Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo mėn. 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose(1),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos ir į savo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 3 d. Vašingtone vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 27 d. vykusio ketvirtojo susitikimo metu patvirtintą pažangos ataskaitą, Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo metu patvirtintą bendrą pareiškimą ir į susitikimus, vykusius 2009 m. gruodžio 4–9 d. Niujorke ir 2010 m. birželio 4–6 d. Madride,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. ES ir JAV bendrą pareiškimą dėl transatlantinio bendradarbiavimo teisingumo, laisvės ir saugumo erdvėje stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. ES ir JAV bendrą pareiškimą dėl kovos su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 26–27 d. Toronte ir 2010 m. spalio 21–23 d. Seule vykusių Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimų išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20–22 d. vykusį JT aukšto lygio plenarinį posėdį Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais ir jo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi transatlantiniai ryšiai yra unikalūs ir daug apima, įskaitant abipusį įsipareigojimą laikytis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių principų, kovoti su terorizmu ir užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui; pažymint, kad, turint mintyje bendras ES ir JAV vertybes ir interesus, ES ir JAV turi klausytis viena kitos ir kad Europos Parlamentas pasirengęs išklausyti JAV Prezidentą ir JAV Kongresą,

B.  kadangi Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos kartu dirba pasauliniu lygmeniu, siekdamos bendrų tikslų, grindžiamų bendra istorija, kultūra, interesais ir vertybėmis, ir kadangi ES ir JAV ryšiams turi tekti pagrindinis vaidmuo užtikrinant, kad pasaulinės problemos ir nauji uždaviniai būtų sprendžiami remiantis tarptautinės teisės sistema ir esamomis daugiašalėmis institucijomis, visų pirma JT, ESBO ir NATO,

C.  kadangi šioms dviems transatlantinėms partnerėms priskiriama pusė pasaulinės ekonomikos, o jų partnerystė sudaro 4,28 milijardus USD ir yra plačiausi, labiausiai persipynę ir ilgiausiai trunkantys ekonominiai ryšiai pasaulyje bei svarbiausia pasaulinės ekonomikos klestėjimo varomoji jėga; kadangi, atsižvelgiant į dabartinę pasaulio finansų ir ekonomikos krizę, šių transatlantinių ryšių galia ir įsipareigojimas juos palaikyti įgauna dar didesnės svarbos; kadangi transatlantinėje partnerystėje turėtų būti skirtas didesnis prioritetas koordinuotai pinigų politikai;

D.  kadangi abi partnerės yra įsipareigojusios bendradarbiauti siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir kadangi Europos Parlamentas ir toliau pasisako už transatlantinės rinkos, pagrįstos socialinės rinkos ekonomikos principu, sukūrimą iki 2015 metų, nes šis pasiekimas kartu su pačios ES bendrosios rinkos kūrimo užbaigimu taptų svarbiausiu veiksniu, kuris iš naujo paskatintų pasaulio ekonomikos augimą ir atsigavimą,

E.  kadangi besivystančios šalys mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos poveikio, priskiriamo žmonių veiklai, tačiau jos susiduria su pačiomis sunkiausiomis pasekmėmis; ir kadangi dėl neigiamų klimato kaitos padarinių kyla grėsmė tarptautinėms skurdo mažinimo investicijoms, taigi ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekiui; taip pat pažymint, kad reikia nenutrūkstamo dialogo dėl transatlantinės partnerystės vystymosi labui iniciatyvos,

ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas

1.  primygtinai pabrėžia, kad itin svarbu, jog ES ir JAV administracija sustiprintų savo strateginį dialogą, bendradarbiavimą ir koordinavimą sprendžiant pasaulines problemas ir regioninius konfliktus;

2.  ragina abi partneres skatinti pagarbą demokratijai ir žmogaus teisėms pasaulyje kaip svarbiausią savo politikos elementą; pabrėžia, kad būtinas intensyvus prevencinės ir krizių valdymo diplomatijos koordinavimas; dar kartą ragina JAV administraciją pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą; pakartoja savo raginimą visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę;

3.  mano, jog būtina, kad ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo metu abi partnerės imtųsi vadovaujamojo vaidmens siekdamos, kad būtų įgyvendinti Didžiojo dvidešimtuko valstybių susitikimo metu prisiimti įsipareigojimai;

4.  pabrėžia ES ir JAV bendradarbiavimo svarbą susitariant dėl konkrečių tikslų, kad būtų galima galiausiai sudaryti tarptautinį susitarimą Kankūne vyksiančioje JT konferencijoje klimato kaitos klausimais (COP-16), remiantis moksliniais įrodymais ir įskaitant tinkamą tarptautinę pagalbą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams besivystančiose šalyse finansuoti;

5.  pritaria naujam JAV administracijos požiūriui į Izraelį ir ragina iš naujo sustiprinti Europos ir Amerikos partnerystę siekiant išspręsti Izraelio ir Palestino konfliktą; atsižvelgdamas į tai, pritaria tiesioginėms Izraelio ir Palestinos savivaldos deryboms, kurių pradžia paskelbta Vašingtone 2010 m. rugsėjo 2 d.; pažymi, kad reikia tolesnių derybų, kurios sudarytų sąlygas per sutartą laiką rasti dviejų valstybių sambūvio principu pagrįstą sprendimą, kurio pagrindu taikiai bei saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė bei perspektyvi Palestinos Valstybė; pabrėžia, kad visapusiška taika, kuri yra ypatingai svarbi visoms suinteresuotoms šalims šiame regione ir ES, turi būti pasiekta remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, Madrido konferencijos principais, įskaitant „teritorija už taiką“ principą, veiksmų planu, susitarimais, kuriuos jau sudarė šalys; taip pat pabrėžia, kad būtinas aktyvus Artimųjų Rytų ketverto dalyvavimas taikos procese, pripažįstant Arabų šalių taikos iniciatyvos svarbą ir tęsiant bendradarbiavimą su Arabų šalių partneriais; ragina Izraelio vyriausybę atnaujinti gyvenviečių statybos moratoriumą; ragina Europą aktyviau įsipareigoti Sirijos ir Libano atžvilgiu;

6.  pabrėžia, kad neaiškumai, susiję su Irano branduolinės programos pobūdžiu, kelia pavojų ginklų neplatinimo sistemai ir stabilumui regione bei pasaulyje; reiškia savo nusivylimą dėl to, kad Iranas, nesuteikdamas prieigos prie pagrindinių branduolinių įrengimų ir vetuodamas inspektorių paskyrimą, trukdo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) veiklai ir taip toliau atsisako visapusiškai bendradarbiauti su TATENA; ragina Irano vadovus užtikrinti, kad Iranas laikytųsi savo įsipareigojimų pagal ginklų neplatinimo sutartį; ragina Teheraną ratifikuoti ir įgyvendinti Saugos garantijų susitarimo papildomąjį protokolą ir ragina JAV ir ES koordinuoti savo užsienio politiką, siekiant įgyvendinti šį tikslą;

7.  ragina gerinti ES ir JAV bendradarbiavimą Afganistane ir Pakistane, siekiant prisidėti prie taikos ir stabilumo, demokratijos, žmogaus teisių ir vystymosi skatinimo šiame regione; pabrėžia, kad svarbu, jog šiame procese, kuris gali labai prisidėti prie regiono stabilizavimo, dalyvautų kaimyninės šalys ir kiti pagrindiniai regiono veikėjai;

8.  nors ir supranta, kad informacijos apie slaptus karinius dokumentus nutekėjimas gali sukelti pavojų kariniam personalui, tačiau yra labai susirūpinęs dėl pastaruoju metu iškilusių rimtų įtarimų, kad Irake toleruoti kankinimai; ragina šį klausimą iškelti JAV ir ES aukščiausiojo lygio susitikime, siekiant pradėti nepriklausomą transatlantinį tyrimą;

9.  griežtai ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką (KLDR) vykdyti savo įsipareigojimus turint mintyje šešių šalių derybas, įskaitant visišką ir įrodomą visų branduolinių ginklų ir esamų branduolinių programų atsisakymą; ragina KLDR visapusiškai laikytis visų atitinkamų savo branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo įsipareigojimų; dar kartą patvirtina tvirtai remiantis šešių šalių derybas ir yra pasiryžęs toliau siekti patenkinamo ir visapusiško problemų sprendimo panaudojant diplomatines priemones;

10.  palankiai vertina rezultatus, pasiektus 2010 m. balandžio mėn. įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais, kuriame pažymėta, kaip visam pasauliui svarbu užkirsti kelią branduoliniam terorizmui bei per ketverius metus užtikrinti visų nesaugių branduolinių medžiagų saugumą, ir susitarta parengti esamų branduolinio saugumo susitarimų bei programų gerinimo ir jų pavertimo visuotiniais darbo planą; palaiko iniciatyvas, kurių ėmėsi atskiros šalys siekdamos padidinti savo vidaus saugumą ir ragina kitas šalis įsitraukti į šį procesą;

11.  pabrėžia NATO svarbą, nes ji sudaro transatlantinio saugumo pagrindą, ir ragina JAV ir ES valstybes nares strategiškai bendradarbiauti, siekiant spręsti pasaulines saugumo problemas; atkreipia dėmesį į darbą, kuris atliktas siekiant susitarti dėl naujos strateginės koncepcijos; mano, kad atitinkami pokyčiai šioje didelėje saugumo sistemoje taip pat turėtų būti išnagrinėti dialogo su Rusija ir ES nepriklausančiomis ESBO valstybėmis narėmis metu; pabrėžia BSGP svarbą ir didesnių Europos gynybos pajėgumų vertę stiprinant transatlantinį saugumą;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja naujų įvairių iššūkių, kurie bendri tiek ES, tiek JAV; ragina partneres inicijuoti visą apimantį bendrą procesą, kurio metu būtų vertinamos ir rengiamos visos transatlantinės politikos priemonės siekiant sukurti vieningą, suderintą ir plačią strategiją, kuri padėtų veiksmingai spręsti tas problemas;

13.   pabrėžia, kad regiono stabilumui labai svarbu sąžiningas ir demokratinis referendumas dėl Pietų Sudano nepriklausomybės; ragina ES ir JAV glaudžiai bendradarbiauti su Sudano valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad 2011 m. įvyksiantis referendumas dėl Sudano ateities būtų taikus, sąžiningas ir skaidrus;

14.  palankiai vertina tai, kad 2010 m. balandžio 8 d. Prahoje JAV Prezidentas Barackas Obama ir Rusijos Prezidentas Dimitrijus Medvedevas pasirašė naują START sutartį, ir tikisi, kad abi šalys ją netrukus ratifikuos;

15.  pripažįsta sutampančius ES ir JAV komercinius ir politinius interesus Lotynų Amerikoje, kur ES turi sudariusi strateginę partnerystę su Meksika ir Brazilija, laisvosios prekybos susitarimus su Čile ir Meksika ir šiuo metu derasi dėl tokio susitarimo su Kolumbija;

Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) susitikimas ir TET stiprinimas

16.  yra įsitikinęs, kad Transatlantinė ekonomikos taryba (TET) – tinkamiausia transatlantinių ekonominių santykių valdymo priemonė; ragina partneres pasinaudoti visomis TET galimybėmis, kad būtų galima įveikti esamas ekonominės integracijos kliūtis ir iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką, pagrįstą socialinės rinkos ekonomikos principu, nes tai būtų teigiamas atsakas į esamas ekonomikos ir socialines krizes;

17.  ragina, kad TET veikla taptų labiau strategine, siekiant, kad ji apimtų visų suinteresuotųjų šalių interesus; dar kartą ragina laiku išplatinti TET posėdžių grafikus, darbotvarkes, planus ir pažangos ataskaitas, kuriuos turi gauti visos suinteresuotosios šalys likus pakankamai laiko iki posėdžių ir kurie siekiant skaidrumo turi būti skelbiami viešai;

18.  palankiai vertina tai, kad TET pataria įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant verslo atstovus, ir dar kartą ragina panašų vaidmenį suteikti abiejų Atlanto pusių profesinių sąjungų judėjimo atstovams, kad būtų visapusiškai įtrauktas socialinis aspektas; ragina įtraukti Transatlantinio darbuotojų dialogo ir Transatlantinio dialogo energetikos klausimais vadovus į patarėjų grupę;

19.  atsižvelgdamas į tai, kad rengiamas TET susitikimas, ragina Komisiją oficialiai patvirtinti trečiųjų šalių privaloma tvarka tikrinamų produktų, ypač informacijos ir ryšio technologijų bei elektros įrangos, atitikties deklaracijų abišalio pripažinimo procedūras, primygtinai raginti abi šalis pripažinti įteisintus matavimo vienetus, visų pirma, kad JAV būtų pripažinti vien metrinės sistemos vienetais paženklinti ES produktai, aptarti standartizacijos klausimą su JAV institucijomis, rengti apvaliojo stalo diskusijas dėl standartų sutelkiant dėmesį į inovatyvius sprendimus ir koordinuoti veiksmus tarptautiniu lygmeniu; mano, kad veiksmų naujovių srityje partnerystė turėtų apimti ne tik intelektinės nuosavybės teisės aktų vykdymą, bet ir sutelkti dėmesį į strateginį dialogą dėl konkurencijos politikos, technologijų perdavimo ir standartų suvienodinimo;

20.  mano, kad itin svarbu TET pradėti dialogą naujų maisto produktų ir naujų technologijų taikymo maisto produktų gamyboje klausimais; pabrėžia savo susirūpinimą dėl klonavimo veisiant gyvūnus;

21.  ragina, kad pasitelkiant TET būtų bendradarbiaujama visais klausimais, susijusiais su įmonių reguliavimo aplinka, ypač MVĮ, ir svarstant teisės aktus, turinčius transatlantinį poveikį, būtų vadovaujamasi ES „Smulkiojo verslo akte“ nustatytu principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

22.  palankiai vertina tai, kad 2010 m. birželio mėn. buvo pasirašyti antrojo etapo „atviro dangaus“ ES ir JAV aviacijos susitarimai, sudarantys veiksmingo bendradarbiavimo pagrindą, ir tai, kad 2010 m. spalio 8 d. sudarytas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) naujausias susitarimas, kuris yra svarbus žingsnis siekiant sukurti transatlantinę aviacijos rinką; tačiau ragina JAV valdžios institucijas ir Komisiją dirbti siekiant didesnės investavimo ir oro vežėjų abiejose Atlanto vandenyno pusėse nuosavybės laisvės, nepažeidžiant užsienio valstybių pilietybės;

23.   pažymi, kad ES ir JAV, būdamos didžiausios žemės ūkio produktų gamintojos, eksportuotojos ir importuotojos bei atlikdamos svarbų vaidmenį pasaulyje užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, susiduria su panašiomis problemomis; ragina didinti Europos Parlamento ir JAV Kongreso bendradarbiavimą dėl vykstančių paralelių atitinkamos kiekvienos šalies žemės ūkio politikos reformų;

24.  pabrėžia, kad svarbu panaudoti TET ir kaip partnerių makroekonominio bendradarbiavimo sistemą, turint mintyje precedento neturintį jų bendradarbiavimą krizės metu, ir skatina kompetentingas pinigų institucijas sustiprinti savo veiksmų koordinavimą, ypač priežiūros ir sisteminės rizikos prevencijos srityse; pripažįsta svarbų ES ir JAV vaidmenį pasaulio finansų institucijose, įskaitant TVF, Pasaulio banką ir Tarptautinių atsiskaitymų banką;

Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo vaidmuo TET

25.  dar kartą ragina ES ir JAV vadovus ir TET pirmininkus atsižvelgti į itin svarbų teisės aktų leidėjų vaidmenį siekiant, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikla būtų sėkminga; ragina juos į Transatlantinę ekonomikos tarybą visapusiškai ir tiesiogiai įtraukti Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogo atstovus, nes teisės aktų leidėjai kartu su jų vykdomąja valdžia dalijasi atsakomybe tvirtinti ir prižiūrėti daugelį TET sprendimų;

26.  laikosi nuomonės, kad itin svarbu užtikrinti pagrindinių Kongreso ir Europos Parlamento narių dalyvavimą Teisės aktų leidėjų dialoge ir TET veikloje, siekiant užtikrinti, kad nebūtų priimami teisės aktai, galintys daryti nenorimą poveikį transatlantinei prekybai ir investicijoms; tikisi, kad dabartinis Transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas palaipsniui taps transatlantine tarpparlamentine asamblėja, kaip rekomenduojama minėtoje 2009 m. kovo 26 d. Parlamento rezoliucijoje;

Dvišalė ir tarptautinė prekyba

27.  yra pasiryžęs ir toliau raginti JAV įstatymų leidžiamąjį organą (ir ragina Komisiją pasitelkus TET daryti tą patį) persvarstyti visų be išimties į JAV jūra įvežamų konteinerių tikrinimo įpareigojimą ir vystyti bendradarbiavimą su JAV, kuris būtų grindžiamas rizikos valdymu, įskaitant abišalį ES ir JAV prekybos partnerystės programų pripažinimą, atsižvelgiant į Pasaulio muitinių organizacijos SAFE normomis nustatytą tvarką;

28.  pabrėžia, kad reikia kuo skubiau užbaigti Dohos derybų raundą; ragina laikytis vieningo požiūrio, įskaitant tokias besiformuojančios ekonomikos šalis kaip Kinija, Indija ir Brazilija, į daugiašalės prekybos taisyklių rengimą ir derybas;

29.  yra įsitikinęs, kad TET gali atlikti svarbų vaidmenį formuojant bendrą ES ir JAV požiūrį į savo prekybos santykius su trečiosiomis šalimis ir tuo pačiu metu spręsti rinkos prieigos problemas;

Vystymasis

30.  primena, kad tarptautiniai įsipareigojimai dėl TVT, kurių daugelio įgyvendinimas atsilieka nuo grafiko, gali būti įgyvendinami tik tuomet, jei pramoninės valstybės laikysis savo įsipareigojimų iki 2015 m. oficialiajai pagalbai vystymuisi skirti 0,7 % savo BVP; todėl ragina ES ir JAV bei kitas pagalbą teikiančias šalis laikytis savo įsipareigojimų ir imtis priemonių pažangai paspartinti siekiant įgyvendinti TVT iki 2015 m.;

Ekonominė ir finansinė krizė

31.  primena, kad Bazelio II susitarimas ir būsima jo peržiūrėta versija turėtų tapti pasauliniu standartu, ir ragina JAV sparčiai įgyvendinti Bazelio II susitarimą; todėl yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl įvairiuose reaguojant į krizę priimtuose teisės aktuose (ypač JAV Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos akte, kuriuo ribojamas išorės reitingų pripažinimas) nustatytų apribojimų šie pasauliniai standartai gali būti taikomi labai nenuosekliai; be to, pažymi, kad nuoseklios pasaulinės apskaitos taisyklės yra labai svarbios siekiant vienodų veiklos sąlygų, ir ragina JAV patvirtinti tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS);

32.  pažymi, kad ši krizė buvo pati sunkiausia recesija nuo pat Didžiosios depresijos laikų ir kad į ją reaguodamos vyriausybės visame pasaulyje, ypač ES ir JAV, bendradarbiavo taip, kaip niekada anksčiau, siekdamos reformuoti finansų rinkas ir institucijas; ragina vykdant ES ir JAV finansų rinkų reguliavimo dialogą, kurio tikslas – koordinuoti reguliuotojų požiūrius, būtų nustatytos spragos ir siekiama padidinti sanglaudą;

33.  mano, kad iki krizės pradžios pasauliniame lygmenyje arba tik JAV ar Europos Sąjungoje veikusios ekonomikos ir finansų valdymo institucijos nesuteikė pakankamo stabilumo pasaulinei finansų sistemai; mano, kad augant ekonomikos ir finansų rinkų tarpusavio priklausomybei, būtina stiprinti bendradarbiavimą makroekonomikos politikos ir didžiųjų šalių ekonomikos priežiūros srityje; be to, pripažįsta, kad ES privalo išspręsti savo atstovavimo TVF klausimą;

34.  ragina Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas dirbti kartu su Kinija, siekiant išspręsti pasaulinį ginčą dėl valiutos keitimo kursų neįgyvendinant protekcinių ar baudžiamųjų priemonių; mano, kad ES valstybės narės susiduria su rinkos spaudimu, kuris skiriasi nuo JAV patiriamo spaudimo, ypač kalbant apie vyriausybines obligacijas ir pinigų sąjungos buvimą; ragina Jungtines Valstijas įgyvendinant savo vidaus pinigų politiką nesunkinti padėties dėl valiutos keitimo kursų pasaulinės pusiausvyros;

35.  pažymi, kad tiek B. Franko ir Ch. Doddo teisės aktas, tiek ES reguliavimo reformos programa atitinka G20 iniciatyvas, ir mano, kad svarbu tęsti šį bendradarbiavimą visame teisės aktų leidimo procese; pažymi, kad tai ypač svarbu rengiant teisės aktus dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių; pabrėžia, kad daug neatitikimų atsiranda dėl teisėkūros pobūdžio ir teisės aktų leidybos priežiūros vykdytojų vaidmens skirtumų;

Energetika, aplinkosauga, transportas, pramonė, moksliniai tyrimai ir mokslas

36.  pritaria tam, kad būtų sukurta ES ir JAV energetikos taryba, kuri galėtų sudaryti naują transatlantinio dialogo strateginiais energetikos klausimais, pvz., dėl tiekimo saugumo ar perėjimo prie mažai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių politikos, gilinimo sistemą ir tuo pačiu metu stiprinti vykstantį mokslinį bendradarbiavimą energijos technologijų srityje; pritaria naujam ES ir JAV susitarimui „Energy Star“ dėl energiją taupančios biuro įrangos ženklinimo programų koordinavimo ir bendradarbiavimo plėtojant energijos technologijas;

37.  ragina TET plėtoti bendradarbiavimą siekiant bendros išorės energetikos ir žaliavų strategijos, kuria būtų skatinama šaltinių įvairovė, plėtojamos tiekimo trasos ir infrastruktūra bei skatinama energiją tausojanti ekonomika, siekiant didinti energijos tiekimo saugumą ir stiprinti energetinę nepriklausomybę; be to, ragina TET padėti siekti vienodų tvarumo kriterijų įvairių energijos rūšių derinimo srityje ir paskatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, įskaitant biodegalų srityje; laiko būtina atitinkamą žaliavų ir retųjų iškasenų politiką, kuria būtų siekiama sumažinti priklausomybę nuo tokių medžiagų;

38.  pažymi, kad klimato kaita yra pasaulinė problema, kuri neturi vieno politinio ir techninio sprendimo, tačiau panaudojus esamas galimybes ir labai smarkiai padidinus efektyvumą visose išsivysčiusių ir besivystančių šalių ekonomikos ir visuomenės srityse būtų prisidedama prie išteklių ir paskirstymo problemos sprendimo bei ruošiama dirva trečiajai pramonės revoliucijai;

39.  ragina ES pirmininkaujančią valstybę būsimo Kankūne vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu stengtis, kad būtų pasiektas plataus užmojo JAV įsipareigojimas ir JAV bendradarbiavimas ieškant, kaip galima susieti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą su regioninėmis arba federalinėmis leidimų prekybos sistemomis JAV; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad svarbu užtikrinti bendrus standartus ir gaires visuose besikuriančiose išmetimo leidimų prekybos rinkose, siekiant išvengti nereikalingų reguliavimo kliūčių šioje naujai besikuriančioje rinkoje;

40.  ragina JAV užtikrinti visapusišką ir veiksmingą pirmojo etapo ES ir JAV aviacijos susitarimo ir ES ir JAV susitarimo dėl aviacijos saugos įgyvendinimą; primena Komisijai ir JAV valdžios institucijoms, kad, nesudarius antrojo etapo susitarimo, kai kurios valstybės narės gali atšaukti pirmojo etapo susitarimą;

41.  ragina TET skatinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, siekiant veiksmingiau išnaudoti galimybes, kurias sudaro neseniai pratęstas ES ir JAV mokslo ir technologijų susitarimas, ypač papildomai taikant suderintų pasiūlymų dalyvauti konkurse metodą abipusių strateginių interesų srityse ir stiprinant bendradarbiavimą energetikos mokslinių tyrimų srityje;

Intelektinė nuosavybė ir vartotojų apsauga

42.  pabrėžia, kad labai svarbus glaudus transatlantinis bendradarbiavimas skaitmeninės darbotvarkės srityje, pvz., skaitmeninės rinkos, interneto laisvės pasaulyje, tinklo neutralumo, teisės į privatumą, bendrų standartų, skaidrumo ir teisinės valstybės klausimais, susijusiais su Kovos su klastojimu prekybos susitarimu;

43.  mano, kad ypač svarbu parengti bendrą ES ir JAV veiksmų strategiją dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, siekiant kovoti su ypač augančia klastočių ir piratinių prekių pasauline prekyba; ragina sukurti transatlantinę specialios paskirties grupę, kuri kovotų su klastojimu, – ji taptų labai reikalingu politinės valios, siekiant įveikti nelegalią veiklą, kuri ardo inovacijų ir kūrybos pramonių konkurenciją, ženklu; tačiau būtina gerbti piliečių laisves, išraiškos laisvę, privatumą ir teisę į tinkamą teismo procesą;

Teismų ir policijos bendradarbiavimas, vizos

44.  primygtinai pažymi, kad ES privalo derėtis kaip vienas subjektas dėl JAV bevizio režimo programos taikymo, siekiant užtikrinti, kad jos keturios jos valstybės narės (Bulgarija, Kipras, Lenkija ir Rumunija), nedalyvaujančios bevizio režimo programoje, nesudarytų dvišalių susitarimų su JAV, siekdamos gauti vizų panaikinimo statusą; dar kartą pabrėžia, jog Komisija privalo toliau politiniu ir techniniu lygiu siekti parodyti JAV, kad ES ypač svarbu, jog likusios keturios ES valstybės narės kuo greičiau būtų priimtos į bevizio režimo programą;

45.  pabrėžia, kad labai svarbus ES ir JAV bendradarbiavimas kovojant su pasauliniu terorizmu, ir ragina ES ir JAV tęsti glaudų bendradarbiavimą siekiant toliau kovoti su atsinaujinančia terorizmo grėsme; dar kartą primena apie savo pasiryžimą šioje srityje ir savo tvirtą įsitikinimą, jog būtina užtikrinti, kad saugumo priemonės nepakenktų piliečių laisvių ir pagrindinių teisių apsaugai ir kuo didesniam privatumo ir duomenų apsaugos principų paisymui; pakartoja, kad būtinybė ir proporcingumas yra esminiai principai, be kurių kova su terorizmu niekada nebus veiksminga;

46.  palankiai vertina tai, kad ES ir JAV susitarimas dėl bankininkystės duomenų perdavimo rodo JAV pasirengimą teigiamai reaguoti į duomenų apsaugos reikalavimus, kuriuos pateikė Europos Parlamentas savo pranešime dėl SWIFT;

47.  ragina Tarybą skubiai susitarti dėl plačių įgaliojimų deryboms dėl ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimo; ragina Sąjungos derybininką siekti pažangos derybose, kad būtų užtikrinta visapusiška pagrindinių teisių apsauga; palankiai vertina Komisijos požiūrį, kad toks bendrasis susitarimas turėtų būti taikomas visiems būsimiems ir esamiems ES ar valstybių narių asmens duomenų perdavimo ir tvarkymo susitarimams su JAV, pagal teisminio ir policijos bendradarbiavimo sistemą;

48.  ragina tiek ES, tiek JAV apriboti duomenų rinkimą ir tvarkymą iki absoliutaus minimumo, kuris iš tiesų būtinas, kad būtų vykdomi saugumo reikalavimai, siekiant sumažinti grėsmę laisvei ir piliečių teisėms; taip pat ragina, kad duomenų perdavimo prašymai ar kiti su vidaus reikalų ir teisingumo tvarka susiję klausimai būtų sprendžiami daugiašaliu ES ir JAV lygmeniu, o ne dvišaliu atskirų valstybių narių metodu;

49.  pabrėžia savo didelį susirūpinimą dėl vadinamojo „kelionių skatinimo“ akto ir jo diskriminuojančio poveikio, nes jis taikomas tik tiems keleiviams, kuriems galioja JAV bevizio režimo programa, taip pat dėl duomenų apsaugos problemų, kurios kyla dėl to, kad mokėjimus galima atlikti tik keturiomis pagrindinėmis kredito kortelėmis, kurių kompanijos visos įsikūrę JAV; ragina kelti Elektroninio kelionės leidimo sistemos (angl. ESTA) mokesčio klausimą kito ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimo, kuris įvyks gruodžio mėnesį, metu;

50.  atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius abiejose Atlanto pusėse, kurie sukėlė iššūkius harmoningoms, įvairialypėms visuomenėms, ragina plėtoti atvirą mūsų vyriausybių ir visuomenių dialogą dėl to, kaip mes visi galėtume siekti didesnės tolerancijos ir pagarbos įvairovei mūsų atitinkamose visuomenėse, turint mintyje visuotinę pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV Kongresui, Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo pirmininkams, Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams ir jos sekretoriatui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0193. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0058.