Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio 1 ir 3 dalis, 103 straipsnio 1 dalį ir 105 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1971 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2821/71 dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo kai kurioms susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų rūšims(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2658/2000 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo specializacijos susitarimų grupėms(2) (specializacijos susitarimų bendrosios išimties reglamentas, toliau – „specializacijos BIR“),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2659/2000 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimų grupėms(3) (mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimų bendrosios išimties reglamentas, toliau – „mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros BIR“),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 4 d. konsultavimuisi Komisijos tinklavietėje paskelbtą Komisijos reglamento dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo specializacijos susitarimų grupėms projektą (naujasis specializacijos susitarimų bendrosios išimties reglamentas, toliau – naujojo specializacijos BIR projektas),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 4 d. konsultavimuisi Komisijos tinklavietėje paskelbtą Komisijos reglamento dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimų grupėms projektą (naujasis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimų bendrosios išimties reglamentas, toliau – naujojo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros BIR projektas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl EB sutarties 81 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairių (toliau – horizontaliosios gairės)(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 4 d. konsultavimuisi Komisijos tinklavietėje paskelbtą Komisijos komunikato dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairių projektą (toliau – naujųjų horizontaliųjų gairių projektas),

–  atsižvelgdamas viešųjų konsultacijų metu Komisijai pateiktas ir Komisijos tinklavietėje paskelbtas įvairių suinteresuotų subjektų nuomones,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. vykusias Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narių diskusijas su Komisijos nariu J. Almunia,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 28 d. klausymą Komisijai dėl horizontaliajam bendradarbiavimui taikytinų konkurencijos taisyklių peržiūros (O-0131/2010 – B7-0565/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi tiek specializacijos BIR, tiek mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros BIR baigs galioti 2010 m. gruodžio 31 d.; kadangi Komisija pradėjo abiejų reglamentų ir prie jų pridėtų gairių peržiūros procesą,

B.  kadangi po šių dviejų reglamentų ir horizontaliųjų gairių priėmimo įvyko reikšmingi teisėkūros pokyčiai, be kita ko, 2003 m. buvo priimtas modernizacijos teisės aktų paketas, kuriame nustatyta, jog įmonės turi pačios įvertinti savo sudaromus susitarimus,

C.  kadangi Komisija įgavo patirties pastaraisiais metais taikydama šia taisykles ir kadangi šiuo metu yra naujų taisyklių, kurios suformuluotos remiantis Komisijos praktika bei Teismo teismine praktika ir kurias reikia kodifikuoti,

D.  kadangi taip pat gera praktika – pasimokyti iš ES nacionalinių konkurencijos institucijų ir kitų pasaulio šalių konkurencijos institucijų patirties; kadangi, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonominę krizę, patartina stengtis susitarti dėl suvienodintų konkurencijos taisyklių pasauliniu mastu, nes daugeliui susitarimų ir praktikų taikomi keletas teisinių konkurencijos režimų,

1.  teigiamai vertina tai, kad atliekant horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams taikytinų konkurencijos taisyklių peržiūrą Komisija surengė dvi skirtingas viešąsias konsultacijas; pabrėžia, kad, siekiant reguliavimo sistemos realistiškumo ir subalansuotumo, priimant sprendimus svarbu išklausyti suinteresuotų subjektų nuomonių ir kuo labiau į jas atsižvelgti;

2.  ragina Komisiją peržiūros procedūros pabaigoje aiškiai nurodyti, kaip ji atsižvelgė į suinteresuotų subjektų indėlį;

3.  teigiamai vertina tai, kad Komisija Parlamentui anksti pateikė taisyklių projektą; ragina Komisiją toliau veikti iniciatyviai ir laikantis atvirumo Parlamentui principų; teigiamai vertina tai, kad Komisijos narys J. Almunia parodė pasirengimą apsvarstyti taisyklių projektą su Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariais;

4.  primena teisinio tikrumo svarbą; teigiamai tai, kad Komisija antrosioms viešosioms konsultacijoms parengė dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą, siekdama išryškinti taisyklių projekte siūlomus pagrindinius pakeitimus; ragina Komisiją po galutinės naujos reguliavimo sistemos patvirtinimo parengti santrauką ir naują dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą, skirtą detaliau rinkos subjektams išaiškinti galutinę sistemą;

5.  pabrėžia, kad susitarimų, patenkančių į horizontaliojo bendradarbiavimo dviejų bendrosios išimties reglamentų taikymo sritį, analizei svarbūs šie reglamentai;

6.  nurodo, kad, nors politika, pagrįsta atleidimo nuo atsakomybės (angl. safe harbour) apibrėžtimi, paremta rinkos dalimis, nėra tobula, jis atspindi ekonominius faktus ir yra pakankamai paprasta suvokti ir taikyti; pritaria nuomonei, kad dėl horizontaliųjų susitarimų paprastai kyla daugiau konkurencijos problemų nei dėl vertikaliųjų susitarimų, todėl supranta, kodėl Komisija laikosi griežtesnio požiūrio dėl rinkos dalies ribos nustatymo horizontaliųjų susitarimų atvejais;

7.  vis dėlto nurodo, kad daugelis horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų nepatenka į šių dviejų bendrosios išimties reglamentų taikymo sritį; prašo Komisijos išanalizuoti, ar suinteresuotiems subjektams ir veiksmingos konkurencijos išsaugojimo tikslams būtų naudinga parengti naujus konkrečius bendrosios išimties reglamentus, taikytinus ne tik moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei specializacijai, bet ir kitiems konkretiems horizontaliųjų susitarimų tipams; jei išvada būtų teigiama, ragina Komisiją siekti atitinkamo Tarybos leidimo šiems naujų tipų bendrosios išimties reglamentams priimti pasikonsultavus su Parlamentu;

8.  laikosi nuomonės, kad horizontaliosios gairės – naudinga priemonė, kurią naudodamos, pasitelkus sudėtingą ekonominę metodiką, bendrovės gali atlikti vidinį vertinimą ir analizę, ar horizontalusis bendradarbiavimo susitarimas pažeidžia SESV 101 straipsnio 1 dalį;

9.  taigi teigiamai vertina tai, kad naujosiose horizontaliosiose gairėse atspindėtas Reglamente (EB) Nr. 1/2003 numatytas vidinio įvertinimo poreikis ir pateiktos aiškios sudėtingų susitarimų, pvz., bendrų įmonių ir daugiau kaip vieno tipo bendradarbiavimą apimančių susitarimų, gairės; laikosi nuomonės, kad taikant tokią strategiją vis dėlto nederėtų didinti reguliavimo sistemos sudėtingumo;

10.  taip pat primena geresnio reguliavimo gerinant teisėkūros ir reguliavimo aktų parengimo kokybę, ypač naudojant aiškią ir tikslią kalbą, principą; taigi teikia pirmenybę labai aiškioms ir skaitytojui suprantamoms gairėms, į kurias atitinkamais atvejais būtų įtraukta daugiau konkrečių pavyzdžių, kaip prašė keletas suinteresuotų subjektų;

11.  teigiamai vertina į naujųjų horizontaliųjų gairių projektą įtrauktą naują skyrių dėl keitimosi informacija; nurodo, kad tai delikatus klausimas konkurentų santykiuose ir kad tai būtina tam, kad įmonės galėtų nustatyti, kokia informacija galima keistis, nesukeliant konkurencijos suvaržymų, ypač atsižvelgiant į šiuo metu atliekamus vidinius susitarimų įvertinimus;

12.  teigiamai vertina naujųjų horizontaliųjų gairių projekte atliktus standartizavimo skyriaus pakeitimus ir jame skirtą dėmesį aplinkos aspektams; primena aiškius skaidraus standartų nustatymo proceso privalumus; taigi šiuo požiūriu teigiamai vertina nuostatas, skirtas su intelektinės nuosavybės teisių egzistavimu susijusiam neišvengiamam netikrumui pašalinti ir jų licencijavimui nustatytinoms komercinėms sąlygoms numatyti; mano, kad labai svarbu išvengti ginčų nustačius standartus;

13.  pabrėžia, kad svarbu gerbti intelektinės nuosavybės teises, kurios turi esminę įtaką inovacijai; primena, kad novatoriškumas yra vienas iš pagrindinių konkurencingos ekonomikos sukūrimo ir strategijos „2020 m. Europa“ įgyvendinimo elementų; pritaria tam, kad netinkamam naudojimuisi intelektinės nuosavybės teisėmis būtų užkertamas kelias, be kita ko, taikant konkurencijos teisės aktus;

14.  vis dėlto mano, kad šį klausimą reikia svarstyti platesnėje reguliavimo turinio perspektyvoje, o ne tik konkurencijos politikos kontekste; pabrėžia, kad šį naujųjų horizontaliųjų gairių projekto skyrių derėtų laikyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos integruotos reguliavimo sistemos dalimi;

15.  pritaria Komisijai, kad visi mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimą sudarantys subjektai privalo nurodyti visas jiems jau priklausančias ar dar nepatvirtintas intelektinės nuosavybės teises, jei jos susijusios su kitų susitarimo šalių naudojimusi susitarimo rezultatais;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 285, 1971 12 29, p. 46. (2) OL L 304, 2000 12 5, p. 3. (3) OL L 304, 2000 12 5, p. 7. (4) OL C 3, 2001 1 6, p. 2. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0050.