2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais sudarymo projekto (11222/1/2010/REV 1 ir COR 1 – C7-0158/2010 – 2010/0178(NLE))

P7_TA(2010)0279 A7-0224/2010

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11222/1/2010/REV 1 ir COR 1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais tekstą, kuris yra pateikiamas kartu su anksčiau paminėtu Tarybos sprendimo projektu,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos rekomendacijos Tarybai leisti pradėti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių pranešimų duomenys siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei su jais kovoti(1),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2010 m. birželio 22 d. nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 25 d. pareikštą 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės bei Policijos ir teisingumo darbo grupės nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 87 straipsnio 2 dalies a punktu bei 88 straipsnio 2 dalimi (C7–0158/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0224/2010),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  ragina Komisiją laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio, pagal kurį reikalaujama, kad asmens duomenis kontroliuotų „nepriklausoma institucija“, kuo greičiau pranešti Europos Parlamentu ir Tarybai apie savo atrinktus tris kandidatus, kurie galėtų eiti susitarimo 12 straipsnio 1 dalyje minimo ES nepriklausomo asmens pareigas; pažymi, kad ši procedūra turi būti, mutatis mutandis, tokia pati kaip procedūra, kurios laikosi Europos Parlamentas ir Taryba skirdami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 45/2001(3), įgyvendinant EB sutarties 286 straipsnį;

3.  paveda pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei; be to, paveda Pirminininkui su JAV Atstovų Rūmų pirmininke ir JAV Senato laikinuoju pirmininku pradėti tarpparlamentinį dialogą dėl būsimo Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pagrindų susitarimo dėl duomenų apsaugos.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0143. (2) Dar neskelbta Oficialiajame leidinyje. (3) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (08029/2010 – C7-0090/2010 – 2010/0816(NLE))

P7_TA(2010)0280 A7-0228/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą (08029/2010),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 8 d. Parlamento plenariniame posėdyje padarytą vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl esminės EIVT centrinės administracijos struktūros,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl politinės atsakomybės,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0090/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0228/2010),

1.  pritaria vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymui su pakeitimais;

2.  pasiryžęs sustiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių nacionaliniais parlamentais Sąjungos išorės veiksmų srityje, ypač kalbant apie BUSP ir BSGP, kaip reikalaujama Sutartyje;

3.  mano, jog greta šio Tarybos sprendimo būtini Finansinio reglamento pakeitimai, pagal kuriuos turėtų būti išsamiau apibrėžiamas Komisijos vaidmuo, kalbant apie delegacijos vadovų perįgaliojimą, siekiant panaudoti veiklai skirtus asignavimus, kad taip pat ir pagal Finansinį reglamentą Komisija būtų įpareigota imtis visų būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad perįgaliojimas neturėtų įtakos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai;

4.  ragina Komisiją į savo išsamų darbo dokumentą dėl ES išorės veiksmams skirtų išlaidų, kuris bus parengtas kartu su ES biudžeto projektu, įtraukti išsamesnę informaciją, be kita ko, susijusią su Sąjungos delegacijų personalo planais ir su išorės veiksmų išlaidomis, tenkančiomis kiekvienai šaliai ir kiekvienai misijai; pabrėžia, kad Parlamentas ketina atitinkamai pakeisti Finansinį reglamentą;

5.  pakartoja, kad tuo atveju, jei kiltų nesutarimų dėl Komisijos nurodymų ES delegacijų vadovams, kurie pagal SESV 221 straipsnio 2 dalį pavaldūs vyriausiajai įgaliotinei, ir jei kiltų nesutarimų tarp vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos narių, atsakingų už atitinkamų išorės pagalbos priemonių planavimą, galutinį sprendimą turi priimti Komisijos narių kolegija;

6.  ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad Tarybos sprendimo 6 straipsnio nuostatų, pagal kurias nuolatiniai ES pareigūnai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. visų AD kategorijos EIVT darbuotojų, būtų laikomasi visais EIVT hierarchijos lygmenimis;

7.  mano, kad Tarybos sprendimo 6 straipsnio 6 dalyje numatytos specialios papildomos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti geografinę ir lyčių pusiausvyrą, kalbant apie geografinę pusiausvyrą turėtų apimti priemones, analogiškas Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 401/2004(1) nurodytoms priemonėms;

8.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

9.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina keisti vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą;

10.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijai.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento pozicija, siekiant priimti Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 27 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausioji įgaliotinė) pasiūlymą(2),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę(3),

atsižvelgdama į Komisijos pritarimą(4),

kadangi:

(1)  Šio sprendimo tikslas – nustatyti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) – funkciniu požiūriu savarankiškos Sąjungos įstaigos, kuri yra pavaldi vyriausiajai įgaliotinei ir įsteigta pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, 27 straipsnio 3 dalį – struktūrą ir veikimą. Šis sprendimas ir visų pirma nuoroda į terminą „vyriausioji įgaliotinė“ bus aiškinami atsižvelgiant į jai suteiktus atskirus įgaliojimus pagal ES sutarties 18 straipsnį.

(2)  Pagal ES sutarties 21 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą Sąjunga užtikrins savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą. Taryba ir Komisija, kurioms padeda vyriausioji įgaliotinė, užtikrins šį nuoseklumą ir bendradarbiaus šiuo tikslu.

(3)  EIVT padės vyriausiajai įgaliotinei, kuri, be kita ko, yra Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė, vykdyti jos įgaliojimus vadovauti Europos Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir užtikrinti ES išorės veiksmų nuoseklumą, kaip nurodyta visų pirma ES sutarties 18 ir 27 straipsniuose. EIVT padės vyriausiajai įgaliotinei atlikti Užsienio reikalų tarybos pirmininko funkcijas, nedarant įtakos įprastinėms Tarybos generalinio sekretoriato užduotims. EIVT taip pat padės vyriausiajai įgaliotinei atlikti Komisijos pirmininko pavaduotojo funkcijas, susijusias su jos atsakomybe Komisijoje už jos įsipareigojimus išorės santykių srityje ir kitų Sąjungos išorės veiksmų aspektų koordinavimą, nedarant įtakos įprastinėms Komisijos tarnybų užduotims.

(4)  Prisidėdama prie ES išorės bendradarbiavimo programų, EIVT turėtų stengtis užtikrinti, kad šiomis programomis būtų atsižvelgiama į išorės veiksmų tikslus, kurie nustatyti ES sutarties 21 straipsnyje, visų pirma jo 2 dalies d punkte, ir kad jomis būtų laikomasi ES vystymosi politikos tikslų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį. Todėl EIVT taip pat turėtų skatinti įgyvendinti Europos konsensuso dėl vystymosi ir Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos tikslus.

(5)  Siekiant įgyvendinti Lisabonos sutarties nuostatas, EIVT turi pradėti veikti kuo greičiau įsigaliojus tai Sutarčiai.

(6)  Europos Parlamentas visapusiškai atliks savo vaidmenį Sąjungos išorės veiksmų srityje, įskaitant jo funkcijas atlikti ES sutarties 14 straipsnio 1 dalyje numatytą politinę kontrolę, taip pat Sutartyse nustatytas teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Be to, pagal ES sutarties 36 straipsnį vyriausioji įgaliotinė reguliariai konsultuosis su Europos Parlamentu svarbiausiais BUSP aspektais ir esminiais pasirinkimo klausimais bei užtikrins, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento požiūrį. EIVT padės vyriausiajai įgaliotinei šiuo klausimu. Turėtų būti patvirtinta konkreti tvarka dėl Europos Parlamento narių prieigos prie BUSP srities įslaptintų dokumentų ir informacijos. Kol tokia tvarka nepatvirtinta, bus taikomos galiojančios nuostatos pagal 2002 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl įslaptintų dokumentų ir informacijos ESGP srityje.

(7)  Vyriausioji įgaliotinė arba jos atstovas turėtų vykdyti įsipareigojimus Europos gynybos agentūros, Europos Sąjungos palydovų centro, Europos Sąjungos saugumo studijų instituto ir Europos saugumo ir gynybos koledžo atžvilgiu, kurie yra numatyti atitinkamuose steigimo aktuose. EIVT turėtų šiems subjektams teikti paramą, kurią šiuo metu teikia Tarybos generalinis sekretoriatas.

(8)  Turėtų būti priimtos su EIVT darbuotojais ir jų įdarbinimu susijusios nuostatos, jei jos būtinos norint nustatyti EIVT struktūrą ir veikimą. Kartu, vadovaujantis SESV 336 straipsniu, turėtų būti padaryti būtini Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų pakeitimai, nepažeidžiant SESV 298 straipsnio. Su EIVT personalu susijusiais klausimais EIVT turėtų būti laikoma institucija, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose. ▌Vyriausioji įgaliotinė atliks paskyrimų tarnybos funkciją tiek pareigūnų, kuriems taikomi ▌Tarnybos nuostatai, tiek darbuotojų, kuriems taikomos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, atžvilgiu. ▌ Biudžeto sudarymo procedūros metu kiekvienais metais bus priimamas sprendimas dėl EIVT pareigūnų ir tarnautojų skaičiaus, kuris bus atspindėtas etatų plane.

(9)  EIVT personalo nariai atliks savo pareigas ir elgsis vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais.

(10)  Bus įdarbinama atsižvelgiant į nuopelnus, tuo pačiu užtikrinant tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą. EIVT personalo sudėtimi turėtų būti užtikrintas prasmingas visų ES valstybių narių piliečių dalyvavimas. 2013 m. atliekant numatytą peržiūrą, turėtų būti peržiūrėtas ir šis klausimas, be kita ko, prireikus pasiūlyta papildomų konkrečių priemonių galimam disbalansui panaikinti.

(11)  Pagal ES sutarties 27 straipsnio 3 dalį EIVT sudarys Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos pareigūnai bei valstybių narių diplomatinių tarnybų personalas. Tuo tikslu EIVT bus perduoti tam tikri Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos padaliniai ir funkcijos kartu su tuose padaliniuose pareigybes užimančiais ar funkcijas vykdančiais pareigūnais ir laikinaisiais darbuotojais. Iki 2013 m. liepos 1 d. EIVT įdarbins tik Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos pareigūnus bei valstybių narių diplomatinių tarnybų personalą. Po tos datos visi Europos Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai turėtų turėti galimybę pateikti kandidatūras laisvoms pareigybėms EIVT užimti.

(12)  Konkrečiais atvejais EIVT gali įdarbinti konkrečių sričių deleguotus nacionalinius ekspertus, kurie bus pavaldūs vyriausiajai įgaliotinei. EIVT dirbantys deleguoti nacionaliniai ekspertai nebus įskaičiuojami į trečdalį, kurį turėtų sudaryti valstybių narių personalas EIVT pradėjus veikti visu pajėgumu. Jų perkėlimas EIVT steigimo etape nebus savaiminis – jie bus perkeliami, gavus juos deleguojančios valstybės narės institucijų sutikimą. Besibaigiant deleguoto nacionalinio eksperto, perkelto į EIVT pagal 7 straipsnį, sutarčiai, jo pareigybė taps laikinojo darbuotojo pareigybe, jeigu deleguoto nacionalinio eksperto atliekamos pareigos atitinka pareigas, kurias paprastai atlieka AD pareigų grupės personalas, su sąlyga, kad reikiama pareigybė numatyta pagal etatų planą.

(13)  Komisija ir EIVT susitars dėl sąlygų, susijusių su Komisijos duodamais nurodymais delegacijoms. Šiose sąlygose visų pirma reikėtų numatyti, kad Komisija duodama nurodymus delegacijoms, tuo pačiu metu šių nurodymų kopiją perduoda delegacijos vadovui ir EIVT centrinei administracijai.

(14)  Finansinis reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas, ▌kad EIVT būtų įtraukta į Finansinio reglamento 1 straipsnį, o Sąjungos biudžete jai būtų numatytas konkretus skirsnis. Pagal taikytinas taisykles ir analogiškai kitų institucijų atžvilgiu, dalis Audito Rūmų metinės ataskaitos bus skirta EIVT, o pastaroji turės reaguoti į tokias ataskaitas. EIVT bus taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnyje ir Finansinio reglamento 145–147 straipsniuose numatytos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros. Vyriausioji įgaliotinė teiks Europos Parlamentui visą būtiną paramą, kad jis galėtų tinkamai pasinaudoti savo, kaip biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, teise. Už veiklos biudžeto vykdymą bus atsakinga Komisija pagal SESV 317 straipsnį. Priimant finansinio poveikio turinčius sprendimus, visų pirma reikės laikytis Finansinio reglamento IV antraštinėje dalyje, ypač jo 75 straipsnyje dėl išlaidų operacijų ir 64–68 straipsniuose dėl finansų pareigūnų atsakomybės, nustatytų įsipareigojimų.

(15)  Steigiant EIVT, turėtų būti vadovaujamasi ekonominio efektyvumo principu siekiant, kad tai neturėtų įtakos biudžetui. Šiuo tikslu reikės taikyti pereinamojo laikotarpio tvarką ir palaipsniui stiprinti gebėjimus. Reikėtų vengti užduočių, funkcijų ir išteklių dubliavimosi kitose struktūrose. Reikėtų pasinaudoti visomis racionalizavimo galimybėmis.
Be to, valstybių narių laikiniesiems darbuotojams bus reikalingas tam tikras skaičius papildomų pareigybių, kurios turės būti finansuojamos atsižvelgiant į galiojančias daugiametes finansines programas.

(16)  Turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios EIVT ir jos personalo veiklos saugumo, įslaptintos informacijos apsaugos ir skaidrumo aspektus.

(17)  Primenama, kad Sąjungos privilegijų ir imunitetų protokolas taikomas EIVT, jos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems taikomi arba Tarnybos nuostatai, arba kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

(18)  Europos Sąjungai ir Europos atominės energijos bendrijai toliau taikoma bendra institucinė struktūra. Todėl svarbu užtikrinti jų abiejų išorės santykių nuoseklumą ir sudaryti sąlygas Sąjungos delegacijoms atstovauti Europos atominės energijos bendrijai trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

(19)  Iki 2013 m. vidurio vyriausioji įgaliotinė turėtų atlikti EIVT veikimo ir struktūros peržiūrą, o prireikus pateikti pasiūlymų dėl šio sprendimo patikslinimo. Taip patikslintas sprendimas turėtų būti priimtas vėliausiai 2014 m. pradžioje ▌.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pobūdis ir taikymo sritis

1.  Šiuo sprendimu nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) struktūra ir veikimas.

2.  EIVT, kurios būstinė yra Briuselyje, yra funkciniu požiūriu savarankiška Europos Sąjungos įstaiga, atskira nuo Komisijos ir Tarybos generalinio sekretoriato, turinti savo užduotims atlikti ir savo tikslams pasiekti reikiamą teisinį subjektiškumą.

3.  EIVT yra pavaldi Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausioji įgaliotinė).

4.  EIVT sudaro centrinė administracija ir Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse bei tarptautinėse organizacijose.

2 straipsnis

Užduotys

1.  EIVT padeda vyriausiajai įgaliotinei vykdyti jo įgaliojimus, kaip nurodyta visų pirma ES sutarties 18 ir 27 straipsniuose:

2.  EIVT padeda Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininkui ir Komisijai atlikti atitinkamas jų funkcijas išorės santykių srityje.

3 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.  EIVT padeda valstybių narių diplomatinėms tarnyboms, Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijos tarnyboms bei su jais bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas Sąjungos išorės veiksmų atskirose srityse ir šių bei kitų politikos krypčių nuoseklumas.

2.  EIVT ir Komisijos tarnybos, atlikdamos savo atitinkamas funkcijas, konsultuojasi tarpusavyje visais su Sąjungos išorės veiksmais susijusiais klausimais, išskyrus BSGP srities klausimus. EIVT dalyvauja parengiamajame darbe ir procedūrose, susijusiuose su aktais, kuriuos Komisija turi parengti šioje srityje. Ši dalis įgyvendinama vadovaujantis ES sutarties V antraštinės dalies 1 skyriumi ir SESV 205 straipsniu.

3.  EIVT gali sudaryti tarnybų lygio susitarimus su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, Tarybos generaliniu sekretoriatu ar kitomis Europos Sąjungos tarnybomis arba tarpinstitucinėmis įstaigomis.

4.  EIVT teikia tinkamą paramą kitoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, visų pirma Europos Parlamentui, bei tinkamai su jomis bendradarbiauja. EIVT taip pat gali pasinaudoti šių institucijų ir įstaigų, prireikus įskaitant agentūras, parama ir su jomis bendradarbiauti. EIVT vidaus auditorius bendradarbiaus su Komisijos vidaus auditoriumi, kad būtų užtikrintas audito politikos nuoseklumas, ypač atsižvelgiant į Komisijos atsakomybę veiklos išlaidų srityje. Be to, EIVT bendradarbiauja su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pagal Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatas. Ji visų pirma turi greitai priimti šiuo reglamentu reikalaujamą sprendimą dėl vidaus tyrimus reglamentuojančių sąlygų. Kaip nustatyta šiame reglamente, valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionalinėmis nuostatomis, ir institucijos teikia būtiną paramą, kad OLAF darbuotojai galėtų įvykdyti jiems pavestas užduotis.

4 straipsnis

Centrinė administracija

1.  EIVT vadovauja vykdomasis generalinis sekretorius, kurio veiklą prižiūri vyriausioji įgaliotinė. Vykdomasis generalinis sekretorius imasi visų reikiamų priemonių EIVT sklandžiam veikimui užtikrinti, įskaitant administracinį ir biudžeto valdymą. Generalinis sekretorius užtikrina, kad būtų veiksmingai koordinuojama visų centrinės administracijos padalinių veikla, taip pat veikla su Sąjungos delegacijomis ▌.

2.  Vykdomajam generaliniam sekretoriui padeda du generalinio sekretoriaus pavaduotojai.

3.  EIVT centrinė administracija suskirstyta į generalinius direktoratus. Tai visų pirma:

Turi būti atsižvelgiama į šių struktūrų specifiką, taip pat savitas jų funkcijas, įdarbinimo sąlygas ir darbuotojų statusą.

Turi būti užtikrintas visiškas visų EIVT struktūrų veiklos koordinavimas.

4.  Vyriausioji įgaliotinė ▌paskiria asmenis pirmininkauti Tarybos parengiamiesiems organams, kuriems pirmininkauja vyriausiosios įgaliotinės atstovas, įskaitant Politinio ir saugumo komiteto pirmininką, laikydamasis tvarkos, nustatytos 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimo 2009/908/ES, nustatančio Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai ir dėl pirmininkavimo Tarybos parengiamiesiems organams įgyvendinimo priemones(5), II priede.

5.  Vyriausiajai įgaliotinei ir EIVT prireikus paramą teikia Tarybos generalinis sekretoriatas ir atitinkami Komisijos padaliniai. Tuo tikslu EIVT, Tarybos generalinis sekretoriatas ir atitinkami Komisijos padaliniai gali sudaryti tarnybų lygio susitarimus.

5 straipsnis

Sąjungos delegacijos

1.  Sprendimą sudaryti arba atšaukti delegaciją priima vyriausioji įgaliotinė, ▌susitarusi su Taryba ir Komisija.

2.  Kiekvienai Sąjungos delegacijai vadovauja delegacijos vadovas.

Delegacijos vadovui pavaldūs visi delegacijos darbuotojai, neatsižvelgiant į jų statusą, ir jis prižiūri visą jos veiklą. Jis atsiskaito vyriausiajai įgaliotinei už bendrą vadovavimą delegacijos darbui ir visų Sąjungos veiksmų koordinavimo užtikrinimą.

Delegacijų personalą sudaro EIVT personalas ir tuo atveju, kai tai būtina Sąjungos biudžetui ir Sąjungos politikai, kuri nepriklauso EIVT kompetencijai, įgyvendinti – Komisijos personalas.

3.  Vyriausioji įgaliotinė ir EIVT duoda nurodymus delegacijos vadovui, kuris atsako už jų vykdymą.

Srityse, kuriose Komisija turi jai Sutartimis suteiktus įgaliojimus, Komisija, vadovaudamasi SESV 221 straipsnio 2 dalimi, taip pat gali duoti nurodymus delegacijoms, ir šie nurodymai vykdomi visą atsakomybę prisiimant delegacijos vadovui.

4.  Delegacijos vadovas naudoja asignavimus veiklai, susijusius su ES projektais atitinkamoje trečiojoje šalyje, laikydamasis Finansinio reglamento tais atvejais, kai perįgaliojimus suteikia Komisija.

5.  Kiekvienos delegacijos veiklą reguliariai vertina EIVT generalinis sekretorius; vertinant atliekami finansiniai ir administraciniai auditai. EIVT generalinis sekretorius gali paprašyti, kad šiuo tikslu jam padėtų atitinkami Komisijos padaliniai. Be EIVT taikomų vidaus priemonių, OLAF naudojasi savo įgaliojimais, visų pirma įgyvendina kovos su sukčiavimu priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

6.  Vyriausioji įgaliotinė sudaro būtinus susitarimus su priimančiąja šalimi, tarptautine organizacija ar atitinkama trečiąja šalimi. Visų pirma vyriausioji įgaliotinė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad priimančiosios šalys suteiktų Sąjungos delegacijoms, jų personalui ir turtui privilegijas ir imunitetus, lygiaverčius nurodytiesiems 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

7.  Sąjungos delegacijos yra pajėgios tenkinti kitų ES institucijų, visų pirma ▌Europos Parlamento, poreikius, palaikydamos ▌ryšius su tarptautinėmis organizacijomis ar trečiosiomis šalimis, prie kurių ar kuriose delegacijos yra akredituotos.

8.  Delegacijos vadovas turi įgaliojimus atstovauti ES toje šalyje, kurioje akredituota toji delegacija, visų pirma sudarant sutartis ar būnant šalimi teismo procese.

9.  Savo darbe Sąjungos delegacijos glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis. ▌

10.  Sąjungos delegacijos, vadovaudamosi ES sutarties 35 straipsnio trečia pastraipa ir valstybių narių prašymu, padeda valstybėms narėms palaikyti diplomatinius santykius ir teikti konsulinę apsaugą Sąjungos piliečiams trečiosiose šalyse.

6 straipsnis

Personalas

1.  Šiame straipsnyje, išskyrus jo 3 dalį, išdėstytos nuostatos taikomos nepažeidžiant Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) ir Kitų ES tarnautojų įdarbinimo sąlygų, įskaitant jų pakeitimus pagal SESV 336 straipsnį, kad jos būtų pritaikytos prie EIVT poreikių.

2.  EIVT sudaro ▌Europos Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, įskaitant valstybių narių diplomatinių tarnybų darbuotojus, kurie paskirti laikinaisiais darbuotojais(6);

Šiam personalui taikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

3.  Prireikus konkrečiais atvejais EIVT gali įdarbinti nedidelį skaičių konkrečių sričių deleguotų nacionalinių ekspertų.

Vyriausioji įgaliotinė priima taisykles, lygiavertes nustatytosioms Tarybos sprendime 2003/479/EB su pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 5 d. Tarybos sprendimu 2007/829/EB(7), pagal kurias EIVT gali pasitelkti deleguotus nacionalinius ekspertus, kad pasinaudotų jų specializuota patirtimi.

4.  EIVT personalo nariai atlieka savo pareigas ir elgiasi vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies trečios įtraukos, 2 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 3 dalies, jie nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės, institucijos, organizacijos ar EIVT nedirbančio asmens arba jokio organo ar asmens, išskyrusiąją įgaliotinę, nurodymų. Pagal Tarnybos nuostatų 11 straipsnio antrą pastraipą EIVT personalas negali priimti jokio atlyginimo iš kitų šaltinių, nesusijusių su EIVT.

▌

5.  Vyriausiajai įgaliotinei suteikiami įgaliojimai, kurie pagal Tarnybos nuostatus yra suteikti paskyrimų tarnybai ir pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikti institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis; vyriausioji įgaliotinė tuos įgaliojimus gali perduoti pačioje EIVT.

6.  EIVT įdarbinama atsižvelgiant į nuopelnus, tuo pačiu užtikrinant tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą. EIVT personalo sudėtimi turi būti užtikrintas prasmingas visų ES valstybių narių piliečių dalyvavimas. Atliekant 2013 m. numatytą peržiūrą, šis klausimas turi būti taip pat įtrauktas, įskaitant, atitinkamai, pasiūlymus taikyti konkrečias papildomas priemones, skirtas šalinti galimus pusiausvyros sutrikimus.

7.  ▌Europos Sąjungos pareigūnai ir laikinieji darbuotojai iš valstybių narių diplomatinių tarnybų turi tokias pačias teises bei pareigas, ir jiems taikomos vienodos sąlygos, visų pirma reikalavimų atitikimo visoms pareigybėms užimti lygiavertėmis sąlygomis srityje. Paskirstant pareigas, vykdytinas visose EIVT veiklos ir įgyvendinamos politikos srityse, laikiniesiems darbuotojams iš nacionalinių diplomatinių tarnybų, ir Europos Sąjungos pareigūnams taikomos vienodos sąlygos. Pagal Finansinio reglamento nuostatas valstybės narės padeda Sąjungai užtikrinti finansinių įsipareigojimų, susijusių su laikinųjų darbuotojų iš nacionalinių diplomatinių tarnybų, atsakomybe pagal Finansinio reglamento 66 straipsnį, vykdymą.

8.  Vyriausioji įgaliotinė nustato EIVT personalo atrankos procedūras, kurios turi būti vykdomos skaidriai, grindžiamos nuopelnais siekiant užtikrinti, kad būtų įdarbintas geriausių sugebėjimų, veiksmingiausiai dirbantis ir sąžiningiausias personalas, tuo pačiu užtikrinant tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą bei prasmingą visų ES valstybių narių piliečių dalyvavimą EIVT. ▌Valstybių narių, Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atstovai dalyvauja įdarbinimo procedūroje laisvoms pareigybėms EIVT užimti. ▌

9.  EIVT pradėjus veikti visu pajėgumu, personalas iš valstybių narių, kaip nurodyta 2 dalies pirmoje pastraipoje, turėtų sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį viso AD pareigų grupės EIVT personalo. Atitinkamai pagal Tarnybos nuostatus ES pareigūnai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 60 % viso AD pareigų grupės EIVT personalo, įskaitant personalą iš valstybių narių diplomatinių tarnybų, kurie tapo nuolatiniais ES pareigūnais. Kiekvienais metais vyriausioji įgaliotinė pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie užimamas pareigybes EIVT.

10.  Vyriausioji įgaliotinė nustato judumo taisykles, kad būtų užtikrinta, jog EIVT personalo nariams būtų suteikta daug judumo galimybių. 4 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje nurodytam personalui taikomos specialios sąlygos. Iš esmės visas EIVT personalas turi periodiškai dirbti Sąjungos delegacijose. Vyriausioji įgaliotinė nustato tam skirtas taisykles.

11.  Pagal taikomas nacionalinės teisės nuostatas kiekviena valstybė narė savo pareigūnams, tapusiems EIVT laikinaisiais darbuotojais, suteikia garantiją, kad pasibaigus jų tarnybos EIVT laikotarpiui jie bus nedelsiant grąžinti į ankstesnes pareigas. Šis tarnybos laikotarpis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 50b straipsnio nuostatas neviršija aštuonerių metų, nebent jis būtų pratęstas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui išimtinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tarnybos poreikius.

EIVT dirbantys ES pareigūnai turi teisę pretenduoti užimti pareigybes savo ankstesnėje institucijoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tas pareigybes pretenduojantys užimti asmenys, dirbantys toje institucijoje.

12.  Imamasi veiksmų EIVT personalo tinkamam bendram mokymui užtikrinti, remiantis visų pirma esama nacionaline ir ES praktika bei struktūromis. Vyriausioji įgaliotinė per metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo imasi tinkamų tam skirtų priemonių.

7 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl personalo

1.  Atitinkami Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos padaliniai bei funkcijos, išvardyti priede, perkeliami į EIVT. Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai, užimantys pareigybes priede išvardytuose padaliniuose ar vykdantys priede išvardytas funkcijas, perkeliami į EIVT. Tai taikoma mutatis mutandis pagal sutartis dirbantiems ir vietos darbuotojams, paskirtiems į tokius padalinius ir vykdantiems tokias funkcijas. Deleguoti nacionaliniai ekspertai, dirbantys tuose padaliniuose ar vykdantys tas funkcijas, taip pat perkeliami į EIVT, gavus juos komandiruojančios valstybės narės institucijų sutikimą.

Šie perkėlimai įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Pagal Tarnybos nuostatus pareigūnus perkėlus į EIVT, vyriausioji įgaliotinė kiekvieną pareigūną skiria į pareigybę jo pareigų kategorijoje, kuri atitinka jo turimą pareigų grupės lygį.

2.  Darbuotojų įdarbinimo į EIVT perkeltoms pareigybėms užimti procedūros, tebevykstančios šio sprendimo įsigaliojimo dieną, lieka galioti: jos vykdomos ir užbaigiamos prižiūrint vyriausiajai įgaliotinei pagal atitinkamus pranešimus apie laisvas pareigybes ir taikomas Tarybos nuostatų bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų taisykles.

8 straipsnis

Biudžetas

1.  Leidimus duodančio pareigūno Europos Sąjungos bendrojo biudžeto EIVS skirsnio atžvilgiu pareigos paskiriamos vadovaujantis Finansinio reglamento 59 straipsniu. Vyriausioji įgaliotinė patvirtina administracinių išlaidų biudžeto eilučių valdymo vidaus taisykles. Veiklos išlaidos lieka biudžeto Komisijos skirsnyje.

2.  EIVT vykdo savo įgaliojimus laikydamasi Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento, neviršydama jai paskirtų asignavimų.

3.  Vyriausioji įgaliotinė, rengdama EIVT administracinių išlaidų sąmatas, atitinkamai konsultuosis su už vystymosi politiką atsakingu Komisijos nariu ir už kaimynystės politiką atsakingu Komisijos nariu pagal jų atitinkamas pareigas.

4.  Pagal SESV 314 straipsnio 1 dalį EIVT parengia savo kitų finansinių metų išlaidų sąmatas. Komisija konsoliduoja šias sąmatas, parengdama biudžeto projektą, kuriame gali būti skirtingos sąmatos. Komisija gali iš dalies pakeisti biudžeto projektą, kaip numatyta SSV 314 straipsnio 2 dalyje.

5.  Kad būtų užtikrintas skaidrus biudžetas Sąjungos išorės veiksmų srityje, Komisija biudžeto valdymo institucijai kartu su ES biudžeto projektu perduos darbinį dokumentą, kuriame išsamiai nurodomos visos išlaidos, susijusios su Sąjungos išorės veiksmais.

6.  EIVT taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnyje ir Finansinio reglamento 145–147 straipsniuose nustatytos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros. Todėl EIVT visapusiškai bendradarbiaus su institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir atitinkamais atvejais pateiks reikalingą papildomą informaciją, be kita ko, dalyvaudama atitinkamų organų posėdžiuose.

9 straipsnis

Išorės veiksmų priemonės ir programavimas

1.  Už ES išorės bendradarbiavimo programų valdymą yra atsakinga Komisija, tačiau tai nedaro poveikio Komisijos ir EIVT atliekamam programavimo vaidmeniui, kaip išdėstyta kitose dalyse.

2.   Vyriausioji įgaliotinė užtikrina ES išorės veiksmų bendrą politinį koordinavimą, užtikrindama ES išorės veiksmų vienybę, nuoseklumą ir veiksmingumą, visų pirma pasitelkdama išorės pagalbos priemones:

3.  Visų pirma EIVT prisideda prie išvardytų priemonių programavimo ir valdymo ciklo, atsižvelgdama į minėtose priemonėse nustatytus politikos tikslus. Ji yra atsakinga už toliau nurodytų Komisijos sprendimų dėl strateginių daugiamečių veiksmų parengimą programavimo ciklo metu:

Vadovaujantis 3 straipsniu, per visą šių priemonių programavimo, planavimo ir įgyvendinimo ciklą vyriausioji įgaliotinė ir EIVT bendradarbiauja su atitinkamais Komisijos nariais bei tarnybomis, nepažeidžiant 1 straipsnio 3 dalies. Visi pasiūlymai dėl sprendimų bus rengiami pasitelkiant Komisijos procedūras ir bus pateikiami Komisijai priimti sprendimą.

4.  Europos plėtros fondo ir vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės atžvilgiu visus pasiūlymus, įskaitant pasiūlymus dėl pagrindinių reglamentų ir programavimo dokumentų, nurodytų 3 dalyje, pakeitimų, kartu rengia atitinkamos EIVT ir Komisijos tarnybos ▌už vystymosi politiką atsakingo Komisijos nario atsakomybe, ir vėliau jie pateikiami bendrai su vyriausiąja įgaliotine Komisijai priimti sprendimą.

Temines programas, išskyrus Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę ir 2 dalies septintoje įtraukoje nurodytos stabilumo priemonės dalį, rengia atitinkama Komisijos tarnyba, vadovaujant už vystymąsi atsakingam Komisijos nariui, ir jos pateikiamos kolegijai, sutarus su vyriausiąja įgaliotine ir kitais atitinkamais Komisijos nariais.

5.  Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės atžvilgiu visus pasiūlymus, įskaitant pasiūlymus dėl pagrindinių reglamentų ir programavimo dokumentų, nurodytų 3 dalyje, pakeitimų, kartu rengia atitinkamos EIVT ir Komisijos tarnybos ▌už kaimynystės politiką atsakingo Komisijos nario atsakomybe, ir vėliau jie pateikiami bendrai su vyriausiąja įgaliotine Komisijai priimti sprendimą.

6.  Vyriausioji įgaliotinė ir (arba) EIVT yra atsakingos už vykdomus veiksmus, finansuojamus iš BUSP biudžeto, stabilumo priemonę, išskyrus 2 straipsnio septintoje įtraukoje nurodytą dalį, bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonę, ryšius ir viešąją diplomatiją bei rinkimų stebėjimo misijas. Komisija yra atsakinga už jų finansinį įgyvendinimą ir yra pavaldi vyriausiajai įgaliotinei kaip Komisijos pirmininko pavaduotojai(8). Komisijos padalinys, atsakingas už šį įgyvendinimą, ir EIVT įkuriami tose pačiose patalpose.

10 straipsnis

Saugumas

1.  Vyriausioji įgaliotinė, pasikonsultavusi su Tarybos sprendime 2001/264/EB nurodytu komitetu, priima sprendimą dėl EIVT skirtų saugumo taisyklių ir imasi visų atitinkamų priemonių užtikrinti, kad EIVT veiksmingai valdytų riziką, kylančią jos personalui, materialiajam turtui bei informacijai, ir kad ji vykdytų su rūpestingu elgesiu susijusius savo įsipareigojimus. Tokios taisyklės taikomos visiems EIVT darbuotojams ir visiems darbuotojams Sąjungos delegacijose, nepriklausomai nuo jų administracinio statuso ar kilmės.

2.  Kol nepriimtas 1 dalyje nurodytas sprendimas:

3.  EIVT turi padalinį, atsakingą už saugumo klausimus, kuriam padeda kompetentingos valstybių narių tarnybos.

4.  Vyriausioji įgaliotinė imasi visų priemonių, būtinų siekiant įgyvendinti saugumo taisykles EIVT, visų pirma susijusias su įslaptintos informacijos apsauga ir priemonėmis, kurių turi būti imamasi EIVT personalui nesilaikius saugumo taisyklių. Šiuo tikslu EIVT konsultuojasi su Tarybos generalinio sekretoriato Saugumo tarnyba, atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir atitinkamomis valstybių narių tarnybomis.

11 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais, archyvais ir duomenų apsauga

1.  EIVT taiko 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nustatytas taisykles. Vyriausioji įgaliotinė priima sprendimą dėl EIVT skirtų įgyvendinimo taisyklių.

2.  EIVT generalinis sekretorius organizuoja šios tarnybos archyvus. Atitinkami iš Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos perkeltų padalinių archyvai perkeliami į EIVT.

3.  EIVT užtikrina asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenimis, vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Vyriausioji įgaliotinė priima sprendimą dėl EIVT skirtų įgyvendinimo taisyklių.

12 straipsnis

Nekilnojamasis turtas

1.  Tarybos generalinis sekretoriatas ir atitinkamos Komisijos tarnybos imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad 7 straipsnyje nurodyti perkėlimai galėtų būti vykdomi kartu su Tarybos ir Komisijos pastatų, būtinų EIVT veikimui, perdavimais.

2.  Dėl sąlygų, kuriomis nekilnojamuoju turtu gali naudotis EIVT centrinė administracija ir Sąjungos delegacijos, bendrai sprendžia vyriausioji įgaliotinė ir Tarybos generalinis sekretoriatas bei Komisija, priklausomai nuo situacijos.

13 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1.  Vyriausioji įgaliotinė, Taryba, Komisija ir valstybės narės yra atsakingi už šio sprendimo įgyvendinimą ir imasi visų tam būtinų priemonių.

2.  Vyriausioji įgaliotinė ne vėliau kaip 2011 m. pabaigoje Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia EIVT veikimo ataskaitą. Ši ataskaita visų pirma apima 5 straipsnio 3 bei 10 dalių ir 9 straipsnio nuostatų įgyvendinimą.

3.  Iki 2013 m. vidurio vyriausioji įgaliotinė atlieka EIVT veikimo ir struktūros peržiūrą, kuri apims, inter alia, 6 straipsnio 8 ir 11 dalių nuostatų įgyvendinimą. Atlikus šią peržiūrą, prireikus pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl šio sprendimo patikslinimo. Tokiu atveju Taryba pagal ES sutarties 27 straipsnio 3 dalį ne vėliau kaip 2014 m. pradžioje patikslina šį sprendimą atsižvelgdama į peržiūrą.

4.  Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. Jo nuostatos dėl finansų valdymo ir įdarbinimo įsigalioja tik priėmus būtinus Tarnybos nuostatų ir Finansinio reglamento pakeitimus ir taisomąjį biudžetą. Kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas, vyriausioji įgaliotinė, Tarybos generalinis sekretoriatas ir Komisija sudaro susitarimus, o su valstybėmis narėmis vykdomos konsultacijos.

5.  Ne vėliau kaip per vieną mėnesį po šio sprendimo įsigaliojimo vyriausioji įgaliotinė pateikia Komisijai EIVT pajamų ir išlaidų sąmatą, įskaitant etatų planą, kad ji pateiktų taisomojo biudžeto projektą.

6.  Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje [data]

Tarybos vardu

Pirmininkas

Priedas

Padaliniai ir funkcijos, perkeltini į EIVT(9)

Toliau pateikiamas visų administracinių vienetų, kurie turi būti kartu perkelti į EIVT, sąrašas. Tam derybose dėl bendrojo biudžeto steigiant EIVT nereikės nustatyti papildomų poreikių ar išteklių skyrimo, ar priimti sprendimų dėl aprūpinimo už pagalbines funkcijas atsakingu tinkamu personalu, ir sudaryti atitinkamų Tarybos generalinio sekretoriato, Komisijos ir EIVT tarnybų lygio susitarimų.

1.  Tarybos generalinis sekretoriatas

Visas toliau nurodytų padalinių personalas ir funkcijos kartu perkeliami į EIVT, išskyrus labai nedidelį skaičių personalo narių, kurie vykdys įprastines Tarybos generalinio sekretoriato užduotis pagal 2 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką, tam tikroms konkrečioms toliau nurodytoms funkcijoms atlikti:

Politikos padalinys

ESGP ir krizių valdymo struktūros

·  Krizių valdymo ir planavimo direktoratas (CMPD)

·  Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras (CPCC)

·  Europos Sąjungos karinis štabas (EUMS)

o Europos Sąjungos karinio štabo generaliniam direktoriui tiesiogiai pavaldūs padaliniai (DGEUMS)

o Koncepcijų ir pajėgumų direktoratas

o Žvalgybos direktoratas

o Operacijų direktoratas

o Logistikos direktoratas

o Ryšių ir informacinių sistemų direktoratas

·  ES jungtinis situacijų centras (SITCEN)

Išimtis:

·  SITCEN personalas, atliekantis pagalbines funkcijas Saugumo akreditavimo institucijai

E generalinis direktoratas

·  Tiesiogiai generaliniam direktoriui pavaldūs subjektai

·  Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Jungtinių Tautų direktoratas

·  Vakarų Balkanų, Rytų Europos ir Vidurinės Azijos direktoratas

·  Masinio naikinimo ginklų neplatinimo direktoratas

·  Parlamentinių reikalų BUSP srityje direktoratas

·  Niujorko ryšių palaikymo tarnyba

·  Ženevos ryšių palaikymo tarnyba

Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnai, komandiruoti kaip Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai ir į BSGP misijas

2.  KOMISIJA (ĮSKAITANT DELEGACIJAS)

Visi darbuotojai, dirbantys šiuose padaliniuose ir atliekantys žemiau nurodytas funkcijas, kartu perkeliami į EIVT, išskyrus nedidelį skaičių darbuotojų, kurie išvardijami prie išimčių.

Išorės santykių generalinis direktoratas

·  Visi vadovaujantys pareigūnai ir tiesiogiai su jais susiję pagalbiniai darbuotojai

·  A direktoratas (Krizių platforma ir politikos koordinavimas BUSP srityje)

·  B direktoratas (Daugiašaliai santykiai ir žmogaus teisės)

·  C direktoratas (Šiaurės Amerika, Rytų Azija, Australija, Naujoji Zelandija, EEE, ELPA, San Marinas, Andora, Monakas)

·  D direktoratas (Europos kaimynystės politikos koordinavimas)

·  E direktoratas (Rytų Europa, Pietų Kaukazas, Vidurinės Azijos respublikos)

·  F direktoratas (Artimieji Rytai, Viduržemio jūros pietinė pakrantė)

·  G direktoratas (Lotynų Amerika)

·  H direktoratas (Azija (išskyrus Japoniją ir Korėją)

·  I direktoratas (Centrinių būstinių ištekliai, informacija, tarpinstituciniai ryšiai)

·  K direktoratas (Išorės reikalų tarnyba)

·  L direktoratas (Strategija, koordinavimas ir analizė)

·  Rytų partnerystės darbo grupė

·  Relex-01 padalinys (auditas)

Išimtys:

·  Už finansinių priemonių valdymą atsakingas personalas

·  Už atlyginimų ir išmokų mokėjimą delegacijų personalui atsakingas personalas

Išorės reikalų tarnyba

·  Visi delegacijų vadovai ir delegacijų vadovų pavaduotojai ir tiesiogiai su jais susiję pagalbiniai darbuotojai

·  Visi politiniai padaliniai ir personalas

·  Visi informacijos ir viešosios diplomatijos skyriai ir personalas

·  Visi administracijos skyriai

Išimtys

·  Už finansinių priemonių įgyvendinimą atsakingas personalas

Vystymosi generalinis direktoratas

·  D direktoratas (AKR II – Vakarų ir Centrinė Afrika, Karibų jūros regionas ir UŠT), išskyrus UŠT darbo grupę

·  E direktoratas (Afrikos Kyšulys, Rytų ir Pietų Afrika, Indijos vandenynas ir Ramusis vandenynas)

·  CI padalinys (AKR I: pagalbos programavimas ir valdymas): už programavimą atsakingas personalas

·  C2 padalinys (visos Afrikos klausimai ir institucijos, valdymas ir migracija): už santykius su visa Afrika atsakingas personalas

·  Atitinkami vadovaujantys pareigūnai ir tiesiogiai su jais susiję pagalbiniai darbuotojai

PRIEDAS

Vyriausiosios įgaliotinės(10) pareiškimas dėl politinės atsakomybės

Palaikydama santykius su Europos Parlamentu, vyriausioji įgaliotinė vadovausis konsultavimosi, informavimo ir pranešimų teikimo įsipareigojimais, kuriuos praėjusios kadencijos metu vykdė buvęs už išorės santykius atsakingas Komisijos narys, buvęs vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai ir rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Prireikus šie įsipareigojimai bus patikslinti atsižvelgiant į Parlamento vykdomą politinės kontrolės funkciją ir tuo atveju, jeigu bus iš naujo apibrėžtas vyriausiosios įgaliotinės vaidmuo, nustatytas Sutartyse ir pagal ES sutarties 36 straipsnį.

Todėl:

1.  BUSP srityje vyriausioji įgaliotinė pagal ES sutarties 36 straipsnį sieks gauti Europos Parlamento nuomonę dėl svarbiausių šios politikos aspektų ir esminių pasirinkimo klausimų. Visi pasikeitimai nuomonėmis, kurie bus rengiami prieš patvirtinant įgaliojimus ir priimant strategijas BUSP srityje, bus atitinkamos formos, atsižvelgiant į svarstomų klausimų opumą ir konfidencialumą. Todėl bus intensyvinama bendrų konsultacinių posėdžių su Užsienio reikalų komiteto (AFET) ir Europos Parlamento biudžeto komiteto biurų nariais praktika. Šių posėdžių metu bus visų pirma informuojama apie ES biudžeto lėšomis finansuojamas BUSP misijas – tiek šiuo metu įgyvendinamas, tiek planuojamas surengti. Prireikus, be reguliarių posėdžių, bus galima surengti papildomų bendrų konsultacinių posėdžių. Iš EIVT (visuose posėdžiuose), be Politinio ir saugumo komiteto nuolatinio pirmininko, dalyvaus už politiką atsakingi aukšto rango pareigūnai.

2.  Susitarimuose, kurie priklauso vyriausiosios įgaliotinės atsakomybės sričiai, tuo atveju, kai būtina gauti Parlamento pritarimą, vyriausioji įgaliotinė atsižvelgs mutatis mutandis į vykstančių derybų dėl Europos Parlamento ir Komisijos bendrojo susitarimo dėl derybų dėl tarptautinių susitarimų rezultatus. Pagal Sutarties dėl ES veikimo 218 straipsnio 10 dalį Europos Parlamentas bus nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais, be kita ko, apie susitarimus, sudarytus BUSP srityje.

3.  Vyriausioji įgaliotinė tęs praktiką rengti išsamų dialogą dėl visų dokumentų, susijusių su finansinių priemonių (išskyrus Europos plėtros fondą) strateginio planavimo etapais, ir apie juos teiks informaciją. Tas pats bus taikoma dėl visų konsultacijoms skirtų dokumentų, pateiktų valstybėms narėms parengiamojo etapo metu. Ši praktika nedaro poveikio derybų dėl Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnio dėl deleguotų aktų taikymo srities ir taikymo rezultatams.

4.  Bus išlaikyta dabartinė konfidencialios informacijos apie misijas ir operacijas BUSP srityje teikimo sistema (pagal 2002 m. Tarpinstituciniu susitarimu nustatytą sistemą dėl EP Specialiajam komitetui suteikiamos prieigos prie įslaptintos ESGP srities informacijos). Be to, pagal principą „žinoti būtina“, vyriausioji įgaliotinė gali suteikti galimybę susipažinti su kitais dokumentais BUSP srityje kitiems Europos Parlamento nariams, kurių patikimumas susipažinti su įslaptintais dokumentais buvo reikiamai patikrintas pagal taikytinas taisykles, jeigu tokia prieiga yra būtina jų institucinėms pareigoms vykdyti ir AFET pirmininkas ir prireikus EP pirmininkas yra pateikę prašymą. Todėl vyriausioji įgaliotinė peržiūrės ir prireikus pasiūlys patikslinti galiojančias nuostatas dėl galimybės Europos Parlamento nariams susipažinti su įslaptintais dokumentais ir informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (2002 m. Tarpinstitucinio susitarimo nuostatos dėl ESGP). Kol šis patikslinimas bus atliktas, vyriausioji įgaliotinė priims sprendimą dėl, jos nuomone, būtinų pereinamojo laikotarpio nuostatų, kad tinkamai paskirtiems ir nurodytiems EP nariams būtų užtikrintos palankesnės sąlygos gauti pirmiau nurodytą informaciją jų institucinei pareigai vykdyti.

5.  Vyriausioji įgaliotinė pozityviai reaguos į Europos Parlamento prašymus pakviesti naujai paskirtus delegacijų šalyse ir organizacijose, kurios, Parlamento nuomone, strateginiu požiūriu yra svarbios, vadovus (prieš jiems pradedant eiti pareigas) atvykti į AFET pasikeisti nuomonėmis (ne į klausymus). Tas pats bus taikytina Europos Sąjungos specialiesiems įgaliotiniams. Šių pasikeitimų nuomonėmis forma bus suderinta su vyriausiąja įgaliotine, atsižvelgiant į svarstomų klausimų opumą ir konfidencialumą.

6.  Tais atvejais, kai vyriausioji įgaliotinė negalės dalyvauti Europos Parlamento plenariniame posėdyje rengiamuose debatuose, vyriausioji įgaliotinė nuspręs, kas iš ES institucijų narių ją pakeis: ar Komisijos narys, jei nagrinėjami klausimai, kurie išimtinai ar iš principo priklauso Komisijos kompetencijai, ar Užsienio reikalų tarybos narys, jei nagrinėjami klausimai, kurie išimtinai ar iš esmės priskiriami BUSP sričiai. Pastaruoju atveju, vadovaujantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių 26 straipsniu, vyriausiąją įgaliotinę pakeičia arba rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės narys, arba pirmininkaujančių valstybių narių trejeto narys. Europos Parlamentui bus pranešta apie vyriausiosios įgaliotinės sprendimą dėl pakeitimo.

7.  Siekiant reguliariai teikti informaciją, vyriausioji įgaliotinė sudarys palankesnes sąlygas dalyvauti atitinkamų parlamentinių komitetų ir pakomitečių posėdžiuose delegacijų vadovams, Europos Sąjungos specialiesiems įgaliotiniams, misijų BSGP srityje vadovams ir aukšto rango EIVT pareigūnams.

8.  Informacija apie karines operacijas BSGP srityje, finansuojamas valstybių narių lėšomis, ir toliau bus teikiama taip, kaip numatyta pagal 2002 m. Tarpinstituciniame susitarime nustatytą sistemą dėl EP Specialiajam komitetui suteikiamos prieigos prie įslaptintos ESGP srities informacijos (atsižvelgiant į tai, kad Tarpinstitucinis susitarimas gali būti tikslinamas), laikantis pirmiau pateikto 4 punkto.

9.  Su Europos Parlamentu bus konsultuojamasi dėl rinkimų stebėjimo misijų nustatymo, jų veiklos planavimo ir tolesnės su jomis susijusios veiklos, nepažeidžiant Parlamento teisių vykdyti atitinkamos finansavimo priemonės, t. y. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, biudžeto priežiūrą. ES rinkimų stebėjimo misijų vyriausieji stebėtojai bus paskirti konsultuojantis su Rinkimų koordinavimo grupe, gerokai iš anksto prieš surengiant rinkimų stebėjimo misiją.

10.  Vyriausioji įgaliotinė imsis aktyvaus vaidmens būsimuose svarstymuose dėl 2006 m. Tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo pateiktų galiojančių nuostatų dėl BUSP finansavimo atnaujinimo, atsižvelgdama į įsipareigojimus pirmiau pateiktame 1 punkte nurodytų klausimų atžvilgiu. Naujoji biudžeto sudarymo procedūra, nustatyta Lisabonos sutartimi, visapusiškai galios BUSP biudžetui. Be to, vyriausioji įgaliotinė sieks daugiau skaidrumo BUSP biudžeto atžvilgiu, įskaitant, inter alia, galimybę nustatyti biudžete svarbiausiais misijas BSGP srityje (kaip antai dabartinės misijos Afganistane, Kosove ir Gruzijoje), tuo pačiu išlaikant biudžeto lankstumą ir atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti veiksmų dėl jau vykdomų misijų tęstinumą.

Europos Parlamento plenariniame posėdyje vyriausiosios įgaliotinės pateiktas pareiškimas dėl EIVT centrinės administracijos pagrindinės struktūros

Vyriausioji įgaliotinė EIVT sukurs tarnybas ir funkcijas, būtinas EIVT tikslams įgyvendinti ir ES gebėjimams vykdyti nuoseklius išorės veiksmus stiprinti, tuo pačiu vengiant veiklos dubliavimosi. Prireikus vyriausioji įgaliotinė užtikrins, kad biudžeto valdymo institucijai būtų pateikti atitinkami pasiūlymai.

Laikui bėgant tarnybos ir funkcijos bus pritaikomos atsižvelgiant į naujus prioritetus ir pokyčius.

Krizių valdymas ir taikos stiprinimas: BSGP srities struktūros bus EIVT dalis, kaip sutarta 2009 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime ir numatyta Sprendime dėl EIVT. Į atitinkamą struktūrą turi būti integruoti atitinkami Komisijos skyriai, dirbantys reagavimo į krizes ir taikos stiprinimo srityse.

Vyriausioji įgaliotinė užtikrins, kad į EIVT perkelti atitinkami Komisijos skyriai, dirbantys reagavimo į krizes planavimo ir programavimo, konfliktų prevencijos ir taikos stiprinimo srityse, ir BSGP srities struktūros dirbtų glaudžiai bendradarbiaudami ir užtikrindami sinergiją, už jų veiklą tiesiogiai atsakant vyriausiajai įgaliotinei ir jiems esant tiesiogiai jam pavaldiems atitinkamoje struktūroje. Tai, be abejo, neturi įtakos politikos specifiniam, visų pirma tarpvyriausybiniam ir bendrijos, pobūdžiui.

Tiesiogiai prižiūrint vyriausiajai įgaliotinei ir jos atsakomybe bus užtikrintas visapusiškas visų EIVT tarnybų, ypač BSGP srities struktūrų ir kitų atitinkamų EIVT tarnybų, veiklos koordinavimas, tuo pačiu atsižvelgiant į BSGP srities struktūrų specifiką.

Vyriausioji įgaliotinė užtikrins, kad būtų nustatytas reikiamas ES specialiųjų įgaliotinių ir atitinkamų EIVT padalinių veiklos koordinavimas.

Vyriausioji įgaliotinė didelį prioritetą teiks žmogaus teisių ir gero valdymo propagavimui visame pasaulyje ir skatins šių aspektų integravimą į išorės politiką visoje EIVT. Centrinėje būstinėje bus sukurta žmogaus teisių ir demokratijos struktūra, o visose atitinkamose Sąjungos delegacijose pagrindiniai centrai, kurių užduotis – stebėti padėtį žmogaus teisių srityje ir skatinti veiksmingai įgyvendinti ES žmogaus teisių politikos tikslus.

(1) 2004 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 401/2004, nustatantis specialias laikinąsias Europos Bendrijų pareigūnų įdarbinimo priemones dėl Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos stojimo (OL L 67, 2004 3 5, p. 1). (2) OL ...prašome užpildyti išnašas. (3) OL ... (4) OL ... (5) OL L 322, 2009 12 9, p. 28. (6) Tarnybos nuostatų 98 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje bus įrašyta:„Nuo 2013 m. liepos 1 d. Paskyrimų institucija svarsto kitų institucijų pareigūnų paraiškas, neteikiant pirmenybės nei vienai iš šių kategorijų.“. (7) OL L 327, 2007 12 13, p. 10. (8) Komisija padarys pareiškimą, kuriame bus nurodyta, kad vyriausiasis įgaliotinis turės reikiamus įgaliojimus šioje srityje, visapusiškai laikantis Finansinio reglamento. (9) Visi perkeltini žmogiškieji ištekliai finansuojami pagal daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategoriją (Administravimas). (10) Šiame pareiškime terminas „vyriausioji įgaliotinė“ vartojamas kalbant apie visas Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuri taip pat yra Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė, funkcijas, nedarant įtakos konkrečioms jos pareigoms, tenkančioms jai vykdant konkrečias funkcijas.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kosovo europinės integracijos proceso

P7_TA(2010)0281 B7-0409/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kurio metu visoms Vakarų Balkanų valstybėms buvo pažadėta, kad jos taps Europos Sąjungos narėmis, pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų tarybos 2009 m. gruodžio 7 d. posėdžio išvadas, kuriose pabrėžiama, kad, nepažeidžiant valstybių narių pozicijos dėl jo statuso, ateityje Kosovui įvykdžius visas sąlygas taip pat galėtų būti liberalizuotas vizų režimas, ir prašoma Komisijos laikytis struktūrinio požiūrio, kad Kosovo gyventojai būtų priartinti prie ES,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO), iš dalies pakeistus 2009  m. birželio 9 d. Tarybos bendraisiais veiksmais 2009/445/BUSP,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/123/BUSP dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Kosove paskyrimo ir į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą 2010/118/BUSP dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Kosove įgaliojimų pratęsimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „2009–2010 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2009)0533) ir pridėtą Komisijos 2009 m. Kosovo pažangos ataskaitą ir tyrimą „Kosovas(1) siekia europinės perspektyvos' (COM(2009)0534),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 7 d. antrojo tarpparlamentinio EP ir Kosovo susitikimo ir į 2010 m. birželio 23 d. trečiojo tarpparlamentinio EP ir Kosovo susitikimo rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Kosovo ateities ir ES vaidmens(2) ir savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Kosovo ir ES vaidmens(3),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244 (1999),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1244/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus(4), ir ypač į jo I priedą, kuriame dėl teisinio aiškumo ir saugumo nurodyti asmenys, gyvenantys Kosove (JTSTR 1244 (1999)),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 8 d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos rezoliuciją (A/RES/63/3), kurioje Tarptautinio Teisingumo Teismo prašoma pateikti patariamąją nuomonę dėl Kosovo laikinųjų savivaldos institucijų vienašališko nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2009 m. plėtros strategijos dokumento, susijusio su Vakarų Balkanų šalimis, Islandija ir Turkija(5),

–  atsižvelgdamas į JT Ypatingojo pasiuntinio galutinį pranešimą dėl Kosovo ateities statuso ir 2007 m. kovo 26 d. išsamų pasiūlymą dėl Kosovo statuso nustatymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Vakarų Balkanų regioninis stabilumas ir šio regiono šalių integracija į ES yra Europos Sąjungos prioritetas; kadangi šis prioritetas gali būti išlaikytas tik jei narystės ES galimybė yra reali visoms regiono šalims,

B.  kadangi tarptautinė bendruomenė visada gynė daugiataučių ir kelias religijas išpažįstančių Vakarų Balkanų valstybių, grindžiamų demokratijos, tolerancijos ir kultūrų įvairovės vertybėmis, tvarumą,

C.  kadangi Serbijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Juodkalnijos piliečiai nuo 2009 m. gruodžio 19 d. gali atvykti į ES be vizų, o Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos atžvilgiu netrukus tikimasi imtis tų pačių priemonių; kadangi Kosovo piliečiams negali būti sudarytos blogesnės sąlygos ir jie negali būti izoliuoti nuo kitų regiono šalių piliečių ir todėl vizų režimo liberalizavimo Kosovui procesas turėtų būti pradėtas nedelsiant, jei šalis atitinka visus reikiamus kriterijus,

D.  kadangi Tarptautinio Teisingumo Teismo paprašyta pateikti patariamąją nuomonę dėl Kosovo laikinųjų savivaldos institucijų vienašališko nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir kadangi ši nuomonė dar negauta,

E.  kadangi sprendimas neliberalizuoti vizų režimo su Kosovu rodo gilų ES strategijos Kosovo atžvilgiu prieštaravimą, kuri pasireiškia neatitikimu tarp to, kad dedamos didžiulės pastangos teikiant pagalbą (išteklius ir personalą), ir to, kad sienos yra uždarytos tiems, kurių darbas galėtų labai padėti vystymuisi,

1.  atkreipia dėmesį į 2008 m. vasario 17 d. Kosovo nepriklausomybės paskelbimą, ją pripažino 69 šalys; pažymi, kad 22 ES valstybės narės pripažino Kosovą kaip nepriklausomą valstybę, o penkios nepripažino; siekiant, kad ES politika būtų veiksmingesnė visų Kosovo gyventojų atžvilgiu, ragina valstybes nares stiprinti bendrą poziciją Kosovo klausimu ir siekti tikslo – Kosovo įstojimo į ES; teigiamai vertina konstruktyvų ES pirmininkaujančios Ispanijos požiūrį į Kosovą, nepaisant to, kad Ispanija nepripažino Kosovo kaip atskiros valstybės; džiaugtųsi, jei visos valstybės narės pripažintų Kosovo nepriklausomybę;

2.  pabrėžia didelę ES integracijos procesų svarbą visoms regiono šalims siekiant regiono stabilizavimo; pabrėžia, kad įstojimo į Europos Sąjungą galimybė yra galinga paskata vykdyti būtinas reformas Kosove, ir ragina imtis praktinių veiksmų, kad šį galimybė tiek vyriausybei, tiek piliečiams taptų apčiuopiamesnė; šiuo tikslu ragina Komisiją nuo 2011 m. pradžios Kosovo klausimą įtraukti į peržiūros procesą siekiant parengti valstybę Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pradžiai ir nedelsiant pranešti Kosovo valdžios institucijoms, kokių veiksmų reikia imtis prieš Komisijai parengiant vizų režimo liberalizavimo planą ir iš karto po to, kai bus imtasi šių veiksmų, numatyti planą;

3.  pažymi, kad dauguma kaimyninių šalių pripažino Kosovo nepriklausomybę ir kad su šiomis šalimis palaikomi geri kaimyniniai santykiai; atkreipia dėmesį į tai, kad Kosovui leista tapti Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų nariu;

4.  pakartoja savo požiūrį, išreikštą 2007 m. kovo 29 d. ir 2009 m. vasario 5 d. rezoliucijose, kuriuo atmetama Kosovo padalijimo galimybė;

5.  yra susirūpinęs dėl santykių su Serbija padėties ir pabrėžia, kad geri kaimyniniai santykiai yra esminis kriterijus vertinant Serbijos ir visų kitų regiono šalių siekį įstoti į ES; suprasdamas emocinius 1999 m. karo rezultatų padarinius ir tai, kad oficialus Kosovo pripažinimas šiuo metu Belgrado vadovams nėra įgyvendinama politinė galimybė, vis dėlto ragina Serbiją laikytis pragmatinio požiūrio sprendžiant statuso klausimą; šiuo tikslu teigiamai vertina policijos protokolo pasirašymą su Europos Sąjungos teisinės valstybės misija Kosove (EULEX) ir ragina stiprinti bendradarbiavimą su misija; be to, ragina Serbiją neblokuoti Kosovo narystės tarptautinėse organizacijose, ypač neseniai pateikto pareiškimo dėl stojimo į Pasaulio sveikatos organizaciją; pabrėžia, kad konfliktas taip pat turi neigiamą poveikį regioninei prekybai ir bendradarbiavimui pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (CEFTA) ir daro žalą regiono šalių ekonomikai; ragina visas šalis laikytis pragmatinio požiūrio siekiant sudaryti sąlygas Kosovo regioninei integracijai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad laukiama Tarptautinio Teisingumo teismo patariamoji nuomonė dėl Kosovo laikinųjų savivaldos institucijų vienašališko nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise neturėtų būti kliūtis visoms suinteresuotosioms šalims aiškiai įsipareigoti vykdyti veiksmingą regioninį ir vietinį bendradarbiavimą visų Kosove ir aplink Kosovą gyvenančių asmenų labui;

6.  primena, kad bet kuri šalis, norinti įstoti į ES, privalo atitikti stojimo kriterijus ir kad Vakarų Balkanų šalių atveju stabilizacijos ir asociacijos procesas yra derybų su ES pagrindas; pabrėžia, kad vienas iš trijų svarbių stabilizacijos ir asociacijos tikslų yra regioninis bendradarbiavimas;

7.  pabrėžia, kad regioninė integracija ir bendradarbiavimas yra ypatingai svarbūs Europos saugumui ir stabilumui, taip pat norint sukurti palankią aplinką Serbijos ir Kosovo santykiams normalizuoti; laikosi nuomonės, kad bendras susitarimas dėl saugumo ir bendradarbiavimo Vakarų Balkanų šalyse yra pageidautinas;

8.  ragina stiprinti tarpvalstybinį Serbijos ir Kosovo bendradarbiavimą, ypač vietos lygmeniu, sprendžiant piliečiams svarbius klausimus, pavyzdžiui, aplinkos, infrastruktūros ir prekybos klausimus;

9.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės taiko vienašales vizų režimo supaprastinimo priemones, o aštuonios valstybės narės ir toliau reikalauja viso mokesčio už vizą; ragina ES valstybes nares ir Komisiją dėti visas pastangas siekiant greitai priimti bendras laikinąsias supaprastintas procedūras, kad būtų palengvintos Kosovo piliečių keliavimo sąlygos, ypač atsižvelgiant į galimybes, susijusias su naujuoju Vizų kodeksu;

10.  teigiamai vertina vietos rinkimus, surengtus 2009 m. lapkričio 15 d.; tai buvo pirmi rinkimai, suorganizuoti Kosovo vyriausybei prisiėmus politinę atsakomybę; džiaugiasi tuo, kad apskritai rinkimai vyko ramiai ir vyravo gera atmosfera; vis dėlto pabrėžia, kad buvo pranešta apie keletą pažeidimų; ragina valdžios institucijas greitai įgyvendinti tarptautinės bendruomenės rekomendacijas, įskaitant būtinus rinkimų įstatymo pakeitimus, kad būtų išaiškinti jurisdikcijos, susijusios su skundų nagrinėjimu, lygmenys ir aiškiai atskirtos Centrinės rinkimų komisijos ir Skundų nagrinėjimo ir apeliacijų komisijos kompetencijos, rinkėjų sąrašų atnaujinimą ir užtikrinti nuoseklų rinkėjų švietimą; pabrėžia, kad atsižvelgiant į būsimus visuotinius rinkimus ir siekiant vykdyti šias reformas bei užtikrinti, kad už sukčiavimus per rinkimus atsakingi asmenys atsakytų už savo veiksmus, itin svarbi politinė valia;

11.  apgailestauja, kad Belgradas vis dar remia lygiagrečiai egzistuojančias struktūras serbų anklavuose, trikdančias ir silpninančias naujai įkurstų savivaldybių valdžią; ragina Serbiją elgtis konstruktyviau ir šias struktūras panaikinti;

12.  pakartoja veiksmingo decentralizacijos proceso įgyvendinimo svarbą ir itin džiaugiasi aktyviu Kosovo serbų pietinėje Ibaro upės pakrantėje dalyvavimu paskutiniuose rinkimuose; tai žingsnis kuriant tvarią Kosovo serbų ateitį šalyje; primygtinai ragina vyriausybę su Komisijos pagalba visapusiškai remti naujai išrinktus vadovus šiose savivaldybėse ir teikti jiems pakankamą finansinę ir politinę paramą, kad jie galėtų greitai sukurti struktūras, būtinas norint pradėti teikti svarbias paslaugas; mano, kad veiksmingai funkcionuojančios savivaldybių struktūros yra svarbiausias veiksnys, kad Kosovo serbai dalyvautų Kosovo politiniuose procesuose ir administracinėse struktūrose; ragina tarptautinę bendruomenę remti naujai sukurtų savivaldybių parengtus vystymosi ir infrastruktūros projektus; siekiant išvengti konflikto su lygiagrečiai egzistuojančiomis struktūromis, ypač švietimo ir sveikatos srityse, ragina vyriausybę su ES specialiojo įgaliotinio-Tarptautinio civilinio įgaliotinio pagalba parengti strategiją, kaip elgtis su šiomis struktūromis;

13.  teigiamai vertina ES namų šiaurinėje Kosovo dalyje įsteigimą, tačiau yra susirūpinęs dėl padėties Šiaurės Kosove, kur ir toliau susiduriama su rimtomis su teisine valstybe susijusiomis problemomis, o radikalios grupuotės daro vis didesnį spaudimą pilietinei visuomenei ir ją baugina, taip pat organizuoto nusikalstamumo problemomis; todėl pabrėžia, kad būtina, jog Taryba pasirūpintų, kad teisinės valstybės misija veiktų visoje Kosovo teritorijoje, ir ragina Komisiją geriau parodyti jos darbo naudą šiaurinėje dalyje esančiai serbų bendruomenei, taip pat visoms vietos suinteresuotosioms šalims parodant, kad vietinis, regioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas naudingas visiems gyventojams; taigi teigiamai vertina komercinės paskirties prekių registraciją 1 ir 31 užkardose, tai prisidėjo prie kontrabandos sumažėjimo regione; ragina imtis tolesnių veiksmų, kurių tikslas – vėl įvesti muitų rinkimą; reiškia susirūpinimą problemomis, susijusiomis su dabartiniu Mitrovicos regiono teismų sistemos veikimu, ir ragina Serbiją ir Kosovą baigti rengti susitarimas dėl Kosovo serbų teisėjų ir prokuroro įdarbinimo šiaurinės Mitrovicos dalies teisme; pritaria planui reintegruoti šiaurinę dalį į politines ir administracines Kosovo struktūras ir ragina šias struktūras kurti tinkamai atsižvelgiant į serbų mažumai aktualius klausimus, siekiant regione teikti daugiau ir geresnių vyriausybės paslaugų bei pagerinti šio regiono gyventojų sąlygas, ir taip, kad būtų sudarytos sąlygos plataus masto savivaldai; ragina EULEX dėti pastangas intensyvinti veiklą šiaurinėje šalies dalyje, ypač siekiant paskatinti gerus tautų tarpusavio santykius ir vietos gyventojus informuoti apie ES veiksmus ir vykdomą teisinės valstybės misiją;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl 2010 m. liepos 2 d. per demonstraciją dėl viešųjų paslaugų centro atidarymo Mitrovicos šiaurinėje dalyje įvykusio mirtino sprogimo, per kurį žuvo vienas žmogus ir dešimt žmonių buvo sužeisti, taip pat dėl 2010 m. liepos 5 d. serbų etninės kilmės Kosovo Parlamento nario užpuolimo; griežtai smerkia visus smurto atvejus ir ragina šalis veikti atsakingai; primygtinai ragina EULEX dėti visas pastangas siekiant sumažinti įtampą ir užkirsti kelią naujiems smurto atvejams bei ragina Kosovo policiją, padedant EULEX, nedelsiant pradėti išsamų ir nešališką šių įvykių tyrimą, kad nusikaltimą įvykdę asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

15.  pabrėžia, kad ES teisinės valstybės misijos Kosove EULEX sėkmė svarbi tvariai plėtrai, institucijų stiprinimui ir Kosovo stabilumui bei ES kaip pasaulinio masto veikėjos ambicingiems tikslams kurti taiką; pabrėžia EULEX atsakomybę, susijusią su savo vykdomąja valdžia, taip pat jos įgaliojimus stebėti, prižiūrėti ir patarti; todėl ragina EULEX imtis konkrečių veiksmų, kad aukšto lygio korupcijos atvejų tyrimo procesas vyktų aktyviau; pripažįsta, kad kai kuriose srityse padaryta didelė pažanga, pavyzdžiui, policijos veiklos ir muitų srityse, tačiau pabrėžia, kad veikla turėtų būti intensyvinama, kad misija galiausiai pradėtų duoti apčiuopiamų rezultatų, ypač aukšto lygio korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir karo nusikaltimų atvejais; todėl pritaria pastaruoju metu taikomai EULEX strategijai galimus korupcijos atvejus nagrinėti aukščiausiu vyriausybiniu ir administraciniu lygmeniu ir pabrėžia, kad būtina ir toliau tokią strategiją taikyti siekiant užtikrinti pasitikėjimą EULEX veiksmais ir jų matomumą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu labai svarbu ypatingą dėmesį skirti viešiems pirkimams ir kad organizuoto nusikalstamumo srityje EULEX ir toliau turi siekti konkrečių rezultatų vietoje; atsižvelgdamas į tai yra susirūpinęs dėl didelio neišspręstų bylų skaičiaus, kurių priežastis – netikėtai didelis bylų, kurias EULEX perdavė JT laikinoji administracinė misija Kosove, skaičius; pabrėžia, kad EULEX nepakanka teisėjų ir prokurorų ir ragina valstybes nares komandiruoti reikiamą ekspertų skaičių arba sudaryti sąlygas juos įdarbinti pagal sutartis; pabrėžia, kad svarbu aktyviai mažinti EULEX biurokratiją; todėl pabrėžia, kad tam, jog misija dirbtų veiksmingai, reikalingas kompetentingas valdymas ir koordinavimas; pabrėžia EULEX veiklos skaidrumo ir atskaitomybės poreikį, taip pat misijos veiklos politinio konteksto geresnio supratimo poreikį siekiant stiprinti jos teisėtumą piliečių akyse; be to, pabrėžia tolesnio glaudaus bendravimo su vyriausybe ir Kosovo piliečiais ir žiniasklaida svarbą; ragina EULEX apie misijos pasiekimus informuoti Kosovo piliečius ir, be to, ragina stengtis didinti pasitikėjimą misiją ir paisyti piliečių lūkesčių; džiaugiasi, kad neseniai sukurta Žmogaus teisių peržiūros grupė, kuri bus atsakinga už skundų, kuriuos pateikė asmenys, teigiantys, kad vykdydama savo įgaliojimus EULEX pažeidė jų žmogaus teises, nagrinėjimą;

16.  ragina Parlamento kompetentingus organus, ypač Saugumo ir gynybos pakomitetį, pradėti vykdyti EULEX priežiūrą ir tikrinimą, jei įmanoma, bendradarbiaujant su Kosovo pilietine visuomene; todėl ragina Tarybą kompetentingiems Parlamento komitetams perduoti visus EULEX reguliarius ir neeilinius įvertinimus ir peržiūros ataskaitas;

17.  pažymi, kad Serbija ir Kosovas deda pastangas ieškodami per 1998–1999 m. konfliktą dingusių asmenų, šį darbą vykdyti padeda asmenų, dingusių per įvykius Kosove, paieškos darbo grupė; pabrėžia šio klausimo išsprendimo svarbą žengiant į priekį po 1998–1999 m. konflikto; taip pat pažymi, kad vis dar ieškoma maždaug 1 862 dingusių asmenų, ir ragina Kosovą ir Serbiją išplėsti visus įmanomus tarpusavio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo su Tarptautiniu Raudonojo kryžiaus komitetu (angl. ICRC), EULEX ir kitais šių asmenų ieškančiais subjektais būdus;

18.  pabrėžia, kad 2010 m. yra itin svarbūs Kosovui vyriausybei ir visų lygių administracijai siekiant daryti pažangą pagrindinių reformų srityje, pavyzdžiui, kovos su korupcija, ir organizuotu nusikalstamumu, decentralizacijos ir viešojo administravimo reformos srityse; pabrėžia, kad siekiant, jog reformų procesas būtų sėkmingas, jis turi būti paremtas išsamia diskusija dėl teisės aktų projektų konsultuojantis su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę; be to, primena vyriausybei, kad ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas greitam ir veiksmingam įstatymų įgyvendinimui, be kurio teisėkūros sistemos patvirtinimas neturės jokio apčiuopiamo poveikio padėčiai šalyje;

19.  yra susirūpinęs dėl plačiai paplitusios korupcijos; tai kartu su organizuotu nusikalstamumu išlieka viena didžiausių problemų Kosove; ragina imtis skubių kovos su korupcija veiksmų gerinant teisinę sistemą, skirtą korupcijos problemos sprendimui, priimant kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą, ir stiprinti bendradarbiavimą su visų regiono šalių policija ir teisminėmis institucijomis; yra labai susirūpinęs dėl neseniai įvykusio kraujo praliejimo smurtinio incidento prie Kosovo sienos metu ir raginta nedelsiant imtis priemonių, kad ateityje tokiems incidentams būtų užkirstas kelias, taip pat ragina nutraukti prekybą ginklais, kuri prisideda prie Vakarų Balkanų regiono destabilizavimo; teigiamai vertina specialaus kovos su korupcija departamento įsteigimą Specialiojoje Kosovo prokuratūroje, tačiau pabrėžia, kad norint, jog departamentas būtų veiksmingas, reikia visų ministerijų atstovų įsipareigojimo, ir kad visais atvejais darbuotojai turi būti asmenys, kurių reputacija nepriekaištinga; ragina greitai priimti įstatymą, reglamentuojantį politinių partijų finansavimą, pagal kurį būtų veiksmingai ir skaidriai apibrėžiami partijų finansai užtikrinant visapusišką jų finansinių ataskaitų paskelbimą;

20.  pabrėžia teisminės ir prokuratūros tarnybos reformos, kuri vis dar pradinėje stadijoje, svarbą siekiant užtikrinti teisėjų ir prokurorų nepriklausomumą ir profesionalumą ir atkurti piliečių pasitikėjimą teisine valstybe; taigi teigiamai vertina ombudsmeno, Aukščiausiojo Teismo teisėjų, valstybės prokuratūros prokurorų ir Kosovo specialiosios prokuratūros prokurorų paskyrimą; yra susirūpinęs tuo, kad nepakankama liudininkų apsauga vis dar yra kliūtis teisingumui, kai tiriami rimčiausi nusikaltimai; ragina priimti ir greitai įgyvendinti Įstatymą dėl teismų ir sukurti veiksmingą liudytojų ir teisėjų apsaugos sistemą; šiuo atžvilgiu ragina EULEX atstovus toliau viešai informuoti apie dar neišspręstus uždavinius Kosove, susijusius su teisine valstybe;

21.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant pagreitinti viešojo administravimo reformą, kad būtų sukurta profesionalių ir nepriklausomų valstybės tarnautojų sistema išlaikant lyčių pusiausvyrą ir visapusiškai atsižvelgiant į įvairią etninę Kosovo gyventojų sudėtį; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo reikia patvirtinti ir įgyvendinti teisinę sistemą ir turi būti skiriamas tinkamas dėmesys žmogiškųjų išteklių kūrimui bei jiems suteikiamas atitinkamas finansavimas; yra susirūpinęs dėl politinio kišimosi skiriant darbuotojus į svarbiausias valstybės pareigas ir ragina atsisakyti šios praktikos, kurią taikant rimtai pažeidžiamas administracijos veikimas;

22.  ragina vyriausybę užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomybę finansiniu ir leidybos požiūriu, nedarant politinio spaudimo, ir nuosavybės bei finansavimo skaidrumą; ragina žurnalistams suteikti darbo teises ir taikyti veiksmingas tiriamosios žurnalistikos specialistų apsaugos nuo pavojų procedūras; pabrėžia visuomeninio transliuotojo svarbą aukštos kokybės nepriklausomos informacijos teikimui visiems gyventojams ir yra susirūpinęs dėl to, kad nėra tvarios finansavimo sistemos, kurią taikant būtų galima tai įgyvendinti; džiaugiasi vyriausybės investicijomis į interneto prieigos suteikimą; ragina vyriausybę savo piliečiams suteikti dar platesnę prieigą prie interneto; pabrėžia svarbų necenzūruojamos prieigos prie interneto vaidmenį verslui ir politikai, ypač siekiant padidinti jaunimo dalyvavimą rinkimuose;

23.  ragina teikti paramą Kosovo asamblėjos stiprinimui, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo teisėkūros funkcijas ir demokratinę vyriausybės politinės ir biudžetinės veiklos priežiūrą; atsižvelgdamas į tai ragina sukurti ad hoc partnerystės programą siekiant Kosovo asamblėjos administracijos darbuotojams suteikti galimybę įgyti praktinės patirties Europos Parlamente ir ragina valstybių narių parlamentus sukurti partnerystės programas, kad Kosovo asamblėjos nariai ir administracijos darbuotojai, ypač parlamentinė mažuma ir opozicijos frakcijos, turėtų mainų galimybę ir galimybę kurti pajėgumus, susijusius su parlamentinėmis teisėkūros ir kontrolės procedūromis;

24.  teigiamai vertina vyriausybės pažangą priimant teisės aktus žmogaus teisių apsaugos srityje ir ragina vyriausybę greitai priimti likusius įstatymus; vis dėlto pažymi, kad teisinės sistemos įgyvendinimas ir toliau yra nepatenkinamas, o bendra pažanga vyksta lėtai; ragina vykdyti aktyvesnę politiką siekiant kovoti su bet kokio pobūdžio diskriminacija (dėl etninės kilmės, religijos, seksualinės orientacijos ir t. t.) ir užtikrinti aktyvų mažumų dalyvavimą politiniame gyvenime ir administracinėse struktūrose nacionaliniu ir vietos lygmenimis; pabrėžia švietimo svarbą šiame procese; ragina vyriausybę užtikrinti mažumų mokymą jų gimtosiomis kalbomis, įskaitant mokymų planus ir vadovėlius tam, kad jie galėtų išsaugoti savo kultūrą ir tapatumą, taip pat padėti mažumoms kurti žmogiškuosius išteklius;

25.  yra susirūpinęs aukštu smurto šeimoje, moterų diskriminacijos ir prekybos žmonėmis, visų pirma mergaitėmis ir moterimis seksualinio išnaudojimo tikslais, lygmeniu; ragina imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir veiksmingai saugoti moterų ir vaikų teises;

26.  pabrėžia, kad ginkluotų konfliktų pasekmės labai sudėtingos; tai sugriovė visuomenės pasitikėjimą taikia konfliktų, kylančių tarp socialinių grupių ir privačiame gyvenime, sureguliavimo galimybe;

27.  pabrėžia, kad nestabili politinė padėtis, etninių grupių konfliktai kai kuriose zonose ir prastos ekonominės sąlygos trukdo ilgalaikiam pabėgėlių sugrįžimui, ir ragina labiau stengtis pagerinti pabėgėlių padėtį;

28.  pabrėžia sudėtingą mažumų, ypač romų, padėtį ir jų patiriamą diskriminaciją prieigos prie švietimo, aprūpinimo būstu, socialinių paslaugų ir užimtumo srityse; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą uždaryti švinu užterštas stovyklas Mitrovicos šiaurinėje dalyje ir jose gyvenančias šeimas perkelti kitur ir ragina greitai įgyvendinti šią iniciatyvą; pritaria Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro išreikštam susirūpinimui, kad Kosovas dar nepajėgus sudaryti tinkamų reintegracijos sąlygų prievarta repatrijuotiems romams, ir primygtinai ragina valstybes nares atsisakyti šios praktikos; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į Vokietijos ir Kosovo valdžios institucijų pasiektą susitarimą palaipsniui repatrijuoti 14 000 pabėgėlių, iš kurių apie 10 000 romai, į Kosovą ir ragina Komisiją intensyviau vykdyti ad hoc paramos programas; ragina šalis „Romų dešimtmečio“ dalyves palengvinti Kosovo įsitraukimą į šias programas;

29.  pabrėžia esminę švietimo svarbą suteikiant jaunimui būtinų įgūdžių darbo rinkoje ir prisidedant prie etninių grupių susitaikymo; taigi ragina vyriausybę palaipsniui įvesti mažumų kalbų mokymą, ypač serbų kalbos albanų etninės grupės mokiniams ir albanų kalbos mokymą visoms mažumoms; teigiamai vertina tai, kad neseniai Mitrovicoje įsteigta Tarptautinė verslo kolegija, kuri yra svarbi užsienio investicija į vietos ekonomiką, ji pritraukia studentus iš visų bendruomenių, o jos tikslas – suteikti jaunimui perspektyvų ir skatinti verslumą, joje jaunimas supažindinamas su Europos profesiniais verslo, aplinkos ir viešojo valdymo standartais;

30.  pabrėžia, kad pagarba kultūros įvairovei visuomet yra europinio projekto esminė dalis ir kad religinis ir kultūros paveldas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti taiką ir saugumą regione; pabrėžia, kad derama kultūros paveldo apsauga svarbi visoms Kosovo bendruomenėms; ragina vyriausybę pradėti vykdyti numatytą kultūros paveldo sektoriaus institucijų reformą; pabrėžia, kad Kultūros paveldo paminklų sąrašo sudarymas yra svarbi išankstinė sąlyga įgyvendinti su kultūros paveldu susijusius teisės aktus; džiaugiasi Serbijos ortodoksų bažnyčios religinio ir kultūrinio paveldo apsaugos tarpininko veikla ir ragina visas suinteresuotąsias šalis aktyviai su juo bendradarbiauti;

31.  pabrėžia, kad akademiniai mainai turi būti remiami ir skatinami vykdant programas, pvz., „Erasmus Mundus“, siekiant, kad Kosovo piliečiai Europos Sąjungoje įgytų kvalifikaciją ir patirtį bei aktyviau bendrautų su ES piliečiais;

32.  ragina valdžios institucijas aktyviai remti pilietinę visuomenę ir jos įtraukimą į socialinės ir ekonomikos politikos formavimą visapusiškai remiant žodžio ir susirinkimų laisvę, pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį pilietinė visuomenė ir tarptautinės NVO atlieka etninių grupių susitaikymo procese, ir ragina Komisiją didinti jų veiklai skirtą finansinę paramą; todėl pabrėžia, kad būtina veiksmingai šiuos klausimus apibrėžti Kosovui skirtoje metinėje programoje, įgyvendinamoje pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę; pažymi, kad vyksta geras žmonių, ypač verslininkų, priklausiančių skirtingoms tautinėms bendruomenėms, bendradarbiavimas, ir kad Kosovo valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir tarptautinė bendruomenė turi dėti daugiau pastangų remdamos tokį bendradarbiavimą skatinančius vietos projektus;

33.  yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad Kosovas ir toliau yra viena iš skurdžiausių Europos šalių, nedarbo lygis Kosove siekia per 40 proc.; pabrėžia, kad ši padėtis yra nestabili ir kad dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų visuomenėje didėja nepasitenkinimas; ragina imtis skubių veiksmų siekiant pagerinti socialinių sistemų veiksmingumą, kad pažeidžiamoms visuomenės grupėms būtų suteiktas apsaugos tinklas, ir vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką siekiant sumažinti nedarbą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemone siekiant stiprinti Kosovo socialinį ir ekonominį vystymąsi, ypač susijusį su jaunimu; ragina ES ir valstybes nares priimti kuo daugiau Kosovo piliečių dirbti sezoninius darbus bei tuose sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos;

34.  mano, kad ekonominis vystymasis yra pagrindinė svarbių šalies problemų sprendimo priemonė, įskaitant jo gyvybiškai svarbų indėlį į moterų ir mažumų padėties gerinimą ir į geresnių sąlygų įvairių etninių grupių santykiams kūrimą; šiuo tikslu pabrėžia žemės ūkio sektoriaus svarbą; teigiamai vertina daugelį rengiamų šios srities įstatymų ir ragina juos greitai priimti; vis dėlto pabrėžia, kad veiksmingas jau priimtos teisinės sistemos įgyvendinimas yra sąlygų šalyje gerinimo prielaida;

35.  pabrėžia, kad Kosovas turėtų pasirinkti tinkamą ekonominę politiką, kurią įgyvendinant būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas, aplinkos apsauga, darbo vietų kūrimas ir socialinės atskirties mažinimas; ragina Kosovo valdžios institucijas gerinti ekonomines sąlygas užsienio investicijoms ir didinti prekybos santykių skaidrumą;

36.  ragina imtis aktyvių veiksmų energetikos srityje siekiant užtikrinti Kosovo vystymuisi būtiną energetinį saugumą; pabrėžia, kad didelis šios srities infrastruktūros poreikis suteikia progą įvairinti energijos tiekimą naudojant daugiau ekologinių šaltinių, modernizuoti ir didinti elektros tinklų energijos naudojimo veiksmingumą ir įdiegti geriausias turimas technologijas, taip pat ir planuojamose anglimis kūrenamose elektrinėse; ragina nedelsiant uždaryti Kosovo A atominę elektrinę ir kuo greičiau – Kosovo B atominę elektrinę nedarant žalos šalies energetiniams poreikiams;

37.  ragina Kosovo valdžios institucijas toliau investuoti į atsinaujinančios energijos išteklius bei ieškoti regioninių partnerių, kurie bendradarbiautų šioje srityje;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant Kosovo transporto politiką iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas kelių statybai; apgailestauja dėl prastos viešojo transporto, ypač geležinkelių, būklės; ragina Kosovo vyriausybę visiškai pasinaudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės lėšomis tam, kad būtų plėtojami, atnaujinami ir modernizuojami geležinkelių tinklai ir pagerintas susisiekimas su kaimyninėmis šalimis žmonėms ir kroviniams siekiant, kad judumas taptų tausus;

39.  išreiškia susirūpinimą dėl plačiai paplitusių aplinkosaugos problemų, darančių neigiamą įtaką žemei, orui ir vandeniui, ir ragina vyriausybę pakeisti ir įgyvendinti teisinę sistemą, kad ji būtų suderinta su ES standartais, ir švietimą aplinkosaugos tema padaryti pagrindiniu švietimo elementu;

40.  pabrėžia būtinybę sustiprinti ES veiklą Kosove atsižvelgiant į Europos išorės veiksmų tarnybos raidą, ES delegacijų pasaulyje kūrimą ir Europos Komisijos ryšių palaikymo tarnybos pakeitimą ES delegacija, siekiant gerinti ES veiksmų Kosove efektyvumą ir koordinavimą; pažymi, kad Belgrade atidarytas naujas ES biuras ES specialiojo įgaliotinio Kosove įgaliojimams vykdyti, veikiantis atskirai nuo esamos ES delegacijos Serbijoje;

41.  apgailestauja, kad nepakankamai skaidriai neseniai pratęsti ES specialiojo įgaliotinio Kosove įgaliojimai, taip pat labai padidinta asignavimų; primena, kad, atsižvelgiant į Lisabonos sutartį, priimant naują tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto reikės deramai atsižvelgti į reikalavimą Europos Parlamentui teikti informaciją;

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui-Tarptautiniam civiliniam įgaliotiniui Kosove, Kosovo vyriausybei ir asamblėjai, Serbijos vyriausybei, Tarptautinės iniciatyvinės grupės Kosovo klausimu nariams ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.

(1) Pagal JTST rezoliuciją 1244 (1999). (2) OL C 27 E, 2008 01 31, p. 207. (3) OL C 67 E, 2010 03 18, p. 126. (4) OL L 336, 2009 12 18, p. 1. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0097.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Albanijos

P7_TA(2010)0282 B7-0408/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2009–2010 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2009)0533) ir pridedamą 2009 m. spalio 14 d. 2009 m. Albanijos pažangos ataskaitą (SEC(2009)1337),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/210/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Europos partnerystėje su Albanija, panaikinantis sprendimą 2006/54/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 3–4 d. įvykusį pirmąjį ES ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 18 d. Albanijos ir ES stabilizacijos ir asociacijos tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą 2007/821/EB dėl Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sudarymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 19–20 d. 16-ojo ES ir Albanijos tarpparlamentinio susitikimo rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dažniau rengti politines diskusijas su Albanija parlamentiniu lygmeniu įsigaliojus Stabilizavimo ir asociacijos susitarimui,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rezoliuciją Nr. 1709(2010) dėl demokratinių institucijų veikimo Albanijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtintame atnaujintame konsensuse dėl plėtros dar kartą patvirtinama, kad Vakarų Balkanų ateitis yra susijusi su ES,

B.  kadangi ES integracijos perspektyvoje skatinama vykdyti keletą reformų Vakarų Balkanų regione ir ši perspektyva turėtų atlikti konstruktyvų vaidmenį skatinant taiką, stabilumą ir konfliktų prevenciją šiame regione, stiprinant gerus kaimynystės santykius ir tenkinant ekonominius bei socialinius poreikius užtikrinant tvarų vystymąsi, kadangi norint, kad narystės perspektyva būtų reali, neužtenka atlikti administracinę ar techninę procedūrą, taip pat reikia atitinkamų sprendimų priėmėjų valstybėse narėse nepaviršutiniško politinio įsipareigojimo,

C.  kadangi 2009 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas su Albanija; kadangi 2009 m. balandžio 28 d. šalis pateikė paraišką dėl narystės ES ir 2010 m. balandžio 14 d. pateikė savo atsakymus į Komisijos parengtą pasirengimo narystei klausimyną; kadangi Komisija rengia savo nuomonę šiuo klausimu,

D.  kadangi kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės ES priklauso nuo tos šalies pastangų laikytis Kopenhagos kriterijų bei Stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygų,

1.  remdamasis 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Saloniukuose išvadomis, 2006 m. kovo 11 d. Zalcburgo deklaracija ir vėlesnėmis atitinkamomis Tarybos išvadomis, dar kartą išreiškia savo pritarimą Albanijos paraiškai dėl narystės ES (ir visų kitų Vakarų Balkanų šalių būsimai narystei ES), kai ji pasieks tam tikro politikos stabilumo ir patikimumo lygio bei visiškai įgyvendins Kopenhagos kriterijus;

2.  pripažįsta, kad Albanija padarė pažangą vykdydama reformas, tačiau pabrėžia, jog reikia toliau dėti dideles pastangas, kurios būtinos siekiant stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei užtikrinti šios šalies tvarų vystymąsi;

3.  su pasitenkinimu pažymi, kad Albanija 2010 m. balandžio 14 d. pateikė atsakymus į Komisijos klausimyną, reikalingą nuomonei apie šalies paraišką dėl narystės ES parengti, ir kartu pabrėžia, kad šalies kandidatės pažanga siekiant narystės ES priklauso nuo jos gebėjimo atitikti Kopenhagos kriterijus, įskaitant demokratiją užtikrinančių institucijų stabilumą;

4.  tikisi, kad Albanijos Vyriausybė ir opozicija aiškiai supranta, jog svarbiausia įveikti dabartinius politinius nesutarimus siekiant integruoti šalį į ES ir prisidėti prie Albanijos europinių siekių; dar kartą primena Užsienio reikalų tarybos 2010 m. birželio 14 d. posėdyje pasiektą išvadą, kurioje sakoma, kad dabar būtina surasti ilgalaikį susidariusios politinės krizės sprendimą ir kad Albanijos vyriausybė ir opozicija kartu yra atsakingos už tai, kad būtų skaidriai ir visapusiškai laikantis Albanijos Konstitucijos nedelsiant surasti sprendimai ir būdai jų šaliai toliau žengti narystės ES link;

5.  apgailestauja dėl po 2009 m. birželio mėn. įvykusių parlamento rinkimų įsivyravusios politinės krizės ir pabrėžia, kad visapusiškai veikiančios atstovaujamosios institucijos (ypač parlamentas) – tai bendros demokratinės sistemos pagrindas ir, kaip pagrindinis Europos partnerystės prioritetas, svarbus ES integracijos politinis kriterijus; palankiai vertina opozicijos sprendimą aktyviai dalyvauti Albanijos parlamento darbe, bet apgailestauja, kad, nepaisant neseniai įvykusių pokalbių, prie kurių prisidėjo ES, vis dar nepasiektas sutarimas dėl 2009 m. rinkimų; primygtinai ragina visas politines šalis prisiimti savo pareigas ir dalyvauti konstruktyviame politiniame dialoge, įskaitant diskusijas dėl naujo rinkimų įstatymo, kuriame būtų užtikrintas visapusiškai skaidrus rinkimų procesas būsimiems rinkimams; pabrėžia, kad šią krizę galima išspręsti tik visapusiškai laikantis konstitucijos ir skaidrumo principų;

6.  mano, kad turėtų būti kuo greičiau įgyvendintas pagrindinis susitarimas dėl 2009 m. Parlamento rinkimų tyrimo parlamentinės komisijos (jos pirmininkas ir dauguma narių būtų iš opozicijos ir ji būtų įgaliota ištirti rinkimų medžiagą) įsteigimo; pabrėžia, jog ši tyrimo komisija turėtų pateikti savo išvadas laiku, kad parlamentas, remdamasis komisijos nustatytais faktais ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (ESBO DIŽTT) pateiktais pasiūlymais, galėtų priimti naujus teisės aktus gerokai prieš būsimus vietos ir regioninius rinkimus;

7.  ragina vyriausybę ir opoziciją, jei nebus rastas sprendimas be išorės pagalbos, susitarti dėl tarpininkavimo, pvz., kartu pakviesti Europos Tarybos ir (arba) Europos Parlamento atstovus;

8.  ragina Albanijos valdžios institucijas kuo greičiau parengti ir įgyvendinti bendru sutarimu pagrįstą Parlamento darbo tvarkos taisyklių reformą, kuria bus užtikrinta administracinių ir finansinių išteklių skaidrumas, aukštos kokybės teisės aktai, grindžiami didele patirtimi, geresni parlamento priežiūros gebėjimai ir atitinkamos teisės, taip pat opozicijos atstovavimas parlamento komisijose ir parlamentinėje veikloje; ragina abi šalis – daugumą ir opoziciją – plėtoti konstruktyvų dialogą, kad būtų užtikrintas atviras ir skaidrus teisėkūros procesas konsultuojantis su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis ir pilietinės visuomenės dalyviais, siekiant nebevilkinant priimti ir patvirtinti svarbiausius teisės aktus, įskaitant įstatymus, kuriems priimti reikalinga 3/5 balsų dauguma;

9.  teigiamai vertina tai, kad buvo patobulinta rinkimų proceso teisinė ir administracinė sistema, ir pažymi, kad Bendrojoje nuomonėje dėl Albanijos Respublikos rinkimų kodekso Venecijos komitetas pateikė teigiamą bendrą įvertinimą; be to, pažymi, kad pagal ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (ESBO DIŽTT) įvertinimą 2009 m. birželio mėn. įvykę parlamento rinkimai atitiko daugelį tarptautinių normų, tačiau nepasiektas pasitikėjimo rinkimų procesu sustiprinimo tikslas; atkreipia dėmesį, kad reikia visapusiškai įgyvendinti ESBO DIŽTT galutinėje ataskaitoje išvardytas rekomendacijas dėl 2009 m. parlamento rinkimų, ir ragina Albanijos parlamento daugumos ir opozicijos atstovus nedelsiant pradėti bendradarbiauti siekiant visapusiškai įgyvendinti šias rekomendacijas;

10.  apgailestauja, kad parlamentinio Teisės komiteto posėdžiuose, įvykusiuose prieš Albanijos parlamento 2010 m. kovo 18 d. plenarinį posėdį, dauguma ir opozicija nesutarė pasiūlymų dėl 2009 m. rinkimų tyrimo komisijos klausimais;

11.  pabrėžia, jog skubiai reikia pasiekti visų partijų konsensusą dėl ekonominių, politinių ir socialinių reformų, kad būtų padidinta Albanijos piliečių gerovė ir sudarytos sąlygos šaliai daryti pažangą siekiant narystės ES;

12.  palankiai vertina Komisijos 2010 m. gegužės 27 d. priimtą pasiūlymą dėl teisės akto dėl vizų režimo liberalizavimo ir ragina Komisiją patikrinti, ar visi likusieji reikalavimai įgyvendinti per artimiausius mėnesius, kadangi siekiama Tarybai ir Parlamentui suteikti galimybę patvirtinti vizų netaikymo režimą Albanijos piliečiams iki 2010 m. pabaigos;

13.  palankiai vertina visų partijų politinį pritarimą dėl vizų režimo liberalizavimo, išreikštą Albanijos parlamento 2010 m. kovo 11 d. priimtoje rezoliucijoje;

14.  pabrėžia, kad svarbu gerbti ir ginti žmogaus teises ir mažumų teises, nes tai yra pagrindinis prioritetas;

15.  primena, kad visada reikėtų užtikrinti asmens duomenų apsaugą, jos negalima savavališkai nepaisyti, ir ragina valdžios institucijas leisti įstatymus ir veikti vadovaujantis šiuo principu;

16.  džiaugiasi pažanga, padaryta teisminės sistemos srityje, tačiau pabrėžia, kad kol kas vyksta tik ankstyvasis reformų įgyvendinimo etapas; mano, kad teismų reforma, įskaitant teismų sprendimų vykdymo užtikrinimą, yra pagrindinė išankstinė Albanijos paraiškos dėl narystės ES tenkinimo proceso sąlyga, ir pabrėžia, kad demokratinėje visuomenėje svarbu atskirti valdžias; pabrėžia, kad skaidri, nešališka ir veiksminga teismų valdžia, nepriklausanti nuo jokio politinio ar kitokio spaudimo ar kontrolės, yra itin svarbi užtikrinant teisės viršenybės principą, ir ragina skubiai patvirtinti išsamią ilgalaikę šios srities strategiją, įskaitant reikalingų teisės aktų ir įgyvendinimo priemonių priėmimo gaires; ragina opoziciją prisidėti prie reformos rengimo ir visapusiškai remti teisinės sistemos reformą; be to, pabrėžia, kad teismų valdžiai reikia suteikti pakankamą finansavimą, kad ji galėtų veiksmingai veikti visoje šalyje; taigi laukia naujų pagalbos iniciatyvų iš Komisijos ir šiuo klausimu palankiai vertina neseniai įvykusį iškilmingą Sunkių nusikaltimų teismo Tiranoje atidarymą;

17.  teigiamai vertina tai, kad Konstitucinis teismas sustabdė liustracijos įstatymo įgyvendinimą, ir kad šiuo metu šis įstatymas yra persvarstomas; prašo, kad rengiant įstatymo projektą būtų plačiai konsultuojamasi ir siekiama konsensuso, ypač su Venecijos komisija, ir pabrėžia, jog svarbu užtikrinti konstitucinių institucijų nepriklausomumą;

18.  teigiamai vertina tai, kad buvo imtasi kovos su korupcija priemonių, ir ypač tai, kad priimtas bendras 2010 m. Kovos su korupcija veiksmų planas; pažymi, kad kova su korupcija išlieka pagrindiniu politiniu iššūkiu, kad įstatymų įgyvendinimo užtikrinimas ir baudžiamasis persekiojimas tebėra silpni ir kad reikia imtis kitų kategoriškų priemonių siekiant ištaisyti padėtį, kai korupcinę veiklą vykdę asmenys lieka nebausti; pabrėžia, kad reikia įsteigti informacijos apie tyrimus ir teistumą registrą, net ir aukšto rango pareigūnų korupcijos atvejais, ir toliau įgyvendinti naujausias GRECO grupės rekomendacijas, visų pirma rekomendaciją dėl imunitetą įgyjančių pareigūnų sąrašo sutrumpinimo; palankiai vertina strateginių dokumentų paskelbimą, kad būtų galima stebėti, kaip jie įgyvendinami; be to, ragina priimti visiško politinių partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo teisinę bazę;

19.  palankiai vertina planus įsteigti Viešojo administravimo institutą ir ragina imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant viešojo administravimo reformos strategiją ir užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo bei taikoma tinkama žmoniškųjų išteklių valdymo sistema; atkreipia dėmesį į viešojo administravimo politizavimo vykdant neskaidrias įdarbinimo procedūras pavojų ir į laikinų darbuotojų priėmimo nesilaikant įstatymo praktiką bei ragina valdžios institucijas nutraukti šią veiklą ir taikyti privalumais grindžiamą depolitizuotos valstybės tarnybos sistemą, kuri taip pat padėtų didinti piliečių pasitikėjimą viešuoju administravimu;

20.  pabrėžia ypatingą profesionalių, nepriklausomų ir pliuralistinių valstybinių ir privačių žiniasklaidos priemonių, kurios yra demokratijos kertinis akmuo, svarbą; sunerimęs, kad padaryta nedaug pažangos baigiant kurti teisinę žiniasklaidos sistemą; ragina valdžios institucijas imtis visų priemonių siekiant priimti ir įgyvendinti ES standartus atitinkančią teisinę sistemą ir užtikrinti žiniasklaidos priemonių laisvę nuo politinės, įskaitant vykdomąją, valdžios ir kitokio kišimosi; susirūpinęs dėl Nacionalinei radijo ir televizijos tarybai daromo politinio spaudimo ir ragina atitinkamas valdžios institucijas užtikrinti jos nepriklausomybę; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti žiniasklaidos nuosavybės ir finansavimo skaidrumą; apgailestauja, kad nėra nustatytos žurnalistų darbo teisės ir tokiu būdu jiems sudaroma mažiau galimybių dirbti objektyviai ir nepriklausomai, ir primygtinai ragina valdžios institucijas imtis atitinkamų veiksmų siekiant ištaisyti šią padėtį; ypač ragina priimti teisės aktų, kuriais būtų sprendžiamas elektroninio transliavimo klausimas, ir keisti civilinį kodeksą, kad šmeižtas ir garbės ir orumo įžeidimas būtų dekriminalizuoti; palankiai vertina tai, kad vyriausybė neriboja prieigos prie interneto, ir ragina vyriausybę sudaryti daugiau galimybių visiems piliečiams naudotis internetu;

21.  palankiai vertina teisinės sistemos, kurią taikant būtų sprendžiamos organizuoto nusikalstamumo keliamos problemos ir užkertamas joms kelias, įskaitant pinigų plovimą, prekybą narkotikais ir žmonėmis, nustatymą; atkreipia dėmesį į pastangas kovoti su organizuotu nusikalstamumu, tačiau pažymi, jog reikia imtis tolesnių įgyvendinimo veiksmų ir jog būtina sutelkti visus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų; pabrėžia veiksmingo tyrimo, nusikaltėlių persekiojimo ir baudimo svarbą; teigiamai vertina sprendimą įsteigti tarpinstitucinį kovos su organizuotu nusikalstamumu ir nelegalia prekyba priemonių komitetą, kuriam vadovauja ministras pirmininkas; pabrėžia, kad dėl regione išplitusio organizuoto nusikalstamumo reikia dėti daugiau pastangų siekiant gerinti policijos ir teismų bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, įskaitant bendrą patruliavimą pasienyje;

22.  pabrėžia, jog Parlamentas labai svarbiomis laiko pilietinės visuomenės organizacijas, ir pripažįsta nedidelę vyriausybės pažangą siekiant konsultuotis su jomis įstatymų projektų ir vykdomų reformų klausimais; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant įforminti ir padidinti pilietinės visuomenės dalyvavimą formuojant politiką ir stebint jos įgyvendinimą ir veiksmingumą visais lygmenimis, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų ir jų finansavimo skaidrumą;

23.  pabrėžia mobilumo programų, ypač skirtų jaunimui, mokytojams ir tyrėjams, svarbą ir mano, kad tokiose programose turėtų dalyvauti daugiau dalyvių; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina iniciatyvas sudaryti Albanijos studentams galimybes studijuoti ES šalyse;

24.  patvirtina, kad, nors Konstitucijoje yra pripažįstamos pagrindinės profesinių sąjungų teisės, profesinių sąjungų veiklai dažnai trukdoma ir valstybės tarnybos ir komunalinių paslaugų įmonių darbuotojų teisė streikuoti pernelyg ribojama palyginus su tarptautiniais standartais; apgailestauja, kad pastaruoju metu Albanijos vyriausybė perėmė profesinių sąjungų turtą; palankiai vertina Konstitucinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą paskelbti šį įstatymą prieštaraujančiu konstitucijai ir ragina vyriausybę nedelsiant grąžinti šį turtą; prašo vyriausybę visiškai užtikrinti profesinių sąjungų teises ir imtis visų būtinų teisinių priemonių siekiant užtikrinti, kad dalyvavimas profesinių sąjungų veikloje būtų visų darbuotojų, dirbančių ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje, teisė;

25.  teigiamai vertina priemones, kurių imtasi siekiant padidinti moterų dalyvavimą politinėje veikloje; vis dėlto mano, kad Valstybinis lygių galimybių komitetas tebėra silpnas, o Lyčių lygybės įstatymas didžia dalimi neįgyvendintas; todėl mano, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant sudaryti geresnes sąlygas moterims įtraukti į darbo rinką ir joms dalyvauti sprendimų priėmimo procese;

26.  teigiamai vertina pastaraisiais metais vykdomas teisines reformas siekiant apsaugoti smurto šeimoje ir prekybos žmonėmis aukas; vis dėlto pripažįsta, kad jų nepakanka ir kad reikėtų imtis tolesnių veiksmų, ir išlieka labai susirūpinęs plačiai paplitusiu smurtu šeimoje ir prekyba moterimis bei vaikais lytinio išnaudojimo ir prievartinio darbo tikslais; reiškia susirūpinimą dėl to, kad žymiai padaugėjus pranešimų apie incidentus šioje srityje, policija ne visuomet atlieka tinkamą tyrimą ar ne visuomet teismai išduoda apsaugos orderius; ragina visiškai įgyvendinti galiojančius moterų ir vaikų apsaugos nuo visų rūšių smurto įstatymus ir patvirtinti bei įgyvendinti visapusišką jų apsaugos ir reabilitacijos sistemą, įskaitant privalomą ir veiksmingą visų vaikų ir naujagimių registraciją, nemokamos teisinės, socialinės ir psichologinės pagalbos aukoms teikimą, visuomenės informuotumo didinimo kampanijas, tinkamus teisėsaugos tarnybų apmokymus ir prieglaudų tinklo sukūrimą (šių prieglaudų skaičius ir kokybė turėtų būti pakankami, kad būtų galima patenkinti skirtingus smurto šeimoje ir prekybos žmonėmis aukų poreikius); ragina Komisiją teikti didesnę paramą Albanijos valdžios institucijoms šiuo klausimu;

27.  pripažįsta, kad padaryta pažanga mažumų apsaugos srityje ir kad beveik parengta tinkama institucinė ir teisinė mažumų apsaugos sistema; vis dėlto pažymi, kad diskriminacija, ypač pažeidžiamų grupių atžvilgiu ir pagarbos lytiniam identitetui ir seksualinei orientacijai požiūriu, tebelieka problema Albanijoje ir kad reikia dėti daugiau pastangų kovojant su ja, įskaitant informuotumo didinimą; atsižvelgdamas į tai, su susirūpinimu atkreipia dėmesį į neseniai įvykusią prieš gėjus nukreiptą demonstraciją Albanijoje; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų įgyvendinant Europos partnerystės prioritetus mažumų atžvilgiu, ypač kieka tai susiję su mažumų kalbų vartojimu ir mažumų kalbų mokymu bei nediskriminuojamu elgesiu su visų mažumų atstovais;

28.  palankiai vertina Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama kovoti su rasistiniais nusikaltimais; teigiamai vertina tai, kad buvo priimtas bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis parengtas kovos su diskriminacija įstatymas, ir ragina skubiai ir veiksmingai jį įgyvendinti; ypač teigiamai vertina tai, kad buvo paskirtas nepriklausomas apsaugos nuo diskriminacijos įgaliotinis, kuris atsakingas už šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir skundų nagrinėjimą; be to, pabrėžia, jog skubiai reikia tikslių ir patikimų statistinių duomenų, kurie būtini siekiant veiksmingai įgyvendinti kovos su diskriminacija priemones, ir šiuo klausimu atkreipia dėmesį į 2011 m. planuojamo surengti nacionalinio gyventojų surašymo laikantis tarptautiniu lygiu pripažintų standartų, visapusiškai užtikrinant laisvo tapatybės pasirinkimo principą, svarbą;

29.  ragina toliau dėti pastangas siekiant pagerinti romų padėtį, nes jie ir toliau gyvena sunkiomis sąlygomis ir yra diskriminuojami švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, užimtumo ir aprūpinimo tinkamu būstu srityse; teigiamai vertina vyriausybės parengtą Romų įtraukties dešimtmečio veiksmų planą, tačiau pažymi, kad vietos valdžios institucijoms ir bendruomenėms turėtų tekti pagrindinis vaidmuo įgyvendinant šį veiksmų planą ir kad jiems šiuo tikslu turėtų būti teikiamas tinkamas finansavimas; skatina atitinkamas valdžios institucijas įgyvendinti veiksmų planą ir skelbti reguliarias pažangos ataskaitas;

30.  pripažįsta, kad dėl didelio realiojo BVP augimo pastaraisiais metais žymiai sumažėjo skurdas; tačiau pažymi, kad nepaisant ekonomikos pažangos, didelė gyventojų dalis vis dar tebegyvena skurde, ir todėl reikia nepaliaujamų pastangų, kad skurdas būtų toliau mažinamas, ypač kaimo ir kalnų vietovėse;

31.  teigiamai vertina pažangą, pasiektą užkertant kelią kankinimams ir netinkamam elgesiui, taip pat ir kalėjimų sistemoje; ragina gerinti gyvenimo sąlygas kalėjimuose siekiant priartinti jas prie žmogaus orumą atitinkančių standartų ir kovoti su aukšto rango kalėjimų administracijos pareigūnų korupcija; pabrėžia, kad Europos komitetui prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ar žeminantį elgesį ir baudimą (angl. CPT) pateikus tokias rekomendacijas 2008 m., reikia, jog būtų gerinamos sulaikymo įstaigų sąlygos, ir primena ombudsmeno išvadas, kad kalinių sulaikymo sąlygos neatitinka nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių standartų ir ragina kovoti su aukšto rango kalėjimų administracijos pareigūnų korupcija;

32.  pabrėžia, kad dauguma teismų neatlieka teisminio nagrinėjimo ex officio, jei asmuo serga psichine liga, ir taip neleidžiama, kad teisėjas pamatytų tuos priverstinai hospitalizuotus pacientus; primena Europos žmogaus teisių teismo sprendimą byloje Dybeku prieš Albaniją ir prašo užtikinti, kad psichinėmis ligomis sergantys kaliniai nebūtų talpinami tose pačiose patalpose kaip ir tokiomis ligomis nesergantys kaliniai;

33.  reiškia susirūpinimą dėl nebūtino vaikų patalpinimo našlaičių namuose dėl skurdo ir dėl ilgalaikių pasekmių ir nevienodo požiūrio į suaugusius našlaičius kalbant apie lygias galimybes naudotis socialinėmis priemonėmis, pvz., būstu;

34.  pripažįsta, kad geri Albanijos santykiai su savo kaimynais padeda puoselėti stabilumą regione ir teigiamai vertina neseniai įvykusį teigiamą poslinkį Albanijos ir Serbijos santykiuose bei aktyvų šalies dalyvavimą regioninėse iniciatyvose, pvz., Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procese, Regioninio bendradarbiavimo taryboje, Energetikos bendrijoje, Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarime (angl. CEFTA), Pietryčių Europos transporto observatorijoje (angl. SEETO) ir derybose dėl Transporto bendrijos sutarties sudarymo; pabrėžia, kad sprendžiant tokias problemas kaip prekyba žmonėmis labai svarbus regioninis tarptautinis bendradarbiavimas;

35.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Albanijos iniciatyvas panaikinti vizų reikalavimus kaimyninėms šalims ir laiko jį teigiamu žingsniu, kuriuo žmonėms sudaromos galimybės palaikyti santykius ir regione skatinamas susitaikymas; mano, kad tokios iniciatyvos turėtų būti įgyvendinamos lygiagrečiai su vizų liberalizavimo procesu, kurį vykdo Šengeno ir Vakarų Balkanų regiono šalys;

36.  sveikina Albaniją, kad jos ekonomika auga net ir pasaulinio ekonominio nuosmukio metu; tačiau atkreipia dėmesį į paplitusią šešėlinę ekonomiką, aukštą nedarbo lygį ir nereguliuojamą darbo rinką, dėl kurių neužtikrinamos darbo vietos ir labai pažeidžiamos darbuotojų teisės; atkreipia dėmesį į didėjančias fiskalinę ir valstybės skolas;

37.  tikisi, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) padės pagerinti Albanijos ekonomikos padėtį; vis dėlto pažymi, kad kartu su PNPP finansavimo programomis turi būti taikoma veiksminga vertinimo sistema;

38.  mano, kad Albanija turi tęsti reikiamų ekonominių strategijų, kuriomis būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas, aplinkos apsauga ir darbo vietų kūrimas, įgyvendinimo darbus; pabrėžia, kad svarbu palaikyti makroekonomikos stabilumą;

39.  pažymi, kad mažai pasistūmėta nuosavybės teisių įtvirtinimo srityje, o tai kliudo plėtoti veikiančią žemės rinką; pažymi, kad nuosavybės registracijos, valstybės žemės inventorizacijos ir galimo kompensavimo procesui vis dar trūksta skaidrumo ir kad jį dar reikia užbaigti sąžiningai, nediskriminuojant mažumoms priklausančių asmenų; ragina dėti tolesnes pastangas nekilnojamojo turto registracijos, nuosavybės grąžinimo, neteisėtų statybų įteisinimo ir kompensavimo srityse;

40.  palankiai vertina Albanijos valdžios institucijų pastangas gerinti verslo sąlygas supaprastinant įmonių registravimo ir licencijų bei leidimų gavimo tvarką; tačiau pabrėžia, kad reikia jas ir toliau gerinti, nes vis dar laikoma, kad verslo sąlygos Albanijoje yra vienos blogiausių Vakarų Balkanų regione; ragina valdžios institucijas šalinti gausius trūkumus, pvz., susijusius su žemės nuosavybės teisių dokumentų įsigijimo tvarka, sutarčių vykdymu, silpnu viešuoju administravimu ir aukštu korupcijos lygiu;

41.  turėdamas mintyje tai, kad didelė Albanijos ekonomikos dalis remiasi kaimyninėse šalyse gyvenančių emigrantų siunčiamomis lėšomis, pabrėžia, kad reikia toliau dirbti įgyvendinant viešąsias strategijas ir pritraukiant investicijas, kad būtų atnaujinta infrastruktūra tose srityse, kurios yra itin svarbios tvariam ekonomikos vystymuisi ir socialinei sanglaudai, įskaitant švietimą, sveikatą, teisingumą, transportą ir žemės ūkį;

42.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas energijos tiekimo užtikrinimui ir energijos šaltinių įvairovei, tuo pat metu didinant energijos vartojimo efektyvumą, ir dar kartą pabrėžia, kad reikia tolesnės pažangos įgyvendinant 2005 m. energijos vartojimo efektyvumo įstatymą; atkreipia ypatingą dėmesį į dideles Albanijos galimybes, susijusias su atsinaujinančios energijos šaltiniais, ir ragina dėti daugiau pastangų jas plėtojant, turint omenyje tai, kad didžioji šalies energijos tiekimo sistemos dalis dar tik kuriama; šiuo požiūriu palankiai vertina naujus hidroenergijos sektoriaus projektus ir ragina dėti daugiau pastangų ir plėtoti saulės ir vėjo energijos projektus; nurodo, kad investicijos į energiją iš atsinaujinančių šaltinių atveria augimo ir užimtumo galimybes vietos ir regiono lygmenimis;

43.  atsižvelgdamas į 2007 m. paskelbtą atominės elektrinės statybos Albanijoje projektą, pabrėžia nepaprastą branduolinės ir radiacinės saugos svarbą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad Albanija dar nepasirašė Konvencijos dėl branduolinės saugos ar Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos;

44.  primygtinai ragina Albanijos vyriausybę vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius, gerinti atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimą ir toliau plėtoti aplinkai nekenkiantį turizmą, siekiant apsaugoti gražų gamtos ir architektūros paveldą;

45.  reiškia susirūpinimą dėl prastos viešojo transporto, ypač geležinkelių, būklės; ragina Albanijos vyriausybę iki galo išnaudoti PNPP fondus geležinkelių tinklui plėtoti, tobulinti ir modernizuoti bei gerinti susisiekimą tiek keleiviniu, tiek krovininiu transportu su kaimyninėmis šalimis;

46.  ragina toliau siekti pažangos užtikrinant aplinkos apsaugą ir miestuose, ir kaimo vietovėse, iki galo įgyvendinti aplinkosaugos teisės aktus ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą siekiant skatinti aplinkos tausojimą; šiuo klausimu teigiamai vertina susitarimą dėl Prespos parko apsaugos ir tvaraus vystymosi, kurį pasirašė Albanija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Graikija ir Komisija;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Albanijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 80, 2008 3 19, p. 1. (2) OL L 334, 2007 12 19, p. 84.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kirgizijoje

P7_TA(2010)0283 RC-B7-0419/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kirgizijos ir Centrinės Azijos, ypač į 2005 m. gegužės 12 d. ir 2010 m. gegužės 6 d. rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu(1),

–  atsižvelgdamas į ES smurtinių konfliktų prevencijos programą, kurią 2001 m. Geteborge priėmė Europos Vadovų Taryba,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos–vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimus dėl 2010 m. birželio 11 d. Kirgizijoje kilusių naujų susirėmimų ir 2010 m. birželio 28 d. surengto referendumo dėl konstitucijos,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2010 m. birželio 14 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 16 d. ESBO pirmininko specialiojo pasiuntinio, JT specialiojo įgaliotinio ir ES specialiojo atstovo Kirgizijai bendrą pareiškimą dėl padėties Kirgizijoje,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21–22 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu patvirtintą ES strategiją dėl naujos partnerystės su Centrine Azija,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. bendrą pažangos pranešimą dėl ES strategijos Centrinei Azijai įgyvendinimo, kurį Europos Vadovų Tarybai pateikė Taryba ir Komisija,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ES ir Kirgizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos 2007–2013 m. regiono strateginį dokumentą dėl pagalbos Centrinei Azijai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2010 m. birželio 11 d. prasidėjo smurtiniai susirėmimai pietinės Kirgizijos dalies miestuose Oše ir Džalalabade, kurie tęsėsi ir vis stiprėjo iki 2010 m. birželio 14 d. ir kurių metu, kaip pranešama, šimtai ginkluotų vyrų šturmavo miestų gatves, šaudė į civilius ir padeginėjo parduotuves, taikinius pasirinkdami pagal tautinę priklausomybę,

B.  kadangi pasak Kirgizijos valdžios institucijų per susirėmimus žuvo apie 300 žmonių, tačiau buvo išreikšta nuogąstavimų, taip pat ir laikinosios vyriausybės vadovės Rozos Otunbajevos, kad tikrieji skaičiai gali būti daug didesni; kadangi daugiau kaip 2000 žmonių buvo sužeista ar paguldyta į ligoninę ir daug žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios,

C.  kadangi manoma, kad dėl smurto 300 000 žmonių buvo perkelti šalies viduje ir 100 000 ieškojo prieglobsčio kaimyniniame Uzbekistane; kadangi Taškento vyriausybė, padedama tarptautinių organizacijų, teikė humanitarinę pagalbą pabėgėliams, tačiau 2010 m. birželio 14 d. uždarė savo sieną su Kirgizija, pagrįsdama šį veiksmą tuo, jog stokoja pajėgumų priimti daugiau žmonių,

D.  kadangi laikinoji vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį regione, o saugumo pajėgos nesugebėjo suvaldyti situacijos; kadangi laikinoji prezidentė Roza Otunbajeva, kuri kreipėsi į Rusijos prezidentą D. Medvedevą ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją dėl karinės paramos siekiant atkurti tvarką, sulaukė neigiamų atsakymų; kadangi buvo pateiktas prašymas atsiųsti tarptautines policijos pajėgas ir šiuo metu šį prašymą svarsto ESBO,

E.  kadangi ES aiškiai suinteresuota, kad Kirgizijoje įsigalėtų taika, demokratija ir ekonominė gerovė; kadangi ES įsipareigojo būti šio regiono valstybių partnere, ypač pagal Centrinės Azijos strategiją; kadangi skubiai reikia prisiimti kur kas didesnius tarptautinius įsipareigojimus ir ES atsakas turės įtakos jos kaip partnerės patikimumui,

F.  kadangi Komisija skyrė 5 mln. eurų neatidėliotinai medicinos pagalbai, humanitarinei pagalbai, ne maisto prekėms, apsaugai ir psichologinei pagalbai žmonėms, kenčiantiems dėl krizės; kadangi tai neprilygsta JT skubios pagalbos prašymui skirti 71 mln. JAV dolerių neatidėliotinai pagalbai,

G.  kadangi 2001 m. priimtoje Geteborgo programoje ir vėlesniuose dokumentuose ES pripažino konfliktų prevencijos svarbą ir kadangi atsižvelgiant į dabartinę padėtį Kirgizijoje būtina teorinius samprotavimus paversti konkrečiais veiksmais,

H.  kadangi 2010 m. birželio 27 d. taikiai vykęs referendumas pasižymėjo dideliu rinkėjų aktyvumu ir daugiau kaip 90 proc. balsavusiųjų pritarė naujajai konstitucijai, pagal kurią nustatoma prezidento ir parlamento galių pusiausvyra, patvirtino Rozą Otunbajevą laikinąja prezidente iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir paleido Konstitucinį teismą; kadangi 2010 m. spalio 10 d. planuojama surengti parlamento rinkimus,

I.  kadangi Centrinės Azijos šalys susiduria su daugeliu bendrų problemų, pvz., skurdu ir dideliu pavojumi žmonių saugumui, ir kadangi šiose šalyse būtina stiprinti demokratiją, gerą valdymą ir diegti teisinės valstybės principus; kadangi yra poreikis atkurti ir sustiprinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant plėtoti bendrą požiūrį į problemas ir iššūkius regione; kadangi regioniniai ir tarptautiniai veikėjai turėtų laikytis bendresnės pozicijos kalbant apie problemas ir iššūkius regione,

J.  kadangi ES turi visuomet laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teisių, demokratinius ir teisinės valstybės principus į visus susitarimus su trečiosiomis šalimis ir stiprindama savo, kaip patikimos regioninės politikos dalyvės, vaidmenį vykdyti nuoseklią politiką ir taip skatinti demokratines reformas,

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Kirgizijos pietuose kilusių tragiškų smurtinių susirėmimų ir reiškia užuojautą visų aukų šeimoms;

2.  smerkia naujausią smurto protrūkį pietinėje Kirgizijos dalyje; apgailestauja dėl žmonių aukų ir išreiškia viltį, kad bus rastas taikus Kirgizijos konflikto sprendimas, pagrįstas demokratiniais ir teisinės valstybės principais, taip pat pagarba žmogaus teisėms;

3.  ragina laikinąją vyriausybę, galbūt padedant tarptautiniams veikėjams, atlikti patikimą, nešališką ir nepriklausomą smurtinių veiksmų tyrimą, siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn;

4.  ragina laikinąją vyriausybę dėti visas pastangas, siekiant grįžti prie įprastos tvarkos, taip pat sudaryti visas būtinas sąlygas pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims savo valia saugiai ir oriai grįžti į savo namus; ragina vietos valdžios institucijas imtis veiksmingų pasitikėjimą keliančių priemonių ir pradėti veiksmingą dialogą su visomis pietų Kirgizijoje gyvenančiomis etninėmis bendruomenėmis, siekiant vykdyti patikimą susitaikymo procesą;

5.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis paspartinti humanitarinės pagalbos teikimą ir pradėti vykdyti trumpalaikes bei vidutinės trukmės atkūrimo programas, kad būtų atstatyti sugriauti namai ir kompensuotas prarastas turtas, taip pat įgyvendinti reabilitacijos projektus bendradarbiaujant su Kirgizijos valdžios institucijomis ir kitais paramos teikėjais, siekiant sukurti palankias sąlygas pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims sugrįžti; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į vietos vystymosi projektų svarbą;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina tarptautiniu lygmeniu dėti dideles pastangas siekiant paremti atkūrimo, stabilizavimo ir susitaikymo procesus pietinėje Kirgizijos dalyje, ir pabrėžia, kad per 2010 m. liepos 27 d. planuojamą paramos teikėjų susitikimą Biškeke galėtų būti sudarytos sąlygos šioms pastangoms sustiprinti;

7.  pabrėžia, kad humanitarinė pagalba turi būti skiriama kartu dedant pastangas stabilizuoti padėtį, sumažinti didelį pavojų, kad smurtas atsinaujins, ir užkirsti jam kelią, nes smurtas kelia grėsmę taikai ir saugumui kitose Ferganos slėnio, bendro Uzbekistanui, Kirgizijai ir Tadžikistanui, teritorijose;

8.  ragina iš esmės padidinti ES humanitarinę pagalbą, skirtą dėl naujausio smurto protrūkio pietinėje Kirgizijos dalyje nukentėjusiems žmonėms, taip pat ragina visapusiškai panaudoti Stabilumo priemonę;

9.  mano, kad nauji ES įsipareigojimai pietinėje Kirgizijos dalyje bus būtini taip pat ir ilgesnės trukmės laikotarpiu; dar kartą ragina Komisiją parengti pasiūlymus dėl Vystymosi ir bendradarbiavimo priemonės lėšų perskirstymo siekiant sudaryti geresnes sąlygas ES imtis tvarių priemonių, atsižvelgiant į Kirgizijoje susidariusią naują padėtį; pabrėžia, kad vykdant ES politiką, skirtą Centrinei Azijai, itin didelis dėmesys turi būti skiriamas žmonių saugumui;

10.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares remti ir aktyviai prisidėti greitai dislokuojant ESBO policijos misiją, kurios tikslas – užkirsti kelią naujam smurto proveržiui, stabilizuoti situaciją miestuose, nukentėjusiuose nuo susirėmimų, apsaugoti aukas ir labiausiai pažeidžiamus asmenis, taip pat palengvinti pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. birželio 27 d. Kirgizijoje vykęs referendumas dėl konstitucijos buvo taikus; pabrėžia, kad grįžimas prie konstitucinės tvarkos ir teisinės valstybės principų yra itin reikšmingi siekiant užtikrinti ilgalaikį situacijos stabilumą šalyje; pabrėžia, kad kiti įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai (preliminariai numatyti 2010 m. spalio mėn.) turėtų suteikti konstitucinį pagrindą vyriausybei, turinčiai tvirtą teisinį pagrindą ir plačią visuomenės paramą; todėl ragina Kirgizijos valdžios institucijas nedelsiant imtis ryžtingų priemonių, kad iki numatytų parlamento rinkimų būtų išspęstos didelės problemos, kurias nurodė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (DIŽTB); tikisi, kad su būsimu Kirgizijos parlamentu bus užmegzti stiprūs tarpparlamentiniai ryšiai;

12.  išreiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie kai kurių žmogaus teisių gynėjų sulaikymą Kirgizijoje ir ragina užtikrinti, kad jie būtų nedelsiant paleisti; ragina Kirgizijos valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai be jokių kliūčių galėtų dirbti savo darbą – skatinti ir ginti žmogaus teises;

13.  pabrėžia bendrą Kirgizijos, jos kaimyninių valstybių, Rusijos, Kinijos, ES, JAV, ESBO ir kitų tarptautinės bendruomenės narių tikslą ir bendrą jų atsakomybę užkirsti kelią destabilizavimui ir ragina visus susijusius veikėjus siekti sąveikos;

14.  išreiškia susirūpinimą dėl sunkumų kuriant demokratiją Kirgizijoje, kurie kyla dėl silpnos Kirgizijos laikinosios vyriausybės pozicijos ir šalyje veikiančių stiprių nusikalstamų grupuočių, įskaitant narkotikų kontrabandininkus pietų Kirgizijoje;

15.  laikosi nuomonės, kad norint sumažinti įtampą ir išvengti naujų smurto proveržių labai svarbu sukurti pliuralistinę politinę sistemą, kurioje galėtų būti atstovaujama skirtingiems interesams ir sprendžiami ginčai, ir kad ES ir valstybės narės turi aktyviai remti demokratijos kūrimo procesą ir pastangas sumažinti tarptautinių veikėjų nuomonių skirtumus, siekiant pagerinti reformų proceso Kirgizijoje perspektyvas;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Kirgizijos laikinajai vyriausybei, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, ESBO Generaliniam Sekretoriui ir Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 49.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į tai, kaip ES rengiasi įveikti ŽIV / AIDS

P7_TA(2010)0284 RC-B7-0412/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į būsimą XVIII tarptautinę AIDS konferenciją tema „Čia ir dabar“, kuri vyks Vienoje 2010 m. liepos 18–23 d.,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 26-ojoje specialiojoje sesijoje priimtą JT įsipareigojimų deklaraciją dėl ŽIV / AIDS „Pasaulinė krizė – pasauliniai veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 2 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos (JTGASS) aukščiausiojo lygio posėdį ŽIV / AIDS tema ir per šį posėdį priimtą politinę deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. Bendros JT ŽIV / AIDS programos (UNAIDS) tarptautines gaires dėl ŽIV / AIDS ir žmogaus teisių, paremtas Antrosiomis tarptautinėmis konsultacijomis dėl ŽIV / AIDS ir žmogaus teisių, vykusiomis 1996 m. rugsėjo 23–25 d. Ženevoje ir Trečiosiomis tarptautinėmis konsultacijomis dėl ŽIV / AIDS ir žmogaus teisių, vykusiomis 2002 m. liepos 25–26 d. Ženevoje,

–  atsižvelgdamas į PSO ataskaitą „Visiems prieinamų prioritetinių intervencinių kovos su ŽIV / AIDS priemonių sveikatos apsaugos sektoriuje didinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 27 d. Abudžos deklaraciją dėl ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir kitų susijusių infekcinių ligų, taip pat į Afrikos šalių bendrąją poziciją dėl 2006 m. JTGASS aukščiausiojo lygio susitikimo ir į Raginimą imtis spartesnių veiksmų Afrikoje siekiant visuotinės prieigos prie paslaugų, susijusių su ŽIV ir AIDS, tuberkulioze ir maliarija, kurį 2006 m. gegužės 4 d. Abudžoje pasirašė Afrikos Sąjunga,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją „ŽIV / AIDS: metas veikti“, į 2007 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl kovos su ŽIV / AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2006–2009 m., į 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl ŽIV / AIDS „Ankstyvas nustatymas ir priežiūra“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl pažangos įgyvendinant Europos kovos su ŽIV / AIDS, maliarija ir tuberkulioze išorės veiksmų programą (2007–2011 m.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl kovos su ŽIV / AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse ir dėl kovos su ŽIV / AIDS ES ir kaimyninėse šalyse 2009–2013 m. strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. UNAIDS pranešimą dėl pasaulinės AIDS epidemijos,

–  atsižvelgdamas į UNAIDS 2009–2011 m. veiklos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2010 m. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų: Laikotarpio vidurio peržiūra rengiantis 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi vis daugėja ŽIV / AIDS užsikrėtusių asmenų (remiantis apytikriais skaičiavimais, pasaulyje 33,4 mln. asmenų yra užsikrėtę ŽIV / AIDS, ir ypač nerimą kelia tai, kad 2,7 mln. asmenų užsikrėtė 2008 m.), o tai reiškia, kad ŽIV / AIDS – pasaulinė problema, kuriai spręsti būtina išimtinė ir visapusiška reakcija pasauliniu mastu,

B.  kadangi ŽIV / AIDS ir toliau išlieka viena iš dažniausių mirties priežasčių pasaulyje (2008 m. nuo šios ligos mirė apie 2 mln. žmonių) ir, manoma, kad per artimiausius dešimtmečius ŽIV / AIDS ir toliau bus viena iš svarbiausių ankstyvo mirtingumo priežasčių,

C.  kadangi 2009 m. pabaigoje apie 5 mln. asmenų mažų ir vidutinių pajamų šalyse buvo taikomas antiretrovirusinis gydymas – tai yra 10 kartų daugiau nei prieš penkerius metus, ir šis padidėjimas yra beprecedentis visuomenės sveikatos istorijoje,

D.  kadangi naujai užsikrėtusiųjų asmenų skaičius viršija pacientų, kuriems taikomas gydymas, skaičių, o 2009 m. dviem trečdaliams užsikrėtusiųjų gydymas nebuvo taikomas, nors jis buvo būtinas, tai reiškia, kad 10 milijonų žmonių neturėjo prieigos prie būtino veiksmingo gydymo,

E.  kadangi labiausiai nukentėjusios yra į pietus nuo Sacharos esančios šalys (jose gyvena 22,4 mln. ŽIV / AIDS užsikrėtusių žmonių, o 2008 m. jose užfiksuota 71 proc. naujų infekcijos atvejų),

F.  kadangi aiškiai įrodyta, kad ŽIV / AIDS prevencijos priemonės yra veiksmingas būdas sumažinti naujų infekcijos atvejų skaičių,

G.  kadangi kuriama labai nedaug programų, susijusių su ŽIV / AIDS užsikrėtusių asmenų įtraukimu į prevencinį darbą, ypač programų, skirtų ŽIV / AIDS užsikrėtusiems asmenims, taip pat dedama per mažai pastangų sumažinti smerkimą ir diskriminaciją,

H.  kadangi neproporcingai daug moterų ir mergaičių užsikrečia ŽIV / AIDS, pvz., į pietus nuo Sacharos esančiose šalyse maždaug 60 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV / AIDS yra moterys, ir ŽIV / AIDS vis dar yra dažniausia reprodukcijos amžių pasiekusių moterų mirties ir ligų priežastis,

I.  kadangi dabartinės ŽIV prevencijos priemonės yra nepakankamai veiksmingos siekiant apsaugoti moteris, o tokie prevencijos metodai kaip prezervatyvai ir susilaikymas daugeliui moterų nėra tinkamas pasirinkimas, ypač ištekėjusioms, norinčioms turėti vaikų arba toms, kurios patiria seksualinio smurto riziką, kadangi saugūs ir veiksmingi skiepai arba mikrobicidai galėtų būti naujos priemonės, skirtos moterims nuo ŽIV apsaugoti neapribojant jų galimybės susilaukti vaikų,

J.  kadangi, nors yra pakankamai įrodymų, jog beveik visuose regionuose ir šalyse, kuriose pasiektas epidemijos lygis, pagrindinėse gyventojų rizikos grupėse, įskaitant sekso darbuotojus, vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais, transseksualius asmenis, kalinius, intraveninius narkotikus vartojančius asmenis, migrantus, pabėgėlius ir mobiliuosius darbuotojus, yra daugiau užsikrėtusių ir jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti, dažnai neteikiama pirmenybė ir neskiriamas pakankamas finansavimas ŽIV / AIDS prevencijos programoms, kurios būtų skirtos šioms asmenų grupėms,

K.  kadangi dėl niekinančio požiūrio į ŽIV / AIDS apie 30 proc. užsikrėtusių asmenų Europos Sąjungoje nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV / AIDS, o remiantis tyrimais galima teigti, kad nediagnozavus infekcijos ji plinta lengviau, taip pat didėja tikimybė, kad užsikrėtusieji ŽIV /AIDS gali anksti mirti,

L.  kadangi, remiantis 2009 m. PSO ataskaita „Visiems prieinamų prioritetinių intervencinių kovos su ŽIV / AIDS priemonių sveikatos apsaugos sektoriuje didinimas“, tikimasi, kad antiretrovirusinis gydymas bus taikomas tik 23 proc. sergančiųjų Europoje ir Centrinėje Azijoje, o tai yra labai nedaug, atsižvelgiant į padėtį Rusijoje ir Ukrainoje,

M.  kadangi lytiniai santykiai su tos pačios lyties atstovais vis dar labai smerkiami, ypač į pietus nuo Sacharos esančiose šalyse: 31 valstybėje pilnamečių tos pačios lyties atstovų lytiniai santykiai laikomi nusikaltimu, keturiose už juos baudžiama mirties bausme, kitose – daugiau kaip 10 metų įkalinimo bausme, todėl labai sunku dirbti ŽIV / AIDS prevencinį darbą,

N.  kadangi neteisėtas narkotikų vartojimas daugelyje šalių laikomas nusikaltimu, intraveninių narkotikų vartotojai neturi prieigos prie ŽIV / AIDS prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos, ir dėl to tarp šių asmenų ŽIV / AIDS toliau sparčiai plinta,

O.  kadangi 106 šalyse vis dar galioja įstatymai ir laikomasi politikos, kuri sudaro dideles kliūtis veiksmingai kovoti su ŽIV / AIDS,

P.  kadangi 2008 m. apie 17,5 mln. vaikų neteko vieno arba abiejų tėvų, nes jie mirė nuo ŽIV / AIDS (didžioji dalis šių vaikų gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos), ir dažnai šie vaikai niekinami ir kenčia diskriminaciją, taip pat jiems gali būti neleidžiama naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kaip antai švietimas ir būstas, o tai dar labiau padidina jų pažeidžiamumą ir riziką užsikrėsti ŽIV / AIDS,

Q.  kadangi neskiriama pakankamai dėmesio ŽIV / AIDS ir neįgalumo santykiui, nors neįgalių asmenų yra visose pagrindinėse rizikos užsikrėsti ŽIV / AIDS grupėse, ir jiems sunkiau naudotis prevencijos, gydymo ir priežiūros paslaugomis,

R.  kadangi siekiant užkirsti kelią epidemijai būtinas teisėmis grindžiamas požiūris į kovą su ŽIV / AIDS,

1.  dar kartą patvirtina, kad galimybė naudotis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis yra Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos dalis ir vyriausybės privalo vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. visiems asmenims teikti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas;

2.  kartu mano, kad žmogaus teisių gynėjų Europos Sąjungoje ir už jos ribų, taip pat tų, kurių pagrindinė veikla yra bendruomenių švietimas ŽIV / AIDS tema, apsauga ir rėmimas privalo būti labai svarbus ES prioritetas; taigi ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad visi su ŽIV / AIDS srityje dirbančiais piliečių visuomenės atstovais susiję praktiniai veiksmai ir priemonės, numatyti ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų, būtų deramai įgyvendinti;

3.  prašo Komisijos ir Tarybos įgyvendinti savo įsipareigojimus ir dėti daugiau pastangų, kad siekis įveikti ŽIV / AIDS būtų pripažintas visuotiniu sveikatos apsaugos prioritetu ir kad teikiant su ŽIV / AIDS susijusias prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos paslaugas žmogaus teisėms būtų skiriamas pagrindinis dėmesys, taip pat kad šis prioritetas būtų įtrauktas į ES vystomąjį bendradarbiavimą;

4.  ragina Komisiją ir Tarybą siekti, kad nebūtų laikoma nusikaltimu būti užsikrėtusiu ŽIV ar jį perduoti(1), taip pat ragina užsikrėtusius ŽIV / AIDS pripažinti neįgaliais stengiantis, kad jiems būtų taikomi galiojantys ir būsimi nediskriminuojamieji teisės aktai;

5.  ragina Baltijos valstybes, Rusiją ir Ukrainą įgyvendinti griežtos kovos su ŽIV / AIDS savo šalyse politiką;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą vykstant politiniam dialogui teisėmis grindžiamos kovos su ŽIV / AIDS klausimu pasauliniu ir šalių lygmenimis skatinti geriausią politiką ir praktiką:

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į moterų su ŽIV / AIDS susijusios prevencijos, gydymo ir priežiūros poreikius kaip į svarbią priemonę kovojant su epidemija, visų pirma išplečiant galimybes pasinaudoti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros programomis, į kurias visapusiškai integruotos ŽIV / AIDS tyrimų, konsultavimo ir su prevencija susijusios paslaugos, ir šalinant pagrindinius socialinius ir ekonominius veiksnius, dėl kurių didėja rizika moterims užsikrėsti ŽIV / AIDS, kaip antai: lyčių nelygybę, skurdą, ekonominių ir mokymosi galimybių trūkumą ir teisinės ir žmogaus teisių apsaugos trūkumą;

8.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti naujų prevencinių technologijų, įskaitant skiepus ir mikrobicidus, mokslinių tyrimų sąžiningą ir lankstų finansavimą;

9.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad pusė visų naujai užsikrėtusiųjų ŽIV yra vaikai ir jaunuoliai; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į vaikų ir jaunimo su ŽIV / AIDS susijusios prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos poreikius ir užtikrinti jiems galimybę gauti su ŽIV / AIDS susijusias paslaugas, visų pirma ankstyvos kūdikių diagnostikos paslaugas, tinkamas ir prieinamas antiretrovirusines medžiagas, psichologinę ir socialinę paramą, socialinę ir teisinę pasaugą;

10.  prašo Komisiją ir valstybes nares paremti žmonių su negalia dalyvavimą įveikiant ŽIV / AIDS ir pagarbos žmogaus teisėms įtraukimą į nacionalinius ŽIV / AIDS strateginius planus ir politiką, ir užtikrinti, kad jie galėtų gauti su ŽIV / AIDS susijusias paslaugas, kurios būtų pritaikytos poreikiams ir būtų lygiavertės kitose bendruomenėse teikiamoms paslaugoms;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares paremti žalos mažinimo programas, skirtas kaliniams ir intraveninius narkotikus vartojantiems asmenims;

12.  ragina Komisiją ir Tarybą primygtinai raginti šalis, kurios labiausiai kenčia nuo ŽIV ir AIDS, sukurti koordinuotas, skaidrias ir aiškias ŽIV politikos sistemas, kurias taikant būtų užtikrinama prieiga prie su ŽIV susijusių prevencijos ir priežiūros priemonių ir jų veiksmingumas; todėl prašo Komisijos paremti nacionalines vyriausybes ir įtraukti pilietinę visuomenę siekiant padidinti programų, kuriomis būtų kovojama su pasmerkimu ir diskriminacija, skaičių ir padidinti galimybes siekti teisingumo nacionaliniu lygmeniu įveikiant ŽIV / AIDS;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą bendradarbiauti su programos UNAIDS vykdytojais ir kitais partneriais, kad pagerėtų rodikliai, kuriais remiantis vertinama su ŽIV / AIDS susijusio pasmerkimo ir diskriminacijos mažinimo pažanga ir dalijamasi žiniomis pasauliniu, nacionaliniu ir programų lygmenimis, įskaitant atskirus su pagrindinėmis gyventojų rizikos grupėmis susijusius rodiklius, su ŽIV susijusių žmogaus teisių klausimų ir apsaugos mechanizmų srityje;

14.  prašo Komisijos ir Tarybos paremti neseniai įkurtos Visuotinės ŽIV ir teisės klausimų komisijos (angl. „Global Commission on HIV and the Law“) veiklą siekiant užtikrinti, kad teisės aktai padėtų veiksmingai kovoti su ŽIV / AIDS;

15.  ragina Komisiją ir Tarybą Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai pavesti rinkti tolesnius duomenis apie ŽIV / AIDS sergančių asmenų ir kitų pagrindinių gyventojų rizikos grupių asmenų žmogaus teisių padėtį Europoje, visų pirma atsižvelgiant į jų patiriamą daugialypę ir su keliais sektoriais susijusią diskriminaciją;

16.  ragina visas valstybes nares ir Komisiją skirti mažiausiai 20 proc. visų vystymosi išlaidų pagrindinėms sveikatos ir švietimo reikmėms, padidinti savo įnašus į Pasaulinį fondą kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, taip pat padidinti kitų programų, skirtų sveikatos priežiūros ir bendruomenių sistemoms stiprinti, finansavimą; taip pat ragina besivystančias šalis bendrai teikti pirmenybę sveikatos priežiūrai skirtoms išlaidoms ir konkrečiai – kovai su ŽIV / AIDS; ragina Komisiją teikti paskatas bendradarbiaujančioms šalims siekiant jas paskatinti teikti prioritetą sveikatos priežiūrai, kuri šalies strategijos dokumentuose yra labai svarbus sektorius;

17.  ragina visas valstybes nares ir Komisiją vėl padidinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos rėmimo ir teisių užtikrinimo besivystančiose šalyse finansavimą, kurio mažėjimas kelia nerimą, taip pat remti lytiniu keliu plintančių infekcijų gydymo ir reprodukcinės sveikatos reikmenų, kuriuos sudaro gyvybiškai svarbūs vaistai ir kontraceptikai, įskaitant prezervatyvus, teikimo politikos priemones;

18.  ragina ES tęsti veiklą, vykdomą be biudžetinės paramos naudojantis visuotinių ir nacionalinių finansinių priemonių deriniu ir pasitelkiant atitinkamas organizacijas, visų pirma pilietinės visuomenės ir bendruomenines organizacijas, ir naudojantis mechanizmais, kurie, kaip pasitvirtino, veikia sėkmingai sprendžiant su žmogaus teisėmis susijusius klausimus ŽIV / AIDS atvejais;

19.  ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę priimti teisės aktus, kad būtų sudarytos sąlygos prieigai prie įperkamų veiksmingų vaistų nuo ŽIV, įskaitant antiretrovirusinius ir kitus saugius ir veiksmingus vaistus, diagnostikos priemonių ir atitinkamų technologijų, skirtų ŽIV ir susijusių oportunistinių infekcijų bei jas galinčių paskatinti sąlygų prevencijos priemonėms ir gydomosioms ir palaikomosios slaugos priemonėms;

20.  kritiškai vertinai dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus, į kuriuos įtrauktos nuostatos, pažeidžiančios PPO Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, („TRIPS-plus“) nuostatas, nes šie susitarimai iš tiesų trukdo ir net realiai riboja galimybes pasinaudoti apsaugos priemonėmis, numatytomis 2001 m. Dohos deklaracijoje dėl TRIPS, kurioje užtikrinamas sveikatos apsaugos pirmumas prieš komercinius interesus; atkreipia dėmesį į atsakomybę šalių, darančių spaudimą besivystančioms šalims, kad šios pasirašytų tokius laisvos prekybos susitarimus;

21.  prabrėžia, kad privalomos licencijos ir diferencijuotos kainos iki galo neišsprendė problemos, ir ragina Komisiją pateikti naujų sprendimų, kad būtų užtikrinta reali galimybė taikyti ŽIV / AIDS gydymą už prieinamą kainą;

22.  palankiai vertina Tarybos žmogaus teisių darbo grupės priimtą Priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį ir ragina Tarybą ir Komisiją įgyvendinti jame pateiktas rekomendacijas;

23.  ragina ES institucijas, kurios pagal savo įgaliojimus rengia metines ataskaitas žmogaus teisių padėties klausimu, šiose ataskaitose su ŽIV susijusias žmogaus teises pabrėžti tokiu būdu, kad žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, ir tiems, kuriuos infekcija gali pažeisti, būtų suteikta galimybė išreikšti jiems rūpimus klausimus;

24.  ragina Komisiją ir valstybes dar kartą pritarti 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadų dėl veiksmų programos 16 punktui, jog reikia pradėti išsamų konsultacijų su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais procesą siekiant parengti Europos kovos su ŽIV / AIDS, maliarija ir tuberkulioze veiksmų programą 2012 m. ir vėlesniam laikotarpiui, ir paremti ES veiksmų grupės, kuriose Komisija ir valstybės narės galės vykdyti bendrą veiklą nustatytose prioritetinėse srityse, steigimą;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Bendrą Jungtinių Tautų ŽIV / AIDS programą koordinuojančiai organizacijai, Pasaulio sveikatos organizacijai ir XVIII tarptautinės AIDS konferencijos organizatoriams.

(1) Kaip teigiama UNAIDS dokumente dėl ŽIV perdavimo laikymo nusikaltimu, vyriausybės turėtų nusikaltimu laikyti tik tuos atvejus, kai virusas perduodamas tyčia, t. y. kai asmuo žino, jog yra ŽIV nešiotojas, turi tikslą perduoti virusą ir jį iš tikrųjų perduoda. (2) Lytinės ir reprodukcinės sveikatos skatinimas ir susijusių problemų sprendimas bei asmenų, sergančių ŽIV / AIDS, teisės yra svarbiausias žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į ŽIV elementas. Toks požiūris turėtų atspindėti asmenų, sergančių ŽIV / AIDS, teisę gyventi visapusišką ir pasitenkinimą teikiantį lytinį gyvenimą ir pagarbą ŽIV nešiojančių asmenų pasirinkimui ir pageidavimui susilaukti vaikų.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų (KKŠ) įsigaliojimo ir ES vaidmens

P7_TA(2010)0285 RC-B7-0413/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų (KKŠ), kurią 2008 m. gegužės 19–30 d. diplomatinėje konferencijoje Dubline priėmė 107 šalys,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus 2008 m. gegužės 30 d. pranešimą, kuriame valstybės raginamos nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti šį svarbų susitarimą ir kuriame jis išreiškė viltį, kad susitarimas greitai įsigalios,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 2008 m. gruodžio 3 d. Konvencija dėl kasetinių šaudmenų bus teikiama pasirašyti Osle, po to Jungtinėse Tautose Niujorke ir įsigalios pirmą dieną praėjus šešiems mėnesiams po to, kai 30 valstybių ratifikuos šią konvenciją, o tai bus 2010 m. rugpjūčio 1 d.,

B.  kadangi pagal Konvencijoje dėl kasetinių šaudmenų pateikiamą apibrėžtį kasetiniai šaudmenys turi sprogstamuosius antrinius šaudmenis, kurių kiekvienas sveria mažiau nei 20 kg, ir yra skirti numesti arba paleisti sprogstamuosius antrinius šaudmenis,

C.  kadangi pagal KKŠ bus uždraustas kasetinių šaudmenų, kaip tokios kategorijos ginklų, naudojimas, gamyba, kaupimas ir perdavimas,

D.  kadangi pagal KKŠ bus reikalaujama, kad pasirašiusios šalys sunaikintų sukauptas tokių šaudmenų atsargas,

E.  kadangi KKŠ pagrindu bus sukurtas naujas pagalbos nukentėjusiesiems humanitarinis standartas, o atitinkamos šalys privalės išvalyti teritorijas, kuriose po konfliktų dar yra nesprogusių kasetinių šaudmenų liekanų,

F.  kadangi kasetiniai šaudmenys, naudojami apgyvendintose vietovėse, dėl jiems būdingo didelio mirtino poveikio kelia rimtą pavojų civiliams gyventojams ir kadangi šių šaudmenų naudojimas pokonfliktinėse šalyse buvo daugelio tragiškų civilių gyventojų sužeidimų ir mirčių priežastis, nes paliktus nesprogusius antrinius šaudmenis dažnai randa vaikai ir kiti nieko neįtariantys nekalti asmenys,

G.  kadangi iki šiol dvidešimt ES valstybių narių pasirašė Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, vienuolika ją ratifikavo, o septynios valstybės narės jos nepasirašė ir neratifikavo,

H.  kadangi Konvencijai dėl kasetinių šaudmenų įsigaliojus 2010 m. rugpjūčio 1 d. prisijungimo prie konvencijos procesas reikalaus daugiau pastangų, nes šalims reikės prisijungti prie konvencijos vienu etapu,

I.  kadangi daugumos ES valstybių narių, su tarpparlamentinėmis iniciatyvomis susijusi ir didelio skaičiaus pilietinės visuomenės organizacijų parama buvo labai svarbi, kad sėkmingai būtų baigtas Oslo procesas ir pasirašyta Konvencija dėl kasetinių šaudmenų,

J.  kadangi, jei Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų pasirašytų ir ratifikuotų visos 27 ES valstybės narės iki jos įsigaliojimo 2010 m. rugpjūčio 1 d., tai būtų didelį poveikį turintis politinis ženklas siekiant, kad kasetiniai šaudmenys nebūtų naudojami visame pasaulyje, ir ES tikslų kovoti su ginklų, kuriuos naudojant žudoma be atrankos, platinimu,

1.  džiaugiasi, kad Konvencija dėl kasetinių šaudmenų įsigalios 2010 m. rugpjūčio 1 d.;

2.  ragina visas ES valstybes nares, įskaitant konvencijos nepasirašiusias Estiją, Suomiją, Graikiją, Latviją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Turkiją ir konvenciją pasirašiusias, bet jos neratifikavusias Bulgariją, Kiprą, Čekijos Respubliką, Vengriją, Italiją, Lietuvą, Nyderlandus, Portugaliją ir Švediją, ir šalis kandidates pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų skubos tvarka iki 2010 m. pabaigos;

3.  teigiamai vertina visas valstybes, kurios pasirašė ir ratifikavo KKŠ, taip pat priėmė kasetinių šaudmenų naudojimo, gamybos ir perdavimo moratoriumus ir baigė naikinti tokių šaudmenų atsargas;

4.  ragina visas ES valstybes nares, kurios pasirašė KKŠ, naudotis kiekviena proga ir paraginti KKŠ nepasirašiusias šalis kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti konvenciją arba prisijungti prie jos, be kita ko, organizuojant dvišalius susitikimus, įvairių šalių kariškių dialogus ir daugiašalius forumus ir, atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal KKŠ 21 straipsnį, dėti visas pastangas skatinant, kad konvencijos nepasirašiusios šalys nenaudotų kasetinių šaudmenų;

5.  ragina ES valstybes nares nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių būtų sutrukdytas Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų ir jos nuostatų įgyvendinimas ar kiltų pavojus, kad jos nebus įgyvendintos; ypač ragina visas ES valstybes nares nepriimti, nepritarti ir neratifikuoti jokio Konvencijos dėl įprastinių ginklų (CCW) protokolo, pagal kurį būtų leidžiama naudoti kasetinius šaudmenis, nes tai prieštarautų tokių šaudmenų uždraudimui, kaip nurodyta KKŠ 1 ir 2 straipsniuose; ragina Tarybą ir ES valstybes nares atitinkamai veikti kitame posėdyje Konvencijos dėl įprastinių ginklų klausimais, kuris vyks nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 3 d. Ženevoje;

6.  ragina ES valstybes nares, kurios dar nėra pasirašiusios KKŠ, imtis preliminarių veiksmų, kol jos prisijungs prie konvencijos, ir, be kita ko, priimti kasetinių šaudmenų naudojimo, gamybos ir perdavimo moratoriumą ir skubos tvarka pradėti naikinti kasetinių šaudmenų atsargas;

7.  ragina visas šalis dalyvauti pirmajame konvenciją pasirašiusių šalių susitikime, kuris įvyks 2010 m. lapkričio 8–12 d. Vientiane, Laose, šalyje, kurioje naudojama daugiausiai kasetinių šaudmenų visame pasaulyje;

8.  ragina ES valstybes nares imtis veiksmų siekiant pradėti įgyvendinti konvenciją ir, be kita ko, naikinti šaudmenų atsargas, valyti teritorijas ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, taip pat prisidėti prie kitoms šalims, kurios nori įgyvendinti konvenciją, teikiamos įvairių formų paramos finansavimo;

9.  ragina konvenciją pasirašiusias ES valstybes nares priimti teisės aktus dėl jos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu;

10.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai dėti visas pastangas, kad Sąjunga prisijungtų prie Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, nes tai galima padaryti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, taip pat kaip Tarybos sprendimą ar bendrąją poziciją parengti pirmajai peržiūros konferencijai skirtą strategiją;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją šalia standartinės masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos kasetinių šaudmenų draudimą įtraukti kaip standartinę išlygą į susitarimus su trečiosiomis šalimis;

12.  ragina Tarybą ir Komisiją į Bendrijos išorės paramos programas įtraukti kovą su kasetinių šaudmenų naudojimu siekiant padėti trečiosioms šalims naikinti atsargas ir teikti humanitarinę pagalbą;

13.  ragina ES valstybes nares, Tarybą ir Komisiją imtis priemonių siekiant užkirsti kelią trečiosioms šalims tiekti kasetinius šaudmenis nevalstybiniams subjektams;

14.  primygtinai ragina ES valstybes nares atskleisti savo pastangas, kurių jos ėmėsi reaguodamos į šią rezoliuciją ir pateikti viešą pranešimą apie savo veiklą vadovaujantis KKŠ;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui ir Kasetinių šaudmenų koalicijai.

(1) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 61. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0061.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (2009/2236(INI))

P7_TA(2010)0286 A7-0204/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies III antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) būklės patikrinimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „2020 m. Europa: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo tyrimą „Bendrosios išmokos schema po 2013 m.: naujas požiūris, naujas tikslas“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Pasaulio banko inicijuotą Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio mokslo ir technologijų vertinimo (angl. IAASTD) organizacijos ataskaitą, kurią pasirašė 58 šalys,

–  atsižvelgdamas į Komisijos publikaciją „Žemės ūkio rinkų perspektyvos ir pajamos 2008–2015 m.“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „BŽŪP perspektyvos: nuo rinkos intervencijos prie naujoviškos politikos“,

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos politikos instituto tyrimą „Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus tiekiamos viešosios gėrybės“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas (COM(2009)0147), o taip pat tarnybų darbo dokumentus “Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms iškilęs uždavinys' (SEC(2009)0417) ir „Europos žemės ūkio vaidmuo mažinant klimato kaitą“(SEC(2009)1093),

–  atsižvelgdamas į ekspertų grupės Notre Europe atliktą tyrimą „BŽŪP reforma po 2013 m.: požiūris į ilgesnio laikotarpio perspektyvas“,

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl naujųjų valstybių narių įtraukties į bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos: kokios strategijos laikytis?(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7–0204/2010),

A.  kadangi ES privalo ir toliau užtikrinti savo piliečių apsirūpinimo maistu saugumą ir prisidėti prie maisto pasauliui tiekimo, taip pat geriau ir darniau bendradarbiauti su kitomis pasaulio šalimis, ypač besivystančiomis, siekiant skatinti ilgalaikį ir tvarų jų žemės ūkio sektorių vystymąsi kuo labiau didinant jų žinias; kadangi, esant dabartinei padėčiai, kai bendras badaujančių žmonių skaičius viršija 1 mlrd., o Europos Sąjungoje gyvena daugiau kaip 40 mln. neturtingų žmonių, kurie negauna pakankamai maisto, mokslo pažanga turėtų būti naudojama ten, kur ji gali pateikti tinkamų sprendimų siekiant sumažinti badaujančių žmonių skaičių pasaulyje, ypač veiksmingiau panaudojant išteklius,

B.  kadangi manoma, kad pasaulinė maisto paklausa išaugs dvigubai, ir numatoma, pasak JT maisto ir žemės ūkio organizacijos, jog pasaulio gyventojų skaičius padidės nuo šiuo metu esančių 7 mlrd. iki 9 mlrd. 2050 m., ir reikės atitinkamai padidinti pasaulio maisto gamybą susiduriant su gamtinių išteklių problema, kuri reiškia, kad pasaulyje reikės pagaminti daugiau maisto sunaudojant mažiau vandens, žemės, energijos, trąšų ir pesticidų,

C.  kadangi, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje, BŽŪP siekiama didinti žemės ūkio našumą, užtikrinti deramą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, užtikrinti pakankamą tiekimą ir vartotojams priimtinas tiekiamo maisto kainas; kadangi BŽŪP uždaviniai iki šiol buvo daugeliu požiūriu sėkmingai vykdomi ir jų siekiant prisidėta prie pastangų stiprinti ES integraciją, teritorinę Europos sanglaudą ir bendrosios rinkos veikimą; vis dėlto BŽŪP tik iš dalies prisidėjo prie deramo žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygio ir dar nestabilizavo žemės ūkio rinkų, nes rinkos tapo labai nepastovios ir dėl to iškilo pavojus apsirūpinimo maistu saugumui; kadangi reikalingos tolesnės pastangos, kad būtų galima pasiekti BŽŪP tikslų ir išsaugoti aplinką bei užimtumą kaimo vietovėse,

D.  kadangi žemės ūkis ir miškininkystė vis dar yra svarbūs ekonomikos sektoriai ir kartu tiekia svarbias viešąsias gėrybes saugodami gamtinius išteklius ir kultūrinį kraštovaizdį (tai preliminari bet kokios žmogaus veiklos kaimo vietovėse sąlyga), kadangi šie sektoriai jau labiausiai prisideda ES siekiant Europos klimato ir energetikos tikslų, ypač tikslų, susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, išgaunamais iš žemės ūkio ir miškininkystės veiklą vykdant gaunamos biomasės; kadangi šis indėlis ateityje turi didėti ir kadangi šie bioenergijos šaltiniai taip pat padeda mažinti ES energetinę priklausomybę ir augančių energijos kainų sąlygomis padeda kurti naujas darbo vietas ir didinti šio sektoriaus pajamas,

E.  kadangi ES piliečiai gauna nemažos naudos iš BŽŪP, kuri sudaro galimybes gauti aukštos kokybės saugių maisto produktų priimtinomis kainomis, užtikrina apsirūpinimo maistu saugumą, saugo aplinką, kuria darbo vietas ir taiko kovos su klimato kaita priemones,

F.  kadangi šiuo metu pasaulyje tiesiogiai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose dirba 13,6 mln. žmonių, dar 5 mln. žmonių dirba žemės ūkio ir maisto pramonėje, o ES yra didžiausia pasaulyje maisto produktų ir gėrimų gamintoja; kadangi žemės ūkyje dirba 8,6 % visų ES dirbančių asmenų, kurie sukuria 4 % ES BVP,

G.  kadangi po paskutiniųjų ES plėtros etapų (2004 m. ir 2007 m.) prie žemės ūkyje dirbančių asmenų prisidėjo dar 7 mln. ūkininkų, o žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo 40 %; kadangi per pastaruosius 10 metų realios pajamos vienam asmeniui žemės ūkio sektoriuje 27 ES valstybėse narėse sumažėjo 12,2 % ir palaipsniui pasiekė 1995 m. lygį; kadangi vidutinės pajamos žemės ūkio sektoriuje 27 ES valstybėse yra mažesnės nei 50 % vidutinių pajamų kituose ekonomikos sektoriuose, o prekių gamybos sąnaudos, pvz., išlaidos trąšoms, elektrai ir kurui, per pastaruosius 15 metų pasiekė aukščiausią lygį ir dėl to ES tapo labai sunku tęsti žemės ūkio gamybą,

H.  kadangi 7 % Europos ūkininkų jaunesni nei 35 metų, o 4,5 mln. ūkininkų vyresni nei 65 metų ir baigs savo veiklą iki 2020 m., žemės ūkio sektoriaus ateičiai gali kilti pavojus, jeigu ūkininkų skaičius ir toliau mažės,

I.  kadangi žemės ūkis yra pagrindinis žemės naudotojas ES ir užima 47 % visos Europos Sąjungos teritorijos; kadangi ES yra 13,7 mln. žemės ūkių, kurių gamyba siekia daugiau kaip 337 mlrd. eurų, kadangi 15 % žemės ūkio paskirties plotų ES (tai sudaro apie 26 mln. hektarų) yra kalnų vietovėse ir kadangi tokių vietovių natūralios gamtinės sąlygos apsunkina ūkininkavimą,

J.  kadangi dėl sektoriaus pertvarkymo vidutinis fizinis žemės ūkio valdos dydis išaugo, tačiau ES vis dar vyrauja smulkūs ūkiai, o vidutinis ūkio dydis yra 12,6 hektarų; kadangi svarbi problema tebėra natūriniai ūkiai, ypač naujosiose valstybėse narėse, kur natūriniuose ūkiuose dirba pusė visos darbo jėgos, ir kadangi smulkūs ūkiai ir juos valdantys ūkininkai ypač svarbūs tiekiant negamybines viešąsias gėrybes,

K.  kadangi ekonomikos krizė turėjo didelių neigiamų padarinių žemės ūkiui – žemės ūkio pajamos 2008–2009 m. vidutiniškai sumažėjo 12,2 %, o nedarbo lygis kaimo vietovėse pastaraisiais metais padidėjo; kadangi tiesioginis ekonomikos krizės padarinys yra tas, kad 2008–2009 m. vartojimas Europoje sumažėjo vidutiniškai 10,55 %, o kai kuriose valstybėse narėse – daugiau kaip 20 %; kadangi kiti ekonomikos krizės padariniai – nepakankamos galimybės ūkininkams gauti paskolas ir našta, tekusi valstybių narių viešiesiems finansams, dėl kurios sumažėjo jų gebėjimas teikti bendrąjį finansavimą,

L.  kadangi kainų nestabilumas yra pastovi žemės ūkio rinkų savybė, tačiau neseniai jis labai išaugo dėl susijusių veiksnių derinio (be kita ko, ekstremalių oro sąlygų, energijos kainų, spekuliacijos ir paklausos pokyčių), ir manoma, jog jis, kaip prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) ir Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), ir toliau didės, sukeldamas didžiulius žemės ūkio produktų kainų šuolius ir nuosmukius Europos rinkose; kadangi 2006–2008 m. gerokai išaugo tam tikrų prekių kainos, o kai kurių, pvz., grūdų, net iki 180 %; kadangi pieno produktų kainos 2009 m. nukrito vidutiniškai 40 %, kadangi nukrito ir kitų produktų, pvz., grūdų, vaisių ir daržovių, alyvuogių aliejaus, kainos ir ypač dideli kainų svyravimai turėjo neigiamų padarinių gamintojams ir ne visada buvo naudingi vartotojams,

M.  kadangi žemės ūkio aplinkosaugos rodikliai rodo, kad, siekiant sušvelninti klimato kaitos padarinius, žemės ūkio sektorius turi didelių galimybių, ypač susijusių su anglies dioksido sekvestracija, grynojo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tiesioginiu mažinimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kuri užtikrina, kad išmetamas dujų kiekis būtų iš tikrųjų mažinamas, gamyba; kadangi tausiai vykdoma žemės ūkio veikla yra labai svarbi biologinės įvairovės išsaugojimo, vandens valdymo ir kovos su dirvožemio erozija požiūriu ir gali būti svarbiausias veiksnys kovojant su klimato kaita,

N.  kadangi šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant žemės ūkio veiklą (įskaitant gyvulių auginimą), kiekis 1990–2007 m. 27 valstybėse narėse sumažėjo 20 %; kadangi žemės ūkio sektoriaus išmetamų dujų dalis nuo 11 % 1990 m. sumažėjo iki 9,3 % 2007 m., be kita ko, dėl veiksmingesnio trąšų ir skysto mėšlo naudojimo, naujos BŽŪP struktūrinės reformos ir laipsniško žemės ūkio ir aplinkosaugos iniciatyvų įgyvendinimo,

O.  kadangi ES tapo grynąja žemės ūkio produktų importuotoja ir per metus importuoja produktų daugiau kaip už 87,6 mlrd. EUR (apytikriai 20 % pasaulinio žemės ūkio produktų importo); kadangi kai kuriais atvejais prekybos balansas darosi vis palankesnis trečiosioms šalims (šiuo metu ES iš Pietų Amerikos bendrosios rinkos (MERCOSUR) šalių importuoja žemės ūkio produktų už 19 mlrd. EUR, o eksportuoja produktų į šį regioną tik už 1 mlrd. EUR); kadangi ES prekybos žemės ūkio produktais deficitas ir toliau didėja,

P.  kadangi ES išlieka viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų eksportuotojų (maždaug 17 % visos pasaulinės prekybos); kadangi per pastaruosius 10 metų ES prarado didelę rinkos dalį (2000 m. ES teko maždaug 19 % pasaulinės prekybos); kadangi ES eksportuoja daugiausia aukštos pridėtinės vertės ir perdirbtus produktus (67 % viso jos žemės ūkio produktų eksporto),

Q.  kadangi aukštos kokybės produktai yra svarbiausi Europos Sąjungos gamybos ir eksporto potencialui ir sudaro labai didelę jos tarptautinės prekybos dalį; kadangi ES eksportuoja žinomus didelės ekonominės vertės produktus, ir produktų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, atveju grynoji šių produktų ir maisto produktų vertė yra 14 mlrd. EUR per metus (išskyrus vyną ir spiritinius gėrimus, kurie taip pat sudaro didelę ES eksporto dalį), kadangi siekiant toliau plėtoti aukštos kokybės gamybą, kuri patenkintų vartotojų lūkesčius, reikėtų atsižvelgti į specifinius šių sektorių poreikius siekiant užtikrinti jų konkurencingumą, įskaitant ES geografinių nuorodų ir saugomų kilmės vietos nuorodų veiksmingesnės apsaugos prekiaujant su partneriais iš trečiųjų šalių poreikį,

R.  kadangi paramos gamintojams įvertinimas (angl. PSE) rodo, kad bendra parama ūkiams ES nuo 2000 m. buvo palaipsniui mažinama ir šiuo metu siekia pagrindinių ES prekybos partnerių vienam gyventojui tenkančios paramos lygį, tačiau kiti partneriai per pastaruosius kelis metus išlaikė ir padidino prekybą iškreipiančią paramą,

S.  kadangi dabartinis paramos valstybėms narėms ir ūkininkams paskirstymas ir jos dydis yra susijęs su paramos paskirstymu ir jos dydžiu praeityje, kai parama buvo susieta su gamybos būdais ir apimtimi, ir ja buvo siekiama kompensuoti sumažėjusias ūkininkų pajamas žymiai nukritus užtikrintoms kainoms; kadangi suprantama, jog dėl tokio paskirstymo metodo kai kurie ES ūkininkai patiria nelygybę, ir, be to, tokios nelygybės palaikymas nedera su būsimais BŽŪP tikslais,

T.  kadangi nuo 2007 m. dėl savanoriškos moduliavimo sistemos finansinę paramą galima perskirstyti tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtros paramai, tačiau nedidinant žemės ūkiui skiriamų finansinių priemonių skaidrumo, pagrįstumo ir supaprastinimo,

U.  kadangi BŽŪP išlaidų dalis ES biudžete buvo nuolat mažinama nuo beveik 75 % 1985 m. iki planuojamų 39,3 % 2013 m.; kadangi tai sudaro mažiau kaip 0,45 % ES BVP; kadangi biudžeto išlaidos rinkos priemonėms sumažintos dar labiau – nuo 74 % visų BŽŪP išlaidų 1992 m. iki mažiau nei 10 % šiuo metu; kadangi skirstant BŽŪP išlaidas nuosekliai atsisakoma rinkos rėmimo ir eksporto subsidijų ir pereinama prie atsietųjų išmokų ir kaimo plėtros,

V.  kadangi dėl šių reformų iš esmės pakito paramos ūkiui priemonės, tačiau buvo išsaugoti trys pamatiniai BŽŪP principai, būtent:

W.  kadangi po 2013 m. BŽŪP turės įveikti nemažai iššūkių ir sieks platesnio masto tikslų, labai svarbu, kad biudžetas, kurį ES skirs BŽŪP, išliktų bent jau tokio paties dydžio, koks yra dabar,

X.  kadangi pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo daugiametė finansinė programa (DFP) tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, kurio turi būti laikomasi rengiant metinį biudžetą,

Y.  kadangi išlaidos tiesioginei pagalbai sudaro 0,38 % Europos Sąjungos BVP (2008 m. duomenys); kadangi su kaimo plėtros politika susijusios išlaidos sudaro 0,11 % ES BVP,

Z.  kadangi dėl šiuo metu galimų nedidelių maržų pagal 2 išlaidų kategoriją nuo 2011 finansinių metų Sąjungai labai sunku tinkamai reaguoti į rinkos krizes ir nenumatytus pasaulinius įvykius ir dėl to metinė biudžeto sudarymo procedūra gali prarasti savo esmę,

AA.  kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentui suteikta galia formuoti Sąjungos žemės ūkio politiką ne tik rengiant daugiametes žemės ūkio programas, bet ir taisant metinį žemės ūkiui skirtą biudžetą, vadinasi, Parlamentas privalo užtikrinti sąžiningą ir tvarią bendrąją žemės ūkio politiką,

AB.  kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, bendrosios žemės ūkio politikos sričiai taikoma įprasta teisėkūros procedūra, o Europos Parlamentui tenka svarbi pareiga padėti priimti patikimus ir veiksmingus šios srities teisės aktus,

AC.  kadangi, remiantis naujausiais Eurobarometro duomenimis, 90 % apklaustų ES piliečių mano, kad žemės ūkis ir kaimo vietovės yra svarbios Europos ateičiai, 83 % apklaustų ES piliečių pritaria tam, kad ūkininkams būtų teikiama finansinė parama, ir apskritai jie mano, jog žemės ūkio politikos sprendimai ir toliau turi būti priimami Europos lygmeniu,

AD.  kadangi dėl bendros žemės ūkio politikos tikslų ir turinio būtina rengti plačias viešąsias diskusijas, siekiant geriau informuoti visuomenę apie BŽŪP, todėl reikėtų palankiai vertinti Komisijos iniciatyvą dėl viešųjų diskusijų, kokia BŽŪP bus po 2013 m.,

AE.  kadangi BŽŪP turi būti nukreipta į daugiafunkcio, plataus masto ir tvaraus žemės ūkio palaikymą ir vystymą Europoje,

BŽŪP raida: nuo rinkos iškraipymų iki orientavimosi į rinką

1.  primena, kad per pastaruosius 25 metus buvo atliktos radikalios BŽŪP reformos, visų pirma paskatinusios iš esmės pereiti nuo paramos gamybai prie paramos gamintojui(5), atsisakyti reguliarių intervencinių supirkimų ir Europos perviršio pardavimo dempingo kainomis pasaulio rinkose(6), o BŽŪP ir ES ūkininkus labiau orientuotis į rinką;

2.  primena, kad po II pasaulinio karo BŽŪP turėjo ypatingos svarbos didinat gamybą ir maitinant Europos gyventojus, be to, primena, kad BŽŪP buvo pirmoji bendra EEB politika, kuri nutiesė kelią Europos bendradarbiavimui ir integracijai kitose politikos srityse;

3.  pabrėžia, kad konkrečios kiekvieno sektoriaus BŽŪP rinkos priemonės yra labai svarbios ir dabar naudojamos kaip vadinamasis apsauginis tinklas siekiant padėti sumažinti rinkos kintamumą, kad ūkininkams būtų užtikrinamas tam tikro laipsnio stabilumas; pabrėžia, kad pakeitus rinkos politiką nesumažėjo ūkininkų priklausomybė nuo pirkėjų; be to, pažymi, kad po atsietųjų bendrųjų išmokų ūkiui patvirtinimo buvo žengtas ryžtingas žingsnis atsisakant prekybą iškraipančių priemonių laikantis PPO reikalavimų;

4.  pažymi, kad visų 1992 ir 1999 m. pradėtų BŽŪP reformų, ypač 2003 m. pradėtos reformos, kuri peržiūrėta per patikrinimą ir kurią vykdant buvo pradėta taikyti atsiejimo principą bei vykdyti įvairias sektorių reformas, tikslas buvo sudaryti galimybę ES ūkininkams geriau reaguoti ir atsakyti į rinkos signalus bei sąlygas; norėtų, kad ši tendencija būtų tęsiama vykdant tolesnes reformas, nors, atsižvelgiant į specifines žemės ūkio gamybos savybes, kai kurių rinkos priemonių vis dar trūksta;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad kaimo plėtra dabar yra sudėtinė BŽŪP struktūros dalis ir kad ji turėtų likti svarbus būsimos BŽŪP elementas taikant gerai parengtą kaimo plėtros strategiją, kad ji turėtų būti orientuota į kaimo bendruomenes, aplinkos apsaugos stiprinimą, žemės ūkio modernizavimą bei restruktūrizavimą, sanglaudos ES kaimo vietovėse stiprinimą, nepalankioje padėtyje esančių vietovių ir vietovių, kurioms gresia apleidimas, atgaivinimą, produktų rinkodaros bei konkurencingumo gerinimą ir darbo vietų išlaikymą bei naujų darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse, taip pat orientuota į naujus per patikrinimą nustatytus iššūkius, susijusius su klimato kaita, atsinaujinančių išteklių energija, vandentvarka ir biologine įvairove;

6.  primena, kad žemės ūkyje visada buvo gaminamos viešosios gėrybės, kurios dabar apibūdinamos kaip „pirmosios kartos“ viešosios gėrybės; primygtinai tvirtina, kad aprūpinimas maistu ir maisto saugumas, taip pat aukšta žemės ūkio produktų maistinė vertė ir toliau turėtų būti pagrindinis bendrosios žemės ūkio politikos tikslas, atitinkantis BŽŪP esmę ir išreiškiantis svarbiausią Europos piliečių poreikį; viešosios gėrybės, apibūdinamos kaip naujausios „antrosios kartos“ viešosios gėrybės, kaip antai aplinkos apsauga, teritorijų planavimas arba gyvūnų gerovė, nors ir priskiriamos prie BŽŪP tikslų, tik papildo pirmosios kartos viešąsias gėrybes, taigi neturi pakeisti pirmųjų;

7.  džiaugiasi, kad pripažįstamas daugiafunkcis ūkininkų vaidmuo tiekiant viešąsias gėrybes, susijusias su mūsų aplinkos saugojimu, aukštos kokybės maisto produktų gamyba, tinkama gyvulininkyste, vertingų ES kraštovaizdžių įvairovės bei kokybės formavimu ir gerinimu, perėjimu prie tvaresnių žemdirbystės būdų, kai ne tik patenkinami pagrindiniai geros žemės ūkio ir aplinkos būklės (angl. GAEC) išsaugojimo reikalavimai, bet ir, taikant žemės ūkio aplinkos apsaugos sistemas, vykdant tikslųjį ūkininkavimą ir ekologinę gamybą, siekiama remtis dar aukštesniais standartais;

8.  primena, kad BŽŪP yra labiausiai integruota ES politikos sritis, todėl jai skiriama didžiausia ES biudžeto lėšų dalis; pripažįsta, kad jos biudžeto dalis nuolat mažėjo nuo maždaug 75 proc. bendro ES biudžeto 1985 m. iki 39,3 proc. 2013 m. (7) ; tai sudaro mažiau kaip 0,45 proc. viso ES BVP(8), nors įstojus į ES 12 naujų valstybių narių skirstoma parama šiuo metu yra gana menka;

9.  mano, kad BŽŪP pasikeitė, tapo ekologiškesnė ir labiau orientuota į rinką, kad buvo iš esmės sumažintas jos poveikis besivystančioms šalims, be to, drauge buvo teikiama parama ūkininkams, kad jie gamintų aukštos kokybės maisto produktus Europos vartotojams;

BŽŪP po 2013 m. uždaviniai, kuriuos reikės spręsti

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad didėjant pasaulio gyventojų skaičiui (nuo 7 iki 9 mlrd. 2050 m.) ir su tuo susijusiai maisto paklausai, kuri, kaip prognozuoja JT maisto ir žemės ūkio organizacija, iki 2050 m išaugs dvigubai, ypač besiformuojančios ekonomikos šalyse, tokiose kaip Kinija ar Indija, aprūpinimo maistu saugumas išlieka pagrindinis ne tik ES, bet ir pasaulio, ypač besivystančių šalių, žemės ūkio uždavinys;

11.  patvirtina, kad Europa privalo prisidėti patenkinant pasaulio maisto išteklių poreikius vis dažniau nutraukiamo ūkininkavimo sąlygomis, mažesnėmis vandens ir energijos sąnaudomis, nes klimato kaitos poveikis rimtai suvaržys Europos gebėjimą didinti tiekimą;

12.  pažymi, kad dėl pasaulinės energetikos krizės ir išaugusių energijos kainų didėjančios žemės ūkio gamybos sąnaudos paskatins maisto kainų augimą ir rinkos kainų ūkininkams ir vartotojams svyravimą, kuris neigiamai paveiks maisto produktų tiekimo stabilumą ir rimtai suvaržys gebėjimą išlaikyti ir didinti dabartinį gamybos lygį; tačiau mano, kad žemės ūkio ir miškininkystės sektorių gebėjimas apsirūpinti energija galėtų padidinti jų tvarumą;

13.  mano, kad žemės ūkis yra gerai pasirengęs svariai prisidėti prie kovos su klimato kaita toliau mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bei didinant anglies dioksido sekvestraciją;

14.  pripažįsta, kad ūkininkavimo srityje jau padaryta didelė pažanga mažinant dėl ūkininkavimo veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apskritai sprendžiant aplinkos apsaugos problemas (susijusias su vandens išteklių valdymu, dirvožemiu, biologine įvairove, biomase ir t. t.), tačiau laikosi nuomonės, kad šias pastangas reikia tęsti siekiant pritaikyti gamybos metodus prie tvaresnio vystymosi, kuris būtų veiksmingas aplinkos apsaugos, socialiniu ir ekonominiu aspektais;

15.  primena, kad turi būti patenkinami vartotojų lūkesčiai dėl maisto saugos užtikrinimo, taip pat jų reikalavimai dėl aukštesnių kokybės standartų, didesnės gyvūnų gerovės bei tinkamo kainos ir kokybės santykio;

16.  mano, kad siekiant, jog būtų užtikrintas ilgalaikis ES kaimo bendruomenių tvarumas, pagal BŽŪP ir toliau turi būti numatomi problemų, susijusių su žemės apleidimo, kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo ir ES kaimo gyventojų senėjimo grėsme, sprendimai ir juntama parama kovojant su šiomis problemomis, taigi šiam tikslui turi būti skiriamas tinkamas finansavimas ir parama; taigi mano, kad vykdant BŽŪP taip pat reikia tęsti tikslingą plėtrą;

17.  mano, kad įgyvendinant BŽŪP turi būti nedelsiant reaguojama į ekonomikos krizės padarinius žemės ūkio įmonėms, pvz., nepakankamas ūkininkų galimybes gauti kreditus, sumažėjusias ūkių pajamas(9) ir didėjantį nedarbą kaime;

18.  taigi atkreipia dėmesį į tai, kad dėl valstybių narių skirtingų gebėjimų reaguoti į ekonomikos krizę gali padidėti ES kaimo regionų nelygybė;

19.  pripažįsta, kad vykdant BŽŪP turi būti atsižvelgiama į išsiplėtusios ES žemės ūkio struktūrinius skirtumus ir su modernizavimu susijusius poreikius, turint tikslą pasiekti vienodą išsivystymo ir sanglaudos lygį;

20.  mano, kad atsižvelgiant į šiuos uždavinius BŽŪP prioritetai po 2013 m. turėtų būti įtraukti į stiprią, tvarią, tinkamai remiamą ir patikimą daugiafunkcę maisto ir žemės ūkio politiką, kurią vykdant būtų siekiama, kad ūkininkams būtų teikiama efektyvi, tikslinga parama, ir kuri būtų naudinga plačiajai visuomenei;

Tvirtos BŽŪP po 2013 m. būtinybė
Socialinių ir ekonominių poreikių tenkinimas

21.  laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, stipri ir tvari Europos bendroji žemės ūkio politika yra būtina siekiant naudos visiems Europos ūkininkams ir visuomenei; mano, kad žemės ūkio politika turėtų sudaryti sąlygas žemės ūkiui atlikti savo vaidmenį Europos ekonomikoje ir užtikrinti, kad jis turėtų pakankamai priemonių, kad galėtų konkuruoti pasaulio rinkose; mano, kad ES, siekdama užtikrinti Europos aprūpinimo maistu saugumą, negali pasikliauti kitomis pasaulio šalimis klimato kaitos, kai kurių pasaulio regionų politinio nestabilumo ir galimų ligų protrūkių ar kitų įvykių, galinčių neigiamai paveikti gamybos pajėgumus, sąlygomis;

22.  primena, kad ES žemės ūkis vis dar yra pagrindinis ES ekonomikos sektorius, kuris, tiesiogiai ir netiesiogiai skatindamas su maisto ir gėrimų gamybos ir perdirbimo pramone susijusios rinkos veiklą, svariai prisideda prie ES BVP ir darbo vietų kūrimo; todėl mano, kad stiprus žemės ūkis ir stipri maisto ir gėrimų pramonė yra neatsiejamai susiję ir prisideda prie tarpusavio sėkmės, ypač eksporto rinkoje;

23.  primena, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių ES reikalinga stipri BŽŪP – poreikis remti perspektyvių ir dinamiškų kaimo bendruomenių, kurios yra Europos kultūrų įvairovės pagrindas, vystymąsi siekiant tvarios bei subalansuotos socialinės ir ekonominės plėtros visoje Europos Sąjungos teritorijoje; mano, kad dėl šios priežasties reikia sumažinti atotrūkį tarp kaimo ir miesto bendruomenių siekiant išvengti dažnesnio žemės apleidimo ir kaimo gyventojų mažėjimo – veiksnių, dėl kurių toliau atskiriamos kaimo vietovės;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant išlaikyti stabilų kaimo vietovių gyventojų skaičių, į kaimo vietoves reikia skubiai pritraukti jaunąją kartą ir moteris bei suteikti joms naujų ir alternatyvių ekonominių galimybių; mano, kad reikėtų ištyrinėti naujus jaunimo pritraukimo būdus, pvz., galimybę gauti investicijoms skiriamų palankių paskolų ir kreditų, taip pat pripažinti profesinę kvalifikaciją siekiant užtikrinti, kad jie gana lengvai galėtų patekti į kaimo ekonomiką; pripažįsta, kad jaunieji ūkininkai, norėdami pradėti veiklą šiame sektoriuje, susiduria su kliūtimis, pvz., didelėmis pradinėmis sąnaudomis, kartais neprieinamomis žemės kainomis ir sunkumais norint pasinaudoti paskolų galimybėmis, ypač sunkiais laikotarpiais;

25.  mano, kad su nedarbo kaimo vietovėse didėjimu turėtų būti kovojama išsaugant esamas darbo vietas, skatinant kurti geros kokybės darbo vietas ir stiprinant papildomas įvairesnes galimybes ir naujus pajamų šaltinius;

26.  primena, kad Lisabonos sutarties 39 straipsnyje teisingai teigiama, jog žemės ūkis yra specifinis sektorius, kuriam būdingas ilgas gamybos ciklas ir įvairūs rinkos trūkumai, pvz., didelis rinkos nepastovumas, didelė stichinių nelaimių grėsmė, aukšto lygio rizika, nepakankamas paklausos lankstumas ir tai, kad ūkininkai maisto tiekimo grandinėje negali diktuoti kainų, o tik prie jų prisitaikyti;

27.  laikosi nuomonės, kad kai kuriuose žemės ūkio sektoriuose, kuriuose reikia didelių kapitalo investicijų kelerių metų gamybos ciklų laikotarpiais (pieno, citrusų vaisių, vyno, alyvuogių ir vaisių apskritai gamyba), reikia pradėti taikyti naujus tiekimo valdymo metodus;

28.  atkreipia dėmesį į tai, jog svarbiausia, kad ateityje Europos žemės ūkio politika turi ir toliau būti bendroji politika ir kad tik ES lygmeniu suderinta teisinga paramos sistema, bendri tikslai ir taisyklės (pripažįstant tam tikrų sektorių ir regionų ypatumus) gali užtikrinti tinkamas sąlygas ūkininkams bei tinkamą bendrosios rinkos darbą ir sąžiningas su žemės ūkio produktais ir ūkininkais susijusias konkuravimo sąlygas visoje ES, taigi taip būtų gauta daugiau ekonominės naudos negu galėtų užtikrinti iš naujo nacionalizuota ir galbūt konfliktinė kiekvienos valstybės narės žemės ūkio politika;

29.  mano, kad pagal BŽŪP turėtų būti užtikrinamas šių aspektų sambūvis:

Apčiuopiama nauda tiekiant viešąsias gėrybes

30.  pabrėžia, kad maistas yra svarbiausia žemės ūkyje gaminama viešoji gėrybė; pripažįsta, kad ūkininkai tiekia įvairias viešąsias gėrybes, už kurias rinkoje jiems neatlyginama; todėl primygtinai reikalauja, kad jie gautų teisingą atlygį ir būtų labiau skatinami toliau teikti sveikus ir aukštos kokybės produktus, užtikrinti geresnes gyvūnų gerovės sąlygas ir teikti papildomą naudą aplinkai, kurti daugiau darbo vietų, kad būtų išsaugotas Europos kaimas;

31.  todėl primena, kad viešųjų gėrybių tiekimui grės pavojus, jei nebus tęsiama tvari (ilgą laiką gyvybinga ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos aspektais) žemės ūkio veikla visoje ES;

32.  pripažįsta, kad ūkininkų kartos suformavo vertingus ES kraštovaizdžius ir todėl turėtų būti atlyginama už tolesnę nuoseklią tokio pobūdžio veiklą, ypač regionuose, kurių gamtinės sąlygos nepalankios; mano, kad jie aktyviai prisideda prie Europos kultūrinės vertės ir patrauklumo didinimo ir užtikrina sąlygas sėkmingai plėtoti kaimo turizmą; tačiau pabrėžia, kad šią veiklą turėtų papildyti Europos regionų politika ir nacionalinės priemonės, kurias taikant būtų pasiekiamas sąveikusis poveikis, sudaromos stabilios sąlygos regionuose, be kurių neįmanoma tinkama žemės ūkio veikla;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkai turi galimybę užsiimti naudingesne aplinkai veikla, kuri atitiktų visuomenės poreikius, t. y. saugoti ir atkurti dirvožemį, tinkamai valdyti vandens išteklius bei gerinti jų kokybę ir saugoti ūkių žemių biologinę įvairovę, ir kad jie turi būti skatinami tai daryti ir kad šiuo tikslu turi būti numatyta parama investicijoms;

34.  pažymi, kad pagal kompleksinio paramos susiejimo sistemą tiesioginė parama skiriama tiems, kurie laikosi teisinių reikalavimų ir atsižvelgdami į žemės ūkį ir aplinkos apsaugą tinkamai prižiūri žemę, ir ši sistema tebėra viena iš tinkamų priemonių, kurias taikant ūkininkai tinkamiausiai teiktų su ekologinėmis sistemomis susijusias paslaugas ir spręstų naujai iškylančias aplinkosaugos problemas ir užtikrintų pagrindinių viešųjų gėrybių tiekimą; vis dėlto, pabrėžia, kad pradėjus taikyti kompleksinio paramos susiejimo sistemą iškilo daug administracinių problemų, o ūkininkai ją nenoriai priėmė, nes jiems susidarė įspūdis, kad savo darbe jie prarado dalį laisvės; taigi ragina supaprastinti kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų įgyvendinimo sistemą ir taip sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą;

35.  mano, kad klimato poveikis žemės ūkiui galėtų būti žymiai sumažintas pagerinus švietimą ir išmokius žemės ūkio darbuotojus geriau naudotis mokslinių tyrimų ir plėtros naujovėmis bei pagerinus žemės ūkio produktų gamybos veiksmingumą;

36.  atsižvelgdamas į naujausius turimus mokslinius tyrimus mano, kad nesant bendrosios žemės ūkio politikos ir geros žemės ūkio praktikos visoje ES paplistų nesubalansuoti gamybos būdai (labai suintensyvėtų gamyba palankiausioje ūkininkauti žemėje, o žemė mažiau ūkininkauti palankiose vietovėse būtų apleidžiama), kurie labai pakenktų aplinkai; tvirtina, kad įgyvendinant tvirtą BŽŪP skiriamos dotacijos yra niekis, palyginti su išlaidomis, kurios susidarytų nesiėmus veiksmų, ir su dėl tokio neveikimo atsiradusiais neigiamais nenumatytais padariniais;

Nauji BŽŪP prioritetai XXI amžiuje

37.  mano, kad žemės ūkio sektoriui sudarytos geros galimybės svariai prisidėti prie naujosios strategijos „ES 2020“ prioritetų, t. y. kovos su klimato kaita bei darbo vietų kūrimo naudojantis ekologiškos plėtros galimybėmis, įgyvendinimo ir kartu užtikrinti Europos vartotojų aprūpinimo maistu saugumą gaminant saugius ir geros kokybės maisto produktus;

Teisinga BŽŪP

38.  primygtinai reikalauja užtikrinti, kad ES žemės ūkis išliktų konkurencingas prekybą iškraipančių priemonių ir nuožmios konkurencijos su prekybos partneriais ir (arba) šalimis, kur gamintojams ne visada taikomi tokie pat aukšti reikalavimai kaip ES, ypač susiję su produktų kokybe, maisto sauga, aplinka, socialinės srities teisės aktais ir gyvūnų gerove, sąlygomis; dėl to mano, kad konkurencingumo gerinimas įvairiais lygmenimis (vietos, regioniniu, vidaus rinkos ir pasaulio rinkų) ir toliau turėtų būti pagrindinis BŽŪP po 2013 m. tikslas siekiant užtikrinti, kad ES turėtų daug įvairaus ir kokybiško maisto ir kitų žemės ūkio produktų, kuriems atitektų vis didesnė pasaulio rinkos dalis, taip pat siekiant užtikrinti sąžiningą prekybą ir pelningas kainas ūkininkams;

39.  primena, kad ES ūkininkai gamina maistą, atitinkantį aukščiausius saugos, kokybės ir gyvūnų gerovės standartus, ir už tai turėtų gauti atlygį; mano, kad siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vartotojų galimybę pagrįstai ir, be kita ko, remiantis patikimu atsekamumu rinktis perkamus produktus, iš trečiųjų šalių importuojami produktai turėtų atitikti tuos pačius reikalavimus ir drauge turėtų būti paisoma PPO teisių ir įpareigojimų; ragina Komisiją, kuri ES vardu dalyvauja derybose dėl daugiašalių ir dvišalių prekybos sutarčių pasirašymo, ginti Europos ūkininkų interesus;

40.  pabrėžia, kad siekiant išsaugoti įvairią vietos lygmens maisto gamybą, užtikrinti kaimo gebėjimą keistis socialiniu ir ekonominiu požiūriais ir apsaugoti darbo vietas, ypač atsižvelgiant į esamą ekonomikos krizę, bei išvengti žemės apleidimo ES kaimų teritorijoje pavojaus, labai svarbu išlaikyti žemės ūkio veiklą visoje Europoje nuolat saugant aplinką ir vykdant kraštovaizdžio valdymą; taigi mano, kad mažiau palankiems ūkininkauti regionams reikėtų suteikti galimybę įveikti papildomas kliūtis, susidariusias dėl jų specifinės padėties, ir imtis priemonių, kurios reikalingos norint prisitaikyti; mano, kad reikia spręsti ypatingas su natūriniu ūkininkavimu susijusias problemas;

41.  pabrėžia, kad ūkininkams tam, kad jie galėtų atlikti savo užduotis, reikia pakankamų pajamų bei ilgalaikių investicijų perspektyvų; taigi ragina, kad garantuotas teisingas ir stabilus atlygis ūkininkų bendruomenei, kartu užtikrinant tinkamą kainos ir kokybės santykį ir deramą vartotojų poreikių tenkinimą, be kita ko, didinant konkurencingumą žemės ūkio sektoriuje ir leidžiant ūkininkams padengti savo realiąsias išlaidas ir reaguoti į rinkos signalus, išliktų pagrindinis naujosios BŽŪP tikslas;

42.  ragina imtis priemonių pirminių gamintojų ir gamintojų organizacijų valdymo gebėjimams ir derybinei galiai stiprinti kitų ūkinės veiklos vykdytojų maisto grandinėje atžvilgiu ir skatinti steigti organizacijas, kurios stiprintų sektorių įvairių suinteresuotųjų subjektų ryšius, kad jie galėtų geriau keistis informacija ir geriau derinti pasiūlą prie vartotojų poreikių; mano, kad tokie pokyčiai galėtų pagerinti maisto produktų tiekimo grandinės darbą ir užtikrinti didesnį maisto produktų kainų ir kovos su nesąžininga komercine veikla priemonių skaidrumą siekiant, kad ūkininkai galėtų gauti papildomos naudos, kurios jie verti; mano, kad siekiant šių tikslų gali tekti pataisyti ar paaiškinti ES konkurencijos taisykles, kad būtų galima atsižvelgti į specifines žemės ūkio rinkų savybes, jeigu šios taisyklės netrukdys bendrajai rinkai tinkamai veikti;

43.  mano, kad, siekiant išvengti ypatingų rinkos kainų svyravimų, užtikrinti didesnį stabilumą ir greitai bei veiksmingai reaguoti į ekonomikos krizės apraiškas šiame sektoriuje, ateities BŽŪP turėtų būti numatytos lanksčios ir veiksmingos rinkos valdymo priemonės, kurios veiktų kaip patikimas saugumą užtikrinantis tinklas; mano, kad jas turėtų papildyti rizikos valdymo sistema, kuri padėtų sumažinti gaivalinių ir su sveikata susijusių nelaimių pasekmes;

44.  mano, kad siekiant veiksmingesnio rinkos valdymo ir siekiant išvengti krizių dėl gamybos pertekliaus, reikėtų išlaikyti tam tikras gamybos potencialo valdymo priemones, kurios taikomos kai kuriuose sektoriuose ir kurios grindžiamos sąžiningumo ir nediskriminavimo principais;

45.  ragina teisingai paskirstyti BŽŪP išmokas ir pabrėžia, kad turėtų būti skirstoma sąžiningai ir naujųjų, ir senųjų valstybių narių ūkininkams;

46.  mano, kad tiesioginių išmokų pagal 1 ramstį sumažinimas turėtų itin neigiamų padarinių ne tik ūkininkams, bet tokiu pat mastu ir kraštovaizdžiui, su žemės ūkio veikla susijusioms viešosioms paslaugoms, vartotojams ir visuomenei, turint mintyje tai, kad visa visuomenė yra gavėja; tiesioginės išmokos yra labai svarbios ir ši tvarka turėtų būti išlaikyta; atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks BŽŪP finansavimo sumažinimas gali turėti nepageidaujamą poveikį ūkių vertei ir padaryti didelę žalą banko paskolas turintiems ūkininkams, ypač ekonomikos krizės, nuo kurios labai nukentėjo Europos žemės ūkis, sąlygomis;

47.  mano, kad perspektyvia ūkininkavimo veikla užsiimančios įmonės yra kaimo bendruomenių tvaraus klestėjimo pagrindas, nes jos skatina užimtumą ir paslaugas vietos lygmeniu; taigi mano, kad į BŽŪP turėtų būti įtraukiamos vietos bendruomenės, siekiant sudaryti būtinas jų socialinio ir ekonominio gyvybingumo sąlygas, įskaitant šeimos ūkių išsaugojimą ir, jei reikia, nuolatinį ūkių pertvarkymą ir modernizavimą; primena, kad šiuo atžvilgiu taip pat svarbios įvairesnių galimybių suteikimo priemonės ir kaimo infrastruktūros plėtra;

Tvari BŽŪP

48.  mano, kad žemės ūkis turi vaidinti pagrindinį vaidmenį kovojant su klimato kaita, t. y. mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinant anglies dioksido sekvestracijos pajėgumus bei plėtojant ir naudojant daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir biologinės kilmės medžiagų; mano, kad, jei reikia, su klimatu susiję klausimai turėtų būti įtraukti į visas BŽŪP priemones;

49.  mano, kad gamybos efektyvumas – esminis dalykas siekiant tvariau naudoti ribotus išteklius ir kad ūkininkai turėtų diegti naujoves, susijusias su jų techniniais gamybos metodais, t. y. naudoti veiksmingiausias finansų, mokslo ir technikos sričių valdymo priemones, kurios sudarytų sąlygas ekonominiu, socialiniu, ekologijos ir tvarumo požiūriu tinkamiau patenkinti augančią maisto ir atsinaujinančiųjų žemės ūkio medžiagų paklausą;

50.  atsižvelgdamas į strategiją „ES 2020“ pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir plėtra, naujų technologijų naudojimas ir gera žemės ūkio praktika yra svarbūs dalykai siekiant pagerinti konkurencingumą ir padidinti gamybą naudojant mažiau pesticidų, trąšų ir trūkstamų išteklių, pvz., vandens ir energijos; mano, kad, siekiant įveikti naujus sunkumus, turėtų būti toliau skatinamos investicijos į žemės ūkio naujoves, ypač vykdant BŽŪP, taip pat įgyvendinant ES mokslinių tyrimų ir plėtros bendrąsias programas;

51.  todėl rekomenduoja, kad regionuose aktyviai veiktų agronomai patarėjai ir padėtų ūkininkams, kurie bando tiekti ekologines viešąsias gėrybes;

52.  mano, kad reikia pradėti taikyti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad biotechnologijos ir toliau būtų naudojamos žemės ūkyje nepakenkiant esamiems gamybos metodams;

Ekologiška BŽŪP

53.  pažymi, kad rinka iki šiol tinkamai neatlygino ūkininkams už aplinkos ir kitų viešųjų gėrybių apsaugą; dėl to mano, kad vykdant BŽŪP reikėtų daugiau dėmesio skirti tvarumui, t. y. teikti ūkininkams deramas ekonomines paskatas gerinti su ekologinėmis sistemomis susijusių paslaugų teikimą ir toliau užtikrinti gerą ir patikimą ES žemės ūkio naudmenų aplinkos išteklių valdymą; pabrėžia, kad šie tikslai turi būti pasiekti nesudarant papildomos finansinės ir biurokratinės naštos ūkininkams;

54.  mano, kad dėl palankesnių gamybos veiksnių, susijusių su mokslo pažanga, ūkininkai tinkamai pasirengę prisidėti prie ekologiškos plėtros ir spręsti su energetikos krize susijusias problemas įsisavindami šiuos ekologinės energijos gamybos šaltinius: biomasės, biologinių atliekų, biodujų, antrosios kartos biokuro, taip pat (nedideliu mastu) vėjo, saulės ir vandens energijos, o tai irgi padės kurti naujas ekologiškas darbo vietas;

Bendra ir paprasta politika

55.  pabrėžia, jog bendroji žemės ūkio politika yra svarbesnė nei bet kada iki šiol siekiant užtikrinti, kad tinkamai veikiančioje bendrojoje rinkoje būtų visapusiškai atsižvelgta į tarpvalstybinius maisto produktų tiekimo, klimato kaitos, aukštų bendrų aplinkos apsaugos standartų, produktų saugos bei kokybės ir gyvūnų gerovės aspektus;

56.  mano, kad, naudojant paprastesnę paramos sistemą, naujosios BŽŪP valdymas turi būti lengvas ir skaidrus, taip pat jį vykdant turi būti sumažinta biurokratinė ir administracinė našta ūkininkams, ypač mažesniems gamintojams, siekiant sudaryti ūkininkams galimybes susitelkti į jų pagrindinę užduotį – tiekti kokybiškus žemės ūkio produktus; mano, kad to galima pasiekti, be kita ko, pereinant prie kitokių išmokų ūkiui teikimo priemonių, kuriomis būtų nustatomi tikslai ir ūkininkai būtų skatinami siekiant šių tikslų pasirinkti savo ūkininkavimo sistemas, pvz., konkrečių susitarimų ir paprastų sutarčių bei daugiamečių mokėjimų;

57.  ragina imtis tinkamų priemonių siekiant ne tik ūkininkams, bet ir visiems Europos piliečiams išaiškinti, kas sudaro BŽŪP, skaidriai teikti aiškią informaciją apie tikslus, kurių siekiama, turimas priemones ir naudą, kurios tikimasi įgyvendinant BŽŪP;

58.  mano, kad Komisija turėtų laikytis proporcingesnio ir rizika grindžiamo požiūrio į teisės aktais numatytos kontrolės vykdymą, atitikties audito atlikimą ir finansinių klaidų ištaisymą;

59.  ragina Europos Parlamentui nedelsiant suteikti naujausią informaciją apie dabartinę žemės ūkio biudžeto padėtį;

Teisingos, ekologiškos ir tvarios BŽŪP parengimas

60.  tikisi, kad BŽŪP bus parengta iš naujo ir bus atsižvelgta į pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl strategijos „Europa 2020“ siekiant nustatyti priemones, kurios padėtų užtikrinti protingą, įtrauktį skatinantį ir ekologišką augimą;

61.  pripažįsta platų naujų BŽŪP prioritetų diapazoną ir pažymi, kad įstodamos į Europos Sąjungą naujosios valstybės teisėtai narės tikėjosi, jog ilgainiui joms ir senosioms valstybėms narėms pagal BŽŪP skiriama parama bus suvienodinta; siekdamas visapusiškai reaguoti į naujus sunkumus ir įgyvendinti reformuojamos BŽŪP prioritetus, ragina ateinantį finansinio programavimo laikotarpį bent jau išlaikyti iš 2013 m. biudžeto BŽŪP skiriamas sumas;

62.  ragina, kad rengiant BŽŪP biudžetą būtų sukurtas metų pabaigos lankstumo mechanizmas siekiant perkelti į kitus metus ir perskirstyti nepanaudotas lėšas;

63.  pabrėžia, kad atsakomybė už BŽŪP neturėtų būti vėl perduota atskiroms valstybėms, ir todėl mano, kad pagrindinės tiesioginės išmokos ir toliau turėtų būti finansuojamos vien iš ES biudžeto, taigi nepritaria bet kokiam papildomam bendrajam finansavimui, kuris galėtų pakenkti sąžiningai konkurencijai ES bendrojoje rinkoje;

64.  ragina sąžiningai paskirstyti BŽŪP lėšas ūkininkams visoje ES; primena, kad, siekiant atsižvelgti į ūkininkavimo ES įvairovę, reikėtų apibrėžti objektyvius kriterijus, kuriais remiantis būtų galima parengti tinkamą lėšų paskirstymo sistemą: pabrėžia, kad tiesioginės išmokos yra būdas prisidėti prie viešųjų gėrybių tiekimo, ūkininkų stabilių pajamų užtikrinimo ir jų apsaugojimo nuo rizikos, taip pat būdas iš dalies atsverti visuomenės pageidaujamų aukštų standartų taikymą Europos Sąjungoje ir nuolat mažinti tarifines kliūtis bei atlyginti už pagrindinių viešųjų gėrybių tiekimą, už kurį rinkoje neatlyginama;

65.  mano, kad kitą finansinio programavimo laikotarpį visose valstybėse narėse turėtų būti pakeista tiesioginių išmokų mokėjimo tvarka, t. y. jos turėtų būti mokamos tik pagal plotą; tai būtų pakankamas perėjimo laikotarpis, kuris ūkininkams ir žemės ūkio įstaigoms, kurios vis dar naudoja išmokų pagal istorinius duomenis sistemą, suteiktų galimybę lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių ir išvengti pernelyg radikalaus paramos paskirstymo, netrukdant tinkamai pasiekti suderinto paramos paskirstymo valstybėms narėms; pažymi, kad išmokų pagal istorinius duomenis sistemos atsisakymas gali sukelti ypatingų sunkumų valstybėms narėms ar regionams, kurių santykinai didelį plotą užima vadinamoji plika žemė (išmokų sąlygas atitinkantys žemės plotai, kuriems neprašoma skirti paramos); ragina planuojant būsimą paramą visiškai atsižvelgti į konkrečius šių regionų poreikius; taip pat mano, kad valstybės narės ir regionai, laikydamiesi sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje taisyklių, ir toliau turi turėti galimybę lanksčiai pagal regionus taikyti savo išmokų už plotą sistemas tam, kad galėtų atsižvelgti į savo konkrečius prioritetus;

66.  mano, kad neturėtų būti grįžta prie susietų išmokų, kaip pagrindinio BŽŪP principo; vis dėlto, atsižvelgdamas į perėjimą nuo išmokų pagal istorinius duomenis modelio prie išmokų už plotą modelio ir į sprendimus, priimtus po patikrinimo, mano, kad valstybėms narėms turėtų būti palikta atitinkama veiksmų laisvė; mano, kad šis lankstumas suteiks galimybę valstybėms narėms reaguoti į konkrečius poreikius savo teritorijoje ir apsaugoti gamybą nuo visiško sustojimo ar išvengti ūkininkavimo įvairovės mažėjimo; mano, kad ši veiksmų laisvė galėtų būti suprantama kaip teisė mokėti apribotas susietas išmokas pažeidžiamiems žemės ūkio sektoriams ir teritorijoms bei aplinkos apsaugos požiūriu jautrioms vietovėms, laikantis PPO nustatytų reikalavimų ir visos ES ūkininkams užtikrinant sąžiningas rinkos sąlygas;

67.  nurodo, kad, siekiant teisingos ir tvaresnės BŽŪP, ji turėtų būti suskirstyta į šias pagrindines temas: aprūpinimo maistu saugumas ir sąžininga prekyba, maisto produktų kokybė, tvarumas, Europos žemės ūkis, biologinė įvairovė, aplinkos apsauga ir ekologiška plėtra; mano, kad reikėtų išlaikyti dviejų ramsčių sistemą, tačiau ją taikant reikėtų vengti politikos tikslų ir priemonių dubliavimo ir ją reikėtų derinti su čia numatytomis temomis;

68.  mano, kad siekiant įgyvendinti paprastumo, aiškumo ir bendro požiūrio principus dėl kiekvieno BŽŪP prioritetinio tikslo finansavimo turi būti susitarta nuo pat reformos pradžios;

Aprūpinimo maistu saugumas ir sąžininga prekyba

69.  tvirtina, kad norint, jog ūkininkavimo veikla būtų tęsiama, būtina užtikrinti ūkių gyvybingumą ir ūkininkų gyvenimo kokybę; taigi mano, kad visiems ES ūkininkams bendra tvarka iš ES biudžeto turėtų būti mokamos bazinės tiesioginės išmokos už plotą, siekiant užtikrinti Europos žemės ūkio gamybos modelio socialinį ir ekonominį tvarumą, kuris padėtų suteikti Europos vartotojų aprūpinimo pagrindiniais maisto produktais saugumą, sudaryti sąlygas ūkininkams gaminti aukštos kokybės maisto produktus, užtikrinti, kad žemės ūkio veikla ir darbo vietos kaimo vietovėse būtų skatinamos visoje ES ir padėtų tiekti viešąsias gėrybes, remiantis kompleksinio paramos susiejimo reikalavimais išlaikyti gerą agrarinę ir aplinkosauginę žemės būklę, taip pat laikytis aukštų kokybės ir gyvūnų gerovės standartų;

70.  ragina, kad į kompleksinio paramos susiejimo taisykles būtų įtrauktas besąlyginis reikalavimas dėl atlyginimo tik už aktyvią žemės ūkio gamybą nustatant mažiausio veiklos masto reikalavimus kaip išankstinę mokėjimų sąlygą ir kad proporcingumo principas būtų pagrindinis principas, taikomas įgyvendinant taisykles;

Tvarumas

71.  mano, kad ES finansuojamos papildomos išmokos turėtų būti skiriamos ūkininkams remiantis paprastomis daugiametėmis sutartimis, pagal kurias jiems būtų atlyginama už vienam jų produkcijos vienetui tenkančio išmetamo anglies dvideginio kiekio sumažinimą ir (arba) už anglies kaupimo dirvoje didinimą taikant tvarius gamybos metodus ir gaminant biomasę, kurią galima panaudoti gaminant tvarią žemės ūkio medžiagą;

72.  pažymi, kad tai turės dvejopos naudos, t. y. ES žemės ūkio veiklos efektyvumo didinimas padės įgyvendinti siekį dėl jos tvarumo aplinkosaugos ir ekonomikos požiūriu, taip pat užtikrins, kad ūkininkai galėtų gauti finansinės naudos už didesnę anglies dioksido sekvestraciją savo žemėje (tai suteiktų jiems tokį patį statusą kaip ir kitiems sektoriams, kurie yra ES prekybos taršos leidimais sistemos dalyviai); ragina tinkamai apibrėžti aiškius ir išmatuojamus kriterijus ir tikslus siekiant kuo greičiau pradėti taikyti šias išmokas kiekvienoje valstybėje narėje;

Europos žemės ūkis

73.  ragina toliau taikyti konkrečias kompensavimo priemones ūkininkams, užsiimantiems žemės ūkio veikla ūkininkavimui mažiau tinkamuose regionuose, pvz., regionuose, kuriuose nuolat susiduriama su gamtinėmis kliūtimis, įskaitant, pvz., kalnų regionus, aplinkos apsaugos požiūriu pažeidžiamas vietoves ir (arba) regionus, kuriuos labiausiai veikia klimato kaita, ir atokiausius regionus, siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio veikla vyktų taip, kad žemė būtų ir toliau tvarkoma ir vietos maisto gamyba vyktų visoje ES, be to, būtų sumažinta žemės atsisakymo grėsmė ir visoje ES užtikrintas subalansuotas teritorinis valdymas bei racionali žemės ūkio gamybos plėtra;

74.  mano, kad vykdant pagalbos ūkininkavimui mažiau palankiose vietovėse sistemos reformą, ypač siekiant nustatyti mažiau palankias ūkininkauti vietoves ir jas klasifikuoti, turėtų būti atsižvelgiama į sunkumus, su kuriais susiduria ūkininkai visose ES dalyse, nes šie sunkumai labai skiriasi atsižvelgiant į skirtingas biofizines ir klimato sąlygas; mano, kad srityse, kurios gali būti išbrauktos pagal atitinkamas naujas taisykles, parama turėtų būti nutraukta laipsniškai per tinkamą laikotarpį;

75.  atkreipia dėmesį ypatingą vaidmenį, tenkantį priemiesčių žemdirbiams, nes šiose zonose gali būti daromas stiprus spaudimas kaimo ir žemės ūkio ištekliams; pabrėžia, kad būtina išlaikyti šią maisto ir viešųjų gėrybių gamybą netoli miesto gyventojų;

Maisto kokybė

76.  pabrėžia, kad maisto produktų kokybės skatinimo politikos plėtojimas, ypač vykdant saugomos geografinės nuorodos (SKVN/SGN/GTG) politiką, turi būti svarbiausia BŽŪP kryptis, kurią reikia vystyti ir stiprinti norint sudaryti galimybes ES ir toliau pirmauti šioje srityje; mano, kad, atsižvelgiant į šiuos aukštos kokybės produktus, reikėtų naudoti naujoviškas valdymo, apsaugos ir skatinimo priemones, kad šie produktai būtų sklandžiai vystomi ir toliau labai prisidėtų prie tvarios Europos žemės ūkio plėtros;

Biologinė įvairovė ir aplinkos apsauga

77.  mano, kad ūkininkai gali ekonomiškai pelningu būdu prisidėti prie biologinės įvairovės ir aplinkos apsaugos bei padėti prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti, taigi šią veiklą reikia toliau skatinti; ragina vykdant BŽŪP sudaryti prielaidas tam, kad didžiojoje dalyje žemės ūkio paskirties žemės plotų būtų galima taikyti žemės ūkio aplinkos apsaugos schemas, atlyginant ūkininkams už papildomų su ekologinėmis sistemomis susijusių paslaugų teikimą, skatinant tvaresnius, mažai sąnaudų reikalaujančius gamybos modelius, pvz., ekologinį ūkininkavimą, integruotą žemės ūkį, didelės gamtinės vertės ūkininkavimo plėtrą ir tvarią intensyvaus žemės ūkio praktiką; mano, kad visos šios kaimo plėtros priemonės ir toliau turėtų būti finansuojamos bendrai, o prireikus skiriama daugiau lėšų;

Ekologiška plėtra

78.  mano, kad ekologiška plėtra turėtų būti pagrindas vykdant naująją kaimo plėtros strategiją, kuria būtų siekiama kurti naujas ekologiškas darbo vietas taikant šias priemones:

79.  mano, kad siekiant paremti pagal pagrindines BŽŪP temas ir toliau turėtų būti prieinamas tinkamas saugumą užtikrinantis tinklas; mano, kad šis saugumą užtikrinantis tinklas turėtų būti pakankamai lankstus, kad būtų galima atsižvelgti į rinkos pokyčius ir apimti priemones, pvz., viešąjį ir privatųjį saugojimą, intervenciją, išėmimą iš rinkos, kurios prireikus turėtų būti naudojamos siekiant kovoti su itin dideliais svyravimai ir greitai reaguoti kilus krizei; mano, kad tuo tikslu ES biudžete turėtų būti numatyta specialiojo rezervo biudžeto eilutė, kuria būtų galima greitai pasinaudoti krizės atveju;

80.  ragina šias priemones paremti įrankiais, kuriais siekiama padėti sumažinti kainų nestabilumą ir sudaryti stabilias sąlygas žemės ūkio verslui ir planavimui; taigi mano, kad, siekiant veikti ekstremaliomis rinkos ar klimato sąlygomis ir netrukdant veikti plėtojamoms privačioms sistemoms, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudotis naujoviškomis ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis, pvz., pasėlių derliaus rizikos draudimo politika, ateities sandorių rinkomis ir savitarpio fondas;

81.  mano, kad gamybos pajėgumų plėtros valdymas gali būti svarbi priemonė norint užtikrinti kai kurių žemės ūkio sektorių tvarų vystymąsi;

82.  pabrėžia, kad siekiant papildyti rinkos priemones gyvybiškai svarbu stiprinti pirminių gamintojų padėtį maisto tiekimo grandinėje ir imtis veiksmų, skirtų skaidrumo, sutartinių santykių ir nesąžiningos komercinės veiklos problemoms spręsti; mano, kad taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė padaryti konkurencijos taisyklių pakeitimų, kurie sudarytų sąlygas tam, kad pirminių gamintojų organizacijos taptų veiksmingesnės ir prireikus didėtų, ir suteikti joms didesnių derybinių galių, kad jos atsilaikytų prieš stambius mažmenininkus ir perdirbėjus; taigi mano, kad siekiant spręsti maisto tiekimo grandinės ginčus reikėtų apsvarstyti galimybę skirti nacionalinį ombudsmeną ir (arba) Europos ombudsmeną;

83.  primena, kad atsižvelgiant į PPO įsipareigojimus vienos iš dabartinių rinkos priemonių, eksporto grąžinamųjų išmokų, taikymas ir toliau turėtų būti laipsniškai nutraukiamas ES, o PPO partneriai tuo pat metu turėtų imtis panašių priemonių;

84.  mano, kad reikia skatinti Europos žemės ūkio konkurencingumą tiek Bendrijoje, tiek už jos ribų, ir rasti būdų, kaip spręsti pagrindines ateities problemas, be kita ko, ES apsirūpinimo maistu saugumo, maisto produktų tiekimo pasaulio gyventojams, kurių skaičius nuolat didėja, aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi, bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos problemas;

85.  primena, kad ES gali teikti lėšų priemonėms, pagal kurias teikiama informacija apie europietiškos žemės ūkio ir maisto produktų gamybos Europoje ir visame pasaulyje privalumus ir šie privalumai skatinami, Europoje ir trečiosiose šalyse finansuoti; mano, kad šiems fondams numatytą biudžetą reikėtų persvarstyti siekiant padidinti ES žemės ūkio ir maisto produktų pastebimumą ES ir trečiųjų šalių rinkose; mano, kad šias skatinimo sistemas reikėtų plačiau naudoti ir pagal BŽŪP jos turėtų būti įgyvendinamos plačiau ir veiksmingiau;

86.  mano, kad pagal bendrąją žemės ūkio politiką turėtų būti sudaromos galimybės visiems vartotojams, ypač labiausiai skurstantiems, maitintis sveikiau, taip pat įvairesniais prieinamų kainų produktais; siekiant kovoti su skurdu ir gerinti sveikatą reikia toliau vykdyti pagalbos labiausiai skurstantiems visuomenės nariams programas ir išplėsti programas, skirtas vaisių ir daržovių vartojimui mokyklose skatinti;

87.  mano, kad rengiant ir įgyvendinant naująją BŽŪP turėtų būti remiamasi paprastumo, proporcingumo ir biurokratijos bei administravimo sąnaudų mažinimo principais;

BŽŪP rengiant daugiametę finansinę programą ir taikant metinę biudžeto procedūrą

88.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į naujos bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) reikia numatyti atitinkamą finansavimą siekiant geriau remti šią politiką atsižvelgiant į didžiulius iššūkius, su kuriais šis sektorius, itin svarbus ES apsirūpinimo maistu saugumui, turės susidurti ateinančiais metais;

89.  primena, kad per pastaruosius ketverius dabartinės DFP metus dėl metinių biudžetų susitarti buvo įmanoma tik panaudojant įvairiose DFP išlaidų kategorijose turimas maržas arba, pasinaudojus 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 23 straipsnyje numatyta peržiūros galimybe panaudojant maržą, neviršijančią 2 išlaidų kategorijos nustatytos didžiausios viršutinės ribos siekiant finansuoti kitus ES prioritetus; pabrėžia, kad nuo 2011 finansinių metų iki dabartinės DFP pabaigos (2013 m.) 2 išlaidų kategorijos didžiausios viršutinės ribos neviršijanti marža bus itin apribota;

90.  pabrėžia, kad dėl teisiškai privalomo Daugiametės finansinės programos pobūdžio reikėtų didesnio lankstumo, jei norima, kad Sąjunga galėtų pakankamai lanksčiai ir veiksmingai reaguoti į nenumatytus įvykius;

91.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal SESV 314 straipsnio 3 dalį po Taikinimo komiteto sušaukimo Komisija nebegali keisti savo biudžeto projekto; primena, kad Komisija turi pateikti taisomąjį raštą siekiant rudenį atnaujinti su žemės ūkiu susijusias prognozes; primygtinai reikalauja, kad taisomasis raštas būtų pateiktas prieš balsavimą Europos Parlamente; ragina atsakingus komitetus numatyti vidaus procedūrą, kad atsižvelgiant į Taikinimo komiteto posėdį būtų apibrėžta Parlamento pozicija;

92.  primena, kad Europos Parlamento numatyti bandomieji projektai (BP) ir parengiamieji veiksmai (PV) tapo svarbiomis priemonėmis nustatant politikos prioritetus ir pradedant įgyvendinti naujas iniciatyvas, kurios dažnai tapdavo ES veiksmais ir programomis, taip pat žemės ūkio bei kaimo plėtros srityse; mano, kad ir ateityje, siekiant įvertinti naujų reformų idėjas, galėtų būti remiamasi bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais;

93.  ragina Komisiją, rengiant komunikatą ir savo teisės aktų pasiūlymus, visapusiškai atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas;

o
o   o

94.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) AGRI_DT (2010)439305. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0101. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0131. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0088. (5) Žr. prie pranešimo A7-0204/2010 pridėtą 1 diagramą. (6) Žr. prie pranešimo A7-0204/2010 pridėtą 2 diagramą. (7) Žr. prie pranešimo A7-0204/2010 pridėtą 3 diagramą. (8) Žr. prie pranešimo A7-0204/2010 pridėtą 4 diagramą. (9) Žr. prie pranešimo A7-0204/2010 pridėtą 5 diagramą.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarkos, atsižvelgiant į būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą (2009/2238(INI))

P7_TA(2010)0287 A7-0207/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. JT jūrų teisės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (Niujorko susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 31 d. priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–  atsižvelgdamas į baigiamąją deklaraciją, parengtą 2002 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 4 d. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009)0163),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnios akvakultūros ateities kūrimas. Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“(COM(2009)0162),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio mėn. 17 d. rezoliuciją dėl naujo postūmio įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją(7),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. balandžio 15 d. Marakešo sutartį, pagal kurią įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų deklaraciją, priimtą 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Globalioji Europa. Konkuravimas pasaulyje“ (COM(2006)0567),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį(8),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0207/2010),

A.  kadangi žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai strategiškai svarbūs aprūpinant gyventojus ir užtikrinant mitybos pusiausvyrą valstybėse narėse ir ES apskritai, taip pat kadangi šie sektoriai prisideda prie socialinės ir ekonominės pakrančių bendruomenių gerovės, vietos plėtros, užimtumo ir kultūros tradicijų išsaugojimo,

B.  kadangi žuvys yra gamtos ištekliai, kurie, juos tinkamai valdant, gali atsinaujinti, būti maisto šaltiniu ir padėti užtikrinti darbo vietas ES ir visame pasaulyje, ir kadangi juos reikia tausoti, siekiant išvengti žuvų išteklių išeikvojimo ir jo keliamų sunkumų ES ir užsienio pakrančių bendruomenėse; kadangi dėl to reikia gerinti veiksmingą žuvininkystės valdymą, įskaitant tarptautinės prekybos aspektą ir poveikį žuvų ištekliams visame pasaulyje,

C.  kadangi Europos Komisijai patvirtinus 2009 m. balandžio 22 d. Žaliąją knygą, siekiant peržiūrėti daugelį šios politikos aspektų pradėta bendros žuvininkystės politikos reforma,

D.  taip pat kadangi Europos Komisijos 2009 m. balandžio 8 d. komunikate (COM(2009)0162) apibrėžta nauja Europos akvakultūros darnios plėtros strategija,

E.  kadangi Johanesburge 2002 m. vykusiame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais nustatyti konkretūs žuvininkystės valdymo tikslai ir tarp jų buvo ir tikslas iki 2015 m. sumažinti žuvų išteklių naudojimą iki lygio, kuris atitiktų didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį,

F.  kadangi Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamyba per pastaruosius dešimtį metų sumažėjo apytikriai 30 proc.,

G.  kadangi šis sumažėjimas susijęs su žuvų išteklių sumažėjimu Europos vandenyse ir su teisingai taikomomis priemonėmis, kuriomis pagal BŽŪP siekiama riboti žvejybą ir užtikrinti tausų išteklių valdymą ir ES vandenyse, ir už ES ribų, ypač ten, kur ES žvejyba vykdoma pagal žvejybos partnerystės susitarimus,

H.  kadangi Europoje sužvejojama mažiau kaip 6 proc. visame pasaulyje sužvejojamų žuvų kiekio,

I.  kadangi, nors Žaliojoje knygoje dėl BŽP reformos pateikiama ilgalaikė vizija, kad ši sužvejojamų žuvų kiekio mažėjimo tendencija gali pakisti, kraštutinės priemonės, kurių ketinama imtis siekiant padėti gamtos ištekliams atsinaujinti (uostų pajėgumų mažinimas, griežtesnės valdymo priemonės, griežtesnė kontrolė ir t. t.), šią tendenciją trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu tik sustiprins,

J.  kadangi nepaisant naujos sektoriaus strategijos yra daug kliūčių, varžančių Bendrijos akvakultūros plėtrą, ir todėl nelabai tikėtina, kad trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu ši plėtra galėtų atsverti bendrą gavybos sektoriaus produkcijos mažėjimo tendenciją,

K.  kadangi šiuo atžvilgiu itin svarbu skatinti Europos gamybos augimą, ypač naujose ES valstybėse narėse, kurios turi aiškų akvakultūros potencialą,

L.  kadangi Europos Sąjungoje žuvininkystės ir akvakultūros produktų paklausa, priešingai, auga, ypač ji didėja naujųjų valstybių narių, esančių Vidurio ir Rytų Europoje, rinkose, ir kadangi dėl įvairių veiksnių poveikio tikimasi, kad vartojimas per ateinančius dvidešimt metų labai didės,

M.  kadangi Europos Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinka (2007 m. 12 mln. tonų ir 55 mlrd. eurų) jau dabar yra didžiausia pasaulyje, didesnė už Japonijos ir Jungtinių Valstijų rinkas, kadangi ši rinka yra labai priklausoma nuo importo iš trečiųjų šalių, kurios patenkina 60 proc. jos poreikių, ir kadangi numatoma, kad ši priklausomybė didės,

N.  kadangi nagrinėjant Europos Sąjungos vykdomą žuvininkystės ir akvakultūros politiką žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo į ES klausimas yra pagrindinis ir kadangi vykdant esamas reformas šiam klausimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys,

O.  kadangi šį klausimą reikia nagrinėti visais jo aspektais: prekybos, aplinkos, socialiniu, sveikatos ir kokybės,

P.  kadangi dėl neselektyvios žvejybos ir didelio išmetamų žuvų kiekio kai kuriuose žvejybos plotuose, iš kurių eksportuojama į ES rinką, eikvojama daug žuvų, kurios galėtų būti tinkamos vartoti žmonėms,

Q.  kadangi taip pat reikia svarstyti bendro rinkos organizavimo žuvininkystės ir akvakultūros srityje vaidmenį, nes bendro ūkio rinkų organizavimo dabartiniai teisės aktai atrodo daugeliu požiūriu pasenę ir juos reikia skubiai persvarstyti,

R.  kadangi, atsižvelgiant į šį svarstymą, reikia kritiškai išnagrinėti bendrą prekybos politiką, vykdomą šiame sektoriuje, taip pat pagal ją priimtų sprendimų ryšį su gyvybingo ir atsakingo Europos žuvininkystės sektoriaus išsaugojimu,

S.  kadangi, nors teoriškai žuvininkystės ir akvakultūros produktai dar apsaugoti muitų požiūriu, taikant Bendrąjį muitų tarifą, kuris truputį didesnis negu vidutinis ne žemės ūkio produktams taikomas tarifas, ši apsauga praktiškai gerokai sumažinta tiek savarankiškai, tiek susitarus taikant įvairias išimtis ir sumažinimus, dėl kurių importuojami produktai, kuriems automatiškai taikomi didžiausio palankumo muitų tarifai, sudaro 5 proc. bendro skaičiaus,

T.  kadangi numatoma, kad ES rinkų atvėrimo žuvininkystės ir akvakultūros produktų importui į Bendrijos rinką politika bus tęsiama tiek daugiašaliu lygmeniu, vykdant derybas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), ypač Dohos derybų raundo galimybių patekti į ne žemės ūkio rinkas skirsnyje, tiek vykdant derybas dėl lengvatinių sąlygų su įvairiais prekybos partneriais iš Azijos, Lotynų Amerikos, Šiaurės Amerikos, Viduržemio jūros baseino bei su įvairiomis Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupėmis,

U.  kadangi, be kita ko, užbaigus Dohos derybų raundo galimybių patekti į ne žemės ūkio rinkas skirsnį remiantis, kaip dabar ketinama, Šveicarijos pasiūlyta tarifų mažinimo formule su siūlomu 8 koeficientu, žuvininkystės ir akvakultūros produktams taikomas maksimalus muito tarifas ES sumažėtų nuo 26 proc. iki apytikriai 6 proc., o vidutinio dydžio tarifas – nuo 12 proc. iki 5 proc.,

V.  kadangi, priėmus tokį sprendimą, būtų ne tik beveik iki niekinio sumažintas apsauginis dar taikomų tarifų poveikis, bet ir besivystančioms šalims suteiktos privilegijos ir tos privilegijos, dėl kurių dar deramasi, taptų labai mažos ir nebeturėtų jokios reikšmės, ir būtų pakirsti net bendro ūkio rinkų organizavimo sistemų, pagal kurias galimybės patekti į Bendrijos rinką buvo formuojamos atsižvelgiant į Europos žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo poreikius, pagrindai (tarifų taikymo sustabdymai ir tarifinės kvotos),

W.  kadangi ES reikalavimas, kad jos vystymosi politikos tikslai (skurdo šalinimas, tausios vietos žuvininkystės vystymas) derėtų su jos prekybos politika, reiškia, kad besivystančios šalys turėtų būti skatinamos eksportuoti didesnės papildomos vertės žuvininkystės produktus, laikantis sąlygos, kad žuvys buvo sugautos vykdant gerai valdomą ir tausią žvejybą ir kad jos atitinka sanitarijos reikalavimus,

X.  kadangi pastaraisiais metais pastebėta ES prekybos derybininkų tendencija lengviau sutikti su išimtimis iš tradiciškai žuvininkystės ir akvakultūros produktams, tiek žaliavoms (laivų priskyrimo kriterijai), tiek perdirbtiems produktams (galimybė išlaikyti lengvatinę kilmę, nepaisant to, kad naudojamos ne tos kilmės žaliavos) taikomų lengvatinės kilmės taisyklių,

Y.  kadangi iš Maisto ir žemės ūkio organizacijos tyrimų matyti, kad nors dėl tarptautinės prekybos žuvininkystės produktais gali padidėti besivystančių šalių apsirūpinimo maistu saugumas, dėl jos taip pat padidėjo žvejyba siekiant aprūpinti eksporto rinką, todėl ištekliai gali būti eikvojami dar daugiau, taigi siekiant išvengti išteklių pereikvojimo būtina užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tinkamai valdoma ir kontroliuojama,

Z.  kadangi iš dalies skiriasi Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamintojų (žvejų ir ūkininkų), perdirbimo įmonių, platintojų, importuotojų ir vartotojų interesai, kuriuos turėtų būti stengiamasi veiksmingai ir darniai derinti vykdant politiką Europos lygmeniu,

AA.  kadangi būtina užtikrinti Bendrijos gamintojams (žvejams ir akvakultūros įmonėms) priimtinas realizavimo galimybes pakankamai pelningomis kainomis atsižvelgiant į sąnaudas ir su jų veikla susijusias kliūtis bei nenumatytus įvykius,

AB.  kadangi būtina užtikrinti, kad Bendrijos gamintojai galėtų naudotis pakankamai gausiomis vienodos kokybės žaliavomis ir stabiliomis jų kainomis ištisus metus,

AC.  kadangi būtina patenkinti Bendrijos vartotojų poreikį įsigyti aukštos kokybės produktų prieinamomis kainomis ir atsižvelgti į didėjantį jų norą gauti informacijos apie šių produktų savybes, kilmę ir sąlygas, kuriomis jie buvo sugauti arba pagaminti,

AD.  kadangi importas daro įvairų poveikį Bendrijos rinkai ir šis poveikis priklauso nuo susijusių rūšių, nuo to, kiek apdorojami produktai, ir nuo naudojamų platinimo tinklų,

AE.  kadangi, pavyzdžiui, dėl konkurentų importo sumažėjusios pirminio pardavimo kainos galėtų būti didesnė problema vadinamosioms pramoninių rūšių žuvims (skirtoms perdirbimo pramonei), o ne nepramoninių rūšių žuvims,

Bendri klausimai

1.  apgailestauja dėl to, kad Žaliojoje knygoje dėl bendros žuvininkystės politikos reformos tik kelios eilutės skiriamos importo klausimui ir aišku, jog nepakankamai įvertinama šio klausimo tinkamo nagrinėjimo svarba, siekiant, kad reforma būtų patikima ir sėkminga;

2.  konstatuoja, kad dėl pastaruosius dvidešimt metų vykdomos ES prekybos politikos jau padaryta didelė pažanga rinkos liberalizavimo importuojamų žuvininkystės ir akvakultūros produktų atžvilgiu;

3.  konstatuoja, kad aišku, jog Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamyba yra nepakankama siekiant patenkinti apdorojimo pramonės ir didėjančios vartotojų paklausos poreikius ir kad ji ir liks nepakankama; taigi pripažįsta, kad būtina skatinti atsakingą vartojimą, grindžiamą kokybe ir tvarumu, o ne kiekybe, taip pat būtina gerinti žuvininkystės valdymą siekiant atkurti žuvų išteklius, be to, pripažįsta faktą, kad importas ir toliau atliks svarbų vaidmenį aprūpinant Bendrijos rinką;

4.  pripažįsta, kad yra didžiausia tausaus žuvų kiekio sugavimo riba, ir visai nesvarbu, ar šios žuvys skirtos žmonėms vartoti, ar pramoniniais tikslais, vadinasi, žuvų tiekimas ES rinkai negali didėti be galo;

5.  vis dėlto pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad ES būtų išlaikyti ekologiniu požiūriu tausūs ir ekonominiu požiūriu gyvybingi žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai, įskaitant jų smulkaus masto aspektą, darniai pasklidę po ES pakrantes, kurie padėtų išsaugoti susijusių regionų kultūrinį identitetą, užtikrinti darbo vietas visoje grandinėje ir tiekti saugius ir kokybiškus maisto produktus, vadinasi, žvejams už jų produktus turėtų būti mokama teisinga kaina; taip pat pabrėžia, kad žvejybos pramonės darbuotojai turėtų dirbti priimtinomis sąlygomis ir pagal TDO konvecijų dėl sveikatos ir saugos darbe nuostatas;

6.  pažymi, kad dabartinis Bendrijos rinkos atvirumas žuvininkystės ir akvakultūros produktų eksportui tam tikromis sąlygomis gali daryti neigiamą poveikį tam tikrų regionų, ypač atokiausių, vietos ekonomikai, atsižvelgiant į vietos produktų pardavimą;

Konkretūs svarstymai
Prekybos ir muitų politika

7.  mano, kad ES, kuri yra didžiausia pasaulyje žuvininkystės produktų importuotoja, ir kitos didžiosios žuvininkystės produktų importuotojos yra politiniu požiūriu atsakingos už užtikrinimą, kad PPO prekybos taisyklės atitiktų pačius aukščiausius pasaulinius žuvininkystės valdymo ir apsaugos standartus; šiuo tikslu ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant ES dvišalę ir daugiašalę prekybos politiką būtų daugiau dėmesio skiriama sąžiningai, skaidriai ir tausiai prekybai žuvimis;

8.  mano, kad tinkama tarifinė apsauga yra ir turėtų toliau būti svarbi ir teisėta importo reguliavimo priemonė, kurią gali naudoti politinės valdžios institucija; primena, kad tarifinė apsauga erga omnes sustiprina visą kai kurioms šalims, ypač besivystančioms, ES teikiamų lengvatų vertę; primena, kad panaikinus šią apsaugą lengvatomis besinaudojančios šalys netektų visų privalumų, kuriais dabar naudojasi; taip pat primena, kad naudinga tai, jog šią tarifinę apsaugą galima keisti ir kad ES gali ją panaikinti, kai Bendrijos žaliavų nepakanka, kad būtų galima užtikrinti tinkamą tiekimą jos perdirbimo pramonei;

9.  taigi neigia neišvengiamo tarifų teikiamos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus apsaugos panaikinimo, kuriam Bendrijos gamintojai: žvejai, akvakultūros darbuotojai ir perdirbėjai, neturėdami kito pasirinkimo, turėtų paklusti, viziją, kuri palaikoma vykdant dabartinę prekybos politiką;

10.  mano, kad, kaip ir žemės ūkio sektorius, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai yra strateginiai ir daugiafunkciniai sektoriai, priklausantys nuo gamtos išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo, ir labai priklausomi nuo tam tikrų jų sudedamųjų dalių, su kuriomis susijusias problemas sunku spręsti remiantis tik liberalių mainų, grindžiamų laisvu naudojimusi lyginamais privalumais, metodu;

11.  apgailestauja dėl to, kad, priešingai negu prekybos derybos dėl žemės ūkio produktų, kurias vykdo už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys, derybos dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų laikomos su žemės ūkiu nesusijusiomis derybomis ir priklauso už prekybą atsakingo Komisijos nario kompetencijai, kuriam šios derybos yra tarsi kintama platesnės problematikos dalis;

12.  prašo kompetenciją derėtis dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų perimti iš Komisijos nario, atsakingo už prekybą, ir ją suteikti už jūros reikalus ir žuvininkystę atsakingam Komisijos nariui;

13.  ragina atlikti įvairius tyrimus ir vykdyti konsultacijas bei taip susidaryti aiškų ir išsamų Bendrijos žuvininkystės ir atskirų rūšių akvakultūros produktų rinkos vaizdą, taip pat nustatyti galimas Bendrijos paklausos ir gamybos tendencijas ir produkcijos realizavimo galimybes turint mintyje sąžiningą konkurenciją;

14.  taip pat prašo, kad Komisija pasistengtų patikimiau ir tiksliau įvertinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo poveikį Bendrijos rinkai, ypač kainų aspektu, ir kad ji dirbtų siekdama įdiegti tinkamą duomenų rinkimo ir keitimosi jais sistemą, kuri būtų taikoma siekiant palengvinti tokį vertinimą;

15.  reikalauja, kad žuvininkystės ir akvakultūros produktai būtų laikomi tokiais produktais, kuriems PPO Dohos derybų raundo galimybių patekti į ne žemės ūkio rinkas skirsnyje Šveicarijos siūloma tarifų mažinimo formulė netinka, siekiant išvengti tarifinės apsaugos, kuri buvo teikiama kai kuriems produktams pagal bendrąjį muitų tarifą (BMT) susilpninimo, ir taip išsaugoti kai kuriems partneriams suteiktų lengvatų reikšmę ir bendro rinkos organizavimo sistemų veiksmingumą;

16.  primena, kad pagal 2001 m. lapkričio 14 d. Dohos derybų raundo ministrų deklaracijos 47 dalį dabartinio raundo derybos vyksta remiantis vieningų veiksmų principu ir kad tol, kol nepasibaigs visas raundas, Europos Sąjunga turi teisę pakeisti savo poziciją dėl kai kurių šio raundo skyrių;

17.  taip pat ragina Bendrijai PPO atstovaujančius derybininkus toliau kategoriškai atsisakyti įtraukti Europos Sąjungą į visas daugiašalio sektorinio žuvininkystės ir akvakultūros produktų liberalizavimo iniciatyvas;

18.  ragina Komisiją reikalauti, kad sudarius galimą susitarimą dėl subsidijų žuvininkystės sektoriuje, dėl kurio deramasi PPO, ypač priėmus jo nuostatas, susijusias su rinkos reguliavimo priemonėmis, Europos gamintojai nepatektų į konkurenciniu požiūriu nepatogią padėtį, palyginti su trečiųjų šalių tiekėjais; iš esmės priešinasi tam, kad šis susitarimas būtų pradėtas taikyti atskirai ir per anksti, nes jis turėtų būti neatsiejamas nuo kitų Dohos raundo klausimų;

19.  ragina Bendrijos derybininkus vykdant dvišales ir regionines derybas sistemingiau reikalauti veiksmingų kompensacijų už trečiosioms šalims teikiamas prekybines nuolaidas, susijusias su žuvininkystės ir akvakultūros produktais, ir ryžtingai ginti Europos Sąjungos interesus šiame sektoriuje, kai jų esama;

20.  pabrėžia, kad reikia, jog Europos Sąjunga išlaikytų prekybinių lengvatų, kurias ji teikia tam tikriems partneriams, kontrolę, ir reikalautų taikyti griežtas kilmės taisykles, grindžiamas vadinamąja visiškai gautų produktų koncepcija; ragina būti atsargiems siekiant galbūt sušvelninti tradicinius laivų priskyrimo kriterijus, taikomus žaliavoms, ir reikalauja atmesti visus naujus prašymus dėl išimčių, susijusių su perdirbtais produktais; mano, kad turėtų būti sistemingai taikoma vadinamoji neatsitraukimo taisyklė ir ribojamos kaupimo galimybės;

21.  primygtinai reikalauja, kad Komisija kiekybės ir kokybės aspektais pagerintų kai kurioms šalims teikiamų lengvatų poveikio žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams analizę, ypač įmonių pelningumo ir užimtumo požiūriu tiek ES, tiek lengvatomis besinaudojančiose šalyse, tiek šalyse gavėjose, ypač AKR šalyse; taip pat pabrėžia, kad atliekant šias analizes turėtų būti pateikiama pakankamai kiekybinių rezultatų ir ypač atsižvelgiama į jautrių rūšių žuvis;

22.  atkreipia dėmesį į Bendrijos pramonės galimybę pasinaudoti ES prekybos apsaugos priemonėmis dempingo, subsidijavimo arba tam tikrų kategorijų žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo smarkaus ir staigaus padidėjimo atvejais;

Aplinkos, socialiniai, sveikatos ir kokybės aspektai

23.  mano, kad vienas svarbiausių Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo politikos tikslų turi būti užtikrinimas, kad importuojami produktai visose srityse atitiktų tuos pačius reikalavimus, kurie taikomi Bendrijos produktams; mano, kad šis tikslas atitinka pagrindines pastangas užtikrinti dabar šiame sektoriuje taikomų priemonių ar tų priemonių, kurias ketinama taikyti vykdant reformą, lygybę, darną ir veiksmingumą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trečiosioms šalims laikantis ES reikalavimų bus lengviau sudaryti vienodesnes ES produktų ir trečiųjų šalių produktų konkurencijos sąlygas, nes trečiosios šalys, gamindamos žuvininkystės produktus pagal ES standartus, turės daugiau išlaidų;

24.  yra susirūpinęs dėl to, kad didelis žuvininkystės ir akvakultūros produktų antplūdis iš trečiųjų šalių į Bendrijos rinką gali turėti įtakos vartotojų pirkimo įpročiams;

25.  mano, kad ES pastangos žuvininkystės išteklių apsaugos ir tvarumo srityje, vykdant BŽP, nesuderinamos su tuo, kad importuojami žuvininkystės ir akvakultūros produktai iš šalių, kurios didina savo žvejybos pastangas nesirūpindamos tvarumu ir kurias domina tik trumpalaikis pelnas;

26.  pabrėžia, kad Bendrijos išteklių išsaugojimo politika, kurią taikant vykdomi atkūrimo ir valdymo planai, padeda skatinti importuoti žuvininkystės ir akvakultūros produktus iš trečiųjų šalių ir skatina importą dažnai negrįžtamai pakeisti Bendrijos gamybą; prašo Komisijos rengiant šiuos planus tinkamai atsižvelgti į šį pavojų;

27.  nuogąstauja, kad, jei nebus griežtos šios srities politikos, dėl didelio Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros rinkos, kuriai būdinga gana laisva prieiga ir smarkiai didėjanti paklausa, patrauklumo šios šalys gali nuolat jausti paskatą pereikvoti žuvų išteklius;

28.  džiaugiasi, kad neseniai pradėjo galioti kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba taisyklės, pagal kurias privaloma sertifikuoti visus į Bendrijos rinką tiekiamus produktus; ragina griežtai ir veiksmingai taikyti šias taisykles, pripažįstant, kad reikia daugeliui besivystančių šalių padėti tinkamai jas taikyti ir kovoti su neteisėta žvejyba; vis dėlto primena, kad tai yra minimalus reikalavimas, kurio neužtenka siekiant užtikrinti žvejybos plotų, iš kurių kilę šie produktai, tvarumą;

29.  mano, kad reikėtų ne tik taikyti Bendrijos NNN žvejybos taisykles, bet ir atlikti tokių žuvų pardavimo tolesnę kontrolę, t. y. atlikti griežtesnį valstybių narių ir įmonių, įtariamų tiekiant neteisėtos žvejybos produktus, auditą;

30.  ragina Komisiją taikyti visas jos turimas priemones siekiant užtikrinti, kad pagrindinės žuvininkystės ir akvakultūros produktus į ES eksportuojančios šalys laikytųsi Johanesburge prisiimtų įsipareigojimų ir taikytų griežtą išteklių apsaugos politiką; ragina bendradarbiauti su šiomis šalimis visose tinkamuose forumuose ir ypač regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (RŽVO);

31.  taip pat mano, kad Europos Sąjunga turi sutvirtinti šiuos įsipareigojimus tam, kad būtų užtikrinama, jog visi be išimties į Europos Sąjungą eksportuojami produktai būtų iš šalių, kurios ratifikavo pagrindinius tarptautinius su jūrų laivininkystės teise susijusius susitarimus, visų pirma Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir susitarimą dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių, o tais atvejais, kai eksportuojama iš vandenų, kuriuos valdo RŽVO, turi būti užtikrinama, kad eksportuojančios šalys yra atitinkamo RŽVO susitarimo šalys;

32.  pabrėžia, kad Bendrijos žvejai, akvakultūros darbuotojai ir perdirbėjai patiria didelių sunkumų dėl kai kurių trečiųjų šalių konkurencijos, nes šiose šalyse darbo jėga kainuoja daug mažiau ir jose taikomos švelnesnės socialinės normos;

33.  mano, kad vadinamojo socialinio dempingo problema, kuri taip pat aktuali kituose ekonomikos sektoriuose, ypač jaučiama žuvininkystės ir akvakultūros produktų sektoriuje, ypač produktų perdirbimo srityje, kur naudojama daug darbo jėgos;

34.  ragina Komisiją pradėti taikyti visas jos turimas priemones siekiant užtikrinti, kad pagrindinės žuvininkystės ir akvakultūros produktus į ES eksportuojančios šalys laikytųsi bent jau Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) aštuonių konvencijų dėl pagrindinių teisių darbe;

35.  ragina, kad visos ES suteiktos su žuvininkystės ir akvakultūros produktais susijusios prekybinės lengvatos sistemingai priklausytų nuo griežtų su aplinkosauga ir socialine sritimi susijusių sąlygų įvykdymo; taip pat prašo, kad šiuo tikslu į sudarytus susitarimus įtrauktos nuostatos apimtų patikimas priežiūros, kad būtų laikomasi prisiimtų įsipareigojimų, ir lengvatų sustabdymo ar panaikinimo pažeidimo atveju sistemas ragina besivystančių šalių atžvilgiu įgyvendinti programas, kurios specialiai parengtos siekiant teikti techninę paramą ir prireikus finansinę paramą, siekiant padėti susijusioms valstybėms laikytis savo socialinių ir aplinkosaugos įsipareigojimų;

36.  pabrėžia, kad svarbu, jog importuojamiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, įskaitant pašarus ir pašarines žaliavas, būtų griežtai taikomi Bendrijos teisės aktai, susiję su sveikatos normomis ir kontrole visais aspektais (maisto sauga, atsekamumas, prevencija), kurie yra labai svarbūs siekiant apsaugoti vartotojus; taigi primygtinai prašo Komisiją patobulinti trečiųjų šalių kontrolės programą tobulinant Maisto ir veterinarijos tarnybos patikras, visų pirma didinant kiekvienos patikros metu tikrinamų įrenginių skaičių, kad būtų galima gauti rezultatus, kurie geriau atspindėtų tikrą padėtį trečiosiose šalyse;

37.  ragina labai atsargiai pripažinti kai kuriose trečiosiose šalyse taikomus reikalavimus kaip lygiaverčius Europos Sąjungos reikalavimams, siekiant taikyti šiuos teisės aktus, ir atsargiai tvirtinti šalių ir įstaigų, kurioms leidžiama eksportuoti žuvininkystės ir akvakultūros produktus į ES, sąrašus; mano, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų GD turėtų galėti pašalinti pavienius laivus ar perdirbimo įmones iš šių patvirtintų sąrašų;

38.  ragina labai atsargiai vertinti naujų rūšių akvakultūros, kuri ypač intensyviai kultivuojama tam tikruose pasaulio regionuose, produktus, ir kritiškai nagrinėti technikas ir metodus, naudojamus siekiant padidinti šių ūkių produktyvumą, bei šių technikų ir metodų galimą poveikį sveikatai, taip pat jų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

39.  ragina visais lygmenimis intensyviai ir dažnai vykdyti kontrolę, ypač veiksmingai suderintą ir skaidrią pasienio kontrolę, kuri atitiktų susijusių produktų keliamą pavojų ir priklausytų nuo jų pobūdžio ir kilmės; prašo valstybių narių tam skirti visus reikalingus finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

Bendro rinkų organizavimo reforma

40.  primena įvairias savo rezoliucijas, priimtas 6-osios Parlamento kadencijos metu, kuriomis Komisija raginama nedelsiant iš esmės persvarstyti bendrą žuvininkystės produktų rinkos organizavimą siekiant, kad jis labiau padėtų užtikrinant sektoriaus pajamas, rinkų stabilumą, gerinant žuvininkystės produktų pardavimą ir didinant papildomą vertę; apgailestauja dėl vėlavimo šioje srityje; ragina atsižvelgti į minėtas rezoliucijas svarstant pagrindinių šios reformos krypčių klausimą;

41.  pabrėžia, kad naujuose įgyvendinamuose šios srities mechanizmuose būtinai turi būti atsižvelgiama į neišvengiamą ir realią labai didelę mažai sąnaudų reikalaujančio importo, kuris įmanomas vykdant aplinkai žalingą veiklą arba veiklą, prilygstančią tam tikros formos socialiniam dempingui, konkurenciją ir vis tik turi būti užtikrinamas normalus Bendrijos produkcijos pardavimas pakankamai pelningomis kainomis;

Informacija vartotojui

42.  yra įsitikinęs, kad Europos vartotojai dažnai pasirinktų kitaip, jei būtų geriau informuoti apie parduodamų produktų tikrąjį pobūdį, geografinę kilmę ir gamybos arba sugavimo sąlygas bei kokybę;

43.  pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti griežtus ir skaidrius Europos žuvininkystės ir akvakultūros produktų kokybės ir atsekamumo sertifikavimo bei ženklinimo kriterijus ir siekti kaip galima greičiau sukurti atskirą šių produktų ekologinį ženklą, kad būtų sustabdytas nekontroliuojamas privačių sertifikavimo sistemų plitimas;

44.  mano, kad žuvininkystės ir akvakultūros produktų ekologinis sertifikavimas ir ekologinis ženklinimas turėtų būti skaidrus ir vartotojams lengvai suprantamas procesas ir visas be išimties sektorius turėtų turėti galimybę dalyvauti jame, jeigu griežtai laikosi ženklo suteikimo reikalavimų;

Akvakultūra

45.  pažymi, kad didėja Europos Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo akvakultūros produktų dalis;

46.  kaip šio reiškinio priežastį nurodo didelę akvakultūros gamybos plėtrą per pastaruosius dešimtį metų kai kuriuose pasaulio regionuose, kai Bendrijos akvakultūra, kuri nesudaro daugiau, nei 2 proc. pasaulio gamybos, patyrė stagnacijos laikotarpį;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastebima, jog ES vartotojai ir platintojai įprato šviežius Bendrijos kilmės produktus dažnai keisti tam tikrų tipų importuotais akvakultūros produktais;

48.  mano, kad savanoriška tvarios Bendrijos akvakultūros, kurią vykdant daromas mažesnis poveikis aplinkai, vystymosi pagalbos politika yra vienas iš politikos, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo importo žuvininkystės ir akvakultūros srityje, skatinti veiklą Europos Sąjungoje ir didesne ir įvairesne pasiūla patenkinti greitai augančią paklausą, kertinių akmenų; taigi pabrėžia poreikį labai daug dėmesio skirti su Europos akvakultūros produktais susijusiems moksliniams tyrimams ir plėtrai;

49.  svarstant šį klausimą ragina atsižvelgti į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją tema „Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares deramai atsižvelgti į pagrindines šiame pranešime pateikiamas rekomendacijas rengiant pasiūlymus ir sprendimus, susijusius su bendros žuvininkystės politikos reforma;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. (2) OL L 17, 2000 1 21, p. 22. (3) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 271. (4) OL L 286, 2008 10 29, p. 1. (5) OL L 27, 2010 1 30, p. 1. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0039. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0243. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0373.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės, ypač dėl Farai Maguwu atvejo

P7_TA(2010)0288 RC-B7-0415/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į daugelį savo ankstesnių rezoliucijų dėl Zimbabvės, kurių naujausia buvo priimta 2008 m. gruodžio 17 d.(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 15 d. Tarybos bendrąją poziciją 2010/92/CFSP(2), atnaujinančią iki 2011 m. vasario 20 d. ribojančias priemones Zimbabvei, taikomas pagal Bendrąją poziciją 2004/161/BUSP(3) ir Komisijos 2008 m. gruodžio 8 d. Reglamentą (EB) Nr. 1226/2008(4), iš dalies keičiantį Bendrąją poziciją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 22 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Zimbabvės ir 10-ojo ES ir Pietų Afrikos šalių ministrų politinio dialogo 2010 m. gegužės 11 d išvadas dėl Zimbabvės,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes JT rezoliucijas dėl kruvinųjų deimantų ir ypač į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1459 (2003 m.) dėl Kimberley proceso sertifikavimo schemos,

–  atsižvelgdamas į Kimberley proceso sertifikavimo schemą (KPCS), reikalaujančios savo narių patvirtinti, kad neapdoroti deimantai nėra naudojami ginkluotiems konfliktams finansuoti,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Chartiją dėl žmogaus ir tautų teisių, kurią Zimbabvė ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į septintosios Kimberley proceso sertifikavimo schemos (KPCS) plenarinės sesijos, vykusios Svakopmunde, Namibijoje, 2009 m. lapkričio 5 d. komunikatą ir ypač į jo 13, 14 ir 22 dalis,

–  atsižvelgdamas į Kimberley proceso tarpsesinį posėdį, vykusį Tel Avive, Izraelyje, 2010 m. birželio 21–24 d.,

–  atsižvelgdamas į ES ir AKR Kotonu partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi Zimbabvė yra Kimberley proceso sertifikavimo schemos, leidžiančios jos nariams parduoti neapdirbtus deimantus teisėtoje tarptautinėje rinkoje su sąlyga, kad prekyba jais nefinansuoja ginkluotų konfliktų, savanoriška narė,

B.  kadangi Kimberley procesas šiuo metu nesprendžia žmogaus teisių pažeidimų klausimų,

C.  kadangi manoma, kad Zimbabvė per ateinančius kelerius metus galėtų tapti viena didžiausių deimantų gamintojų pasaulyje, jei Marange (Čiadzvos) deimantų laukai Manikalando provincijoje, galintys atnešti milijardus eurų pajamų, būtų visapusiškai eksploatuojami,

D.  kadangi 2009 m. lapkričio mėn, Swakopmunde (Namibijoje), Zimbabvė įsipareigojo atlikti keletą veiksmų, kad deimantų kasyklos Marange regione atitiktų Kimberley proceso sertifikavimo sistemą,

E.  kadangi Tarpsesiniame Kimberley proceso susitikime, vykusiame Tel Avive 2010 m. birželio 21–23 d., nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl galimybės įtraukti žmogaus teisių problemas į Kimberley procesą,

F.  kadangi daug tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (įskaitant Human Rights Watch, Global Witness and Partnership for Africa-Canada), pareiškė didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Čiadzvoje, ypač dėl Zimbabvės saugumo pajėgų narių vykdomų žmogaus teisių pažeidimų,

G.  kadangi Farai Maguwu, Zimbabvės pilietis bei Tyrimų ir plėtros centro(TPC), žmogaus teisių NVO, įsikūrusios Manikalande, steigėjas ir direktorius, nustatė, kad Zimbabvės valstybės saugumo pajėgos padarė rimtų žmogaus teisių pažeidimų keliuose Zimbabvės deimantų laukuose, ypač Čiadzvoje,

H.  kadangi Farai Maguwu Zimbabvės valdžios institucijų buvo suimtas 2010 m. birželio 3 d., kaltinant jį žalingos Zimbabvės valstybei informacijos skelbimu, ir nuo tada yra laikomas blogomis sąlygomis, negalėdamas gauti būtiniausių vaistų, pasinaudoti teise, kad jo byla būtų teisėjo išnagrinėta per 48 sulaikymo valandas ir negalėdamas pasinaudoti teise būti paleistam už užstatą,

1.  reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti Farai Maguwu ir smerkia jo arešto aplinkybes bei laikymo sąlygas;

2.  primygtinai reikalauja, kad Zimbabvės valdžios institucijos laikytųsi Kimberley proceso metu Svakopmundo posėdyje prisiimtų įsipareigojimų visiškai demilitarizuoti Marange regiono deimantų laukus ir taikyti tinkamas priemones, siekiant užtikrinti viešėją tvarką taip, kad būtų gerbiamos vietos gyventojų teises;

3.  ragina persvarstyti Kimberley procesą, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į žmogaus teisių principus;

4.  primygtinai reikalauja, kad Zimbabvės vyriausybė panaudotų tas dideles pajamas, kurias deimantų kasyba Čiadzvoje gali sukurti, visos Zimbabvės ekonomikos atgaivinimui ir sudarytų sąlygas teikti finansavimą sveikatos, švietimo ir socialinėms sritims, kurias šiuo metu finansuoja tarptautiniai paramos teikėjai, ir šiuo tikslu ragina vyriausybę sukurti nepriklausomą Deimantų patikos fondą, kuris būtų skirtas visų Zimbabvės žmonių gerovei;

5.  ragina Zimbabvės vyriausybę užtikrinti ir išlaikyti neribotą teisę į žodžio laisvę Zimbabvėje, kad NVO (pvz., Farai Maguwu Tyrimų ir plėtros centras) galėtų laisvai pareikšti savo nuomonę nesibaimindami persekiojimo ar laisvės atėmimo;

6.  ragina Kimberley procesą užtikrinti, kad Minitor for Zimbabwe galėtų veikti visiškai nepriklausomai, nevaržomai ir galėtų ginti žmogaus teises;

7.  ragina Pietų Afriką ir Pietų Afrikos vystymosi bendriją (PAVB), savo pačių, taip pat Zimbabvės ir platesnio pietinės Afrikos regiono labui, imtis aktyvių veiksmų, kad paskatintų grįžimą prie visiškos demokratijos Zimbabvėje ir užtikrintų pagarbą teisinės valstybės principams ir Zimbabvės žmonių žmogaus teisėms; pripažįsta, kad Mugabė ir jo artimi rėmėjai ir toliau išlieka pagrindine kliūtimi, apsunkinančia politinį ir ekonominį atkūrimą bei susitaikymą Zimbabvėje ekonominių išteklių grobstymu savo naudai;

8.  džiaugiasi, kad neseniai (2010 m. vasario mėn.) ES atnaujino draudžiamų asmenų ir organizacijų, susijusių su R. Mugabės režimu, sąrašą; pabrėžia, kad šios ribojančios priemonės yra skirtos tik Zimbabvės režimo elementams ir jokiu būdu neturės įtakos visiems Zimbabvės žmonėms;

9.  pabrėžia dialogo tarp Europos Sąjungos ir Zimbabvės svarbą ir palankiai vertina pažangą, padarytą šioje srityje;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Zimbabvės ir Pietų Afrikos vyriausybėms ir parlamentams, ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Afrikos Sąjungos institucijoms, įskaitant Visos Afrikos Parlamentą, JT Generaliniam Sekretoriui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos generaliniam sekretoriui, rotacijos principu Kimberley procesui pirmininkaujančiai valstybei (Izraeliui) ir Sandraugos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0640. (2) OL L 41, 2010 2 16, p. 6. (3) OL L 50, 2004 2 20, p. 66. (4) OL L 331, 2008 12 10, p. 11

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Venesuelos, ypač dėl Marijos Lourdes Afiuni atvejo

P7_TA(2010)0289 RC-B7-0414/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Venesueloje, ypač į 2010 m. vasario 11 d., į 2009 m. gegužės 7 d., į 2008 m. spalio 23 d. ir į 2007 m. gegužės 24 d. rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi galių atskyrimas ir nepriklausomumas sudaro bet kokios demokratinės ir konstitucinės valstybės pagrindą,

B.  kadangi Karakaso teisėja Maria Lourdes Afiuni 2009 m. gruodžio 10 d. veikdama pagal Venesuelos įstatymus ir remdamasis Jungtinių Tautų darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais nuomone lygtinai paleido (laikantis griežtų apribojimų, įskaitant paso atėmimą) Eligio Cedeño, kuriam nuo 2007 m. vasario mėn. buvo paskirtas kardomasis kalinimas,

C.  kadangi kardomojo kalinimo laikotarpis pagal Venesuelos įstatymus apribotas 2 metais ir kadangi teisėja M. L. Afiuni priimdama sprendimą puoselėjo pagrindines teises, saugomas pagal Venesuelos ir tarptautinę teisę,

D.  kadangi teisėją M. L. Afiuni prieš tai nepateikus kaltinimo teisme iškart suėmė Žvalgybos ir prevencijos direktorato pareigūnai ir 2009 m. gruodžio 12 d. ji buvo perkelta į INOF (Instituto Nacional de Orientación Femenina), didžiausio saugumo kalėjimą, kur praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams ji vis dar laikoma tokiomis sąlygomis, kurios ir toliau kelia pavojų jos fizinei ir psichologinei gerovei, nes ji nuteisė iki 24 kartu kalinčių kalinių už tokius nusikaltimus kaip žmogžudystė, prekyba narkotikais ir žmonių grobimas; kadangi, sulaikymo metu teisėjai teko patirti įžeidimus, grasinimus, žodinius ir fizinius išpuolius bei pasikėsinimą į gyvybę,

E.  kadangi 2009 m. gruodžio 11 d. Prezidentas Hugo Chávez kalboje, kuri buvo transliuojama per televiziją, pavadino ją bandite ir paprašė generalinį prokurorą taikyti didžiausią bausmę ir netgi paragino Nacionalinę asamblėją priimti naują įstatymą, pagal kurį būtų griežtinamos bausmės už tokį elgesį ir bausmės būtų taikomos atgaline data,

F.  kadangi Venesuelos Konstitucijos 26 straipsnyje numatyta, kad teismai turėtų būti savarankiški ir nepriklausomi ir kad Venesuelos Bolivaro Respublikos Prezidentas yra atsakingas už teismų nepriklausomumo užtikrinimą,

G.  kadangi po Prezidento pareiškimo, nukreipto prieš teisėją M. L. Afiuni, ji buvo apkaltinta piktnaudžiavimu turimais įgaliojimais, korupcija, konspiracija ir pagalbos pabėgimui teikimu ir kadangi nors prokuroras parodė, kad ji negavo pinigų ir kad dėl šios priežasties nėra korupcijos įrodymų, ji vis dar yra kalėjime,

H.  kadangi teisėjos M. L. Afiuni padėtis paskatino parengti daug pranešimų, rezoliucijų ir pareiškimų, kuriuose smerkiamos Venesuelos valdžios institucijos ir išreiškiamas solidarumas su M. L. Afiuni, kadangi viso pasaulio teisininkai ir teisėjai, NVO, pvz., organizacijos „Amnesty International“ ar „Human Rights Watch“, ir Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras išreiškė savo susirūpinimą dėl M. L. Afiuni padėties teigdami, kad ji įkalinta dėl jos principingumo ir kovos už teismų nepriklausomumą ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisija pareikalavo imtis apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas jos asmens saugumas,

I.  kadangi teisėjos M. L. Afiuni atvejis nėra pavienis politinių valdžios institucijų išpuolis prieš teismus, nes kai kurie teisėjai buvo atleisti, o kiti pasirinko tremtį,

J.  kadangi demokratinės padėties blogėjimas Venesueloje pasireiškė ir kitose srityse, ypač spaudos laisvės, įskaitant internetą, srityje, prieš kurią nuolatos buvo rengiami vyriausybės išpuoliai, ir prieš kurią buvo imtasi įvairių priemonių, įskaitant laikraščių leidimo sustabdymą, radijo stočių transliavimo, interneto svetainių veikimo ir televizijos kanalų transliavimo nutraukimą,

K.  kadangi žiniasklaidos laisvė yra itin svarbi demokratijai ir pagarbai pagrindinėms laisvėms, nes žiniasklaida atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant laisvę reikšti savo nuomonę ir idėjas, tinkamai atsižvelgiant į mažumų, įskaitant politinės opozicijos grupes, teises ir prisidedant prie veiksmingo atskirų asmenų įtraukimo į demokratinius procesus ir taip sudarant sąlygas laisviems ir teisingiems rinkimams,

L.  kadangi atsižvelgiant į parlamento rinkimus, kurie turi būti surengti 2010 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinė rinkimų taryba vyriausybės prašymu pakeitė rinkimų apygardų ribas renkant 167 Nacionalinės asamblėjos narius; tai pokyčiai, kurie turi įtakos beveik 80 proc. valstijų, kurias valdo opozicija,

M.  kadangi tokios priemonės, kaip antai savavališka konfiskacija ir nusavinimas, nuo 2005 m. palietęs daugiau nei 760 įmonių, iš kurių kai kurios turi įtakos ES interesams, pažeidžia pagrindines socialines ir ekonomines piliečių teises,

N.  kadangi padėtis Venesueloje įtempta ir tai atsispindi puldinėjimuose, grasinimuose, bauginimuose ir politiniame bei baudžiamajame persekiojime, nukreiptame prieš demokratinę opoziciją, jos atstovus, jos demokratiškai išrinktus merus ir valdytojus, studentų judėjimą, kariuomenės narius ir teismus, oficialios H. Chavezo politikos oponentus, žurnalistus ir žiniasklaidą, dėl kurių daugelis iš minėtų asmenų buvo įkalinti dėl politinių priežasčių,

1.  apgailestauja dėl išpuolio prieš teismų nepriklausomumą; išreiškia susirūpinimą dėl teisėjos M. L. Afiuni suėmimo ir vertina tai kaip jos pagrindinių teisių pažeidimą ir labai rimtą grėsmę teismų nepriklausomumui, kuris yra pagrindinis teisinės valstybės ramstis;

2.  ragina teisėją išlaisvinti ir ragina Venesuelos vyriausybę būti įsipareigojusią gerbti teisinės valstybės vertybes ir sudaryti palankias sąlygas teisingam ir greitam bylos nagrinėjimui suteikiant visas būtinas teisines garantijas;

3.  išreiškia savo susirūpinimą dėl teisėjos M. L. Afiuni sulaikymo sąlygų, kurios kelia grėsmę jos fiziniam ir psichologiniam neliečiamumui, ir ragina kalinimo įstaigų vadovybę nedelsiant ir griežtai taikyti Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos 2010 m. sausio 11 d. pasiūlytas priemones ir rekomendacijas dėl M. L. Afiuni sulaikymo sąlygų;

4.  smerkia viešus Venesuelos Bolivaro Respublikos Prezidento pareiškimus, kuriuose įžeidžiama ir pažeminama teisėja ir reikalaujama didžiausios bausmės bei raginama pakeisti įstatymą, kad būtų galima taikyti griežtesnę bausmę; mano, kad šie pareiškimai pablogina jos sulaikymo aplinkybes ir yra tautos Prezidento išpuolis prieš teismų nepriklausomumą, prezidento, kuris turėtų būti pagrindinis šio nepriklausomumo garantas;

5.  primena Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei pareigą gerbti žodžio ir nuomonės laisvę ir spaudos laisvę ir gerbti teismų nepriklausomumą, kaip tai privaloma pagal šalies Konstituciją ir įvairias tarptautines ir regionines konvencijas ir chartijas, kurias Venesuela yra pasirašiusi; mano, kad Venesuelos žiniasklaida turėtų užtikrinti pliuralistinį Venesuelos politinio ir socialinio šalies gyvenimo pavaizdavimą;

6.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikti protesto skundus Venesuelos valdžios institucijoms siekiant išreikšti ES susirūpinimą dėl pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei šioje Pietų Amerikos šalyje ir tvirtai ginti ES valstybių narių piliečių ir bendrovių interesus ir nuosavybę;

7.  pažymi, kad pagal Amerikos valstybių organizacijos Amerikos šalių demokratinę chartiją, demokratijos sąlygomis be aiškaus ir būtino esminio teisėtumo, pagrįsto rinkimais ir juose įgyto, praktinis teisėtumo įgyvendinimas, pagrįstas pagarba pliuralizmui, privalo atitikti nustatytoms taisyklėms, galiojančiai konstitucijai, įstatymams ir teisinės valstybės principams, nes taip būtų užtikrinama tinkamai funkcionuojanti demokratija, ir, prireikus, privalo apimti pagarbą taikiai ir demokratinei politinei opozicijai, ypač tais atvejais, kai opozicija išrinkta rinkimuose ir turi liaudies suteiktus įgaliojimus;

8.  ragina Venesuelos vyriausybę, turėdamas mintyje parlamentinius rinkimus 2010 m. rugsėjo 26 d., gerbti demokratijos taisykles ir žodžio, susirinkimų, būrimosi ir rinkimų laisvės principus ir pakviesti Europos Sąjungą ir tarptautines organizacijas stebėti šiuos rinkimus;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Šiaurės Korėjos

P7_TA(2010)0290 RC-B7-0416/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Korėjos pusiasalio,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, tarptautinius žmogaus teisių paktus ir kitus dokumentus dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. priimtą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje, kuriai pritarė ES valstybės narės ir kurioje smerkiami „sistemingi, dažni ir sunkūs civilinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimai“ ir „sunkūs, dažni ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai“ Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1718 (2006) ir Nr. 1874 (2009),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 19 d. 64-osios sesijos metu priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2009/1002/BUSP,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 7 d. visuotinio tarpusavio vertinimo pranešimą dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ir į Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) sutikimą apsvarstyti 117 rekomendacijų, pateikiamų 2010 m. kovo 18 d. priimtame Žmogaus teisių tarybos visuotinės reguliarios peržiūros darbo grupės pranešime,

–  atsižvelgdamas į specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimu Vitito Muntarbhorno 2010 m. vasario 17 d. pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 29 d. Madride vykusį ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais 29-ąjį raundą, kurio metu buvo aptartas pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos klausimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje vis dar kelia itin didelį susirūpinimą, o humanitarinė padėtis taip pat kelia didelį nerimą,

B.  kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje išreiškė didelį susirūpinimą dėl nuolat pateikiamų pranešimų, kuriuos nurodomi sistemingi, dažni ir sunkūs civilinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimai Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje,

C.  kadangi Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimu savo metiniame pranešime JT Žmogaus teisių tarybai nurodė, kad žmogaus teisių padėtis labai bloga,

D.  kadangi KLDR vyriausybė nepripažįsta specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje klausimu įgaliojimų, neleido jam atvykti į šalį ir atsisako bendradarbiauti su JT žmogaus teisių institucijomis,

E.  kadangi JT specialiojo pranešėjo pranešime nurodoma, kad atnaujinus šešių šalių derybas dėl branduolinio nusiginklavimo galėtų būti sudarytos sąlygos imtis veiksmų siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį,

F.  kadangi JT specialusis pranešėjas pasiūlė, kad Saugumo Taryba apsvarstytų žmogaus teisių pažeidimus KLDR ir kad turėtų būti sukurta tyrimų komisija, kuri ištirtų įtariamus KLDR vyriausybės nusikaltimus žmoniškumui,

G.  kadangi daugelis tarptautinių nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų ragino Europos Sąjungą atkreipti didesnį dėmesį į žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje klausimus,

H.  kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba apgailestauja dėl sunkių, dažnų ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų KLDR, ypač kalbant apie politinių kalinių ir iš KLDR repatrijavusių piliečių kankinimą ir jų darbo stovyklas,

I.  kadangi KLDR valdžios institucijos sistemingai vykdo egzekucijas be teismo, nesankcionuotus sulaikymus ir prisideda prie asmenų dingimo,

J.  kadangi teismų sistema pavaldi valstybei ir mirties bausmė taikoma už daugybę nusikaltimų prieš valstybę, kadangi ši bausmė numatoma už vis daugiau nusikaltimų nuolat peržiūrint baudžiamąjį kodeksą, o piliečiai, įskaitant vaikus, verčiami stebėti viešas egzekucijas,

K.  kadangi KLDR vyriausybė neleidžia veikti organizuotai politinei opozicijai, draudžia laisvus ir sąžiningus rinkimus, laisvą žiniasklaidą, religinę laisvę, asociacijų laisvę ar kolektyvines derybas,

L.  kadangi trečiųjų šalių piliečių iš Japonijos, Korėjos Respublikos ir kitų šalių, įskaitant, kaip įtariama, ir ES piliečius, grobimo atvejai lieka neištirti ir kadangi atsižvelgiant į tai būtina, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi ryžtingų veiksmų,

M.  kadangi nemažai Šiaurės Korėjos gyventojų bėga į Kinijos Liaudies Respubliką (KLD), kur, kaip pranešama, daugelis moterų tampa prekybos žmonėmis ir priverstinių vedybų aukomis, kadangi pranešama, kad Kinijos Liaudies Respublika, pažeisdama tarptautines nuostatas dėl draudimo grąžinti, prievarta grąžina Šiaurės Korėjos pabėgėlius į KLDR ir kad ji taip pat, kaip įtariama, draudžia KLDR piliečiams pasinaudoti Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro taikomomis prieglobsčio suteikimo procedūromis, pažeisdama 1951 m. JT pabėgėlių konvenciją ir šios konvencijos 1967 m. protokolą, prie kurio Kinijos Liaudies Respublika yra prisijungusi, ir kadangi pateikiami nerimą keliantys pranešimai apie prievarta grąžintų piliečių likimą,

N.  kadangi valstybei taikant kaltės nustatymo praktiką remiantis tuo, kad asmuo turi ryšių su kaltinamuoju, už grotų atsiduria ištisos šeimos, įskaitant vaikus ir senelius; kadangi itin šiurkščiai pažeidžiamos šių kalinių žmogaus teisės, jie kankinami, marinami badu, verčiami vergiškai dirbti ir, remiantis pranešimais, jau gali būti mirę apie 100 000 asmenų, dažnai dėl išsekimo arba negydomų ligų,

O.  kadangi, sprendžiant iš palydovinių nuotraukų ir įvairių iš Šiaurės Korėjos pabėgusių asmenų pasakojimų, esama pagrįstų įtarimų, kad KLDR veikia bent šešios koncentracijos stovyklos, kuriose kalinama daugiau negu 150 000 politinių kalinių, ir kad sudėjus duomenis apie visų kitų kategorijų kalinius, pvz., prievarta iš Kinijos Liaudies Respublikos išsiųstus asmenis, sulaikymo centruose turėtų būti kalinama apie 200 000 asmenų,

P.  kadangi didelė dalis gyventojų badauja ir yra iš esmės priklausomi nuo tarptautinės pagalbos maistu ir kadangi Pasaulio maisto programos 2009 m. rugsėjo mėn. pranešime nurodoma, kad trečdalis Šiaurės Korėjos moterų ir vaikų nusilpę dėl prastos mitybos,

Q.  kadangi visuomenė valdoma laikantis politikos, pagal kurią pirmenybę teikiama karinėms struktūroms, ir vadovaujantis vadinamąja čučhės (juche) ideologija, pagal kurią reikalaujama garbinti šalies vadovą,

R.  kadangi remiantis patikimais pabėgusių asmenų pasakojimais vykdomos gyventojų mobilizavimo priverstiniams darbams kampanijos, o žmonių galimybės mokytis ir rasti darbą grindžiamos jų socialiniu statusu (songbun), kuri priklauso nuo jų arba jų šeimos lojalumo režimui,

S.  kadangi 2009 m. lapkričio 30 d. pinigų reforma itin pakenkė jau ir šiaip smunkančiai ekonomikai ir dar labiau nuskurdino neprivilegijuotus visuomenės sluoksnius, taigi kilo didelis socialinis nepasitenkinimas,

T.  kadangi jokiems užsienio žurnalistams neleidžiama be apribojimų atvykti į KLDR ir kadangi Korėjos centrinė žinių agentūra yra vienintelis visų Šiaurės Korėjos žiniasklaidos priemonių informacijos šaltinis, radijas ir televizija gali priimti signalus tik iš vyriausybės valdomų stočių, o užsienio programų transliacijos griežtai draudžiamos ir taikomos itin griežtos sankcijos; kadangi paprasti šalies gyventojai neturi galimybės naudotis internetu,

1.  ragina KLDR nedelsiant nutraukti prieš savo šalies žmones vis dar vykdomus sunkius, sistemingus ir dažnus žmogaus teisių pažeidimus, kurie gali būti įvertinti kaip nusikaltimai žmoniškumui ir atsižvelgiant į tai galėtų būti taikoma tarptautinė baudžiamoji jurisdikcija;

2.  ragina KLDR nedelsiant ir visam laikui nutraukti viešų egzekucijų vykdymą ir panaikinti mirties bausmės taikymą šalyje;

3.  ragina KLDR nutraukti be teismo vykdomas egzekucijas ir prievartinius dingimus, nutraukti kankinimus ir priverstinį darbą, išlaisvinti politinius kalinius ir leisti savo piliečiams laisvai keliauti;

4.  ragina KLDR valdžios institucijas atsižvelgiant į poreikius užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie maisto pagalbos ir humanitarinės pagalbos;

5.  ragina KLDR sudaryti sąlygas žodžio ir spaudos laisvei, ir taip pat užtikrinti savo piliečiams necenzūruojamą prieigą prie interneto;

6.  ragina ES paremti JT tyrimų komisijos įsteigimą, kad ji įvertintų ankstesnius ir dabartinius žmogaus teisių pažeidimus KLDR, siekiant nustatyti, kurie iš šių pažeidimų ir nebaudžiamumo atvejų, siejamų su piktnaudžiavimais, galėtų būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui, ir ragina ES valstybes nares tuo tikslu paremti JT rezoliuciją Generalinėje Asamblėjoje;

7.  atsižvelgdamas į padėties sunkumą, ragina ES paskirti specialųjį ES atstovą KLDR siekiant užtikrinti nuolatinį dėmesį ir koordinavimą Europos Sąjungos lygmeniu bei dalyvaujant svarbiausioms partnerėms, pvz., Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Korėjos Respublikai;

8.  ragina KLDR valdžios institucijas vykdyti Žmogaus teisių tarybos visuotinės reguliarios peržiūros darbo grupės rekomendacijas ir visų pirma leisti Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir kitiems nepriklausomiems tarptautiniams ekspertams atlikti visų pobūdžių sulaikymo vietų patikrinimus ir leisti JT specialiesiems pranešėjams apsilankyti šalyje;

9.  ragina KLDR vyriausybę užtikrinti išsamius tyrimus, kurių rezultatai būtų skaidrūs ir patenkinami, galutinai ir visiškai perduoti visą informaciją apie ES piliečius ir trečiųjų šalių piliečius, kurie, kaip įtariama, per pastaruosius dešimtmečius buvo pagrobti Šiaurės Korėjos valstybės pareigūnų, ir nedelsiant paleisti pagrobtus asmenis, kurie vis dar laikomi šalyje;

10.  ragina ES valstybes nares ir toliau teikti prieglobstį pabėgėliams iš Šiaurės Korėjos ir veikti labiau sistemingai organizuojant Europos ir tarptautinio masto apsaugą pabėgėliams iš Šiaurės Korėjos, bėgantiems nuo beviltiškos padėties savo šalyje, ir ragina Komisiją ir toliau teikti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, padedančioms pabėgėliams iš Šiaurės Korėjos;

11.  ragina KLR liautis suiminėjus ir grąžinus Šiaurės Korėjos pabėgėlius į KLDR ir įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal 1951 m. Pabėgėlių konvenciją ir jos 1976 m. protokolą, kad būtų sudarytos sąlygos Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisarui susitikti su Šiaurės Korėjos pabėgėliais, nustatyti jų statusą ir padėti jiems saugiai persikelti bei Šiaurės Korėjos moterims, ištekėjusioms už KLR piliečių, suteikti teisėtą gyventojo statusą;

12.  ragina KLR panaudoti savo glaudžius ryšius su KLDR siekiant skatinti ekonomines ir socialines reformas šalyje, kad būtų pagerintos Šiaurės Korėjos gyventojų gyvenimo sąlygos ir socialinės teisės;

13.  ragina Komisiją visų ES ir Kinijos aukšto lygio susitikimų ir ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais metu kelti klausimus dėl žmogaus teisių padėties KLDR ir dėl Šiaurės Korėjos pabėgėlių Kinijos Liaudies Respublikoje;

14.  ragina Komisiją išsaugoti esamus humanitarinės pagalbos programas ir ryšių su KLDR palaikymo kanalus ir griežtai stebėti, kad maisto pagalbos paskirstymas ir humanitarinė pagalba Šiaurės Korėjoje atitiktų tarptautinius skaidrumo ir atskaitomybės standartus;

15.  ragina Komisiją ir ES valstybes nares tęsti aktyvų dialogą ir toliau remti NVO ir pilietinės visuomenės veikėjus, kurie stengiasi užmegzti ryšius Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje, siekiant skatinti pokyčius, dėl kurių pagerėtų žmogaus teisių aplinka;

16.  ragina Komisiją į ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimą įtraukti sąlygą dėl darbuotojų, dirbančių KLDR Kaesongo pramonės komplekse, teisių stebėsenos;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms ir šalims kandidatėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Korėjos Respublikos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vyriausybėms, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei bei Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.