Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2026(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0277/2010

Pateikti tekstai :

A7-0277/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 21/10/2010 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0387

Priimti tekstai
PDF 261kWORD 106k
Ketvirtadienis, 2010 m. spalio 21 d. - Strasbūras
Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšiai
P7_TA(2010)0387A7-0277/2010

2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių (2010/2026(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijai Honkonge(1), 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijos Honkonge(2), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos politikos krypčių kūrimo siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą(3), 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės(4), 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą(5), 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos prekybai(6), 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl TRIPS ir galimybės įsigyti vaistų(7), 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl prekybos ir klimato kaitos(8), 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl 5-ojo Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje(9), 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją(10), 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl prekybos žaliavomis ir prekėmis(11), 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui(12) ir 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos(13),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos rezoliucijas, ypač į jos 2007 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių ekonomikos ir prekybos ryšių uždavinių ir galimybių, kylančių dėl globalizacijos, 2008 m. gegužės 1 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo uždavinių ir galimybių, 2009 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl prekybos ir klimato kaitos bei 2010 m. gegužės 14 d. rezoliuciją dėl Pasaulio prekybos organizacijos reformos,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) parlamentinės konferencijos sesijų galutines deklaracijas, priimtas 2003 m. vasario 18 d. Ženevoje, 2003 m. rugsėjo 12 d. Kankūne, 2004 m. lapkričio 26 d. Briuselyje, 2005 m. gruodžio 15 d. Honkonge ir 2006 m. gruodžio 2 d. ir 2008 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje,

–  atsižvelgdamas į šešių Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų, vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28–29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.), Vienoje (2006 m. gegužės 12–13 d.), Limoje (2008 m. gegužės 16–17 d.) ir Madride (2010 m. gegužės 18 d.), metu priimtas deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į penktojo ES ir Meksikos aukščiausiojo lygio susitikimo (2010 m. gegužės 16 d.), ketvirtojo ES ir MERCOSUR aukščiausiojo lygio susitikimo (2010 m. gegužės 17 d.), ketvirtojo ES ir Čilės aukščiausiojo lygio susitikimo (2010 m. gegužės 17 d.), ketvirtojo ES ir CARIFORUM aukščiausiojo lygio susitikimo (2010 m. gegužės 17 d.), ketvirtojo ES ir Centrinės Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimo (2010 m. gegužės 19 d.), ES ir Andų bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo (2010 m. gegužės 19 d.) bendrus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Brazilijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimą dėl prekybos bananais, taip pat į Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimą dėl prekybos bananais,

–  atsižvelgdamas į Susitarimą, steigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją, ir į ES ir Čilės vystymosi ir inovacijų asociaciją,

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimą, taip pat į Meksikos ir ES strateginę partnerystę,

–  atsižvelgdamas į užbaigtas derybas dėl ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į užbaigtas derybas dėl ES ir Kolumbijos bei Peru daugiašalio prekybos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į ES ir MERCOSUR derybų siekiant plataus užmojo ir subalansuoto abiejų regionų asociacijos susitarimo, kuris padėtų sustiprinti šalių santykius ir būtų abiem šalims naudingas politine ir ekonomine prasmėmis, atnaujinimą,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2010 m. balandžio 1 d. patvirtintą deklaraciją dėl ES ir Lotynų Amerikos bananų susitarimo ir jo poveikio AKR ir ES bananų gamintojams,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 11–14 d. Prahoje vykusio keturioliktojo Rio de Žaneiro grupės ir Europos Sąjungos valstybių ministrų susitikimo metu parengtą bendrą pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (COM(2009)0495),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 2 d. pagrindinių klausimų dokumentą, kurį paskelbdama Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl būsimos ES prekybos politikos krypties,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006(14),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1100/2006 ir (EB) Nr. 964/2007(15),

–  atsižvelgdamas į Marakešo susitarimą, kuriuo įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,

–  atsižvelgdamas į PPO ministrų konferencijos deklaracijas, priimtas 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje ir 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge, taip pat konferencijos pirmininko santrauką, priimtą 2009 m. gruodžio 2 d. Ženevoje,

–  atsižvelgdamas į Patariamosios tarybos, kuriai pirmininkavo Peter Sutherland, 2005 m. sausio mėn. pranešimą dėl PPO ateities(16),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo naikinimo kriterijai,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir 2010 m. vasario 12 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą dėl Tūkstantmečio deklaracijos įgyvendinimo, pavadintą „Laikantis pažadų. Perspektyvinė apžvalga prisidedant prie sutartos veiklos darbotvarkės vykdymo Tūkstantmečio vystymosi tikslams iki 2015 m. įgyvendinti“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JT BKKK), JT BKKK Kioto protokolą ir 15-osios JT BKKK šalių konferencijos, įvykusios Kopenhagoje, rezultatus(17),

–  atsižvelgdamas į Meksike vyksiančią 16–ąją JT BKKK šalių konferenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, tarptautinius žmogaus teisių paktus, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP),

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį, ypač į jos 3 ir 21 straipsnius, ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į ES išorės susitarimuose numatytas nuostatas, susijusias su žmogaus teisėmis,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. 19 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje visuotiniu sutarimu priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Tinkamo darbo darbotvarkę ir TDO Visuotinį darbo vietų paktą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1979 m. priimtą Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos papildomą protokolą,

–  atsižvelgdamas į J. Stiglitzo pranešimą ir konferencijos „Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė ir jos poveikis vystymuisi“ (2009 m. birželio 24–26 d.) baigiamąjį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7–0277/2010),

A.  kadangi Lotynų Amerika ir Europos Sąjunga ne tik vadovaujasi bendromis vertybėmis, turi bendrą istoriją ir kultūrą, bet ir sudarė strateginę partnerystę,

B.  kadangi per pastaruosius tris dešimtmečius Lotynų Amerikos tarptautinės prekybos ryšiai labai paįvairėjo, siekiant sumažinti jos priklausomumo lygį,

C.  kadangi Europos Sąjunga sustiprino savo ekonominius ir prekybinius santykius su Lotynų Amerika ir tapo jos antra pagal svarbą prekybos partnere, taip pat svarbiausia MERCOSUR ir Čilės prekybos partnere; kadangi Eurostato duomenimis prekybos mastas 1999−2008 m. laikotarpiu padidėjo dvigubai, t. y. ES prekių iš Lotynų Amerikos importo vertė išaugo iki 96,14 mlrd. eurų, o prekių į šį regioną eksporto vertė − iki 76,81 mlrd. eurų ir nuolat didėjo prekybos paslaugomis apimtis; kadangi atsižvelgiant į dramatišką finansų ir ekonomikos krizės poveikį 2009 m. šie skaičiai sumažėjo iki 70,11 mlrd. eurų (importas) ir iki 61,57 mlrd. eurų (eksportas), tačiau 2010 m. vėl pradėjo didėti; kadangi Europos šalys yra didžiausias tiesioginių užsienio investicijų (TUI) į Lotynų Ameriką šaltinis,

D.  kadangi, nepaisant to, kad Lotynų Amerika turi daug gamtinių išteklių, ji priklauso prie regionų, kurie nepajėgia padidinti savo dalies tarptautinėje prekyboje ir pralaimi atviresnei, konkurencingesnei ir dinamiškesnei Azijos šalių ekonomikai,

E.  kadangi kai kurios Lotynų Amerikos šalys laikomos vienos iš trijų labiausiai pažeidžiamų pasaulio šalių klimato kaitos požiūriu, atsižvelgiant į žinomą dykumėjimo ir miškų naikinimo poveikį bei į dažnėjančius tokius reiškinius, kaip ciklonai ir rūšių nykimas, kurie turi didelę įtaką Lotynų Amerikai, taip pat į konkrečius, labai svarbius ir nerimą keliančius pasaulinės grėsmės, kylančios dėl klimato kaitos, pavyzdžius, kaip antai Amazonės atogrąžų miškų padėtis ir pavojus, kylantis dėl Andų ledynų,

F.  kadangi pagal JT Ekonominės komisijos Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui (angl. ECLAC) kovojant su skurdu pasiekta ženklios pažangos, atsižvelgiant į tai, kad skurdo rodiklis Lotynų Amerikoje sumažintas nuo 44,4 proc. (2003 m.) iki 33 proc. (2010 m.), tačiau vis daugėja moterų skurdo ir migracijos, ir kadangi beveik 63 proc. vaikų ir paauglių, ECLAC ir JT Vaikų fondo (angl. UNICEF) duomenimis, kenčia skurdą,

G.  kadangi dėl išsivystymo lygių skirtumų aišku, kodėl kai kurių ES šalių ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono (LAKR) prekyba yra nesimetriška, žvelgiant į prekių tipą; kadangi abiejų regionų tarpusavio prekybos mainai siauro pobūdžio ir vystosi lėčiau nei šių regionų prekybos mainai su kitomis pasaulio dalimis, nors ir nuo 1990 m. jie išaugo daugiau nei dvigubai,

H.  kadangi 2008 m. Limoje vykusio ES ir LAKR šalių aukščiausiojo lygio susitikimo išdava – nubrėžtos pagrindinės abiejų regionų strateginės partnerystės kryptys, taip pat siekiama sukurti ES ir įvairių subregioninę integraciją vykdančių šalių grupių asociacijos susitarimų sistemą; kadangi 2010 m. gegužės mėn. Madride vykusiame ES ir LAKR šalių aukščiausiojo lygio susitikime šiuo klausimu buvo padaryta didelė pažanga ir vėl pradėtos visos ES ir LAKR šalių derybos dėl prekybos, kurios buvo įšaldytos kelerius metus,

I.  kadangi galiojančių įvairių išsamių susitarimų su skirtingomis Lotynų Amerikos šalių grupėmis, ir susitarimų, dėl kurių susitarta arba tariamasi, sistema siekiama prisidėti prie dviejų žemynų bendradarbiavimo gerinimo, numatant skirtingu tempu vykstančius regioninės integracijos procesus,

J.  kadangi vienam regiono gyventojui tenkantis BVP yra nuo 1211 JAV dolerių Haityje arba 2635 JAV dolerių Nikaragvoje iki 11 225 JAV dolerių Brazilijoje ar apytiksliai 15 000 JAV dolerių Argentinoje, Čilėje ir Meksikoje,

K.  kadangi, neatsižvelgiant į akivaizdžią pažangą valstybės finansų valdymo srityje, skolų, kurios dažnai paveldimos iš ankstesnio laikotarpio, našta ne vienoje Lotynų Amerikos šalyje išlieka viena didžiausių kliūčių su prekyba susijusioms investicijoms, vystymuisi ir tinkamai valstybės finansų sistemai,

L.  kadangi Lotynų Amerikoje apskritai norima padidinti regiono ekonominę svarbą pasaulio ekonomikoje ir kadangi Lotynų Amerika aktyviai paįvairino savo ekonominius ryšius ir tokiu būdu sumažino savo ekonominę priklausomybę; kadangi atsižvelgiant į tai Europa turėtų imtis apgalvotų veiksmų siekdama stiprinti savo, kaip itin svarbios prekybos partnerės, vaidmenį ir kadangi Europa ir Lotynų Amerika ir toliau siekia stiprinti savo strateginę partnerystę, pagrįstą bendrais principais, vertybėmis ir interesais,

M.  kadangi nustatant naująją, su strategija „2020 m. Europa“ suderintą ES prekybos politiką derėtų atsižvelgti į specifinę Lotynų Amerikos regiono padėtį,

N.  kadangi strategijoje „2020 m. Europa“ propaguojamam pažangių ir kokybiškų produktų eksportui reikalingi mokūs klientai; kadangi siekiant apsaugoti abiejų šalių interesus Lotynų Amerikos ir ES susitarimai turi ir toliau nešti apčiuopiamą naudą šioms visuomenėms,

O.  kadangi 2004 m. derybos siekiant sukurti 750 milijonų vartotojų laisvosios prekybos zoną buvo nutrauktos dėl ginčo, kuris iš esmės buvo susijęs su MERCOSUR eksportuotojų galimybe patekti į Europos žemės ūkio rinką,

1.  pabrėžia, jog Lisabonos sutartyje nustatoma, kad ES prekybos politika yra susijusi ir neatskiriama ES bendrų išorės veiksmų dalis ir ji gali turėti labai svarbų ir teigiamą vaidmenį kuriant gerbūvį, gerinant ekonominius ir socialinius tautų ir šalių santykius, užtikrinant taiką ir įgyvendinant vystymosi, aplinkosaugos ir socialinius tikslus, ir kad šios politikos kryptys turi papildyti viena kitą siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos sutartyje išdėstytus tikslus; mano, kad šiuolaikinė Europos prekybos politika gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisėmis, apsirūpinimo maistu saugumu ir ekologiniu tvarumu;

2.  džiaugiasi, kad prekybos ryšiai su partneriais Lotynų Amerikoje tapo Europos Sąjungos prioritetu;

3.  pabrėžia, kad prekybos politika yra svarbi priemonė siekiant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginės partnerystės tikslo; atsižvelgdamas į tai, remia Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tarpregioninės partnerystės zoną, paremtą regionų modeliu pagal PPO taisykles;

4.  nurodo, kad glaudesnės Europos ir Lotynų Amerikos ekonomikos sferų integracijos tikslas yra sudaryti abipusiai naudingą padėtį; pabrėžia, kad palaikant aktyvesnius ir sąžiningus prekybos santykius turėtų būti kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų abiejuose regionuose, taip pat turi būti palaikomos pastangos sukurti našiau išteklius naudojančią ir ekologiškesnę ekonomiką; ypač pažymi, kad dėl augančios prekybos neturėtų daugėti miškų naikinimo ir nebūtų išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

5.  ragina Komisiją aktyviai remti sąžiningos prekybos priemonių plėtrą ir prekybą tvariai valdomais ištekliais;

6.  teigiamai vertina tai, kad Madrido deklaracijoje aiškiai pripažįstamas valstybių suverenios teisės valdyti ir reguliuoti savo gamtinius išteklius principas, tačiau pabrėžia, kad reikėtų tinkamai atsižvelgti į tvarumo kriterijus;

7.  dar kartą kartoja, kad visos šalys turi teisę nustatyti priemones, būtinas apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti ir mažiems bei vidutiniams maisto gamintojams išsilaikyti ir vystytis;

8.  mano, jog siekiant gauti daugiau naudos iš prekybos santykių ir savo gyventojams tinkamai paskirstyti iš prekybos gaunamas pajamas, abiejų regionų vyriausybės turėtų panaudoti šias pajamas socialinei gerovei padidinti ir papildyti savo prekybos politiką tinkamomis vidaus ir organizacinės reformomis, ypač socialinėje ir fiskalinėje srityse, taip pat reikia toliau didinti su prekyba susijusius institucinius pajėgumus;

9.  pabrėžia, kad būtina skatinti įgyvendinti pagal šalies ypatumus parengtas papildomas politikos priemones, kad būtų daugiau galimybių, susijusių su suinteresuotų asmenų prekybiniais mainais ir atitinkančių konkrečius vystymosi tikslus; mano, kad siekiant vystymosi būtina aktyviau teikti pagalbą prekybai ir panaudoti intensyvesnius prekybos santykius vystymuisi skatinti;

10.  teigiamai vertina pozityvius pokyčius daugelyje Lotynų Amerikos šalių, kur nauja prekybos ir išteklių politika, kurią papildė vidinės reformos, padėjo sumažinti skurdą ir nelygybę (tai rodo pozityvūs Gini koeficiento pokyčiai), ir mano, kad šie pokyčiai yra sąlygų, kuriomis prekybos politikos reformos gali turėti progresinio perskirstymo rezultatų, pavyzdys;

11.  teigiamai vertina tai, kad Lotynų Amerikoje bandomas naujų formų ekonominis bendradarbiavimas, kuriam būdingi platūs užmojai ir kuris susijęs su socialine ir ekonomine politika; ragina Komisiją remti tokią Pietų vidaus integracijos politiką ir vengti ES prekybos susitarimuose numatyti nuostatas, kurios darytų žalą teigiamai tokios integracijos politikos įtakai;

12.  pabrėžia, jog turi būti sutelkti ištekliai ir techninė pagalba tam, kad būtų nustatytos ir finansuojamos programos, kurios atskirtoms bendruomenėms, esančioms ant žemiausio socialinės ir ekonominės piramidės laiptelio, bei mažoms ir vidutinėms įmonėms užtikrina apsirūpinimo maistu saugumą ir tvarią prieigą prie pasaulinių rinkų;

13.  mano, kad su prekyba susijusi pagalba turėtų padėti gamintojams sumažinti su reguliavimo ir kokybės standartų laikymusi susijusias sandorių sąnaudas, taip pat kad reikėtų parengti programas, skirtas padėti įmonėms vykdyti tikrinimo, bandymų ir oficialaus sertifikavimo reikalavimus;

14.  pabrėžia, kad įgyvendinant ES ir Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimo susitarimus importuotiems žemės ūkio produktams svarbu taikyti aplinkos apsaugos, atsekamumo ir apsirūpinimo maistu saugumo reikalavimus;

15.  mano, jog Lotynų Amerikai itin svarbu toliau didinti savo prekybos, kuri daugiausia pagrįsta žaliavomis, įvairovę ir toliau judėti link tvarios prekybos didesnę pridėtinę vertę turinčiais produktais ir paslaugomis, siekiant pasaulinio konkurencingumo; mano, kad pasaulinė transporto sistema, paremta dabartinėmis tiekimo grandinėmis ir dabartiniu tarptautiniu darbo pasidalinimu, turėtų atsižvelgti į ekologijos problemas;

16.  ragina stiprinti ES ir Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimą ir bendrai siekti, kad nedelsiant būtų sudarytas teisingas, plataus užmojo ir išsamus PPO Dohos susitarimas, laikantis Madrido deklaracijoje numatytų įsipareigojimų; pabrėžia, kad atvira ir sąžiningomis taisyklėmis pagrįsta daugiašalės prekybos sistema padės pasaulio ekonominėms sistemoms atsigauti po ekonominės krizės ir skatinti augimą ir vystymąsi, tinkamais atvejais ir laikantis specifinio ir diferencinio požiūrio į besivystančias šalis principo palaipsniui ir subalansuotai mažinant tarifines ir netarifines kliūtis, kartu veiksmingai prisidedant prie skurdo mažinimo;

17.  apgailestauja, kad kai kurios Lotynų Amerikos šalys, ypač Argentina, finansinės krizės metu taikė protekcionistines priemones; ragina Komisiją nuolat su Lotynų Amerikos šalimis aptarinėti galimybių patekti į rinką problemą;

18.  pabrėžia, kad visų aštuonių JT TVT tikslų įgyvendinimą derėtų laikyti esmine dabartinių daugiašalių ir dvišalių derybų dėl prekybos užduotimi; pabrėžia, kad laikantis Madrido deklaracijoje pakartotų pažadų pasiekti TVT ir išnaikinti skurdą pasaulyje, reikės tokios prekybos aplinkos, kurioje besivystančios Lotynų Amerikos šalys tikrai turėtų prieigą prie išsivysčiusių šalių rinkų bei galėtų išsaugoti ir vystyti konkurencingą savo gamybos ir maisto perdirbimo pramonę, o tokioje aplinkoje būtų įgyvendinta teisingesnė prekybos praktika bei būtų taikomos griežtos ir vykdomos aplinkos ir socialinių teisių apsaugos taisyklės;

19.  mano, kad Europos Sąjunga, siekdama užsitikrinti savo vietą regione kartu su JAV ir Kinija, turėtų stengtis pateikti patrauklesnį pasiūlymą, kurio tikslas būtų tenkinti mūsų partnerių ekonominio vystymosi interesus; mano, kad šis pasiūlymas turėtų apimti papildomus pasiūlymus, pavyzdžiui, pajėgumų kūrimą ir technologijų perdavimą; taip pat pabrėžia, kad reikia pagarbiai elgtis su mūsų partneriais ir pripažinti poreikių asimetriškumą;

20.  pakartoja, kad labai svarbu į visus ES ir trečiųjų šalių, įskaitant Lotynų Amerikos šalis, sudarytus prekybos susitarimus įtraukti žmogaus teisių nuostatas bei aplinkos apsaugos ir socialinius reikalavimus, siekiant darnios išorės veiksmų politikos – kartu atsižvelgiant į ES ekonominius interesus ir skleidžiant pagrindines jos vertybes;

21.  pabrėžia, kad vykstant teigiamiems rinkos pokyčiams visoje vertės grandinėje turi atsirasti deramo lygio pajamos ir kad pelno marža turėtų būti naudinga visiems suinteresuotiems subjektams visoje vertės grandinėje;

22.  mano, kad mūsų prekybos partnerystei reikia suteikti tikrą Europos dimensiją, didinant visų šalių, įskaitant Centrinės ir Rytų Europos šalis, mainus su Lotynų Amerikos šalimis; mano, kad būtina į mūsų mainus įtraukti daugiau ekonominės veiklos sričių;

23.  pabrėžia, kad Lotynų Amerikoje veikiančios ES registruotos bendrovės turėtų atlikti konstruktyvų vaidmenį taikydamos aukštus aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos ir kokybės valdymo reikalavimus, taip pat mokėdamos padorius atlyginimus ir užtikrindamos darbo saugumą;

24.  žino, kad anksčiau yra pasitaikę Lotynų Amerikoje veikiančių bendrovių netinkamo elgesio, įskaitant aplinkos niokojimą, darbuotojų išnaudojimą ir didelius žmogaus teisių pažeidimus, atvejų; nurodo, kad pati ES ir Lotynų Amerikoje veikiančios ES registruotos bendrovės turėtų rodyti pavyzdį aplinkos apsaugos, socialinėje ir įdarbinimo srityse, vadovaudamosi platesniais skaidrumo ir pagarbos žmogaus teisėms principais, kuriais užtikrinama visų suinteresuotų subjektų apsauga; pabrėžia, kad tarptautinės Europos įmonės didele dalimi atsakingos už ES įvaizdį regione ir turi propaguoti jos vertybes ir laikytis įmonių socialinės atsakomybės principų;

25.  pripažįsta, kad sudaryti PPO susitarimai dėl prekybos bananais užbaigė ilgalaikį ginčą su Lotynų Amerikos ir AKR šalių partnerių bananų tiekėjais, galėtų padėti siekiant pažangos Dohos raundo derybose, taip pat padėjo užbaigti derybas dėl įvairių susitarimų su Centrinės Amerikos šalimis, Kolumbija ir Peru; tačiau ragina atsižvelgti į įsipareigojimus AKR partneriams ir ES gamintojų interesus; siekiant išvengti tolesnių ginčų, ragina užtikrinti teisingą požiūrį į visus prekybos partnerius Lotynų Amerikoje, įskaitant nesudariusius prekybos susitarimų su ES;

26.  nurodo, kad PPO priimti susitarimai ir dvišaliai susitarimų, dėl kurių deramasi su kai kuriomis Lotynų Amerikos šalimis, turi įtakos pažeidžiamoms atokiausių regionų ekonominėms sistemoms, nes jų ir Lotynų Amerikos žemės ūkio sektoriai panašūs; taigi remia politiką, kurią vykdant vystant ES ir Lotynų Amerika prekybos ryšius išsaugomi atokiausių regionų strateginiai bei tradiciniai sektoriai, kuriems skiriama derama kompensacija ir ypatingas dėmesys, siekiant nepažeisti ES įsipareigojimų šiems regionams, prisiimtų jos 2009 m. Europos strategijoje atokiausiems regionams;

27.  nurodo, kad įgyvendinant bet kokius asociacijos susitarimus reikia atsižvelgti į žmonių, kuriems jie turės įtakos, interesus, be to, juos, įskaitant visus jų ramsčius – politinį dialogą, bendradarbiavimą ir prekybą, turi ratifikuoti parlamentai;

28.  pastebi, kad rezultatyviai užbaigtos derybos dėl ES ir Centrinės Amerikos valstybių asociacijos susitarimo, kuris, kaip pirmas dviejų regionų susitarimo pavyzdys, kartu su atitinkama papildoma politika turėtų padėti ne tik didinti turtą, bet ir stiprinti tolesnę Centrinės Amerikos šalių integraciją; atkreipia dėmesį į Panamos sprendimą pradėti stojimo į Centrinės Amerikos ekonominės integracijos posistemę procesą;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Kolumbijos bei Peru derybos dėl daugiašalio prekybos susitarimo buvo sėkmingai baigtos; atkreipia dėmesį į tai, kad Bolivija nusprendė atsiimti Andų bendrijos Teisingumo Teismui pateiktą savo ieškinį dėl daugiašalio prekybos susitarimo; taigi ragina atitinkamas šalis imtis veiksmų siekiant ateityje sudaryti asociacijos susitarimą su visomis Andų bendrijos šalimis;

30.   pritaria tam, kad atnaujintos derybos dėl ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimo, kadangi toks ypač svarbus ir 700 milijonų asmenų įtakos turintis asociacijos susitarimas jį nedelsiant sudarius būtų plačiausio užmojo dviejų regionų susitarimas pasaulyje, ir todėl pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti visuose derybų etapuose; suvokia, kad derybų metu žemės ūkio klausimai tikriausiai bus sunkiausia tema; reikalauja, kad žemės ūkio produktų importas į ES būtų leidžiamas tik jeigu jie atitinka Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų apsaugos, aplinkos apsaugos reikalavimus bei minimalius socialinius standartus; pabrėžia, kad galų gale reikia pasiekti abiems derybų pusėms priimtinų rezultatų užtikrinant, kad derybose būtų visapusiškai atsižvelgiama į naujausius pokyčius pasaulinėje ekonomikoje, pasaulinius ekologinius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą, bei Parlamento pareikštus prašymus ir išreikštą susirūpinimą;

31.  ragina Komisiją aktyviai įtraukti Parlamentą į derybas, susijusias su būtinu susitarimų su Čile ir Meksika atnaujinimu;

32.  tvirtai remia tai, kad būtų patvirtintas ES ir Meksikos strateginės partnerystės Jungtinis vykdomasis planas, taip pat derybas, skirtas prekybos ryšiams iš esmės modernizuoti, siekiant išnaudoti visas ES ir Meksikos asociacijos susitarimo, kuriam įsigaliojus prekybos srautai išaugo 122 proc., galimybes;

33.  tvirtai remia ES ir Čilės asociacijos vystymuisi ir inovacijoms (angl. ADI) gaires ir darbo programą, taip pat abipusiškai naudingą dėl asociacijos susitarimo išaugusią prekybą prekėmis ir paslaugomis, ką įrodo tai, kad nuo 2003 m. ES ir Čilės prekyba išaugo daugiau nei du kartus;

34.  pabrėžia, kad reikia atlikti išankstinį susitarimo su MERCOSUR poveikio įvertinimą atsižvelgiant į tai, kad numatomas į Europą eksportuojamos mėsos kiekio augimas (jautienos 70 proc., o paukštienos 25 proc.), nes ji pigesnė dėl jos gamybai taikomų ne tokių griežtų sanitarinių, ekologinių ir socialinių reikalavimų;

35.  ragina Komisiją ir jos Lotynų Amerikos partneres į įvertinimą, kaip laikomasi prekybos susitarimuose nustatytų reikalavimų, susijusių su darbuotojų ir žmogaus teisėms bei aplinkos apsauga, įtraukti pilietinę visuomenę, taip pat skatinti asociacijos sutartyse numatytą nuolatinį dialogą su pilietine visuomene;

36.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad neseniai Argentinos valdžios institucijos numatė ribojamąsias priemones maisto produktams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, įskaitant Europos Sąjungą; mano, kad šios priemonės yra netarifinė kliūtis, kuri nesuderinama su PPO įsipareigojimais; taigi, ragina Argentinos valdžios institucijas pašalinti šį neteisėtą apribojimą maisto produktams – jis gali sukelti netinkamas paskatas ir tapti rimta kliūtimi vykstančioms ES ir MERCOSUR deryboms;

37.  ragina Komisiją padidinti prekybos derybų skaidrumą, visiems tų sektorių, kuriuos prekybos sutartys gali paveikti labiausiai, socialiniams partneriams sudaryti galimybę iš anksto susipažinti su pagrindiniais dokumentais ir susitarimų projektais, kartu taikant įprastas procedūras, nustatytas dokumentams, kuriems taikomi konfidencialumo reikalavimai, bei numatyti nuolatinį ir oficialų konsultacijų su jais procesą;

38.  atkreipia dėmesį į svarbų Pietų Amerikos tautų sąjungos (isp. UNASUR) vaidmenį;

39.  ragina Komisiją apsvarstyti glaudaus dviejų žemynų bendradarbiavimo galimybę, siekiant išvystyti naują Lotynų Amerikos geležinkelių tinklą;

40.  atkreipia dėmesį į sprendimą įsteigti Lotynų Amerikos ir Karibų regiono valstybių bendriją (isp. CELAC); nurodo, kad regionų integracija yra labai svarbus procesas, siekiant Lotynų Amerikai padėti prisitaikyti prie naujų pasaulinių problemų;

41.  mano, kad prekybos, energetikos ir klimato kaitos nuostatos turi vienos kitas papildyti;

42.  ragina Komisiją remti Lotynų Amerikos partnerius diegiant konkurencingos ir pridėtinę vertę didinančios gamybos įrangą; siūlo Lotynų Amerikos regionuose ir įvairiose ES valstybėse narėse įsteigti regioninės prekybos akademijas, kuriose būtų siekiama kurti MVĮ pajėgumus organizuojant mokymus apie prekybos žemės ūkio produktais, prekėmis ir paslaugomis su regionu partneriu būtinas sąlygas;

43.  ragina Lotynų Amerikos šalis nuoširdžiai stengtis kovoti su klimato kaita, ypač sustabdant miškų naikinimą;

44.  ragina ES remti ES ir Lotynų Amerikos prekybos muges įvairiose Europos ir Lotynų Amerikos šalyse siekiant sudaryti galimybę ryšių užmezgimui ir partnerystės susitarimų sudarymui, ypač tarp MVĮ;

45.  mano, kad atliekant kitą bendrosios lengvatų sistemos (BLS) pertvarkymą reikia didinti jos efektyvumą ir stabilumą siekiant užtikrinti, kad Lotynų Amerikos gamintojai pasinaudotų šios lengvatų sistemos galima nauda; mano, kad derantis dėl prekybos susitarimų su šalimis, kurioms jau taikoma BLS+ priemonė, derėtų leisti išlaikyti tam tikrą asimetriją, pakankamai atsižvelgiant į lengvatų, kurios gaunamos pagal BLS+ priemonę, lygį; nurodo, kad visos šalys turi teisę nepradėti derybų ir gali toliau naudotis BLS+ teikiama nauda, jei jos toliau tenkina atitinkamas sąlygas;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES parengė naują Lotynų Amerikos investicinę priemonę, kurios kurios pagrindinė paskirtis – būti papildomo finansavimo mobilizavimo investavimui į Lotynų Ameriką remti svertu, kuris skirtas skatinti pažangai prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, patikimų viešojo transporto ir mobilumo sistemų, energiją taupymo, atsinaujinančių energijos šaltinių, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse;

47.  teigiamai vertina sprendimą steigti ES ir LAKR fondą, kuris skatins prekybą ir prisidės prie abiejų regionų partnerystės stiprinimo, informuotumo apie ją didinimo ir visų jos galimybių išnaudojimo;

48.  mano, kad prekybos susitarimų skyrių, skirtų investicijų apsaugai, formuluotės turi padėti užtikrinti vykdomų investicijų teisinį tikrumą ir nepaveikti valstybių galimybių reaguoti į jų gyventojų aplinkos ir sveikatos apsaugos bei socialinius reikalavimus;

49.  pripažįsta, kad svarbu, jog tarptautinė komisija atliktų Ekvadoro užsienio skolos auditą ir ragina kitas šalis atlikti panašias procedūras; ragina Komisiją ir Tarybą greičiau spręsti kai kurių Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių užsienio skolų klausimus tiek priimant dvišalius sprendimus, tiek tarptautinėse finansų institucijose;

50.  ragina Europos Sąjungą remti naują pagalbos aplinkos apsaugai koncepciją ir kompensuoti galimų prekybos pajamų praradimą, taip pat bendrai finansuoti patikos fondo „Yasuni-ITT“, kurio paskirtis – atlyginti Ekvadoro gyventojams už tai, kad neišgaunama naftos iš Jasuni nacionaliniame parke esančių telkinių, steigimą prie JTVP pagal Ekvadoro vyriausybės pateiktą pasiūlymą;

51.  pakartoja, kad ES turėtų aktyviai ir konkrečiai remti besivystančias šalis, kurios naudojasi Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS), įtvirtintomis vadinamosiomis lankstumo priemonėmis, kad įgyvendindamos savo nacionalines sveikatos apsaugos programas jos galėtų aprūpinti vaistais prieinamomis kainomis;

52.  ragina Komisiją įgyvendinti šio pranešimo rekomendacijas jos naujoje ES prekybos strategijoje, ypač būsimos ES ir LAKR prekybos klausimais;

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126.
(2) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155.
(3) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261.
(4) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 123.
(5) OL C 308 E, 2006 12 16, p. 182.
(6) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 291.
(7) OL C 175 E, 2008 07 10, p. 591.
(8) OL C 297 E, 2008 11 20, p. 193.
(9) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 64.
(10) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 77.
(11) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 5.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0089.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0141.
(14) OL C 285 E, 2009 11 26, p. 126.
(15) OL L 211, 2008 8 6, p. 1.
(16) „PPO ateitis. Kaip įveikti institucinius išbandymus naujajame tūkstantmetyje?“ (Patariamosios tarybos pranešimas Generaliniam direktoriui Supachai Panitchpakdi (PPO, 2005 m. sausio mėn.)).
(17) JT BKKK sprendimo projektas /CP.15, Kopenhagos susitarimas, FCCC/CP/2009/L.7.

Teisinė informacija - Privatumo politika