartizacijos srityje vadovaujantis „naujuoju požiūriu“(1),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 13 d. Komisijos pranešimą dėl veiksmingumo ir atskaitomybės Europos standartizacijos srityje vadovaujantis „naujuoju požiūriu“ (COM(1998)0291),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1673/2006/EB dėl Europos standartizacijos finansavimo(2),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką(3),

–  atsižvelgdamas į 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 1991 m. birželio mėn. Vienos susitarimą dėl Tarptautinė standartizacijos organizacijos (ISO) ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) techninio bendradarbiavimo ir 1996 m. rugsėjo mėn. Drezdeno susitarimą dėl keitimosi techniniais duomenimis tarp Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7–0276/2010) ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę,

A.  kadangi Europos standartizacijos sistema buvo svarbiausias į naująją teisinę sistemą integruotas elementas kuriant bendrą rinką, ypač pagrindinėse teisėkūros srityse naudojant standartus pagal naująjį požiūrį,

B.  kadangi dabartinė teisinė sistema prisidėjo prie Europos standartizacijos sėkmės: ji sudarė galimybę sukurti Europos standartus, reikalingus visiems ekonominės veiklos vykdytojams siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, sudaryti sąlygas pasaulinei prekybai ir prieigai prie rinkos ir paskatinti tvarų augimą ir konkurencingumą,

C.  kadangi Europos standartizacijos sistemai tenka svarbiausias vaidmuo reaguojant į didėjantį poreikį Europos politikos ir teisėkūros srityse turėti standartus, kuriais būtų galima užtikrinti produktų saugumą, prieinamumą, inovacijas, sąveikumą ir aplinkos apsaugą,

D.  kadangi iniciatyvos „Small Business Act“ VII principas pabrėžia MVĮ dalyvavimo standartizacijos procese skatinimo ir MVĮ interesų gynimo šiame procese svarbą,

E.  kadangi Europos standartų rengimu prisidedama prie pasaulinių standartų rengimo,

F.  kadangi šiuolaikiška ir lanksti Europos standartizacijos sistema yra būtina ambicingos ir atnaujintos Europos pramonės politikos dalis,

G.  kadangi Europos standartizacija veikia pasaulinėje ekosistemoje (ir yra visaip su ja susijusi), yra grindžiama specifinėmis struktūromis ir tam skirtais standartų rengimo procesais, kuriuos įgyvendina Europos standartizacijos komitetas (angl. CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (angl. CENELEC), vadovaudamiesi nacionalinio delegavimo principu, ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (angl. ETSI), vadovaudamasis tiesioginės narystės principu,

H.  kadangi M. Monti pranešime dėl naujos bendrosios rinkos strategijos teigiama, kad standartizacija yra labai svarbi bendrosios rinkos valdymui ir pabrėžiama, kad būtina persvarstyti Europos standartų rengimo procesą, išlaikyti esamos sistemos privalumus ir tinkamai suderinti Europos ir nacionalinius aspektus,

I.  kadangi Europos standartizacija, siekiant patenkinti verslo ir vartotojų poreikius ir panaudoti visus galimus jos privalumus remiant valstybės ir visuomenės tikslus, turi atitikti uždavinius, kylančius dėl globalizacijos, klimato kaitos, naujų ekonominių galių ir technologijų raidos,

J.  kadangi būtina parengti strateginį požiūrį į Europos standartizaciją ir peržiūrėti dabartinę sistemą, kad ji toliau sėkmingai veiktų ir atitiktų ateinančio dešimtmečio poreikius, kad Europa galėtų išlaikyti pirmaujančią poziciją pasaulio standartizacijos sistemoje,

Įžanga

1.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Europos standartizacijos sistemą siekiant išsaugoti daugelį jos sėkmingų elementų, pašalinti jo trūkumus ir tinkamai suderinti Europos, nacionalinius ir tarptautinius aspektus; pabrėžia, kad atliekant siūlomą persvarstymą reikėtų remtis stipriosiomis esamos sistemos savybėmis, kurios sudaro tvirtą pagrindą sistemos tobulinimui, ir susilaikyti nuo radikalių pakeitimų, kurie galėtų pakenkti esminėms sistemos vertybėms;

2.  ragina Komisiją nedelsiant parengti ir pateikti modernios integruotos standartizacijos politikos pasiūlymą, įskaitant Direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, Tarybos sprendimo 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje ir Sprendimo 1673/2006/EB dėl Europos standartizacijos finansavimo, persvarstymą, kaip nurodyta Komisijos Darbo programoje 2010 m.;

3.  pabrėžia, kad naujasis Europos standartizacijos modelis turi būti naudingas Europos naujovėms ir tvariam vystymuisi, skatinti Sąjungos konkurencingumą, stiprinti jos pozicijas tarptautinės prekybos srityje ir duoti naudos ES piliečių gerovei;

4.  teigiamai vertina Europos standartizacijos sistemos peržiūros ekspertų grupės (EXPRESS) ataskaitą; ragina Europos ir nacionalines standartizacijos organizacijas, valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti jos strategines rekomendacijas siekiant užtikrinti, kad Europos standartizacijos sistema būtų pajėgi patenkinti visuomeninius ir ekonominius poreikius ir išlaikyti savo vadovaujamąjį vaidmenį pasaulinėje standartizacijos sistemoje;

5.  prašo Komisijos, kad kartu su pasiūlymu dėl Europos standartizacijos esamos teisinės sistemos persvarstymo būtų parengtas strateginis dokumentas, pagal kurį būtų nustatyta išsami Europos ir nacionalinio lygmens veiksmų sistema, įskaitant konkrečius pasiūlymus dėl tų patobulinimų, kurių negalima įgyvendinti persvarstant teisės aktus; pabrėžia, kad šis strateginis dokumentas neturėtų apimti tik EXPRESS ataskaitoje pateikiamas rekomendacijas;

6.  palankiai vertina Komisijos baltąją knygą „Informacinių ir komunikacinių technologijų standartizacijos modernizavimas Europos Sąjungoje. Tolesni veiksmai“; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti svarbiausias baltojoje knygoje išdėstytas rekomendacijas siekiant užtikrinti, kad būtų galima įgyvendinti ir panaudoti atitinkamus pasaulinius IKT standartus vykdant ES politiką ir viešuosius pirkimus;

7.  pritaria Komisijos ketinimui į Europos standartizacijos teisinę sistemą įtraukti Pasaulio prekybos organizacijos susitarimo dėl techninių kliūčių prekybai principus (skaidrumą, atvirumą, nešališkumą, sutarimą, veiksmingumą, aktualumą ir darnumą) siekiant įtvirtinti jų taikymą Europos standartizacijos sistemoje; laikosi nuomonės, kad, integravus PPO principus į teisinį pagrindą, neturėtų padidėti pripažįstamų Europos standartizacijos organizacijų (ESO) skaičius, turint mintyje tris esamas organizacijas, t.y. CEN, CENELEC ir ETSI;

8.  mano, kad šiuos principus galėtų papildyti papildomos ypatybės, pavyzdžiui, palaikymas, prieinamumas, kokybė, neutralumas ir atskaitomybė; yra įsitikinęs, kad visus šiuos principus reikia toliau tikslinti ir apibrėžti ir kad reikia sukurti specialią stebėsenos sistemą siekiant užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinami nacionaliniu ir Europos lygmenimis rengiant standartus ES politikai ir teisės aktams paremti;

9.  vis dėlto pabrėžia, kad šių principų savaime nepakanka siekiant užtikrinti tinkamą visų suinteresuotųjų šalių, ypač tų, kurios atstovauja sveikatos apsaugos ir saugumo, vartotojų ir aplinkos apsaugos interesams, atstovavimą standartizacijos procese; taigi mano, kad būtina papildomai įtraukti tinkamo atstovavimo principą, atsižvelgiant į tai, jog jis itin svarbus, kai kalbama apie viešąjį interesą, siekiant, kad visų suinteresuotųjų šalių pozicijos būtų sujungiamos tinkamai, ypač kuriant standartus, skirtus ES teisės aktams ir politikos sritims paremti, ir pripažįstant savanorišką Europos standartizacijos pobūdį ir poreikį įtraukti į konkretų standartizacijos projektą žinomiausius techninius ekspertus;

10.  pabrėžia, kad MVĮ, nors jos sudaro svarbią Europos rinkos dalį, nėra tinkamai įtrauktos į standartizacijos sistemą ir todėl negali visapusiškai pasinaudoti standartizacijos teikiama nauda; mano, kad būtina gerinti jų atstovavimą ir dalyvavimą sistemoje, ypač nacionalinio lygmens techniniuose komitetuose; turint mintyje Europos standartizacijos sistemos peržiūrą, prašo Europos Komisijos atlikti poveikio vertinimą, nustatyti geriausią būdą kaip pasiekti šį tikslą ir įvertinti, kokio finansavimo reikėtų MVĮ padėti;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors standartai ir padėjo labai pagerinti prekių kokybę ir saugumą, paslaugų srityje jų dar gerokai trūksta lyginant su šio sektoriaus svarba ir galimybėmis; ypač pažymi, kad pastaraisiais metais Europoje sukurtų nacionalinių paslaugų standartų skaičius gerokai didesnis už šioje srityje sukurtų Europos Sąjungos standartų skaičių;

12.  pripažįsta, kad paslaugų standartai dažnai atitinka nacionalinius ypatumus ir kad jų kūrimas susijęs su rinkos poreikiais, vartotojų interesais ir viešuoju interesu; vis dėlto pabrėžia, kad Europos Sąjungos paslaugų standartų kūrimas ir profesinių institucijų rengiamos jų pačių kokybės nuostatos ir žymos, kaip numatyta Direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, gali būti naudingi toliau atliekant suderinimą paslaugų sektoriuje, užtikrins Europos paslaugų skaidrumą, kokybę ir konkurencingumą ir skatins konkurenciją, inovacijas, prekybos kliūčių šalinimą ir vartotojų apsaugą;

13.  taigi pritaria Komisijos ketinimui paslaugų standartus įtraukti į Europos standartizacijos teisinę sistemą, nes taip ne tik bus užtikrinta, jog bus paskelbti visi nacionaliniai paslaugų standartai, galintys sudaryti techninių kliūčių prekybai vidaus rinkoje, bet ir sukurtas tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galės prašyti Europos standartizacijos organizacijas (ESO), būtent CEN, CENELEC ir Europos telekomunikacijų standartų institutą (ETSI), sukurti standartus paslaugų sektoriuje; siūlo Komisijai paskatinti paslaugų teikėjus parengti paslaugų standartus Europos standartizacijos organizacijose (ESO), siekiant kiek įmanoma išvengti skirtingų nacionalinių standartų netolygumų, užtikrinant, jog paslaugų standartai atitiktų rinkos poreikius, vartotojų ir viešuosius interesus; pritaria pastangoms užtikrinti paslaugų teikimo kokybę, pvz., profesinių institucijų rengiamoms kokybės nuostatams ir žymoms, ir ragina visus susijusius veikėjus dalyvauti Europos standartizacijos procese;

Europos standartizacijos sistemos įgalinimas

a)  Bendrosios pastabos

14.  dar kartą patvirtina, kad Europos standartizacija, kuria grindžiami naujojo požiūrio teisės aktai, buvo sėkminga ir būtina priemonė baigiant kurti bendrą rinką; pažymi, kad pastaraisiais metais standartizacijos įgaliojimų, sutvirtinančių teisės aktus tose srityse, kurių neapima naujasis požiūris, skaičius padaugėjo, taigi iš to matyti, kad šis modelis buvo priimtas daugelyje ES politikos sričių; mano, kad gerai būtų naudoti standartus ir kitose Sąjungos teisėkūros ir politikos srityse, o ne tik bendros rinkos srityje, atsižvelgiant į atitinkamų sričių ypatybes ir vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais;

15.  laikosi nuomonės, kad itin svarbu aiškiai atskirti teisėkūrą nuo standartizacijos siekiant užkirsti kelią klaidingam teisės tikslų ir norimos apsaugos lygio aiškinimui; pabrėžia, kad Europos teisės aktų leidėjas turi būti dėmesingas ir tikslus nustatydamas svarbius reglamento reikalavimus, o Komisija turi aiškiai ir tiksliai įgaliojimuose apibrėžti standartizacijos darbo tikslus; pabrėžia, kad standartų kūrėjai turėtų tik nustatyti technines teisės aktų leidėjo nustatytų tikslų įgyvendinimo priemones, taip pat užtikrinti aukštą apsaugos lygį;

16.  pakartoja, kad labai svarbu, jog Europos standartai būtų parengti per pagrįstą laiko terminą, ypač tų sričių, kurioms skubiai reikia standartų, kad jos atitiktų viešosios politikos ir greitai kintančių rinkos sąlygų reikalavimus; todėl ragina Europos ir nacionalines standartizacijos institucijas toliau gerinti savo veiklos veiksmingumą ir efektyvumą, turint mintyje tai, kad standartizacijos paspartinimas neturi vykti aukojant atvirumo, kokybės, skaidrumo ir visų suinteresuotųjų šalių sutarimo principus;

17.  pripažįsta, kad svarbu supaprastinti standartų nustatymo tvarką; ragina Komisiją bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis surasti naujus veiksmingo Europos standartų priėmimo optimizavimo būdus;

18.  mano, kad standartizacijos procesą iš dalies paspartins geresnis Komisijos ir ESO konsultavimasis prieš suteikiant įgaliojimus, nes taip jos galės greičiau, pageidautina per du mėnesius, pateikti atsakymą dėl savo galimybių imtis standartizacijos veiklos;

19.  pažymi, kad Direktyvos 98/34/EB komitetas yra labai svarbus kaip Europos Komisijos ir valstybių narių diskusijų techninių reglamentų ir standartizacijos klausimais terpė; mano, kad reikėtų pakviesti Europos Parlamento atstovus į šio komiteto (ar organo, kuris bus vėliau įsteigtas) posėdžius, kurie taip pat turėtų būti atviri, jei tikslinga, Europos ir nacionalinių standartizacijos institucijų ir Europos lygmens suinteresuotųjų šalių organizacijų stebėtojams, ypač diskusijų dėl standartizacijos įgaliojimų metu;

20.  ragina Komisiją sukurti ir įgyvendinti patobulintas standartizacijos politikos ir veiklos koordinavimo sistemas, kurios turėtų apimti visus standartizacijos proceso viešosios politikos aspektus nuo įgaliojimų rengimo ir jų suteikimo, techninio komiteto darbo stebėsenos užtikrinant, kad sukurti standartai atitiktų atitinkamų teisės aktų svarbius reikalavimus, iki oficialaus standartų priėmimo, paskelbimo ir naudojimo; pabrėžia vaidmenį, kurį atitinkamų kategorijų IRT srities suinteresuotosios šalys galėtų atlikti kaip patariamoji grupė, padedanti Komisijai kurti suderintą Europos IRT standartizavimo politikos pagrindą;

21.  ragina valstybes nares įgyvendinti suderintą standartizacijos politiką ir laikytis nuoseklaus požiūrio, susijusio su standartų taikymų teisėkūrai paremti; ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl nekoordinuojamų pastangų standartizacijos srityje ar vienas su kitu konkuruojančių arba nebūtinų standartų, sertifikavimo sistemų pertekliaus, nekiltų pavojus, kad ES politikos tikslai gali būti nepasiekti;

22.  ragina Komisiją persvarstyti ir racionalizuoti standartizacijos įgaliojimų perdavimo ESO procesą, kad būtų įtrauktas konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis etapas ir nuodugni analizė, kuri pagrįstų naujo standarto nustatymo veiklos būtinumą, siekiant užtikrinti standarto nustatymo svarbumą, išvengti kartojimo ir skirtingų standartų ir specifikacijų dauginimo;

23.  ragina Komisiją pateikti veiksmų planą, pagal kurį būtų siekiama sukurti labiau integruotą ES standartizacijos sistemą, veiksmingiau ir efektyviau nustatyti standartus, sudaryti daugiau galimybių naudotis standartais, ypač naujoviškoms ir greitai augančioms įmonėms, užtikrinti stipresnį ES vaidmens nustatant standartus tarptautiniu lygmeniu ir tvaresnę standartų rengimo finansavimo sistemą;

24.  pabrėžia svarbų naujojo požiūrio konsultantų vaidmenį patvirtinant, kad suderinti standartai atitinka atitinkamus ES teisės aktus; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuos konsultantus šiuo metu parenka Europos standartizacijos organizacijos, kuriose jie dirba, ir ši užduotis sudaro šioms organizacijoms administracinę naštą ir kartais kelia suinteresuotosioms šalims susirūpinimą dėl proceso nešališkumo ir nepriklausomumo; taigi ragina Komisiją įvertinti, ar reikia persvarstyti esamas procedūras; be to, mano, kad Komisija turėtų nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų užtikrinama, jog įgaliotieji standartai atitiktų ES politikos sritis ir teisės aktus, nepatenkančius į naujojo požiūrio taikymo sritį; mano, kad tai turėtų vykti rengiant standartus, kad būtų išvengta vėlavimų ir neefektyvumo, jei būtų atmesti jau priimti standartai;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares prieš nustatant standartus nuodugniau juos patikrinti, kad būtų užtikrinama, jog jie atitiktų įgaliojimų reikalavimus, o ypač tada, kai standartai naudojami naujojo požiūrio teisės aktuose, ir tuo pačiu metu užtikrinti, kad neatsirastų papildomo žymaus standartų patvirtinimo vėlavimo; ketina nagrinėti – atsižvelgdamas į būsimą Europos standartizacijos sistemos peržiūrą – galimybę suteikti Parlamentui teisę, kuri šiuo metu priklauso Komisijai ir valstybėms narėms, ginčyti suderintą standartą, kuris nevisiškai atitinka svarbiausius atitinkamų teisės aktų reikalavimus;

26.  prašo Komisijos, siekiant skaidrumo, viešai skelbti konsoliduota forma sprendimus dėl oficialių prieštaravimų dėl standartų ir leisti susipažinti su atnaujinama visų veiksmų, susijusių su oficialiais prieštaravimais, lentele; taip pat ragina Komisiją pareikti metinę ataskaitą dėl standartizacijos įgaliojimų ir jų vykdymo pažangos;

27.  ragina ESO sustiprinti savo esamus skundų mechanizmus, kuriais turėtų būti naudojamasi iškilus nesutarimams dėl standarto; pabrėžia, kad dabartiniai mechanizmai ne visada gali būti veiksmingi, kadangi jų sudėtis praktikoje atspindi tų, kurie patvirtino standartą, poziciją; todėl siūlo praplėsti jų sudėtį leidžiant dalyvauti nepriklausomiems išorės ekspertams ir (arba) Europos visuomeninėms suinteresuotosioms šalims, kurie šiuo metu yra ESO asocijuoti nariai arba bendradarbiavimo partneriai;

28.  pabrėžia pritariantis CEN ir CENELEC priklausančiam savanoriško Europos sertifikavimo ženklui „Keymark“, kuris rodo atitikimą Europos standartams; pabrėžia, kad ženklas „Keymark“ yra vertinga alternatyva įvairioms nacionalinėms sertifikavimo sistemoms, pagal kurias tenka keletą kartų tikrinti ir žymėti produktus keliose valstybėse narėse, o tai gali tapti kliūtimi prekybai vidaus rinkoje ir sąlygoti dideles mažų įmonių išlaidas, kurios gali sąlygoti aukštesnes kainas vartotojui; todėl ragina nacionalines standartų institucijas ir kitas nacionalines sertifikavimo institucijas propaguoti ženklą „Keymark“ kaip nacionalinių sertifikavimo sistemų alternatyvą; taip pat ragina vykdyti visos Europos informacinę kampaniją siekiant gerinti verslininkų ir vartotojų žinias apie ženklo „Keymark“ naudą;

29.  suvokia, kad dabartinė ES finansavimo sistema Europos standartizacijos paramai teikti dažnai kelią įtampą, nes keičiasi taisyklės, didelės audito kainos ir vėluojama suteikti leidimą įvykdyti mokėjimus; pabrėžia, kad, laikantis ES finansinių taisyklių, reikia skubiai sumažinti šias išlaidas ir didelę administracinę naštą, kurios kartais viršija finansinės paramos teikiamą naudą; ragina Komisiją ir visas suinteresuotąsias šalis užtikrinti Europos standartizacijos sistemos finansinį tvarumą, be kita ko, pasinaudojant viešojo ir privačiojo sektorių partneryste ir sudarant daugiamečius finansinius planus, nes šie dalykai labai svarbūs siekiant užtikrinti sistemos veiksmingumą ir rezultatyvumą, kai vyksta pasaulinė konkurencija; mano, kad Komisija ir ESO galėtų gerinti bendradarbiavimą, siekdamos užtikrinti stabilią ir gavėjams palankią ES finansinės paramos Europos standartizacijai sistemą, kuri žymiai padidintų sistemos efektyvumą;

b)   Prieigos prie standartizacijos proceso gerinimas

30.  pripažįsta, kad nacionalinio delegavimo principas yra kertinis Europos standartizacijos sistemos akmuo, ypač kalbant apie CEN ir CENELEC vykdomą standartų kūrimo procesą; vis dėlto pažymi, kad, kaip patvirtinta studijoje dėl prieigos prie standartizacijos, daugelyje Europos šalių suinteresuotosios visuomenės šalys neaktyviai dalyvauja arba išvis nedalyvauja standartų nustatymo procese;

31.  taigi ragina Europos ir nacionalines standartizacijos institucijas skatinti veiksmingai dalyvauti standartizacijos procese visas suinteresuotąsias šalis, ypač mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atstovus ir visas suinteresuotąsias šalis, kurios atstovauja viešąjį interesą, pvz., vartotojus (įskaitant neįgaliuosius ir pažeidžiamus vartotojus), aplinkosaugininkus, darbininkus ir visuomenės interesams atstovaujančias institucijas ir sudaryti tam palankias sąlygas;

32.  taip pat ragina Komisiją tirti menko visuomenės suinteresuotųjų šalių dalyvavimo nacionaliniu lygmeniu priežastis ir, jei tikslinga, skatinti valstybėms narėms skirtas priemones, kurios suteiktų visuomenės suinteresuotosioms šalims ir MVĮ daugiau galimybių dalyvauti nacionaliniame standartizacijos procese; palankiai vertina CEN/CENELEC ir NSI pastangas įgyvendinant studijos dėl prieigos prie standartizacijos „58 rekomendacijų dėl priemonių rinkinį“ ir EXPRESS ataskaitoje pateiktas rekomendacijas visų suinteresuotųjų šalių prieigos gerinimo požiūriu;

33.  pabrėžia jau dešimtajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje pripažintą būtinybę Europos lygmeniu užtikrinti suinteresuotųjų visuomenės šalių dalyvavimą, kad būtų veiksmingiau atsižvelgiama į jų nuomones, turint mintyje tai, kad daugelio valstybių narių nacionaliniuose techniniuose komitetuose joms iki šiol silpnai atstovaujama; tvirtina, kad reikia bent iki 2020 m. toliau teikti finansinę ir politinę paramą Europos organizacijoms, kurios atstovauja šioms suinteresuotosioms šalims, nes pasiekta labai maža pažanga užtikrinant aktyvesnį suinteresuotųjų visuomenės šalių dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu; ragina šias organizacijas atlikti svarbesnį vaidmenį patariant valstybėms narėms ir nacionalinėms suinteresuotųjų šalių asociacijoms, siekiant paskatinti atitinkamų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu;

34.  laikosi nuomonės, kad šioms Europos organizacijoms turi tekti stipresnis vaidmuo Europos standartizacijos organizacijose; todėl ragina Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas nepažeidžiant nacionalinio delegavimo principo šiuo tikslu skatinti skirtingas priemones, įskaitant veiksmingą šių organizacijų narystę, tačiau be balsavimo teisės, Europos standartizacijos organizacijose su sąlyga, kad jų statusas – asocijuotos narės arba bendradarbiaujančios partnerės; taip pat laikosi nuomonės, kad visos nacionalinės standartizacijos institucijos turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį skatinant ir stiprinant visuomenės suinteresuotųjų šalių dalyvavimą standartizacijos procese, gerbiant nacionalinio delegavimo principu vyravimą;

35.  teigiamai vertina pastarojo meto pasikeitimus Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO), ypač rengiant socialinės atsakomybės standartą ISO 26000 naudotą modelį, pagal kurį nacionalinės standartų institucijos turėjo teisę į atitinkamą darbo grupę skirti tik po vieną atstovą iš šešių nustatytų suinteresuotųjų šalių kategorijų (pramonės, vartotojų, vyriausybės, darbo, NVO, PPMK (paslaugos, parama, moksliniai tyrimai ir kiti)); tvirtina, kad, Komisija ir Europos standartizacijos organizacijos kartu su visomis suinteresuotomis šalimis turėtų nedelsdamos išnagrinėti tokių modelių panaudojimą kaip alternatyvų būdą rengiant standartus išimtinai tik viešojo intereso srityse, apie šio tyrimo rezultatus turi būti pranešama Parlamentui; ragina Europos Komisiją pasiūlyti priemonę, kuri padėtų užtikrinti tokio alternatyviojo modelio finansavimą;

c)   Nacionalinio delegavimo principo stiprinimas

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nacionalinės standartų institucijos ir yra itin svarbi Europos standartizacijos sistemos dalis, jos tarpusavyje labai skiriasi savo ištekliais, technine kompetencija ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimu standartizacijos procese; pabrėžia, kad dėl esamų skirtumų skiriasi ir jų veiksmingas dalyvavimas Europos standartizacijos sistemoje, o riboti tam tikrų nacionalinių institucijų ištekliai gali kliudyti veiksmingai įtraukti šias institucijas į standartų nustatymo procesą;

37.  prašo Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas skatinti rengti mokymų programas ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad nacionalinės standartų institucijos, kurios šiuo metu nedalyvauja Europos standartizacijos veikloje tokiu lygiu, kuris atitiktų jų ekonominę struktūrą, galėtų imtis aktyvesnio vaidmens standartizacijos procese, siekiant skatinti pasitikėjimą vidaus rinka ir užtikrinti vienodas sąlygas; mano, kad taip pat būtina rengti mokymo programas MVĮ siekiant užtikrinti jų dalyvavimą standartų nustatymo procese ir pabrėžti standartizacijos kaip strateginės verslo priemonės svarbą;

38.  teigiamai vertina CEN ir CENELEC iniciatyvą įvesti savitarpio vertinimo procedūrą siekiant įvertinti, ar teisingai NSI taiko PPO principus (ir papildomus reikalavimus), ir paskatinti nuolatinį tobulėjimą bei keitimąsi gerąja patirtimi; pabrėžia, kad šis projektas turėtų pasitarnauti kaip veiksminga NSI stiprinimo priemonė ir pagerinti visų atitinkamų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu; mano, kad į šį projektą reikėtų įtraukti visas NSI ir jį grįsti nepriklausomu auditu; ragina CEN ir CENELEC parengti ir viešai paskelbti ataskaitą dėl savitarpio vertinimo proceso rezultatų;

39.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą visų atitinkamų suinteresuotųjų šalių atstovavimą nacionaliniuose techniniuose komitetuose nustačius stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemą ir teikiant finansinę pagalbą silpnesnėms suinteresuotosioms visuomenės šalims, siekiant užtikrinti veiksmingą jų dalyvavimą; pabrėžia, kad svarbu suteikti prieigą prie skaitmeninės informacijos apie standartus;

40.  ragina ESO ir valstybes nares periodiškai pateikti Komisijai pažangos ataskaitą dėl savo veiksmų siekiant užtikrinti proporcingą atstovavimą techninėse institucijose, atsakingose už joms pavestų standartų parengimą, kuri būtų grindžiama specialiais ataskaitų reikalavimais; pabrėžia, kad po to šios ataskaitos turėtų būti įtraukiamos į Komisijos ataskaitą dėl Europos ir nacionalinių standartizacijos organizacijų dedamų pastangų ir pasiektų rezultatų;

41.  ragina NSI leisti silpnesnėms suinteresuotosioms šalims nemokamai dalyvauti standartizacijos komitetų veikloje ir parengti suinteresuotųjų šalių įtraukimo gerinimo priemones, įskaitant nemokamą ir paprastą naudoti konsultavimo visų naujų standartų pasiūlymų klausimais interneto terpėje mechanizmą; ragina šias organizacijas visapusiškai naudotis informacijos ir ryšių technologijomis (IRT) siekiant sustiprinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą internetiniuose susitikimuose ir diskusijose; ragina NSI užtikrinti, kad būtų komunikuojama ir už sistemos ribų, ypač atsakoma į viešus paklausimus dėl naujų standartų, atsižvelgiant į tai, kad vieši paklausimai paprastai skiriami tuo metu sistemoje veikiantiems dalyviams;

42.  apgailestauja dėl to, kad valdžios institucijos daugelyje valstybių narių nelabai suinteresuotos dalyvauti standartų rengimo procese nepaisant to, jog standartizacija yra svarbi teisės aktų ir viešosios politikos paramos priemonė; ragina valstybes nares, kaip institucijas, kurios atstovauja piliečių interesus, ir ypač rinkos priežiūros institucijas siųsti savo atstovus į visus nacionalinius techninius komitetus, dalyvaujančius rengiant standartus, kuriais remiamos ES politikos sritys ir teisės aktai; pabrėžia, kad nacionalinių institucijų dalyvavimas diskutuojant standartų rengimo klausimais yra itin svarbus siekiant tinkamo teisės aktų veikimo tose srityse, kurias apima naujasis požiūris, ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų ex post prieštaravimų suderintiems standartams;

43.  ragina NSI vadovautis ISO etikos kodeksu siekiant užtikrinti, kad standartų nešališkumui nekiltų pavojus dėl kitos veiklos, pvz., sertifikavimo ar akreditacijos; taip pat pabrėžią standartų ir atitikties vertinimo gairių rengimo ir įgyvendinimo svarbą atsižvelgiant į vientisumo, objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus;

d)   Geresnių prieigos prie standartų sąlygų užtikrinimas

44.  pripažįsta, kad Europos standartizacija padeda sukurti vienodas sąlygas visiems rinkos veikėjams, o ypač MVĮ, kurios sudaro Europos ekonomikos pagrindą ir jų įnašas į sistemą itin svarbus; tačiau pripažįsta, kad jų dalyvavimas standartizacijoje ne visuomet atitinka jų ekonominę svarbą, o standartų sudėtingumas ir su standartais susijusios išlaidos gali sudaryti sunkumų MVĮ;

45.  pabrėžia, kad standartai turėtų būti rengiami ir priimami atsižvelgiant į MVĮ, ypač mažų, labai mažų ir amatų įmonių, ypatybes ir jų aplinką; teigiamai vertina naujas Europos ir nacionalinių standartizacijos institucijų iniciatyvas įgyvendinti studijoje dėl MVĮ prieigos prie Europos standartizacijos pateiktas rekomendacijas ir mano, kad jas reikia laikyti gerąja patirtimi; pritaria priemonėms, numatytoms MVĮ skirtoje Europos standartizacijos komiteto (angl. CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (angl. CENELEC) programose siekiant palengvinti MVĮ naudoti standartus, ir ragina jų imtis; pabrėžia, kad reikėtų imtis tolesnių priemonių siekiant užtikrinti, jog MVĮ galėtų aktyviai dalyvauti rengiant standartus ir turėtų geresnę ir ne tiek daug kainuojančią prieigą prie jų;

46.  pabrėžia, kad rengiant standartus Europos Sąjungos ir valstybės narės turėtų sudaryti galimybes labiau atsižvelgti į MVĮ ir amatų įmonių interesus, įgyvendindamos strategines iniciatyvoje „Small Business Act“ nurodytas priemones pagal jos septintą principą: teikdamos ES finansinę paramą, mažindamos prieigos prie standartų kaštus, nuolat skelbdamos Europos standartų santraukas ir sudarydamos nešališkus standartizacijos komitetus;

47.  ragina Komisiją, kai įmanoma, supaprastinti procedūras ir visų pirma darant pakeitimus ateityje atsižvelgti į principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; rekomenduoja, kad Komisija standartizacijos klausimą įtrauktų į kitą MVĮ savaitę;

48.  tvirtina, kad naudotojų prieiga prie Europos standartų, parengtų ES politikos sritims ir teisės aktams paremti, yra svarbus klausimas, kurį svarstyti toliau; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę privatiems ir (arba) pramonės standartams ir suderintiems ir (arba) įgaliotiesiems standartams taikyti skirtingas kainų nustatymo sistemas; ypač ragina nacionalines standartų institucijas sumažinti išlaidas taikant specialius tarifus ir siūlant standartų rinkinius sumažinta kaina ir išsiaiškinti, kokiais dar būdais galima pagerinti prieigą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

49.  tačiau primena, kad standarto įsigijimo kaina sudaro tik mažą standartų naudotojų, kuriems paprastai tenka skirti daug didesnius išteklius norint pritaikyti reikalaujamą standartą verslo procese, patiriamų bendrų išlaidų dalį;

50.  pabrėžia, jog standartai turėtų būti suprantami ir jais būtų nesunku naudotis, kad naudotojai galėtų juos geriau įgyvendinti; mano, jog itin svarbu sumažinti, jei reikia, pernelyg didelį kryžminių nuorodų į standartus skaičių ir šalinti esamus sunkumus, susijusius su tam tikram produktui ar procesui taikomų standartų grupių nustatymu; ragina nacionalines ir Europos standartų institucijas ir prekybos asociacijas pateikti vartotojams suprantamas gaires apie standartų naudojimą, nemokamas santraukas interneto svetainėse ir sudaryti geresnę prieigą internetu prie konsultacijų projektų;

51.  pritaria tebesitęsiančiai ESO iniciatyvai parengti ir internete be jokių prieigos apribojimų paskelbti visų jų parengtų standartų santrauką ir prašo, kad šis projektas būtų skubiai užbaigtas; tačiau pabrėžia, kad šį projektą taip pat reikėtų įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu, siekiant sudaryti sąlygas standartų naudotojams gauti informacijos apie su kiekvienu standartu susijusią prekę savo kalba NSI interneto svetainėse;

52.  pabrėžia, kad labai svarbu pateikti standartus visomis ES oficialiomis kalbomis siekiant užtikrinti, kad naudotojai tinkamai juos suprastų; ragina Komisiją toliau remti suderintų standartų vertimą ir supaprastinti šios paramos finansines taisykles;

Standartizacija remiant naujoves ir tvarų konkurencingumą globalizuotoje aplinkoje

53.  pripažįsta, kad Europos standartizacija – tai pagrindinė naujovių, mokslinių tyrimų ir plėtros skatinimo priemonė, kuri padėtų plėtoti ES konkurencingumą ir užbaigti vidaus rinkos kūrimą; pabrėžia svarbius ekonominius Europos standartizacijos, kuri padeda įmonėms greičiau perteikti žinias, sumažinti sąnaudas ir riziką, greičiau patekti į rinką ir padidinti naujovių vertę, privalumus;

54.  pripažįsta, kad, nors standartizacijos pagalba ir gali būti labai palengvinta naujųjų technologijų eksploatacija, esama didelių trūkumų panaudojant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros rezultatus standartų rengimui; pabrėžia, jog reikia gerinti standartų rengėjų, novatorių, akademinių ir mokslo bendruomenių abipusį supratimą ir bendradarbiavimą; pažymi, kad į standartus įtraukus naujas žinias, ypač iš viešai finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų, bus skatinamos naujovės ir konkurencingumas;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su NSI skatinti įtraukti standartizacijos klausimą į akademines, švietimo (pvz., ekonomikos ir techninių mokymo įstaigų) ir mokymosi visą gyvenimą programas, o taip pat į informavimo kampanijas, siekiant gerinti dabartinių ir būsimų ekonominės veiklos subjektų ir politikos rengėjų žinias apie standartų svarbą ir naudą; ragina NSI glaudžiau bendradarbiauti su prekybos asociacijomis rengiant MVĮ tinkamą informaciją apie standartų naudojimo ekonominius privalumus; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad programoje „Erasmus“ jauniesiems verslininkams būtų aptariamas standartizacijos klausimas; skatina imtis veiksmų, skirtų socialinei ir ekonominei standartizacijos naudai įvertinti, apskaičiuoti ir paskelbti;

56.  mano, kad į Bendrąsias Europos inovacijų ir mokslinių tyrimų programas įtraukus ir standartizaciją, jos galėtų daug prisidėti prie standartizacijos proceso; mano, kad tokia priemonė padėtų geriau suprasti standartų privalumus ir skatintų sisteminį požiūrį, apimantį mokslinius tyrimus,naujoves ir standartizaciją; ragina Komisiją į ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų vertinimo kriterijus įtraukti „poveikį standartizacijai“, kad būtų remiami su standartizacija susiję projektai, taip pat platinti informaciją apie šiuos projektus naujoviškais būdais;

57.  ragina Komisiją parengti technologijų stebėsenos veiklos planą, kad būtų galima nustatyti būsimus mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros objektus, kuriems standartizacija būtų naudinga, pagerinti informacijos, kuri yra būtina siekiant patekti rinką ir vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą, srautus ir skaidrumą; ir todėl ragina skatinti lengvai prieinamus ir naudotojui suprantamus internetu vykdomo vertinimo mechanizmus;

58.  ragina valstybes nares naudoti Europos standartus vykdant viešuosius pirkimus siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir skatinti naujoviškas technologijas; vis dėlto pabrėžia, kad naudojant standartus neturėtų atsirasti papildomų kliūčių, ypač mažosioms įmonėms, siekiančioms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

59.  dar kartą patvirtina, kad siekiant spręsti klimato kaitos ir kitas ateities pasaulines energijos ir aplinkosaugos problemas reikia plėtoti ir skatinti naudoti švariąsias technologijas ir ekologiškus produktus; todėl mano, kad skubiai reikia integruoti aplinkosaugos aspektus į visus atitinkamų produktų ir paslaugų procesus ir kad iš Europos standartizacijos sistemos turi būti išplėtota patobulinta sistema, kuri užtikrintų, kad į tokius aspektus būtų tinkamai atsižvelgiama rengiant standartus; pabrėžia, kad reikia skatinti aktyvų aplinkosaugos organizacijų ir viešųjų valdžios institucijų, atsakingų už aplinkos apsaugą, dalyvavimą standartizacijos komitetų veikloje – nacionaliniu ir Europos lygmenimis; pabrėžia, jog nustatant naujas standartizacijos modelių gaires taip pat turi būti atsižvelgiama į būtinybę, kad kuriant naujoves Europos lygmeniu dedamos pastangos būtų nukreiptos į visuotines kovos su klimato kaita strategijas ir veiksmus sprendžiant su energetika, visuomene ir aplinka susijusius uždavinius;

60.  pabrėžia, kad žmonių sveikatai ir gyvenimo sąlygoms pagerinti reikia produktų, kurie turi poveikį visuomenės sveikatos vystymuisi ir gerinti jų prieinamumą, ypač vaikams ir pažedžiamoms gyventojų grupėms; todėl mano, kad skubiai reikia integruoti aplinkosaugos aspektus į visus atitinkamų produktų ir paslaugų procesus ir kad iš Europos standartizacijos sistemos turi būti išplėtota patobulinta sistema, kuri užtikrintų, kad į tokius aspektus būtų tinkamai atsižvelgiama rengiant standartus; šiuo tikslu ragina, pvz., nustatyti minimalius ortopediniu požiūriu tinkamos vaikų avalynės Europos standartus; pabrėžia, kad reikia skatinti aktyvų visuomenės sveikatos organizacijų ir viešųjų valdžios institucijų, atsakingų už sveikatos klausimus, dalyvavimą standartizacijos komitetų veikloje;

61.  pabrėžia, kad standartizacija teikia daug galimybių siekiant pašalinti kliūtis, dėl kurių neįgalūs asmenys ir pagyvenę žmonės negali išnaudoti savo pajėgumų ir dalyvauti kaip lygūs su lygiais visose gyvenimo srityse; todėl ragina parengti standartus, kuriais būtų atsižvelgiama į įvairius gyventojų poreikius ir sudaroma naujų galimybių verslui pateikti novatoriškų sprendimų, siekiant skatinti plėtoti visiems prieinamus produktus, paslaugas ir infrastruktūrą; pabrėžia, kad labai svarbus tinkamumo visiems principas, kurį taikyti – kūrybinė ir etinė užduotis standartų rengėjams, dizaineriams, verslininkams, viešosioms valdžios institucijoms ir politikos rengėjams, nes juo siekiama, kad visi žmonės galėtų turėti vienodą prieigą prie, be kita ko, sukurtos aplinkos, transporto, švietimo, užimtumo, būsto, medicinos infrastruktūros, informacijos ir komunikacijos, kultūros, laisvalaikio ir vartotojams skirtų produktų bei paslaugų;

62.  todėl ragina Komisiją ir ESO parengti ir remti sisteminį požiūrį į savo standartizacijos veiklą, siekiant užtikrinti, kad į standartus būtų įtraukti atitinkami prieinamumo reikalavimai ir būtų laikomasi tinkamumo visiems principo, įskaitant tinkamą tikrinimo priemonę, kuri padėtų užtikrinti, kad rengiant minėtus standartus būtų tinkamai atsižvelgta į neįgalių asmenų ir pagyvenusių žmonių poreikius; be to, ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos bei nacionalines standartizacijos organizacijas parengti ir remti mokymo kursus neįgaliems asmenims, kad jie veiksmingiau dalyvautų standartų nustatymo procese, ir standartų rengėjams, kad jie susipažintų su neįgalumo ir prieinamumo klausimais;

63.  ragina visas valstybes nares nedelsiant ratifikuoti JT konvenciją dėl žmonių su negalia teisių ir veiksmingai įgyvendinti jos nuostatas atsižvelgiant į universalaus tinkamumo principų propagavimą standartų nustatymo procese; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares sugriežtinti šiuo metu taikomas viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų skatinama įtraukti prieinamumo sąlygas į viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo procedūras, siekiant gerinti prieinamumą ir suteikti paskatų gamintojams kurti ir siūlyti prieinamus produktus ir paslaugas; ragina, kad būtų skatinami ES finansuojami moksliniai tyrimai ir plėtros projektai, kuriais būtų kuriami novatoriški, pagalbą teikiančių technologijų produktai, ir kad nuostatos dėl prieinamumo taptų kriterijumi skirstant struktūrinių fondų lėšas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

64.  pabrėžia, kad norint toliau stiprinti vartotojų apsaugą reikėtų teikti pirmenybę su Bendrosios produktų saugos direktyva susijusiai standartų įgyvendinimo procedūrai;

65.  atkreipia dėmesį į 2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl elektra varomų automobilių, kurioje pabrėžiama, kad reikia vykdyti veiksmingą standartizaciją įvairiose srityse, kad, siekiant užtikrinti konkurencingumą ir saugoti aplinką, būtų galima paspartinti elektra varomų automobilių pateikimą rinkai;

66.  pažymi, kad tiek intelektinės nuosavybės teisės, tiek standartizacija skatina inovacijas ir sudaro geresnes technologijų sklaidos galimybes; pabrėžia, kad reikėtų nustatyti teisingą standartų naudotojų ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojų interesų pusiausvyrą; ragina Europos ir nacionalines standartų institucijas būti ypatingai budrias rengiant standartus, grindžiamus nuosavybės teisėmis valdomomis technologijomis, kad visi naudotojai turėtų plačią prieigą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog bet kurių pagrindinių intelektinės nuosavybės teisių, minimų standartuose, licencijos būtų teikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis;

67.  pripažįsta, kad forumai ir konsorciumai labai prisideda prie standartizacijos sistemos suteikdami pasaulio mastu aktualias specifikacijas, kurios dažnai labiau atitinka naujoviškas technologijas; atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia IKT sektoriuje forumai ir konsorciumai virto pasaulinio masto organizacijomis, kurios vykdydamos atvirus, skaidrius ir bendru sutarimu pagrįstus procesus rengia plačiai taikomas specifikacijas; mano, kad Europos standartizacijos organizacijos ir forumai bei konsorciumai, planuodami savo veiklą, turi bendradarbiauti ir perkelti standartus į tinkamiausią lygmenį, tarptautinį ar Europos, siekiant užtikrinti darnumą ir užkirsti kelią fragmentiškumui ar dubliavimuisi;

68.  ragina Europos standartizacijos organizacijas parengti ir įgyvendinti patobulintą forumų ir (arba) konsorciumų specifikacijų priėmimo kaip Europos standartų sistemą, kuri nustatytomis konsultavimosi su visomis susijusiomis šalimis procedūromis pagal nacionalinio delegavimo principą turi užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių sutarimą; pabrėžia, kad neturėtų būti ribojama galimybė teikti forumų ir (arba) konsorciumų specifikacijas tarptautinėms standartų organizacijoms siekiant jiems suteikti globalesnį statusą, jei tai atitinka Pasaulio prekybos organizacijos susitarime dėl techninių kliūčių prekybai nustatytus principus (skaidrumą, atvirumą, nešališkumą, sutarimą, veiksmingumą, aktualumą ir darnumą);

69.  pripažįsta, kad sąveikumas turi didelę reikšmę inovacijoms ir konkurencingumui, ypač IKT sektoriuje, kur forumai ir konsorciumai atlieka pagrindinį vaidmenį; pažymi, kad sąveikumas priklauso ne tik nuo standartų ir (arba) specifikacijų rengimo, bet ir nuo to, kaip naudotojai juos įgyvendina; pripažįsta, kad naudotojų plėtojami forumai ir konsorciumai atlieka svarbų vaidmenį siekiant sąveikumo; ragina Komisiją sustiprinti IRT forumų, konsorciumų ir oficialių standartus kuriančių institucijų koordinavimą, nes tuomet būtų galima pagerinti sąveikumą ir sumažinti IRT sektoriaus standartų dubliavimosi ir nesutapimų riziką;

70.  pabrėžia būtinybę priderinti IRT standartizacijos politiką prie rinkos ir politikos pokyčių, nes tai padėtų pasiekti svarbius Europos politikos tikslus, susijusius su e. sveikata, prieiga, saugumu, e. verslu, e. vyriausybe, transportu ir t.t., kai būtinas sąveikumas, ir parengti tarptautinius asmens duomenų apsaugos standartus;

71.  ragina Komisiją, siekiant paremti ES politiką kitose srityse, įgyvendinti atnaujintą ir išlėstą ES informacinių technologijų standartizacijos politiką, kuria, be kita ko, turėtų būti užtikrinta tinkamų apsaugos priemonių, įskaitant su sertifikavimu, atitikties vertinimo įstaigomis ir akreditacija susijusias sritis, sąveika, teisinis tikrumas ir taikymas, ir tuo pačiu metu kuo labiau sumažinta papildoma našta įmonėms, pavojus naudotojams ir kliūtys laisvam informacinių technologijų judėjimui;

72.  ragina Komisiją nustatyti papildomus informacinių technologijų sektorius, sritis ar taikymo galimybes, kai veiksmingai pasinaudojant ES standartizacija galima būtų paremti ES politiką, ir atitinkamai pateikti tinkamus pasiūlymus; ragina Komisiją kuriant atnaujintą IRT standartizacijos politiką, skirtą ES politikai paremti, kaip modeliu vadovautis naujuoju požiūriu ir naująja teisės aktų sistema;

73.  pabrėžia, kad taikant tarptautinius standartus sudaromos tinkamos sąlygos veikti pasaulio rinkai, nes tuomet daugelyje šalių naudojamas vienas toks pat standartas, grindžiamas į rezultatus orientuota koncepcija, ir skatinamas vartotojų supratimas ir pasitikėjimas rinka;

74.  pabrėžia, jog dialogas reguliavimo klausimais yra labai svarbus vidaus rinkos išorinės dimensijos aspektas ir todėl reikia apginti ir sustiprinti Europos standartizacijos sistemos poziciją tarptautinėje standartizacijos aplinkoje siekiant skatinti rengti tikras pasaulio aktualijas atitinkančius tarptautinius standartus, sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir didinti Europos konkurencingumą, tinkamai atsižvelgiant į tesėtus besivystančių šalių interesus ir stengtis išvengti nereikalingo veiklos, kuri jau atliekama tarptautiniame lygmenyje, pasikartojimo;

75.  pritaria tam, kad du Europos standartizacijos ekspertai būtų deleguoti į Kiniją ir Indiją, siekiant paremti ESO, propaguoti Europos standartus ir gauti žinių apie šių šalių standartizacijos sistemas; prašo Komisijos ištirti standartizacijos ekspertų išsiuntimo į kitus pasaulio regionus siekiant toliau platinti Europos standartizacijos sistemą būtinybę;

76.  ragina Komisiją koordinuoti standartizacijos veiklą su tarptautiniais partneriais, pvz., vykdant transatlantinį dialogą; atsižvelgdamas į tai, skatina Komisiją apsvarstyti ir vykdyti reikiamas priemones siekiant padidinti Europos standartizacijos įtaką pasauliniu lygmeniu ir taip sustiprinti Europos produktų ir paslaugų konkurencingumą tarptautinės prekybos srityje;

77.  ragina Europos suinteresuotąsias šalis ir nacionalines standartų institucijas dar kartą įsipareigoti dėti savo indėlį į tarptautinę standartizaciją siekiant pasinaudoti Europos lyderyste ir įgyti pirmeivių pranašumus pasaulinėse rinkose; pabrėžia, jog reikia techniniu ir politiniu lygmeniu geriau koordinuoti Europos suinteresuotųjų šalių ir nacionalinių standartų institucijų veiklą tarptautinės standartizacijos srityje;

o
o   o

78.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 150, 1999 5 28, p. 624. (2) OL L 315, 2006 11 15, p. 9. (3) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. (4) OL L 36, 1987 2 7, p. 31.