Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę, ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą įtraukas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją, paskelbtą 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijos (COM(2010)0573),

–  atsižvelgdamas į visas susijusias Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų, taip pat specializuotų priežiūros įstaigų konvencijas ir rekomendacijas pagrindinių teisių srityje,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir praktiką,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą(1),

–  atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (PTA) veiklos ataskaitas ir metinius pranešimus,

–  atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų ataskaitas žmogaus teisių klausimu,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2010 m. birželio 21 ir 22 d. parengtą viešąjį klausymą dėl Pagrindinių teisių chartijos poveikio Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (ELST) plėtrai,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m.(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0344/2010),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį Sąjunga grindžiama nedalomų visuotinių pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, solidarumo, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybių visuma, taikoma visiems Europos Sąjungos teritorijoje gyvenantiems asmenims, įskaitant mažumoms priklausančius asmenis; kadangi veiksmingas teisių užtikrinimas ir skatinimas turėtų būti bendras visų Europos politikos sričių, įskaitant išorės aspektą, tikslas ir pagrindinė Europos Sąjungos tvirtinimo sąlyga, padedant skatinti taiką, vertybes ir principus, susijusius su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat padedant skatinti tautų gerovę,

B.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES žmogaus teisių srityje susiklostė nauja padėtis, nes Pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) tapo teisiškai privaloma, taigi esminės vertybės pavirto konkrečiomis teisėmis; kadangi Chartija nuo jos priėmimo buvo įkvėpimo šaltinis formuojant Europos teismų praktiką; kadangi Komisija pateikė metinę Chartijos įgyvendinimo ataskaitą, o Chartija pagrįstų pagrindinių teisių skatinimas ir įgyvendinimas turi atsispindėti PTA metinėse ataskaitose,

C.  kadangi ir ES institucijose, ir valstybėse narėse reikia formuoti, skatinti ir stiprinti tikrąją pagrindinių teisių kultūrą, ypač tuomet, kai ES institucijos ir valstybės narės taiko ir įgyvendina Sąjungos teisę tiek viduje, tiek santykiuose su trečiosiomis šalimis,

D.  kadangi pagal Darbo tvarkos taisykles Europos Parlamentas gali kasmet atkreipti dėmesį, nagrinėti ir vertinti pagrindinių teisių padėtį ir teikti rekomendacijas,

Nauja pagrindinių teisių sistema įsigaliojus Lisabonos sutarčiai

1.  pabrėžia, kad veiksminga žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir skatinimas sudaro ES demokratijos ir teisinės valstybės pagrindą ir yra esminė sąlyga siekiant tvirtinti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir kad tam reikalingi veiksmai įvairiais lygmenimis (tarptautiniu, Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis); be to, pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų atliekamą vaidmenį, kurį jos gali atlikti konkrečiai įgyvendindamos ir skatindamos tokias teises; todėl ragina visas ES institucijas ir valstybių narių vyriausybes bei parlamentus pagal Lisabonos sutartyje nustatytą naują institucinę ir teisinę tvarką parengti išsamią Sąjungos vidaus politiką žmogaus teisių srityje, kurią vykdant būtų užtikrinami veiksmingi nacionalinio ir ES lygmenų atskaitomybės mechanizmai, skirti žmogaus teisių pažeidimų problemai spręsti;

2.  atkreipia dėmesį į savo rezoliuciją, savo žodinius klausimus, dėl kurių diskutuojama, ir savo 2009 m. misijų išvadas dėl tam tikrų pagrindinių žmogaus teisių atvejų, pvz., dėl privatumo, žmogaus orumo ir duomenų apsaugos, dėl kankinimo uždraudimo, dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, dėl saviraiškos ir informacijos laisvės, dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės, dėl nediskriminavimo, dėl mažumų kalbų naudojimo, dėl romų padėties, dėl laisvo judėjimo, dėl romų moterų, dėl tos pačios lyties santuokų ir civilinės partnerystės porų diskriminavimo, dėl nepilnamečių, dėl imigrantų sulaikymo centrų ir dėl galimo neteisėto kalinių įkalinimo pagal CŽV ypatingojo perdavimo programą; pabrėžia, kad visos šios rezoliucijos atspindi Chartijoje įtvirtintas vertybes, aiškiai parodo Parlamento įsipareigojimą kasdien ginti pagrindines teises ir siunčia politinius ženklus visiems ES piliečiams, valstybėms narėms ir ES institucijoms bei tarptautiniams partneriams;

3.  apgailestauja, kad Taryba ir Komisija nesiėmė tolesnių veiksmų, susijusių su jokia rekomendacija, pateikta Europos Parlamento 2007 m. pranešime dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(3), taip pat nesidalijo su Europos Parlamentu informacija apie ES ir JAV diskusijas šiuo klausimu;

4.  mano, kad būtina apmąstyti pagrindinių teisių apsaugą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir šiomis aplinkybėmis tikisi, kad šia rezoliucija paaiškins, kokį vaidmenį turėtų atlikti kiekviena institucija ir kiekvienas mechanizmas naujoje Europos pagrindinių teisių sistemoje;

5.  pakartoja, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai iš esmės pasikeitė ES teisinis vaizdas, kadangi ES turėtų būti vis labiau suvokiama kaip bendruomenė, grindžiama bendromis vertybėmis ir principais; taigi pritaria naujajai įvairių lygmenų ES pagrindinių teisių apsaugos sistemai, grindžiamai įvairiais šaltiniais ir stiprinamai taikant įvairias priemones, įskaitant teisiškai privalomą Chartiją; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) užtikrinamas teises, kurių pripažinimas – Sąjungos pareigos prisijungti prie Konvencijos rezultatas; valstybių narių konstitucijos tradicijomis grindžiamas teises ir jų aiškinimą remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo praktika;

6.  dar kartą patvirtina, kad Sutarties teisinę galią turinti Chartija – tai moderniausia pagrindinių teisių kodifikacija, kurioje pasiekta teisių ir solidarumo pusiausvyra ir kuri apima civilines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat vadinamąsias trečiosios kartos teises, pvz., teisę į gerą administravimą, informacijos laisvę, teisę į sveiką aplinką ir vartotojų apsaugą; mano, kad ES turėtų sukurti reguliavimo sistemą, pagal kurią būtų apsaugoma nuo įmonių padaromų pagrindinių teisių pažeidimų;

7.  pabrėžia, kad Chartijos integravimas į pirminę ES teisę, neplečiant Sąjungos kompetencijos sričių ir laikantis subsidiarumo principo, kaip apibrėžta jos 51 straipsnyje, suteikia naują atsakomybę sprendimus priimančioms ir juos įgyvendinančioms institucijoms, o taip pat valstybėms narėms įgyvendinant ES teisės aktus nacionaliniu lygmeniu, ir kad Chartijos nuostatos turi būti tiesiogiai vykdomos Europos ir nacionaliniuose teismuose; ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad skirtingos įstaigos, atsakingos už stebėseną ir įgyvendinimą, nuosekliau vykdytų savo veiklą, siekiant veiksmingai taikyti įsteigtą visapusišką sistemą ir įdiegti visoje ES stebėsenos mechanizmą, taip pat ankstyvojo įspėjimo sistemą, pvz., visuotinės reguliarios peržiūros mechanizmą;

8.  primena, kad pagarba esminėms ES vertybėms, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir propagavimas – tai bendras ES santykių su trečiosiomis šalimis pagrindas, ir pabrėžia, kad šiuo atveju Chartija taip pat taikytina; šiomis aplinkybėmis primena, kad demokratijos ir teisinės valstybės propagavimas glaudžiai susijęs su pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, jų apsauga ir skatinimu; pabrėžia, kad naujoje ES institucinėje struktūroje Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) gali suteikti galimybę užtikrinti nuoseklumą ir efektyvumą išorės politikos srityje vykdomiems veiksmams, skirtiems skatinti žmogaus teises ir demokratiją tik tuomet, jei žmogaus teisėmis grįstas požiūris taikomas tarnybos struktūrai, ištekliams ir veiklai; pabrėžia, kad Sąjunga atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant žmogaus teises pasaulio mastu; atsižvelgdamas į tai, ragina ES užtikrinti į tarptautinius susitarimus įrašytų žmogaus teisių nuostatų veiksmingumą ir atsižvelgti į Chartijos principus sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis, taip pat išsaugoti savo vidaus ir išorės žmogaus teisių politikos nuoseklumą;

9.  pažymi, kad ES prisijungus prie EŽTK žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Europoje bus suteikta minimali apsauga bei atsiras dar viena žmogaus teisių apsaugos priemonė, t. y. galimybė pateikti skundą EŽTT dėl kurios nors iš ES institucijų arba valstybių narių veiksmų įgyvendinant ES teisės normas srityje padaryto žmogaus teisių pažeidimo, kurį reglamentuoja EŽTK; ir kad EŽTT praktika bus papildomas įnašas į dabartinius ir būsimus ES veiksmus laikantis pagrindinių teisių ir jas skatinant pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityje kartu su ETT praktika šioje srityje;

10.  ragina visas ES ir Europos Tarybos valstybes nares pareikšti savo aiškų politinį įsipareigojimą ir norą remti prisijungimo prie EŽTK procesą ir susitarimą, taip pat užtikrinti prisijungimo prie EŽTK proceso skaidrumą bei pabrėžti poreikį tinkamai konsultuotis su atitinkamais suinteresuotais subjektais; ragina Komisiją užbaigti vidines konsultacijas ir derybas su Europos Taryba, rasti tinkamus techninių klausimų sprendimus siekiant baigti prisijungimo prie EŽTK procesą per protingą laiką bei siekiant užtikrinti didžiausio lygio žmogaus teisių apsaugą Europoje;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares informuoti apie prisijungimo prie EŽTK privalumus, apie reikalavimus, kuriuos turi atitikti paraišką prisijungti pateikusios šalys, rengti tinkamo jos taikymo gaires ir informuoti apie šio papildomo mechanizmo poveikį siekiant užtikrinti, kad jis būtų efektyviai ir veiksmingai naudojamas, bei jį įtraukti į visų susijusių profesionalų mokymus;

12.  taip pat teigiamai vertina pagal Lisabonos sutartį sukurtus naujus horizontalius įsipareigojimus kovoti prieš socialinę atskirtį ir diskriminaciją, skatinti socialinį teisingumą ir socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą, ir sukurti bendrą prieglobsčio ir imigracijos bei kovos su prekyba žmonėmis politiką, taip pat tai, kad Sutartyje aiškiai paminėti mažumoms priklausantys žmonės, o tai atspindi dar vieną iš vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga; teigiamai vertina tai, kad Sąjunga dabar turi juridinio asmens statusą, kuris leidžia jai sudaryti tarptautinius susitarimus, tai pagerina teisminę apsaugą, kadangi į Teisingumo Teismo jurisdikciją įtraukiamos akivaizdžiai su pagrindinių teisių apsauga susijusios sritys, pvz., policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosios teisės srityje, stiprinamas Europos Parlamento vaidmuo ir nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos sprendimų priėmimo procese, ypač vertinant ES politikos įgyvendinimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, ir tampa svarbesnis ES piliečių vaidmuo, kadangi jiems suteikiama galia inicijuoti ES teisės aktus per Europos piliečių iniciatyvą, ir numatyta pareiga palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene (ES sutarties 11 straipsnio 2 dalis);

13.  ragina laikantis tarptautinių ir europinių žmogaus teisių įstatymų išsamiai ir nuosekliai įgyvendinti Stokholmo programą, pagal kurią nustatant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės strategines gaires Sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai ir principai įgyvendinami praktikoje;

Institucijos, įgyvendinančios naująją pagrindinių teisių sistemą

14.  mano, kad Europos institucijos dažnai veikdavo lygiagrečiai pagrindinių teisių apsaugos srityje, todėl ragina apsvarstyti veiksmus, kurių buvo imtasi, ir pagerinti šių institucijų bendradarbiavimą, pvz., sukurti tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemą kasmet stebint žmogaus teisių padėtį ES, kad kiekviena institucija galėtų remtis kitos institucijos pranešimais;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad buvo įsteigtas naujas už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingo Europos Komisijos nario postas, nes tai rodo Komisijos įsipareigojimą aktyviau veikti pagrindinių teisių ir laisvių srityje, ir laiko tai teigiamu atsaku į pakartotinius Parlamento prašymus spręsti šį klausimą; toks teisingumo ir saugumo atskyrimas neturėtų sustiprinti klaidingai suprastos poreikių apsaugoti visų žmonių žmogaus teises ir garantuoti jų saugumą dichotomijos; naujas Komisijos narys turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į ES politiką kovos su neteisėta migracija ir terorizmu srityje, o visapusiška Komisijos narių kolegijos parama būtina naujai Komisijos narei norint įsitvirtinti savo pareigose;

16.  ragina Komisiją paskelbti 2013 m. Europos pilietybės metais siekiant suteikti impulsą diskusijoms dėl Europos pilietybės ir informuoti ES piliečius apie jų teises, ypač apie naujas teises, įgytas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

17.  tikisi, kad už tai atsakinga naujoji Komisijos narė imsis konkrečių veiksmų, atsižvelgdama į jau paskelbtus tikslus: ypač pritaria įsipareigojimui atlikti visų naujų teisėkūros pasiūlymų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą; stebėti teisėkūros procesą siekiant užtikrinti, kad galutiniai dokumentai derėtų su Chartija; taikyti „visiško nepakantumo“ politiką Chartijos pažeidimų atžvilgiu ir pradėti išsamius tyrimus ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jeigu valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, nesilaiko savo prisiimtų įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ir užtikrinti, kad ES piliečiai būtų tinkamai informuojami apie naują pagrindinių teisių sistemą; ragina imtis tolesnių priemonių, susijusių su 2003 m. komunikatu dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio (COM(2003)0606), siekiant skaidriai ir nuosekliai spręsti galimus žmogaus teisių pažeidimus ir atitinkamai taikyti ES sutarties 7 straipsnį remiantis naująja pagrindinių teisių sistema;

18.  primena, jog Komisija turi užtikrinti, kad visi nauji teisėkūros pasiūlymai derėtų su Chartija, ir patikrinti šiuo požiūriu ankstesnius teisės aktus; siūlo prie Komisijos pasiūlymų pridedamuose poveikio vertinimuose aiškiai nurodyti, ar šie pasiūlymai dera su Chartija, kad tokia informacija taptų neatskiriama teisėkūros pasiūlymų rengimo dalimi; primena Komisijai jos aiškią užduotį plačiai konsultuotis su suinteresuotomis šalimis siekiant užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą (ES sutarties 11 straipsnio 3 dalis); šiuo klausimu pabrėžia, kokia svarbi Pagrindinių teisių platforma, nes tai reikšminga priemonė šiai užduočiai įvykdyti;

19.  primena Komisijai, kad ji atliktų objektyvius tyrimus ir pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, kai valstybė narė, įgyvendindama ES teisės aktus, pažeidžia Chartijoje įtvirtintas teises; be to, primena Komisijai, kad ji prašytų valstybių narių pateikti patikimus duomenis ir faktus rinktų informaciją iš nevyriausybinių šaltinių, taip pat reikalautų, kad Pagrindinių teisių agentūra ir kitos žmogaus teisių įstaigos įneštų savo indėlį;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse pastaruoju metu atgimė nacionalizmas, ksenofobija ir diskriminacija, ir pabrėžia, kad Komisija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užkertant kelią šiems galimiems pagrindinių teisių pažeidimams ir su jais kovojant;

21.  pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija kasmet stebėtų, kaip yra laikomasi Chartijos, ir pažymi, kad jos stebėsenos ataskaitose turėtų būti pateiktas užtikrinamų teisių įgyvendinimo vertinimas, labiausiai ginčytinų klausimų ir pažeidžiamiausių Sąjungos gyventojų grupių padėties vertinimas bei nurodomi apsaugos trūkumai, pagrindinės tendencijos ir struktūrinės problemos nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant pasiūlyti konkrečių iniciatyvų ir priemonių, ir siūlo skleisti geriausią patirtį valstybėms narėms;

22.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“, kuriame, be kita ko, minimas prevencinis metodas, taikomas veiksmingai įgyvendinant Chartiją, vidaus mokymų apie pagrindines teises svarba, Poveikio vertinimo valdybos nuolat atliekami Komisijos poveikio vertinimų aspektų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, patikrinimai ir tikslinės ir šioms skirtingoms situacijoms tinkamos komunikacijos priemonės, kurių reikia šioje srityje; be to, palankiai vertina tai, kad minėtame Komisijos komunikate pabrėžiama, kokie svarbūs 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos nustatyti politiniai stojimo kriterijai, pagal kuriuos šalys kandidatės privalo turėti stabilias institucijas, garantuojančias demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą; mano, kad išsaugant šį kriterijų sudaromos sąlygos pagrindinių teisių apsaugai būsimosiose valstybėse narėse;

23.  ragina Komisiją konkrečiais teisėkūros pasiūlymais užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Sutartyje ir Chartijoje įtvirtintos vertybės ir principai bei Stokholmo programoje išdėstyta strategija, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo praktiką vykdant šią veiklą; be to, ragina dabartinį acquis policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje pritaikyti prie Lisabonos strategijos ir didinti demokratinę atskaitomybę laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

24.  siūlo už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingai Komisijos narei ir Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui užmegzti darbinius santykius: reguliariai kviesti Komisijos narę į posėdžius ir keistis nuomonėmis aktualiais klausimais bei aptartis įvykius, susijusiais su pagrindinėmis teisėmis;

25.  pabrėžia, kad ir Europos Parlamentas turėtų sustiprinti savo nepriklausomą poveikio vertinimą dėl žmogaus teisių, susijusį su teisėkūros procese svarstomais teisėkūros pasiūlymais ir pakeitimais, siekiant, kad šis vertinimas būtų atliekamas sistemingiau, t. y. išplėsti galimybes, šiuo metu numatytas Parlamento darbo tvarkos taisyklių 36 straipsnyje dėl Chartijos nuostatų laikymosi, ir turėtų paprašyti Teisės tarnybos pateikti nuomones teisiniais klausimais, susijusiais su pagrindinių teisių problemomis ES;

26.  ragina Tarybą rengiant teisės aktus atsižvelgti į Sutartyje numatytus pakeitimus ir laikytis Chartijos principų; todėl džiaugiasi, kad įsteigta Tarybos pagrindinių teisių, pilietinių teisių ir laisvo asmenų judėjimo nuolatinė darbo grupė, ir pabrėžia, jog svarbu, kad šis naujas organas turėtų plačius įgaliojimus, apimančius klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis ir aktualius ES ir valstybėms narėms, ir numatyti forumą, kuriame būtų keičiamasi nuomonėmis su Taryba dėl vidaus klausimų, susijusių su žmogaus teisėmis, ir šio organo veikla turėtų būti skaidri ir veiksminga, taip pat kiek tai susiję su Europos Parlamentu;

27.  dar kartą primena Komisijos komunikate „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ minimą Tarpinstitucinį bendrą požiūrį į poveikio vertinimą(4), kuriame nustatyta, kad Parlamentas ir Taryba yra atsakingi už savo pakeitimų poveikio vertinimą;

28.  ragina Tarybą užtikrinti, kad Pagrindinių teisių, pilietinių teisių ir laisvo asmenų judėjimo nuolatinė darbo grupė turėtų plačius įgaliojimus, kurie, pvz., galėtų apimti galimybes diskutuoti apie Pagrindinių teisių agentūros ataskaitas (papildomai prie pagal JT sutartis įsteigtų organų rekomendacijų, specialių procedūrų ir mechanizmų) ir oficialiai reaguoti į jas, įvertinti ES priemonių ir įvairių krypčių politikos išorinį poveikį žmogaus teisėms, koordinuojant Tarybos Žmogaus teisių darbo grupei, užtikrinti koordinavimą su agentūromis, neturinčiomis žmogaus teisių srityje įgaliojimų, bet darančiomis poveikį šioms teisėms (pvz., EIB ar FRONTEX), nagrinėti, ar ES ir valstybės narės pasirašė, ratifikavo tarptautines žmogaus teisių priemones ir jų laikosi, ir sukurti forumą, kuriame Taryba galėtų dalytis nuomonėmis vidaus klausimais, susijusiais su žmogaus teisėmis;

29.  ragina gerbti jo teisę vykdyti Sutartimis pagrįstą demokratinę kontrolę; primygtinai reikalauja, kad būtina stiprinti skaidrumą ir prieigą prie dokumentų ES institucijoms bendraujant tarpusavyje, kad atskirų institucijų bendradarbiavimas, įskaitant atskaitomybę už klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, taptų veiksmingesnis; pabrėžia savo vaidmenį imantis priemonių patvirtinus rezoliucijas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis ES, ir savo vaidmenį vertinant kitų ES institucijų darbą jų veiksmų ar neveikimo požiūriu vertinant pokyčius šioje srityje (pvz., teikiant metines ataskaitas), suderinant politinius pranešimus su faktais grindžiamu požiūriu; pabrėžia savo SESV 218 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisę būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros, susijusios su tarptautiniais susitarimais tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų, etapais;

30.  dar kartą pabrėžia svarbų ETT vaidmenį užtikrinant, kad visos ES institucijos bei agentūros ir valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, atitinkamai taikytų Chartijos nuostatas, ir pažymi, kad tai suteiks ETT galimybę stiprinti ir toliau plėtoti teismo praktiką pagrindinių teisių srityje; pabrėžia, jog reikia stiprinti nacionalinių teismų, ETT ir EŽTT bendradarbiavimą toliau plėtojant nuoseklią teismo praktiką šioje srityje;

31.  pabrėžia PTA vaidmenį nuolat stebint pagrindinių teisių padėtį Sąjungoje ir Lisabonos sutarties poveikį šioje srityje bei teikiant analizę, pagalbą ir dalykines žinias (tai uždavinys, kuris turi būti įgyvendintas kokybiškai, objektyviai, veiksmingai, nešališkai ir skaidriai); ragina Komisiją persvarstyti ir sustiprinti PTA įgaliojimus, kad jos veikla būtų suderinta su naujais reikalavimais, numatytais Lisabonos sutartyje ir Chartijoje; nurodo, kad persvarsčius įgaliojimus PTA stebėjimo vaidmuo turėtų apimti ir stojančias šalis; todėl reikalingi atitinkami ištekliai papildomoms užduotims, susijusioms su Chartijos įgyvendinimu, atlikti; dar kartą primena savo prašymą leisti visapusiškai dalyvauti peržiūrint daugiametę PTA programą; džiaugiasi, kad į PTA metinę ataskaitą įtrauktas priedas, kuriame nurodoma, kokius tarptautinius žmogaus teisių dokumentus yra ratifikavusios valstybės narės;

32.  pabrėžia, kad pagrindinė PTA užduotis – teikti sprendimus priimančioms institucijoms faktus ir duomenis, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, todėl šiuo tikslu ji renka ir analizuoja informaciją ir duomenis, taip pat didinti informuotumą atliekant mokslinius tyrimus ir apklausas, publikuojant temines ir metines ataskaitas bei palaikant ryšius su pilietine visuomene ir skatinant dialogą su ja; palankiai vertina PTA 2009 m. metinę ataskaitą ir siūlymą parengti lyginamąją apžvalgą ir pristatyti gerąją patirtį 27 valstybėse narėse;

33.  ragina sprendimus priimančias ES institucijas naudoti PTA teikiamus duomenis ir faktus teisėkūros proceso parengiamajame etape, taip pat priimant sprendimus ir (arba) vykdant stebėseną ir nuolat bei glaudžiai bendradarbiauti su PTA, tuo pat metu įtraukiant NVO platformą;

34.  ragina visas kitas Europos agentūras laikytis pagrindinių teisių apsaugos įsipareigojimo ir į savo veiklą įtraukti pagrindinių teisių aspektą; be to, ragina ES užtikrinti visišką jos agentūrų teisinę atskaitomybę šioje srityje;

35.  mano, kad FRONTEX agentūra turėtų pradėti struktūrinį bendradarbiavimą su agentūromis, besirūpinančiomis pagrindinėmis teisėmis, migrantais ar prieglobsčiu, ir Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (JTVPRK) siekiant sudaryti sąlygas operacijoms, kurios turi poveikį žmogaus teisių apsaugai; palankiai vertina FRONTEX ir PTA bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą 2010 m.;

36.  pabrėžia, kad ES ir valstybės narės dalijasi įsipareigojimais žmogaus ir pagrindinių teisių įgyvendinimo ir (ar) įgyvendinimo užtikrinimo srityje pagal subsidiarumo principą veikdamos savo atsakomybės ribose ir kad ši pasidalyta atsakomybė ir kompetencija reiškia, kad valstybėms narėms ir ES institucijoms tenka ir galimybė, ir pareiga; pažymi, kad pagal Lisabonos sutartį nacionaliniams parlamentams tenka didesnis vaidmuo, ir pritaria nuolatiniam oficialiam Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogui;

37.  primena valstybėms narėms, kad, jei prašoma, jos privalo Komisijai, kaip Sutarčių sergėtojai, pateikti patikimus duomenis ir faktus;

38.  pabrėžia teisminių institucijų, kurioms tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių ir kad būtų užtikrinamas jų įgyvendinimas, svarbą valstybėse narėse, taigi ragina remti palankias sąlygas kreiptis į teismus ir per pagrįstą laikotarpį vykdyti teismines procedūras, nes tokiu būdu bus stiprinama pagrindinių ir žmogaus teisių apsauga; ragina valstybes nares savo pastangomis prisidėti prie nacionalinių teisėjų nuolatinių mokymų pagrindinių teisių ir laisvių klausimais, įskaitant šios srities naujus aspektus įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

39.  mano, kad ES veiksmais siekiama išspręsti pagrindinių teisių pažeidimo problemą ne tik tada, kai jos pažeidžiamos, bet turi būti taip pat siekiama tokiam pažeidimui užkirsti kelią; todėl ragina apsvarstyti mechanizmus, susijusius su galimų pagrindinių teisių pažeidimų ankstyvu nustatymu ES ir valstybėse narėse, laikinai netaikant priemonių, dėl kurių atsiranda tokie pažeidimai, ir paspartinant teisines procedūras, kuriomis siekiama nustatyti, ar atitinkama priemonė prieštarauja ES pagrindinėms teisėms ir nustatyti sankcijas, jei tokios priemonės ir toliau taikomos pažeidžiant ES įstatymus;

40.  ragina ES institucijas ir valstybes nares didinti savo pastangas siekiant tinkamai informuoti ir didinti visuomenės sąmoningumą, kadangi pagrindinės teisės gali būti veiksmingiau apsaugotos, jei asmenys patys žinos savo teises ir mechanizmus, skirtus jiems apsaugoti; ragina aktyviai naudotis pilietinių organizacijų ir atitinkamų nevyriausybinių organizacijų patirtimi ir išlaikyti nuolatinius darbinius santykius su visomis šiomis organizacijomis įgyvendinant naująją pagrindinių teisių sistemą ir imantis veiksmų konkrečiais atvejais;

41.  dar kartą pabrėžia teisę kasmet paskelbti pranešimą apie pagrindinių teisių ES padėtį, kuriame būtų sprendžiami pagrindinių teisių klausimai su ES institucijomis, agentūromis ar valstybėmis narėmis, jei manoma, kad tai yra būtina;

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis įgyvendinant naująją pagrindinių teisių sistemą

42.  pataria, kad ES institucijos ir agentūros turi rasti geresnių bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, įsipareigojusiomis ginti pagrindines teises ir laisves, būdų ir geriau pasinaudoti patirties šioje srityje rezultatais ir veiksmingiau jais dalytis;

43.  ragina ES institucijas išnaudoti visas Europos Tarybos ir ES susitarimo memorandumo teikiamas galimybes siekiant didesnės sinergijos ir darnos Europos lygmeniu ir siūlo geriau panaudoti žinias, susijusias su Europos Tarybos parengtomis žmogaus teisių stebėsenos priemonėmis, standartais ir išvadomis, siekiant išvengti darbų dubliavimosi; dar kartą patvirtina, jog būtina, kad Sąjunga aktyviau dalyvautų Žmogaus teisių komisaro veikloje ir ES labiau atsižvelgtų į šį darbą, įgyvendinant politiką laisvių, teisingumo ir saugumo srityje;

44.  ragina ES valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti pagrindines Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas ir papildomus fakultatyvinius protokolus: be kitų, Europos socialinę chartiją (peržiūrėtą), Konvenciją dėl veiksmų kovojant su prekyba žmonėmis, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Europos Tarybos Europos regionų ir tautinių mažumų kalbų chartiją, JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso, JT konvenciją dėl migruojančių darbininkų ir jų šeimų teisių apsaugos, JT konvenciją prieš organizuotą nusikalstamumą ir jo du protokolus dėl neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos jais, JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, JT vaiko teisių konvenciją ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją; be to, siūlo, kad vykdant Europos teisėkūros procesą būtų labiau atsižvelgiama į tarptautinius dokumentus ir daugiau jais remiamasi;

45.  pabrėžia, jog reikia skirti tinkamą dėmesį įvairioms JT stebėsenos priemonėms ir JT žmogaus teisių organizacijų išvadoms, ir siūlo labiau vadovautis valstybėms narėms aktualiomis jų rekomendacijomis; atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės reguliarios peržiūros svarbą; rekomenduoja bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuru; teigiamai vertina tai, kad Briuselyje buvo atidarytas JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Europos regiono biuras;

46.  atkreipia dėmesį į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, ESBO specialiųjų atstovų žiniasklaidos laisvės ir kovos su prekyba žmonėmis klausimams ir Vyriausiojo tautinių mažumų komisaro svarbų vaidmenį ir jų aktyvų darbą;

47.  ragina valstybes nares, priklausančias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai užtikrinti procedūrinių teisių garantijas įtariamų teroristų grupuočių ir asmenų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo iš jo procese, kaip reikalaujama pagal atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką;

Neatidėliotini naujųjų laikų uždaviniai

48.  pabrėžia, kad nauja sistema bus vertinama pagal tai, kaip veiksmingai atsakingos institucijos ir valstybių narių, ir ES lygmeniu spręs labiausiai neatidėliotinus klausimus ir daugiausiai pasikartojančius pažeidimus, taip pat atsižvelgiant į išorės santykius;

49.  taigi primena visas savo rezoliucijas ir diskusijas, taip pat ir misijų bei šalies vizitų 2009 m. išvadas, pagrindinių teisių klausimais, iš kurių matyti, kad esama daug neišspręstų klausimų ir konkrečių pagrindinių teisių pažeidimo atvejų, kurių atžvilgiu reikia imtis skubių veiksmų, vidutinės trukmės strategijų ir ilgalaikių sprendimų bei ES institucijų tolesnių veiksmų; tai galėtų būti:

o
o   o

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) CM(2007)74. (2) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 48. (3) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309. (4) Tarybos dokumentas 14901/05, 2005 11 24.