Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą, į 1990 m. Paryžiaus chartiją ir Kopenhagos dokumentą, 1999 m. Europos saugumo chartiją ir Vienos dokumentą bei kitus itin svarbius Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) (dabar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, ESBO) aktus,

–  atsižvelgdamas į savo 1999 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ESBO(1),

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją (ESS) „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2003 m. gruodžio 12 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 27 d. Žinomų ekspertų grupės galutinį pranešimą „Bendras tikslas – siekti efektyvesnės ESBO“ ir rekomendacijas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl išorinio kovos su tarptautiniu terorizmu aspekto(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, praktika ir ateities uždaviniai(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Jevgenijaus Žovtiso bylos Kazachstane(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 5 d. ministrų tarybos sprendimą Nr. 4/08 „ESBO teisinio pagrindo stiprinimas“ ir anksčiau priimtus sprendimus dėl ESBO teisinio veiksnumo, privilegijų ir imuniteto,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Prezidento D. Medvedevo 2008 m. birželio 5 d. Berlyne pasakytą kalbą dėl būtinybės sušaukti visos Europos konferenciją siekiant apsvarstyti Europos saugumo klausimą ir jo 2009 m. lapkričio 29 d. pasiūlymą dėl Europos saugumo sutarties,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos ES pirmininkaujančios valstybės išvadas, remiančias 2008 m. gruodžio 11 d. ES Tarybos generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą – Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į ESBO ministrų tarybos deklaraciją dėl Korfu proceso „Sustiprinti, iš naujo apsvarstyti ir pagerinti saugumą ir suaktyvinti bendradarbiavimą nuo Vankuverio iki Vladivostoko“ ir į 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 1/09 dėl Korfu proceso rėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 17 d. ekspertų grupės tyrimą dėl NATO naujosios strateginės koncepcijos „NATO 2020: užtikrintas saugumas, energingos pastangos“ ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į ESBO pirmininko 2010 m. birželio 21 d. tarpinę ataskaitą, kurioje apibendrinami Korfu procese dalyvaujančių valstybių pateikti pasiūlymai,

–   atsižvelgdamas į ESBO nuolatinės tarybos sprendimą, priimtą po liepos 16–17 d. Almatoje vykusio neoficialaus ministrų susitikimo, per kurį buvo susitarta 2010 gruodžio mėn. surengti ESBO aukščiausiojo lygio susitikimą Astanoje ir, siekiant jam pasirengti, suorganizuoti peržiūros konferenciją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton kalbą Almatos neoficialiame susitikime dėl ES prioritetų Astanos aukščiausiojo lygio susitikime (SPEECH /10/393),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ESBO yra neatsiejama euroatlantinės ir Eurazijos saugumo struktūros dalis ir kadangi jai būdinga plati saugumo koncepcija, apimanti politinį ir karinį, ekonominį ir aplinkos bei žmogiškąjį lygmenis, gausi narystė, jungianti tarp Vankuverio ir Vladivostoko esančias šalis, ir mechanizmų įvairovė bei lankstumas,

B.  kadangi ES ir ESBO, nors yra skirtingo pobūdžio ir turi skirtingą struktūrą, vadovaujasi tais pačiais principais ir vertybėmis; kadangi visos ES valstybės narės yra taip pat ESBO dalyvaujančios valstybės; kadangi abi organizacijos turi įsipareigojimų, susijusių su institucijų kūrimu, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimu, ir konfliktų prevencijos ir valdymo srityje, visiškai pripažindamos pagrindinį JT Saugumo Tarybos vaidmenį sprendžiant tarptautinės taikos ir saugumo klausimus,

C.  kadangi Helsinkio baigiamasis aktas, kurio 35 metinės minimos šiais metais, buvo Helsinkio proceso, paskatinusio didelius demokratinius pokyčius Europoje, pagrindas,

D.  kadangi paskutinis ESBO aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko 1999 m. Stambule, kur buvo priimta Europos saugumo chartija; kadangi nuo to laiko ESBO regione įvyko dideli pokyčiai ir sumažėjo ESBO vaidmuo,

E.  kadangi ESBO yra vienintelė organizacija tarp saugumo klausimus Europos regione sprendžiančių organizacijų, kuri neturi tarptautinio juridinio asmens statuso; kadangi dėl šios padėties kyla daug politinių ir praktinių teisinių pasekmių; kadangi konvencija, kurioje buvo nustatytas ESBO teisinis statusas, privilegijos ir imunitetas, buvo baigta rengti 2007 m. spalio mėn. ir dėl jos straipsnių teksto dalyvaujančios valstybės nuo to laiko nediskutavo,

F.  kadangi Korfu procesas susijęs su 2008 m. birželio 5 d. Rusijos Prezidento D. Medvedevo pasiūlymu dėl būtinybės apsvarstyti Europos saugumo klausimą siekiant parengti teisiškai privalomą Europos saugumo sutartį; kadangi ESBO yra svarbus diskusijų dėl pasiūlymo forumas,

G.  kadangi Korfu procesas suteikė ESBO naujos energijos, ir kadangi aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti patvirtintas įsipareigojimas laikytis Helsinkio baigiamojo akto principų ir esmės ir apibrėžti aiškią strateginę tolesnės veiklos viziją, įskaitant esamų priemonių gerinimą ir atnaujinimą,

H.  kadangi pastangų tikslas turėtų būti sprendimų priėmimo mechanizmo, dėl kurio ESBO ne visada galėjo laiku reaguoti į krizes, reformavimas; kadangi turėtų būti parengtos veiksmingesnės krizių valdymo priemonės ir turėtų būti labiau pabrėžiamas tarpininkavimas konfliktuose ir jų sprendimas,

I.  kadangi ESBO, kaip plačiausios apimties euroatlantinio ir Eurazijos regiono konsultacijų forumo, vaidmuo vis dar svarbus sprendžiant daugelį klausimų, įskaitant ginklų neplatinimo, nusiginklavimo, ekonominio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo ir teisinės valstybės klausimus,

J.  kadangi Lisabonos sutartis ES suteikia aiškesnį ir stipresnį balsą pasaulyje ir skatina visas abipusiai naudingo ES bendradarbiavimo su atitinkamomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, įskaitant ESBO, rūšis,

1.  pabrėžia ESBO, NATO ir ES šiuo metu vykstančių intensyvių diskusijų Europos saugomo klausimu svarbą, nes dar kartą įtvirtinus bendras vertybes ir sustiprinus mechanizmus galėtų padidėti euroatlantinio ir Eurazijos regionų tikėjimas vienas kitu ir tarpusavio pasitikėjimas ir sustiprėti Europos saugumo struktūra;

ESBO pridėtinė vertė
Įvairioms sritims svarbūs klausimai

2.  pabrėžia būtinybę išlaikyti visų trijų ESBO lygmenų pusiausvyrą ir plėtoti juos nuosekliai ir visapusiškai remiantis tuo, kas jau pasiekta; pažymi, kad nė vienas lygmuo negali būti sustiprintas kenkiant kitam lygmeniui; be to, pažymi, kad grėsmė saugumui ir kitos saugumo problemos, ypač naujos, pvz., organizuotas nusikalstamumas, terorizmas, su internetu susijusi grėsmė, prekyba žmonėmis ir narkotikais, energetinis saugumas, taip pat su išankstiniu perspėjimu susijusi veikla, konfliktų prevencija ir sprendimas, veiksmingai gali būti sprendžiamos tik visais trimis lygmenimis;

3.  pabrėžia, kad ESBO neturėtų būti stiprinama silpninant esamas institucijas ir mechanizmus arba darant žalą jų nepriklausomybei, jei jos dar nebuvo reformuotos arba dar nebuvo susitarta dėl alternatyvų, visų pirma atsižvelgiant į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (DIŽTT) veiklą;

4.  ragina ESBO toliau stiprinti savo gebėjimą užtikrinti, kad visais trimis lygmenimis būtų paisoma principų ir įsipareigojimų, kuriuos nustatė jos veikloje dalyvaujančios valstybės, ir kad jie būtų įgyvendinami, be kita ko, plėtojant tolesnės veiklos mechanizmus;

5.  mano, kad bendradarbiavimo su kitomis susijusiomis regioninėmis organizacijomis stiprinimas ir sąveikos skatinimas galėtų būti naudingas ESBO veiklai ir ragina sukurti aiškesnę ir lankstesnę bendradarbiavimo sistemą, kuri tokiai sąveikai sudaro palankias sąlygas ir ją pagreitina;

Politinis ir karinis lygmuo

6.  mano, kad ESBO atliko esminį vaidmenį stiprinant saugumą, rengiant unikalų sutarčių, įsipareigojimų, normų ir priemonių tinklą, įskaitant Sutartį dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (angl. CFE), Atviros oro erdvės sutartį ir 1999 m. Vienos dokumentą dėl pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančių priemonių; vis dėlto pripažįsta, kad politiniame ir kariniame lygmenyse nebuvo paradyta pažanga, ypač atsižvelgiant į 2008 m. konfliktą Gruzijoje, nesugebėjimą veiksmingai spręsti užsitęsusius konfliktus Kaukaze ir Padniestrėje, Rusijos CFE sustabdymą ir tai, kad NATO valstybės narės iki šiol atsisako ratifikuoti pritaikytą CFE sutartį; primygtinai ragina NATO valstybes nares ir Rusijos Federaciją ratifikuoti ir įgyvendinti egzistuojančias sutartis ir įgyvendinti savo įsipareigojimus, įskaitant 1999 m. Stambulo įsipareigojimų įgyvendinimą;

7.  mano, kad ESBO yra tinkamas derybų dėl regioninių konfliktų jos atsakomybės srityje forumas; apgailestauja dėl ES ir valstybių narių valios efektyviau panaudoti ESBO galimybes šioje srityje trūkumo; pasisako už ESBO konfliktų prevencijos priemonių stiprinimą; apgailestauja dėl nenaujoviško požiūrio į taikos procesus ir pažymi, kad padarius pažangą sprendžiant šiuos užsitęsusius konfliktus būtų itin prisidėta prie pasitikėjimo ESBO didinimo, todėl vykdant Korfu procesą turėtų būti atsižvelgiama į šį klausimą; taigi mano, kad šis tikslas turėtų būti numatytas aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose;

8.  atkreipia dėmesį į ESBO misiją Padniestrėje (Moldova); apgailestauja dėl misijos sumažinimo ir nusiginklavimo veiksmų nutraukimo Kolbasnos sandėliuose nuo 2004 m.; primena tvirtą ES pasiryžimą siekti Padniestrės konflikto sureguliavimo remiantis pagarba Moldovos Respublikos teritoriniam vientisumui ir suverenumui; ragina kuo greičiau ir be išankstinių sąlygų atnaujinti „5+2“ derybas; ragina dėti suderintas ES pastangas Vokietijos ir Rusijos Mesebergo iniciatyvą priartinti prie ESBO misijos Padniestrėje pastangų;

9.  primena svarbų ES įsipareigojimą sustabdyti priešiškus veiksmus ir derėtis dėl susitarimų dėl ugnies nutraukimo 2008 m. konflikto Gruzijoje metu ir atsižvelgdamas į tai mano, kad ES kartu su ESBO turi atlikti vaidmenį užkertant kelią konfliktams tarp skirtingų etninių grupių ir įtampai ESBO erdvėje ir šiuos konfliktus švelnindama; pabrėžia, kad šie konfliktai svarbūs ne tik vietos ir regioniniu lygmenimis, bet taip pat turi tiesioginį poveikį ES saugumo struktūrai; ragina sudaryti naują susitarimą dėl ESBO taikos stebėsenos misijos Gruzijoje atnaujinimo siekiant užkirsti kelią tolesniam smurtui, apsaugoti mažumas ir skatinti derybas užtikrinant saugumą ir stabilumą Pietų Kaukazo regione;

10.  pažymi ESBO Kalnų Karabache atliktą vaidmenį, ypač atsižvelgiant į ugnies nutraukimą ir vykstančias derybas; pažymi, kad nors ES tiesiogiai nedalyvauja ESBO Minsko grupės taikos derybose dėl Kalnų Karabacho konflikto, ji gali labai prisidėti remdama šias pastangas praktiniu ir politiniu aspektais, įskaitant ES įgaliojimų suteikimą vienam iš ESBO Minsko grupės pirmininkų Prancūzijos atstovui, kaip nurodyta EP rezoliucijoje dėl ES Pietų Kaukazo strategijos poreikio;

11.  ragina atnaujinti įprastinės ginkluotės apribojimo ir nusiginklavimo procesą ESBO; pasisako už derybų dėl tolesnių žingsnių siekiant sumažinti pajėgas ir ginkluotę (CFE II) pradėjimą ir ragina ES ir jos valstybes nares imtis atitinkamų iniciatyvų ESBO;

12.  ragina ES ir jos valstybes nares leisti naudotis savo patirtimi ir pajėgumais gynybos pertvarkymo sektoriuje ir aktyviai skatinti ESBO susitarimus šioje srityje;

13.  pabrėžia, kad itin svarbu atkurti abipusį pasitikėjimą ir bendro tikslo pojūtį; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia toliau plėtoti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančias priemones ir griežtą bei veiksmingą įprastinės ginkluotės kontrolės tvarką, todėl pabrėžia, kad nepaprastai svarbu pasiekti, jog būtų išspręsta CFE krizė ir modernizuotas Vienos dokumentas; teigiamai vertina prezidentų B. Obamos ir D. Medvedevo 2010 m. birželio mėn. pareiškime dėl įprastinės ginkluotės kontrolės ir CFE sutarties ateities vartojamą kalbą; teigiamai vertina 2010 m. sausio mėn. JAV vyriausybės priimtą sprendimą paskirti specialųjį pasiuntinį CFE sutarties klausimu; remia vertingus ESBO veiksmus kovos su terorizmu, sienų valdymo ir su policija susijusios veiklos srityse; pabrėžia, kad šie veiksmai yra itin svarbūs ir Centrinėje Azijoje, kur juos vykdant prisidedama prie saugumo padėties stabilizavimo visame regione;

14.  pažymi, kad ES pajėgumų stiprinimas neturėtų būti suprastas kaip ESBO vaidmens silpninimas, o kaip būtinas žingsnis gerinant bendradarbiavimą taip pat ir tarp ESBO veikloje dalyvaujančių valstybių, taip pat pabrėžia, kad šį supratimą skatintų reguliarūs susitikimai aukščiausiu lygiu ir nuolatiniai abipusiai pranešimai, keitimasis informacija ir konsultacijos tarp ES ir ESBO;

Ekonominis ir aplinkos lygmuo

15.  atkreipia dėmesį į ESBO ministrų tarybos išvadas dėl ekonominio ir aplinkos lygmens strateginio dokumento, kuriose pripažįstama, kad veiksmingesnis ESBO veikloje dalyvaujančių valstybių bendradarbiavimas siekiant šalinti pavojus ir spręsti problemas, kilusias dėl ekonominių ir aplinkos veiksnių, iš esmės padėtų siekti regiono saugumo, stabilumo ir demokratijos bei gerovės ir pabrėžia tai, kad ekonominiai ir aplinkos veiksniai gali būti konfliktų varomoji jėga;

16.  yra tvirtai įsitikinęs, kad bendradarbiavimas ir išankstinio įspėjimo skatinimas ekonominiais ir aplinkos klausimais, pvz., energijos, prekybos, klimato kaitos arba aprūpinimo vandeniu saugumo, gali būti priemonės siekiant sumažinti įtampą, išvengti konfliktų, įgyti pasitikėjimą ir skatinti gerus kaimyninius santykius bei daugiašalį regioninį bendradarbiavimą ESBO regione; taigi ragina ESBO ekonomikos forumą spręsti tokius klausimus didinant gebėjimus teikti konsultacijas ir pagalbą ir veiksmingai telkiant kitų tarptautinių organizacijų žinias ir išteklius ir lengvinant jų sklaidą; ragina Tarybą apsvarstyti šias idėjas vykstant Korfu procesui ir per aukščiausiojo lygio susitikimą;

17.  mano, kad atsižvelgiant į tai, kad ne tik ES ir Rusijos Federacija, bet visos ESBO valstybės narės priklauso viena nuo kitos kaip energijos ir energijos šaltinių importuotojos ir eksportuotojos, ir kad pastaraisiais metais ESBO regione padaugėjo konfliktų, susijusių su energijos tiekimu, ir tai daro žalą civiliams gyventojams, visam regionui skirtam dialogui energetikos politikos klausimais turėtų būti teikiamas pagrindinis vaidmuo;

18.  mano, kad su klimato kaita susiję iššūkiai visose gyvenimo srityse bus ilgalaikiai, o klimato kaitos našta didelė, kai kuriuose regionuose daug didesnė negu likusiuose; ragina ESBO dėti daugiau pastangų švelninti žmogaus įnašą į visuotinio atšilimo procesą ir skatinti stabilumą ir tvarų saugumą tose vietose, kur klimato kaitos poveikis labiausiai tikėtinas;

Žmogiškasis lygmuo

19.  pabrėžia, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės sudaro išsamios ESBO saugumo koncepcijos pagrindą, tai patvirtina ir platus egzistuojančių įsipareigojimų ir mechanizmų, kurie turėtų būti visiškai įgyvendinti, spektras; pabrėžia, kad Korfu proceso ir aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas turėtų būti tolesnis su šiais įsipareigojimais ir mechanizmais susijusių veiksmų ir jų įgyvendinimo stiprinimas;

20.  pripažįsta esminį DIŽTT vaidmenį stebint rinkimus, skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją, mažumų teises, taip pat romų ir sintų teises; pabrėžia vyriausiojo komisaro tautinėms mažumoms vaidmenį stiprinant taikų mažumų bendruomenių sambūvį ir užkertant kelią etniniams konfliktams, panaudojant visus būtinus išankstinio įspėjimo mechanizmus, ir su tuo susijusias pareigas; teigiamai vertina už žiniasklaidos laisvę atsakingo įgaliotinio ir specialiojo įgaliotinio kovai su prekyba žmonėmis ir koordinatoriaus darbą; skatina aktyvų Europos Parlamento dalyvavimą DIŽTT veikloje;

21.  ragina ESBO, ypač atsižvelgiant į rinkimų stebėjimą, kuri turėtų būti stiprinama ir kiekvienoje ESBO valstybėje narėje priimama kaip pasitikėjimo ženklas, patvirtinti ir išsaugoti DIŽTT nepriklausomybę ir toliau stiprinti jos vaidmenį ir pajėgumus kaip už rinkimų stebėjimą atsakingos pagrindinės ESBO institucijos, su kuria Europos Parlamentas glaudžiai ir veiksmingai bendradarbiauja šioje srityje; ragina stiprinti šį ESBO / DIŽŽT ir Europos Parlamento bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą rengiant tarptautines rinkimų stebėjimo misijas ESBO šalyse, misijų metu ir joms pasibaigus;

22.  ragina Tarybą užtikrinti, kad ESBO ir toliau plėtotų ir įvairintų šio lygmens veiklą ir atsižvelgtų į kitas problemas, kurios gali būti išspręstos naudojantis turima kompetencija, pvz., kovos su terorizmu ir gyventojų judėjimo, įskaitant šalies viduje perkeltuosius asmenis ir pabėgėlius, poveikio klausimus;

Misijos įvairiose šalyse

23.  ragina valstybes nares pabrėžti ESBO misijų įvairiose šalyse svarbą, šiose misijose buvo įgyta svarbi kompetencija, kuri yra būtina skatinant pažangą visais trimis lygmenimis prisidedant prie ES delegacijų pastangų skatinti demokratizaciją ir reformų procesus stebint karo nusikaltimų teismo procesus, skatinant nacionalinį susitaikymą ir remiant pilietinės visuomenės vystymą, šios misijos labai svarbios norint iš anksto įspėti ir išvengti konfliktų; taip pat ragina užtikrinti, kad misijų įvairiose šalyse finansavimas nesumažėtų; ragina ES pasimokyti iš šios patirties vykdant savo pačios vietos misijas;

24.  atkreipia dėmesį į ESBO pastangas Kirgizijoje, iš kurių matyti, kad vietoje įsikūrusi organizacija gali greitai reaguoti susidarius krizinei padėčiai; taigi palankiai vertina 2010 m. liepos 22 d. ESBO nuolatinės tarybos sprendimą įsteigti patariamąją policijos misiją; pabrėžia, kad dėl nuolatinio šios šalies nestabilumo reikia didesnio ir svaresnio tarptautinio dalyvavimo, kurio tikslas – padėti vietos pajėgoms ir jas remti bei stiprinti policijos veiksmus; mano, kad ESBO turėtų atlikti vadovaujamąjį vaidmenį Centrinėje Azijoje ir vėl imtis vaidmens Gruzijoje; apgailestauja, kad dėl Kirgizijos vyriausybės pasipriešinimo patariamoji policijos misija nebuvo įsteigta kaip planuota 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje; ragina ESBO valstybes nares ir Kirgizijos vyriausybę sudaryti sąlygas nedelsiant dislokuoti neutralias ir tarptautines policijos pajėgas šalyje, labai padidinti dislokuoto personalo skaičių ir užtikrinti, kad jo įgaliojimai būtų vykdomojo, o ne vien tik patariamojo pobūdžio;

Korfu procesas

25.  palankiai vertina Korfu procesą, kuris pradėtas ESBO pirmininkaujant Graikijai ir kurio vadovavimą sparčiai perėmė pirmininkaujantis Kazachstanas, šiuo procesu siekiama atkurti tikėjimą ir pasitikėjimą vienas kitu, atnaujinti įsipareigojimus laikytis ESBO principų ir spręsti saugumo problemas vykdant daugiašalį dialogą ir bendradarbiavimą bei sprendžiant visų ESBO veikloje dalyvaujančių valstybių jautrius klausimus ir rūpesčius;

26.  primena, kad procesas pradėtas vykdyti reaguojant į 2008 m. birželio mėn. raginimus atnaujinti dialogą dėl visos Europos saugumo ir 2008 m. spalio 8 d. raginimą modernizuoti Europos saugumo sritį ESBO, ir kad ESBO yra svarbus forumas diskutuojant pasiūlyme dėl naujos Saugumo sutarties numatytus klausimus; mano, kad būtinas aktyvesnis veiksmų koordinavimas ir glaudesnis bendradarbiavimas su Rusija, nes ji atlieka lemiamą vaidmenį sprendžiant Europos saugumo klausimą;

27.  mano, kad galutinis Korfu proceso tikslas turėtų būti ESBO stiprinimas remiantis esamais įsipareigojimais ir Helsinkio baigiamojo akto principais ir esminėmis nuostatomis siekiant, kad organizacija galėtų atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant dabartines ir būsimas problemas, įskaitant lankstesnes sprendimų priėmimo procedūras, ir išsamiai diskutuojant euroatlantinės bei Eurazijos erdvės saugumo klausimais bei konkrečiai padedant juos išspręsti, taip pat turi būti siekiama, kad organizacija būtų labiau pastebima;

28.  palankiai vertina ESBO pirmininkaujančio Kazachstano iniciatyvą surengti ESBO aukščiausiojo lygio susitikimą siekiant suteikti politinį postūmį vykstančioms diskusijoms dėl ESBO erdvės saugumo ir šios organizacijos stiprinimo; ragina Komisiją ir ESBO valstybes nares primygtinai raginti Kazachstaną prieš aukščiausiojo lygio susitikimą imtis konkrečių žingsnių siekiant saugoti ir gerbti pagrindines ESBO vertybes, pvz., žmogaus teisių, teisinės valstybės, saviraiškos laisvės principus, įskaitant laisvių nelaikymą kriminaliniu nusikaltimu, ir užtikrinti teisę kreiptis į teismus; pabrėžia, kad pagrindiniai aukščiausiojo lygio susitikimo prioritetai turėtų būti įprastinės ginkluotės kontrolės sistemos stiprinimas, žmogiškojo lygmens įsipareigojimų įgyvendinimo stiprinimas ir visų trijų lygmenų ESBO pajėgumų stiprinimas siekiant skatinti konfliktų prevenciją, krizių valdymą ir atkūrimą po konfliktų, ypač atsižvelgiant į užsitęsusius konfliktus;

29.  ragina ES valstybes nares, Komisiją ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bendradarbiauti su ESBO narėmis 2010 m. gruodžio mėn. aukščiausiojo lygio susitikime siekiant suformuluoti veiksmų planą, kuriame būtų apibrėžtos saugumo bendrijos ESBO erdvėje chartijos gairės, ir įpareigoti pasirengti tolesniam aukščiausiojo lygio susitikimui po dviejų ar keturių metų;

30.  ragina ESBO ir ES valstybes nares į aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę įtraukti JAV viceprezidento J. Bideno pasiūlymą dėl ESBO krizių prevencijos mechanizmo; pasisako už rėmimąsi JAV iniciatyva vykdant Korfu procesą siekiant didinti ESBO generalinio sekretoriaus ir ESBO pirmininkų arba pirmininkų trejeto, kurį sudaro dabartinis, buvęs ir būsimas pirmininkai, vaidmenį ESBO krizių valdymo srityje;

ES vaidmuo

31.  mano, kad ESBO veikla labai vertinga, ir ragina rimtai apsvarstyti, kaip ES galėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir veiksmingiau dalyvauti siekiant bendrų tikslų, o tam tinkama priemonė atsižvelgiant į oficialų ESBO ir ES susitarimą būtų nuolatinio dialogo sistemos įgyvendinimas, susitarimas dėl bendrų iniciatyvų ir vietos veiksmų koordinavimas; ragina ES užsienio reikalų ministrų tarybą, Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ESBO nuolatinę tarybą rengti mechanizmą, kuriuo siekiama didinti abiejų organizacijų bendradarbiavimą, koordinavimą ir konsultacijas; ragina ES valstybes nares, Komisiją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikti pasiūlymų dėl ES pasirengimo ir gebėjimo dalyvauti ESBO rengiamose misijose;

32.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją–Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai apsvarstyti, kaip būsima EIVT galėtų nustatyti tinkamas bendradarbiavimo procedūras su DIŽTT siekiant nedubliuojant funkcijų stiprinti ES vaidmenį, susijusį su rinkimų stebėjimu ESBO erdvėje;

33.  mano, kad ES per Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, savo valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką laiku priimdama ES bendrą poziciją dėl ESBO reformų turėtų užtikrinti, kad aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas būtų veiksmų planas dėl tolesnio įsipareigojimo stiprinti ESBO, ypač atsižvelgiant į konfliktų prevenciją, krizių valdymą ir atkūrimą po konfliktų, be kita ko, užtikrinant, kad aukščiausiojo lygio susitikimai būtų rengiami reguliariai, nes tai ESBO veiklai suteikia politinį postūmį; palankiai vertina naują neoficialių ministrų susitikimų rengimo praktiką;

34.  palankiai vertina ir pritaria tam, kad ES išsakytų ir apibrėžtų savo prioritetus ESBO ir mano, kad siekiant pasinaudoti visomis aukščiausiojo lygio susitikimo galimybėmis svarbiausia dėmesį sutelkti į pagrindines sritis;

35.  ragina ES valstybes nares ir ES delegaciją Vienoje ir toliau iš esmės prisidėti prie Korfu proceso; ragina Lietuvą, perimsiančią pirmininkavimą ESBO, užtikrinti ESBO stiprinimo proceso nuoseklumą ir pažangą;

36.  ragina ES, jos valstybes nares ir dabartinį bei būsimą ESBO pirmininką tęsti dialogą dėl ESBO teisinio pagrindo ir pakartoti, kad būtina greitai priimti konvencijos dėl tarptautinio juridinio asmens statuso, teisinio veiksnumo, privilegijų ir imuniteto projektą; tai susitarimas, kuris neturi poveikio dabartiniam ESBO įsipareigojimų pobūdžiui, bet stiprina ESBO tapatybę ir profilį, taip pat išsprendžiama daugelis organizacijos darbuotojų praktinių problemų, ypač tų, kurie dirba krizių srityse;

37.  mano, kad Europos Parlamento Pirmininkas turėtų būti pakviestas dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime ir ragina Europos Vadovų Tarybą pasirūpinti tokiu pakvietimu;

38.  mano, kad siekdamas stiprinti ryšius su ESBO Parlamentas turėtų apsvarstyti savo dalyvavimo ESBO parlamentinėje asamblėjoje (PA) klausimą ir ištirti galimybę įsteigti nuolatinę delegaciją ESBO PA, kad būtų galima glaudžiau stebėti ESBO ir ESBO PA veiklą;

o
o   o

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai–Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai, ESBO valstybėms narėms ir ESBO generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 296, 2000 10 18, p. 126. (2) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 580. (3) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 524. (4) OL C 271 E, 2009 11 12, p. 31. (5) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 30.