Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2010 m. rugsėjo 7 d. - Strasbūras
Laisvas darbuotojų judėjimas Sąjungoje ***I
 Euro monetų autentiškumo tikrinimas ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymas ***I
 Makrofinansinės pagalbos teikimas Moldovos Respublikai ***I
 Laikinas Bendrojo muitų tarifo, taikomo Madeiros ir Azorų saloms, sustabdymas *
 Taisomojo biudžeto projektas Nr. 2/2010. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) biuras
 Prašymas atšaukti Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskicho imunitetą
 Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ***
 Verslo registrų sąveika
 Darbo vietų potencialo plėtimas naujoje tvarioje ekonomikoje
 EEE ir Šveicarijos ryšiai: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys
 ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ***I
 Sąžiningos pajamos ūkininkams: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimas ir veikimas
 Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas
 Tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinė įtrauktis
 Moterų vaidmuo senėjančioje visuomenėje
 Žurnalistika ir naujos žiniasklaidos priemonės. Viešosios erdvės kūrimas Europoje

Laisvas darbuotojų judėjimas Sąjungoje ***I
PDF 287kWORD 57k
Rezoliucija
Tekstas
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (kodifikuota redakcija) (COM(2010)0204 – C7-0112/2010 – 2010/0110(COD))
P7_TA(2010)0291A7-0222/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0204),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 46 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0112/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Parlamento pirmininkui pateiktas pagrįstas nacionalinių parlamentų nuomones dėl teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui,

–  atsižvelgdami į 2010 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą − Pagreitintas teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodas(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0222/2010),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. rugsėjo 7 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (kodifikuota redakcija)

P7_TC1-COD(2010)0110


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. .../2011.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Euro monetų autentiškumo tikrinimas ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymas ***I
PDF 270kWORD 38k
Rezoliucija
Tekstas
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo (COM(2009)0459 – C7-0207/2009 – 2009/0128(COD))
P7_TA(2010)0292A7-0212/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0459),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 123 straipsnio 4 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0207/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665) ir į jo papildymą (COM(2010)0147),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 133 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 16 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0212/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. rugsėjo 7 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo

P7_TC1-COD(2009)0128


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1210/2010.)

(1) OL C 284, 2009 11 25, p. 6.


Makrofinansinės pagalbos teikimas Moldovos Respublikai ***I
PDF 270kWORD 32k
Rezoliucija
Tekstas
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai (COM(2010)0302 – C7-0144/2010 – 2010/0162(COD))
P7_TA(2010)0293A7-0242/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0302),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 212 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0144/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7–0242/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. rugsėjo 7 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2010/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Moldovos Respublikai

P7_TC1-COD(2010)0162


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 938/2010/ES.)


Laikinas Bendrojo muitų tarifo, taikomo Madeiros ir Azorų saloms, sustabdymas *
PDF 347kWORD 45k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo laikinai sustabdomas autonominis Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems pramonės gaminiams, importuojamiems į autonominius Madeiros ir Azorų salų regionus (09109/2010 – C7-0106/2010 – 2009/0125(CNS))
P7_TA(2010)0294A7-0232/2010

(Speciali teisėkūros procedūra – pakartotinis konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (09109/2010),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0370),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 20 d. poziciją(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba vėl kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0106/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 59 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7–0232/2010),

1.  pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina projektą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Tarybos projektas   Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1
Reglamento projektas
6 a straipsnio 2 dalis
2.  Priėmusi deleguotą teisės aktą, Komisija iš karto apie tai praneša Tarybai.
2.  Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji iš karto praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 2
Reglamento projektas
6 b straipsnio 2 dalis
2.  Taryba, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi per pagrįstą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo informuoti Komisiją, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.
2.  Taryba, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti Europos Parlamentą ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.
Pakeitimas 3
Reglamento projektas
6 c straipsnio 1 dalis
1.  Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotų teisės aktų per trijų mėnesių laikotarpį nuo pranešimo apie jį dienos.
1.  Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotų teisės aktų per trijų mėnesių laikotarpį nuo pranešimo dienos. Jei Taryba ketina pareikšti prieštaravimą, ji stengiasi informuoti Europos Parlamentą per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama, deleguotą teisės aktą dėl kurio ji rengiasi pareikšti prieštaravimą bei galimas prieštaravimo priežastis.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0002.


Taisomojo biudžeto projektas Nr. 2/2010. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) biuras
PDF 273kWORD 34k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto projekto Nr.  2/2010, III skirsnis – Komisija (12583/2010 – C7-0194/2010 – 2010/2046(BUD))
P7_TA(2010)0295A7-0240/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2009 m. gruodžio 17 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto projektą Nr. 2/2010, kurį Komisija pateikė 2010 m. kovo 19 d.(COM(2010)0108),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 9 d. Komisijos nario Januszo Lewandowskio laišką Pirmininkui J. Buzekui,

–  atsižvelgdamas į Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto projekto Nr. 2/2010, kurią Taryba parengė 2010 m. liepos 26 d. (12583/2010 – C7–0194/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0240/2010),

A.  kadangi Tarybos pozicija dėl Taisomojo biudžeto projekto Nr. 2/2010 apima Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro (BEREC) personalo planą,

B.  kadangi pagal Taisomojo biudžeto projektą Nr. 2/2010 siekiama oficialiai įtraukti šį biudžeto pakeitimą į 2010 m. biudžetą,

C.  kadangi Taryba priėmė savo poziciją 2010 m. liepos 26 d.,

1.  atsižvelgia į Taisomojo biudžeto projektą Nr. 2/2010;

2.  pritaria Tarybos pozicijai dėl Taisomojo biudžeto projekto Nr. 2/2010 be pakeitimų ir paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 3/2010 buvo galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(2) OL L 64, 2010 3 12.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.


Prašymas atšaukti Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskicho imunitetą
PDF 273kWORD 37k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Viktoro Uspaskicho imunitetą (2009/2147(IMM))
P7_TA(2010)0296A7-0244/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos teisminių institucijų pateiktą prašymą atšaukti Viktoro Uspaskicho imunitetą, paskelbtą 2009 m. spalio 7 d. plenariniame posėdyje,

–  susipažinęs su Viktoro Uspaskicho paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į prie Sutarčių pridėto Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7–0244/2010),

A.  kadangi Europos Parlamento nariui Viktorui Uspaskichui iškelta baudžiamoji byla, ir jis Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas įvykdęs nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 222 straipsnio 1 dalimi ir 220 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 220 straipsnio 1 dalimi ir 205 straipsnio 1 dalimi, bei 24 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 205 straipsnio 1 dalimi,

B.  kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams, ir kadangi imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, ir kadangi joks imunitetas negali Europos Parlamentui sukliudyti pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą,

C.  kadangi V. Uspaskichui pareikšti kaltinimai nesusiję su jam einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu,

D.  kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė,

E.  kadangi minėtame 62 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka,

F.  kadangi V. Uspaskich iš esmės yra kaltinamas apgaulingu apskaitos, susijusios su politinės partijos finansavimu, tvarkymu laikotarpiu iki jo išrinkimo Europos Parlamento nariu,

G.  kadangi nebuvo pateikta įtikinamų įrodymų, patvirtinančių fumus persecutionis prezumpciją, ir kadangi V. Uspaskichui pareikšti kaltinimai nesusiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla,

H.  kadangi dėl to yra tinkama atšaukti jo imunitetą,

1.  nusprendžia atšaukti Viktoro Uspaskicho imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms.

(1) Byla 101/63 Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink, p. 195, ir Byla 149/85 Wybot prieš Faure ir kt., 1986 m. Rink., p. 2391.


Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ***
PDF 187kWORD 31k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sudarymo projekto (05308/2010 – C7-0029/2010 – 2009/0188(NLE))
P7_TA(2010)0297A7-0209/2010

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05308/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sudarymo projektą (15915/2009),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą pritarti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punkto ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0029/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0209/2010),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Japonijos parlamentams ir vyriausybėms.


Verslo registrų sąveika
PDF 219kWORD 67k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl verslo registrų sąveikos (2010/2055(INI))
P7_TA(2010)0298A7-0218/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. lapkričio 4 d. žaliąją knygą „Verslo registrų sąveika“ (COM (2009)0614) ir prie jos pridedamą pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1968 m. kovo 9 d. Pirmąją Tarybos direktyvą 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo(1), su pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/58/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktąją Tarybos direktyvą 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai(3),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičiančią Direktyvą 2001/34/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas(5),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto(6),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl e. teisingumo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje (skolininkų turto skaidrumas)(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7–0218/2010),

A.  kadangi verslo registruose nagrinėjama, registruojama ir saugoma įmonių informacija, kaip antai informacija apie įmonės teisinę formą, buveinę, kapitalą, asmenų paskyrimą, atleidimą iš pareigų, įgaliojimus ir jos teisinius atstovus, kiekvienų finansinių metų apskaitos dokumentus ir tam tikrais atvejais apie įmonės likvidavimą, ir per šiuos registrus minėtoji informacija pateikiama visuomenei,

B.  kadangi verslo registrai Europos Sąjungoje veikia nacionaliniu arba regioniniu pagrindu ir juose saugoma informacija tik apie įmones, kurios įregistruotos teritorijoje, už kurią registrai atsakingi,

C.  kadangi poreikis gauti informaciją apie tarpvalstybiniu mastu veikiančias įmones komerciniais tikslais arba siekiant palengvinti galimybes pasinaudoti teisingumu vis didėja; kadangi kreditoriams ir teisėsaugos institucijoms svarbu turėti patikimą ir aktualią informaciją apie skolininkus ir jų turtą; kadangi būtina atskleisti atskiras detales siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos Europos bendrovių teisėje numatytos darbuotojų teisės,

D.  kadangi dėl to, kad verslo registrai dar nėra susieti, kyla ekonominių nuostolių ir problemų visoms suinteresuotosioms šalims, ne tik bendrovėms, bet ir jų darbuotojams, vartotojams ir visuomenei, ypač susijusių su skaidrumu, veiksmingumu ir teisiniu aiškumu, kadangi lengvesnė prieiga prie patikimos ir atnaujintos informacijos apie tarptautines bendroves iš visų valstybių narių sustiprina skaidrumą ir teisinį tikrumą vidaus rinkoje bei gali atkurti pasitikėjimą rinkomis, sumenkusį po finansų ir ekonomikos krizės,

E.  kadangi nuo 2007 m. sausio 1 d. verslo registruose esanti informacija saugoma elektroniniu būdu ir ją internetu galima gauti visose valstybėse narėse; kadangi nors svarbią verslo informaciją apie įmones ir galima gauti internetu, registrų standartai skiriasi ir suinteresuotosioms šalims kyla problemų dėl skirtingų kalbų, paieškos sąlygų ir struktūros,

F.  kadangi atskirų registrų turinys, informatyvumas ir teisinė reikšmė skiriasi ir tai gali turėti teisinių pasekmių, kurios valstybėse narėse taip pat gali būti nevienodos,

G.  kadangi vienintelis prieigos prie verslo informacijos apie visas Europos įmones taškas padėtų taupyti laiką ir mažinti sąnaudas; kadangi norint pasiekti šį tikslą reikėtų apsvarstyti galimybę visų valstybių narių dalyvavimą šiame prieigos taške padaryti privalomą,

H.  kadangi šiame vieninteliame prieigos prie informacijos taške turėtų būti galima gauti aukštos kokybės informaciją iš visų valstybių narių; kadangi ši informacija turėtų būti patikima, nuolat atnaujinama ir teikiama standartiniu formatu visomis ES kalbomis; kadangi Komisija turėtų aktyviai stebėti šį vienintelį prieigos prie informacijos tašką,

I.  kadangi pavyzdinėje iniciatyvoje „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“, kuri pateikiama komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, Komisija įsipareigoja kurti geresnę verslo aplinką, visų pirma MVĮ, taip pat mažinti verslo sandorių sąnaudas Europoje,

J.  kadangi 2010 m. gegužės 25–26 d. Taryba patvirtino išvadas, kuriose deramai pabrėžiama kokybiškų duomenų svarba ir prieigos prie informacijos supaprastinimo poreikis, siekiant padidinti suinteresuotųjų asmenų pasitikėjimą ir veiklos sėkmę vidaus rinkoje, taip pat pabrėžiamas poreikis įtraukti visas valstybes nares, kad būtų užtikrinta centralizuota prieiga prie informacijos,

K.  kadangi labai svarbu, jog verslo registrų tvarkytojai bendradarbiautų, kai tarpvalstybiniu mastu vykdomi sujungimai, perkeliamos buveinės ar nagrinėjamos tarpvalstybinio masto bankroto bylos; kadangi vykdyti bendradarbiavimą aiškiai reikalaujama pagal kelis bendrovių teisės aktus, kaip antai pagal Direktyvą 2005/56/EB, Reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 ir Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003,

L.  kadangi Vienuoliktojoje bendrovių teisės direktyvoje 89/666/EEB nustatyti užsienio filialams taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai reiškia, jog verslo registrų tvarkytojų bendradarbiavimas praktikoje yra labai svarbus; kadangi bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti laikotarpiu, kai filialas atidaromas, bet turėtų būti išplėstas, kad būtų galima užtikrinti, jog atitinkama informacija būtų teisinga ir atnaujinama, siekiant užkirsti kelią, kad nesiskirtų registro, kuriame laikomi duomenys apie filialą, ir registro, kuriame laikomi duomenys apie patronuojančiąją bendrovę, turinys,

M.  kadangi, priėmus Europos privačiosios bendrovės statutą (COM(2008)0396), atvejų, kai reikės bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu, gali gerokai padaugėti,

N.  kadangi jau esama kelių verslo registrų tvarkytojų bendradarbiavimo priemonių, kaip antai Europos verslo registras (EVR), Visos Europos verslo registrų sąveikos (angl. „Business Register Interoperability Throughout Europe“, BRITE) projektas ir Vidaus rinkos informacinė sistema (VRI); kadangi EVR ir BRITE – tai savanoriški projektai, taigi ne visos valstybės narės juose dalyvauja; be to, kadangi BRITE yra mokslinių tyrimų projektas,

O.  kadangi 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje Parlamentas palankiai įvertino mintį sukurti e. teisingumo portalą; kadangi 2009–2013 m. Europos e. teisingumo veiksmų plane numatyta EVR integruoti į Europos e. teisingumo portalą,

1.  mano, kad projektas siekiant tolesnės Europos ekonominės erdvės integracijos duos naudos tik tuomet, jei jame dalyvaus visos valstybės narės ir mano, kad norint pasiekti šį tikslą reikėtų apsvarstyti galimybę visų valstybių narių dalyvavimą padaryti privalomą;

2.  todėl mano, kad pirmiausia toliau turėtų būti vykdoma EVR iniciatyva ir projektas BRITE, ir mano, kad dalyvavimas šiuose projektuose turėtų būti privalomas; pabrėžia Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) svarbą sustiprintam vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimui, nes tai jau pasitvirtino kaip veiksminga priemonė įgyvendinant Profesinių kvalifikacijų direktyvą(10) ir Paslaugų direktyvą(11); primena, kad visos valstybės narės jau naudoja VRI sistemą ir kad ji gali būti išplėsta įtraukiant daugiau procedūrų ir be didelių investicijų iš valstybių narių;

3.  pažymi, kad registrų duomenų negalima lyginti su grynai ekonominio pobūdžio informacija; dėl šios priežasties mano, kad turi būti suteikta vieša prieiga prie patikimos, atnaujintos informacijos sukuriant oficialų vienintelį prieigos prie informacijos tašką; pažymi, kad tai pagerins skaidrumą, veiksmingumą ir teisinį aiškumą ir bus naudinga bendrovėms, jų darbuotojams, vartotojams ir visai sistemai;

4.  ragina Komisiją stengtis į šį būsimą vieną informacinės prieigos tašką įtraukti visas valstybes nares ir suteikti specialių žinių bei papildomų išteklių; prašo Komisijos išnagrinėti privalomos visų valstybių narių narystės šiame viename informacinės prieigos taške privalumus ir trūkumus;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad skirtinguose verslo registruose laikomų duomenų reikšmės gali skirtis ir dėl to atitinkamai jie gali turėti teisinių pasekmių ne tik bendrovėms, bet taip pat jų darbuotojams ir vartotojams, kurios valstybėse narėse taip pat gali būti nevienodos;

6.  mano, kad informacija apie bendrovių registravimą taip pat svarbi darbuotojams, ypač bendrovėse, kuriose taikoma Europos bendrovių teisė, t. y. Reglamentas (EB) Nr. 2157/2001, Reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 ir Direktyva 2005/56/EB; mano, kad ši informacija taip pat svarbi atsižvelgiant į Direktyvos 2003/72/EB(12) ir Direktyvos 2001/86/EB(13) nuostatas, kuriose numatytas darbuotojų turimų dalyvavimo sukurtose bendrovėse teisių užtikrinimas;

7.  todėl pabrėžia, jog svarbu registrų duomenų ieškančių naudotojų dėmesį atkreipti į tai, kad teisinė reikšmė ir atsakomybė, susijusios su šiais duomenimis, skirtingose valstybėse narėse gali skirtis;

8.  pažymi, kad labiau automatizuota sąveika pagerintų keitimąsi įrašais, susijusiais su pagrindine verslo vieta ir filialais;

9.  pažymi, kad įrašų turinys nėra visada pakankamai nuoseklus;

10.  mano, jog tam, kad tinkamai veiktų vidaus rinka, labai svarbu, kad visuomenei būtų prieinama oficiali ir patikima informacija apie ES veikiančias įmones; todėl palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą „Verslo registrų sąveika“;

11.  pažymi, kad, užtikrinus didesnį skaidrumą vidaus rinkoje, galėtų padaugėti tarpvalstybinių investicijų;

12.  yra įsitikinęs, kad geresnė ir lengvesnė prieiga prie informacijos yra būtina norint padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra svarbiausias Europos ekonomikos pagrindo elementas ir pagrindinis darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Europos socialinės sanglaudos variklis, nes tuo prisidedama prie šioms įmonėms tenkančios administracinės naštos mažinimo;

13.  pabrėžia, kad lengvesnė prieiga prie patikimų duomenų apie bendrovių sujungimą, būstinės perkėlimą ir kitas tarpvalstybinio masto procedūras Europos bendrovėms yra būtina ir paskatintų konkurencingumą vidaus rinkoje ir pagerintų vidaus rinkos veikimo sklandumą, stiprinant jos pagrindines laisves, t. y. laisvą kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimą;

14.  mano, kad visos krizės įveikimo ir bendrosios rinkos veiklos gerinimo strategijos turi būti susijusios su didesniu tarpvalstybinių sistemų skaidrumu ir bendradarbiavimu, nes tai padidintų 500 mln. Europos vartotojų pasitikėjimą;

15.  pripažįsta pastangas, įdėtas taikant įvairias bendradarbiavimo priemones ir vykdant iniciatyvas;

16.  pabrėžia, jog visgi būtina imtis tolesnių veiksmų ir, siekiant užtikrinti rinkos skaidrumą, reikia, kad, pirma, 27 valstybių narių verslo registruose turimi duomenys būtų lengvai prieinami per vienintelį aktyviai stebimą prieigos tašką, o, antra, kad šie duomenys būtų patikimi, nuolat atnaujinami, pateikiami standartiniu formatu visomis oficialiomis ES kalbomis; mano, kad reikėtų pirmiausia įvertinti, kiek susidarytų papildomų vertimo išlaidų, ir dėl to reikėtų apsvarstyti, ar valstybių narių dalyvavimas turėtų būti privalomas;

17.  ragina veiksmingais būdais paskelbti apie vienintelio prieigos taško egzistavimą, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų juo pasinaudoti norėdamos gauti aiškią ir patikimą informaciją apie Europos bendroves;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti (E. Stoiberio darbo grupės) nuomone, palengvinus tarpvalstybinę elektroninę prieigą prie verslo informacijos, per metus galėtų būti sutaupyta daugiau nei 160 mln. eurų;

19.  pabrėžia prieigos prie informacijos apie Europos bendroves svarbą, ypač atsižvelgiant į Paslaugų direktyvą ir į būsimą Europos privačios įmonės statusą;

20.  nurodo, jog visgi dėl veiksmų, kurių buvo imtasi, įmonėms, visų pirma MVĮ, neturi būti uždedama papildoma administracinė našta;

21.  laukia, kol pradės veikti e. teisingumo portalas, kuris turi būti prieinamas individualiems asmenims, įmonėms, teisininkams ir teismų institucijoms ir patogus naudotojui; pritaria minčiai EVR integruoti į šį portalą;

22.  pabrėžia tolimesnio BRITE, VRI sistemos ir EVR duomenų bei sistemų sujungimo svarbą, siekiant vidaus rinkos dalyviams ir vartotojams sukurti vienintelį prieigos prie informacijos tašką, kuris, kaupdamas informaciją vienoje vietoje, padėtų gamintojams ir vartotojams sumažinti sandorių sąnaudas, ir tuo pačiu skatinti Sąjungoje tarpvalstybinę prekybą, ypač tarpvalstybinę elektroninę prekybą, bei ekonomikos plėtrą;

23.  taip pat pritaria, kad būtų sukurti privalomieji registrų tvarkytojų bendradarbiavimo mechanizmai, visų pirma mintyje turint duomenų, kuriuos reikia pateikti apie užsienio filialus, reguliarų atnaujinimą; rekomenduoja praktinius klausimus, susijusius su bendradarbiavimu, išaiškinti administraciniame valstybių narių ir (arba) jų įmonių registrų susitarime;

24.  mano, kad verslo registrų tinklą sujungus su elektroniniu tinklu, sukurtu pagal Skaidrumo direktyvą, bus užtikrinta lengvesnė prieiga prie teisinės ir finansinės bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, informacijos ir sukurta pridėtinė vertė investuotojams;

25.  tvirtina, kad priimant Europos masto sprendimą visuomenei ir įmonėms turi būti užtikrinta pakankama asmens ir komercinių duomenų apsauga, siekiant užkirsti kelią netinkamam tokių duomenų naudojimui, taip pat užtikrinti teisinį neskelbtinų duomenų saugumą;

26.  ragina priimant Europos masto integruotą sprendimą visų pirma atsižvelgti į tai, kokiu mastu nacionaliniai registrai ar esami europiniai registrai, apimantys tam tikrus ekonomikos sektorius, galėtų būti panaikinti, suderinti arba sujungti, kad būtų išvengta dvigubo darbo, mažinamas biurokratizmas, taip pat užtikrinamas aiškumas ir paprastumas;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 65, 1968 3 14, p. 8.
(2) OL L 221, 2003 9 4, p. 13.
(3) OL L 395, 1989 12 30, p. 36.
(4) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.
(5) OL L 310, 2005 11 25, p. 1.
(6) OL L 294, 2001 11 10, p. 1.
(7) OL L 207, 2003 8 18, p. 1.
(8) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0637.
(9) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0238.
(10) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).
(11) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(12) 2003 m. liepos 22 d. Tarybos Direktyva 2003/72/EB papildanti Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo (OL L 207, 2003 8 18, p. 25).
(13) 2001 m. spalio 8 d. Tarybos Direktyva 2001/86/EB papildanti Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (OL L 294, 2001 11 10, p. 22).


Darbo vietų potencialo plėtimas naujoje tvarioje ekonomikoje
PDF 342kWORD 140k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje (2010/2010(INI))
P7_TA(2010)0299A7-0234/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnaus vystymosi aspekto integravimas į ES politiką: 2009 m. Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos peržiūra“ (COM(2009)0400),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalies (COM(2010)0193),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147) ir į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją šiuo klausimu(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekologiškas transportas“ (COM(2008)0433),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategija“ (COM(2008)0435),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos energetikos politika“ (COM(2007)0001),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, visų pirma į 21–24 punktus,

–  atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą dėl 2009 m. ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūros(5),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. TIPK dokumentą „Klimato kaita 2007 m. Apibendrinamoji ataskaita, I, II ir III darbo grupės indėlis į ketvirtąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą“,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. N. Sterno ataskaitą „Klimato kaitos ekonomika“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos, Tarptautinės darbo organizacijos, Tarptautinės darbdavių organizacijos ir Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos ekologiškų darbo vietų kūrimo iniciatyvą „Ekologiškos darbo vietos. Tinkamo darbo kūrimas tvariame, mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų pasaulyje“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 11–13 d. Japonijoje, Niigatos prefektūroje vykusioje G8 valstybių užimtumo ir darbo ministrų konferencijoje pateiktą Tarptautinės darbo organizacijos aiškinamąjį pranešimą „Pasauliniai tvaraus vystymosi uždaviniai. Ekologiškų darbo vietų kūrimo strategijos“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ministrų lygio tarybos susitikime patvirtintą „Ekologiško ekonomikos augimo deklaraciją“ ir į nuolatinę EBPO ekologiško ekonomikos augimo strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ ir Europos atsinaujinančiosios energijos tarybos (angl. EREC) pranešimą „Pastangos klimatui apsaugoti. Atsinaujinančioji energija ir ekologiškų darbo vietų revoliucija“,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (angl. ETUC) ir Socialinės plėtros agentūros (angl. SDA) pranešimą „Klimato kaita ir užimtumas. Klimato kaitos ir CO2 išmetimą mažinančių priemonių poveikis užimtumui 25 ES valstybėse iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į Rūro ekonominį dokumentą Nr. 156 „Ekonomikos poveikis remiant atsinaujinančios energijos technologijas. Vokietijos patirtis“,

–  atsižvelgdamas į Politikos studijų centro (angl. CEPOS) leidinį „Vėjo energija. Danijos atvejis“,

–  atsižvelgdamas į Karaliaus Chuano Karloso universiteto leidinį „Poveikio valstybės pagalbos, skirtos atsinaujinantiems energijos šaltiniams, panaudojimui tyrimas“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. gruodžio 14 d. komunikatą dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų (COM(2007)0799),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2009 m. užimtumas Europoje“, visų pirma į 3 skyrių Klimato kaitos poveikis darbo rinkų rodikliams,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800) ir į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją(6) šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (COM(2009)0114),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 18 d. bendrą Europos socialinių partnerių analizę „Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europos darbo rinkos“,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių 2002 m. „Visą gyvenimą trunkančio mokymosi siekiant ugdyti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją veiksmų programą“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Darbo rinkos ir gebėjimų poreikių numatymas ir derinimas“ (COM(2008)0868) ir į ekspertų grupės 2010 m. vasario mėn. ataskaitą dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms, dabarties veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Europos profesinio mokymo plėtros centro (angl. CEDEFOP) mokslinį tyrimą „Būsimų gebėjimų poreikiai ekologiškoje ekonomikoje“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0234/2010),

A.  kadangi 2009 m. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad tvarus vystymasis yra vienas iš pagrindinių Lisabonos sutarties tikslų; kadangi pagrindiniai ES tvarumo strategijos principai yra ekonomikos, socialinių ir aplinkos klausimų integravimas, socialinio dialogo intensyvinimas, socialinės įmonių atsakomybės stiprinimas, atsargumo principas ir principas „moka teršėjas“,

B.  kadangi 2020 m. ES strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas socialinės, išteklius ir aplinką tausojančios bei konkurencingos ekonomikos rėmimui,

C.  kadangi, remiantis Kopenhagos susitarimu, išsivysčiusios šalys savo išmetamo anglies dioksido kiekį iki 2050 m., palyginti su 1990 m., turi sumažinti 80–90 proc.,

D.  kadangi klimato kaitos poveikis Europos regionams skiriasi; kadangi iš Komisijos tyrimo(7) matyti, jog šis neigiamas poveikis itin jaučiamas pietiniuose ir rytiniuose Europos regionuose, kuriuose gyvena daugiau kaip trečdalis Europos Sąjungos gyventojų; kadangi didžiausią poveikį patiria pažeidžiamiausios gyventojų grupės ir kadangi dėl to gali padidėti regionų ir socialiniai skirtumai;

E.  kadangi perėjimas prie tvaresnės ekonomikos skirtingiems sektoriams daro nevienodą teigiamą poveikį, t. y. kadangi vienos darbo vietos keičiamos kitomis, kuriamos naujos ar iš dalies naikinamos senos; kadangi visas darbo vietas reikia pritaikyti prie tvaraus, išteklius taupančio gamybos ir darbo metodo, todėl didžiausias pritaikymo poreikis susijęs su esamais darbo santykiais ir norima turėti lanksčius darbo santykius,

F.  kadangi, remiantis Žaliosios knygos dėl demografinių pokyčių (COM(2005)0094) duomenimis, 2005–2030 m. ES stigs 20,8 mln. (6,8 proc.) dirbančių žmonių ir kadangi šiuo metu vyresnių negu 60 metų asmenų skaičius didėja dvigubai greičiau negu iki 2007 m., t. y. kasmet jų padaugėja beveik 2 mln., nors anksčiau šis skaičius kasmet siekė 1 mln.,

G.  kadangi dėl šio perėjimo prie tvarios ekonomikos galėtų stabilizuotis užimtumas ir būtų sukuriama labai daug naujų darbo vietų, ir šių darbo vietų atsiradimas turėtų labai didelį poveikį; kadangi pradėjus taikyti patikimas bendrąsias sąlygas, užimtumo galimybės ir jo užtikrinimas nuolat didėja, o augant eksportui jis stabilizuojamas,

H.  kadangi jei Europos mokslininkai ir įmonės nepajėgs paversti savo mokslinių tyrimų rezultatų komerciniais produktais, vystant naujovėmis grindžiamą ekonomiką nebus įmanoma užtikrinti reikalingo ekonominio augimo ir, savo ruožtu, didesnio užimtumo; kadangi pagal Komisijos naujovių rezultatų suvestinę atotrūkis nuo JAV naujovių srityje siekia 30 proc., o nuo Japonijos – 40 proc.,

I.  kadangi kai kuriuose naujuose sektoriuose dar nėra socialinio dialogo struktūrų; kadangi naujuose sektoriuose yra atvejų, kai nesama kolektyvinių sutarčių arba pasirašytos kolektyvinės sutartys netaikomos, taip pat nesama sektorių kodeksų; kadangi visi sektoriai susiduria su dideliu spaudimu didinti savo konkurencingumą; kadangi regionuose, kuriuose didelis nedarbas, jaučiamas didelis spaudimas sutikti su prastomis darbo sąlygomis,

J.  kadangi per pastaruosius 20 metų ES darbo rinkoje išsivystė ilgalaikis su užimtumu susijęs nesaugumas ir visų pirma jaunimas vis labiau linksta dirbti pagal trumpalaikes sutartis ir prastesnėmis darbo sąlygomis; kadangi šiomis aplinkybėmis sukurtos naujos darbo vietos negali būti laikomos tvariomis; kadangi siekiant sukurti naujos tvarios ekonomikos užimtumo potencialą būtina spręsti šių struktūrinių trūkumų klausimą,

K.  kadangi perėjimas prie naujos tvarios ekonomikos neturėtų būti pretekstas atskirti nuo darbo rinkos pažeidžiamiausius ir mažiausiai kvalifikuotus darbuotojus; kadangi dėl šios priežasties reikia vengti reiškinio, kai atsirenkami tik geriausieji, nes dėl to pirmiausia nukentėtų mažiausiai kvalifikuoti darbuotojai,

L.  kadangi lyčių lygybė – Lisabonos sutartyje įtvirtintas tikslas ir vienas iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų; kadangi įvairiuose sektoriuose moterų dirba nepakankamai, todėl jos neturi tiek pat naudos iš užimtumo didėjimo dėl naujos tvarios ekonomikos,

M.  kadangi naujas ekonomikos modelis bus kuriamas senėjančioje visuomenėje, kurioje mažėja darbo jėgos, taigi reikės pritraukti daugiau moterų, kurios dirbtų mokamą darbą, t. y. reikės pritaikyti darbo organizavimą ir paruošti visų sektorių darbdavius priimti įvairesnę darbo jėgą,

N.  kadangi, naujausių tyrimų duomenimis, moterų dalyvavimas visais atsakomybės lygmenimis užtikrina papildomą naudą įmonėms, ypač kalbant apie ekonominius jų rezultatus,

O.  kadangi Europos Sąjungoje moterys įgyja didžiąją dalį universiteto diplomų ir sudaro daugumą verslo, vadybos ir teisės kursuose, tačiau ir toliau sudaro mažumą atsakinguose įmonių ir viešųjų institucijų postuose,

P.  kadangi, ypač dėl seksistinių stereotipų, kurių esama auklėjant ir visuomenėje, mažai moterų dirba srityse, kurios klaidingai laikomos vyriškomis, pvz., informacijos technologijų, inžinerijos, fizikos ir techninių profesijų, kaip antai mechanikos ir mūrijimo,

Q.  kadangi didėja vyresnio amžiaus darbuotojų nedarbas ir kadangi jie, sulaukę 55 metų, susiduria su ypač aštria socialinės atskirties problema, ir nepaisant per pastarąjį dešimtmetį padarytos pažangos 2008 m. tik šiek tiek daugiau nei trečdalis moterų nuo 55 iki 64 metų amžiaus dirbo, o to paties amžiaus vyrų dirbo 55 proc.,

Darbo vietų kūrimo strategija naujoje tvarioje ekonomikoje

1.  mano, kad tvarus vystymasis yra grindžiamas ilgalaike vizija, pagal kurią ekonomikos augimas, socialinė sanglauda ir aplinkos apsauga yra suderintos ir tarpusavyje susijusios; atkreipia dėmesį į ekologiškų darbo vietų teikiamas galimybes tvarioje ekonomikoje;

2.  mano, kad laikotarpiu po krizės ekonomika suteiks didelę tvaraus augimo, grindžiamo socialiniu teisingumu ir ekologiniu efektyvumu, galimybę; pažymi, kad Europos ekonomikos sistemų virtimas iš teršiančių į ekologiniu požiūriu efektyvias ekonomikos sistemas paskatins svarbius gamybos, platinimo ir vartojimo pokyčius, kuriais turėtų būti pasinaudota kaip galimybe pasiekti tikrą tvarumą nekeliant grėsmės gerovei ar darbo vietoms; mano, kad perėjimas prie neteršiančiais energijos šaltiniais grindžiamos ekonomikos turi būti laikomas galimybe investuoti į tvarų vystymąsi, o ne tik našta valstybės ir privatiesiems biudžetams;

3.  pabrėžia priemonių, kuriomis skatinamas augimas ir užimtumas, svarbą kaimo vietovėse siekiant, kad jose nemažėtų gyventojų;

4.  pažymi, kad prekių gamybą ir paslaugų teikimą reikia padaryti tvaresniais; pažymi, kad investicijos į naują tvarią ekonomiką yra didelis darbo rinkos ir naujų pajamų galimybių augimo potencialas; pažymi, kad kai kuriuose sektoriuose už teigiamo balanso slypi nuostoliai ir kad todėl reikėtų skatinti perkvalifikavimą ir mokymą iš naujo;

5.  laikosi nuomonės, kad dabartinė pasaulinė ekonominė ir socialinė krizė, lėmusi lėtesnius pokyčius energijos vartojimo ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo srityje, neturėtų trukdyti valstybėms narėms pereiti prie konkurencingos, tausesnės ekonomikos, kurios sąlygomis išmetama mažiau anglies dioksido ir veiksmingai naudojami ištekliai, kadangi žengusios šį žingsnį jos taptų atsparesnės, mažiau priklausytų nuo vis brangesnių importinių produktų ir būtų konkurencingesnės;

6.  mano, kad reikia daugiau pastangų siekiant išorines sąnaudas paversti vidinėmis; ragina Komisiją naudoti turimas politikos priemones arba, jei reikia, parengti naujas priemones, siekiant priskirti sąnaudas ir užtikrinti, kad rengiant būsimus politikos pasiūlymus būtų atsižvelgta į išvadas;

7.  yra įsitikinęs, kad įgyvendinant naują tvarią ES ekonomiką turi būti užtikrinta subalansuota ekonominė ir socialinė plėtra; ragina formuoti plataus užmojo tvarią pramonės politiką ypatingą dėmesį skiriant išteklių veiksmingumui; pabrėžia, kad vystant ekologišką ekonomiką turi būti siekiama užtikrinti deramą, gerai mokamą darbą ir ypatingą dėmesį skirti aplinkos apsaugai;

8.  tvirtai įsitikinęs, kad rinkos ekonomika grindžiama aplinkos politika gali tapti varomąja augimo ir užimtumo jėga visose ekonomikos šakose, ir pabrėžia, kad numatomos, investicijoms palankios bendrosios sąlygos sudaro pagrindą, leidžiantį naujoviškoms įmonėms kuo geriau pasinaudoti šiomis galimybėmis siekiant naudos aplinkai ir darbuotojams;

9.  ragina pramonės atstovus domėtis ekologiškomis naujovėmis, kadangi verslininkai atliks labai svarbų vaidmenį, skatindami aktyviau taikyti šias naujoves; todėl pažymi, kad norint sėkmingai įgyvendinti besivystančios, išteklių požiūriu veiksmingos, ekonomikos ir tausios pramonės šalims skirtą strategiją itin svarbu informuoti verslininkus apie naujas verslo galimybes;

10.  remia pavyzdinę 2020 m. ES strategijoje numatytą Komisijos iniciatyvą – dabar pereiti prie tvarios ekonomikos, ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių ir energijos vartojimo, sumažinti klimatui kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį ir taip kovoti su klimato atšilimu; palankiai vertina ketinimą įstatymais numatomas bendrąsias sąlygas, skatinamąsias rinkos ekonomikos priemones, subsidijų ir viešųjų pirkimų sistemas suderinti su šiuo tikslu; tačiau apgailestauja, kad vykdydama 2010 m. ES strategiją Komisija nepasinaudojo galimybe spręsti darbo vietų potencialo tvarioje ekonomikoje klausimą;

11.  pažymi, kad siekiant 2020m. ES strategijos tikslų ir siekiant panaudoti naujos tvarios ekonomikos darbo vietų potencialą bei padidinti prekių gamybos ir paslaugų tvarumą, reikia padidinti energijos efektyvumą pastatuose ir statybų sektoriuje, atsinaujinančios energijos dalį, tobulinti aplinkos technologijas, tvarų transportą ir judumą, tvarų žemės ir miškų ūkį, žuvininkystę ir patarimų teikimą teikiant aplinkos paslaugas, taip pat atliekų perdirbimą, nedaug išteklių sunaudojančios gamybos procesus ir uždaruosius medžiagų ciklus; pažymi, kad paslaugų sektoriuje ir socialinės ekonomikos sektoriuje taip pat slypi didelis ekologiškų darbo vietų potencialas;

12.  pabrėžia viešojo sektoriaus, kuris yra puikus pavyzdys ir kuriame taikomi pažangūs pirkimo standartai, užtikrinamos paskatos ir teikiama informacija, ypač energetikos, infrastruktūros ir įrenginių kūrimo, taip pat transporto ir ryšių srityse, svarbą kuriant darbo vietas, kuriose būtų paisoma teisių; ragina Komisiją ir valstybes nares ne tik skatinti vietos gaminių dalies išlygas ir visaapimančios tvarios ekonomikos sąlygomis veikiančias įmones, pirmiausia, MVĮ, bet ir aplinkos apsaugos ir socialinių standartų įtrauktį, ypač ikiprekybinių pirkimų srityje;

13.  ragina valstybes nares, sprendžiant su klimato kaitos ekonominiais, socialiniais ir aplinkos padariniais susijusias problemas, keistis patirtimi ir gerąja praktika užimtumo galimybių srityje;

14.  įsitikinęs, kad ekologiškos tvarios darbo vietos neturi būti tik priedu, bet visas verslas ir visuomenė turėtų būti organizuoti tvariai; supranta, kad nėra ekonomikos šakos, kuri galėtų būti atskirta ir pavadinta „aplinkos apsauga“ ar „aplinkos pramonė“, nes aplinkos apsaugos veikla susijusi su daugeliu tradicinių sektorių, pvz., gamybos pramonės šakomis, statybų pramone, paslaugų pramonės šakomis; taigi ragina perimti TDO apibrėžtį kaip darbinę apibrėžtį, pagal kurią visos tvarų vystymąsi spartinančios darbo vietos yra ekologiškos tvarios darbo vietos; paaiškina, kad ši apibrėžtis, viena vertus, apima visas darbo vietas, kurios tiesiogiai mažina energijos ir žaliavų suvartojimą, pagal ją saugomos ekosistemos ir biologinė įvairovė, mažinamas atliekų atsiradimas ir oro tarša, antra vertus, apima visas darbo vietas, kurios mažina poveikį aplinkai; pripažįsta, kad dėl sąlyginio apibrėžties aspekto darbo vietų potencialo galutinai įvardyti neįmanoma;

15.  laikosi nuomonės, kad, siekiant įvertinti aplinkos ir klimato kaitos politikos poveikį grynajam darbo vietų kūrimui, reikia žymiai daugiau mokslinių tyrimų; ragina Komisiją šią sritį padaryti prioritetine pagal aštuntąją bendrąją programą;

16.  pabrėžia, kad visomis darbo vietomis privaloma siekti remti tvarų vystymąsi ir reikia pasirinkti kuo labiau išteklius, medžiagas ir energiją tausojantį gamybos ir darbo metodą, kad ši nuostata turi būti taikoma visai tiekimo grandinei ir kad nėra prasmės atskirti gerąsias ir blogąsias pramonės šakas, nes visos pramonės šakos turėtų tapti tvaresnėmis;

17.  mano, kad labai svarbu, kad naujojoje Bendrijos sistemoje būtų numatyta pakankamai lėšų viešiesiems tyrimams remti ir tyrimų rezultatams paviešinti paprastu ir biurokratinių kliūčių nesuvaržytu būdu, kad visos bendrovės, įskaitant labai mažas įmones ir MVĮ, galėtų atlikti pakeitimus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu, naujų energijos šaltinių naudojimu, naujais gamybos procesais ir perdirbimu bei geresniu išteklių panaudojimu, ir kurti darbo vietas, kuriose būtų paisoma teisių;

Užimtumo potencialo gerinimas

18.  ragina kurti Europos darbo vietų kūrimo strategiją naujoje tvarioje ekonomikoje, kaip 2020m. ES strategijos dalį, kuria siekiama optimizuoti darbo vietų potencialą, kreipiant ypatingą dėmesį į tinkamą darbą, darbuotojų sveikatą ir saugumą, gebėjimų poreikius ir socialiniu požiūriu teisingą perėjimą; pabrėžia, kad tvari ekonomika sujungia socialinį, technologinį, ekonominį ir ekologinį tvarumą; pabrėžia, kad tokia tvaraus užimtumo strategija turėtų sudaryti vieną iš pagrindinių užimtumo politikos gairių dalių;

19.  rekomenduoja regionų valdžios institucijoms patvirtinti vystymosi strategijas, kurios atitiktų 2020 m. ES strategijos tikslus, siekiant tvarios ekonomikos sąlygomis kurti naujas darbo vietas;

20.  ragina Komisiją iki 2011 m. pasiūlyti strategiją, kuri apimtų teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias priemones, skirtas skatinti steigti ekologiškas darbo vietas, kurios būtų visiems naudingo augimo ir gerovės šaltinis;

21.  pabrėžia, kad Europos įmonių galios kurti naujoves leido joms tapti pasaulio lyderėmis aplinkos apsaugos srityje; vis dėlto, sunerimęs, kad gamybos veikla vis dar dideliu mastu perkeliama iš ES į trečiąsias šalis, kuriose aplinkos reikalavimai daug mažesni; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su šiuo reiškiniu greitai ir griežtai bei kurti pasaulinį, daugiašalį požiūrį, kuriuo būtų užtikrinama, kad visuotinė konkurencija būtų grindžiama palyginamais reikalavimas;

22.  pabrėžia, kad stabili, ilgalaikė, ryžtinga reguliavimo sistema yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti visas ekologiškų darbo vietų galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aplinkos standartus ir finansines skatinamąsias priemones, kuriomis ne trumpiau kaip dešimčiai metų būtų sukurtos patikimos bendrosios sąlygos ir kartu užtikrintas teisinis tikrumas ir tinkamas planavimas; reikalauja, kad esamos finansinės priemonės būtų naudojamos tvarumui skatinti ir kad ekonominės veiklos ir gamybos tvarumo didinimas būtų įtrauktas į įvairių fondų finansinę perspektyvą, įskaitant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą, kaip remiamas tikslas;

23.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia integruotos miestų plėtros koncepcijos svarbą, taip pat pabrėžia, kad pavyzdžiu galėtų tapti tvarus miestų teritorijų, kurių padėtis nepalanki, pertvarkymas; mano, kad tai galima užtikrinti tik sukūrus aiškią priemonių sistemą, be kita ko, ir toliau skatinant miestų aspektą struktūrinių fondų lėšomis;

24.  atkreipia dėmesį į finansavimo pagal esamas programas poreikį tikslingiems tyrimams labiausiai palankių sąlygų neturinčiuose regionuose atlikti siekiant nustatyti strateginius tikslus ir priemonių rūšis, kurios reikalingos tvarių vietos ekonomikos šakų plėtrai palankioms sąlygoms sukurti, taip pat nustatyti specialius tikslus kurti naujas ekologiškas darbo vietas ir integruotas priemones naujoms ekologiškoms bendrovėms pritraukti bei remti jau esamas;

25.  pabrėžia, kad ekologiniam ES labiausiai palankių sąlygų neturinčiuose regionų pertvarkymui skirtos tikslingos investicijos – tai viena naudingiausių priemonių siekiant strateginių regioninės konvergencijos ir teritorinės sanglaudos tikslų;

26.  pabrėžia Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) svarbą buriant grupes regionuose, t. y. vietoje telkiant mokslinius tyrimus, naujoves ir infrastruktūrą, kai kuriamos naujos technologijos, pvz., atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; be to, pabrėžia, kad, ypač miestuose, regionų ir vietos valdžios institucijos turi geriausias galimybes kurti sąlygas, būtinas pažangių įmonių grupėms augti; pažymi, kad taip buriant į grupes galima labai paskatinti vietos ekonomikos plėtrą ir regionuose kurti naujas darbo vietas;

27.  suvokia, kad ES, nacionalinės ir regioninės finansavimo programos ir toliau labai nesuderintos, todėl pabrėžia, kad būtina įvairiais lygmenimis geriau derinti programas ir paramą, kad būtų užtikrinta didesnė sąveika tarp skirtingų bendrosios politikos priemonių, įgyvendinamų naudojant struktūrines, žemės ūkio ir kaimo plėtros lėšas, taikant mokslinių tyrimų pagrindų bei konkurencingumo ir naujovių programas, ir pasiekti tvarią ekonomiką, kurios sąlygomis veiksmingai naudojami ištekliai; kai tai susiję su bendrajai žemės ūkio politikai skirtu finansavimu, yra įsitikinęs, jog reikėtų toliau dėmesį skirti didesniam perėjimui nuo tiesioginės paramos mechanizmų prie kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos požiūriu tvaraus žemės ūkio vystymo;

28.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti rekonstrukcijos fondo sėkmę, imtis naujos Bendrijos rekonstrukcijos iniciatyvos, įskaitant bandomuosius projektus, ir persiorientuoti į naują tvarią ekonomiką;

29.  pažymi, kad 2009 m. spalio 21 d. Tarybos išvadų 8 dalyje Komisija raginama atlikti skubų kiekvieno sektoriaus subsidijų, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai ir yra nesuderinamos su tvariu vystymusi, persvarstymą; ragina Komisiją nedelsiant reaguoti į šias išvadas ir išnagrinėti šių subsidijų perskirstymo biudžete priemones siekiant remti naują su tvaria ekonomika susijusią veiklą;

30.  ragina kurti veiksmingas finansavimo sistemas ir numatyti mokesčių paskatas, skirtas padėti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) orientuotis į ekologišką įdarbinimo politiką ir užtikrinti ekologiškas naujoves bei gamybą;

31.  laikosi nuomonės, kad esami ir siūlomi su aplinkos apsauga susiję ES teisės aktai turi didelį potencialą naujų darbo vietų kūrimo aspektu, ypač oro, dirvožemio, vandens, energetikos, viešųjų paslaugų, žemės ūkio, transporto, miškininkystės ir aplinkosaugos vadybos srityse; ragina valstybes nares įgyvendinti ES teisės aktus, kurie galėtų paskatinti naujas investicijas į ekologiškas technologijas ir darbo vietas;

32.  primena, kad viešieji pirkimai sudaro didelę rinkos dalį ir kad juos vykdant būtų galima labai skatinti ekologiškesnę ekonomiką; taigi ragina, kad vykdant visus viešuosius pirkimus būtų reikalaujama laikytis aplinkos apsaugos standartų;

33.  ragina ES ir valstybes nares numatyti pokyčius, t. y. įveikti problemas ir netikrumą, susijusius su informacijos teikimu, ir skatinti informuotumą, socialinio mokymosi procesus ir vartojimo modelių pokyčius; teigia, kad bendrovėms reikia numatyti daugiau lengvatų, kad jos galėtų daugiau investuoti į švarias technologijas, ir kad darbuotojai noriau priima pokyčius, jei dėl šių pokyčių atsiranda daugiau galimybių įsidarbinti ir darbuotojams užtikrinamos socialinės apsaugos sistemos;

34.  pabrėžia, kad būtinybė vystyti naujos tvarios ekonomikos sąlygomis siūlomų kokybiškų darbo vietų potencialą reiškia tai, kad būtina spręsti naujovių klausimą siekiant rasti svarbiausių visuomenei tenkančių uždavinių, įskaitant nedarbą ir skurdą, klimato kaitą, gyventojų senėjimą ir nepakankamus išteklius, sprendimus; atkreipia dėmesį į atviromis naujovėmis ir klasteriais grindžiamos pramonės ir mokslinių tyrimų politikos svarbą skatinant įvairius viešus ir privačius ekonomikos subjektus kaupti žinias ir skatinti naujoves; todėl ragina Komisiją sukurti mažai išteklių naudojančioms pramonės įmonėms skirtą Europos technologijų platformą;

35.  rekomenduoja, kad, valstybei narei nusprendus subsidijuoti, pvz., vėjo, biologinės ar saulės energijos gamybos didinimą, subsidijų lygis būtų grindžiamas empirinių duomenų moksliniu įvertinimu ir kad subsidijomis būtų numatomos pagrįstos investicijų perspektyvos ir saugumas būsimiems investuotojams, ir ragina atidžiai apsvarstyti tokius veiksnius kaip subsidijų pagalba sukurtų bendro darbo vietų skaičiaus padidėjimas, energijos kaina, grynasis poveikis išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekiui, bei siekti optimizuoti tvarumo didėjimą;

36.  atkreipia dėmesį, kad nėra vieningo supratimo, kurios technologijos priemonės yra aplinkos, ekonominiu ar socialiniu požiūriu pačios tvariausios vykstant pasaulinei konkurencijai; atkreipia dėmesį, kad lyginant, pvz., energijos gamybos tvarumą, kai naudojamos vėjo jėgainės, fotovoltinės plokštės, deginama anglis surenkant bei saugant anglies dioksidą, naudojami atominiai reaktoriai ar kai kurios kitos technologijos, reikia atsižvelgti į daugelį kintamųjų; taigi ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų šia tema ir palyginti visus gamybos gyvavimo ciklus bei skatina, kad vykdant visus gamybos procesus būtų veiksmingiau naudojami ištekliai;

Darbo vietų potencialas vyrams ir moterims naujoje tvarioje ekonomikoje

37.  pabrėžia, kad tik didinant moterų dalyvavimą Europos darbo rinkoje galima išnaudoti visą naujosios ekonomikos augimo ir darbo vietų potencialą, nes su atotrūkio tarp vyrų ir moterų užimtumo mažinimu nuo 1995 m. Europoje susiję pusė bendro užimtumo prieaugio ir ketvirtadalis metinio ekonomikos augimo ir tai būtina norint užtikrinti tvarų augimą ir patenkinti ekologinės pertvarkos poreikį senėjančioje visuomenėje;

38.  ragina ES mastu imtis darbdavių, ypač tradiciškai vyrų dominuojamuose sektoriuose, sąmoningumo ugdymo iniciatyvos, susijusios su įvairesnės darbo jėgos senėjančioje visuomenėje poreikiu ir nauda, taip pat pasiūlyti darbdaviams priemonių, kurias taikydami jie galėtų pasirengti didesnei įvairovei;

39.  ragina ES, valstybes nares ir socialinius partnerius kovoti su diskriminacija ir skatinti lyčių lygybę tvarioje ekonomikoje, kurti darbo aplinką, kuri pritrauktų ir išlaikytų moteris šiuose sektoriuose, skatinti darbo suderinimą su asmeniniu gyvenimu taikant tinkamas, aukštos kokybės vaiko priežiūros ir šeimoms palankias darbo sąlygas, sudaryti galimybes ir sąlygas, kuriomis vyrai ir moterys galėtų dalyvauti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis, padidinti moterų skaičių atstovavimo organuose, kuriuose daugiausia vyrų, mažinti darbų skirstymą pagal lytį ir atlyginimų skirtumus;

40.  pabrėžia, kad investavimas į socialinę infrastruktūrą suteikia galimybę modernizuoti Europą ir skatinti lygybę, taip pat jis gali būti laikomas lygiagrečia fizinės infrastruktūros modernizavimo, kai investuojama į ekologines technologijas, strategija; taigi mano, kad lyčių lygybė turėtų būti politikos prioritetas ir svarbi priemonė;

41.  pabrėžia, kad, siekiant darbo rinkoje panaikinti segregaciją pagal lytį, būtina imtis tikslingų pastangų ir kovoti su seksistiniais stereotipais norint visais lygmenimis užtikrinti moterų galimybę mokytis, taip pat teikti visą gyvenimą trunkančio mokymosi paslaugas; ragina teikti tinkamas mokymo paslaugas norint užtikrinti, kad ekologiškose darbo vietose nedirbtų mažiau moterų nei vyrų, turint mintyje tai, kad masinis moterų nusišalinimas nuo mokslo ir technologijų stabdytų Europos augimą ir tvarumą, taip pat lemtų daugelio talentingų ir kvalifikuotų jaunų moterų kraštutinę padėtį užimtumo ir ekonominio saugumo atžvilgiais;

42.  ragina imtis konkrečios ES iniciatyvos siekiant pritraukti merginas į matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų (angl. MINT) specialybes ir kovoti su tebevyraujančiais stereotipais, susijusiais su šiomis specialybėmis; pabrėžia, kad kovojant su minėtaisiais stereotipais labai svarbus žiniasklaidos ir švietimo vaidmuo;

43.  pabrėžia, kad jaunos moterys, kurios baigia mokyklą ir rengiasi pradėti dirbti, turėtų būti kreipiamos atlikti profesinę praktiką srityse, kuriose dirba mažai moterų, o tai turėtų būti skatinama užtikrinant, jog mokyklos, universitetai, mokymo agentūros ir (arba) mokymo įmonės vykdytų bendrą planavimą siekiant, kad šios moterys, kaupdamos darbo patirtį ir dirbdamos nuolatinį darbą, o ne darbą be garantijų, galėtų įgyti specialių įgūdžių ir gebėjimų, įskaitant aukštesniojo ir specialistų lygmens įgūdžius ir gebėjimus, taip pat turėtų galimybę save realizuoti;

44.  ragina ES ir valstybes nares įgyvendinant Europos socialinio fondo (ESF) programas teikti didesnį prioritetą moterims skirtoms ekologiškoms darbo vietoms, atsižvelgiant į tai, kad ESF finansuoja mokymo projektus atsinaujinančios energijos, ekologinio turizmo ir panašiose srityse; pabrėžia, kad reikia labiau stengtis norint, jog ESF remiamuose projektuose dalyvautų daugiau moterų (šiuo metu moterų dalis nesiekia 10 proc.); ragina nustatyti, kad ESF ir atkūrimo planų bei struktūrinės pertvarkos programų biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių klausimus, siekiant užtikrinti, jog pagal šias programas būtų vienodai pritraukiamos ir jose vienodai dalyvautų moterys;

45.  pabrėžia, kad perėjimas prie naujo ekonomikos modelio neturėtų tapti pretekstu atsisakyti įvairių lygių galimybių užtikrinimo priemonių, tačiau turėtų būti laikomas unikalia galimybe didinti moterų dalyvavimą ES darbo rinkoje, nes tai būtina norint užtikrinti tvarų augimą, optimalią darbo vietų potencialo plėtrą ir didinti konkurencingumą;

Tinkamas darbas

46.  ragina Komisiją skirti dėmesį ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietų potencialui, bet ypatingą dėmesį skirti ir daugybei vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo vietų tvarioje ekonomikoje, taip pat mažiau kvalifikuotiems, tačiau specializaciją įgijusiems darbuotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares užimtumo politikos gairėse šiam faktui skirti ypatingą dėmesį; ragina valstybes nares labiau vertinti vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo vietas ir užtikrinti vadinamąjį tinkamą darbą;

47.  pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį tinkamam darbui, gebėjimų poreikiams ir socialiniu požiūriu teisingam perėjimui; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius užtikrinti, kad užimtumo strategija tvariai ekonomikai būtų naudinga kiekvienam ES piliečiui; pabrėžia poreikį integruoti šią strategiją į visų rūšių užimtumą, t. y. į aukštos kvalifikacijos, vidutinės kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus; ragina suteikti daugiau galimybių švietimo, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityse; be to, ragina užimtumo politikos gairėse ir Komisijos programoje „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ daugiausia dėmesio skirti visų pirma labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, pažeidžiamiausiems, ypač neįgaliems asmenims, ir žemos kvalifikacijos darbuotojams, taip pat šių asmenų apsaugai;

48.  mano, kad užimtumo politika atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, ir, savo ruožtu, skatina remiantis Tarptautinės darbo organizacijos programa „Tinkamas darbas“ užtikrinti kokybės požiūriu geras darbo sąlygas ir atlyginimą, iš kurio būtų galima ne tik pragyventi, bet kuris atitiktų ir tinkamą dalį BVP;

49.  pažymi, jog dėl to, kad kai kuriuose naujuose sektoriuose dažnai steigiasi mažiau ir darbuotojų, ir darbdavių organizacijų, kyla nepatikimų darbo santykių ir prastų darbo sąlygų rizika; ragina Komisiją ir valstybes nares naujuosiuose sektoriuose sukurti bendrąsias reprezentacinių struktūrų steigimo sąlygas; ragina socialinius partnerius jungtis bei ragina Komisiją skatinti keistis pažangiosios patirties pavyzdžiais Europos Sąjungos lygmeniu, ypač pavyzdžiais, susijusiais su geresniu darbuotojų informavimu ir konsultavimu, bei įsteigti Europos darbo tarybas;

50.  pažymi, kad norint ES veiksmingai suderinti minimalius darbo laiko organizavimo reikalavimus, susijusius su darbuotojų sveikata ir sauga, būtina dėti papildomas pastangas;

51.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengti integruotus ekologinio pertvarkymo veiksmų įvertinimo planus vietos ir regioniniu lygmenimis; ragina socialinius partnerius stebėti darbuotojų dalyvavimą tvaraus vystymosi strategijoje, pasiūlyti ir vėliau pritaikyti politiką siekiant sustiprinti veiksmingą dalyvavimą atsižvelgiant į tvarų darbuotojų judumą ir ekologišką ekonomikos augimą;

52.  ragina socialinius partnerius būti atvirus naujiesiems sektoriams ir kurti strategijas, kaip sektorių susivienijimus įtraukti į socialinę partnerystę;

53.  ragina ES ir valstybes nares valstybės subsidijas, taip pat viešuosius pirkimus, glaudžiau susieti su mažiausiais socialiniais standartais valstybių narių lygmeniu ir remti socialinių partnerių atstovaujančių struktūrų steigimą;

54.  atkreipia dėmesį, kad vykstant darbuotojų, kuriems padarė įtaką bendrovės ar pramonės šakos gamybos procesų pokyčiai, mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą taip pat kuriamos naujos darbo vietos; ragina ES kurti sistemą, skirtą visų pirma gamybos pokyčiams ir pertvarkymui numatyti, suteikiant visiems nukentėjusiems darbuotojams teisę dalyvauti profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose; ragina valstybes nares, darbdavius ir darbuotojus laikyti įgūdžių valdymą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą bendra atsakomybe, kaip pripažinta socialinių partnerių 2002 m. bendrajame susitarime dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi; ragina Komisiją į visą gyvenimą trunkančio mokymosi programą įtraukti devintąjį pagrindinį gebėjimą, susijusį su aplinka, klimato kaita ir tvariu vystymusi, kuris yra labai svarbus žinių visuomenėje; ragina valstybes nares tvarumo sąvoką įtraukti į pagrindinį mokymą, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą;

55.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai susidoroti su neigiamais perėjimo padariniais vietos ekonomikoje ir užimtumo srityje; pabrėžia, kad reikia paskelbti pokyčių ir jų socialinių pasekmių valdymo gaires;

Kylantys gebėjimų poreikiai

56.  nurodo, kad valstybės narės privalo pritaikyti profesinio švietimo ir mokymo sistemas ir parengti bei įgyvendinti tikslingus planus, skirtus darbuotojams, dirbantiems sektoriuose, kuriems turės įtakos vietos ekonomikos šakų pertvarkymas siekiant naujos tvarios ekonomikos, mokyti iš naujo, kad užtikrintų galimybę pritaikyti darbo jėgos gebėjimus prie darbo rinkos poreikių tvaresnės ekonomikos, kuri grindžiama profesinių kompetencijų mokymo sąvokomis, sąlygomis; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Komisijos iniciatyva „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ ir pripažįsta, kad bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis – tai žingsnis teisinga linkme; vis dėlto, atkreipia dėmesį, kad ši iniciatyva turi būti glaudžiau susieta su Tarybos sprendimo dėl tvaraus vystymosi tikslais ir toliau įgyvendinamos apčiuopiamos priemonės ES ir ES valstybių narių lygmenimis;

57.  pabrėžia poreikį stiprinti atvirą bendradarbiavimo ir keitimosi pažangiąja patirtimi tvaraus vystymosi, ekologiškų darbo vietų ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityse metodą ir užtikrinti sėkmingą ir veiksmingą ekonomikos pertvarkymo, taip pat naujų mokymo poreikių ir dėl šio pertvarkymo atsiradusių nepalankių socialinių pasekmių valdymą;

58.  ragina valstybes nares kovoti su diskriminacija dėl amžiaus ir gebėjimų lavinimo pasiūlymus ir mokymosi visą gyvenimą strategijas pritaikyti prie vyresnių darbuotojų poreikių, siekiant, kad juose dalyvautų ir vyresni kaip 55 metų darbuotojai, įskaitant vyresnes kaip 55 metų darbuotojas;

59.  ragina ES ir valstybes nares patvirtinti išsamias politikos priemones dėl naujovių ir kūrybiškumo, ypač dėl švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį švietimą ir mokymą, kurios būtų ekologiškos ekonomikos, konkurencingumo ir klestėjimo pagrindas;

60.  pabrėžia, kad krizės laikotarpiu itin svarbu patraukti jaunimą prie naujų rūšių ekologiškų darbo vietų ir kad gebėjimų programomis būtų skatinamos jaunimo galimybės dalyvauti darbo rinkoje, kad jaunimas galėtų pasinaudoti darbo vietų potencialu, taip kovojant su dideliu nedarbu tarp piliečių, kuriems mažiau nei 25 metai, ir siekiant pasinaudoti jaunosios kartos gebėjimais naudojant naujas technologijas; apgailestauja, kad į pavyzdinę 2020 m. ES iniciatyvą „Judus jaunimas“ neįtrauktas aukštosiose mokyklose nesimokantis jaunimas; pabrėžia, kad siekiant tikrų pokyčių didžiausią dėmesį reikia skirti jaunimui, kuris šiuo metu turi mažiausiai galimybių ir kuriam gresia skurdas;

61.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengti ir įgyvendinti jaunimui skirtas profesinio orientavimo programas mokslo ir technologijų srityse siekiant skatinti gyvybingos ir tvarios ekonomikos plėtrą bei informavimo ir informuotumo didinimo priemones, susijusias su ekologiniais ir aplinkos klausimais (abi priemonės turėtų būti rengiamos ir įgyvendinamos taikant formaliojo švietimo sistemą ir vykdant vietos ir regioninių valdžios institucijų priemones);

62.  ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes prognozes, susijusias su užimtumo rinkai aktualiomis kvalifikacijomis, ir paraginti universitetus ir verslo sektoriaus atstovus kurti partnerystes siekiant užtikrinti sklandų jaunuolių perėjimą į užimtumo rinką, taip pat padėti kurti žiniomis grindžiamą visuomenę, vystyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir užtikrinti absolventams geresnes perspektyvas darbo rinkoje;

63.  ragina valstybes nares ir socialinius partnerius nustatyti vienodo vyrų ir moterų dalyvavimo tikslus, nustatyti moterų, migrantų, ilgalaikių bedarbių ir kitų grupių, kurios diskriminuojamos darbo rinkoje, lygias galimybes siekti švietimo, mokslo, kurti tikslines jų įdarbinimo programas, specializuotas gamybinės praktikos programas ir profesinio mokymo iniciatyvas;

64.  ragina valstybes nares naudotis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padariniu fondu siekiant įgyvendinti Europos tikslus, skatinti naujus gebėjimus, įskaitant gebėjimus, reikalingus naujoms tvarioms ekologiškoms aukštos kokybės darbo vietoms;

65.  ragina atsakingas suinteresuotąsias šalis stebėti užimtumą siekiant, kad pagrindiniam profesiniam mokymui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi būtų teikiama didesnė reikšmė; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares įvertinti pereinamojo laikotarpio fondų, skirtų gebėjimų poreikiams valdyti, įgyvendinamumą;

66.  ragina ES ir valstybes nares pasiekti, kad prisitaikymo prie tvarios ekonomikos skatinimas taptų vienu iš Europos socialinio fondo tikslų siekiant prisidėti prie ekonominės veiklos tvarumo didinimo ir infrastruktūros plėtros;

67.  primena, kad tvaraus vystymosi aspektai turėtų būti įtraukti ne tik į su aplinka susijusių darbų mokymo programas, bet ir į visas švietimo ir mokymo programas, siekiant remti tvaraus vystymosi ir informuotumo aplinkos srityje principus;

68.  pabrėžia mokymosi visą gyvenimą teikiamą papildomą naudą ir ragina valstybes nares parengti išsamią vietos galimybių schemą, siekiant organizuoti paklausą atitinkantį mokymą, kurį vykdant turimi ištekliai derėtų su tikraisiais poreikiais, taip pat siekiant sugrąžinti profesinio vidurinio mokslo prestižą, teikiant aukštos kokybės išsilavinimą, visų pirma regionuose, kuriuose vietos galimybės ir tradicinės darbo sritys reikalauja įgyti specialių gebėjimų ir žinių; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms pakankamą techninę paramą, suteikiant žinių apie tai, kaip nustatyti vietos poreikius, ir pažymi, kad aukšto lygio profesinės vidurinės mokyklos galėtų padėti mažinti išsilavinimą turinčių asmenų nedarbą ir galėtų užtikrinti tvarų užimtumą;

69.  pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės naudotų Europos socialinį fondą, siekdamos investuoti į gebėjimų lavinimą, užimtumo didinimą, mokymą ir perkvalifikavimą, norint sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų įgyvendinant nacionalinius, regioninius ir vietos projektus; mano, kad vyresnio amžiaus asmenų profesinė patirtis taip pat gali padėti įgyvendinti šias iniciatyvas, turint mintyje tai, jog vyresnio amžiaus asmenys sudaro vis didesnę ES gyventojų dalį; rekomenduoja regionų ir vietos valdžios institucijoms tinkamai ir nuolat palaikyti ryšius su verslo aplinka, darbdavių organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir NVO, siekiant numatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikius darbo rinkos poreikius;

70.  pripažįsta vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą švietimui, sudarančiam sąlygas įgyti naujų į ateitį orientuotų gebėjimų, be kita ko, mokantis visą gyvenimą ir persikvalifikuojant; pažymi, kad daugelyje valstybių už bendrąsias mokymo sąlygas ir tęstinį jaunuolių (įskaitant jokios kvalifikacijos neturinčius abiturientus) mokymą atsakingos regionų ir vietos valdžios institucijos; taigi ragina regionus naudoti struktūrinius fondus švietimo infrastruktūrai, ypač miestų teritorijose ir regionuose, kurių padėtis nepalanki, taip pat naudojantis šia parama sukurti nuoseklią ir visiems atvirą mokymo mokykloje sistemą; pabrėžia dideles galimybes (švietimo ir mokymo srityse), susijusias su vietos ir regionų valdžios institucijų sujungimu į tinklą su įmonėmis ir organizacijomis, siekiant kurti perspektyvias darbo vietas viešojo transporto, judumo miestuose, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse, taip pat siekiant akcentuoti lygias galimybes;

71.  atkreipia dėmesį į valstybių narių, socialinių partnerių ir aukštojo mokslo tiekėjų bendradarbiavimo poreikį siekiant surengti pirmosios pakopos ir pouniversitetinių studijų kursus ir parengti dalykų programas, kurios būtų orientuotos į ekologinį ekonomikos šakų pertvarkymą;

72.  yra įsitikinęs, kad norint spręsti demografinius uždavinius būtina įgyvendinti visapusiškesnę strategiją, pagal kurią darbo vietų kūrimas būtų derinamas su siekiu atsižvelgti į naujas ir būsimas Europos darbo rinkos reikmes; mano, kad, atsižvelgiant į tai, būtina toliau pažangiai gerinti ES darbuotojų, įskaitant mokslininkus ir kitus specialistus, judumą ir pasiekti Europos be kliūčių tikslą ES vidaus rinkoje;

Socialiai orientuotas perėjimas prie tvarios ekonomikos

73.  pažymi, kad didinant ekonominės veiklos tvarumą pokyčių gali įvykti visuose pramonės sektoriuose; ragina ES ir valstybes nares pereinant prie tvarios ekonomikos stengtis vengti socialinių nuostolių ir siekti sukurti bendrąsias socialiai orientuoto pertvarkymo sąlygas, kad visiems darbuotojams būtų sumažinta pereinant prie tvarios ekonomikos kylanti rizika ir padidinta nauda; pabrėžia, kad socialiniu požiūriu teisingas pertvarkymas sudaro pagrindinę tvaraus vystymosi dalį ir esminę sąlygą, jei Europos žmonės parems šį pertvarkymą;

74.  pabrėžia, kad vėlesnės išlaidos, jei nėra pertvarkymo valdymo, gali būti daug kartų didesnės už numatomas investicijas; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius bendrai prisiimti atsakomybę už prevencinį pertvarkymo valdymą;

75.  pabrėžia, kad reikia tvarią ekonomiką įtraukti į bendros ir socialinės atsakomybės už aplinką sistemą, ir pabrėžia galimybę remti tvaraus vystymosi ir tvarios ekonomikos principus rengiant mokymo programas atsižvelgiant į bendrą socialinę atsakomybę;

76.  primena, kad darbuotojams, siekiantiems mokytis toliau ir prisitaikyti prie naujų technologijų norint neprarasti darbo, reikalingų sąlygų sudarymas ir parama kolektyviniams susitarimams ir jų skatinimas, siekiant numatyti pokyčius ir išvengti nedarbo, taip pat socialinės apsaugos, pajamų rėmimo sistemų ir sektoriams skirtų mokymo iniciatyvų stiprinimas yra svarbiausios prevencijos priemonės;

77.  ragina Komisiją suteikti ES lygmens paramą būsimų karjerų moksliniams tyrimams siekiant išvengti atleidimo iš darbo ir išsaugoti darbo vietas Europos Sąjungoje;

78.  pabrėžia, kad reikalingas glaudus ir veiksmingas tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas ir papildomumas, ir ragina Pasaulio prekybos organizaciją imtis veiksmų dėl investicijų ir prekybos socialinių ir aplinkos aspektų;

79.  pripažįsta, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir profesinės sąjungos, kaip darbdavės prisidėdamos prie sprendimų priėmimo proceso ir didindamos visuomenės sąmoningumą, turi atlikti svarbų vaidmenį plėtojant ekologiškų darbo vietų galimybes;

80.  pabrėžia, kad tos organizacijos, kurios investuoja į ekologiškai efektyvią praktiką, padės sukurti geresnę darbo aplinką personalui ir darbuotojams ir todėl bus produktyvesnės; ragina valstybes nares propaguoti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir skatinti visus ekonomikos sektorius siekti EMAS registracijos; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius į socialinį dialogą visais konsultavimosi lygmenimis įtraukti esminius aplinkos klausimus, didžiausią dėmesį skiriant sektorių deryboms; pabrėžia, kad vykstant perėjimo procesui darbuotojams turi tekti dalyvaujančių partnerių vaidmuo siekiant, kad perėjimas būtų teisingas socialiniu požiūriu; ragina, kad šiame procese dalyvautų darbuotojų atstovai, atsakingi už ekologiškesnes darbo vietas, kaip nustatė TDO, tai pat vadovaujantis nacionaline praktika, siekiant tvaresnių darbo vietų, bendrovių ir pramonės šakų; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius valdant pereinamąjį laikotarpį nuolat bendradarbiauti su suinteresuotaisiais aplinkos apsaugos subjektais ir ekspertais, kad galėtų naudotis jų patarimais;

81.  ragina ES, padedant socialiniams partneriams, pradėti sistemingą dialogą palaikant išorinius ryšius ir siekti panašaus požiūrio į tvarų vystymąsi visose pasaulio šalyse, kad būtų užtikrintos tos pačios vystymosi sąlygos ir kad pramonės konkurencingumui neiškiltų pavojus; mano, kad sąžiningos konkurencijos užtikrinimas tvarios gamybos sektoriuose duos naudos gerinant darbuotojų apsaugą ir darbo sąlygas;

82.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informacijos ir visuomenės informavimo apie ekologiškų darbo vietų plėtojimą tvarioje ekonomikoje kampanijas;

o
o   o

83.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 39, 2008 2 13, p. 1.
(2) OL L 153, 2010 6 18, p. 13.
(3) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0154.
(5) Tarybos dokumentas 16818/09, 2009 12 1.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0123.
(7) Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Regionai 2020 m. ES regionų ateities uždavinių vertinimas“, 2008 m. lapkričio mėn. Šis dokumentas pateikiamas:http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/working/regions2020/pdf/regions2020_en.pdf.


EEE ir Šveicarijos ryšiai: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys
PDF 285kWORD 60k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl EEE ir Šveicarijos ryšių: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys (2009/2176(INI))
P7_TA(2010)0300A7-0216/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1972 m. liepos 22 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos laisvosios prekybos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, ypač į jo I priedą dėl laisvo asmenų judėjimo ir III priedą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 27 d. pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie šio susitarimo joms įstojus į Europos Sąjungą,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (Paslaugų direktyvą)(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 33-ajame Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto posėdyje patvirtintą EEE jungtinio parlamentinio komiteto rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto pranešimą dėl metinės EEE susitarimo veikimo 2008 m. ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 2 d. Šveicarijos užsienio politikos komisijos pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 25-ąją EEE/ELPA valstybių vidaus rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 217 straipsnį, pagal kurį Europos Sąjungai suteikta teisė sudaryti tarptautinius susitarimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7–0216/2010),

A.  kadangi keturios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės narės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) yra pagrindinės Europos Sąjungos (ES) prekybos partnerės, o Šveicarija ir Norvegija laikomos atitinkamai ketvirta ir penkta svarbiausiomis pagal dydį ES prekybos partnerėmis,

B.  kadangi ES ir ELPA valstybių narių (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) ryšiai grindžiami Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu, kuriame numatytas visapusiškas dalyvavimas vidaus rinkoje, o EEE susitarimas valdomas ir jo vykdymas prižiūrimas remiantis labai institucionalizuota struktūra,

C.  kadangi per 1992 m. visuotinį balsavimą buvo nepritarta, kad Šveicarija prisijungtų prie EEE susitarimo, Šveicarijos ir ES ryšiai šiuo metu grindžiami daugiau kaip 120 dvišalių ir sektorių susitarimų, kuriais numatyta didelė integracija į vidaus rinką, bet ne visapusiškas dalyvavimas,

Įvadas

1.  laiko EEE susitarimą pagrindine ekonomikos augimo varomąja jėga; palankiai vertina iš esmės gerus EEE/ELPA valstybių vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimo rezultatus, kaip matyti iš EEE/ELPA valstybių vidaus rinkos rezultatų suvestinės; pažymi, kad, kalbant apie Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (SLAJ) įgyvendinimą, kur kas daugiau problemų kelia ES ir Šveicarijos santykiai;

2.  pažymi, kad dvišaliais susitarimais neįsteigta jokio automatinio mechanizmo, skirto susitarimų turiniui derinti su naujausiais atitinkamo acquis pakeitimais; pripažįsta, kad dėl nepriklausomo ir gerbtino šveicarų sprendimo neprisijungti prie EEE nacionalinės teisės aktai savarankiškai derinami su ES teise tose srityse, kurioms šie dvišaliai susitarimai taikomi;

Vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimas: EEE/ELPA valstybės

3.  palankiai vertina patobulintų duomenų apie EEE/ELPA valstybes įtraukimą į metinę vartotojų rinkų rezultatų suvestinę; skatina ELPA priežiūros instituciją, padedant Komisijai ir su ja bendradarbiaujant, toliau plėtoti sistemingą vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimo stebėseną;

4.  pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai neaišku, kurie ES teisės aktai svarbūs EEE; mano, kad dėl šio neaiškumo vidaus rinkos teisės aktai EEE/ELPA valstybėse gali būti įgyvendinami lėčiau; primygtinai ragina Komisiją įvertinti padėtį;

5.  pažymi, kad Lisabonos sutartimi nacionaliniams parlamentams suteiktas svarbesnis vaidmuo priimant ES sprendimus; mano, kad EEE/ELPA valstybių parlamentai analogiškai turėtų būti labiau įtraukti į ES teisėkūros procesą EEE aktualių pasiūlymų atžvilgiu; ragina Komisiją teikti EEE/ELPA valstybių nacionaliniams parlamentams teisės aktų pasiūlymus, kurie konsultavimosi tikslais siunčiami ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams;

6.  ragina Komisiją įforminti pranešimo apie naujas ES taisykles ir teisės aktus, priklausančius EEE susitarimo taikymo sričiai, procesą, kad naujų teisės aktų patvirtinimas ir galimas jų perkėlimas į EEE/ELPA valstybių nacionalinę teisę būtų labiau susieti;

7.  skatina EEE/ELPA valstybes skirti pakankamai lėšų vidaus rinkos teisės aktams įgyvendinti; atsižvelgiant į tai, labai svarbu įgyvendinti Paslaugų direktyvą, ypač įsteigti informacinius punktus;

8.  pripažįsta, kad dėl institucinių priežasčių EEE/ELPA šalyse vidaus rinkos teisės aktai įgyvendinami lėčiau negu ES; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant šių skirtingų sąlygų ir apskritai gerų rezultatų, ir EEE/ELPA valstybėse yra galimybių dar labiau sumažinti perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą;

9.  pažymi, kad šiuo metu svarstomi kiti svarbūs vidaus rinkos teisės aktų pasiūlymai, taip pat Komisijos pasiūlymas dėl vartotojų teisių direktyvos; ragina Komisiją skatinti EEE/ELPA valstybes nares dalyvauti šiose diskusijose;

Vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimas: Šveicarija

10.  palankiai vertina padarytą pažangą siekiant liberalizuoti ES ir Šveicarijos tarpvalstybinių paslaugų teikimą, visų pirma teigiamą SLAJ poveikį, kurį rodo 2005–2009 m. nuolat augęs į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų ir Šveicarijoje savarankiškai dirbančių Europos Sąjungos paslaugų teikėjų skaičius; pažymi, kad šis augimas davė abipusės naudos;

11.  pažymi, kad Šveicarija priėmė keletą SLAJ papildančių paramos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus nuo darbo užmokesčio ir socialinio dempingo, užtikrinant vienodą požiūrį į Šveicarijos ir ES paslaugų teikėjus bei Šveicarijos piliečių pritarimą susitarimui; pažymi, kad šios priemonės gali trukdyti ES įmonėms teikti paslaugas Šveicarijoje, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pažymi, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, keletas šių paramos priemonių būtų priimtinos tik tuomet, jeigu jomis būtų proporcingai ginami tie bendri interesai, kurie dar nėra ginami paslaugų teikėjų kilmės valstybėse narėse;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie sutartį dėl laisvo judėjimo, mažosioms ir vidutinėms įmonėms paslaugų teikimą Šveicarijoje ypač sunkina šios paramos priemonės, kurios yra neproporcingos: Šveicarijoje galiojanti prievolė pranešti iš anksto ir aštuonių dienų laukimo laikotarpis, reikalavimas prisidėti prie trišalių komisijų vykdymo išlaidų ir per daug griežti veiklos reikalavimai; šioje srityje taip pat ragina Šveicarijos valdžios institucijas atšaukti teisės aktus, pagal kuriuos užsienio įmonės, teikiančios tarpvalstybines paslaugas, privalo pateikti finansinio sąžiningumo garantiją;

13.  reiškia susirūpinimą dėl pastarųjų įvykių Ciuricho Kloteno oro uoste, kuomet Šveicarijos valdžios atstovai neleido Vokietijos ir Austrijos taksistams vežti klientų, ir labai abejoja, ar tokia priemonė suderinama su Susitarimu dėl laisvo asmenų judėjimo; ragina Komisiją kruopščiai išnagrinėti šį atvejį;

14.  ragina Komisiją nagrinėti priemones, trukdančias vidaus rinkai veikti Europos Sąjungoje ir keliančias Šveicarijos paslaugų teikėjams problemų, ir prireikus imtis veiksmų;

15.  ragina Šveicarijos vyriausybę ir kantonus pasinaudoti ES ir EEE patirtimi atveriant paslaugų sektorių ir įgyvendinti Paslaugų direktyvą; pabrėžia, kad ekonominiu požiūriu Paslaugų direktyva turi liberalizuojančio poveikio ne tik tarp valstybių narių, bet ir jose pačiose, nes vyksta nacionalinių teisės aktų tikrinimo procesas siekiant panaikinti nereikalingas įsisteigimo kliūtis ir tarpusavio vertinimas, kadangi valstybės narės bet kokius papildomus apribojimus grįsdavo viešuoju interesu; taigi mano, kad panaši veikla galėtų padėti siekiant teikti daugiau tarpvalstybinių paslaugų ES ir Šveicarijoje;

16.  palankiai vertina Šveicarijos vyriausybės pastangas gerinti ES įmonių galimybes susipažinti su informacija;

17.  palankiai vertina Šveicarijos parlamento sprendimą perkelti Direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo į nacionalinę teisę ir ragina Šveicariją ir Komisiją pasiekti susitarimą dėl direktyvos įgyvendinimo kiek galima greičiau;

18.  pažymi, kad apskritai Susitarime dėl laisvo asmenų judėjimo nėra išsamaus susitarimo dėl laisvo paslaugų judėjimo, kuris pasirinktinai patenka tik į konkrečių dvišalių susitarimų taikymo sritį; pabrėžia, kad sudarius išsamų susitarimą dėl abiejų šalių laisvo paslaugų judėjimo būtų gauta daug ekonominės naudos; taigi ragina Komisiją ir Šveicariją nagrinėti galimybę pradėti derybas siekiant sudaryti visapusišką susitarimą dėl laisvo paslaugų judėjimo;

19.  iš tiesų gerbdamas ypatingų Šveicarijos ir ES santykių priežastis, mano, kad turėtų būti dedamos visos pastangos, siekiant užtikrinti, kad ES ir Šveicarijoje tokios pačios ar panašios vidaus rinkos taisyklės, inter alia, laisvo paslaugų judėjimo srityje būtų vienodai aiškinamos ir taikomos ir kad Šveicarija dalyvautų vidaus rinkoje tokiomis pačiomis sąlygomis;

20.  pabrėžia ES ir Šveicariją dominantį vienodesnio SLAJ taikymo klausimą ir siekį laiku suvienodinti Šveicarijos ir ES vidaus rinkos teisės aktus, nes taip būtų sukurta skaidresnė ir labiau nuspėjama aplinka ES ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojams;

21.  palankiai vertina savarankiškus ir kryptingus Šveicarijos valdžios institucijų veiksmus atsižvelgti į Teisingumo Teismo praktiką, kuri paskelbta po SLAJ pasirašymo; palankiai vertina neseniai priimtus Šveicarijos teisės aktus siekiant atsižvelgti į Cassis de Dijon bylos principą;

22.  ragina Komisiją ir Šveicariją vykdant dabartines derybas dėl dvišalių susitarimų siekti greito sutarimo, įskaitant prekių saugumo sritį; ragina Komisiją ir Šveicariją suformuluoti šiuos susitarimus kuo aiškiau ir kuo labiau atsižvelgiant į būsimą raidą, siekiant, kad nuo pat pradžių būtų kuo mažiau nevienodo taikymo galimybių;

23.  ragina Komisiją ir Šveicariją išnagrinėti galimybę kurti mechanizmą, kad būtų galima greičiau suderinti SLAJ su atitinkamo acquis pakeitimais į susitarimo taikymo sritį patenkančiose srityse;

24.  ragina Komisiją ir Šveicariją artimiausiu metu apsvarstyti galimybę rasti horizontalius sprendimus tam tikrais instituciniais klausimais, siekiant mažinti sprendimų priėmimo sistemos suskaidymą ir didinti jos skaidrumą, taip pat palaikyti glaudesnius jungtinių komitetų ryšius bei išnagrinėti galimybę numatyti veiksmingą konfliktų sprendimo mechanizmą;

25.  reikalauja, kad būtų palaikomi glaudesni Europos Parlamento ir Šveicarijos ryšiai ir kad Šveicarijos atstovai aktyviau dalyvautų Europos Parlamento ir atitinkamų institucijų veikloje;

26.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į naujus iššūkius, susijusius su dabartinėmis ir planuojamomis vykdyti derybomis dėl įvairių sričių, inter alia, vartotojų apsaugos, reikia apsvarstyti galimybę peržengti dabartinės nustatytos sistemos ribas ir galbūt sudaryti visa apimantį dvišalį susitarimą, naudingą ir Šveicarijai, ir ES;

o
o   o

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(2) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.


ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ***I
PDF 615kWORD 247k
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinama ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga (COM(2010)0049 – C7-0025/2010 – 2010/0032(COD))
P7_TA(2010)0301A7-0210/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Pasiūlymas 2010 m. rugsėjo 7 d. buvo iš dalies pakeistas taip(1):

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  Prekybos partnerės sudaro vidaus rinkos prekybos kliūtis ir taip neretai remia eksportą iš tos rinkos į užsienį, o jei eksportuojama į Europos Sąjungą, taip gali būti sudaromos sąlygos taikyti apsaugos sąlygą.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Apsaugos priemonės gali būti nustatytos tik tuo atveju, jei tam tikras produktas pradedamas importuoti į Sąjungą tokiu dideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus gaminantiems Sąjungos gamintojams, kaip nustatyta Susitarimo 3 skyriaus 3.1 straipsnyje.
(5)  Apsaugos priemonės gali būti nustatytos tik tuo atveju, jei tam tikras produktas pradedamas importuoti į Sąjungą tokiais dideliais kiekiaisarba tam tikra ekonominė veikla padidinama tokiu dideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus gaminantiems Sąjungos gamintojams ar ekonominėms veikloms, kaip nustatyta Susitarimo 3 skyriaus 3.1 straipsnyje;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  Didelė žala arba didelės žalos grėsmė Europos Sąjungos gamintojams gali atsirasti ir dėl to, kad nesilaikoma Susitarimo 13 skyriuje numatytų specialių įsipareigojimų, ypač socialinių ir aplinkosaugos standartų, todėl būtina imtis apsaugos priemonių.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)  Didelę žalą arba didelės žalos grėsmę Europos Sąjungos gamintojams arba atskiriems ekonomikos sektoriams gali lemti ir tai, ar bus laikomasi Susitarime numatytų taisyklių dėl netarifinių kliūčių prekybai. Šiuo atveju gali prireikti imtis apsaugos priemonių.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  Susitarimo stebėjimas ir persvarstymas ir, jei būtina, apsaugos priemonių taikymas turėtų vykti kuo skaidriau ir dalyvaujant pilietinei visuomenei. Todėl būtina į visus proceso etapus įtraukti vidaus patariamąją grupę ir Pilietinės visuomenės forumą.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  Vieną kartą per metus Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie Susitarimo taikymą, įgyvendinimą ir apsaugos priemonių taikymą. Paaiškėjus, kad šių apsaugos priemonių nepakanka, Komisija turėtų pateikti išsamų pasiūlymą dėl platesnių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, kiekių apribojimų, kvotų, importo leidimų tvarkos ar kitų koreguojamųjų priemonių.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  Todėl siekiant nustatyti, ar nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Europos Sąjungos bendrai pramonei ar atskiriems jos sektoriams iškils didelė grėsmė, labai svarbus yra viso importo iš Korėjos Respublikos į ES statistikos patikimumas.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  Atidi stebėsena ir reguliarūs vertinimai sudarys sąlygas procesui ir tyrimo etapui inicijuoti bei juos paspartins. Todėl Komisija turėtų reguliariai stebėti importo ir eksporto statistiką ir vertinti Susitarimo poveikį skirtingiems sektoriams nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  Nuo susitarimo įsigaliojimo dienos Europos Komisija, valstybės narės ir Europos Sąjungos gamintojai turėtų nuolat stebėti ir vertinti statistinius visų į Susitarimo taikymo sritį įeinančių jautrių produktų linijų importo ir eksporto duomenis, kad būtų galima laiku nustatyti didelę žalą arba didelės žalos grėsmę Europos Sąjungos gamintojams.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(13c)  Reikia nustatyti tam tikras procedūras, susijusias su Susitarimo protokolo dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų (toliau – Protokolas dėl kilmės taisyklių) 14 straipsnio (Muitų grąžinimas arba atleidimas nuo muitų) taikymu, siekiant užtikrinti, kad efektyviai veiktų juo nustatyti mechanizmai ir kad būtų visapusiškai keičiamasi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
13 d ir 13 e konstatuojamosios dalys (naujos)
(13d)  Kadangi apriboti muitų grąžinimą bus galima tik po penkerių metų nuo Susitarimo įsigaliojimo, dėl didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Sąjungos gamintojams, kuri gali atsirasti dėl muitų grąžinimo arba atleidimo nuo muitų, gali prireikti imtis apsaugos priemonių pagal šį reglamentą. Todėl nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos Komisija turėtų ypač atidžiai stebėti, visų pirma jautriuose sektoriuose, kokia dalis komponentų ir medžiagų iš trečiųjų šalių yra iš Korėjos Respublikos importuojamuose produktuose, kaip ta dalis kinta ir kokį poveikį tokie pokyčiai daro padėčiai rinkoje.
(13e)  Todėl nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos Komisija turėtų stebėti Korėjos ir trečiųjų šalių statistiką ir sudaryti produktų, kuriems taikomas muitų grąžinimas gali turėti poveikį, sąrašą.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
13 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(13f)  Jei Komisijos tyrime padaroma išvada, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl Susitarimo, vien tik 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiančio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą1, (EFG reglamentas) tikslais interpretuojama, kad:
a)  EGF reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti „esminiai su globalizacija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčiai“ apima Korėjos importo į Europą padidėjimą ar nesugebėjimą padidinti ES eksporto į Korėją;
b) atleidimai automobilių pramonėje
– daro „didelį neigiamą poveikį regiono ar vietos ekonomikai“ ir „smarkiai paveikia užimtumo lygį ir vietos ekonomiką“, kaip nurodyta EGF reglamento atitinkamai 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio c punkte, ir
– yra „išimtinės aplinkybės“, kaip nurodyta EGF reglamento 2 straipsnio c punkte.
______
1 OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
13 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(13g)  Siekiant išvengti didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Sąjungos gamintojams arba ekonomikos sektoriams, Komisija turėtų atidžiai stebėti trečiųjų šalių gamybos pajėgumus, susijusius su komponentais ar medžiagomis, iš kurių gaminami į Susitarimo taikymo sritį patenkantys produktai, taip pat stebėti, kaip tose šalyse laikomasi TDO ir JT standartų, susijusių su socialinėmis, darbo sąlygomis ir aplinkosaugos standartais.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
13 h – 13 j konstatuojamosios dalys (naujos)
(13h)  Susitarimo 11 skyriaus 11.1 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad šalys savo atitinkamose teritorijose turi išlaikyti visapusiškus konkurencijos įstatymus, kuriais veiksmingai sprendžiami ribojamųjų susitarimų, suderintų veiksmų ir vienos ar daugiau įmonių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi klausimai.
(13i) 11 skyriaus 11.6 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas šalims bendradarbiauti jų atitinkamos vykdymo užtikrinimo politikos ir jų atitinkamų konkurencijos įstatymų vykdymo užtikrinimo srityje, įskaitant bendradarbiavimą dėl vykdymo užtikrinimo, informavimą, konsultavimąsi ir keitimąsi nekonfidencialia informacija pagal 2009 m. gegužės 23 d. pasirašytą Europos Bendrijos ir Korėjos Respublikos vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla („Bendradarbiavimo susitarimas“).
(13j)  Bendradarbiavimo susitarimo tikslas yra prisidėti prie veiksmingo abiejų šalių konkurencijos įstatymų vykdymo užtikrinimo skatinant šalių konkurencijos institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  Reikėtų patvirtinti priemones, reikalingas šiam reglamentui įgyvendinti, laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką,
(14)  Susitarimo dvišalei apsaugos sąlygai įgyvendinti reikia, kad Komisija patvirtintų vienodas laikinų ir galutinių apsaugos priemonių priėmimo, stebėjimo priemonių taikymo, tyrimo užbaigimo ir priemonių nesiėmimo sąlygas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai nustatomi iš anksto reglamentu, priimamu pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Kol toks naujas reglamentas nepatvirtintas, taikomos 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, nuostatos, išskyrus reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kuri netaikoma.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik toms prekėms, kurios pagamintos Europos Sąjungoje ir Korėjos Respublikoje. Jis neturėtų būti taikomas produktams, jų dalims arba produkcijos komponentams, kurie pagaminti gamybos zonose už šalies teritorijos ribų, pvz., Kesonge. Prieš išplečiant šio reglamento taikymo sritį, kad į ją patektų ir tie produktai, kurie pagaminti gamybos zonose už šalies teritorijos ribų, šis reglamentas turėtų būti pakeistas laikantis įprastos teisėkūros procedūros. Išplečiant reglamento taikymo sritį ypač reikėtų užtikrinti, kad Susitarimo 13 skyriuje numatytų įsipareigojimų bus laikomasi ir gamybos zonose už šalies teritorijos ribų.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio a punktas
(a)  Sąjungos pramonė – tai visi Sąjungos teritorijoje veikiantys panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai arba tie Sąjungos gamintojai, kurie bendrai pagamina didžiąją dalį Sąjungoje pagaminamų panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų;
a)  Sąjungos pramonė – tai visi Sąjungos teritorijoje veikiantys panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai arba tie Sąjungos gamintojai, kurie bendrai pagamina didžiąją dalį Sąjungoje pagaminamų panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų. Tuo atveju, kai panašus ar tiesiogiai konkuruojantis produktas yra tik vienas iš produktų, kuriuos gamina gamintojai, sudarantys Sąjungos pramonę, pramonė apibrėžiama kaip specifinės veiklos, naudojamos gaminant panašų ar tiesiogiai konkuruojantį produktą;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio c punktas
(c) didelės žalos grėsmė – tai aiškiai neišvengiama didelė žala; didelės žalos grėsmė nustatoma remiantis faktais, ne vien įtarimais, spėjimais ar menka tikimybe;
c) didelės žalos grėsmė – tai aiškiai neišvengiama didelė žala; didelės žalos grėsmė nustatoma remiantis įrodomais faktais, ne vien įtarimais, spėjimais ar menka tikimybe; vadovaujantis prognozėmis, vertinimais ir tyrimais, atliktais remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, be kita ko, turėtų būti leidžiama nustatyti, kad yra didelės žalos grėsmė;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio e a punktas (naujas)
ea) suinteresuotosios šalys – tai šalys, kurioms atitinkamo produkto importas daro poveikį;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio e b punktas (naujas)
eb) „produktai“ – tai prekės, pagamintos Europos Sąjungoje ir Korėjos Respublikoje. Jiems nepriskiriamos prekės ar produkcijos komponentai, pagaminti už šalies teritorijos ribų perkeltose gamybos zonose. Prieš išplečiant reglamento taikymo sritį produktams, pagamintiems už šalies teritorijos ribų perkeltose gamybos zonose, šis reglamentas iš dalies keičiamas, laikantis įprastos teisėkūros procedūros;.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio e c punktas (naujas)
ec) „tokios sąlygos, kurios daro arba gali daryti didelę žalą“ – tai tokie veiksniai, kaip trečiosios šalies gamybos pajėgumai, panaudojimo tempas, valiutos panaudojimas ir darbo sąlygos, susiję su sudedamųjų dalių ir medžiagų, sudarančių susijusį produktą, gamyba;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio e d punktas (naujas)
(ed) „regionas (-ai)“ – tai viena ar daugiau Sąjungos valstybių narių.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalis
1.  Apsaugos priemonė gali būti nustatyta remiantis šiame reglamente išdėstytomis nuostatomis, kai, tam tikram Korėjos kilmės produktui sumažinus arba panaikinus muitus, tas produktas pradedamas importuoti į Sąjungą tokiu dideliu mastu (vertinant absoliučiąja verte arba lyginant su vidaus gamyba) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai Sąjungos pramonei.
1.  Apsaugos priemonė gali būti nustatyta remiantis šiame reglamente išdėstytomis nuostatomis, kai, tam tikram Korėjos kilmės produktui ar ekonominei veiklai sumažinus arba panaikinus muitus, tas produktas ar veikla pradedami importuoti į Sąjungą tokiu dideliu mastu (vertinant absoliučiąja verte arba lyginant su vidaus gamyba) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai arba panašią ar tiesiogiai konkuruojančią veiklą vykdančiai Sąjungos pramonei.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kai, remiantis pirmiausia 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, paaiškėja, kad viename ar keliuose Sąjungos regionuose yra susidariusios sąlygos, reikalaujančios patvirtinti priemones pagal 2 straipsnio 1 dalį, Komisija, apsvarsčiusi alternatyvius sprendimus, gali išimties tvarka leisti stebėjimo arba apsaugos priemones taikyti tik tame regione arba tuose regionuose, jei ji mano, kad tuo lygiu taikomos tokios priemonės yra tinkamesnės už taikomas visos Sąjungos mastu.
Šios priemonės turi būti laikinos ir kuo mažiau trikdyti vidaus rinką. Jos tvirtinamos 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 a ir 2 b dalys (naujos)
2a.  Siekiant apsaugos priemones naudoti veiksmingai, Komisija (Eurostatas) Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metines stebėsenos ataskaitas dėl atnaujintų statistinių duomenų apie importą iš Korėjos, dėl Susitarimo darantį poveikį jautriems ES sektoriams;
2b.  Jei Sąjungos pramonė Komisijai praneša apie įrodomą žalos grėsmę, Komisija gali svarstyti stebėsenos apimties išplėtimo į kitus poveikį patiriančius sektorius (suinteresuotąsias šalis) klausimą.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
Stebėsena
Komisija stebi Korėjos produktų importo ir eksporto statistikos raidą ir bendradarbiauja bei reguliariai keičiasi duomenimis su valstybėmis narėmis ir Sąjungos pramone. Komisija užtikrina, kad valstybės narės nedelsdamos pateiktų tinkamus ir geros kokybės statistikos duomenis.
Komisija nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos atidžiai stebi Korėjos ir trečiųjų šalių statistiką ir prognozes, susijusias su asortimentu produktų, kuriuos muitų grąžinimas galėtų paveikti.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Tyrimas inicijuojamas valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti.
1.  Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, Europos Parlamento, vidaus patariamosios grupės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu ir atstovauja mažiausiai 25 jos proc., prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nustatytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Prašyme inicijuoti tyrimą pateikiami įrodymai, kad tenkinamos apsaugos priemonių taikymo sąlygos pagal 2 straipsnio 1 dalį. Prašyme paprastai nurodoma informacija apie: nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo pokyčius.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Taikydama 1 dalį ir penkerius metus, įsigaliojus Susitarimui, Komisija ypač stebi tuos iš Korėjos Respublikos importuotus galutinius produktus, kurių importas į Europos Sąjungą padidėjo dėl to, kad galutiniuose produktuose yra daugiau dalių arba komponentų, kurie į Korėjos Respubliką importuoti iš tų trečiųjų šalių, su kuriomis Europos Sąjunga nėra pasirašiusi laisvosios prekybos susitarimo ir kurioms taikoma muitų grąžinimo arba atleidimo nuo muitų sistema.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės informuoja Komisiją, jei mano, kad dėl importo iš Korėjos Respublikos tendencijų reikėtų imtis apsaugos priemonių. Informuojant kartu pateikiami turimi įrodymai, pagrįsti 4 straipsnyje nustatytais veiksniais. Komisija per tris darbo dienas gautą informaciją perduoda visoms valstybėms narėms.
2.  Valstybės narės arba Sąjungos pramonė informuoja Komisiją, jei mano, kad dėl importo iš Korėjos Respublikos tendencijų reikėtų imtis apsaugos priemonių. Informuojant kartu pateikiami turimi įrodymai, pagrįsti 4 straipsnio 5 dalyje nustatytais veiksniais. Komisija per tris darbo dienas gautą informaciją įkelia į 9 straipsnyje nurodytą interneto platformą (interneto platforma) ir išsiunčia pranešimą apie įkėlimą visoms valstybėms narėms, Sąjungos pramonei ir Europos Parlamentui.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalis
3.  Konsultacijos su valstybėmis narėmis surengiamos per aštuonias darbo dienas po to, kai Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį išsiunčia informaciją valstybėms narėms; konsultuojamasi 10 straipsnyje nurodytame komitete laikantis 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos. Jei po konsultacijų paaiškėja, kad yra pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia pranešimą. Tyrimas inicijuojamas per vieną mėnesį nuo informacijos iš valstybės narės gavimo dienos.
3.  Konsultacijos su valstybėmis narėmis surengiamos per aštuonias darbo dienas po to, kai Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį išsiunčia informaciją; konsultuojamasi 10 straipsnyje nurodytame komitete laikantis 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos. Jei po konsultacijų paaiškėja, kad yra pakankamai įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nustatytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti, Komisija interneto platformoje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia pranešimą. Tyrimas inicijuojamas per vieną mėnesį nuo valstybės narės, Europos Parlamento ar Sąjungos pramonės prašymo pateikimo dienos.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Įrodymus, kurie renkami inicijuojant procedūrą pagal Susitarimo Protokolo dėl kilmės taisyklių (muitų grąžinimas ir atleidimas nuo muitų) 14 straipsnio 2 dalį, galima panaudoti ir tyrimams, siekiant nustatyti apsaugos priemones, jei tenkinamos šiame straipsnyje numatytos sąlygos.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Inicijavusi tyrimo procedūrą, Komisija pradeda tyrimą.
1.  Inicijavusi tyrimo procedūrą, Komisija pradeda tyrimą. 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas tyrimo laikotarpis prasideda sprendimo inicijuoti tyrimą paskelbimo Oficialiajame leidinyje dieną.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija gali prašyti valstybių narių pateikti informacijos, o valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų tokiam prašymui patenkinti. Jei ši informacija yra visuotinės svarbos arba jei ją pateikti paprašė valstybė narė, Komisija šią informaciją persiunčia visoms valstybėms narėms, jei ji nėra konfidenciali. Jei informacija yra konfidenciali, Komisija persiunčia nekonfidencialią santrauką.
2.  Komisija gali prašyti valstybių narių pateikti informacijos, o valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų tokiam prašymui patenkinti. Jei ši informacija yra visuotinės svarbos arba jei ją pateikti paprašė valstybė narė, Europos Parlamentas ar Sąjungos pramonė, Komisija šią informaciją įkelia į interneto platformą, jei ji nėra konfidenciali. Jei informacija yra konfidenciali, Komisija įkelia nekonfidencialią santrauką.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Jei įmanoma, tyrimas baigiamas per šešis mėnesius nuo jo inicijavimo. Komisijos tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis šis terminas gali būti pratęstas dar trims mėnesiams.
3.  Tyrimas baigiamas per 200 dienų nuo jo inicijavimo.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalis
5.  Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo pokyčius.
5.  Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo pokyčius. Šis sąrašas nėra išsamus, ir, nustatydama žalą, Komisija gali atsižvelgti į kitus susijusius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą, grynųjų pinigų srautą, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba padarė didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę. Jei trečiojoje šalyje bendrai patiriamas didelis kiekis nagrinėjamo produkto gamybos išlaidų, Komisija, remdamasi Sąjungos pramonės padėtimi, taip pat turėtų įvertinti susijusių trečiųjų šalių gamybos pajėgumus, panaudojimo tempą, valiutos panaudojimą ir darbo sąlygas.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Be to, atlikdama tyrimą Komisija įvertina, ar Korėjos Respublika laikosi Susitarimo 13 skyriuje nustatytų socialinių ir aplinkosaugos standartų ir ar dėl to neatsiranda galimų pasekmių kainodarai ir neteisėtas konkurencinis pranašumas, o kartu didelė žala arba didelės žalos grėsmė Europos Sąjungos gamintojams arba atskiriems ūkio sektoriams.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Be to, atlikdama tyrimą Komisija įvertina, ar laikomasi Susitarime numatytų taisyklių dėl netarifinių kliūčių prekybai ir ar dėl to neatsiranda didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Europos Sąjungos gamintojams arba atskiriems ūkio sektoriams.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 3 straipsnio 4 dalies b punktą savo nuomonę pareiškusios suinteresuotosios šalys ir Korėjos Respublikos atstovai gali, pateikę raštišką prašymą, susipažinti su visa atliekant tyrimą Komisijos gauta informacija, išskyrus Sąjungos arba jos valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus, su sąlyga, kad ta informacija yra svarbi joms ginant savo interesus ir nekonfidenciali, kaip nurodyta 9 straipsnyje, ir kad Komisija ja naudojasi tyrimo metu. Šios suinteresuotosios šalys gali Komisijai pateikti savo nuomonę apie minėtą informaciją. Į tokią nuomonę gali būti atsižvelgiama, jei ji pakankamai pagrįsta.
6.  Pagal 3 straipsnio 4 dalies b punktą savo nuomonę pareiškusios suinteresuotosios šalys ir Korėjos Respublikos atstovai gali, pateikę raštišką prašymą, susipažinti su visa atliekant tyrimą Komisijos gauta informacija, išskyrus Sąjungos arba jos valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus, su sąlyga, kad ta informacija yra svarbi joms ginant savo interesus ir nekonfidenciali, kaip nurodyta 9 straipsnyje, ir kad Komisija ja naudojasi tyrimo metu. Šios suinteresuotosios šalys gali Komisijai pateikti savo nuomonę apie minėtą informaciją. Į tokią nuomonę turi būti atsižvelgiama, jei ji pakankamai pagrįsta.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 7 dalis
7.  Komisija gali suinteresuotąsias šalis išklausyti. Tokios šalys išklausomos tais atvejais, kai jos per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nustatytą laikotarpį raštu pateikia prašymą, kuriame nurodo, kad joms iš tikrųjų gali turėti poveikio tyrimo išvados ir kad yra ypatingų priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos žodžiu.
7.  Komisija turi suinteresuotąsias šalis išklausyti. Tokios šalys išklausomos tais atvejais, kai jos per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nustatytą laikotarpį raštu pateikia prašymą, kuriame nurodo, kad joms iš tikrųjų gali turėti poveikio tyrimo išvados ir kad yra priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos žodžiu.
Komisija šias šalis išklauso ir kitais atvejais, jeigu yra ypatingų priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos dar kartą.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Priežiūros priemonės
1.  Jeigu dėl Korėjos Respublikos kilmės produkto importo tendencijų gali susidaryti viena iš 2 straipsnyje nurodytų aplinkybių, to produkto importui gali būti taikoma išankstinė Europos Sąjungos priežiūra.
2.  Sprendimą dėl priežiūros nustatymo priima Komisija 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3.  Priežiūros priemonės galioja ribotą laikotarpį. Jeigu nenumatyta kitaip, jos nustoja galiojusios, pasibaigus antrajam šešių mėnesių laikotarpiui (t. y. po 12 mėn.) nuo tų priemonių taikymo pradžios.
4.  Prireikus priežiūros priemonės gali būti taikomos tik vieno arba kelių Sąjungos regiono (-ų) teritorijose.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Laikinosios apsaugos priemonės taikomos susidarius kritinėms aplinkybėms, kai delsiant gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir preliminariai nustačius, kad esama akivaizdžių įrodymų, kad Korėjos Respublikos kilmės prekių importas išaugo dėl to, kad pagal Susitarimą buvo sumažinti arba panaikinti muitai ir kad dėl tokio importo yra daroma arba gali būti daroma didelė žala vidaus pramonei. Laikinųjų priemonių imamasi remiantis 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
1.  Laikinosios apsaugos priemonės taikomos susidarius kritinėms aplinkybėms, kai delsiant gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nustatytais veiksniais preliminariai nustačius, kad esama pakankamų įrodymų, kad Korėjos Respublikos kilmės prekių importas išaugo dėl to, kad pagal Susitarimą buvo sumažinti arba panaikinti muitai ir kad dėl tokio importo yra daroma arba gali būti daroma didelė žala vidaus pramonei. Laikinųjų priemonių imamasi remiantis 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu valstybė narė prašo Komisijos skubiai imtis priemonių ir jeigu įvykdytos 1 dalies sąlygos, Komisija sprendimą priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo.
2.  Jeigu valstybė narė, Europos Parlamentas ar Sąjungos pramonė prašo Komisijos skubiai imtis priemonių ir jeigu įvykdytos 1 dalies sąlygos, Komisija sprendimą priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo. 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas tyrimo laikotarpis prasideda sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dieną.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Šiame straipsnyje nurodytos priemonės, joms įsigaliojus, taikomos kiekvienam į laisvą apyvartą išleistam produktui. Tačiau tokios priemonės neužkerta kelio išleisti į laisvą apyvartą jau pakeliui į Bendriją esančių produktų su sąlyga, kad tokių produktų paskirties vietos negalima pakeisti.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
Jeigu manoma, kad dvišalių apsaugos priemonių taikyti nereikia, tyrimas ir tyrimo procedūra baigiami 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
1.  Jeigu dvišalės apsaugos priemonės neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, tyrimas ir tyrimo procedūra baigiami 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.
2.  Nedarant poveikio 1 daliai, jei Europos Parlamentas pareiškia prieštaravimą sprendimo netaikyti dvišalių apsaugos priemonių projektui, remdamasis tuo, kad toks sprendimas panaikintų teisės aktų leidėjo ketinimą, Komisija dar kartą išnagrinėja sprendimo projektą. Atsižvelgdama į prieštaravimo priežastis ir neviršydama vykdomos procedūros termino, Komisija gali komitetui pateikti naują sprendimo projektą arba pateikti pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Sutartį. Komisija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir komitetą apie veiksmus, kurių ji ketina imtis, ir tų veiksmų motyvus.
3.  Komisija, tinkamai laikydamasi 9 straipsnyje nurodytos konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų, paskelbia ataskaitą apie atskleistus faktus ir pagrįstas išvadas visais svarstomais faktiniais ir teisiniais klausimais.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
Jeigu galutinai nustatyti faktai rodo, kad aplinkybės atitinka nurodytąsias 2 straipsnio 1 dalyje, sprendimas nustatyti galutines dvišales apsaugos priemones priimamas laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.
Jeigu galutinai nustatyti faktai rodo, kad aplinkybės atitinka nurodytąsias 2 straipsnio 1 dalyje, sprendimas nustatyti galutines dvišales apsaugos priemones priimamas laikantis 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos.
Komisija, tinkamai laikydamasi 9 straipsnyje nurodytos konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų, viešai paskelbia pranešimą, kuriame pateikiama faktų ir svarstymų, susijusių su jos sprendimu, suvestinė.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Pratęsimo laikotarpiu apsaugos priemonės taikomos tol, kol paaiškėja peržiūros rezultatas.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisija užtikrina, kad visi tyrimui reikalingi duomenys, taip pat ir statistiniai duomenys, būtų prieinami, suprantami, skaidrūs ir kad juos būtų galima patikrinti. Komisija įsipareigoja, kai tik tai bus įmanoma techniškai, sukurti pačios administruojamą, slaptažodžiu apsaugotą interneto portalą, kuriame bus pateikiama visa pagal šį straipsnį reikalinga nekonfidenciali informacija. Valstybėms narėms, registruotiems Sąjungos pramonės atstovams, Patariamajai vidaus grupei ir Europos Parlamentui jų prašymu turi būti suteikta prieiga prie šios interneto platformos. Informacija apima statistinę informaciją, kuri svarbi siekiant nustatyti, ar įrodymai atitinka 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat visą kitą informaciją, susijusią su tyrimu.
Per šią interneto platformą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, dėl kurio ją buvo prašyta pateikti. Jokia pagal šį reglamentą gauta konfidencialaus pobūdžio arba konfidencialiai pateikta informacija neatskleidžiama be specialaus tokios informacijos pateikėjo leidimo.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnis
Komisijai padeda Tarybos reglamento (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas. Tarybos reglamento (EB) Nr. 260/2009 4 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Komisijai padeda Tarybos reglamento (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Pranešimas
1.  Kiekvienais metais Komisija skelbia Susitarimo taikymo ir vykdymo ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie įvairių organų, atsakingų už Susitarimo vykdymo priežiūrą ir už jame numatytų įsipareigojimų, taip pat susijusių su kliūtimis prekybai, vykdymą, veiklą.
2.  Atitinkamos ataskaitos dalys skirtos specialiai Susitarimo 13 skyriuje nustatytų įsipareigojimų vykdymui, taip pat Patariamosios vidaus grupės ir Pilietinės visuomenės forumo veiklai.
3.  Ataskaitoje taip pat pateikiama prekybos su Korėja statistikos ir raidos santrauka. Atskirai turi būti paminėti muitų grąžinimo stebėsenos rezultatai.
4.  Europos Parlamentas arba Taryba per vieną mėnesį gali pakviesti Komisiją į atsakingo Europos Parlamento arba Tarybos komiteto ad hoc posėdį, kad Komisija išdėstytų ir paaiškintų visus su Susitarimo vykdymu susijusius klausimus.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
Išbraukta.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalis
3.  Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.
Išbraukta.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Ataskaitos teikimas
1.  Komisija kasmet viešai skelbia apsaugos sąlygų taikymo ir veikimo ataskaitą. Ataskaita apima prašymų inicijuoti procedūras, tyrimus ir jų rezultatų, tyrimo ir tyrimo procedūros baigimo nenustatant priemonių, laikinųjų arba galutinių apsaugos priemonių nustatymo ir kiekvieno šių klausimų sprendimo pagrindimų santrauką, prie kurios pridedama svarbios informacijos ir faktų santrauka.
2.  Ataskaitoje taip pat pateikiama prekybos su Korėja statistikos ir raidos santrauka. Atskirai turi būti paminėti muitų grąžinimo stebėsenos rezultatai.
3.  Europos Parlamentas ar Taryba per mėnesį gali pakviesti Komisiją į atsakingo Europos Parlamento arba Tarybos komiteto ad hoc posėdį, kad ši išdėstytų ir paaiškintų bet kurį su apsaugos sąlygomis, muitų grąžinimu ar Susitarimu apskritai susijusį klausimą.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b straipsnis (naujas)
11b straipsnis
Protokolo dėl kilmės taisyklių 14 straipsnio taikymo tvarka
1.  Siekdama taikyti Protokolo dėl kilmės taisyklių 14 straipsnį (Muitų grąžinimas arba atleidimas nuo muitų), Komisija atidžiai stebi atitinkamą importo ir eksporto statistikos, susijusios ir su verte, ir, jei taikytina, su kiekiu, raidą ir reguliariai keičiasi šiais duomenimis su Europos Parlamentu, Taryba ir atitinkamomis Sąjungos pramonės šakomis bei praneša jiems apie gautus rezultatus. Stebėti pradedama nuo laikino priemonių taikymo dienos, duomenimis keičiamasi kas du mėnesius.
Komisija parengia ne tik Protokolo dėl kilmės taisyklių 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarifų eilutes, bet ir, bendradarbiaudama su Sąjungos pramone, pagrindines tarifų eilutes, kurios nebūdingos automobilių sektoriui, tačiau svarbios automobilių gamybos ir kitiems susijusiems sektoriams. Atliekama speciali stebėsena Protokolo dėl kilmės taisyklių 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
2.  Valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija nedelsdama patikrina, ar vykdomi reikalavimai, pagal kuriuos gali būti taikomas Protokolo dėl kilmės taisyklių 14 straipsnis ir per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša apie savo tyrimo rezultatus. Po konsultacijų su specialiuoju komitetu, kuris minimas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, Komisija prašo konsultacijų su Korėja, jeigu vykdomos Protokolo dėl kilmės taisyklių 14 straipsnio sąlygos. Komisija laiko, kad sąlygos vykdomos, jeigu, be kita ko, pasiekiamos 3 dalyje minimos viršutinės ribos.
3.  Norint taikyti Protokolo dėl kilmės taisyklių 14 straipsnio 2.1 dalies a punktą laikoma, kad 10 procentinių punktų yra daug, kai vertinama padidėjusi tam tikrų dalių ar komponentų importo į Korėją apimtis, palyginti su padidėjusia galutinių produktų eksporto iš Korėjos į ES apimtimi. Norint taikyti Protokolo dėl kilmės taisyklių 14 straipsnio 2.1 dalies b punktą laikoma, kad 10 proc. yra daug, kai vertinamas galutinių produktų iš Korėjos į ES eksporto padidėjimas (vertinant absoliučiąja verte ir lyginant su vidaus gamyba). Padidėjimas, nesiekiantis šių ribų, taip pat gali būti laikomas „žymiu“ konkrečiais atvejais.

(1) Klausimas buvo tuomet grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0210/2010).


Sąžiningos pajamos ūkininkams: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė
PDF 311kWORD 95k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė (2009/2237(INI))
P7_TA(2010)0302A7-0225/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591) ir į įvairius prie šio komunikato pridedamus darbo dokumentus,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. paskelbtas galutines Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės rekomendacijas(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl geriau veikiančios Europos maisto tiekimo grandinės(4),

–  atsižvelgdamas į specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisės į maistą klausimais pranešimą „Žemės ūkio verslas ir teisė į maistą“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0225/2010),

A.  kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo,

B.  kadangi, nors maisto produktų kainos nuo 1996 m. kilo 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos pakilo tik 2,1 proc., tuo tarpu eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc., ir iš to matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinė veikia netinkamai,

C.  kadangi Komisijos komunikate pripažįstama, kad „dėl visų šių pokyčių kilo didelių sunkumų žemės ūkio produktų gamintojams, dėl to nukenčia ir vartotojai“(5),

D.  kadangi kainos galutiniams vartotojams apskritai liko tokios pat ar net padidėjo nepaisant to, kad 2008 m. pagrindinių žemės ūkio prekių kainos smarkiai sumažėjo,

E.  kadangi darnūs prekybos santykiai ne tik pagerintų maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą, bet būtų naudingi ir ūkininkams,

F.  kadangi dėl mūsų dienomis plintančios nesąžiningos prekybos praktikos ūkininkams sunku investuoti ir taikyti naujoves (ypač aplinkai nekenkiančių technologijų, klimato kaitos švelninimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse, nors reikalaujama, kad ūkininkai laikytųsi aukštų aplinkos apsaugos standartų, ir šie reikalavimai bus toliau griežtinami vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m.),

G.  kadangi 25-iose ES valstybėse narėse žemės ūkio pridėtinės vertės dalis, kurią sukuria maisto tiekimo grandinė, krito nuo 31 proc. (1995 m.) iki 24 proc. (2005 m.) ir kadangi preliminarūs ateinančių metų duomenys rodo, kad grąžos ūkininkams dalis toliau mažės, nors perdirbėjų, didmenininkų ir (arba) mažmenininkų ir maisto produktų tiekimo grandinei nepriklausančių ekonominės veiklos vykdytojų pelnai nuolat didės,

H.  kadangi 2009 m. vidutinis ūkininkų pajamos 27-iose ES valstybėse narėse sumažėjo daugiau negu 12 proc., o tai reiškia, kad ūkininkai iš savo darbo nebegali gauti teisingų pajamų, ir kadangi, nepaisant to, siekiant pagal CAP nustatytų tikslų ūkininkai ir žemės ūkio maisto produktų sektorius ir toliau turi gaminti labai aukštus kokybės reikalavimus atitinkančius maisto produktus prieinamomis vartotojams kainomis,

I.  kadangi maisto tiekimo grandinėje dalyvauja ūkininkai, ūkininkų kooperatyvai ir gamintojų organizacijos, maisto perdirbimo įmonės, didmenininkai, mažmenininkai, stambių prekybos centrų tinklai, viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, tiesiogiai iš natūrinių ūkių ir privačių gamintojų tiekiančios įmonės ir vartotojai, taip pat maisto produktų tiekimo grandinei nepriklausantys ekonominės veiklos vykdytojai, pvz., ryšių ir reklamos įmonės, transporto ir logistinių paslaugų, energetikos ir komunalinių paslaugų, pakavimo, techninių išteklių, priedų, technologijų ir konsultacinių paslaugų teikėjai; kadangi norint pagerinti visos grandinės tvarumą būtina atsižvelgti į šią sudėtingą sistemą ir didelę jos įvairovę,

J.  kadangi Komisijos komunikate įvardyta rimtų problemų, pvz., piktnaudžiavimas dominuojančia pirkėjo įtaka, nesąžiningas sutarčių sudarymas (įskaitant pavėluotus mokėjimus), vienašališki sutarčių sąlygų pakeitimai, išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga pradėti derybas, prieigos prie rinkos ribojimas, nepakankamas informavimas apie kainodarą ir pelno maržų „išbarstymas“ visoje maisto tiekimo grandinėje, kuris glaudžiai siejamas su didesne sąnaudų koncentracija ir didmenos bei mažmenos sektoriais,

K.  kadangi 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate rekomenduojama skatinti ir sudaryti geras sąlygas žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimui ir konsolidavimui vykdyti skatinant kurti savanoriškas žemės ūkio produktų gamintojų organizacijas,

L.  kadangi dėl globalizacijos ir koncentracijos proceso, ypač mažmeninės prekybos lygmenyje, skirtingų maisto produktų grandinės dalyvių padėtis tapo labai nelygi ir šiandien tik nedaug labai galingų mažmenininkų tiesiogiai ar netiesiogiai derasi su 13,4 milijonais ūkininkų ir su 310 000 žemės ūkio pramonės įmonių visoje Sąjungoje,

M.  kadangi dėl pernelyg didelės koncentracijos nukenčia gaminių įvairovė, kultūros paveldas, prarandama mažmeninės prekybos vietos ir darbo vietos bei pragyvenimo šaltiniai,

N.  kadangi Komisija tvirtina, kad sutartinių santykių problemos, kurias lemia nevienoda derybinė galia, neigiamai veikia maisto produktų tiekimo grandinės konkurencingumą, kadangi efektyviai dirbantys mažesni proceso dalyviai gali būti priversti tenkintis mažesniu pelningumu, o dėl to būtų ribojamos jų galimybės ir paskatos investuoti į produktų kokybės gerinimą ir diegti naujoves gamybos procesuose,

O.  kadangi maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujama laisvai ir gamintojų (organizacijų), perdirbėjų, prekybininkų ir mažmenininkų derybų dėl kainų rezultatai dažnai priklauso nuo kainų pokyčių pasaulio rinkoje,

P.  kadangi dėl labai didelių ūkininkų ir mažmenininkų skaičiaus ir jų ekonominės galios skirtumų aiškiai matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinėje trūksta pusiausvyros; kadangi norint pasiekti skaičiaus pusiausvyrą būtina skatinti ūkininkų ekonominių organizacijų vystymąsi ir kadangi kooperatyvai labai svarbūs, nes jiems esant didėja ūkininkų įtaka ir stiprėja jų derybiniai pajėgumai,

Q.  kadangi Europos Sąjunga integruota į pasaulio prekybą ir susijusi su ja sutarties įsipareigojimais,

R.  kadangi Europos Sąjunga importuoja ir eksportuoja daugiausia žemės ūkio produktų pasaulyje ir 2008 m. ES žemės ūkio produktų importas padidėjo maždaug 10 proc. iki 98 600 milijonų eurų, o eksportas padidėjo beveik 11 proc. iki 75 200 milijonų eurų,

S.  kadangi Europos Sąjunga pagal savo paramos vystymuisi politiką jau dabar daro daug nuolaidų ir kadangi dvišaliai susitarimai neturi būti sudaromi vienašališkai ir pakenkiant Europos žemės ūkiui,

1.  teigiamai vertina 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591), kadangi jame pripažįstama, kad veiklos vykdytojų derybinė galia labai skiriasi, tačiau mano, jog šiame komunikate siūlomų priemonių nepakanka siekiant kovoti su minėtomis problemomis;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant spręsti nesąžiningo pelno paskirstymo maisto tiekimo grandinėje problemą, ypač atsižvelgiant į siekį užtikrinti ūkininkams adekvačias pajamas; pripažįsta, kad norint skatinti tvarias gamybos, vykdomos laikantis etikos principų, sistemas, reikia atlyginti ūkininkams už jų investicijas į šias sritis ir jose įvykdytus įsipareigojimus; pabrėžia, kad vietoj galios santykių turi atsirasti bendradarbiavimo ryšiai;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad Romos sutartyse numatyti su žemės ūkiu susiję tikslai jau įgyvendinti (didesnis produktyvumas, tinkamas maisto produktų tiekimas, priimtinos kainos vartotojams, rinkų stabilizavimas), išskyrus tikslą užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas; taigi ragina Komisiją į tai tinkamai atsižvelgti rengiant visus biudžeto pasiūlymus;

4.  pripažįsta, kad stabilus, saugus ir pelningas gamybos sektorius yra esminis maisto tiekimo grandinės veiksnys; vis dėlto pabrėžia, kad maisto tiekimo grandinę sudaro keletas dalyvių – ūkininkai, perdirbėjai, gamintojai, tiekėjai ir mažmenininkai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jie visi kuria pridėtinę vertę ir visiems reikia užtikrinti tam tikrą saugumą;

Kainų skaidrumas

5.  ragina Komisiją patobulinti Europos maisto kainų stebėsenos priemonę siekiant padaryti ją vartotojams patogią naudoti sukūrus daugiakalbę sąsają, kuri apimtų daugiau maisto produktų ir leistų geriau palyginti kainas kiekviename maisto produktų tiekimo grandinės etape valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, kad vartotojams ir ūkininkams būtų užtikrintas didesnis maisto produktų kainodaros skaidrumas;

6.  apgailestauja dėl Europos Komisijos nenoro atlikti pelno maržų paskirstymo maisto produktų tiekimo grandinėse tyrimą kaip numatyta pagal 2009 m. biudžeto procedūrą;

7.  pažymi, kad žemės ūkio įmonių ir maisto tiekimo grandinėje dalyvaujančių tiekėjų ir vartotojų pramonės subjektų nelygybė verslo skaidrumo srityje gali turėti neigiamos įtakos ūkininkų ir gamintojų grupių derybinei pozicijai;

8.  ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti bandomąjį Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centro, kuriam Parlamentas ir Taryba 2010 m. biudžete numatė skirti 1,5 mln. EUR asignavimų, įsteigimo projektą (papildant šią priemonę duomenimis apie kainas, maržas ir apimtis);

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tęsiamą aukšto lygio grupės maisto produktų platinimo grandinės klausimams nagrinėti, kaip nuolatinio diskusijų forumo, veikla, nes akivaizdu, jog ši grupė yra svarbi priemonė nustatant problemas, rengiant rekomendacijas ir priimant strategijas, kurias taikant siekiama spręsti šiuo metu itin dažną pusiausvyros trūkumo problemą;

10.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl privalomos kasmetinės pirmaujančių prekybininkų, perdirbėjų, didmenininkų ir mažmenininkų atskaitomybės apie jų užimamą rinkos dalį (įskaitant duomenis apie platintojo prekės ženklą) nustatymo siekiant gauti informacijos apie pagrindinius maisto produktus ir kasmėnesinę jų pardavimų apimtį bei sudaryti visiems rinkos partneriams sąlygas numatyti paklausos, pasiūlos ir kainų pokyčių tendencijas maisto tiekimo grandinėje;

11.  pažymi, kad kai kuriose šalyse maisto perdirbimo pramonei tenka didžiausios maržos maisto tiekimo grandinėje, tai patvirtino ir Komisija; taigi ragina ypač stebėti maisto perdirbimo pramonę ir atlikti su ja susijusius tyrimus siekiant užtikrinti kainų skaidrumą;

12.  mano, kad būtina gerinti rinkos skaidrumą ir vartotojams teikiamos informacijos kokybę, kaip būtiną sąlygą siekiant atkreipti dėmesį į produktų kilmę ir užtikrinti tiek maisto produktų, tiek žemės ūkio produktų, tiek žemės ūkio maisto produktų įvairovę, kuri atspindėtų daugelio šalių ir regionų istoriją ir kultūrą ir skirtingą kiekvienos valstybės narės žemės ūkio pobūdį;

13.  ragina Komisiją atlikti patobulintos privačių kokybės ir platintojų ženklų teisinės sistemos teikiamos naudos poveikio vertinimą siekiant, kad šių ženklų neatsirastų per daug ir kad vartotojams būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, taip pat, kad gamintojai turėtų daugiau galimybių patekti į rinką;

14.  pabrėžia, jog būtina skatinti ir didinti Europos žemės ūkio maisto produktų gamybos pridėtinę vertę ir pradėti informacines kampanijas, skirtas informuoti vartotojus apie ūkininkų ir pramonės pastangas užtikrinant aplinkos apsaugą, maisto saugą ir gyvūnų gerovę;

Konkurencija

15.  ragina nacionalines ir Europos konkurencijos tarnybas ir kitas su gamyba ir prekyba susijusias reguliavimo institucijas aktyviai kovoti su žemės ūkio produktų versle dirbančių prekybininkų, tiekimo įmonių, perdirbėjų ir maisto tiekimo grandinėje veiklą vykdančių mažmenininkų dominavimu rinkoje; ragina šias tarnybas imtis veiksmų prieš visų rinkos dalyvių piktnaudžiavimą pirkėjo įtaka, dėl kurio ūkininkai stumiami į nepatogią derybinę padėtį;

16.  ragina Komisiją naujai susieti konkurencijos taisykles su BŽŪP siekiant ūkininkams ir jų tarpšakinėms organizacijoms suteikti priemones, kurios padėtų pagerinti jų derybinę poziciją;

17.  ragina Komisiją ištirti, kokios yra vieno mažmenininko arba nedidelio skaičiaus mažmenininkų plataus masto įsiskverbimo į rinką pasekmės konkrečioje valstybėje narėje; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti korekcines priemones, siekiant naudos gamintojams ir vartotojams, jei nustatoma, kad mažmeninei veiklai arba rinkos daliai daromas antikonkurencinis poveikis;

18.  ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos pateikti Parlamentui ataskaitą, į kurią būtų įtraukta duomenų apie piktnaudžiavimą pirkėjo įtaka ES, nekonkurencingą elgseną, nesąžiningą sutarčių sudarymo praktiką visoje maisto tiekimo grandinėje pradedant sąnaudų sektoriumi ir baigiant vartotoju ir pasiūlytos reaguoti tinkamos priemonės;

19.  ragina valstybes nares prireikus išplėsti savo nacionalinių konkurencijos institucijų veiklos sritį sukuriant nesudėtingas įrodymų, susijusių su nesąžiningos sutartinės praktikos lemiamais konkurencijos iškraipymais, rinkimo priemones;

20.  mano, kad Sąjungos lygmeniu būtina uždrausti parduoti žemės ūkio produkciją už mažesnę negu supirkimo kainą;

21.  ragina Komisiją inicijuoti išsamų sektoriaus tyrimą, kuriame būtų išanalizuoti visi maisto tiekimo grandinės etapai, ir nustatyti, kokiu mastu sektoriuje piktnaudžiaujama pirkėjo galia; atkreipia dėmesį į 2009 m. sėkmingai atliktą konkurencijos farmacijos sektoriuje tyrimą;

22.  ragina Komisiją persvarstyti kriterijus, kuriais remiantis šiuo metu vertinama antikonkurencinė elgsena (Herfindahlio indeksas); šis indeksas naudingas vertinant monopolio riziką, tačiau remiantis juo neįmanoma teisingai įvertinti antikonkurencinės sąmokslo ar oligopolinio pobūdžio praktikos, su kuria, kaip spėjama, susiduriama bent dalyje stambaus masto mažmeninės prekybos sektoriaus;

23.  ragina Komisiją užtikrinti, kad maisto tiekimo grandinėje būtų tikslingiau taikomos konkurencijos taisyklės, ir apsvarstyti galimybę pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymų šiuo klausimu siekiant tiekimo sektoriuose, maisto perdirbimo pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriuose veiksmingai riboti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje ir stiprinti ūkininkų derybinę galią, kad jie galėtų imtis koordinuotų veiksmų prieš dominuojančius rinkos dalyvius padedant veiksmingoms gamintojų ir sektorių organizacijoms bei MVĮ;

24.  mano, kad reikia skubiai persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 dėl bendro rinkų organizavimo siekiant stiprinti minėtąsias organizacijas ir kad reikėtų papildyti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti į jį tvarios gamybos praktiką, kaip sąlygą, kuria remiantis būtų netaikomos SESV 101 straipsnio nuostatos;

25.  mano, kad ES lygmeniu bus būtina tam tikru mastu koordinuoti ir derinti nacionalines kovos su nesąžininga komercine praktika priemones;

26.  ragina Komisiją parengti įvairesnių teisės aktų, susijusių su geografiniu požiūriu itin savitais produktais, kuriems būdingos ypatingos specifinės vietinio ar regioninio pobūdžio savybės palyginti su standartiniais produktais;

27.  ragina Komisiją parengti priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų išsaugotos įvairios maistinės, aplinkosauginės ir su sveikata susijusios savybės, ir pasirūpinti, kad ši įvairovė būtų suderinama su tinkamomis kainomis; iš esmės konkurencija turėtų būti vystoma remiantis ir įvairiomis kokybės savybėmis, kurias turi būti įmanoma tinkamai įvertinti;

Piktnaudžiavimas pirkėjo įtaka ir nesąžiningas sutarčių sudarymas

28.  ragina Komisiją užtikrinti, kad remiantis ES konkurencijos įstatymu būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui pirkėjo įtaka maisto tiekimo grandinėje (nebūtų iškraipoma konkurencija), kuris dažnai reiškiasi vėluojant atsiskaityti su ūkininkais ar smulkiais perdirbėjais, keičiant pradines sutarties sąlygas, verčiant taikyti nuolaidas, perparduodant už nuostolingą kainą, reikalaujant tiekti prekes dideliais kiekiais ir nustatant nepagrįstus mokesčius už įtraukimą į prekybos sąrašą, taip pat ragina, prireikus, pateikti atitinkamų teisėkūros pasiūlymų;

29.  ypač prašo persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose atsiskaitymo už maisto produktus visoje maisto tiekimo grandinėje laikotarpį sutrumpinti iki daugiausiai 30 dienų, o atsiskaitymo už greitai gendančius žemės ūkio produktus laikotarpį sutrumpinti dar labiau (reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti išimtis gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams);

30.  ragina Komisiją pasiūlyti išplėsti Europos konkurencijos teisės taikymo sritį, kadangi šiuo metu jos taikymo sritis siaura, o daugiausia dėmesio skiriama vartotojų gerovei ir problemoms dėl žemų maisto prekių kainų;

31.  ragina Komisiją įvertinti, ar dėl atskirų platinimo tinklų nustatytų papildomų reikalavimų, kurie taikomi šalia taisyklių, numatytų pagal teisės aktus, ir kurie susiję su daržovių ir vaisių auginimo praktika bei pesticidų likučiais, gali būti sutrikdyta laisva prekyba ir nesąžiningais būdais stiprinama platintojų padėtis maisto tiekimo grandinėje;

32.  ragina parengti piktnaudžiavimo rinkoje atvejų, pvz., kai parduodama už savikainą mažesnėmis kainomis, o už pardavimą imamas komisinis mokestis, sąrašą, ir šią praktiką visiškai uždrausti ES; ragina viešai skelbti reikalavimų nesilaikančių bendrovių pavadinimus ir taikyti joms sankcijas;

33.  ragina Komisiją ištirti, kokiu mastu piktnaudžiavimas platintojo prekės ženklu (savo prekės ženklu) ir stambių prekybos tinklų taikoma prekybos susivienijimų praktika prisideda prie nesąžiningos konkurencijos ir ūkininkų spaudimo bei sistemingo gamintojo kainų mažinimo; pabrėžia, kad piktnaudžiavimas platintojo prekės ženklu daro neigiamą poveikį gamintojų (ypač smulkiųjų) pajėgumui diegti naujoves; ragina Komisiją imtis veiksmų šiuo klausimu, kad su ūkininkais ir gamintojų grupėmis nustatant kainas būtų elgiamasi sąžiningai;

34.  laikosi nuomonės, kad Komisijos rekomendacijose skatinti vertikalią maisto pramonės integraciją ne visada atspindima būtinybė keisti ūkininkų, platintojų ir maisto pramonės atstovų derybinės galios pusiausvyrą ir kad dėl šios priežasties šias strategijas reikėtų papildyti priemonėmis, atgrasančiomis nuo piktnaudžiavimo;

35.  įspėja, kad pirkėjų nustatytas rangovinis ūkininkavimas, vertikali integracija ir prekių pirkimas tam tikram laikotarpiui, kurie tampa vis svarbesni, gali susilpninti konkurenciją ir pakenkti ūkininkų derybinėms pozicijoms; taigi ragina Komisiją ištirti šios rūšies sutartinių sąlygų poveikį ir, jei reikia, imtis tinkamų priemonių;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sąžiningą sutarčių tarp visų maisto tiekimo grandinės dalyvių sudarymą, grindžiamą kartu su ūkininkų ir gamintojų organizacijomis, įskaitant sektoriaus ir tarpšakines organizacijas, suderėtomis sąlygomis, ir taip paskatinti tvarų ūkininkavimą ir užtikrinti aukščiausią produktų kokybę, sumažinti gamybos priemonių pirkimo kainas ir užtikrinti teisingas kainas bei sukurti lengvai prieinamą sistemą, skirtą apsisaugoti nuo pirkėjo padaromų sutarčių pažeidimų; mano, kad standartinės sutartys galėtų būti naudingomis priemonėmis, kurių taikymas turėtų būti privalomas kai kuriuose sektoriuose; remia valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi informavimo apie sutartinių santykių praktiką srityje bei pritaria, kad informacija būtų teikiama Komisijai;

37.  teigiamai vertina ir skatina maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmenų ir kitų arbitražo priemonių, skirtų užtikrinti sutarčių laikymąsi, steigimą; ragina Komisiją išnagrinėti patirtį šioje srityje siekiant įsteigti visos ES maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmeno pareigybę, kuriai tektų užduotis užtikrinti elgsenos kodeksų ir pažangiosios patirties įgyvendinimą ir sutarčių laikymąsi skirtingų valstybių narių veiklos vykdytojams vykdant prekybos operacijas;

38.  ragina Komisiją atskleisti nesąžiningą praktiką, susijusią su įtraukimo į sąrašą mokesčiais ir kitais patekimo į rinką mokesčiais ir ištirti šiuos mokesčius pagal konkurencijos įstatymus; ragina Komisiją pasiūlyti vienodas taisykles dėl įtraukimo į sąrašus mokesčių ir patekimo į rinką mokesčių naudojimo ir ypač imtis veiksmų prieš pernelyg didelius mokesčius, kurių reikalauja platintojai;

39.  mano, kad Komisija turėtų skatinti surengti didelio masto informavimo kampaniją Europos lygiu siekiant informuoti ūkininkus apie jų teises, piktnaudžiavimus, kurių aukomis jie gali tapti, ir jiems prieinamas pranešimo apie piktnaudžiavimo atvejus priemones;

Spekuliacija

40.  ragina Europos Sąjungą aktyviai siekti, kad būtų įsteigta nepriklausoma pasaulinė reguliavimo agentūra, kuri nustatytų pagrindinių prekių išankstinių sandorių ir pasirinkimo sandorių biržų veiklos taisykles ir įgyvendintų griežtas reguliavimo priemones, skirtas kovoti su visuotine spekuliacija pagrindinėmis maisto prekėmis;

41.  prašo, kad vis didėjant rinkos orientavimui būtų taikomos priemonės, skirtos priešintis rinkos nepastovumui, nes kai kurie maisto tiekimo grandinės dalyviai pasinaudoja šiuo reiškiniu, kai kitiems šis reiškinys akivaizdžiai padaro žalos; taigi ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus dėl priemonių, skirtų kainų nepastovumui pažaboti, siekiant sumažinti gamintojų pažeidžiamumą;

42.  ragina Komisiją stiprinti Europos pagrindinių prekių biržos institucijų kompetenciją, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijai pagrindinėmis maisto prekėmis, taip pat siekti įgyvendinti tinkamas ES priemones, skirtas užkirsti kelią spekuliacijai pagrindinėmis ne žemės ūkio prekėmis daryti poveikį žemės ūkio prekių pirkimo sandoriams;

43.  ragina Komisiją pagerinti žemės ūkio prekių išvestinių produktų rinkų priežiūrą ir bendrą skaidrumą ir taip pat padidinti prekybos ne biržoje skaidrumą atsižvelgiant į būsimą Finansinių priemonių rinkos direktyvos ir kitų svarbių teisės aktų persvarstymą;

Savireguliacija

44.  siekdamas stiprinti ūkininkų derybinę padėtį ragina Tarybą toliau skatinti savireguliacijos iniciatyvas ir galimybes steigti savitarpio pagalbos fondus, kad galima būtų spręsti ekonominės rizikos problemas, ypač remiant ekonomines ir gamintojų organizacijas, sektorių organizacijas ir ūkininkų kooperatyvus;

45.  ragina valstybes nares parengti geros komercinės praktikos maisto tiekimo grandinėje kodeksus, taip pat numatyti apskundimo priemones ir bausmes už nesąžiningą veiklą; Ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro, visoje ES taikytino kodekso siekiant iš naujo suderinti santykius maisto tiekimo grandinėje; taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos lygmens sistemos, pagal kurią specializuotos institucijos valstybėse narėse stebėtų santykius tarp dominuojančių prekybos centrų ir jų tiekėjų;

46.  mano, kad būtina skatinti geresnę skirtingų, grandinei priklausančių, tarpšakinių organizacijų integraciją ir savanoriškų standartinių sutarčių rengimą, sudarant galimybes valstybėms narėms, tam tikrais atvejais, ypač susijusiais su greitai gendančiomis prekėmis, reikalauti, kad šios sutartys būtų laikomos privalomomis;

Tvarios maisto sistemos, maisto kokybė

47.  apgailestauja, kad Komisija savo komunikate labiau nepabrėžia žemės ūkio svarbos maisto tiekimo ir maisto pramonės ekonominės vertės grandinėje; atkreipia dėmesį į žemų supirkimo kainų ir struktūrinio gamybos pertekliaus koreliaciją ir į jų neigiamą poveikį tvarumui, maisto kokybei, gyvūnų gerovei, žemės ūkio naujovėms ir užimtumui mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

48.  ragina Komisiją pasiūlyti priimti priemones, pagal kurias būtų remiamos ir skatinamos ūkininkų valdomos maisto tiekimo grandinės, trumpos maisto tiekimo grandinės ir ūkininkų turgūs, siekiant nustatyti tiesioginius ryšius su vartotojais ir sudaryti ūkininkams galimybes gauti teisingesnę galutinės pardavimo kainos dalį mažinant tarpininkų ir proceso pakopų skaičių;

49.  ragina Komisiją savo veikloje ypatingą dėmesį skirti padėčiai besivystančiose šalyse ir nekelti pavojaus savarankiškam apsirūpinimui maistu šiose trečiosiose šalyse;

50.  ragina Komisiją persvarstyti ES higienos standartus, susijusius su vietos ar nuotoline rinkodara ir produktų saugojimo trukme, decentralizuoti ir supaprastinti sertifikavimo ir kontrolės sistemas, taip pat skatinti tiesioginius gamintojo ir vartotojo ryšius bei trumpąsias maisto tiekimo grandines;

51.  patvirtina, kad svarbūs ir reikalingi griežti žemės ūkio produktų kokybės reglamentai; atsižvelgdamas į tai primena 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos, ir patvirtina, kad būtinai reikia, jog importuojami produktai atitiktų visus kokybės ir gamybos standartus, kad Europos produktai būtų saugomi nuo nesąžiningos konkurencijos;

52.  primena, kad ūkininkų pajamų pastovumas lemia jų pajėgumus investuoti į aplinkai nekenkiančias technologijas, kovos su klimato kaita priemones, atsinaujinančius energijos šaltinius ir aplinkos apsaugos priemones siekiant tvaraus žemės ūkio; taip pat primena, kad iš ūkininkų reikalaujama laikytis aukštų aplinkos apsaugos standartų;

53.  mano, kad būtina ir toliau racionalizuoti maisto tiekimo grandinę, siekiant sumažinti pervežant maisto produktus padaromą poveikį aplinkai („maisto produktų mylios“) ir skatinti vietos maisto produktų pardavimą;

54.  pabrėžia, kad investicijomis į ūkio produktų konservavimo ir pakavimo įrangą galima labai prisidėti prie to, kad būtų užtikrintos sąžiningos šių produktų kainos;

55.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti tvarią kaimo ekonomikos plėtrą skatinant perdirbti žemės ūkio produktus ūkiuose, taip pat skatinant ne žemės ūkio veiklą siekiant padidinti darbo vietų skaičių ir gauti papildomų pajamų;

56.  ragina Komisiją remti vietos ir regionines maisto produktų rinkodaros iniciatyvas ir be reikalo neapsunkinti jų reguliavimu ir biurokratizmu, nes šios iniciatyvos labai prisideda prie žemės ūkio įmonių kuriamos pridėtinės vertės;

Apsirūpinimas, viešasis maitinimas, maisto atliekos

57.  ragina Komisiją persvarstant ES standartus skirti reikiamą dėmesį ir vietose įsikūrusiems gamintojams, pvz., vykdantiems natūrinę gamybą;

58.  ragina Komisiją įvertinti galimus maitinimo paslaugų viešojo pirkimo taisyklių pakeitimus ir skatinti tvarų ūkininkavimą ir gyvūnų gerovę bei plėtoti sezoninių ir vietos maisto produktų tiekimą;

59.  mano, kad pagal viešuosius pirkimus, pvz., atsižvelgiant į specialių programų, susijusių su pieno produktais, vaisiais ir daržovėmis mokyklose, įgyvendinimą, turėtų būti užtikrinama prieiga smulkiems vietos gamintojams ir vietos gamintojų grupėms;

60.  mano, kad reikėtų imtis priemonių ir skatinti žemės ūkio rinkas, kurias tiesiogiai valdo ūkininkai, skatinti gamintojų prekybos taškų steigimą, kad šie gamintojai galėtų siūlyti savo produktus vartotojams tiesiogiai, taip pat pradėti taikyti programas, pagal kurias skatinama parduoti produktus vietos rinkose;

61.  ragina Komisiją pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai išanalizuoti didžiulį maisto eikvojimą maisto tiekimo grandinėje, kuris daugelyje valstybių narių sudaro iki 30 proc. pagaminto maisto, ir imtis veiksmų rengiant informacines kampanijas esminės maisto vertės klausimu;

62.  patvirtina, kad būtina plėtosi maisto programas, skirtas tiems ES piliečiams, kuriems jų reikia, pvz., labiausiai nepasiturintiems, vyresnio amžiaus asmenims ir jaunimui;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/food/files/high_level_group_2008/documents_hlg/final_recommendations_hlg_17_03_09_en.pdf.
(2) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2009)0191.
(3) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2008)0054.
(4) Tarybos dokumentas 8099/10.
(5) COM(2009)0591, įžanga.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimas ir veikimas
PDF 224kWORD 74k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo (2010/2072(INI))
P7_TA(2010)0303A7-0236/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(3),

–  atsižvelgdamas į visas nuo 2007 m. spalio 23 d. iki šiol priimtas savo rezoliucijas dėl pasiūlymų dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. (COM(2008)0421) ir 2009 m. liepos 28 d. (COM(2009)0394) Komisijos komunikatus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2007 m. ir 2008 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A7-0236/2010),

A.  kadangi, siekdama sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį nuo kolektyvinių atleidimų iš darbo nukentėjusiems darbuotojams ir parodyti savo solidarumą su šiais darbuotojais, be to, kad didina galimybes vėl juos įdarbinti, Europos Sąjunga sukūrė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (toliau – EGF), skirtą individualiems poreikiams pritaikytoms grąžinimo į darbo rinką programoms finansiškai remti; kadangi EGF skirta didžiausia metinė suma sudaro 500 mln. eurų ir formuojama iš likusios maržos pagal praėjusiųjų metų bendrųjų išlaidų viršutines ribas arba iš įsipareigojimų asignavimų, panaikintų per praėjusius dvejus biudžetinius metus, išskyrus su finansinės programos 1b išlaidų kategorija susijusius asignavimus, kadangi EGF buvo įsteigtas kaip lanksti, ypatinga vienkartinės paramos priemonė, skirta greičiau ir veiksmingiau reaguoti, kai reikia grąžinti į darbo rinką darbuotojus, kurie buvo atleisti iš darbo dėl pasaulio prekybos pokyčių,

B.  kadangi siekdama reaguoti į dėl ekonomikos ir finansų krizės padidėjusį nedarbą ir pasimokyti iš 2007 m. ir 2008 m. gautos patirties, Europos Sąjunga 2009 m. birželio mėnesį pakeitė EGF naudojimo taisykles; kadangi šie visoms iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms taikomi pakeitimai buvo susiję su EGF naudojimo srities išplėtimu, intervencijos kriterijų paaiškinimu ir lankstumo didinimu, ES bendro finansavimo dalies padidinimu ir laikotarpio, kuriuo valstybės narės gali naudoti ES finansinę pagalbą, prailginimu,

C.  kadangi pagal EGF nuo 2007 m. iki 2009 m. pirmo pusmečio pabaigos mobilizuotų asignavimų analizė atskleidžia, kad skirtos lėšos buvo naudojamos nepakankamai – iš teoriškai galimų panaudoti 1,5 mlrd. eurų pagal 8 valstybių narių pateiktas 18 paraiškų labai nedidelio skaičiaus sektoriuose (ypač tekstilės ir automobilių pramonės sektoriuose) 24 431 darbuotojo naudai mobilizuota tik 80 mln. eurų; kadangi šie trūkumai taip pat išryškėja atsižvelgiant į skirtumą tarp pradžioje skirtų ir galutinai panaudotų asignavimų kiekio – 24,8 mln. eurų (39,4 proc. mobilizuotų lėšų) iš 11 pirmųjų paraiškų vėliau grąžinta,

D.  kadangi, nors dar neįmanoma įvertinti EGF veikimo pagal persvarstytą reglamentą, nes sprendimai dėl paraiškų, pateiktų nuo 2009 m. gegužės mėnesio, dar nepriimti arba dar įgyvendinami, jau dabar pastebimas ženklus naudojimosi EGF padidėjimas, iš kurio matoma, jog padaryti pakeitimai buvo tinkami; kadangi tokiu būdu nuo 2009 m. gegužės iki 2010 m. balandžio pateiktų paraiškų skaičius padidėjo nuo 18 iki 46, prašomų lėšų skaičius – nuo 80 iki 197 milijonų eurų, paraiškas pateikusių valstybių narių skaičius – nuo 8 iki 18, darbuotojų, kuriems turi būti pagelbėta, skaičius beveik padvigubėjo (36 712 naujų darbuotojų) ir padidėjo atitinkamų ekonomikos sektorių įvairovė,

E.  kadangi, nors 9 valstybės narės dar nesinaudojo EGF, mobilizuotos sumos tebėra daug mažesnės už maksimalią metinę teoriškai galimą naudoti500 mln. eurų sumą, ir kadangi dauguma paraiškų susijusios su regionais, kurių BVP vienam gyventojui viršija Europos Sąjungos vidurkį ir kuriuose nedarbo lygis išlieka nedidelis; kadangi iš to galima daryti išvadą, jog, nors pradinio reglamento patobulinimai ir buvo esminiai, jie tebėra nedideli atsižvelgiant į pastaraisiais metais pastebimą kolektyvinių atleidimų iš darbo skaičiaus augimą,

F.  kadangi bendro finansavimo ribos padidinimas nuo 50 proc. iki 65 proc. atliekant 2009 m. persvarstymą galėtų būti vienas iš veiksnių, dėl kurių padidėjo paraiškų skaičius,

G.  kadangi mažas EGF naudojimas skurdžiausiuose ES regionuose susijęs su skirtingomis valstybių narių strategijomis ir su sunkumais aiškiai nustatant galimų paramos gavėjų statusą, kol sprendimas nepriimtas ES lygmeniu,

H.  kadangi, nepaisant 2008 m. liepos 17 d. bendro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimo, kuriame raginama kuo sparčiau ir veiksmingiau teikti EGF finansinę paramą, nuo kolektyvinio atleidimo iš darbo iki dienos, kurią iš EGF suteikiama parama prašymą pateikusiai valstybei narei, praeina maždaug 12–17 mėnesių, taip pat kadangi šis laikotarpis – viena iš priežasčių, dėl kurių skiriasi darbuotojų, kuriems prašoma EGF pagalbos, ir darbuotojų, kuriems pagelbėta, skaičiai,

I.  kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais projekte(5) EGF mobilizavimo procedūra pakeičiama labai nežymiai, trišales derybas paverčiant neprivalomomis, vadovaujantis įprasta praktika, taip pat kadangi šis pakeitimas nėra tokio pobūdžio, kad galėtų palengvinti ir pagreitinti procedūrą,

J.  kadangi, vadovaujantis Komisijos laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaita dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) veikimo(6), reikalavimas norint mobilizuoti EGF priimti specialų abiejų biudžeto valdymo institucijų sprendimą yra vienas iš procedūros vykdymą lėtinančių veiksnių; kadangi tai neturėtų kliudyti greitinti ir supaprastinti sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimą,

K.  kadangi dar nėra patikimų ir nuoseklių duomenų apie EGF įgyvendinimą po jo pakeitimų 2009 m., be to, tvirtai laikantis nuomonės, kad reikia nustatyti skaidrumo ir nuolatinės atskaitomybės prievolę,

L.  kadangi visi nuo 2007 m. iki 2010 m. balandžio mėnesio priimti 27 sprendimai buvo teigiami ir leidžiamų skirti lėšų dydžiu atitiko Komisijos pasiūlymus,

M.  kadangi globalizacijos reiškinys ir ekonominės krizės poveikis užimtumui bus juntamas ir po 2013 m. ir gali būti, kad dėlto paraiškų skaičiaus didėjimo tendencijos ateinančiais metais stiprės; tačiau kadangi fondo tikslais negalima atsverti novatoriškumo stygiaus,

1.  laikosi nuomonės, kad EGF, kaip Europos Sąjungos socialinės politikos priemonės, pridėtinė vertė – jo pastebima, specifinė, tikslinė ir laikina finansinė parama, teikiama individualiems poreikiams pritaikytoms darbuotojų, kurie nukentėjo dėl kolektyvinių atleidimų iš darbo sunkią ekonominę ir socialinę krizę patiriančiuose sektoriuose ar regionuose, perkvalifikavimo ir grąžinimo į darbo rinką programoms;

2.  mano, kad paraiškų dėl EGF finansavimo skaičiaus didėjimas bei EGF mobilizavimo ir įgyvendinimo procedūros taikymo sunkumai verčia kuo skubiau patobulinti nuostatas dėl fondo procedūrų ir biudžeto; pabrėžia, kad Komisija turėtų pagerinti informacijos teikimą apie EGF ir jo matomumą valstybėse narėse ir tarp galimų fondo lėšų gavėjų; taigi prašo Komisijos savo laikotarpio vidurio įvertinimą pateikti anksčiau – 2011 m. birželio 30 d., taip pat kartu pateikti pasiūlymą persvarstyti EGF reglamentą, siekiant sumažinti akivaizdžiausius fondo trūkumus iki dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) pabaigos;

3.  ragina Komisiją, kad ji, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą, skiriamas lėšas įvertintų šių kokybinių aspektų atžvilgiu:

   a) grąžinimo į darbo rinką sėkmės rodiklis ir lėšų gavėjų kvalifikacijos kėlimo įvertinimas;
   b) priemonių, kurios buvo finansuojamos pagal kiekvieną EG fondui pateiktą prašymą, ir grąžinimo į darbą rezultatų lyginamoji analizė;
   c) nediskriminavimo kriterijaus laikymasis atleidžiamų darbuotojų padėties, susijusios su jų darbo sutartimis, ir darbuotojų, kurie pasinaudoja savo laisvo judėjimo ES viduje teise, atžvilgiu;
   d) socialinių konsultacijų procedūros, kurios buvo arba nebuvo taikomos rengiant paraiškas, ir jų įgyvendinimo kontrolė;
   e) poveikis, kuris daromas iš EGF skiriamų lėšų gavėjų tinklui ir mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms įtakos gali turėti atleidimų iš darbo planas ir kurio darbuotojai gali gauti paramą iš fondo;
   f) poveikio, kurį skirtingi pretendentai gauti EGF lėšas daro už jų prašymų tvarkymą atsakingai nacionalinei institucijai, analizė;
   g) poveikis, kuris teikiant EGF paramą daromas amžiaus grupėms paramą gaunančiose valstybėse narėse ir sektoriuose;

4.  ragina Komisiją, kad ji, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą, skiriamas lėšas įvertintų biudžeto požiūriu ir aptartų savo išvadas ypač atsižvelgdama į:

   a) skirtumą tarp iš EGF prašomų paramos sumų ir paramą gaunančių valstybių narių grąžinamų sumų ir šio skirtumo priežastis;
   b) atvejus, kai valstybės narės grąžino finansuojamų programų ir neįgyvendintų priemonių sumas;
   c) finansavimo vienam darbuotojui skirtumus tarp valstybių narių įgyvendinant skirtingas EGF programas ir šių skirtumų priežastis;
   d) įvairių ES finansuojamų programų (įskaitant ESF paramą), kurių lėšos skiriamos regionui, kuriam svarstoma skirti ir (arba) jau nuspręsta skirti EGF paramą, koordinavimo analizę;
   e) bendro finansavimo dalies, kurią Komisija numatė kitoms nacionalinėms ir veiklos paramos priemonėms, analizę;

5.  mano, kad persvarstant reglamentą derėtų atsižvelgti į EGF veikimo įvertinimo rezultatus ir į įgytą patirtį, taip pat nustatyti priemones, kurios padėtų gerokai sutrumpinti EGF mobilizavimo procedūros trukmę;

6.  ragina Komisiją pasiūlyti EGF reglamento priedą, pagal kurį valstybės narės turėtų pareigą remti darbuotojų asociacijos dalyvavimą jį įgyvendinant; ragina Komisiją surengti patirties ir pažangiosios patirties mainus, darbuotojų dalyvavimo įgyvendinant EGF tema, taigi nagrinėjant jau pradėtas ir naujas bylas darbuotojai galėtų pasiremti patirtimi, gauta iš ankstesnių bylų;

7.  pabrėžia, kad laikas, kurio reikia EGF mobilizavimui, galėtų būti sutrumpintas perpus, jei būtų parengtos ir patvirtintos šios priemonės:

   a) paraiškas EGF mobilizavimui valstybė narė turėtų parengti vos tik paskelbus kolektyvinį atleidimą iš darbo, o ne po jo įvykdymo;
   b) Komisija turėtų informuoti valstybę narę, kad paraiška gali būti pateikiama pirmą dieną, kai tik patenkinami intervencijos kriterijai;
   c) turėtų būti naudojamasi visomis priemonėmis siekiant palaikyti greitus ir gerus ryšius su šiame procese dalyvaujančia valstybe nare;
   d) valstybės narės turėtų pateikti savo paraiškas savo oficialia kalba ir viena iš ES institucijų darbo kalbų, nes tai padėtų už paraiškų nagrinėjimą atsakingai Komisijos tarnybai nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų;
   e) Komisija turėtų turėti būtinus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus, kad laikydamasi biudžeto neutralumo principų galėtų veiksmingai ir greitai tvarkyti valstybių narių pateiktas paraiškas;
   f) Komisija sprendimą dėl EGF mobilizavimo turėtų priimti per 3-4 mėnesius nuo paraiškos, įskaitant visą reikalingą informaciją, gavimo iš valstybės narės; tais atvejais, kai paraiškos įvertinimas gali užtrukti ilgiau nei 4 mėnesius, Komisija kaip galima greičiau apie tai turėtų pranešti EP ir pateikti tokio atidėliojimo priežastis;

8.  ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti gairių rinkinį, skirtą EGF finansavimo paraiškų rengimui ir įgyvendinimui, siekiant greito paraiškų nagrinėjimo ir kad visi susiję asmenys pritartų taikytinai strategijai ir priemonėms, kurias reikia įgyvendinti, siekiant veiksmingo darbuotojų reintegravimo į darbo rinką; ragina valstybes nares pagreitinti išankstinio priemonių, kurios būtų taikomos nuo paraiškų pateikimo dienos, finansavimo procedūrą siekiant kiek galima geriau išnaudoti EGF paramos įgyvendinimo laikotarpį ir padėti atitinkamiems darbuotojams;

9.  primena valstybėms narėms, kad jos turi pareigą, viena vertus, pagal EGF reglamento 5 straipsnį nuo pačios prašymų rengimo pradžios įtraukti socialinius partnerius, kita vertus, laikytis šio reglamento 9 straipsnio, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės narės teiktų informaciją apie remiamus veiksmus ir ją paviešintų, kad ši informacija būtų skiriama susijusiems darbuotojams, vietos ir regiono valdžios institucijoms ir socialiniams partneriams ir kad būtų standartizuotos procedūros; ragina valstybes nares užtikrinti, kad prieš pradedant bet kokią programą būtų įtrauktos darbo tarybos siekiant, jog socialiniai partneriai tikrai dalyvautų rengiant restruktūrizavimo planus, kurie atitiktų darbuotojų, o ne įmonių poreikius;

10.  prašo valstybių narių, kad jos, konsultuodamosi su visomis suinteresuotomis šalimis, ypač su socialiniais partneriais, sukurtų nacionalinio lygio EGF komunikacijos ir administravimo struktūrą ir Europos lygiu keistųsi pažangiąja patirtimi, nes masinio atleidimo iš darbo atveju tai padės EGF nelesiant ir veiksmingai sureaguoti;

11.  primena, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006 valstybės gali teikti bendras paraiškas EGF paramai gauti, kai jos susiję su tam tikro geografinio regiono ar atitinkamo sektoriaus darbuotojais, kurie nėra sutelkti toje pačioje valstybėje narėje;

12.  mano, kad siekiant pagreitinti ir supaprastinti procedūras reikia užtikrinti veiksmingesnį Komisijos ir Europos Parlamento veiklos koordinavimą, kad būtų sutrumpintas sprendimų priėmimo laikotarpis, tuo pat metu nekliudant atitinkamiems EP komitetams vertinti paraiškų, taigi:

   a) Komisija privalo deramai atsižvelgti į EP darbotvarkę (Parlamento komitetų ir plenarinius posėdžius) ir pateikti savo pasiūlymus tinkamu laiku, kad būtų galima pagreitinti sprendimų priėmimo procedūrą;
   b) Komisija privalo tinkamu laiku informuoti EP apie sunkumus ir (arba) trukdžius, kurie iškyla vertinant valstybių narių paraiškas;
   c) kita vertus, Užimtumo ir socialinių reikalų ir Biudžeto komitetai turi daryti viską, ką gali, kad sprendimai būtų tvirtiname per kitą plenarinį posėdį po jų priėmimo komitete;

13.  mano, kad persvarstant reglamentą į jį galėtų būti įtrauktos neatidėliojamos EGF mobilizavimo procedūros supaprastinimo ir lankstumo didinimo priemonės, jei tai pasiteisins pagal iki to laiko įgytą patirtį; mano, kad šios priemonės jokiu būdu neturėtų apriboti ar sumažinti Europos Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, galių priimant sprendimus dėl fondo mobilizavimo;

14.  mano, kad neskaitant šių procedūros patobulinimų derėtų iki dabartinės DFP pabaigos pratęsti 2009 m. nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, skirtos padėti savo darbo vietas dėl ekonomikos ir finansų krizės prarandantiems darbuotojams, taikymą ir kad dėl to derėtų išsaugoti nuostatą dėl 65 proc. bendro finansavimo dalies, nes dar neišnyko šių priemonių patvirtinimą pateisinančios esminės priežastys;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad į Komisijos 2011 m. biudžeto projektą pirmą kartą įrašyti Europos globalizacijos fondui skirti mokėjimų asignavimai, ir mano, kad tai svarbus veiksnys bendrai svarstant fondo valdymą ir matomumą; vis dėlto mano, kad šių mokėjimų asignavimų gali neužtekti siekiant padengti sumą, kurios reikės iš EGF remiamoms programoms 2011 m.; taigi primena savo reikalavimą nefinansuoti EGF vien tik atliekant lėšų perkėlimus iš ESF numatytų biudžeto eilučių ir ragina Komisiją šiam tikslui nedelsiant nustatyti ir naudoti lėšas iš įvairių biudžeto eilučių;

16.  pabrėžia, kad EGF perspektyvos bus nustatytos vedant derybas dėl kitos DFP; mano, kad siekiant šio tikslo galėtų būti apsvarstyta keletas alternatyvų; mano, kad itin atidžiai turėtų būti apsvarstyta galimybė kurti nepriklausomą fondą su nuosavais įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimais ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl lėšų skyrimo tokiam fondui; mano, kad atliekant bet kokius būsimus EGF pertvarkymus derėtų išsaugoti jo lankstumą, kuris šiuo metu yra santykinis pranašumas, palyginti su ES struktūrinių fondų padėtimi;

17.  pabrėžia, kad dabartines EGF priemones pavertus nuolatiniu paramos aktyvioms darbo paieškos priemonėms instrumentu būtų parodyta politinė valia sukurti ES socialinės politikos ramstį, kuris papildytų valstybių narių socialinę politiką ir galėtų atnaujinti Europos profesinio mokymo politiką; atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad EGF tikslai turėtų ir toliau skirtis nuo ESF tikslų ir nuo ES mokymosi visą gyvenimą programų, kadangi EGF nukreiptas į kiekvieno pagalbą gaunančio darbuotojo gebėjimų didinimą, o ne į įmonių problemų sprendimą ar bendro pobūdžio paslaugų teikimą mokymo įstaigoms;

18.  ragina valstybes nares naudotis EGF ir pasiekti EGF, ESF ir mikrofinansų sąveikos siekiant kiekvienam atvejui pritaikyti labiausiai jam tinkamą priemonę;

19.  ragina valstybes nares naudoti EGF Europos tikslams įgyvendinti, naujiems įgūdžiams, susijusiems su naujomis, tvariomis, ekologiškomis ir kokybiškomis darbo vietomis tam tikruose regionuose, populiarinti ir mokymuisi visą gyvenimą skatinti, siekiant, kad darbuotojai galėtų plėtoti savo asmeninę karjerą, ir prisidėti prie ES konkurencingumo didinimo globalizacijos kontekste;

20.  prašo Komisijos pagerinti atskaitomybę už EGF panaudojimą – pateikti gerokai išsamesnius metinius pranešimus ir nuolat teikti Europos Parlamentui informaciją apie valstybių narių mokamus finansinių įnašus;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3) OL L 167, 2009 6 29, p. 26.
(4) Tekstai priimti 2010 03 25 (P7_TA(2010)0071 ir P7_TA(2010)0070), 2010 03 09 (P7_TA(2010)0044, P7_TA(2010)0043 ir P7_TA(2010)0042), 2009 12 16 (P7_TA(2009)0107), 2009 11 25 (P7_TA(2009)0087), 2009 10 20 (P7_TA(2009)0049), 2009 09 15 (OL C 224 E, 2010 8 19, p. 46), 2009 05 05 (OL C 212 E, 2010 8 5, p. 165), 2008 11 18 (OL C 16 E, 2010 01 22, p. 84), 2008 10 21 (OL C 15 E, 2010 01 21, p. 117), 2008 04 10 (OL C 247 E, 2009 10 15, p. 75), 2007 12 12 (OL C 323 E, 2008 12 18, p. 260) ir 2007 10 23 (OL C 263 E, 2008 10 16, p. 155).
(5) 2010 m. kovo 3 d. COM(2010)0073.
(6) 2010 m. balandžio 27 d. COM(2010)0185.


Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas
PDF 343kWORD 98k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įgyvendinimo ir peržiūros (2009/2140(INI))
P7_TA(2010)0304A7-0219/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(1) (toliau – reglamentas „Briuselis I“ arba reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl šio reglamento taikymo (COM(2009)0174),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 21 d. Komisijos žaliąją knygą dėl reglamento „Briuselis I“ vykdymo peržiūros (COM(2009)0175),

–  atsižvelgdamas į Heidelbergo universitete atliktą reglamento „Briuselis I“ taikymo valstybėse narėse ir Komisijos žaliosios knygos vertinimo ataskaitą (JLS/2004/C4/03),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)(2), ypač į šios rezoliucijos skirsnius „Geresnės piliečių ir verslo atstovų galimybės naudotis civiline teisena“ ir „Europos teisminės kultūros kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. balandžio 3 d. Europos Sąjunga prisijungė prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. balandžio 1 d. Europos Sąjungos vardu pasirašyta 2005 m. birželio 30 d. Hagos konvencija dėl teismo pasirinkimo susitarimų,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo praktiką, ypač į bylą Gambazzi prieš DaimlerChrysler Canada(3), į nuomonę dėl Lugano konvencijos(4), į bendrovės West Tankers bylą(5), į bylą Gasser GmbH prieš MISAT(6), į bylą Owusu prieš Jackson(7), į Shevill bylą(8), į bylą Owens Bank prieš Bracco(9), į Denilauerio bylą(10), į bendrovės St Paul Dairy Industries bylą(11) ir į bendrovės Van Uden bylą(12),

–  atsižvelgdamas į 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo(13), į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą(14), į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą(15), į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą(16), į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje(17) ir į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000(18),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“)(19);

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2009 m. gruodžio 16 d. nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7–0219/2010),

A.  kadangi Reglamentas (EB) Nr. 44/2001, kurio pirmtakė – Briuselio konvencija, yra vienas iš sėkmingiausių ES teisės aktų; kadangi pagal jį nustatytas Europos teisminės erdvės pagrindas; kadangi taikant vienodas, didžiulės teismų praktikos pavyzdžiais grindžiamas, Europos taisykles ir taip skatinant teisinį konkretumą ir nuspėjamus sprendimus bei vengiant keleto vienu metu vykstančių procesų jis puikiai pasitarnavo piliečiams ir verslo atstovams ir yra naudojamas kaip orientyras ir priemonė kitiems teisės aktams kurti,

B.  kadangi, nežiūrint į tai, Teisingumo Teismui priėmus keletą konkrečių nutarčių šis teisės aktas buvo kritikuojamas ir todėl turi būti atnaujintas,

C.  kadangi panaikinus egzekvatūrą – o tai pagrindinis Komisijos tikslas – būtų pagreitintas laisvas teismo nutarčių judėjimas ir būtų padaryta didelė pažanga siekiant sukurti Europos teisminę erdvę,

D.  kadangi egzekvatūra retai atmetama: apskundžiama tik 1–5 proc. paraiškų ir šie skundai retai patenkinami; vis dėlto kadangi sunku rasti argumentų, kodėl siekiant gauti užsienio valstybės teismo nutarties pripažinimą bendroje rinkoje patiriama tiek daug laiko sąnaudų ir išlaidų; tai itin problemiška, kai ieškovas pageidauja, kad būtų vykdoma teismo nutartis, susijusi su kelioms jurisdikcijoms priklausančiu skolininko, kuriam teismas priteisė grąžinti skolą, turtu,

E.  kadangi į kai kurias ES priemones egzekvatūros reikalavimas neįtrauktas – tai Europos vykdomasis raštas, Europos mokėjimo įsakymas, Europos nedidelių sumų reikalavimų procedūra ir išlaikymo prievolių reglamentas(20),

F.  kadangi egzekvatūra turėtų būti panaikinta užtikrinant, kad pagal šį reglamentą pripažintina ir vykdytina teismo nutartis, kuri turi būti vykdoma toje valstybėje narėje, kurioje ji buvo priimta, galėtų būti vykdoma visoje ES; kartu numatant specialią peržiūros procedūrą, kuria galėtų pasinaudoti šalis, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti nutartį, kad būtų adekvačiai užtikrinta regreso teisė valstybės, kurioje vykdoma nutartis, teisme, jeigu minėtoji šalis pageidautų užginčyti nutarties vykdymą reglamente nurodytais pagrindais; kadangi turės būti užtikrinta, kad veiksmai, kurių imtasi siekiant vykdyti nutartį prieš baigiantis paraiškos dėl peržiūros pateikimo terminui, būtų neatšaukiami,

G.  kadangi turi būti išsaugotos minimalios pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 numatytos apsaugos priemonės,

H.  kadangi priimančiosios valstybės pareigūnai ir antstoliai turi pajėgti nustatyti, kad dokumentas, kurio nuostatos turi būti vykdomos, yra autentiška galutinė nacionalinio teismo nutartis,

I.  kadangi arbitražo klausimas tinkamai išnagrinėtas remiantis 1958 m. Niujorko konvencija ir 1961 m. Ženevos konvencija dėl tarptautinio komercinio arbitražo, kurias pasirašiusios visos valstybės narės, taigi ir toliau turi būti siekiama pašalinti nuostatas dėl arbitražo iš reglamento taikymo srities,

J.  kadangi Niujorko konvencijoje nustatytos minimalios taisyklės ir konvenciją pasirašiusiųjų šalių teisėje gali būti numatytos palankesnės nuostatos, susijusios su arbitražo kompetencija ir sprendimais,

K.  be to, kadangi dėl taisyklės, kad arbitražo buveinės valstybės narės teismai turi turėti išimtinę jurisdikciją, gali kilti didelių trukdžių,

L.  kadangi dėl pasiūlymo numatyti išimtinę jurisdikciją arbitražo procesams valstybių narių civiliniuose teismuose kilo aktyvi diskusija, matyti, kad valstybės narės nesusitarė dėl bendros pozicijos šiuo klausimu ir kad būtų nenaudinga skubinti jas apsispręsti, turint omenyje pasaulinę konkurenciją šioje srityje,

M.  kadangi turi būti paliktos pagal nacionalinę teisę nustatytos įvairios procesinės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti arbitražo jurisdikciją (pvz., draudimai teikti ieškinį, jei jie neprieštarauja laisvo asmenų judėjimo principui ir pagrindinėms teisėms, arbitražinės išlygos galiojimo pripažinimas, žalos atlyginimas tuo atveju, jei pažeidžiama arbitražinė išlyga, neigiamas poveikis, susijęs su arbitražo teismo kompetencija nuspręsti, ar jis turi teisę nagrinėti konkretų ginčą (Kompetenz-Kompetenz principas), ir kt.), ir kadangi šių procesinių priemonių poveikis ir susiję teismo sprendimai kitose valstybėse narėse turi būti palikti reglamentuoti pagal šių valstybių narių teisę, kaip buvo nurodyta nuomonėje, pateiktoje prieš priimant sprendimą bendrovės West Tankers byloje,

N.  kadangi itin svarbus šalių autonomiškumas, o taikant lis pendens taisyklę, kuriai pritarė Teisingumo Teismas (pvz., Gasser byloje), piktnaudžiaujama vadinamaisiais torpediniais ieškiniais ir daromas neigiamas poveikis straipsniams dėl teismo pasirinkimo,

O.  kadangi trečiosios šalys gali būti įpareigotos laikytis teismo pasirinkimo susitarimo (pvz., įtraukto į važtaraštį), kuriam jos nedavė atskiro sutikimo ir dėl kurio gali būti suvaržytos jų galimybės kreiptis į teismą ir sudarytos akivaizdžiai nesąžiningos sąlygos, ir kadangi atsižvelgiant į tai teismo pasirinkimo susitarimų galiojimui trečiosioms šalims reglamentuoti turėtų būti skirtos specialios šio reglamento nuostatos,

P.  kadangi Žaliojoje knygoje siūloma spręsti daugybę problemų, su kuriomis susiduriama įgyvendinant reglamentą, ir gerinti teismų savitarpio ryšius; kadangi pagal tarptautinės privatinės teisės priemonę iš esmės neįmanoma rengti teisės aktų dėl sklandesnės teisėjų komunikacijos, tačiau pasitelkiant mokymus ir naudojantis tinklais (Europos teisėjų mokymo tinklu, Europos teismų tarybų tinklu, ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu, Europos teisminį tinklu civilinėse ir komercinėse bylose) komunikacija gali būti skatinama kaip dalis kuriamos Europos teisminės kultūros,

Q.  kadangi, kai tai susiję su asmens teisėmis, atsiranda poreikis apriboti galimybę ieškoti palankesnės teisinės padėties, pabrėžiant, kad iš principo teismai turėtų prisiimti jurisdikciją tik tada, kai ji pakankamai, iš esmės ar akivaizdžiai susijusi su šalimi, kurioje pareikštas ieškinys, nes tai padės nustatyti geresnę pusiausvyrą tarp interesų, ypač tarp saviraiškos teisės ir teisių į gerą vardą ir asmeninį gyvenimą; kadangi ši taikytinos teisės problema bus konkrečiai svarstoma pagal teisėkūros iniciatyvą, susijusią su reglamentu „Roma II“; vis dėlto kadangi iš dalies pakeistame reglamente turėtų būti pateiktos tam tikros nacionaliniams teismams skirtos gairės,

R.  kadangi kalbant apie laikinąsias priemones turėtų būti išaiškintas sprendimas Denilauer byloje, siekiant aiškiai nustatyti, kad ex parte priemonės gali būti pripažįstamos ir vykdomos pagal šį reglamentą tuo atveju, jei atsakovui buvo suteikta galimybė jas užginčyti,

S.  kadangi neaišku, kokiu mastu apsaugos priemonėmis, kuriomis siekiama gauti informaciją arba įrodymus, netaikomas šio reglamento 31 straipsnis,

Bendra tarptautinės privatinės teisės koncepcija

1.  ragina Komisiją persvarstyti įvairių reglamentų dėl jurisdikcijos, teismo nutarčių vykdymo ir taikytinos teisės sąsajas; mano, kad bendras tikslas turėtų būti vieningos struktūros ir lengvai prieinamos teisės sistemos sukūrimas; mano, kad šiuo tikslu turėtų būti suvienodinti ir suderinti visi šių sričių terminai, sampratos ir reikalavimai, taikomi panašioms šių sričių taisyklėms (pvz., lis pendens taisyklė, išlygos dėl jurisdikcijos ir kt.), o galutinis tikslas galėtų būti išsami tarptautinės privatinės teisės kodifikacija;

Egzekvatūros panaikinimas

2.  ragina panaikinti egzekvatūros reikalavimą, tačiau mano, kad vardan pusiausvyros turi būti nustatytos deramos šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti nutartį, teisių apsaugos priemonės; todėl laikosi nuomonės, kad turi būti įtraukta nuostata, jog išimtinė procedūra būtų prieinama valstybėje narėje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą; mano, kad šią procedūrą turėtų būti galima taikyti šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti nutartį, prašymui šio reglamento III priedo sąraše nurodytuose teismuose; laikosi nuomonės, kad priežastys pateikti prašymą pagal šią išimtinę procedūrą turėtų būti šios: a) pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai; b) sprendimas buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, kai atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus atvejus, kai atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti; c) sprendimas yra nesuderinamas su sprendimu dėl ginčo tarp tų pačių šalių toje valstybėje, kurioje prašoma jį pripažinti; ir d) sprendimas yra nesuderinamas su anksčiau priimtu kitoje valstybėje narėje teismo sprendimu dėl ieškinio tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendimų pripažinimo sąlygas prašomoje pripažinti valstybėje narėje; taip pat mano, kad šį prašymą turėtų būti galima pateikti teisėjui dar prieš tai, kai buvo imtasi bet kokių veiksmų teismo nutarčiai vykdyti, ir jei teisėjas nusprendžia, kad prašymas pagrįstas rimtomis priežastimis, jis turėtų perduoti šį klausimą III priedo sąraše nurodytiems teismams nagrinėti pagal aukščiau nurodytas priežastis; pritaria papildomos konstatuojamosios dalies įtraukimui į preambulę, kad nacionalinis teismas galėtų priteisti už nesąžiningą ar nepagrįstą prašymą, inter alia, sumokėti teismo išlaidas;

3.  ragina Komisiją inicijuoti viešą diskusiją visuotinės tvarkos, kuri būtų taikoma tarptautinės privatinės teisės priemonių atžvilgiu, klausimais;

4.  mano, jog turi būti nustatytas suderintas šios išimtinės procedūros, minimos 2 pastraipoje, laikotarpis, kad ji būtų atlikta kaip galima skubiau, taip pat mano, jog turi būti užtikrinta, kad veiksmai, kurių vykdant nutartį gali būti imtasi iki paraiškos dėl išimtinės procedūros pateikimo termino pabaigos arba iki baigiant išimtinę procedūrą, būtų neatšaukiami; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad užsienio valstybės teismo nutartis neprivalo būti vykdoma, jeigu apie ją netinkamai pranešta skolininkui, kuriam teismas priteisė grąžinti skolą;

5.  tvirtina, kad turi būti ne tik reikalavimas pateikti autentiškumą liudijantį sertifikatą kaip procesinė pagalba siekiant užtikrinti pripažinimą, bet ir nustatyta standartinė šio sertifikato forma; mano, kad siekiant šio tikslo sertifikato pavyzdys, pateikiama V priede, turi būti patobulintas, jei įmanoma bandant išvengti vertimo;

6.  yra įsitikinęs, kad siekiant taupyti tik galutinis nutarties, kurią ketinama vykdyti, potvarkis (juridinę galią turinti teksto dalis ir pagrindo santrauka) turėtų būti verčiamas raštu, tačiau, jeigu pateikta paraiška dėl išimtinės procedūros, turėtų būti reikalaujama viso teksto vertimo;

Oficialios procedūros

7.  mano, kad oficialios procedūros neturėtų būti tiesiogiai vykdomos nesudarius jokios galimybės ginčyti jas valstybės, kur ketinama vykdyti nutartį, teismo institucijose; todėl laikosi nuomonės, kad išimtinė procedūra, kurią ketinama pradėti taikyti, neturėtų būti ribojama atvejais, kai taikoma priemonė akivaizdžiai prieštarauja visuotinei priimančiojoje valstybėje galiojančiai tvarkai, kadangi įmanoma įsivaizduoti aplinkybes, kuriomis oficiali procedūra nesuderinama su ankstesne nutartimi, o oficialaus teisės akto pagrįstumas (kitaip negu autentiškumas) gali būti užginčytas kilmės valstybės teisme (dėl klaidos, iškraipymo ir pan.) – net ir tuo metu, kai nutartis jau vykdoma;

Reglamento taikymo sritis

8.  mano, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 numatytos išlaikymo prievolės turėtų būti išbrauktos iš reglamento taikymo srities, tačiau pakartoja, kad galutinis tikslas turėtų būti išsamus teisės aktų rinkinys, apimantis visas susijusias sritis;

9.  griežtai nesutinka su tuo, kad (net jeigu ir iš dalies) panaikintas arbitražo išbraukimas iš taikymo srities;

10.  mano, jog reglamento 1 straipsnio 2 dalies d punkte turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas ne tik arbitražo procesui, bet taip pat ir teismo procesams, kurių metu kaip esminis klausimas arba kaip šalutinis ar preliminarus klausimas nagrinėjamas arbitražo kompetencijos galiojimas arba apimtis; be to, mano, jog į 31 straipsnį turėtų būti įtraukta dalis, kurioje būtų nurodoma, kad teismo nutartis nepripažįstama, jei sprendimą priėmęs kilmės valstybės narės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl arbitražo išlygos galiojimo arba apimties, nepaisė valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, arbitražo teisės, išskyrus atvejus, kai valstybėje narėje priimta teismo nutartis turi tokį patį poveikį, kaip ir taikant valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, arbitražo teisę;

11.  mano, kad tai taip pat turėtų būti patikslinta konstatuojamoje dalyje;

Teismo pasirinkimas

12.  pritaria, kad pagal teismo pasirinkimo susitarimą paskirtas teismas būtų atleistas nuo įpareigojimo stabdyti procesą remiantis lis pendens taisykle, kadangi mano, kad tai padėtų išspręsti vadinamųjų torpedinių priemonių problemą; mano, kad tai turėtų būti derinama su pasirinktiems teismams keliamu reikalavimu ginčus dėl jurisdikcijos spręsti greitai, pirmenybine tvarka, o šis reikalavimas turėtų būti pagrįstas konstatuojamojoje dalyje, kurioje būtų pabrėžta didžiulė šalių autonomijos svarba;

13.  mano, kad į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nauja nuostata, pagal kurią būtų nustatyta trečiųjų šalių galimybė užginčyti teismo pasirinkimo susitarimus; mano, jog pagal šią nuostatą galėtų būti numatyta, kad asmuo, kuris nėra sutarties šalis, įpareigojamas laikytis pagal šį reglamentą sudaryto išimtinio teismo pasirinkimo susitarimo tik tuo atveju, jei: a) šis susitarimas pateikiamas rašytiniame dokumente arba įtrauktas į elektroninį įrašą; b) minėtajam asmeniui buvo laiku ir tinkamai pranešta apie teismą, kuriam turi būti teikiamas ieškinys; c) krovinių vežimo sutartyse pasirinktas teismas yra: i) vežėjo buveinės teismas; ii) vežimo sutartyje nurodytos krovinio priėmimo vietos teismas; iii) vežimo sutartyje nurodytos krovinio pristatymo vietos teismas arba iv) uosto, kuriame prekės buvo pirmiausia pakrautos į laivą, arba uosto, kuriame prekės buvo galiausiai iškrautos iš laivo, vietos teismas; mano, kad turėtų būti numatyta, jog visais kitais atvejais trečioji šalis gali pateikti ieškinį pagal reglamentą numatytam kitu pagrindu kompetentingam teismui, jei būtų akivaizdžiai nesąžininga įpareigoti minėtąją šalį kreiptis į pasirinktąjį teismą;

Forum non conveniens

14.  siekdamas, kad būtų išvengta problemos, su kurią susidurta svarstant bylą Owusu prieš Jackson, siūlo ją spręsti remiantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio nuostatomis: valstybės narės teismams, kuriems priklauso su bylos turiniu susijusi jurisdikcija, galėtų būti leidžiama stabdyti procesą, jeigu, šių teismų nuomone, kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teismas gali geriau išnagrinėti bylą ar konkrečią jos dalį, taigi šalys galėtų šiam teismui teikti prašymą arba, šalims sutikus, bylą pirmiau nagrinėjęs teismas galėtų ją perduoti minėtajam teismui; palankiai vertina į pasiūlymą dėl reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir oficialių su paveldėjimu susijusių procedūrų pripažinimo bei vykdymo įtrauktus atitinkamus siūlymus(21);

Reglamento taikymas tarptautinėje teisinėje sistemoje

15.  viena vertus mano, kad nepakankamai atsižvelgta į klausimą apie tai, ar reglamento taisyklėms turėtų daromas abipusis poveikis, ir kad neatlikus daugiau tyrimų, nesurengus išsamesnių konsultacijų ir politinės diskusijos, kurioje vadovaujamą vaidmenį atliktų Parlamentas, šis veiksmas būtų pernelyg skubotas, ir ragina Komisiją pradėti šį procesą; atsižvelgdamas į tai, jog esama daug dvišalių valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų, taip pat į abipusiškumo ir tarptautinės pagarbos klausimus, kita vertus mano, jog tai visuotinė problema, kurią turėtų būti siekiama išspręsti taip pat Hagos konferencijoje paraleliai atnaujinus derybas dėl tarptautinės nutarčių konvencijos; įgalioja Komisiją dėti didžiausias pastangas šiam projektui – didžiausiam tarptautinės privatinės teisės siekiniui – atgaivinti; ragina Komisiją, kuo greičiau išnagrinėti, kokiu mastu 2007 m. Lugano konvencija(22) galėtų būti pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis tarptautinei nutarčių konvencijai;

16.  kol kas mano, kad Bendrijos išimtinės jurisdikcijos taisyklės, taikomos nekilnojamojo turto in rem ar teisėto naudojimosi svetimu nekilnojamuoju turtu teisėms, galėtų būti išplėstos ir aprėpti trečiojoje valstybėje vykstančius procesus;

17.  pritaria, jog reglamentas galėtų būti iš dalies pakeistas, kad straipsniui dėl išimtinio teismo pasirinkimo trečiojoje šalyje būtų daromas abipusis poveikis;

18.  laikosi nuomonės, kad klausimas dėl sprendimo, pagal kurį nepaisoma nutarties byloje Owens Bank prieš Bracco, turėtų būti peržiūrėtas atskirai;

Fizinių asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos ir juridinių asmenų buveinės apibrėžtis

19.  laikosi nuomonės, kad pageidautina nustatyti atskirą Europos fizinių asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžtį, kuri galiausiai bus taikytina visoms Europos teisinėms priemonėms, ypač siekiant išvengti situacijų, kai asmenys gali turėti daugiau negu vieną gyvenamąją vietą;

20.  nepritaria reglamente „Briuselis I“ nurodytai bendrai įmonių buveinės sąvokai, kadangi dėl šios sąvokos, kuri turės didelio poveikio, turėtų būti diskutuojama ir sprendžiama atsižvelgiant į besivystančią Europos bendrovių teisę;

Palūkanų normos

21.  mano, kad pagal reglamentą turėtų būti nustatyta taisyklė, kuria remiantis nutartį vykdantis teismas negalėtų jos atmesti, kad įsigaliotų kilmės valstybės narės teismo nustatytos automatinės palūkanų normų taisyklės, o vietoj to nuo dienos, kai išduotas leidimas, pagal kurį leidžiama vykdyti nutartį pagal išimtinę procedūrą, būtų taikomos nacionalinės palūkanų normos;

Pramoninė nuosavybė

22.  mano, kad norint išspręsti vadinamųjų torpedinių priemonių problemą, antrasis bylą svarstantis teismas turėtų būti atleistas nuo įpareigojimo stabdyti procesą pagal lis pendens taisyklę, jeigu atitinkama sritis nepriklauso pirmojo bylą svarstančio teismo kompetencijai; tačiau nesutinka, kad iš taisyklės, pagal kurią nustatoma, kas vyko pirmiau, būtų visiškai pašalinti neigiamo šalių teises patvirtinančio sprendimo reikalavimai, kadangi šie reikalavimai gali turėti svarbią komercinę paskirtį; vis dėlto mano, kad su jurisdikcija susijusius klausimus geriausiai būtų galima išspręsti svarstant pasiūlymus dėl bendrosios patentų ginčų nagrinėjimo sistemos;

23.  mano, kad reikėtų panaikinti Reglamento (EB) Nr. 593/2008 („Roma I“)(23) ir Reglamento (EB) Nr. 44/2001 terminų neatitikimą ir įtraukti į reglamento „Briuselis I“ 15 straipsnio 1 dalį „profesionalo“ apibrėžtį, kuri pateikiama reglamento „Roma I“ 6 straipsnio 1 dalyje, ir pakeisti reglamento „Briuselis I“ 15 straipsnio 3 dalies formuluotę „sutartis, kurioje už įskaitytą kainą numatyta kelionė ir nakvynė“ pateikiant nuorodą į Kelionių paketų direktyvą Nr. 90/314/EEB(24), kaip tai padaryta reglamento „Roma I“ 6 straipsnio 4 dalies b punkte;

Jurisdikcija, susijusi su individualiomis darbo sutartimis

24.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, apsvarstyti, ar darbuotojams, kurie dirba ne vienoje valstybėje narėje (pvz., tolimųjų reisų krovininių transporto priemonių vairuotojai, skrydžių palydovai) nebūtų galima rasti sprendimo, kuris suteiktų didesnį teisinį tikrumą ir tinkamą apsaugą labiau pažeidžiamai šaliai;

Asmenybės teisės

25.  mano, kad turėtų būti patikslinta teismo praktika, susijusi su nutartimi Shevill byloje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad norint kiek neutralizuoti tariamą teismų polinkį svarstant su tam tikra jurisdikcija susijusius klausimus vadovautis teritorine kompetencija, kai ryšys su šalimi, kurioje vyksta procesas, labai silpnas, turi būti įtraukta konstatuojamoji dalis, skirta paaiškinti, jog iš principo tos šalies teismai turėtų vadovautis jai būdinga kompetencija tik tada, kai ji pakankamai, iš esmės ar akivaizdžiai susijusi su šia šalimi; mano, kad tai būtų naudinga siekiant užtikrinti geresnę interesų pusiausvyrą;

Laikinosios priemonės

26.  mano, kad siekiant užtikrinti geresnes galimybes kreiptis į teismą, nurodymai, kuriais siekiama gauti informaciją arba įrodymus, taip pat išsaugoti įrodymus, turėtų būti apibrėžiami kaip laikinosios ir apsaugos priemonės;

27.  mano, kad pagal šį reglamentą tokioms priemonėms taikoma jurisdikcija turėtų būti nustatyta valstybės narės, kurioje yra ieškoma informacija arba įrodymai, teismuose, greta teismo jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės;

28.  mano, kad laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones, turėtų būti apibrėžtos konstatuojamojoje dalyje vadovaujantis St Paul Dairy byloje naudojamais terminais;

29.  mano, kad Van Uden byloje nurodytas skirtumas tarp bylų, kuriose teismas, kuris nustato priemonę, turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, ir bylų, kuriose teismas tokios jurisdikcijos neturi, turėtų būti pakeistas patikrinimu, kuris būtų grindžiamas klausimu, ar prašomos priemonės skirtos teismo procesui, kuris vykdomas ar bus vykdomas toje valstybėje narėje ar ne valstybėje narėje, paremti (šiuo atveju neturėtų būti taikomi 31 straipsnyje numatyti apribojimai), ar šios priemonės skirtos procesui kitoje valstybėje narėje paremti (šiuo atveju taikomi 31 straipsnyje numatyti apribojimai);

30.  primygtinai ragina, kad būtų įtraukta konstatuojamoji dalis, siekiant įveikti sunkumus, kurių kyla dėl Van Uden byloje pripažintų reikalavimų, kad būtų realus ryšys su valstybės narės teismo, nustatančio šią priemonę, teritorine jurisdikcija, taip pat siekiant patikslinti, kad valstybės narės teismai, priimdami sprendimą dėl laikinosios priemonės, skirtos teismo procesui kitoje valstybėje narėje paremti, nustatymo, taikymo trukmės pratęsimo, keitimo ar panaikinimo, turėtų atsižvelgti į visas aplinkybes, įskaitant: i) bet kokį valstybės narės teismo, nagrinėjančio pagrindinį ginčą, pareiškimą, susijusį su atitinkama priemone arba to paties pobūdžio priemonėmis, ii) į tai, ar egzistuoja realus prašomos priemonės ir valstybės narės teritorijos, kurioje prašoma ją taikyti, ryšys ir iii) į galimą priemonės poveikį dar neišspręstoms byloms arba byloms, kurios bus nagrinėjamos kitose valstybėse narėse;

31.  atmeta Komisijos idėją, kad pagrindinę bylą nagrinėjančiam teismui turėtų būti suteikta galimybė panaikinti, keisti ar pritaikyti kitos valstybės narės teismo nustatytas laikinąsias priemones, kadangi tai neatitiktų reglamente įtvirtinto abipusio pasitikėjimo principo; be to, mano, kad neaišku, kokiu pagrindu remdamasis teismas galėtų peržiūrėti kitai jurisdikcijai priklausančio teismo sprendimą ir kokią teisę reikėtų taikyti tokiomis aplinkybėmis, taip pat mano, kad dėl to galėtų kilti rimtų praktinių problemų, pvz., susijusių su išlaidomis;

Kolektyvinis žalos atlyginimas

32.  pažymi, jog gali būti, kad Komisija, ateityje vykdydama su kolektyvinio žalos atlyginimo priemonėmis susijusį darbą, turės apsvarstyti specialios jurisdikcijos taisykles, taikomas kolektyviniams veiksmams;

Kiti klausimai

33.  atsižvelgdamas į ypatingus sunkumus tarptautinės privatinės teisės srityje, į ES teisės aktų dėl ginčytinų teisės nuostatų svarbą verslui, piliečiams ir besibylinėjančioms šalims, taip pat į būtinybę užtikrinti nuoseklų teismo praktikos turinį, mano, kad laikas įsteigti specialų Teisingumo Teismo organą, kurie spręstų preliminarių teismo sprendimų, susijusių su tarptautine privatine teise, klausimus;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 12, 2001 1 16, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0090.
(3) Gambazzi prieš DaimlerChrysler Canada, C-394/07, [2009], Rink. p. I-2563.
(4) Nuomonė 1/03 [2006]. Rink. p. I-1145.
(5) Allianz SpA prieš West Tankers Inc., C-185/07, [2009], Rink. p. I-663.
(6) Gasser GmbH prieš MISAT Srl, C-116/02l, [2003], Rink. p. I-14693.
(7) Owusu prieš Jackson, C-281/02, [2005], Rink. p. I-1383.
(8) Shevill ir kiti prieš Presse Alliance, C-68/93, [1995], Rink. p. I-415.
(9) Owens Bank Ltd prieš Fulvio Bracco ir Bracco Industria Chimica SpA, C-129/92, [1994], Rink. p. I-117.
(10) Denilauer prieš Couchet Frères, 125/79, [1980], Rink. p. 1553.
(11) St Paul Dairy Industries prieš Unibel, C-104/03, [2005], Rink. p. I-3481.
(12) Van Uden prieš Deco-Line, C-391/95, [1998]. Rink. p. I-7091.
(13) OL C 27, 1998 1 26, p. 1 (suvestinė redakcija).
(14) OL L 143, 2004 4 30, p. 15.
(15) OL L 399, 2006 12 30, p. 1.
(16) OL L 199, 2007 7 31, p. 1.
(17) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.
(18) OL L 338, 2003 12 23, p. 1.
(19) OL L 199, 2007 7 31, p. 40.
(20) Žr. preambulės 9 konstatuojamąją dalį.
(21) COM(2009)0154, 5 straipsnis.
(22) OL L 147, 2009 6 10, p. 5.
(23) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).
(24) 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (OL L 158, 1990 6 23, p. 59).


Tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinė įtrauktis
PDF 284kWORD 72k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos (2010/2041(INI))
P7_TA(2010)0305A7-0221/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo antrąją dalį, kurioje nustatoma Europos Sąjungos prievolė kovoti su diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1), 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(3) ir 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją(5), JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims(6) (angl. CEDAW) ir JT deklaraciją dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių(7),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Stokholmo programą(8),

–  atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją ir šiuo metu rengiamą strategiją „Europa 2020“,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.)(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų moterų padėties Europos Sąjungoje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl vienodo požiūrio principo asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl moterų imigracijos: imigrančių vaidmuo ir vieta Europos Sąjungoje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m.(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl išstumtų iš darbo rinkos asmenų aktyvios įtraukties(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0221/2010),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatomos vertybės, kuriomis grindžiama ES, o iš tikrųjų ne visi ES gyvenantys žmonės, ypač tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys, įskaitant prievartos, prekybos žmonėmis ir skurdo aukas, visiškai naudojasi Pagrindinių teisių chartijoje numatytomis teisėmis; be to, kadangi šios vertybės yra bendros valstybių narių visuomenėms, kuriose vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė,

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje draudžiama bet kokia diskriminacija dėl priklausymo tautinei mažumai; kadangi vis dėlto daug ES gyvenančių tautinių mažumų bendruomenių vis dar kenčia diskriminaciją, socialinę atskirtį ir segregaciją,

C.  kadangi vienodas požiūris į asmenis yra pagrindinė visų piliečių teisė, o ne privilegija, ir kadangi tolerancija turėtų būti pagrindinė gyvenimo nuostata, o ne kai kam teikiama malonė; kadangi reikia vienodai aktyviai kovoti su visų formų diskriminacija,

D.  kadangi tautinių mažumų moterys yra nepalankioje padėtyje ne tik daugumos moterų, bet taip pat ir tautinių mažumų vyrų atžvilgiu,

E.  kadangi siekiant nuoseklios tautinėms mažumoms priklausančių moterų įtraukties politikos būtina nustatyti integruotą ES požiūrį, įskaitant priemones, skirtas kovoti su diskriminacija ir padėti užtikrinti aprūpinimą būstu, užimtumą, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas ir ugdyti pagarbą pagrindinėms teisėms,

F.  kadangi nėra visuotinai priimtos teisinės tautinių mažumų grupių apibrėžties; kadangi lygių galimybių ir vienodo požiūrio principai, kurie grindžiami abipuse pagarba, supratimu ir pripažinimu, turėtų būti ES politikos, susijusios su visais jos gyventojais, nepaisant jų kilmės, pagrindas,

G.  kadangi užtikrinant lygias galimybes visiems naudotis kokybiška švietimo sistema skatinama įtrauktis į darbo rinką ir gerinama bendra gyvenimo kokybė; kadangi kai kuriose valstybėse narėse tautinėms mažumoms priklausantys gyventojai negali tinkamai ir lygiomis sąlygomis naudotis pagrindinės švietimo sistemos teikiamomis galimybėmis; kadangi, siekiant užtikrinti demokratinės, atviros ES visuomenės vystymąsi, švietimo sistemos privalo padėti perteikti tolerancijos ir lygybės vertybes,

H.  kadangi lyčių aspekto skatinimas, kuris būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į specifinius tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų poreikius, daro teigiamą poveikį trečiųjų šalių piliečiams skirtai integracijos politikai,

I.  kadangi taikant imigracijos ir prieglobsčio politiką bei teisės aktus turėtų būti skatinama tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų įtrauktis,

J.  kadangi reikia nustatyti tikslinį požiūrį į tautinėms mažumoms priklausančių moterų socialinę įtrauktį siekiant išvengti daugeriopos diskriminacijos, stereotipų, niekinimo ir etninės segregacijos,

K.  kadangi kultūrų, tradicijų ir (arba) religijų skirtumai neturėtų kliudyti tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų įtraukčiai,

L.  kadangi siekiant apginti ir skatinti moterų ir tautinių mažumų žmogaus teises būtina kaupti sugrupuotus duomenis, kadangi, kai dėl to, jog statistinių duomenų nesama, daug problemų lieka nenustatytos, taigi nepriimama tikslinių politinių sprendimų,

M.  kadangi yra daug tinkamų priemonių, taip pat ir politinių, kuriomis galima naudotis siekiant užtikrinti tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų įtrauktį, tačiau yra įgyvendinimo spragų nacionaliniu lygmeniu ir trūksta koordinavimo ES lygmeniu,

N.  kadangi daugeliu atveju tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys patiria daugeriopą diskriminaciją ir socialinės atskirties, skurdo ir didelių žmogaus teisių pažeidimų, pvz., prekyba žmonėmis ir priverstinė sterilizacija, požiūriu yra labiau pažeidžiamos negu pagrindinei visuomenės grupei priklausančios moterys ar mažumos grupei priklausantys vyrai,

O.  kadangi dėl žemesnio daugelio tautinei mažumai priklausančių moterų socialinio ir ekonominio statuso jos praktiškai neturi galimybės pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis ir gauti prieigą prie išteklių, įskaitant reprodukcinės ir seksualinės sveikatos priežiūros išteklius, o įtraukties procesas tampa labai sunkus,

P.  kadangi moterų sveikatos būklė daro poveikį ne tik jų pačių, bet ir jų vaikų sveikatai,

Q.  kadangi aktyvus moterų dalyvavimas visuomenėje ir sėkminga moterų įtrauktis turės teigiamą poveikį jų vaikams ir ateities kartoms,

R.  kadangi dėl to tautinėms mažumoms priklausančių moterų atskirties gali kilti sunkumų, susijusių su ekonomine nepriklausomybe, dėl kurių bendruomenės ir valstybės biudžetai gali patirti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų,

S.  kadangi, kai tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys integruotos mažiau, negu pagrindinei visuomenei priklausančios moterys, jos yra mažiau apsaugotos nuo įvairių formų vyrų smurto ir išnaudojimo,

T.  kadangi siekiant socialinės įtraukties būtų naudinga išsamiau nuolat konsultuoti tautinių mažumų grupėms priklausančias moteris vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis,

1.  pabrėžia, kad nėra vieningai priimtos teisinės tautinių mažumų grupių apibrėžties ir kad šia sąvoka apibūdinamos įvairios padėtys, kuriose yra skirtingos tautinių mažumų grupės ES valstybėse narėse;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su NVO ir pilietinės visuomenės grupėmis užtikrinti, kad laikantis valstybių narių asmens duomenų apsaugos taisyklių būtų nuolat renkami ir analizuojami pagal lytį ir etninę kilmę sugrupuoti duomenys su socialine įtrauktimi susijusiais klausimais, pvz., prieiga prie švietimo, darbo rinkos, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu;

3.  mano, kad visų svarbiausia laiku įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir perkelti direktyvas į valstybių narių teisę; laikosi nuomonės, kad reikia labiau struktūrizuoto ES, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens politikos, susijusios su etinių mažumų grupėmis, koordinavimo siekiant ilgalaikio poveikio ir geresnės politikos ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir ragina visų lygių politikos formuotojus konsultuoti moteris, kurių teisės pažeidžiamos, taip pat šioje srityje veikiančias bendruomenes ir organizacijas apie politikos sritis ir priemones, skirtas pagerinti tautinėms mažumoms priklausančių moterų socialinę integraciją;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu visuomenę šviesti tolerancijos skirtingoms kultūroms ir diskriminacijos bei išankstinių nusistatymų poveikio klausimais; pažymi, kad veiksminga įtrauktis priklauso ir nuo tautinių mažumų, ir nuo pagrindinės visuomenės dalies, jos turi dėti abišales pastangas ir abipusiai integruotis taip, kad būtų pasiekta socialinė santarvė;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti priemones, kurias taikant būtų siekiama užkirsti kelią tam, kad tautinėms mažumoms priklausančios moterys prarastų savo įgūdžius, t. y. suteikti joms geresnę prieigą prie darbo rinkos, įskaitant prieigą prie įperkamų aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugų, ir užtikrinti prieigą prie švietimo, mokymo ir profesinio ugdymo; ragina veiksmingai įgyvendinti tautinių mažumų grupėms priklausančioms moterims skirtą politiką ir pradėti taikyti aiškias, greitas įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimo procedūras;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant integracijos procesą svarbu keistis geriausia praktika su tomis valstybėmis narėmis, kurios turi daugiau patirties vykdant socialinės atskirties prevenciją; ragina politikos formuotojus ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis konsultuotis su tautinių mažumų organizacijomis dėl politikos ir priemonių, skirtų tautinėms mažumoms priklausančių moterų socialinei įtraukčiai; ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti priemones, skirtas tarpkultūrinių bei socialinių ir kultūrinių tarpininkų veiklai ES skatinti;

7.  mano, kad siekiant veiksmingai pasiūlyti skurdo ir socialinės atskirties alternatyvų įtraukties procesą būtina pradėti ankstyvuoju gyvenimo etapu; todėl laikosi nuomonės, kad būtina sukurti institucinę vaikams ir šeimoms teikiamų bendruomene grindžiamų socialinių ir švietimo paslaugų sistemą, kuri atitiktų regioninius ir asmeninius poreikius, užtikrinant lygias galimybes gauti kokybiškas paslaugas, ir ragina Komisiją teikti konkrečią paramą įgyvendinant programas, skirtas ankstyvai įtraukčiai;

8.  ragina Komisiją, pasitelkiant Europos socialinį fondą ir valstybes nares, pasitelkiant nacionalinius socialinius fondus, suteikti daugiau verslumo galimybių, konkrečiai skirtų tautinių mažumų grupėms priklausančioms moterims, t. y. organizuoti lengviau prieinamus seminarus ir praktinius mokymus verslumo tema bei skelbti informaciją apie vystymosi projektus;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su NVO vykdyti etninėms mažumoms priklausančių moterų ir visuomenės apskritai informuotumo didinimo kampanijas ir užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinamos atitinkamos nuostatos siekiant kovoti su diskriminaciniais kultūriniais papročiais ir patriarchaliniais vaidmenų modeliais, užkirsti kelią poliarizacijai ir kovoti su paplitusiais seksistiniais stereotipais bei socialiniu niekinimu, kurie palaiko smurtą prieš moteris, taip pat užtikrinti, kad smurto nebūtų galima pateisinti papročiais, tradicijomis ar religiniais sumetimais;

10.  pabrėžia, kad tam, kad integracijos politika būtų tikslingiau suformuota, reikia atlikti daugiau kelis sektorius apimančių tyrimų ir pateikti daugiau rodiklių, kokį poveikį tautinių mažumų bendruomenėms priklausančioms moterims Europos Sąjungoje daro diskriminacija ir socialinė atskirtis; taigi ragina Komisiją, ypač Mokslinių tyrimų GD, finansuoti šiuos tyrimų projektus;

11.  ragina tautinių mažumų grupėms priklausančias moteris politiniu ir socialiniu aspektais aktyviai dalyvauti visose visuomeninio gyvenimo srityse, ypač pretenduoti į vadovaujamus postus politikos, švietimo ir kultūros srityse, siekiant kovoti su tuo, kad šiuo metu nepakankamai moterų eina vadovaujamas pareigas;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant visiško moterų dalyvavimo visuomenės gyvenime itin svarbu užtikrinti didesnį jų ekonominę nepriklausomybę ir savarankiškumą;

13.  ragina valstybes nares gerbti visų moterų, įskaitant tautinėms mažumoms priklausančių moterų, pagrindines teises, ypač užtikrinti joms prieigą prie sveikatos apsaugos paslaugų, galimybes siekti teisingumo, gauti teisinę pagalbą, teisinę informaciją ir būstą;

14.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas dėti daug pastangų siekiant užtikrinti, kad būtų paprasčiau ir lengviau dalyvauti tautinių mažumų grupėms priklausančioms moterims ir mergaitėms skirtose švietimo programose, ypatingą dėmesį skiriant kalbų (ypač priimančios šalies kalbos) mokymui, taip pat mokytis visą gyvenimą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą siekiant, kad būtų išvengta lyčių išsilavinimo lygio skirtumo, kuris gali būti atskirties nuo darbo rinkos ir skurdo priežastis;

15.  pabrėžia, kad būtina garantuoti, jog tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys informaciją apie sveikatos priežiūrą gautų įvairiomis kalbomis; pabrėžia tarpkultūrinio mokymo sveikatos priežiūros darbuotojams, bendradarbiaujant su tautinių mažumų moterų grupėmis, svarbą;

Lyčių lygybė

16.  ragina Komisiją, priimant sprendimus dėl socialinės įtraukties politikos ir priemonių, atsižvelgti į lyčių aspektą;

17.  ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti prieigą prie paramos paslaugų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir apsaugoti moteris nuo tokio smurto, nepaisant jų teisinio statuso, rasės, amžiaus, seksualinės orientacijos, etninės kilmės arba religijos;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinti esami teisės aktai lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimais, ir skirti išteklių tikslinėms mokymo ir informuotumo didinimo priemonėms siekiant suteikti žinių apie tautinėms mažumoms priklausančių moterų jau turimas teises bei galimus nuostolių dėl jų teisių pažeidimo išieškojimo būdus;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti daugeriopos diskriminacijos aukų, kurias didžia dalimi sudaro tautinėms mažumoms priklausančios moterys, apsaugą ir į teisinę sistemą įtraukti aiškias sąlygas ir privalomus reglamentus dėl daugeriopos diskriminacijos;

20.  primygtinai reikalauja, kad Europos lyčių lygybės institutas aktyviai dalyvautų renkant duomenis ir atliekant tyrimus, susijusius su tautinėms mažumoms priklausančių moterų integracijos klausimais, nuosekliai taikytų lyčių aspekto integravimo principą ir skatintų spręsti prioritetinius klausimus socialinės įtraukties srityje;

21.  ragina Pagrindinių teisių agentūrą į daugiametę programą ir pagal ją vykdomą veiklą, taip pat susijusią su diskriminacija etniniu pagrindu, romų pagrindinėmis teisėmis, visais aspektais įtraukti horizontalią lyčių lygybės ir moterų teisių perspektyvą;

22.  ragina Europos lyčių lygybės institutą nuolat rinkti pagal lytį ir etninę kilmę, taip pat kitu pagrindu suskirstytus duomenis ir pateikti pagal lytį ir etninę kilmę suskirstytus rezultatus; pabrėžia, kad norint užtikrinti, kad duomenys nebūtų naudojami netinkamai, pvz., klasifikuojami rasiniu pagrindu, būtina juos rinkti tinkamai ir taikyti duomenų apsaugos priemones;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės už lygybės klausimus atsakingos institucijos atlieka svarbų vaidmenį teikdamos paramą ir pagalbą diskriminacijos aukoms, taip pat informuodamos jas apie jų teises ir pareigas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės lygybės įstaigos būtų veiksmingos ir nepriklausomos, ir suteikti joms pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius kiekvienos rūšies diskriminacijai, taip pat daugialypei diskriminacijai, tirti; ragina nacionalines lygybės įstaigas parengti priemones ir mokymus, susijusius su daugialype diskriminacija, taip pat su ypatinga tautinėms mažumoms priklausančių moterų padėtimi;

o
o   o

24.  paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(3) OL L 204, 2006 07 26, p. 23.
(4) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(5) Priimta Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217A (III).
(6) Priimta 1979 m. gruodžio 18 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija 34/180.
(7) Priimta Generalinės Asamblėjos 1992 m. gruodžio 18 d. rezoliucija 47/135.
(8) 2010 m. kovo 3 d. Europos Sąjungos Tarybos dokumentas Nr. 5731/10.
(9) OL L 301 2007 11 20, p. 3.
(10) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283.
(11) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 317.
(12) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 118.
(13) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 48.
(14) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0371.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0021.


Moterų vaidmuo senėjančioje visuomenėje
PDF 296kWORD 80k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje (2009/2205(INI))
P7_TA(2010)0306A7-0237/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Sprendžiant ES visuomenės senėjimo daromo poveikio klausimą (2009 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą)“ (COM(2009)0180),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 11 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos demografijos ateitis. Faktai ir skaičiai“ (SEC(2007)0638),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Skatinti kartų solidarumą“ (COM(2007)0244),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ (COM(2006)0571),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygybės gairės. 2006–2010“ (COM(2006)0092),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 23 ir 25 straipsnius dėl lyčių lygybės ir vyresnio amžiaus asmenų teisių, taip pat į chartijos 34, 35 ir 36 straipsnius, kuriuose konkrečiai apibrėžiama teisė į socialinę paramą ir pagalbą apsirūpinant būstu, į aukšto lygio žmogaus sveikatos apsaugą ir į galimybę naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, kuriame pabrėžiamos valstybėms narėms bendros vertybės, pvz., pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir vyrų bei moterų lygybė,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnį, kuriame pabrėžiama būtinybė kovoti su diskriminacija lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos pagrindais,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą(1),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 1980 m. parengtą rekomendaciją R 162 dėl vyresnio amžiaus darbuotojų,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją(2) dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu perkėlimo ir taikymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Europos demografijos ateities(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0237/2010),

A.  kadangi pernelyg dažnai į senstančią visuomenę žvelgiama iš neigiamos pusės, t. y. šioje srityje kyla problemų dėl darbo jėgos amžiaus struktūros ir tvarios socialinės apsaugos bei sveikatos priežiūros; vis dėlto kadangi vyresnio amžiaus žmonės taip pat yra ekonomikos šaltinis, nes jie būna sukaupę daug patirties ir užtikrina pagrindinę paramą visuomenei ir šeimai: jie prižiūri išlaikomus asmenis ir, turėdami daug profesinės patirties, pataria darbo klausimais bei padeda rūpintis kaimo bendruomenėmis,

B.  kadangi 2006–2010 m. lyčių lygybės gairėse nurodytos spragos, trukdančios užtikrinti visapusišką lyčių lygybę, ir tam tikrais atvejais jų dėka buvo skatinamas lyčių lygybės darbotvarkės įgyvendinimas, tačiau apskritai pažanga nedidelė,

C.  kadangi dabartinės ekonominės ir socialinės krizės pasekmės itin stipriai paveikė moteris, ypač vyresnio amžiaus moteris ir joms teikiamas paslaugas, taigi padidėjo nelygybė ir diskriminacija ne tik lyties, bet ir amžiaus bei sveikatos būklės pagrindais,

D.  kadangi vyresnio amžiaus žmonėms labiau nei visiems kitiems gyventojams gresia skurdas: 2008 m. 27-iose ES valstybėse narėse skurdą kentė apie 19 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių, nors 2005 m. šis skaičius siekė 19 proc., o 2000 m. – 17 proc., ir kadangi skurdas itin gresia vyresnėms negu 65 metų amžiaus moterims (jų skurdo rizikos rodiklis siekia 22 proc. ir yra 5 balais didesnis nei vyrų),

E.  kadangi numatoma, kad 27-ių ES valstybių narių gyventojai sens: 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius išaugs nuo 17,1 proc. 2008 m. iki 30 proc. 2060 m., o 80 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį išaugs nuo 4,4 proc. iki 12,1 proc.,

F.  kadangi prognozuojama, kad dirbančių gyventojų skaičius santykinai mažės, taigi vis svarbiau užtikrinti šiuo metu darbo rinkoje nedalyvaujančių grupių aktyvumą,

G.  kadangi lytis yra svarbus senėjimo veiksnys, nes moterų gyvenimo trukmė maždaug šešeriais metais ilgesnė negu vyrų: remiantis 2007 m. 27-iose ES valstybėse narėse surinkta statistika, vyrai miršta sulaukę 76 metų, o moterys – 82 metų amžiaus, ir kadangi Eurostatas pateikia priešingus duomenis, kuriais remiantis vyrų ir moterų sveiko gyvenimo trukmės atotrūkis gerokai mažesnis, t. y. vyrų sveiko gyvenimo trukmė siekia 61,6 metų, o moterų – 62,3 metų,

H.  kadangi didesnis pavojus skursti ir gauti mažas pensijas tradiciškai gresia moterims, ypač vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, kurios dažnai gauna vos didesnes už minimalų pragyvenimo lygį pensijas, ir tai lemia įvairios priežastys, pvz., didelis vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis, kuris tiesiogiai veikia pensijos dydį, dėl įsipareigojimų šeimai priimtas sprendimas padaryti pertrauką darbe ar nustoti dirbus arba tai, kad jos dirbo vyro bendrovėje, dažniausiai susijusioje su verslo ir žemės ūkio sektoriais, negaudamos atlyginimo ir nemokėdamos socialinio draudimo įmokų, ir kadangi ekonominio nuosmukio metu šioms moterims gresia netgi didesnis pavojus nuskursti,

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame gilinamasi į gyventojų senėjimo daromą poveikį, tačiau apgailestauja, kad aptariamos apibrėžtys, statistika ir situacijos nepakankamai grindžiamos žiniomis apie vyresnio amžiaus asmenims aktualią lyčių nelygybę, kurią dažniausiai lemia visą gyvenimą dėl lyčių nelygybės patirtos kliūtys;

2.  teigiamai vertina tai, kad Komisija ypatingą dėmesį skiria strategijai, kuriai pritarta per 2001 m. Stokholme vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą(5) ir kuri pasitarnaus kaip ilgalaikės gairės sprendžiant dėl visuomenės senėjimo kylančias problemas ir išnaudojant šio reiškinio galimybes; taip pat pritaria Komisijos siūlymui vadovautis visapusišku ir daugiadiscipliniu požiūriu į senėjimą ir kurti galimybes, ypač kai jos susijusios su prekių ir paslaugų, kurios atitiktų vyresnio amžiaus asmenų ir neformalių prižiūrėtojų, besirūpinančių priežiūros reikalaujančiais asmenimis, reikmes; ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį vyresnio amžiaus asmenų vartotojų teisių apsaugai, nes jie pernelyg dažnai klaidinami arba jais dažnai naudojamasi;

3.  ragina institucijas skatinti teigiamesnį požiūrį į senėjimą ir išsamiau informuoti ES piliečius apie senėjimo problemas ir jo tikrąjį poveikį; ragina Komisiją kovoti su požiūriu, kad vyresnio amžiaus asmenys yra našta, pvz., inicijuoti tyrimą apie vadinamosios žilosios ekonomikos (angl. silver economy), kurioje aktyviai dalyvauja vyresnio amžiaus moterys, poveikį ir potencialą; nuoširdžiai džiaugiasi Komisijos iniciatyva paskelbti 2012 metus aktyvaus senėjimo ir kartų savitarpio solidarumo metais;

4.  mano, kad siekiant pažangiai įgyvendinti senėjimo politiką, galėtų būti vadovaujamasi viso gyvenimo perspektyvos požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgta į senėjimo ir lyčių sąveiką; taip pat mano, kad vadovaujantis amžiaus ir lyties principu, pagal kurį amžiaus ir lyties aspekto integravimas būtų nepakeičiamas politikos formavimo būdas ir priemonė visose susijusiose (ekonomikos, socialinėje, užimtumo, visuomenės sveikatos, maisto saugos, vartotojų teisių, skaitmeninės darbotvarkės, kaimo ir miesto plėtros ir kt.) srityse, būtų pažangiau užtikrinta didesnė socialinė įtrauktis ir socialinė sanglauda;

Kova su diskriminacija amžiaus pagrindu

5.  ragina kuo greičiau priimti direktyvą dėl kovos su diskriminacija;

6.  pripažįsta, kad kovojant su diskriminacija amžiaus pagrindu taip pat turėtų būti taikomos veiksmingesnės teisminės priemonės ir prieinamesnės procedūros, ypač diskriminavimo profesiniame gyvenime atvejais, kadangi galioja specialūs šios srities teisės aktai ir kadangi itin svarbu, kad asmenims būtų teikiama parama ir ištirtos aplinkybės; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami būtini teisės aktai, skirti kovoti su diskriminacija amžiaus ir kitais pagrindais;

7.  ragina vadovautis labiau teisėmis pagrįstu požiūriu į senėjimą, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų veikti kaip visateisiai subjektai, o ne objektai;

8.  ragina skirti daugiau išteklių ir labiau tyrinėti bei plėtoti esamas stebėsenos priemones, kadangi diskriminacija amžiaus pagrindu nedažnai pripažįstama ir su ja retai kovojama; pripažįsta, kad valstybėse narėse būtina užtikrinti daugiau informacijos, ir palankiai įvertintų Pagrindinių teisių agentūros ir naujojo Europos lyčių lygybės instituto indėlį;

9.  pabrėžia, kad būtina pripažinti daugybinę diskriminaciją, su kuria visuomenėje dažnai susiduria vyresnio amžiaus moterys, diskriminuojamas savo amžiaus, lyties, sveikatos būklės ir negalios pagrindais;

10.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl daugybinės pažeidžiamiausių moterų grupių, t. y. moterų migrančių, neįgalių moterų, homoseksualių moterų, mažumoms priklausančių moterų, menką kvalifikaciją įgijusių ir vyresnio amžiaus moterų, diskriminacijos masto, kadangi jos diskriminuojamos amžiaus, lyties, etninės kilmės, lytinės ar religinės orientacijos ir kt. pagrindais, ir ragina imtis kovos su diskriminacija priemonių;

11.  ragina valstybes nares rengti visapusiškas kampanijas, kurių metu būtų išsamiau informuojama apie itin svarbų vaidmenį, kurį visuomenėje atlieka vyresnio amžiaus asmenys, ir apie tai, kad svarbu sudaryti moterims galimybę būti aktyvesnėms, be kita ko, skatinant smulkųjį verslą ir amatus;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į ypatingą vyresnio amžiaus homoseksualių, biseksualių ir transseksualių moterų padėtį;

Darbo ir priežiūros derinimas

13.  ragina valstybes nares nustatyti naujo tipo atostogas, kad būtų galima išeiti mokamų ne tik vaiko, bet ir kitokios priežiūros atostogų, ir skatinti lygiateisiškesnį nemokamos priežiūros padalijimą tarp vyrų ir moterų, kadangi dėl neformalios priežiūros namie ribojamos prižiūrinčio asmens galimybės dirbti ne namie; todėl laikosi nuomonės, kad vienintelis būdas sumažinti skurdą tarp vyresnio amžiaus moterų – tai pritarti tam tikroms procedūroms, pvz., darbui ne visą darbo dieną ir darbo vietos pasidalijimui, kurių dėka būtų galima rinktis lanksčią darbo sistemą; vis dėlto atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad lanksčia darbo sistema besinaudojančių asmenų teisės turi prilygti visu etatu dirbančių asmenų teisėms; pažymi, kad norint pasiekti ES 2020 m. strategijoje išdėstytus užimtumo tikslus būtina kovoti su vyresnio amžiaus moterų nedarbu;

14.  ragina valstybes nares parengti priemones ir jas taikant užtikrinti, kad sukauptų teisių į pensiją pakaktų net ir tuomet, kai dėl priežiūros įsipareigojimų laikinai sumažėja prižiūrinčio asmens pajamos – tai labiausiai taikytina moterims; ragina Komisiją inicijuoti skirtingo valstybėse narėse galiojančių pensijų sistemų poveikio moterims ir vyrams tyrimą;

15.  ragina valstybes nares įvertinti su darbo organizavimu ir didesne vyresnio amžiaus moterų diskriminacijos darbo rinkoje rizika susijusius skirtumus tarp moterų ir vyrų ir reformuojant pensijų sistemas bei derinant pensinį amžių atsižvelgti į lyčių aspektą;

16.  ragina valstybes nares skatinti abišalės pagalbos formas ir užpildyti spragą tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų pasinaudojant pirmųjų entuziazmu ir pastarųjų patirtimi;

Sveikata, priežiūra ir socialinės paslaugos

17.  ragina vadovautis teisėmis grindžiamu požiūriu, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl jiems teikiamų priežiūros ir socialinių paslaugų bei procedūrų pasirinkimo ir pobūdžio (jei tik yra tokių galimybių); be to, teikiant bet kokios rūšies priežiūros paslaugas ragina įgyvendinti paklausa grindžiamą požiūrį, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų gyventi savarankiškai tiek, kiek jie pageidauja;

18.  ragina remti politikos priemones, reikalingas remti vadinamosioms branduolinėms šeimoms, kad žmonės galėtų savarankiškai spręsti, ar jie patys rūpinsis vyresnio amžiaus šeimos nariais, ar kreipsis dėl papildomų socialinių paslaugų; abiem atvejais už šią pagalbą turėtų būti mokama vienodai;

19.  pabrėžia, kad viešos ir privačios paslaugos turi būti lengvai prieinamos vyresnio amžiaus asmenims, jos turi būti itin kokybiškos ir įperkamos, taip pat kad taikant viešų ir privačių paslaugų sistemą turėtų būti siekiama užtikrinti kuo ilgesnį priežiūros namuose laikotarpį;

20.  mano, kad turi būti parengta neformaliems prižiūrėtojams, kurių dauguma moterys, būtina visapusiška paramos politika, aprėpianti jų statusą, pašalpas ir teises į socialinį draudimą, socialinių ir paramos paslaugų teikimą, galimybę naudotis profesionaliomis priežiūros paslaugomis ir t. t.;

21.  pabrėžia, kad moterims dažnai tenkantis savanoriškas darbas ar neformali priežiūra nekompensuoja socialinės priežiūros sistemos trūkumų, ir ragina įgyvendinti tinkamas socialines priemones, kurias taikant moterys galėtų užsiimti pasirinkta mokama veikla;

22.  ragina kiekvienos valstybės narės lygmeniu nustatyti pagalbos paketus, kurie apimtų priemonių programas, skirtas galimybėms įsidarbinti skatinti, nedarbo poveikiui švelninti ir vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų užimtumui kelti;

23.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti kokybišką priežiūrą siekiant pagerinti vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę ir išvengti fizinio, lytinio, psichologinio ir ekonominio užgauliojimo, nuo kurio dažnai kenčia vyresnio amžiaus asmenys; pabrėžia, kad asmenims, gyvenantiems viešose ir privačiose vyresnio amžiaus asmenų priežiūros institucijose, turėtų būti suteikta teisė dalyvauti šių institucijų sprendimų priėmimo procese ir valdybos bei administracinių organų veikloje; mano, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, įdarbinti viešajame ir privačiajame sektoriuose vyresnio amžiaus žmonėms prižiūrėti, būtų nuolat mokomi ir kad jų darbas turėtų būti nuolat tikrinamas, taip pat kad jų darbas būtų labiau vertinamas ekonominiu (darbo užmokesčio, draudimo ir darbo sąlygų) požiūriu;

24.  ragina valstybes nares siūlyti iniciatyvas, skirtas rengti mokymams vyresnio amžiaus asmenims skirtos psichologinės ir fizinės pagalbos srityje, taip pat jiems apgyvendinti tinkamai infrastruktūrai užtikrinti;

25.  siekdamas, kad būtų vengiama institucionalizacijos, ragina pertvarkyti paprastai pagal ligoninės pavyzdį veikiančius slaugos namus, kad jie taptų jaukiomis įstaigomis, kuriose taikomas šeimos modelis;

26.  siūlo, kad Europos veiksmų plane dėl Alcheimerio ligos būtų tinkamai pripažintas vyresnio amžiaus moterų vaidmuo prižiūrint silpnaprotyste sergančius asmenis, ir siūlo jį nedelsiant įgyvendinti; be to, mano, kad būtina rengti nacionalines programas, pagal kurias būtų nustatyta, kokių priemonių galima imtis siekiant pagerinti vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybę; siūlo, kad nustatant ir įgyvendinant šias priemones būtų konsultuojamasi su Alcheimerio ligos asociacijomis;

27.  ragina nustatant medicininę diagnozę atsižvelgti į lyčių aspektą ir užtikrinti, kad ji būtų tiksli ir kad asmenims būtų suteikta tinkamas gydymas ir priežiūra; ragina neriboti diagnostikos priemonių, sveikatos apsaugos ir priežiūros paslaugų atsižvelgiant vien į paciento amžių ir lytį, kad, pvz., krūties, gimdos kaklelio, plaučių ir storosios žarnos vėžio ar širdies ir kraujagyslių sistemos patikra būtų prieinama ir vyresnio amžiaus moterims; taip pat ragina skirti daugiau dėmesio ligų, kuriomis ypač linkusios sirgti vyresnio amžiaus moterys, pvz., osteoporozės ir reumatinio artrito, prevencijai ir gydymui;

28.  ragina teikiant mitybos rekomendacijas atsižvelgti į lytį ir amžių; taip pat ragina atsižvelgti į lytį ir amžių rengiant rekomendacijas maisto saugos klausimais, pvz., dėl maisto produktų ženklinimo, teiginių apie poveikį sveikatai, reglamento REACH ir naujų maisto produktų;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenei prisitaikant prie senstančių gyventojų reikmių gali būti svarbi technologijų ir technikos pažanga; ragina vystyti naujoves glaudžiai bendradarbiaujant su vyresnio amžiaus asmenimis – taip šios naujovės būtų plačiau naudojamos; kai kurie šių naujovių pavyzdžiai būtų šie: paprastesni mobilieji telefonai ir paprastesnis interneto ryšys, konkrečiuose produktuose naudojami sumanieji jutikliai, reikalingi nelaimingų atsitikimų skaičiui mažinti, šunys, išmokyti padėti žmonėms, pvz., kenčiantiems nuo atmintį neigiamai veikiančių ligų ir t. t.; ragina valstybes remti programas, specialiai sukurtas atsižvelgiant į visą gyvenimą besimokančių vyresnio amžiaus asmenų reikmes;

30.  ragina išbandant naujus gaminamus vaistus ištirti jų poveikį ne tik vyro, bet ir moters organizmui;

31.  siūlo atlikti statistikos apklausas, susijusias su padažnėjusiu smurtavimu prieš vyresnio amžiaus asmenis, ir išsamiau susipažinti su šia rimta problema, apie kurią vyresnio amžiaus asmenys paprastai negali pranešti, kadangi blogą elgesį savo atžvilgiu jie gali suvokti kaip neatskiriamą dalį senatvės ir priklausomybės; ragina visus visuomenės narius prisiimti didesnius įsipareigojimus šioje srityje ir veiksmingiau kovoti su vyresnio amžiaus asmenų skriaudimu;

32.  siekdamas, kad vyresnio amžiaus moterys nebūtų atskirtos nuo visuomenės, ragina kurti tikslines kultūrines ir šviečiamąsias programas, o vyresnio amžiaus moteris – dalyvauti vietos bendruomenės iniciatyvose;

Žingsniai pirmyn

33.  ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl veiksmų plano, kuris apimtų:

   būtinybės skirti daugiau išteklių moksliniams senėjimo tyrimams vertinimą,
   priežiūros ir prižiūrinčių asmenų darbo sąlygų kokybės užtikrinimo priemones,
   pokyčius, kurie reikalingi siekiant užtikrinti daugiau nuoseklumo socialinio draudimo srityje, įskaitant pensijų sistemas, priežiūros atostogas ir darbo ne visą dieną procedūras,
   su amžiumi siejamų ligų koncepciją atsižvelgiant į lytį ir jų optimalaus diagnozavimo ir gydymo priemones,
   metines vyresnio amžiaus asmenų teisių pažeidinėjimo ir priemonių, kurių būtina imtis ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų panaikinta tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, ataskaitas remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principais ir instituciniu lygmeniu vadovaujant Pagrindinių teisių agentūrai bei nacionalinėms valstybių narių agentūroms,
   neteisines kovos su diskriminacija amžiaus pagrindu priemones, pvz., informavimo skatinimo kampanijas,
   vyresnio amžiaus migrantų ir homoseksualių, biseksualių bei transseksualių asmenų problemų aspektus,
   priemones kartų solidarumui remti, pvz., planus moterims, kurios rūpinasi anūkais, kai dirbantys tėvai negali būti kartu su savo vaikais, remti,
   priemones, skirtas pasinaudoti vyresnio amžiaus asmenų žiniomis ir profesine patirtimi, pvz., steigiant vyresnio amžiaus asmenų asociacijas, kurios konsultuotų darbo ieškančius asmenis,
   geriausios praktikos mainus;

34.  ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos atnaujinti ir sustiprinti problemų, susijusių su pagrindinių teisių įgyvendinimu, stebėsenos priemones; taip pat ragina išsamiau informuoti apie šias dažnai nepakankamai naudojamas priemones, kadangi apskritai vyresnio amžiaus asmenys, o ypač moterys menkai informuoti apie savo teises;

35.  pakartoja, kad Europos Sąjungoje kiekvienas vyras ir kiekviena moteris, atsižvelgdami į savo konkrečias reikmes ir prioritetus, turi turėti teisę naudotis adekvačiomis, įperkamomis ir kokybiškomis visuotinės svarbos socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl pagrindinių paslaugų direktyvos, kurioje būtų atsižvelgta į nacionalines sąlygas; pabrėžia, kad vyresnio amžiaus moterys yra itin pažeidžiamos, ir ragina Komisiją apsvarstyti sistemą, pagal kurią Europos Sąjungoje visiems vyrams ir visoms moterims būtų suteikta teisė į bazines pajamas, kurios priklausytų nuo gyvenimo lygio valstybėje narėje;

36.  ragina Komisiją siekti užtikrinti, kad projektams, be kita ko, aprėpiantiems socialiai pažeidžiamų vienišų ir vyresnio amžiaus moterų problemas, būtų skirtas Bendrijos finansavimas;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) ES biuletenis 3/2006, I.13 punktas.
(2) OL C 67 E, 2010 3 12, p. 31.
(3) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 95.
(4) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 75.
(5) 2001 m. kovo 23–24 d. Stokholme vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu patvirtintos pirmininkaujančios valstybės narės išvados.


Žurnalistika ir naujos žiniasklaidos priemonės. Viešosios erdvės kūrimas Europoje
PDF 301kWORD 81k
2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos – viešosios erdvės Europoje kūrimas (2010/2015(INI))
P7_TA(2010)0307A7-0223/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties II antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 41 ir 42 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. pasirašytą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinę deklaraciją pavadinimu „Europos komunikacinė partnerystė“(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Diskutuokime apie Europą, remdamiesi D plano (demokratija, dialogas, diskusijos) patirtimi“ (COM(2008)0158),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 24 d. Komisijos komunikatą „Europos komunikacijos plėtra audiovizualinėje žiniasklaidoje“ (SEC(2008)0506),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „Informuoti apie Europą internetu – įtraukti piliečius“ (SEC(2007)1742),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 3 d. Komisijos darbo dokumentą „Pasiūlymas dėl institucijų susitarimo. Europos komunikacinė partnerystė“ (COM(2007)0569),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1904/2006/EB, įkuriantį 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 1 d. Komisijos komunikatą „Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos“ (COM(2006)0035),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 16 d. savo rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos)“ (COM(2005)0494),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 12 d. savo rezoliuciją dėl Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7–0223/2010),

A.  kadangi informacijos prieinamumas piliečiams ir politikos kūrėjų bei rinkėjų komunikacija yra pagrindiniai mūsų atstovaujamosios demokratijos visuomenės elementai ir pagrindinė visuomenės teisės visapusiškai ir informuotai dalyvauti nacionaliniame ir ES viešame gyvenime užtikrinimo sąlyga,

B.  kadangi visuomenė turi teisę būti informuota apie ES ir jos atskirus projektus, reikšti savo nuomonę dėl ES ir būti išklausyta; kadangi dialogo palengvinimas yra iššūkis, su kuriuo susiduria informacijos skleidėjai,

C.  kadangi paskutinai Europos rinkimai nepakeitė rinkėjų aktyvumo mažėjimo tendencijos, pabrėždami poreikį ir toliau stengtis, kad būtų panaikintas atstumas tarp ES ir jos piliečių,

D.  kadangi, įvairių „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, yra aiškių įrodymų, kad piliečiai yra per mažai informuojami apie ES politiką ir klausimus ir tuo pačiu metu nori būti geriau informuoti; kadangi šios apklausos rodo, kad šis informacijos trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės nusprendžia nebalsuoti ir nepasitiki ES institucijomis,

E.  kadangi Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikta daugiau galios ES sprendimų priėmimo procese, tad ES piliečiams tapo dar svarbiau žinoti apie savo išrinktų atstovų darbą,

F.  kadangi Lisabonos sutartimi sukurta nauja visuomenės dalyvavimo formuojant ES politiką rūšis – Europos piliečių iniciatyva; kadangi vieša prieiga prie informacijos ir jos kritinis supratimas yra labai svarbūs, kad Europos piliečių iniciatyva būtų sėkminga,

G.  kadangi viešoji erdvė gali būti suprantama kaip erdvė, kurioje visi ES piliečiai ir visų sluoksnių gyventojai, atsižvelgiant į visą jų įvairovę, gali geriau suprasti viešąją politiką ir kurioje dėl šios politikos su jais diskutuojama siekiant veiksmingiau patenkinti jų lūkesčius, ir kadangi tai turi būti vieta, kurioje suteikiama informacija ir vyksta plataus masto konsultacijos, peržengiančios nacionalines sienas ir visoje ES skatinančios bendro visuomenės intereso pojūčio vystymąsi,

H.  kadangi terminas „naujoji žiniasklaida“ naudojamas tinkle susietoms skaitmeninėms informacijos ir komunikacijos technologijoms apibūdinti; kadangi šiomis naujomis technologijomis skatinama informacijos sklaida ir šaltinių įvairovė ir gerinama patariamoji demokratija; kadangi elektroninė socialinė žiniasklaida kuria naujas visuomenės formas, kurios yra fiziškai išsklaidytos, bet jas jungia bendras domėjimasis ta pačia tema, ir esama galimybių kurti naujas tarptautines viešąsias erdves,

I.  kadangi dėl 2009 m. Europos rinkimų kampanijos metu Parlamento naudotų socialinės žiniasklaidos platformų sėkmingai padaugėjo aktyvių vartotojų, ypač tarp jaunimo,

J.  kadangi pasikeitė būdas, kaip jaunimas supranta ir naudoja žiniasklaidą; kadangi jaunimas naująsias technologijas kaip komunikacijos būdą naudoja įvairiems tikslams,

K.  kadangi Europos viešosios erdvės sukūrimas artimai susijęs su visos Europos arba tarptautinių žiniasklaidos struktūrų buvimu; kadangi šiuo metu nėra visa apimančios Europos viešosios erdvės, bet yra labai aktyvių nacionalinių viešųjų erdvių, kurių ryšiai turėtų būti sukurti sekant, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos televizijos kanalo „Arte“ modeliu,

L.  kadangi pagal Amsterdamo sutarties protokolą dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos(5) būtent valstybės narės turi nustatyti ir organizuoti visuomenės transliacijos organizacijų funkcijas,

M.  kadangi teisinis žiniasklaidos rinkos reguliavimas atskirose valstybėse narėse labai skiriasi ir jo turi būti laikomasi,

N.  kadangi nacionalinė žiniasklaida ir ypač visuomeniniai transliuotojai yra atsakingi už išsamų visuomenės informavimą apie politinių sprendimų priėmimą ir valdymą, o tai turėtų apimti ir ES reikalus,

O.  kadangi, siekiant pagerinti žmonių žinias apie ES, reikia, kad ES studijos būtų įtrauktos į mokyklų mokymo programas,

P.  kadangi žurnalistika yra svarbus demokratijos rodiklis ir ji turėtų užtikrinti laisvą galimybę susipažinti su įvairiomis pažiūromis; kadangi žurnalistai ir žiniasklaida vaidina pagrindinį vaidmenį Europos integracijos procese,

Q.  kadangi ES, ieškodama visuomeninio teisėtumo valstybėse narėse, turėtų skatinti tarpvalstybinės žiniasklaidos, kuri Europai gali suteikti naują demokratinį ir nepriklausomą aspektą, kūrimą ir griežtinant taisykles, skirtas pliuralizmui išsaugoti ir kovoti su žiniasklaidos nuosavybės koncentracija,

R.  kadangi atsiradusios naujos komunikacijos priemonės pakeitė visas žurnalistikos sritis ir žiniasklaidos pramonę ir privertė iš naujo persvarstyti tradiciškai šiame sektoriuje naudojamus metodus, nes tinklaraščiuose kiekvienas žmogus gali kurti turinį ir juo dalintis; kadangi socialiniai tinklai tapo svarbiausiu antrosios kartos interneto bruožu, pakeitė įpročius ir sukūrė naują naujienų platinimo būdą, nes vis daugiau žurnalistų naudoja šiuos tinklus kaip informacijos šaltinį ar jos platinimo būdą; kadangi socialinė žiniasklaida tam tikra dalimi naudojama tyrimams atlikti, ja naudojant rašomi įvairūs straipsniai ir joje žurnalistai publikuojasi, dalijasi ir populiarina savo straipsnius,

1.  pirmiausia pažymi tai, kad ES institucijos turi užsibrėžti kartu sukurti Europos viešąją erdvę, kurioje galėtų dalyvauti visi ES piliečiai ir kurios pagrindas būtų galimybė laisvai ir nemokamai visomis ES kalbomis susipažinti su visa vieša Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento informacija;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinei deklaracijai „Europos komunikacinė partnerystė“ ir ragina ES institucijas atsižvelgti į šią deklaraciją ir jos laikytis;

3.  mano, kad ES naujienos turi būti nušviečiamos visų rūšių informacijos priemonėse, visų pirma žiniasklaidoje, ir jos turi būti nešališkos, faktinės ir nepriklausomos, nes tai yra svarbiausia būtina visos Europos diskusijų skatinimo ir viešosios Europos erdvės sukūrimo sąlyga;

4.  pažymi, kad naujienų ir informacijos apie ES ir jos institucijas trūkumas internete nėra problema, o tikroji problema yra tai, kad turima daug įvairios informacijos, nesurūšiuotos jokia tikra prioritetine tvarka, dėl to gali atsirasti padėtis, kai pateikiant per daug informacijos ji tampa nebesuprantama; pažymi, kad visos institucijos yra sukūrusios naujas platformas, tačiau jos nepatraukia didelės visuomenės dalies dėmesio, nes dažnai jos nėra pakankamai aiškios, patrauklios ar suprantamos, daugeliu atvejų dėl naudojamos pernelyg techninės kalbos, kuri yra labai atstumianti žmonėms, nesusipažinusiems su Europos klausimais; mano, kad turėtų būti sukurtas šių platformų įvadinis portalas, kuriame būtų išaiškinamas visų ES institucijų veikimas;

5.  laikosi nuomonės, kad komunikacija turėtų būti paremta tikru visuomenės ir politikos dialogu ir ramiomis visuomenės narių diskusijomis; norėtų išvysti labiau dialogą, mažiau paremtą institucionalizuota komunikacija, kuri dažna yra nepatraukli ir pernelyg nutolusi nuo žmonių kasdieninio gyvenimo;

6.  mano, kad tam, kad komunikacija būtų veiksminga, ja turi būti paaiškinama, kad ES lygiu priimami politiniai sprendimai turi tiesioginės įtakos kasdieniniam ES piliečių, kurie mano, kad ES vis dar per tolima ir neturi daug įtakos sprendžiant jų realias problemas, gyvenimui;

7.  ragina Komisiją stiprinti savo komunikacijos politiką ir suteikti jai daugiau svarbos, kai prasidės pakartotinės derybos dėl daugiametės finansinės programos po 2013 m.;

Valstybės narės

8.  primena, kad pagal ES sutarties naująjį 12 straipsnį nacionaliniai parlamentai į ES politikos kūrimą įtraukiami ankstesniame etape nei anksčiau, ir skatina šį įtraukimą siekiant pakelti nacionalinio lygmens ES politinių diskusijų lygį; pabrėžia nacionalinių parlamentų narių dalyvavimo kuriant ES politiką svarbą ir pritaria tokioms iniciatyvoms, kaip nacionalinių parlamentų narių tiesioginis dalyvavimas EP komitetų susitikimuose per internetines transliacijas;

9.  pabrėžia svarbų politinių partijų vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę Europos klausimais; pažymi, kad jos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant diskusijas ir prisideda prie Europos viešosios erdvės kūrimo; mano, kad savo programose jos turėtų skirti daugiau svarbos Europos klausimams;

10.  mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos Europos diskusijose turi vaidinti svarbų vaidmenį; mano, kad jų vaidmenį reikėtų stiprinti vykdant tikslinius bendradarbiavimo projektus viešųjų ryšių erdvėje;

11.  pabrėžia poreikį kiekvienai valstybei narei turėti specializuotą ES reikalų biurą, atsakingą už ES politikos poveikio vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu išaiškinimą, kuris būtų kaip atramos taškas, į kurį piliečiai galėtų kreiptis domėdamiesi ES reikalais;

12.  pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisijos atstovybių ir Parlamento informacijos biurų valstybėse narėse atstovai spaudai būtų žiniasklaidos profesionalai, kurių užduotis yra aktyviai ir matomai dalyvauti nacionalinėse diskusijose Europos klausimais;

13.  pažymi, kad Europos integracijos procesas turi tapti artimesnis jaunimui, todėl ragina valstybes nares ir regionus, siekiant, kad mokiniai susipažintų su Europos institucijomis, apsvarstyti galimybę visapusiškiau įtraukti ES į visas mokymo programas, daugiausia dėmesio skiriant ES istoriniam pagrindui, tikslui ir veiklai, ir skatina visoje ES keistis gerąja patirtimi šioje srityje; mano, kad norint pasiekti ir sudominti jaunimą, ES komunikacijos politikos požiūriu labai svarbu, kad visapusiškai dalyvautų mokyklos;

Žiniasklaida ir ES

14.  pritaria Komisijos ir Parlamento žurnalistų mokymo ES klausimais programoms ir prašo mokymus pratęsti, kad būtų patenkinta didėjanti jų paklausa; reiškia susirūpinimą dėl sumažintų biudžeto eilutei, susijusiai su Komisijos komunikacija, ypač „informacija žiniasklaidai“, skiriamų lėšų;

15.  pripažįsta, jog svarbu pasirūpinti, kad kanalas „Euronews“ transliuotų visų ES valstybių narių kalbomis (ir net apimtų daugiau kalbų), siekiant, kad šis kanalas ir toliau būtų nepriklausomos televizijos žurnalistikos pavyzdžiu, kuris skatintų skleisti objektyvias žinias, vykdyti kokybišką politiką ir skelbti skaidrią reklamą;

16.  pabrėžia, kad itin svarbu gerbti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą nuo redakcinės kontrolės ir ES, ir nacionaliniu mastu, ypač visuomeninių radijo ir televizijos transliuotojų teisę sudaryti savo programų tvarkaraščius taip, kaip jiems tai atrodo tinkama, nes jų programų savarankiškumas – tai viena iš pagrindinių ES ir jos žiniasklaidos vertybių ir jis labai svarbus siekiant, kad klestėtų laisva, atvira ir demokratinė visuomenė;

17.  pažymi, kad socialinė žiniasklaida turi didžiulę galimybę pasiekti jaunimą, ir todėl skatina Komisiją ir Parlamentą ir toliau stiprinti nuo redakcinės kontrolės nepriklausomos žiniasklaidos reportažus, kurie rengiami nesikišant valstybei;

18.  atsižvelgdamas į ypatingą žiniasklaidos, kaip tarpininkės, vaidmenį demokratiškai formuojant demokratinę valią ir viešąją nuomonę, pabrėžia patikimos politinės informacijos poreikį, taip pat ir naujosios žiniasklaidos srityje; pabrėžia visuomeninės ir privačios žiniasklaidos partnerystės skatinimo svarbą siekiant aprėpti platesnę auditoriją;

19.  ragina Komisiją ir Parlamentą toliau stiprinti savo įsipareigojimą ugdyti ir mokyti personalą komunikacijos įgūdžių, kad jie galėtų bendrauti su žiniasklaida ir visuomene, siekiant gerinti ES institucijų informavimą ir komunikavimą; mano, kad siekiant patenkinti šiuos reikalavimus itin svarbu įdarbinti profesionalius žiniasklaidos darbuotojus;

20.  ragina Komisiją būti atvirą visoms komunikacijos priemonėms, daugiau kontaktuoti su žurnalistais ir žiniasklaida bei remti visus projektus ir iniciatyvas, kurių tikslas – geriau informuoti visuomenę apie ES reikalus;

21.  siūlo, kad Komisija skatintų ir finansuotų transliuotojų ir kitų žiniasklaidos darbuotojų iš skirtingų valstybių narių keitimąsi gerąja informavimo apie ES reikalus patirtimi, taip pat visuomeninės ir privačios žiniasklaidos sektorių mokymą;

22.  mano, kad pastaruoju metu sumažėjęs akredituotų žurnalistų Briuselyje skaičius kelia didelį nerimą ir kad šis pokytis nepalankus nei ES institucijoms, nei akredituotai spaudai Briuselyje; todėl ragina ES institucijas, siekiant paremti šiuo metu Briuselyje dirbančius žurnalistus, glaudžiau bendradarbiauti su Briuselyje dirbančiais spaudos atstovais ir būti jiems atviresnes; taigi siūlo imtis priemonių siekiant palengvinti žurnalistų akreditavimo tvarką;

23.  palankiai vertina tai, kad daugelis žiniasklaidos operatorių, ypač visuomeniniai transliuotojai, daug investavo į naujas, interaktyvias, nelinijines žiniasklaidos paslaugas, apimančias naujienas ir aktualius reikalus, ypač internete, susijusius su Europa, todėl jos visų pirma prieinamos jaunesnei publikai;

24.  pripažįsta, kad visuomeniniai transliuotojai nėra vienintelė priemonė, kurią galima naudoti norint skleisti ES žinias jos piliečiams, nes praktinė patirtis rodo, kad privatūs transliuotojai taip pat yra pagrindinis informacijos apie ES reikalus šaltinis ir gali prisidėti vystant ir gerinant Europos viešąją erdvę;

25.  pritaria bandomajam projektui dėl mokslinių tyrimų stipendijų už tarpvalstybinę tiriamąją žurnalistiką; mano, kad atrankos komisijos nepriklausomumas turi lemiamą svarbą siekiant užtikrinti nepriklausomybę nuo redakcinės kontrolės;

26.  ragina parengti ES iniciatyvą, skirtą jauniems ES reikalų žurnalistams taikomoms mokymo programoms paruošti; laikosi nuomonės, kad reikėtų imtis veiksmų, kuriais žurnalistai būtų skatinami reguliariai pranešti naujienas apie ES institucijų darbą; ragina valstybes nares į mokyklų programas naudojant naująją žiniasklaidą įtraukti žurnalistikos pamokas;

Visuomeninė žiniasklaida

27.  pabrėžia, kad pagal Amsterdamo protokolą visuomeninio transliavimo apibrėžimas, organizavimas ir finansavimas priklauso valstybių narių kompetencijai; todėl ragina valstybes nares prireikus į jį įtraukti informavimą ES klausimais laikantis nepriklausomumo nuo redakcinės kontrolės principo ir žurnalistikos etikos;

28.  pabrėžia, kad nacionaliniai ir regioniniai visuomeniniai transliuotojai yra ypač atsakingi už piliečių informavimą apie politiką ir politikos kūrimą ES mastu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visuomeniniai transliuotojai turi kritiškai žiūrėti į savo transliuojamas ES žinias, visiškai nepriklausyti nuo redakcinės kontrolės ir to siekdami užsibrėžti plataus užmojo tikslus;

29.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą ir kad pastarieji yra atsakingi už ES reikalų nušvietimą atsižvelgiant į tai, kad jų visuomeninė paskirtis yra informuoti ir palaikyti piliečius ir pilietinę visuomenę;

30.  pabrėžia visuomeninės žiniasklaidos poreikį naudotis turimomis komunikacijos technologijomis, grindžiamomis naująja žiniasklaida, siekiant padidinti jų patikimumą pasitelkus atvirą visuomenės dalyvavimą; skatina visuomeninius transliuotojus, pavyzdžiui, kurti internetinius forumus, pasinaudojant internetinėmis transliacijomis, kur visuomenė galėtų sekti diskusijas nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente bei keistis nuomonėmis apie jas;

ES / vietos lygmuo

31.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES institucijos, gerindamos komunikacijos veiklą, dirbtų darniai; mano, kad ES institucijos turėtų padėti decentralizuoti ES komunikacijos politiką siekiant suteikti jai vietinį ir regioninį aspektą, kad skirtingi komunikacijos lygmenys būtų priartinti vienas prie kito, ir turėtų skatinti valstybes nares teikti visuomenei daugiau informacijos apie ES reikalus;

32.  ragina Komisiją ir toliau laikytis požiūrio „komunikacija vietos lygiu“, siekiant, kad ES taptų labiau matoma vietos lygmeniu;

33.  atkreipia dėmesį į Komisijos darbą su vietos radiju ir televizijos tinklais, taip pat į jų finansavimą; pabrėžia, kad transliuotojai turi būti visiškai nepriklausomi nuo redakcinės kontrolės;

Europos Parlamentas

34.  siūlo, kad laikinai įsteigta Europos Parlamento darbo grupė išnagrinėtų esamus naujus žiniasklaidos sprendimus ir pateiktų pasiūlymų, kaip užmegzti tarpparlamentinius nacionalinių ar regioninių parlamentų ir Europos Parlamento santykius;

35.  pripažįsta sustiprintą nacionalinių parlamentų vaidmenį, taigi ir Europos Parlamento informacijos biurų valstybėse narėse svarbą; tačiau pabrėžia, kad, siekdami tapti labiau matomi, jie turi pakoreguoti savo misijos įgaliojimus ir įtraukti į jį ryšių su nacionaliniais parlamentais, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais stiprinimą;

36.  pabrėžia, kad reikia EP informacijos biurų, kurie plačiajai visuomenei vietoje teiktų tikslinę informaciją apie Parlamento sprendimus ir veiklą; siūlo apsvarstyti galimybę informacijos biurams suteikti daugiau nepriklausomumo sprendžiant dėl ryšių su plačiąja visuomene būdų;

37.  mano, kad Parlamento informacijos biurai valstybėse narėse turėtų vaidinti įtakingesnį vaidmenį įtraukiant nacionalinę, regioninę ir vietos žiniasklaidą; siūlo, siekiant užtikrinti geresnę komunikaciją, padidinti Parlamento informacijos biurų biudžeto eilutėms skiriamas lėšas;

38.  mano, kad reikia atlikti „EuroparlTV“ ekonominio naudingumo vertinimą, remiantis išsamia reitingų ir žiūrovų analize; mano, jog reikia siekti, kad „EuroparlTV“ taptų veiksmingesnė, ją vis labiau integruojant į Parlamento interneto strategiją ir, siekiant užtikrinti jos nepriklausomybę nuo redakcinės kontrolės, atitinkamai pakoreguojant jos statusą bei padarant jos turinį prieinamą kuo daugiau televizijos kanalų ir internetinei žiniasklaidai, kuri nori juo pasinaudoti;

39.  palankiai vertina tai, kad į Europos Parlamento žurnalistikos premiją įtraukta ir naujosios žiniasklaidos kategorija;

Žurnalistika ir naujoji žiniasklaida

40.  ragina žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus kartu aptarti ir svarstyti Europos žurnalistikos ateities klausimus;

41.  pabrėžia, kad valstybės narės turi pasiūlyti tvarių ES žiniasklaidos koncepcijų, kurios apimtų ne tik informacijos teikimą, ir sudaryti jai galimybę visapusiškai prisidėti prie ES kultūrinės ir kalbinės įvairovės;

42.  pabrėžia, kad, nors socialiniai tinklai yra palyginti geras greito informacijos skleidimo būdas, jų, kaip šaltinių, patikimumą ne visada galima pakankamai užtikrinti ir jų negalima laikyti profesionalia žiniasklaida; pabrėžia, kad tai, kaip tvarkomi duomenys socialinių tinklų platformose, gali daugeliu atveju būti pavojinga ir paskatinti rimtus žurnalistikos etikos pažeidimus, taigi šiomis priemonėmis reikia naudotis atsargiai; pabrėžia, kad svarbu sukurti naujosios žiniasklaidos etikos kodeksą;

43.  pabrėžia, kad žurnalistų darbo pokyčiai skatina atviresnę, pareigingesnę žiniasklaidą, tarnaujančią vis geriau informuotoms bendruomenėms, tačiau pažymi, kad reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad tai būtų naudinga visai žurnalistikai ir kad tai neveiktų žurnalistų statuso;

44.  pabrėžia poreikį, kad žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai toliau būtų atidūs savo vis besikeičiančių profesijų pokyčiams ir pasinaudotų socialinių tinklų, kurie gali padėti jiems plėsti savo žinių tinklus ir paskatinti vadinamąją internetinę stebėseną, teikiamomis galimybėmis; susidomėjęs pažymi, kad, nepaisant negrįžtamo socialinių tinklų atsiradimo proceso, žurnalistika išsaugojo savo vaidmenį žinių transliavimo srityje, nes žurnalistai naudoja šiuos labai įvairius tinklus siekdami atlikti išsamų tyrimą ir patikrinti faktus, taip kurdami naują dalyvavimo žurnalistikos modelį ir skatindami informacijos sklaidą;

45.  pabrėžia, kad modernioje visuomenėje, kurioje gausu informacijos, žurnalistai atlieka itin svarbų vaidmenį, nes tik jie gali suteikti informacijai pridėtinės vertės, naudodamiesi savo profesionalumu, etika, gebėjimais ir patikimumu tam, kad suteiktų naujienoms prasmę; pabrėžia, kad žiniasklaidos kokybę ir nepriklausomybę galima užtikrinti tik nustatant griežtus profesinius ir socialinius standartus;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 13, 2009 1 20, p. 3.
(2) OL L 378, 2006 12 27, p. 32.
(3) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 369.
(4) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 403.
(5) OL C 340, 1997 11 10, p. 109.

Teisinė informacija - Privatumo politika