Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Efektyvus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (COM(2006)0545),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“(COM(2008)0030),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 proc. rodiklį (COM(2008)0772),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Europos energetikos politika“ (COM(2007)0001), 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Antroji Strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas, (COM(2008)0781) kartu su palydinčiais dokumentais,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo programos, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, sukūrimo (Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti)(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, pagal kurią panaikinama Tarybos direktyva 93/76/EEB (Energetinių paslaugų direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. gegužės 7 d. padėties vertinimo dokumentą „Naujos 2011–2020 m. Europos energetikos strategijos link“,

–  atsižvelgdamas į nepriklausomą tyrimą pavadinimu „Įmonių automobilių apmokestinimas. Subsidijos, gerbūvis ir ekonomika“(9), atliktą Komisijai pareikalavus,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl antrosios strateginės energetikos politikos apžvalgos(10),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 170 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Sąjunga prisideda prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo transporto, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūrų srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos(11),

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio 3 dalį dėl kovos su socialine atskirtimi ir skurdu, kurioje teigiama, kad Sąjunga užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas visiems neturintiems pakankamai lėšų,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Regioninės plėtros komitetų nuomones (A7–0331/2010),

A.  kadangi energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas – pigiausias ir veiksmingiausias būdas siekiant sumažinti CO2 ir kitų išmetamųjų teršalų ir padidinti energijos tiekimo saugumą; kadangi kuro stygiaus problemą būtų galima strategiškai spręsti pastatuose ir prietaisuose taikant itin veiksmingas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu technologijas; kadangi energijos vartojimo efektyvumas – svarbiausias strategijos „Europa 2020“ ir Europos energijos strategijos 2011–2020 m. laikotarpiu prioritetas, o viešųjų institucijų ištekliai šiuo metu neatitinka šio užmojo,

B.  energijos taupymas – esminė priemonė energijos tiekimo saugumui padidinti, pvz., pasiekus tikslą sutaupyti 20 proc. energijos būtų sutaupyta tiek energijos, kiek jos galėtų tiekti 15 „Nabucco“ dujotiekių,

C.  kadangi energijos taupymas gali duoti daug ekonominės naudos galutiniams vartotojams ir visai ekonomikai, taip pat ir socialinių privalumų, įskaitant iki 1 mln. darbo vietų sukūrimą iki 2020 m.; kadangi ES energijos importo apimtis didėja ir 2007 m. jo vertė buvo 332 mlrd. EUR, o pagal Komisijos duomenis gaunama ekonominė nauda per metus gali siekti iki 1000 EUR vienam namų ūkiui ir ši suma būtų iš naujo investuota į kitas ekonomikos sritis, taigi sėkmingai įgyvendinus energijos taupymo planus ES galėtų sutaupyti apie 100 mlrd. EUR ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį beveik 800 mln. tonų per metus, kadangi dėl šios priežasties energijos taupymas ir efektyvaus energijos vartojimo politika padėtų spręsti energijos nepritekliaus problemą,

D.  kadangi būsima energijos kainų raida paskatins pavienius asmenis vartoti mažiau energijos; todėl energijos vartojimo efektyvumą galima kur kas padidinti taikant priemones, kuriomis skatinama naudoti efektyvesnes bendras pastatų, šildymo sistemų ir transporto sektoriaus infrastruktūras, nes šioje srityje pavieniai asmenys ar įmonės negali kontroliuoti sprendimų dėl efektyvesnio energijos vartojimo ar turėti jiems įtakos,

E.  kadangi atsižvelgiant į mokslinius įrodymus akivaizdu, kad būtina dėti daugiau pastangų siekiant iki 2020 m. įgyvendinti 20 proc. didesnio energijos vartojimo efektyvumo tikslą, nes esant dabartiniams pažangos tempams iki 2020 m. bus pasiekta tik maždaug pusė šio tikslo, nors jau yra nustatyti metodai ir technologijos šiam tikslui pasiekti,

F.  kadangi nors siekiant sutaupyti energijos ES ir nacionaliniu lygmenimis parengta daug teisėkūros priemonių, ne visos jos padeda gauti pageidaujamų rezultatų,

G.  kadangi investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimą atsipirkimo laikotarpis santykinai trumpas, palyginti su kitomis investicijomis, ir kadangi investicijos kaimo bei miesto vietovėse suteikia galimybę sukurti daug naujų darbo vietų atlikti darbams, kurių daugumos negalima perduoti išorės vykdytojams (visų pirma statybų ir MVĮ sektoriuose), nes tam reikalingas visuomenės informuotumas ir kvalifikuoti darbuotojai,

H.  kadangi valstybės lėšų naudojimas taikant atnaujinamas finansines priemones, skirtas finansinėms paskatoms investicijoms į efektyvaus energijos vartojimo priemones teikti, biudžetinio suvaržymo sąlygomis turi tą privalumą, kad finansavimą galima išlaikyti ilgesnį laiką,

I.  kadangi paklausa yra svarbus veiksnys, dėl kurio daugiau suvartojama energijos, ir kadangi iš tiesų reikia naikinti rinkos apribojimus efektyviau energiją vartojantiems produktams ir skatinti jų naudojimą siekiant kad, suvartojamos energijos kiekis būtų atsietas nuo ekonomikos augimo,

J.  kadangi esama įvairių kliūčių, trukdančių iki galo išnaudoti energijos taupymo galimybes, įskaitant pradinių investicijų sąnaudas ir tinkamo finansavimo nebuvimą, sąmoningumo stoką, skirtingas savininkų ir nuomininkų paskatas ir neaiškumą, kas atsakingas už tai, kad būtų taupoma energija,

K.  kadangi privalomi tikslai kitose prioritetinėse srityse, kaip antai atsinaujinantieji energijos ištekliai ir oro kokybė, ES ir nacionaliniu lygmenimis suteikė impulsą, paskatino prisiimti atsakomybę ir įsipareigoti juos įgyvendinti, o tai būtina norint užtikrinti pakankamai ambicingus užmojus tam tikrose politikos srityse ir ryžtą juos įgyvendinti,

L.  kadangi energijos taupymo pažangai trukdo atskaitomybės ir įsipareigojimo įgyvendinti 20 proc. tikslą nebuvimas,

M.  kadangi su pastatams susiję apie 40 proc. suvartojamos energijos ir apie 36 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kadangi statybų sektorius sudaro didelę ES ekonomikos dalį ir apie 12 proc. ES BVP; kadangi atnaujinama labai nedaug esamų pastatų ir vis dar neparengtos energijos naudojimo esamuose pastatuose mažinimo priemonės; kadangi labai svarbu iš esmės atnaujinti kuo daugiau esamų pastatų norint pasiekti 2020 m. ir 2050 m. užsibrėžtus su klimatu ir energija susijusius ES politikos tikslus, be to, tuomet būtų sukurta labai daug darbo vietų ir svariai prisidėta prie ES ekonomikos atkūrimo, ir kadangi jau parengti su pastatų apvalkalais, techninėmis sistemomis ir instaliacijomis susiję efektyvaus energijos vartojimo sprendimai, kurie gali būti įgyvendinami ir esamuose, ir naujuose pastatuose, ir kurie gali padėti sutaupyti daug energijos,

N.  kadangi namai nėra pritaikyti klimato kaitai: visose šalyse yra namų, kurie nėra pakankamai vėsūs vasaros metu, ir namų, kurie nėra pakankamai šilti žiemos metu (daugiau nei 15 proc. namų Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Kipre ir 50 proc. namų Portugalijoje), o tokiose šalyse kaip Kipras ir Italija namai nepritaikyti šaltoms žiemoms,

O.  kadangi pramoniniai elektros varikliai suvartoja 30–40 proc. pasaulyje pagaminamos elektros energijos ir kadangi tinkamai optimizavus atitinkamas variklių sistemas panaudojus greičio reguliavimą ir kitus būdus būtų galima sutaupyti nuo 30 iki 60 proc. suvartojamos energijos,

P.  kadangi nuo 50 iki 125 mln. Europos gyventojų kenčia nuo energijos nepritekliaus ir dėl ekonomikos krizės ir energijos kainų kilimo jų skaičius gali padidėti; kadangi energijos nepritekliaus priežastys visoje ES yra tos pačios ir sudarytos iš kelių veiksnių, pvz., mažos namų ūkių pajamos, prasti šildymo ir izoliacijos standartai ir neprieinamos energijos kainos, derinio; pabrėžia, kad energijos taupymas ir efektyvaus energijos vartojimo politika yra strateginės priemonės energijos nepritekliaus problemai spręsti;

Q.  kadangi dėl transporto išmetama beveik 30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų Europoje, perėjimas nuo įprastų kietąjį kurą naudojančių automobilių prie ekologiškų technologijų transporto priemonių, varomų atsinaujinančių šaltinių energija, padėtų iš esmės sumažinti CO2, būtų pasirinktinai kaupiama energija ir tai padėtų energijos tinklams prisitaikyti prie kintančios gamybos naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius,

R.  kadangi nustatyta, kad 69 proc. būstų Europoje gyvena jų savininkai, o 17 proc. yra privačiai, visų pirma pavienių savininkų, nuomojami, ir kadangi privačių būstų sektorių varžo finansiniai sunkumai, susiję su energetiniu atnaujinimu,

S.  kadangi dabartinės ekonominės krizės sąlygomis galėtų paspartėti perėjimas prie mažai anglies dioksido išskiriančių ir energijos požiūriu efektyvių technologijų ekonomikos ir piliečiai galėtų būti paskatinti keisti savo elgesį energijos vartojimo požiūriu,

T.  kadangi svarbu, kad būtų plėtojamos ir parduodamos naujos ir moderniausios energetikos technologijos, kurias taikant prisidedama prie tvarios energijos gamybos ir efektyvesnio energijos vartojimo,

U.  kadangi privalomas tikslas, pagal kurį iki 2020 m. atsinaujinančių šaltinių energija turėtų sudaryti 20 proc. galutinės suvartotos energijos, bus pasiektas tik tada, jei bus išspręstos su esamais pastatais susijusios problemos,

V.  kadangi iš Europos bendrovių pateiktų duomenų matyti, kad joms pavyko kur kas sumažinti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir, netgi dar svarbiau, sudaryti galimybes sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį visoje Europos teritorijoje ir pasaulyje taikant naujoviškus produktus ir sprendimus,

W.  kadangi būtina siekti išsaugoti daug energijos suvartojančių Europos įmonių, susiduriančių su pasauline konkurencija, konkurencingumą,

Derėjimas su galiojančiais teisės aktais ir jų įgyvendinimas

1.  ragina valstybes nares, vietos valdžios institucijas ir ypač Komisiją skirti energijos vartojimo efektyvumui deramą dėmesį ir numatyti savo siekius atitinkančius išteklius (personalą ir finansinius išteklius);

2.  pažymi, kad efektyvus energijos vartojimas turėtų būti įtrauktas į visas susijusias politikos sritis, pvz., finansų, regioninės ir miestų plėtros, transporto, žemės ūkio, pramonės politikos ir švietimo;

3.  ragina Komisiją kur kas anksčiau prieš 2011 m. vasario 4 d. vyksiantį energetikos aukščiausio lygio susitikimą savo persvarstytame Energijos efektyvumo veiksmų plane pateikti esamų teisės aktų įgyvendinimo vertinimą; mano, kad atsižvelgiant į vertinimo rezultatus į Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą reikėtų įtraukti priemones, kurių turėtų imtis Komisija tam, kad 2020 m. būtų pasiekti bendri efektyvaus energijos vartojimo planiniai tikslai, pvz., atskirai valstybėms narėms numatyti efektyvaus energijos vartojimo planiniai tikslai, pagal kuriuos siekiama ES mastu bent 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m. ir kuriuose atsižvelgiama į atitinkamas pradines sąlygas bei nacionalines aplinkybes, taip pat kiekvienos valstybės narės išankstinis nacionalinio efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano patvirtinimas; mano, kad tokios papildomos priemonės turėtų būti teisingos, jas turi būti galima įvertinti, jos turi daryti veiksmingą ir tiesioginį poveikį įgyvendinant nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo planus; ragina Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl bendros metodologijos, skirtos nacionaliniams efektyvaus energijos vartojimo planiniams tikslams įvertinti ir šių tikslų siekimo pažangai stebėti;

4.  teikia daug svarbos planavimo Europos lygmeniu procesams; 2011–2020 m. energetikos veiksmų plane turėtų būti skiriamas tinkamas dėmesys efektyviam energijos vartojimui. Naujasis efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas turėtų būti pateiktas kaip įmanoma anksčiau ir efektyviam energijos vartojimui turėtų tekti svarbus vaidmuo būsimosiose gairėse siekti energijos, kurią naudojant išskiriama mažai anglies dioksido, sistemos ir ekonomikos iki 2050 m.;

5.  ragina ES patvirtinti privalomą planinį tikslą iki 2020 m. bent 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir padaryti pažangą pereinant prie tvarios ir ekologiškos ekonomikos;

6.  mano, kad Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano užmojai turėtų būti ambicingi ir jame turėtų būti skiriama daug dėmesio visai energijos pasiūlos – paklausos grandinei, atsižvelgiama į visą pažangą, pasiektą taikant 2006 m. veiksmų plane numatytas priemones, turėtų būti skatinama įgyvendinti 2006 m. veiksmų plane patvirtintas priemones, kurios dar neįgyvendintos, ir turėtų būti įtrauktos papildomos priemonės, kurios yra efektyvios kainos požiūriu, ir tam tikri principai, atitinkantys subsidiarumo bei proporcingumo kriterijus, kurie reikalingi siekiant 2020 m. planinių tikslų;

7.  ragina Komisiją sukurti naują efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų energijos vartotojų poreikius; pažymi, kad dėl energijos vartojimo efektyvumo pagerinimo daugiausiai naudos gautų energijos vartotojai, tačiau jiems trūksta išteklių reikiamoms investicijoms įgyvendinti; ragina valstybes nares priimti tinkamas priemones ir veiksmingą politiką, kaip antai nacionaliniai veiksmų planai arba tikslingos socialinės priemonės, skirtos energijos nepritekliui mažinti, ir reguliariai pranešti apie savo veiksmus sprendžiant šį klausimą; džiaugiasi tuo, kad Energetikos taryba nagrinėja energijos nepritekliaus problemą ir pritaria susijusioms pirmininkaujančios Belgijos pastangoms; prašo Komisijos imtis priemonių spręsti energijos nepritekliaus klausimą numatant visų sričių energetikos politiką;

8.  ragina 2011 m. persvarstyti Energetinių paslaugų direktyvą (EPD) praplečiant jos apimamą laikotarpį iki 2020 m., įtraukiant kritinį nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų ir jų įgyvendinimo vertinimą, įskaitant bendrus ataskaitų teikimo standartus, į kuriuos įtraukiami minimalaus elementai, susiję, pvz., su visa atitinkama efektyvaus energijos vartojimo politika, įskaitant švelnias ir rėmimo priemones, pvz., finansavimą; valstybės narės veiksmų vertinimą ir klasifikavimą, taip pat Energetinių paslaugų direktyvoje (EPD) numatytų pranešimo reikalavimų sujungimą, energijos ženklinimą ir ekologinį projektavimą, kai reikia ir kai nurodyta nuo valstybių narių nuimti joms tenkančią naštą;

9.  primygtinai ragina valstybes nares greitai ir veiksmingai įgyvendinti rinkos priežiūros ir atitikties stebėsenos programas, skirtas Direktyvai 2009/125/EB, nustatančiai ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, Direktyvai 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją, ir Reglamentui (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus, ir ragina Komisiją palengvinti ir stebėti šių programų įgyvendinimą bei, prireikus, pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

10.  siūlo, kad turint mintyje rinkos stebėsenos (kuri priklauso nacionalinei kompetencijai) svarbą ir problemas, Komisija turėtų palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, sukurdama atvirą ES duomenų bazę apie tyrimų rezultatus ir valstybėse narėse aptiktus reikalavimų neatitinkančius gaminius ir įgyvendindama veiksmus, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje pastebėtas reikalavimų neatitinkantis gaminys būtų skubiai pašalintas iš rinkos visose 27-iose valstybėse narėse;

11.  įsigaliojus persvarstytai Energijos sunaudojimo ženklinimo direktyvai, skatina Komisiją iki teisės akte nurodyto 2014 m. termino įvertinti naujosios privalomo energijos ženklinimo tvarkos taikymo ir energijos ženklinimo reklamose poveikį vartotojų elgesiui ir, jei reikia, imtis tolesnių priemonių siekiant padidinti jos veiksmingumą;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti priemones, skirtas gerinti visų susijusių suinteresuotų subjektų ir visų specialistų, dalyvaujančių visuose etapuose (esamo energinio naudingumo vertinimas, efektyvaus energijos vartojimo sprendimų projektavimas ir įgyvendinimas, efektyvi energijos vartojimo požiūriu eksploatacija ir priežiūra), informuotumui ir žinioms efektyvaus energijos vartojimo srityje gilinti;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, ar veiksmingos teisinės priemonės, kurios priimtos siekiant taupyti energiją ir efektyviau vartoti energiją;

14.  mano, kad ilgalaikiai susitarimai su pramonės sektoriumi užtikrina aukštą efektyvaus energijos vartojimo reikalavimų laikymosi rodiklį, todėl kasmet būtų galima 2 proc. padidinti efektyvų energijos vartojimą;

Energetikos infrastruktūra (gamyba ir perdavimas)

15.  mano, kad būtina daugiau dėmesio skirti sisteminėms naujovėms, kaip antai išmanieji tinklai (elektros, taip pat šildymo ir vėsinimo), modernūs skaitikliai, dujų tinklai, apimantys biodujas, ir energijos saugojimas, kurios galėtų padėti efektyviai vartoti energiją, nes sumažėtų perkrovų, tinklų išsijungimų, būtų lengviau integruoti atsinaujinančios energijos technologijas, įskaitant decentralizuotos gamybos, būtų sumažinti atsarginių generatorių reikalavimai ir padidėtų bei taptų lankstesni energijos saugojimo pajėgumai; ragina užtikrinti, kad atitinkama dalis gaunamos naudos tektų galutiniams vartotojams;

16.  pabrėžia, kad naudojantis centrinio šildymo ir vėsinimo tinklais padedama siekti iki 2050 m. sukurti mažai anglies vartojančią ekonomiką, ir pabrėžia, kad būtina parengti detalią ir visaapimančią šilumos gamybos ir vartojimo (pramoninis šildymas, buitinis šildymas, vėsinimas) strategiją (įskaitant įvairaus kuro modelio regionų šildymo ir vėsinimo įrenginiams metodą), kuri didintų sektorių sąveiką; ragina Komisiją atlikti apklausą, kaip padidinti jų efektyvumą; pabrėžia, kad kuriant šiuos tinklus turi būti užtikrinama laisva konkurencija; pabrėžia, kad patobulinimai, atlikti gyvenamuosiuose namuose siekiant efektyviai vartoti energiją, sudarys galimybę sumažinti šilumos poreikį ir į šį faktorių reikia atsižvelgti vertinant centrinio šildymo pajėgumus;

17.  pabrėžia svarbų efektyvaus energijos vartojimo pasiūlos vaidmenį; pažymi, kad gana dideli energijos nuostoliai (ypač generatoriuose ir transformatoriuose, taip pat atsirandantys dėl itin didelės varžos perdavimo metu) yra susiję su energijos perdavimu ir skirstymu ir kad svarbus taupymo šaltinis yra pernelyg ilgų energijos perdirbimo iš vienos rūšies į kitą grandinių trumpinimas; pabrėžia, kad nedidelio masto decentralizuota bei įvairiarūšė energijos gamyba galėtų turėti teigiamą poveikį užtikrinant tiekimo saugumą ir mažinant nuostolius; mano, kad reikėtų nustatyti skatinamąsias priemones, skirtas infrastruktūrai gerinti, ir prašo Komisijos parengti pasiūlymus, kurie padėtų atskleisti nepanaudotas taupymo galimybes, įskaitant elektrinių tvarumo padėties ataskaitas, kurias reikėtų pradėti rengti, ir priemones, kuriomis siekiama palengvinti elektrinių pertvarkymą ir modernizavimą;

18.  pabrėžia, kad antras prioritetas po efektyvaus energijos vartojimo iš šaltinių (t. y. pirminės energijos gamyba) turėtų būti (elektros) energijos nuostolių perduodant ją tinklais mažinimas; pereinant prie labiau decentralizuotos gamybos sistemos sumažėtų transportavimo atstumai ir energijos nuostoliai transportavimo metu;

19.  ragina chemijos ir naftos chemijos pramonės subjektus ES pagerinti energijos atgavimą deginimo fakelu metu;

20.  mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti bendram energetikos sistemos veiksmingumui padidinti, ypač siekti mažinti šilumos nuostolius; todėl ragina įgyvendinant 2011 m. darbo programą persvarstyti direktyvą dėl termofikacijos skatinimo siekiant skatinti labai efektyvią termofikaciją, mikrotermofikaciją, pramonės šilumos atliekų panaudojimą bei centralizuoto šildymo ir (arba) vėsinimo sistemas raginant valstybes nares sukurti stabilią ir palankią reguliavimo sistemą, numatant integruotą energijos, reikalingos elektrai, šilumai ir vėsinimui, paklausos planavimą, numatant termofikaciniam metodui teikiamą prioritetinę prieigą prie elektros tinklų, naudojant pramonėje gaunamą šilumą ir skatinant labai efektyvios termofikacijos, mikrotermofikacijos bei centralizuoto šildymo naudojimą pastatuose ir pastovų finansavimo termofikacijos projektams teikimą, pvz., skatinant valstybes nares numatyti finansines paskatas;

21.  pabrėžia paskirstyto kogeneracinio ar trigeneracinio tinklo, kuriuo praktiškai galima padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą, svarbą; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad kaupiant šilumą ar šaltį tinklas taptų lankstesnis piko valandomis ir būtų galima gaminti elektros energiją ir kaupti šilumą, kai gamyba viršija vietos poreikius;

22.  ragina valstybes nares ne tik skatinti labai efektyvių pramoninių termofikacijos sistemų naudojimą, įskaitant perėjimą nuo iškastinio kuro prie biomasės, bet ir ragina tas valstybes nares, kurios turi centrinio šildymo infrastruktūrą, atitinkamomis finansavimo ir kontrolės priemonėmis teikiant paramą centrinio šildymo sistemų montavimui ir atnaujinimui skatinti naudoti termofikaciją;

23.  mano, kad būtina tvarkant atliekas vengti biodujų ir šilumos nuostolių atgaunat ir generuojant garą ir (arba) gaminant elektros energiją; mano, kad atliekų tvarkymo įmonėms, kuriose nėra jokių šilumos atgavimo ar energijos gamybos pajėgumų, neturėtų būti suteikiami leidimai;

24.  pritaria Komisijos vykdomam darbui, susijusiam su išmaniaisiais tinklais ir pažangiaisiais skaitikliais; mano, kad svarbu užtikrinti ilgalaikę ir stabilią reguliacinę išmaniųjų tinklų ir pažangiųjų skaitiklių aplinką; ragina Komisiją remti ir skatinti išmaniųjų tinklų ir pažangiųjų skaitiklių kūrimą nustatant bendrus standartus, kuriuose būtų nurodyti nuosavybės, duomenų tvarkymo ir dažnių reikalavimai; rekomenduoja, kad Komisijos pažangiųjų tinklų darbo grupė atsižvelgtų į visų suinteresuotų subjektų nuomones; prašo Komisijos reguliariai informuoti Parlamentą apie darbo eigą;

25.  palankiai vertina Komisijos darbą kuriant bendrą energetikos tinklą ir ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus būtų supaprastintos ir pagreitintos leidimų vykdyti prioritetinius infrastruktūros projektus teikimo procedūros;

26.  ragina Komisiją gerinti ES ir energetikos tinklų operatorių (didesni Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo įgaliojimai) bendradarbiavimą siekiant pagerinti tarpvalstybines elektros tinklų jungtis ir veikimą;

27.  prašo Komisiją remti ir skatinti kurti ir plėtoti Europos aukštos įtampos nuolatinės srovės tinklą, kuris galėtų optimaliai sutelkti atsinaujinančios energijos, visų pirma vėjo ir vandens energijos, šaltinius; šiuo tinklu galėtų būti užtikrinamas energijos perdavimas ilgais atstumais patiriant mažus energijos nuostolius, taip suteikiant galimybę suvienyti visus atsinaujinančios energijos šaltinius;

Miestų plėtra ir pastatai

28.  pritaria kelių lygių decentralizuotam efektyvaus energijos vartojimo politikos klausimų sprendimo metodui, pabrėžia, kad efektyvaus energijos vartojimo užtikrinimas gali būti svarbus vystant miesto ir kaimo vietoves; pabrėžia, kad reikia labiau remti iniciatyvas, kuriomis vietos ir regioniniu lygmenimis pagrindinis dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumui didinti ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, pvz., merų konferencija ir pažangių miestų iniciatyva; pabrėžia efektyvaus energijos vartojimo geriausios praktikos skatinimo ir įgyvendinimo savivaldybių ir regioninių institucijų lygmenimis galimybes; be to, sanglaudos politikos derinimas su strategija „Europa 2020“ galėtų valstybėse narėse ir regionuose paskatinti pažangų ir tvarų augimą;

29.  ragina Komisiją įvertinti efektyvaus energijos vartojimo esamuose pastatuose, visų pirma administraciniuose visuomeniniuose pastatuose, įskaitant mokyklas, galimybes ir pasiūlyti veiksmingą kainos požiūriu pirminės energijos vartojimo pastatuose mažinimo planinį tikslą; ragina valstybes nares įgyvendinti įvykdomas programas, skirtas esminiams atnaujinimo darbams remti, kuriuos atlikus, energijos paklausa sumažėtų daugiau kaip 50 proc., palyginti su padėtimi prieš atnaujinimą, ir kuriems numatoma finansinė ir /arba fiskalinė ir kitokia parama būtų proporcingai susieta su pagerinimo mastu; prašo reikalauti, kad valstybės narės į savo nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus įtrauktų nustatytus metinius planinius atnaujinimo tikslus ir ragina Komisiją siūlyti, kaip pasiekti beveik nulinį energijos eikvojimo lygį pastatuose atsižvelgiant į 2050 m. energijos planą;

30.  ragina Komisiją išplėsti pastatų politikos aprėptį ir į ją įtraukti ekologinius regionus siekiant užtikrinti, kad vietos lygmeniu optimaliai naudojant išteklius būtų sumažintas pirminės energijos vartojimas pastatuose ir sumažintos vartotojų išlaidos;

31.  mano, jog svarbu, kad energetinį skurdą patiriančių gyventojų būstai būtų atnaujinti taip, kad atitiktų aukščiausius energijos vartojimo efektyvumo standartus, ir taip pat nepadidintų šių gyventojų kasdieninių išlaidų; pabrėžia, kad šiam tikslui pasiekti dažnai reikia didelių investicijų į būstus, tačiau kartu gaunama daug su energija nesusijusios naudos, pvz., esant mažesniam patalpų užterštumui ir šiluminiam stresui, sumažėja mirtingumas, pagerėja bendra savijauta, sumažėja įsiskolinimo lygis ir sveikatos išlaidos;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant įvertinti energetinio naudingumo sertifikatų kokybę, atlikti investicijų lygio įvertinimą; ragina Komisiją remiantis šiuo įvertinimu parengti valstybėms narėms gaires, kuriomis būtų užtikrinama energetinio naudingumo sertifikatų ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimo priemonių, kurių buvo imtasi remiantis šiuose sertifikatuose pateiktomis rekomendacijomis, kokybė;

33.  yra įsitikinęs, kad siekiant planinių energijos taupymo tikslų svarbu, kad valdžios institucijos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis rodytų pavyzdį; ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, negu reikalaujama Pastatų energinio naudingumo direktyvoje, ir visų pirma kuo greičiau renovuoti visus turimus pastatus, kad, jei techniškai įmanoma, jų lygis atitiktų beveik nulinio energijos eikvojimo standartą; vis dėlto pripažįsta, kad esantys biudžetiniai suvaržymai, ypač regioniniu ir vietos lygmenimis, dažnai apriboja visuomeninių subjektų galimybes investuoti; ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti ir skatinti naujoviškų sprendimų šioms problemoms spręsti paiešką, įskaitant sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ar rinka pagrįstas priemones, taip pat ragina valdžios institucijas svarstyti išlaidų taupymo galimybes rengiant daugiametes finansines programas, jei šis klausimas iki šiol nesvarstytas;

34.  pripažįsta novatorišką Europos Sąjungos vaidmenį; mano, kad ES institucijos ir agentūros, atlikdamos išsamesnį institucijų energijos vartojimo auditą, turėtų parodyti pavyzdį, ypač su tais pastatais, kurie, kaip nustatyta, galėtų efektyviai vartoti energiją, ir iki 2019 m. atnaujinti šiuos pastatus beveik iki nulinio energijos eikvojimo lygio;

35.  pripažįsta, kad ir miesto, ir kaimo vietovėse yra galimybių taupyti pastatuose naudojamą energiją; pažymi, kad esama įvairių energetinio atnaujinimo kliūčių, ypač gyvenamųjų namų sektoriuje, pvz., pradinės išlaidos, nesuderinamos paskatos arba sudėtingos derybos daugiabučiuose pastatuose; prašo parengti naujoviškus šių kliūčių panaikinimo spendimus, kaip antai centrinio šildymo atnaujinimo planai, finansinės paskatos ir techninė parama; pabrėžia, kad ES sistemos turėtų užtikrinti paskatas, kad pastatai patenkintų ne vien tik minimalius teisinius reikalavimus, taikomas pastatams, turintiems efektyvaus energijos vartojimo galimybių; skatinti naudoti renovacijos technologijas, kurios yra ekonomiškesnės ir padeda sutaupyti daug energijos;

36.  pabrėžia, kad svarbu sumažinti skurdesnių namų ūkių patiriamas dideles kuro išlaidas, remiant visišką atnaujinimą siekiant sumažinti naudojamos energijos kiekį ir išlaidas; prašo kompetentingas institucijas vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis ypatingą dėmesį skirti socialiniam būstui ir užtikrinti, kad pažeidžiami nuomininkai nebūtų priversti patirti papildomų sąnaudų dėl investicijų į socialinio būsto energijos taupymą;

37.  prašo Komisijos skatinti naujas iniciatyvas, kuriomis būtų remiamas pastatų atnaujinimas įgyvendinant būsimą inovacijų strategiją (pvz., partnerystė inovacijų srityje siekiant, kad miestuose būtų efektyviai naudojama energija ir neišskiriama išmetamųjų teršalų);

38.  ragina valstybes nares skatinti pakeisti kai kuriuos neefektyvius ne paveldo pastatus, jei jų atnaujinimas nebūtų tvarus ar ekonomiškai naudingas;

39.  ragina valstybes nares paspartinti energetinio naudingumo sertifikatų, kuriuos išduoda nepriklausomi kvalifikuoti ir /arba akredituoti ekspertai, įvedimą, taip pat vieno langelio principu veikiančių techninių konsultacijų ir paramos centrų sukūrimą, o taip pat skatinti finansines paskatas regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

40.  prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų dažniau atliekami energijos auditai ir taikomi struktūriniai energijos valdymo procesai bendrovėse ir pramoniniuose pastatuose, ir prašo parengti pagalbos MVĮ mechanizmus; šitaip remti esamų nacionalinių sistemų gerinimą ir naujų nacionalinių sistemų kūrimą arba savanoriškus susitarimus;

41.  ragina Komisiją iki 2011 m. birželio 30 d., anksčiau negu pagal direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimus ji parengs savo lyginamosios metodikos sistemą, pagal kurią būtų apskaičiuojami sąnaudų atžvilgiu optimalūs minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiai pastatams, sutelkti visus išteklius, kurių reikia plataus masto konsultacijoms siekiant išvengti konfliktų su valstybėmis narėmis; mano, kad kai tik ši sistema bus priimta, lyginamoji metodika padės motyvuoti rinkos dalyvius investuoti į sprendimus, kuriais būtų taupoma energija;

42.  prašo Komisijos pasiūlyti gatvių apšvietimo sistemoms skirtas energijos naudojimo gaires ar reikalavimus, kurių turi laikytis valdžios institucijos, įskaitant pažangesnės kontrolės taikymą ir taupaus energijos vartojimo modelius iki 2012 m.; primygtinai ragina į šias priemones įtraukti visais viešaisiais pirkimais įsigyjamų apšvietimo sistemų viso naudojimo ciklo sąnaudų specifikaciją;

43.  ragina valstybes nares atliekant viešuosius pirkimus nuolatos vadovautis efektyvaus energijos vartojimo praktika; mano, kad viešųjų pirkimų atveju efektyvaus energijos vartojimą nuolat nustatant pasiūlymo vertinimo kriterijumi ir viešosiomis lėšomis finansuojamų projektų sąlyga, šiai politikai būtų suteiktas žymus postūmis;

Informacinės ryšių technologijos ir produktai

44.  ragina Komisija sukurti produktų politiką, kurią įgyvendinant būtų užtikrinama didesnis produktų politikos, susijusios su aplinka, nuoseklumas geriau koordinuojant įvairių politikos priemonių sudarymą, peržiūrą ir įgyvendinamą, ragina skatinti dinamiškesnį rinkos pertvarkymą ir teikti svarbesnę informaciją vartotojams apie energijos taupymą; todėl ragina Komisiją kartu persvarstyti direktyvą dėl ekologinio projektavimo ir direktyvą dėl energetinio ženklinimo (t. y. paankstinti direktyvos dėl energetinio ženklinimo peržiūros datą); būtų geriausia, jei ekologinio ženklo ir ekologiškų viešųjų pirkimų taisyklės būtų persvarstytos tuo pačiu metu ir įgyvendinamos koordinuojant su ekologinio projektavimo ir energetinio ženklinimo priemonėmis;

45.  ragina sparčiai ir tinkamai įgyvendinti direktyvą dėl ekologinio projektavimo ir direktyvą dėl energetinio ženklinimo etiketėmis, ir apgailestauja dėl to, kad iki šiol labai vėluojama; siūlo nustatyti aiškesnius ir griežtesnius priėmimo terminus, parengiant įgyvendinimo priemones arba atitinkamus deleguotuosius teisės aktus, apimančius naujus su energija susijusius produktus; apgailestauja, kad Komisija iki šiol nepasinaudojo direktyvos dėl ekologinio projektavimo teikiamomis galimybėmis, ir mano, kad ji turėtų būti taikoma taip pat ir kitiems produktams, įskaitant, jei reikia, naujus buitinius prietaisus, IRT, su energijos vartojimu susijusius produktus, skirtus naudoti pastatuose (pvz., pramoniniai elektros varikliai, mechanizmai, oro kondicionavimo įranga, šildymo ir apšvietimo įranga ir siurbliai), pramoninę ir žemės ūkio įrangą, statybines medžiagas ir produktus, susijusius su efektyviu vandens naudojimu; ragina Komisiją priimant įgyvendinimo priemones atsižvelgti į vartojimo ir investavimo prekių skirtumus ir prieš rengiant įgyvendinamuosius teisės aktus įrodyti energijos taupymo galimybes ir įvykdomumą; ragina, kad atsižvelgiant į direktyvą dėl ekologinio projektavimo į minimalius energetinius reikalavimus būtų įtraukta visų produktų viso naudojimo ciklo sąnaudų ir išmetamųjų teršalų kiekio, įskaitant perdirbimo procesą, specifikacija;

46.  ragina Komisiją suderinti Europos teisės aktus, kaip antai Ekologinio projektavimo direktyva ir Energijos sunaudojimo ženklinimo direktyva, siekiant ES teisės aktus įgyvendinti veiksmingiau ir pasinaudoti naudingomis sąveikomis, ypač teikiančiomis naudos vartotojui;

47.  ragina Komisiją imtis konkrečių iniciatyvų, pvz., taikant teisėkūros priemones, siekiant veiksmingiau naudoti gaminių išteklius; pažymi, kad pagerinus išteklių naudojimo efektyvumą gerokai padidėtų energijos vartojimo efektyvumas;

48.  tvirtina, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti efektyvaus energijos vartojimo standartų, įskaitant galutinio produkto kainos ir kokybės ryšį, efektyvaus energijos vartojimo poveikį ir vartotojams teikiamą naudą, analizei; pripažįsta, kad Komisija analizuoja visą šį poveikį, tačiau teigia, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų informuodamos apie visus produktus, įskaitant importuojamus, pvz., efektyviai energiją vartojančias lemputes, ir šiuos produktus kontroliuodamos;

49.  todėl mano, kad vieningi techniniai standartai yra tinkama priemonė siekiant, kad į rinką būtų pateikiama daugiau efektyviai energiją vartojančių produktų, siurblių, variklių ir t. t.;

50.  ragina Komisiją užtikrinti, kad teisės aktuose būtų sprendžiami su produktais, sistemomis ir jų suvartojama energija susiję klausimai, ir mano, kad būtina didinti ES piliečių, taip pat susijusių prekybos specialistų informuotumą apie vartotojams skirtų ir su energijos vartojimu susijusių produktų elektros bei išteklių efektyvų naudojimą; mano, kad vertinant energijos suvartojimą, pavieniai produktai ir jų sudedamosios dalys turėtų būti vertinami kaip visuma, o ne atskirai;

51.  pabrėžia, kad Europa turėtų būti itin pažangi su energija susijusių interneto technologijų ir mažai anglies dioksido išskiriančių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) vystymo srityje; pabrėžia, kad IRT gali ir turėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant atsakingai naudoti energiją namų ūkiuose, transporto, energijos gamybos ir paskirstymo sektoriuose, taip pat IRT sektoriuje (kuriame sunaudojama apie 8 proc. elektros energijos); taigi itin ragina įvertinti duomenų centrų efektyvaus energijos vartojimo galimybę; mano, kad gerinant paramos inovacijoms galimybes visada reikia numatyti biurokratinę naštą paramos prašytojams mažinimą; pripažįsta, kad reikia remti IRT sektoriaus ir pagrindinių teršiančiųjų sektorių bendradarbiavimą siekiant pagerinti šių sektorių energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamųjų teršalų;

52.  pabrėžia, jog norint, kad šie projektai būtų sėkmingi, labai svarbu informuoti visuomenę apie pažangiųjų skaitiklių teikiamą naudą; primena, kad Parlamento savo iniciatyva parengtame pranešime dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ nustatytą politikos tikslą, pagal kurį 50 proc. Europos namų iki 2015 m. turi būti įrengti pažangieji skaitikliai; džiaugiasi darbo grupės pažangiųjų skaitiklių klausimu atliktu darbu ir prašo Komisijos iki 2011 m. pabaigos pateikti keletą rekomendacijų, siekiant užtikrinti, kad:

53.  pažymi, kad dėl technologinės pažangos gali atsirasti galimybių iškart gana daug padidinti energijos vartojimo efektyvumą; ragina Komisiją į Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą) įtraukti technologijų, medžiagų, naudojamų statybos arba mašinų gamybos pramonėje ir produktų, pvz., labai mažai energijos vartojančios apšvietimo sistemos arba spausdinama elektronika, skatinanti efektyvų išteklių ir energijos naudojimą, kūrimo ir skatinimo veiklos kryptį; ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti paskatas ir programas itin inovacinėms technologijoms, įskaitant tikslingus mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, mažos apimties gamybą ir kt.;

54.  siekdamas skatinti efektyvų energijos naudojimą, ragina Komisiją bendradarbiauti su nacionalinėmis energetikos reguliavimo institucijomis ir darbą, susijusį su išmaniaisiais tinklais ir pažangiaisiais skaitikliais, derinti su kainų paskatomis (diferencijuotos kainos) ir didesniu kainų lankstumu nustatant nacionalinius tarifus, pvz., valandiniai tarifai, siekiant skatinti mažinti elektros energijos sunaudojimą, ir primena, kad valstybės narės pagal trečiąjį energetikos paketą yra įsipareigojusios parengti naujoviškas kainų formules;

55.  ragina imtis priemonių šalutinio poveikio klausimui siekiant užtikrinti, kad techninio patobulinimo teikiama nauda nebūtų panaikinta dėl spaudimo mažinti energijos kainas ir padidėjusio vartojimo, spręsti;

Transportas

56.  prašo Komisijos paskelbti ambicingų užmojų baltąją knygą transporto tema siekiant sukurti tvarią Europos transporto politiką, kuri skatintų naujas efektyviai energiją naudojančias technologijas ir sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač naftos, galbūt taikant elektrifikacijos ir kitas priemones; atsižvelgdamas į tai, skatina geriau atsižvelgti į energijos aspektą kuriant infrastruktūrą ir vykdant teritorijų planavimą;

57.  mano, kad siekiant spręsti transporto išmetamųjų teršalų klausimą, reikia skubiai imtis visų priemonių, įskaitant transporto priemonių ir kuro apmokestinimą, žymėjimą, mažiausius efektyvumo standartus ir viešojo transporto gerinimo ir skatinimo priemones;

58.  pabrėžia, kad taikant informacijos ir ryšių technologijas kelių transporto sektoriuje ir jo sąsajose su kitų rūšių transportu bus labai prisidedama prie efektyvaus energijos vartojimo, saugos ir kelių transporto saugumo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad e. krovinių ir pažangiojo transporto sistemos (PTS) visoje Sąjungoje būtų diegiamos darniai ir veiksmingai;

59.  pabrėžia, kad siekiant anksčiau minėtų efektyvaus energijos vartojimo tikslų labai svarbu investuoti į transporto sektorių, ypač geležinkelio ir miesto transporto sistemas, siekiant sumažinti daugiau energijos suvartojančių sistemų naudojimą;

60.  pabrėžia, kad reikia siekti efektyviau vartoti energiją visoje transporto sistemoje pereinant nuo labai energijai reiklių transporto rūšių, pvz., sunkvežimiai ir automobiliai, prie mažai energijai reiklių transporto rūšių, pvz., geležinkelis, dviračių ir pėsčiųjų transportas keleivių atveju, ar geležinkelis ir aplinkai nekenkianti laivyba krovinių transporto atveju;

61.  pripažįsta, kad efektyviau naudojant degalus transporto priemonėse būtų galima labai sumažinti degalų suvartojimą, ragina Europos Komisiją įvertinti pažangą, padarytą siekiant sumažinti įvairių rūšių transporto išmetamųjų teršalų ir užtikrinti ilgalaikio planavimo perspektyvą, ypač automobilių ir kelių transporto sektoriuose, prireikus nustatant tolesnes planines užduotis, ir skatinant kitus efektyvaus energijos naudojimo standartus, pvz., mobiliems oro kondicionieriams skirtą standartą, ir mano, kad ES turėtų siekti tikslo efektyviai naudojant energiją sutaupyti daugiausia energijos pasaulio mastu; pažymi, kad vartotojų informavimas ir reklama gali atlikti svarbų vaidmenį orientuojant vartotojus rinktis efektyvesnį pirkimą ir efektyvesnius vairavimo įpročius;

62.  ragina Komisiją skatinti visų rūšių transportui skirtų naujoviškų įrenginių (pvz., sunkvežimių spoileriai ir kiti aerodinamines savybes ar veikimą gerinantys įrenginiai) veiksmingą kainos požiūriu kūrimą ir naudojimą siekiant efektyviau naudoti energiją;

63.  atsižvelgdamas į tai, ragina skatinti energiją taupančių padangų, kurios išliktų saugios, naudojimą ir prašo Komisijos nustatyti minimalius efektyvaus energijos vartojimo reikalavimus valstybės institucijų perkamoms transporto priemonėms ir juose montuojamoms padangoms; prašo Komisijos iki 2011 m. pabaigos pateikti sunkiųjų transporto priemonių kuro sunaudojimo ir išmetamo CO2 kiekio sumažinimo strategiją, kadangi šių transporto priemonių klausimas beveik nesprendžiamas;

64.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti vieną privalomą bendrą Europos lengvųjų transporto priemonių ženklinimo sistemą, kuri padėtų mažinti rinkos iškraipymus, didinti visuomenės informuotumą Europoje ir padėtų taikant technologines naujoves mažinti energijos suvartojimą ir transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti galimybę išplėsti pasiūlytą bendrą ženklinimo sistemą į ją įtraukiant elektra varomas ir hibridines transporto priemones;

65.  ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2011 m. vidurio užtikrinti pagrindines sąlygas elektra varomų transporto priemonių kūrimui, ypač kai tai susiję su infrastruktūros standartizacija ir pakrovimo technologijomis, kurios užtikrins infrastruktūrų darną ir saugumą, ir skatinti, kad valstybėse narėse būtų sukurta pakrovimo infrastruktūra; be to, ragina Komisiją nustatyti darnius elektra varomų transporto priemonių techninio patvirtinimo reikalavimus, kuriuose būtų itin atsižvelgiama ir į darbuotojų, ir į galutinių vartotojų specifinius sveikatos ir saugos reikalavimus; ragina Komisiją užtikrinti palyginamas pagrindines sąlygas, skirtas transporto priemonių, naudojančių švarius ir tvarius energijos šaltinius, kūrimui;

66.  primena, kad reikia skatinti intermodalaus transporto sprendimus bei plėtoti pažangiąsias transporto sistemas siekiant taupyti energiją transporto sektoriuje (įskaitant mokesčius už grūstis, informacines eismo valdymo technologijas, traukinių infrastruktūrą ir t. t.);

67.  prašo valstybių narių panaikinti mokestinę tvarką, kuria skatinama pirkti degalus netaupiai naudojančius automobilius, ir ją pakeisti mokestine tvarka, kuria skatinama pirkti degalus taupiai naudojančius automobilius;

68.  pripažįsta, kad modulinių kelių traukinių diegimas yra tvarus sprendimas, kuriuo prisidedama prie didesnio energijos vartojimo efektyvumo kelių transporto sektoriuje; be to, pripažįsta, kad skirtingos taisyklės, su kuriomis moduliniai kelių traukiniai susiduria kertant šalių sienas, trukdo plačiau naudoti šį kelių transporto metodą; ragina Komisiją ištirti, kurie taisyklių skirtumai gali būti lengvai suderinami ir kaip galima užtikrinti didesnį tarptautinį modulinių kelių traukinių transportą;

69.  mano, kad kainų signalai yra labai svarbūs siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir kad persvarstyti energijos mokesčiai turėtų būti peržiūrėto efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano dalis, kadangi ekonominių priemonių naudojimas yra ekonomiškiausias būdas energijos taupymui skatinti;

Paskatos ir finansavimas

70.  primena Komisijai ir valstybėms narėms „trias energetica“ modelį, pagal kurį prieš susitariant dėl kokių nors investicijų į papildomą energijos tiekimą turėtų būti sumažinta energijos paklausa;

71.  ragina Komisiją pateikti ataskaitą dėl tolesnio finansinės pagalbos poreikio siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą esamuose pastatuose, kurioje būtų įvertintos dabartinės finansinės priemonės; Komisija turėtų pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sukurti ES atnaujinamų finansinių priemonių sistemą, kurią taikant būtų remiamos arba užtikrinamos papildomos efektyvaus energijos vartojimo priemonės, jau esamos nacionalinės sistemos ir paskirstymo kanalai (pvz., dalijantis riziką) ir būtų skatinama kurti ir gerinti efektyvaus energijos vartojimo sistemas valstybėse narėse; prašo Komisijos, naudojantis efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų galimybėmis, pasiūlyti, kaip būtų galima užtikrinti, kad nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtų įsteigti efektyvaus energijos naudojimo fondai; mano, kad šie fondai galėtų, pvz., per finansinius tarpininkus, atlikti svarbų vaidmenį rengiant tokias priemones, kurios suteiktų finansavimo galimybes privačiojo turto savininkams, MVĮ ir energijos paslaugų įmonėms (angl. ESCO); pritaria minčiai, kad tokios priemonės skatintų teikti didesnę paramą reiklesnėms energijos taupymo priemonėms,

72.  mano, kad kuriant šią sistemą reikėtų atkreipti dėmesį į visus valstybių narių turimus finansinius išteklius, siekiant kurti sinergijas ir išvengti kitų finansinių priemonių taikymo pasikartojimo;

73.  džiaugiasi, kad strategijoje „ES 2020“ pritariama mokesčių naštos perkėlimui sukuriant energijos ir aplinkos apsaugos mokesčius, kurie gali paskatinti vartotojus ir pramonę efektyviai vartoti energiją ir sukurti naujų darbo vietų; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę sumažinti PVM mokestį, taikomą atnaujinimo darbams, susijusiems su efektyviu energijos vartojimu;

74.  ragina Komisiją pateikti metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, ar buvo numatyta tinkamų (mokestinių ir susijusių su subsidijomis) nacionalinio lygmens paskatų, pvz., privatiems asmenims ir MVĮ numatytos lengvatos mažos apimties pramoninei įrangai, kurios vertė ne didesnė kaip 10 000 EUR, ar pramonei skirtos progresinės 50 proc. lengvatos pirmaisiais metais, ar numatytos tinkamos investavimo paskatos ir tyrimų subsidijos, siekiant paskatinti efektyvaus energijos vartojimo priemones, ir kokiu būdu tai buvo padaryta;

75.  pabrėžia, kad ES prekybos taršos leidimais sistema (PTS) turi didžiulį išteklių efektyvaus energijos vartojimo investicijoms potencialą; pripažįsta, kad aukcionuose parduodant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas bus gauta milijardai eurų; primena, kad pagal PTS direktyvą ne mažiau kaip 50 proc. šių pajamų turėtų būti panaudota prisitaikymo ir kaitos švelninimo priemonėms, įskaitant efektyvų energijos naudojimą; pabrėžia, kad šios pajamos, taip pat anglies mokesčių pajamos, visų pirma turėtų būti skiriamos efektyviam energijos vartojimui ir technologijų sklaidai finansuoti; be to, pažymi, kad ES įmonės perka milijonus švarios plėtros kreditų, visų pirma Kinijoje ir Indijoje, nors jos galėtų investuoti į švarios plėtros kreditus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse arba į efektyvų energijos vartojimą Europoje;

76.  mano, kad ši sistema turėtų atsižvelgti į jau egzistuojančių atnaujinamų priemonių, kurias teikia valstybiniai finansų tarpininkai, patirtį, įtraukti turimas ES lėšas, ir turėtų būti skirta pritraukti valstybės ar privačias lėšas ir taip sukurti kaip galima didesnį finansavimo laipsnį; mano, kad Europos Komisija negali visada būti vienintelis visų finansinių išteklių šaltinis; ragina Komisiją atlikti pagrindinį vaidmenį palengvinant ir pritraukiant finansavimą, kuris yra prieinamas ir valstybinėse, ir privačiose finansų institucijose; mano, kad Komisija turėtų skatinti finansų institucijas, pvz., Europos investicijų banką, ir finansavimo programas teikti pirmenybę naujoviškoms efektyvaus energijos vartojimo iniciatyvoms, ypač kai jas įgyvendinant prisidedama siekiant kitų ES tikslų, tokių kaip užimtumo augimas;

77.  pripažįsta, kad pradinio finansavimo trūkumas yra pagrindinė privataus ir MVĮ sektorių pastatų atnaujinimo kliūtis, ir ragina Komisiją išvardyti naujoviškus sprendimus ir geriausią praktiką, kuriuos galima panaudoti šiai problemai spręsti, pvz., mokėjimo už sutaupytą energiją mechanizmai, atnaujinami fondai ir žalieji investicijų bankai (remiantis Vokietijos banko „KfW“ ar Prancūzijos banko „Caisse Depots“ modeliais);

78.  pripažįsta, kad viena iš didžiausių efektyvaus energijos vartojimo įgyvendinimo vietos ir regiono lygmenimis kliūčių yra išankstinių investicijų poreikis; yra įsitikinęs, kad imantis bet kokių ES lygio priemonių turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į poveikį savivaldybėms ir regionams ir jų biudžeto apribojimus; todėl rekomenduoja Komisijai konsultuotis su vietos ir regionų atstovais, kad būtų parengtos energetikos srities plėtros gairės, ir teikti finansinę paramą vietos ir regiono lygmens projektams kuriant naujoviškas programas, skirtas esamiems energijos ištekliams ir struktūriniams fondams naudoti;

79.  džiaugiasi, kad Parlamentas ir Taryba susitarė pagal EEPEG reglamentą dar neįsipareigotas lėšas naudoti specialioms finansinėms priemonėms, kurios bus skirtos efektyvaus energijos vartojimo ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių iniciatyvoms vietos ir regionų lygmenimis skatinti, rengti; tuo pačiu metu pažymi, kad nepaisant didelio darbo vietų kūrimo potencialo, investicijoms į efektyvų energijos vartojimą Europos ekonomikos atgaivinimo programoje skiriama nepelnytai mažai paramos;

80.  pabrėžia, kad būtina gerinti turimų ES fondų, pvz. Europos regioninės plėtros fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, lėšų panaudojimą energijos taupymo priemonėms finansuoti; ragina valstybes nares savo veiklos programose teikti pirmenybę efektyviam energijos vartojimui ir ragina Komisiją ir nacionalines institucijas numatyti būdus, kaip palengvinti struktūrinių fondų lėšų panaudojimą efektyvaus energijos vartojimo priemonėms, pvz., geresniam informacijos perdavimui vietos lygmeniu užtikrinti ar vieno langelio principu veikiantiems centrams įsteigti, finansuoti, ir pagaliau primena, kad šios priemonės turėtų būti vertinamos ir kad atliekant šį vertinimą svarbus kriterijus turėtų būti energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas;

81.   atsižvelgdamas į laukiamą sanglaudos ir regionų politikos ir ES finansinės programos persvarstymą, ragina energijos taupymą įtraukti į ES pagalbos teikimo sąlygas ir apsvarstyti galimybę didesnę dalį nacionalinių lėšų skirti efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančių išteklių energijos priemonėms finansuoti;

82.  ragina Komisiją pasinaudoti vidurio laikotarpio peržiūra siekiant daugiau lėšų skirti efektyvaus energijos vartojimo programoms finansuoti ir remti galimybę efektyviam energijos vartojimui panaudoti iki 15 proc. ERPF lėšų;

83.  pabrėžia, kad būtina plėtoti techninę pagalbą ir finansų inžineriją regionų ir vietos valdžios institucijų lygmeniu tam, kad rengiant projektus būtų remiami vietos dalyviai, pvz., naudojantis EIB techninės pagalbos priemone ELENA ir energetinių paslaugų bendrovių (EPB) patirtimi;

84.  ragina Komisiją stiprinti finansines priemones (pvz., ELENA) ir apsvarstyti papildomų priemonių, finansuojamų iš programos „Pažangi energetika Europai“ lėšų, rengimą;

85.  pažymi, kad įgyvendinant efektyvaus energijos vartojimo politiką reikėtų siekti įtraukti kiek galima daugiau viešųjų ir privačiųjų subjektų siekiant gauti kuo didesnį finansavimą, kurti darbo vietas, prisidėti prie ekologiškesnio augimo ir skatinti konkurencingos, susietos ir tvarios Europos efektyvaus energijos vartojimo rinkos kūrimą;

86.  pažymi, kad energetikos įmonėms suteikus įgaliojimus įgyvendinti energijos taupymo įsipareigojimus galėtų būti parengtos papildomos efektyvaus energijos vartojimo priemonės, pvz., perdavimo sistemų operatoriams ar paskirstymo sistemų operatoriams taikomas perdavimo linijų mokestis, lėšos, kurias tiekėjai suteikia įvykdydami savo įsipareigojimui, ar baudos už įsipareigojimų nevykdymą;

87.  pažymi, kad nors ir didelę pradinio kapitalo, kurio reikia energijos taupymo investicijoms teikti, dalį turės suteikti privatus sektorius, reikia viešojo sektoriaus įsikišimo siekiant padėti įveikti rinkos trūkumus ir užtikrinti, kad perėjimas prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų įvyktų laiku, pagal ES atsinaujinančios energijos ir išmetamųjų teršalų sumažinimo tikslus;

88.  ragina Komisiją skatinti ES priemones, skirtas paremti techninę pagalbą, teikiamą patyrusių (nacionalinių ir tarptautinių) tarpininkų:

89.  pripažįsta, kad gerai veikianti energijos rinka skatina taupyti energiją; ragina Komisiją įvertinti ir pateikti ataskaitą apie energetikos bendrovių, įskaitant energetinių paslaugų bendroves, vaidmenį skatinant efektyvų energijos vartojimą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, kuriomis energetikos bendrovės būtų skatinamos investuoti į efektyvų energijos vartojimą, ir palengvinti galutiniams vartotojams pagerinti energijos vartojimo efektyvumą; ragina Komisiją pateikti rekomendacijas, pagrįstas geriausia praktika, iš kurių valstybės narės galėtų pasirinkti vidaus sąlygomis tinkamiausią modelį, pvz., baltųjų sertifikatų sistemą, mokesčių nuolaidas, tiesiogines paskatas ir kt.;

90.  ragina Komisiją, valstybes nares, taip pat vyriausybes vietos ir regionų lygmenimis dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti visų sektorių, ir ypač visais statybų sektoriaus vertės kūrimo grandies etapais, ypač MVĮ, įvairių efektyvaus energijos vartojimo specialistų, ir ypač viduriniojo lygmens techninių darbuotojų, švietimą ir mokymą siekiant atnaujinti statybininkų darbo įgūdžius; šitaip sukuriant ekologiškas vietines darbo vietas ir palengvinant įgyvendinti ambicingų užmojų efektyvesnio energijos vartojimo teisės aktus; atsižvelgdamas į tai, ragina visiškai panaudoti mokymams skirtas struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas ir jų numatyti daugiau;

91.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę taikyti naujoviškas reglamentavimo formas, kurias taikant didelės energijos taupymo naujose valstybėse narėse galimybės galėtų būti veiksmingai derinamos su labiau išsivysčiusių valstybių narių kapitalo ir technologijų potencialu;

92.  pabrėžia, kad reikia pagerinti energetinių paslaugų rinkų vystymąsi; ragina Komisiją persvarstant Energetinių paslaugų direktyvą apsvarstyti priemonių, skirtų skatinti sudaryti energinio naudingumo sutartis viešajame ir privačiajame sektoriuose, galimybę; mano, kad energijos paslaugų bendrovės daugeliu atvejų turi daugiausia galimybių padėti namų ūkiams, MVĮ ir viešajam sektoriui įveikti kliūtis dėl didelių pirminių investavimo išlaidų atnaujinant esamus pastatus efektyvaus energijos vartojimo tikslu; siūlo Komisijai atlikti tyrimą ir įvertinti geriausią valstybių narių patirtį bei nustatyti, kokios yra finansinių priemonių visiško galimybių panaudojimo kliūtys;

93.  primena, kad bendrovės, dėdamos pastangas diegti naujoves, atlieka esminį vaidmenį kuriant ir įgyvendinant energijos taupymo priemones; tikisi, kad struktūriniai fondai padės skatinti bendroves aktyviai dalyvauti efektyvaus energijos vartojimo projektuose;

94.  pakartoja savo prašymą sustiprinti efektyvaus energijos vartojimo klausimui skirtą Europos kaimynystės politikos skyrių ir sistemingai jį įtraukti į ES dialogą su trečiosiomis šalimis;

95.  pripažįsta galimybes, kurias įgyja Europos įmonės dėl efektyviai energiją naudojančių technologijų (pvz., sprendimams variklių ir valdymo prietaisų, apšvietimo, elektros prietaisų ir t. t. srityse) kūrimo, gamybos ir prekybos jomis;

96.  mano, kad atsižvelgiant į tai, naujoviškų technologijų kūrimas ir teikimas į rinką yra energijos vartojimo efektyvumo didinimo visose taikymo srityse, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir atsinaujinančios energijos dalies didinimo pagrindas;

97.  reikalauja, kad efektyvus energijos vartojimas būtų kitos 8-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos prioritetas;

98.  ragina Komisiją efektyvų energijos vartojimą padaryti vienu iš pagrindinių 8-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos prioritetų ir didelę dalį programos skirti efektyvaus energijos vartojimo paprogramėms, panašioms į programą „Pažangi energetika Europai“; pabrėžia, kad iki 2020 m. svarbu padidinti (lyginant su dabartiniu finansavimo lygiu) mokslinių tyrimų, plėtros ir demonstravimo veiklai energetikos srityje skirtas lėšas, įskaitant žymų padidinimą būsimame ES biudžete, ypač kai tai susiję su lėšomis, skirtomis atsinaujinančių šaltinių energijai, išmaniesiems tinklams ir energijos taupymui;

99.  mano, kad daugiau dėmesio reikėtų teikti energijos taupymo priemonių svarbai vykstant tarptautinėms deryboms dėl klimato kaitos; mano, kad plataus užmojo efektyvaus energijos vartojimo politika gali būti geriau įgyvendinama ir turėti mažesnį poveikį konkurencingumui, jei ji derinama tarptautiniu lygiu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares artėjančio aukščiausiojo lygio susitikimo Kankune metu įtikinti ES tarptautinius partnerius, kad reikia suderintų efektyvaus energijos vartojimo priemonių;

100.  pritaria G20 šalių grupės 2010 m. birželio 27 d. Toronto aukščiausiojo lygio susitikimo metu išreikštam raginimui vidutinės trukmės laikotarpiu palaipsniui panaikinti iškastiniam kurui skiriamas subsidijas ir pažymi, kad dėl šio sprendimo būtų atlaisvinta milijardai eurų, kurie galėtų būti skirti efektyvaus energijos naudojimo priemonėms remti, tuo būdu kur kas geriau prisidedant prie ES strateginių energetinių tvarumo, konkurencingumo ir tiekimo saugumo tikslų įgyvendinimo;

101.  mano, kad kuriant energetikos politiką visada reikėtų atsižvelgti į socialinę dialogo dėl energijos dimensiją, apimančia tokius aspektus, kaip žmogaus teisės, energijos nepriteklius ir mažas pajamas turinčių vartotojų apsauga;

102.  pripažįsta, kad vykdant efektyvaus energijos vartojimo politiką iki šiol nepakankamai atsižvelgiama į tai, ar visuomenė pritaria energijos vartojimo mažinimui; pabrėžia, jog siekiant, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės duotų rezultatų, svarbus ne tik vartotojų elgesys, bet taip pat turėtų būti stiprinamas ir vartotojų pasitikėjimas; ragina parengti būsimą efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, kuriame būtų numatytos papildomos paramos priemonės, skirtos visuomenės pritarimui didinti; pabrėžia, kad siekiant sutarimo regioninis ir vietos lygmenys gali atlikti labai svarbų vaidmenį;

103.  pabrėžia Komisijos ir valstybių narių intensyvesnės informavimo politikos, susijusios su efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo klausimais ir skirtos visiems susijusiems suinteresuotiems subjektams, svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti ir toliau lengvinti prieigą prie informacijos efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo klausimais;

o
o   o

104.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 200, 2009 7 31, p. 31. (2) OL L 114, 2006 4 27, p. 64. (3) OL L 153, 2010 6 18, p. 1. (4) OL L 342, 2009 12 22, p. 46. (5) OL L 285, 2009 10 31, p. 10. (6) OL L 153, 2010 6 18, p. 13. (7) OL L 140, 2009 6 5, p. 16. (8) OL L 207, 2010 8 6, p. 1. (9) Copenhagen Economics, http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_papers/taxation_paper_22_en.pdf (10) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 16. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0153.