2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto projekto Nr. 5/2010, III skirsnis. Komisija (13473/2010 – C7-0260/2010 – 2010/2091(BUD))

P7_TA(2010)0319 A7-0249/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 17 d. patvirtintą Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 5/2010 projektą, kurį Komisija pateikė 2010 m. birželio 15 d. (COM(2010)0320),

–  atsižvelgdamas į Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2010 projekto, kurį Taryba parengė 2010 m. rugsėjo 13 d. (13473/2010 – C7–0260/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0249/2010),

A.  kadangi Tarybos pozicija dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2010 projekto apima Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) personalo plano pakeitimus, neįtraukiant papildomų finansinių nuostatų, taip pat tradicinių nuosavųjų išteklių (TNI, t. y. muitų ir cukraus mokesčių), PVM ir BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) bazių prognozių pakeitimą, atitinkamos JK palankios korekcijos įtraukimą į biudžetą ir jos finansavimą, taip pat Nyderlandams ir Švedijai palankaus BNP sumažinimo 2010 m. finansavimo pakeitimą, dėl kurių pasikeičia valstybių narių nuosavųjų išteklių įnašų į ES biudžetą pasiskirstymas,

B.  kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 5/2010 projektą siekiama oficialiai įtraukti šį biudžeto pakeitimą į 2010 m. biudžetą,

C.  kadangi Taryba 2010 m. rugsėjo 13 d. priėmė savo poziciją,

1.  atsižvelgia į Taisomojo biudžeto Nr. 5/2010 projektą;

2.  pritaria Tarybos pozicijai dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2010 projekto be pakeitimų ir paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 4/2010 galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (2) OL L 64, 2010 3 12. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo (2010/2012(INI))

P7_TA(2010)0320 A7-0226/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ETT sprendimus Google (sujungtos bylos C-236/08 – C-238/08, 2010 m. kovo 23 d. sprendimas) ir BergSpechte (byla C-278/08, 2010 m. kovo 25 d. sprendimas) bylose, kuriuose sąvoka „pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas“ apibūdinamas standartinis interneto vartotojas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. SOLVIT metinę ataskaitą dėl SOLVIT tinklo plėtros ir veiklos (SEC(2009)0142), į 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl veiksmų plano dėl integruoto bendrosios rinkos rėmimo paslaugų teikimo piliečiams ir įmonėms metodo (SEC(2008)1882) ir į 2010 m. kovo 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT)(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo/taikymo gairės“ (SEC(2009)1666),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

–  atsižvelgdamas į agentūros „YouGovPsychonomics“ Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato užsakymu atliktą tyrimą „Tarpvalstybinės elektroninės prekybos ES įvertinimas kontrolinių pirkimų būdu“, kuris buvo paskelbtas 2009 m. spalio 20 d.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su vartotojų rinkų rezultatų suvestine, mažmeninių finansinių paslaugų srityje (SEC(2009)1251),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009)0346) ir kartu pateiktą Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009)0949),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą apie 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“) taikymą (COM(2009)0336),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 5 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Pranešimas dėl tarptautinės elektroninės prekybos ES“ (SEC(2009)0283),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir interneto(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena. Antrasis Vartotojų rinkų suvestinės leidimas“ (COM(2009)0025) ir kartu į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Antroji Vartotojų rinkų suvestinė“ (SEC(2009)0076),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(5) 20 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (kodifikuota redakcija)(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją „Europos sutarčių teisė ir acquis peržiūra: tolesni veiksmai“(7) ir 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl Europos sutarčių teisės(8),

–  atsižvelgdamas į šiuo metu Bendrijoje galiojančius teisės aktus dėl vartotojų apsaugos, elektroninės prekybos ir informacinės visuomenės raidos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo (COM(2006)0334),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 21 d. pirmąją ataskaitą apie Elektroninės komercijos direktyvos taikymą (COM(2003)0702),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB(9),

–  atsižvelgdamas į JT tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) 1996 m. taisykles dėl elektroninės prekybos, 2001 m. taisykles dėl elektroninių parašų ir 2005 m. UNICITRAL konvenciją dėl elektroninių komunikacijų naudojimo sudarant tarptautines prekybos sutartis(10),

–  atsižvelgdamas į SESV 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

–  atsižvelgdamas į SESV 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

–  atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį ir 26 protokolą dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0226/2010),

A.   kadangi Europa turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip toliau vystyti elektroninės prekybos vidaus rinką, bet taip pat ir analizuoti, kaip tolesnis elektroninės prekybos plėtojimas galėtų padėti tvariai atnaujinti vidaus rinką,

B.  kadangi 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti pranešime „Nauja bendrosios rinkos strategija“ pabrėžiama, kad „šiuo metu bendrosios rinkos populiarumas labai sumažėjo, tačiau ji reikalingesnė kur kas labiau nei iki šiol“; kadangi šiame pranešime taip pat pažymima, kad elektroninė prekyba kartu su inovacinėmis paslaugomis ir ekologine pramone ateityje turėtų būti labiausiai plėtojama ir šiose srityse turėtų būti sukurta daugiausia darbo vietų, taigi bus apibrėžtos naujos bendrosios rinkos ribos,

C.  kadangi elektroninė prekyba yra gyvybinė interneto jėga ir svarbus katalizatorius siekiant strategijos „ES 2020“ vidaus rinkos tikslų; kadangi svarbu, kad visos suinteresuotos šalys bendradarbiautų, kad būtų įveiktos likusios kliūtys,

D.  kadangi elektroninė prekyba palengvina ir skatina naujų rinkos nišų mažoms ir vidutinėms įmonėms atsiradimą – be jos šių nišų neatsirastų,

E.  kadangi siekiant išnaudoti visas ES bendrosios rinkos galimybes reikėtų skatinti prekybininkus, kurie verčiasi elektronine prekyba, reklamuoti savo produktus visose ES valstybėse narėse naudojant tiesioginės rinkodaros ar kitas komunikacijos priemones,

F.  kadangi e. prekyba yra pagrindinė XXI amžiaus Europos Sąjungos prekybos vieta, kuri sudaro galimybes performuoti Europos vidaus rinką, prisidėti prie žinių ekonomikos, suteikti naudos ir galimybių Europos vartotojams ir verslui šiuo įtemptu finansiniu laikotarpiu bei turėti didelės ir teigiamos įtakos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; kadangi plėtojant elektroninę prekybą galima didinti ES ekonomikos konkurencingumą pagal Komisijos strategiją „ES 2020“, be kita ko, ieškoti naujų verslumo būdų, susijusių su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, ir juos skatinti,

G.  kadangi labai svarbu pasiekti, kad vidaus rinka būtų veiksminga, siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų – spartesnio ekonomikos augimo, didesnės konkurencijos ir integruojančių bei konkurencingų darbo vietų kūrimo, ir tai būtų naudinga 500 milijonų ES vartotojų ir užtikrintų jų gerovę; kadangi tarpvalstybinė e. prekyba Europos vartotojams suteikia svarbios socialinės ir ekonominės naudos, t. y. padidina naudą ir galią, sustiprina vartotojų teises, didina skaidrumą ir konkurenciją, prieigą prie platesnio spektro prekių ir paslaugų, kurias galima palyginti ir iš jų pasirinkti, ir suteikia didelių galimybių taupyti,

H.  kadangi per pastarąją ekonomikos krizę skaitmeninės visuomenės vystymasis ir informacijos ir ryšių technologijų (IRT) vidaus rinkos sukūrimas sudarė galimybes e. prekybos sektoriui toliau augti ir šioje srityje kurti darbo vietas ir padėjo internetinėms įmonėms išlaikyti savo ekonominį aktyvumą, o vartotojams naudotis tokiais privalumais kaip didesnis pasirinkimas ir geresnės kainos; kadangi tarpvalstybinė e. prekyba duoda didelės naudos ES įmonėms, ypač MVĮ, kurios internetu vartotojams gali teikti inovacines, aukštos kokybės ir vartotojams patrauklias paslaugas ir produktus visoje internetinėje Europos vidaus rinkoje, įtvirtinti savo poziciją ir padėti joms išlikti konkurencingoms pasaulio ekonomikoje,

I.  kadangi elektroninė prekyba suteikia didesnį pasirinkimą vartotojams, ypač sunkiau prieinamose, atokiose ar nutolusiose vietovėse gyvenantiems žmonėms, taip pat riboto judumo asmenims, kurie be jos negalėtų turėti tokio plataus prekių pasirinkimo; kadangi e. prekyba yra itin naudinga kaimo, atokiose ir periferinėse vietovėse gyvenantiems piliečiams, kurie be jos negalėtų taip patogiai ir už tokią kainą įsigyti prekių turėdami platų jų pasirinkimą,

J.  kadangi antroji Elektroninės komercijos direktyvos taikymo ataskaita turėjo būti pateikta 2005 m., t. y., ją vėluojama pateikti penkerius metus (Direktyvos 2000/31/EB 21 straipsnis),

K.  kadangi Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti pagrįsti sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir elektroninės prekybos diegimo tikslai,

L.  kadangi dėl elektroninei prekybai trukdančių kliūčių, pvz., ES rinkos susiskaidymo, vartotojų abejonių dėl duomenų konfidencialumo, sandorių saugumo ir vartotojų teisių iškilus problemoms, Europos vartotojai ir įmonės menkai pasitiki skaitmenine aplinka ir kai kuriais elektroninės prekybos klausimais Europa atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos šalių; kadangi, sukūrus „skaitmeninę bendrą rinką“ ir taip visiems Europos Sąjungos vartotojams sudarius geresnes sąlygas atlikti tarpvalstybines operacijas internete, būtų žengtas svarbus žingsnis norint suaktyvinti bendrą rinką, nes piliečiams būtų suteiktas platesnis produktų pasirinkimas; kadangi norint sukurti patrauklią ir integruotą skaitmeninę bendrą Europos rinką, skatinti vartotojų rinkas ir visą ekonomiką, būtina panaikinti tarpvalstybinės e. prekybos kliūtis ir padidinti vartotojų pasitikėjimą,

M.  kadangi Komisijos komunikate dėl skaitmeninės darbotvarkės pripažįstama, kad ES vartotojai labai dažnai pasirenka sudaryti sandorius su įmonėmis, įsisteigusiomis už ES ribų, pavyzdžiui JAV, ir iš to matyti, kad reikia vykdyti pasaulinę elektroninę prekybą skatinančią politiką, taip pat nurodoma, kad laikantis Tuniso darbotvarkės būtina propaguoti interneto valdymo internacionalizavimo svarbą; kadangi nei vartotojai, nei įmonės negali naudotis skaitmeninės bendros rinkos privalumais, nes labai mažai interneto mažmenininkų parduoda savo produktus ar siūlo savo paslaugas kitose valstybėse narėse, o dauguma tai darančiųjų parduoda produktus ar siūlo paslaugas tik keliose valstybėse narėse; kadangi reikia užtikrinti, kad būtų numatytos nuostatos, taikomos atliekant ir gaunant mokėjimą, taip pat užtikrinant pristatymą, ir taip spręsti vartotojų diskriminavimo, įskaitant diskriminavimą mokėjimo metu, problemą; kadangi e. prekyba šiuo metu sudaro didelę pagrindinės ekonomikos dalį ir įmonės bei vartotojai vis dažniau itin naudingai naudojasi ir internetinės, ir neinternetinės prekybos privalumais,

N.  kadangi elektroninė prekyba yra tarptautinė ir jos negalima apriboti ES sienomis,

O.  kadangi Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti pagrįsti sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir elektroninės prekybos diegimo tikslai,

P.  kadangi dalies ES elektroninės rinkos susiskaidymas kelia pavojų teisėms, kurios nustatytos Bendrijos acquis,

Q.  kadangi Europos vartotojams ir įmonėms nesuteikta daug tarpvalstybinės elektroninės prekybos teisinio tikrumo ir atskirai elektroninei operacijai taikoma daugelis teisinių nuostatų, kuriomis nustatomi skirtingi reikalavimai, taigi nei verslo subjektams, nei vartotojams nesukuriamos aiškios ir lengvai taikomos taisyklės,

R.  kadangi tą patį galima pasakyti apie elektroninę prekybą už Europos ribų, kadangi Europos vartotojai pirkdami ir parduodami internetu dažnai neatsižvelgia į tai, kas teikia paslaugas –Europos šalys, ar trečiosios šalys; kadangi reikia siekti, kad trečiosios šalys taip pat stengtųsi padaryti elektroninę prekybą skaidresnę, patikimesnę ir atskaitingesnę,

S.  kadangi dėl didėjančio vartotojų rinkų tarpvalstybinio pobūdžio teisės aktų vykdymą prižiūrinčioms institucijoms, kurias varžo jurisdikcijos ribos ir reglamentavimo sistemos susiskaidymas, kyla naujų sunkumų,

T.  kadangi nelegalios interneto paslaugos labai kliudo vystytis tam tikrų skaitmeninių paslaugų, ypač muzikos, filmų ir vis daugiau knygų ir žurnalų, teisėtoms rinkoms; kadangi intelektinei nuosavybei tenka esminis vaidmuo skaitmeninėje terpėje, taigi šios nuosavybės apsauga, visų pirma internete, lieka svarbus uždavinys,

U.  kadangi su neteisėta veikla susidūrę elektroninės prekybos naudotojai turi teisę gauti kompensaciją, tačiau iš tiesų dėl šių atvejų kreipdamiesi į teismą jie susiduria su didelėmis kliūtimis dėl informacijos apie skirtingose valstybėse narėse taikomus teisės aktus trūkumo, ilgų ir sudėtingų procedūrų ir su bylinėjimusi susijusios rizikos, ypač tarpvalstybinėse bylų atvejais, ir aukštų kainų,

V.  kadangi pagrindinių žmogaus teisių į privatumą ir duomenų apsaugą užtikrinimas yra svarbi elektroninės prekybos sąlyga,

W.  kadangi nepaisant alternatyvių ginčų sprendimų galimybių minėtosiomis sistemomis nuolat naudojasi tik 5 proc. mažmenininkų, o 40 proc. mažmenininkų apie galimybę naudotis šiomis priemonėmis nežino,

X.  kadangi suvienodinus pagrindines vartotojų teises, taip pat pašto ir bankininkystės paslaugų kainas, autorinių teisių mokesčius, PVM procedūras ir duomenų apsaugos praktiką būtų labai padedama kurti tikrą bendrąją rinką, skirtą įmonėms ir vartotojams; pabrėžia, kad privalo būti išsaugota su PVM procedūromis susijusi valstybės narės kompetencija,

Y.  kadangi reikia supaprastinti ir paaiškinti įvairiose valstybėse narėse taikomas skirtingas autorių teisių mokesčių sistemas, siekiant, kad interneto prekiautojams, siūlantiems prekes ir paslaugas, būtų lengviau siūlyti prekes ir paslaugas įvairių valstybių narių vartotojams; kadangi, atlikus tokią autorių teisių mokesčių sistemų peržiūrą, interneto prekiautojams, siūlantiems prekes ir paslaugas, būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, susijęs su prekių ir paslaugų siūlymu vartotojams; kadangi, siekiant skatinti pasitikėjimą internete siūlomomis prekėmis ir paslaugomis, labai svarbu užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, t. y. užtikrinti, kad interneto rinkoje būtų laikomasi prekybos tvarkos; kadangi visiškam Europos e. prekybos vidaus rinkos veikimui trukdo didelės struktūrinės ir reguliavimo kliūtys, pvz., nacionalinių vartotojų apsaugos taisyklių ir PVM, perdirbimo mokesčių ir rinkliavų taisyklių skirtumai ir piktnaudžiavimas išskirtinio ir pasirinktinio platinimo susitarimams taikomomis taisyklėmis,

Z.  kadangi galimybė visoje Europos Sąjungoje gauti prieinamas, patikimas ir aukštos kokybės pašto paslaugas yra svarbiausia norint sukurti veiksmingą elektroninės prekybos vidaus rinką; kadangi galiojantys vertikalieji platinimo susitarimai dažnai naudojami siekiant išvengti pardavimų internetu ar juos apriboti ir tai trukdo mažmenininkams patekti į platesnę rinką, pažeidžiamos vartotojų teisė turėti didesnį prekių ir kainų pasirinkimą ir taip sukuriamos kliūtys prekybos plėtrai; kadangi tarpvalstybinė tarp įmonių vykdoma e. prekyba gali padidinti Europos įmonių konkurencingumą sudarydama joms sąlygas nesunkiai apsirūpinti detalėmis, paslaugomis ir techninėmis žiniomis iš visos vidaus rinkos (taip pat skatindama kurti naujas masto ekonomijas); be to, tarpvalstybinė e. prekyba yra puiki galimybė įmonėms, ypač MVĮ, internacionalizuoti savo vartotojų ratą neinvestuojant į fizinį buvimą kitoje valstybėje narėje,

AA.  kadangi elektroninė prekyba skatina ekologinės bendrosios rinkos vystymąsi naudojant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias ir aplinkos apsaugos technologijas, standartus, gaminius ir paslaugas,

AB.  kadangi reikia stiprinti elektroninės prekybos vartotojų teisinę apsaugą ir pasitikėjimą, nepamirštant, kad pardavėjams ir verslininkams taip pat reikia teisinės apsaugos,

AC.  kadangi rinkų lankstumas veiksmingiausiai skatina augimą; ragina Europos institucijas užtikrinti, kad interneto rinkos būtų kiek įmanoma lankstesnės, kad būtų sudarytos didesnės šio sektoriaus verslumo ir plėtros galimybės; kadangi skaitmeninė bendra rinka gali būti baigta kurti tik tuomet, jei svarbūs bendros rinkos teisės aktai, įskaitant Paslaugų direktyvą, bus teisingai įgyvendinti visose ES valstybėse narėse; kadangi itin svarbu užtikrinti teisinį tikrumą ir skaidrumą, susijusius su teisių suteikimo procesu, kai elektroninis mažmenininkas į svetainę įkelia autorių teisių saugomą turinį; kadangi internetas yra sparčiausiai augantis mažmeninės prekybos kanalas ir e. prekyba taip pat nuolat auga nacionaliniu lygmeniu, todėl atotrūkis ES tarp vietinės ir tarpvalstybinės e. prekybos didėja ir Europos vartotojai kai kuriose ES valstybėse narėse susiduria su geografiniais, techniniais ir organizaciniais jų pasirinkimo apribojimais,

AD.  kadangi Komisijos parengta Vartotojų rinkų suvestinė yra gera tarpvalstybinės elektroninės prekybos padėties Europos Sąjungoje stebėjimo priemonė, kurią taikant sužinoma, kokiu mastu vartotojai gali naudotis prekėmis ir paslaugomis bendrojoje rinkoje,

AE.  kadangi nepaprastai svarbu, kaip numatyta, iki 2013 m. visose ES valstybėse narėse pradėti naudoti plačiajuosčio interneto paslaugas norint ir vartotojams, ir verslininkams sudaryti prieigos prie skaitmeninės ekonomikos galimybes,

Įvadas

1.  palankiai vertina 2009 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje;

2.  palankiai vertina 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, kuriame pateikiama Komisijos strategija, pagal kurią siekiama, be kita ko, supaprastinti internetu atliekamus sandorius ir skatinti pasitikėjimą skaitmenine aplinka;

3.  ragina Komisiją reaguoti į būtinybę, nurodytą M. Monti pranešime „Nauja bendrosios rinkos strategija“, kuriame daroma išvada, kad svarbiausia, ką turėtų padaryti ES, kurdama ateities vidaus rinką, tai skubiai pašalinti likusias kliūtis, trukdančias sukurti visos Europos interneto mažmeninės prekybos rinką iki 2012 m.;

4.  džiaugiasi tuo, kad strategijoje „ES 2020“ numatyta skatinti žinių ekonomiką ir ragina Komisiją imtis skubių veiksmų siekiant padidinti plačiajuosčio interneto paslaugų spartą ir suvienodinti tokių paslaugų mokesčius visoje Sąjungoje norint geriau sukurti bendrąją elektroninės prekybos rinką;

5.  ragina Komisiją per pagrįstą laikotarpį suderinti visus šioje srityje naudojamus pagrindinius terminus ir pripažįsta didelį darbą, kuris jau atliktas su e. prekyba susijusiose srityse;

6.  pabrėžia, kad norint užbaigti kurti elektroninės prekybos vidaus rinką reikia, kad Komisija taikytų horizontalųjį metodą, įskaitant veiksmingą generalinių direktoratų veiklos koordinavimą; taigi, džiaugiasi, kad Komisija, siekdama užtikrinti bendros politikos veiksmingumą, neseniai prisiėmė įsipareigojimą (jis pateikiamas Europos skaitmeninėje darbotvarkėje) įsteigti Komisijos narių grupę;

7.  nurodo, kad elektroninė prekyba turėtų būti laikoma papildoma priemone MVĮ konkurencingumui didinti, o ne savaiminiu tikslu;

8.  pabrėžia, kad svarbu išnaudoti visas elektroninės prekybos galimybes norint, kad ES taptų konkurencingesnė pasaulinio mastu;

9.  ragina Komisiją imtis skubiai kurti gerai veikiančią skaitmeninę prekių ir paslaugų bendrąją rinką siekiant išnaudoti dar neatskleistas dideles jos augimo ir užimtumo galimybes;

10.  pabrėžia, kad reikia aktyvios politikos, kurią taikant piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis vidaus rinka, kurioje būtų teikiamos geros kokybės prekės ir paslaugos konkurencingomis kainomis; mano, kad esant dabartinei ekonomikos krizei tai ypač svarbu siekiant kovoti su didėjančia nelygybe ir apsaugoti pažeidžiamus, atokiose vietovėse gyvenančius ar riboto judumo vartotojus, mažas pajamas gaunančius asmenis ir mažas ir vidutinio dydžio įmones, kurioms ypatingai svarbu įsijungti į elektroninę prekybą;

Kova su interneto vidaus rinkos susiskaidymu

11.  ragina geriau suderinti ikisutartinę informaciją elektroninėje prekyboje siekiant aukšto lygio vartotojų apsaugos ir kuo labiau pritaikyti šį derinimo procesą, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir abipusis vartotojų ir pardavėjų pasitikėjimas, toliau taikant minimalaus derinimo principą tiesioginėms sutartims atskiruose sektoriuose;

12.  primena, kad labai skiriasi nuotolinės prekybos prekiautojams taikomų taisyklių ir praktikos aspektai, susiję su garantijomis ir atsakomybe jų šalyje ir už jų šalies teritorijos ribų, ir nauda, kurią jie turėtų suderinus šias taisykles; ragina atlikti išsamų taisyklių suderinimo poveikio elektroninei prekybai vertinimą atsižvelgiant į atitikties galiojančioms nacionalinėms nuostatoms teisinį užtikrinimą;

13.  ragina suvienodinti taisykles ir praktiką siekiant leisti nuotolinės prekybos prekiautojams už jų šalies teritorijos ribų siūlyti garantijas ir prisiminti atsakomybę;

14.  pritaria tam, kad būtų vystoma tinkama, veiksminga, saugi ir inovatyvi mokėjimo internetu sistema, kurią naudojant vartotojams gali būti suteikta laisvė ir galimybė pasirinkti mokėjimo būdą, netaikomas mokestis, kuris galėtų pakenkti pasirinkimui ar jį apriboti, ir užtikrinta vartotojų duomenų apsauga;

15.  atkreipia dėmesį, kad svarbu didinti pasitikėjimą tarptautinėmis mokėjimo internetu sistemomis (pvz., kredito ir debeto kortelėmis ir elektroninėmis piniginėmis), skatinant įvairius mokėjimo metodus, gerinant sąveikumą ir bendruosius standartus, pašalinant technines kliūtis, remiant pačias saugiausias elektroninių sandorių technologijas, suvienodinant ir stiprinant teisinę bazę privatumo ir saugumo srityje, kovojant su nesąžininga veikla bei informuojant ir šviečiant visuomenę;

16.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą sukurti Europos masto finansinę priemonę kredito ir debeto kortelėms, kad būtų palengvintas mokėjimų kortele tvarkymas internetu;

17.  dar sykį pabrėžia tarptautinės e. prekybos tarp įmonių svarbą, nes ji yra priemonė, skatinanti Europos įmonių, ypač MVĮ, augimą, didinanti jų konkurencingumą ir leidžianti sukurti daugiau naujoviškų produktų ir paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti tam tikrą ir pagrįstą, teisinę ir norminę bazę, suteikiančią įmonėms garantijas, kad jos galėtų sudaryti patikimus tarpvalstybinius tarpusavio e. prekybos sandorius;

18.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti sąskaitų faktūrų teikimą elektroniniu būdu ir ragina Tarybą greitai pasiekti susitarimą su Parlamentu; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti priemones ir atitinkamai pasiekti susitarimus siekiant supaprastinti ir racionalizuoti tarpvalstybinei elektroninei prekybai taikomas prievoles teikti informaciją apie PVM ir supaprastinti PVM registravimo procedūras;

19.  pritaria Komisijos pasiūlymui supaprastinti nuotolinės prekybos srityje taikomas prievoles teikti informaciją apie pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir nustatyti paprastesnes sąskaitų faktūrų teikimo taisykles, taip pat pabrėžia, kad mokesčių teisės aktų, įskaitant PVM, srityje reikėtų laikytis subsidiarumo principo;

20.  ragina Komisiją pasiūlyti integruotą PVM rinkimo sistemą, pagal kurią MVĮ būtų skatinamos prekiauti tarpvalstybiniu mastu mažesnėmis administracinėmis sąnaudomis;

21.  pabrėžia, kad siekiant išvengti teisinio netikrumo ir kainų kilimo reikia išsiaiškinti, kokį poveikį PVM paketo taikymas daro tarpvalstybinėms pašto paslaugoms; mano, kad naujai priimta mokesčių taisyklė dėl paslaugų teikimo vietos neturi daryti poveikio nuostatai, kad pagal ES direktyvą dėl PVM universaliosios pašto paslaugos neapmokestinamos PVM;

22.  ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą, susijusį su reikme įsteigti arba paskirti nacionalines institucijas, kurios galėtų tvarkyti atitinkamų valstybių narių įmonių ar verslininkų tarptautinės internetinės e. prekybos registracijos prašymus, ir Europos instituciją, kuri galėtų koordinuoti nacionalinių institucijų veiklą siekiant greitai suformuoti vidaus rinką;

23.  pabrėžia, kad reikia supaprastinti ir racionalizuoti priemones, taikomas elektros ir elektroninėms atliekoms, tuščioms laikmenoms ir įrašymo įrenginiams taikomų autorinių teisių mokesčių tarpvalstybinį valdymą, turinio visoje ES licencijavimą ir nuotolinei prekybai taikomas tarpvalstybinių sąskaitų faktūrų teikimo elektroniniu būdu (e. sąskaitų faktūrų) ES taisykles;

24.  pritaria tam, kad būtų supaprastinti šiuo metu taikomi autorių teisių mokesčiai, kadangi dabartinė sistema labai trukdo vartotojams ir sudaro kliūčių, trukdančių veikti bendrai rinkai;

25.  ragina Komisiją parengti priemones e. sąskaitos faktūros iniciatyvai paremti siekiant iki 2020 m. užtikrinti elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą visoje Europoje;

26.  siūlo sukurti Europos lygmens „vieno langelio“ sistemą, kuri padėtų rasti tarpvalstybinius sprendimus tvarkant skirtingas valstybių narių taisykles ir normas, pvz., kalbant apie PVM ar kitų nustatytų mokesčių deklaravimą ir mokėjimą;

27.  ragina Komisiją ištirti, kaip būtų galima skatinti geresnį kūrinių, pavyzdžiui, muzikos ir garso ir vaizdo kūrinių, prieinamumą internetu ir kaip patenkinti piliečių poreikį gauti vartotojams patrauklias tarpvalstybines paslaugas;

28.  ragina valstybes nares ir Komisiją labiau integruoti bendros rinkos centrus, kurie apimtų tinklą SOLVIT, kontaktinius centrus (numatytus Paslaugų direktyvoje), produktų centrus (numatytus Abipusio pripažinimo reglamente) ir kitą informaciją, įskaitant teisinius reikalavimus, kurios įmonėms reikia norint tarpvalstybiniu mastu parduoti prekes internete; pabrėžia būtinybę, kad veiktų tokia „vieno langelio“ sistema, norint baigti kurti bendrą elektroninės prekybos rinką;

29.  primena Komisijai, kad vis dar yra teisinės tvarkos, reglamentuojančios interneto paslaugas, spragų, ir ragina Komisiją pateikti tikslingų pasiūlymų dėl teisės aktų, siekiant sudaryti vartotojams geresnes sąlygas gauti internete siūlomų produktų ir paslaugų bei jais pasitikėti, taip pat pasiūlyti vartotojams paprastą „vieno langelio“ metodą;

30.  pažymi, kad svarbu supaprastinti tarpvalstybines taisykles ir sumažinti atitikties sąnaudas mažmenininkams ir verslininkams pateikiant praktinius sprendimus dėl PVM registravimo ir sąskaitų faktūrų pateikimo, e. atliekų ir perdirbimo kaštų, autorių teisių rinkliavų, vartotojų apsaugos, žymėjimo ir tam tikrų sektorių taisyklių; taigi ragina taikyti „vieno langelio“ sistemą ir skatinti tarpvalstybinius elektroninio valdymo sprendimus, pvz., e. sąskaitų faktūrų teikimą ir e. viešuosius pirkimus;

31.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės į nacionalinę teisę dar nevisiškai perkėlė Paslaugų direktyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares užkirsti kelią vartotojų diskriminacijai, kuri vykdoma remiantis jų internetiniu adresu ar gyvenamąja vieta ir užtikrinti veiksmingą Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą, taip pat užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tinkamai taikytų nacionalines nuostatas, pagal kurias ši nediskriminavimo taisyklė įgyvendinama valstybių narių teisinėse sistemose;

32.  pabrėžia, jog laisvas prekių ir paslaugų judėjimas yra itin svarbus tolesnei e. prekybos plėtrai skiriant ypatingą dėmesį principui, pagal kurį vidaus rinkoje draudžiama diskriminacija gavėjo pilietybės ar gyvenamosios vietos pagrindu; pakartoja, kad šis nediskriminacijos principas nesuderinamas su papildomų teisinių ir administracinių reikalavimų nustatymu kitų valstybių narių piliečiams, norintiems pasinaudoti paslauga, geresnėmis sąlygomis ar kainomis; taigi ragina Komisiją, vadovaujantis Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalimi, imtis veiksmų prieš tokią diskriminaciją;

33.  pabrėžia, kad svarbu numatyti nuostatas dėl mokėjimo internete, atliekamo iš visų 27 ES valstybių narių, įskaitant vartotojų galimybę rinktis įvairius mokėjimo internete būdus, ir taip užkirsti kelią vartotojų ir jų kilmės šalies diskriminavimui internete;

34.  ragina laikytis integruotos politikos metodo siekiant sukurti bendrą transporto rinką, apimančią visų rūšių transportą (t. y. krovinių vežimą kelių transportu ir geležinkeliais), taip pat parengti aplinkos apsaugos teisės aktus siekiant išvengti tiekimo grandinės neveiksmingumo ar bereikalingo nuotolinių pardavėjų ir elektroninės prekybos klientų patiriamų išlaidų padidėjimo;

35.  mano, kad pašto sektoriaus reforma ir pašto sistemų ir paslaugų sąveikumas bei bendradarbiavimas gali turėti didelio poveikio vystant tarpvalstybinę e. prekybą, nes tam reikia nebrangaus ir veiksmingo produktų platinimo ir jų atsekamumo; todėl pažymi būtinybę skubiai įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/6/EB);

Vidaus rinkos kūrimo užbaigimas įtraukiant elektroninę prekybą

36.  ragina imtis priemonių siekiant prisidėti didinant interneto naudotojų skaičių ir gerinant tinklo kokybę, kainą ir greitį Europos Sąjungos valstybėse ir regionuose, kuriuose nėra geros kokybės ryšio, užtikrinant, kad iki 2013 m. visoje ES būtų galima naudotis plačiajuosčio ryšio prieiga; pabrėžia, kad kiekvienam piliečiui turėtų būti suteikta galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio prieiga ir kad kaimo, atokiose arba periferinėse vietovėse taip pat turėtų būti sudaryta galimybė naudotis greitojo interneto prieiga, ypatingą dėmesį skiriant vartotojams ir įmonėms, įsikūrusiems kalnų vietovėse ar salų regionuose, kurioms, be to, kad labiau apribota prieiga prie interneto, būdingi dideli pašto mokesčiai ir labai ilgas nusipirktų ar parduotų prekių pristatymo laikas;

37.  mano, kad persvarstant Universaliųjų paslaugų direktyvą tolesnis prioritetinis greitosios ir prieinamos plačiajuosčio ryšio prieigos vystymas yra būtinas plečiant e. prekybą, nes ribota interneto prieiga yra viena iš didžiausių kliūčių, užkertančių Europos piliečiams galimybę naudotis e. prekyba;

38.  remia Komisijos nustatytus tikslus plačiajuosčio ryšio srityje siekiant sudaryti galimybes visiems ES piliečiams iki 2013 m. naudotis bazinio plačiajuosčio ryšio prieiga, iki 2020 m. sudaryti galimybes visiems piliečiams naudoti plačiajuostį ryšį mažiausiai 30 Mb/s greičiu, kartu užtikrinant, kad pusė ES piliečių turėtų prieigą prie 100 Mb/s greičio plačiajuosčio ryšio, ir ragina imtis konkrečių priemonių norint, kad būtų įgyvendinti šie tikslai; pabrėžia, kad turėtų būti numatomos specifinės priemonės, skirtos vaikams ir jaunimui apsaugoti, ypač vystant amžiaus patikrinimo sistemas ir uždraudžiant tokią prekybos internetu praktiką, kuri daro neigiamą įtaką vaikų elgesiui;

39.  ragina Komisiją pradėti rengti Europos standartus, skirtus pagerinti tarpvalstybinę elektroninę prekybą, sumažinti įvairiose valstybėse narėse galiojančių įstatymų skirtumus ir panaikinti prievolę prieš prekiaujant internetu per pasirinktinio platinimo tinklą turėti ne interneto parduotuvę, kai įrodoma, kad tokia prievolė prieštarauja konkurencijos teisei arba nepateisinama atsižvelgiant į parduodamų prekių ir paslaugų pobūdį, siekiant, kad vartotojai ir mažos ir vidutinio dydžio įmonės galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą elektroninėje aplinkoje; reiškia susirūpinimą dėl Komisijos sprendimo nustatyti reikalavimą turėti parduotuvę ne internete prieš pradedant prekybą internete, kadangi šis reikalavimas labai trukdo prekiauti internete;

40.  mano, kad interneto platformos buvo svarbios skatinant elektroninę (ypač tarpvalstybinę) prekybą Europoje, kadangi šimtams tūkstančių MVĮ sudarytos galimybės patekti į rinką, o vartotojams suteiktas didesnis pasirinkimas, taip pat atsirado daug pažangiosios patirties pavyzdžių, kaip skatinti pasitikėjimą, teikti skaidrią informaciją apie teises ir prievoles ir prireikus palengvinti internetu sudaryto sandorio šalių ginčų sprendimą; ragina interneto platformas savo prekes ir paslaugas teikti visiems Europos vartotojams nevykdant jokios teritorinės diskriminacijos valstybių narių pagrindu;

41.  pabrėžia, koks svarbus atviras dokumentų mainų formatas elektroninio verslo sąveikumui, ir ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų remiant jo atsiradimą ir skleidimą;

42.  pabrėžia, kaip svarbu geriau konsultuoti MVĮ ir numatyti joms prieinamas finansines priemones siekiant padėti joms papildyti elektronine prekyba savo ne interneto parduotuvių veiklą;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi neribojama ir neutrali prieiga prie greitojo interneto ryšio, kadangi be to elektroninė prekyba būtų neįmanoma;

44.  pabrėžia, kad baigiant kurti elektroninės prekybos bendrąją rinką negalima apsiriboti teisėkūros priemonėmis ir kontrole, tačiau reikia gerinti kartu kitas interneto sritis, pavyzdžiui, elektroninį valdymą ir elektroninį mokymąsi;

45.  pabrėžia, kad remiantis iš suinteresuotų šalių ir nacionalinių konkurencijos institucijų surinkta rinkos informacija reikia stebėti, kaip taikomos neseniai 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 330/2010 patvirtintos taisyklės dėl išskirtinio ir pasirinktinio platinimo ir prireikus persvarstyti šias taisykles siekiant sumažinti kliūtis prekybai internetu; ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymų, kaip spręsti šias problemas;

46.  ragina Komisiją sustiprinti vartotojų privatumo apsaugą ir užtikrinti, kad visi su vartojimu susiję duomenys, įskaitant pirkimo ir peržiūros duomenis, būtų prieinami vartotojams paprašius ir tiekėjų saugomi tokį laikotarpį, koks numatytas pagal ES teisės aktus;

47.  be to, ragina Komisiją dirbti siekiant parengti taisykles ir standartus, pagal kuriuos būtų užtikrinama, kad prekybos ir socialinių tinklų svetainių programinės įrangos sąveikumo stoka nekliudytų vartotojams keisti savo pirkimo pasirinkimo;

48.  pabrėžia elektroninio parašo ir viešojo kodavimo rakto infrastruktūros (angl. PKI) reikšmę visos Europos e. valdžios paslaugoms ir ragina Komisiją kurti Europos tinkamumo patvirtinimo institucijų portalą, kad būtų užtikrintas tarptautinis elektroninių parašų sąveikumas;

49.  atsižvelgdamas į tai, kaip svarbu išnaudoti visas bendrosios rinkos galimybes, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iki 2015 m. ne mažiau kaip 50 proc. visų viešųjų pirkimų procedūrų būtų vykdoma elektroninėmis priemonėmis, kaip nustatyta veiksmų plane, dėl kurio susitarta 2005 m. Mančesteryje vykusioje ministrų konferencijoje dėl e. valdžios;

50.  mano, kad mobilioji prekyba (m. prekyba) galėtų tapti svarbia e. prekybos dalimi, nes ji sugebėtų pasiekti milijonus Europos piliečių, kurie naudoja mobiliuosius telefonus, o ne asmeninius kompiuterius, o šiuo būdu būtų remiama interneto ir mobiliųjų technologijų konvergencija ir skatinama ES pirmaujanti pozicija mobiliųjų komunikacijų srityje;

51.  mano, kad bendrųjų, atvirų techninių ir veiklos techninių sąlygų ir standartų (suderinamumas, sąveikumas, prieiga, saugumas, logistika, tiekimas ir kt.) kūrimas ir rėmimas palengvins tarptautinę e. prekybą, nes tokiu būdu bus teikiama pagalba vartotojams, ypač pažeidžiamiems ir nepatyrusiems kompiuterių naudotojams, ir padės įveikti esamas įvairių valstybių narių veiklos, technines, kultūrines ir kalbos kliūtis;

52.  pripažįsta, jog esama tam tikrų teisinių sunkumų, susijusių su mobiliosios prekybos vidaus rinkos, kurioje būtų užtikrintos vartotojų teisės, asmeninis privatumas ir nepilnamečių vartotojų apsauga, kūrimu; ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti šį klausimą;

53.  pabrėžia, kad elektroninės prekybos tiekimo grandinę reikia padaryti skaidresnę, kad vartotojas visada žinotų tiekėjo tapatybę, jo įmonės pavadinimą, geografinį adresą, kontaktinius duomenis, mokesčių registracijos numerį ir ar tai tarpinis, ar galutinis tiekėjas, nes tai ypač svarbu interneto aukcionų atveju;

54.  ragina Komisiją nustatyti aiškius standartus, būtinus ES lygmens tarpvalstybinei e. prekybai, įskaitant, pvz., prievolę prekeiviui teikti savo klientams ir viešosioms institucijoms lengvą, tiesioginę, nuolatinę ir nemokamą prieigą prie informacijos, susijusios su prekeivio ar paslaugų teikėjo pavadinimu ir registracijos numeriu, siūlomų prekių ir paslaugų kainomis ir papildomomis pristatymo išlaidomis, kurios gali būti įtrauktos į sąskaitą;

55.  ragina Komisiją patvirtinti reikalavimą, pagal kurį įmonės, savanoriškai taikančios standartizuotas sutartis ir standartizuotas bendrąsias prekybos sąlygas, turėtų informuoti apie tas sutarties nuostatas, kurios skiriasi nuo minėtųjų standartų;

56.  mano, kad į nuotolinių sutarčių reguliavimo taisykles reikėtų taip pat įtraukti interneto aukcionuose tarp vartotojų ir profesionalių prekybininkų sudaromas sutartis ir ragina Komisiją toliau nagrinėti ir vertinti taisykles, kuriomis reglamentuojamos specifinės nuotolinės individualiai internetu užsakomų turizmo paslaugų (oro linijų bilietų rezervavimo, apgyvendinimo viešbučiuose, automobilių nuomos, laisvalaikio pramogų organizavimo ir kt.) sutartys, visų pirma siekiant padidinti interneto aukcionų atsakomybę norint geriau apsaugoti vartotojų teises;

57.  ragina Komisiją išaiškinti taisykles, taikomas reklamai (tiesioginei ar netiesioginei) naudojant internetą kitose valstybėse narėse;

Naudotojų teisinės apsaugos tobulinimas tarpvalstybinės prekybos srityje

58.  ragina sukurti reikalavimą atlikti tam tikrų konkrečių elektroninių paslaugų tipų išorės auditą, kuris turėtų būti atliekamas iškilus didesnei būtinybei užtikrinti visišką minėtųjų paslaugų patikimumą, apsaugoti asmens duomenis ir informaciją (pvz., internetinės bankininkystės atveju);

59.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisinį tikrumą internetu operacijas atliekantiems naudotojams (vartotojams ir pardavėjams) ir džiaugiasi Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ pateiktu pasiūlymu atnaujinti ribotos atsakomybės taisykles kalbant apie paslaugas, teikiamas informacinei visuomenei, siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos ir atsižvelgiant į elektroninės prekybos direktyvą (žr. komunikato 13 išnašą);

60.  ragina Komisiją stengtis užtikrinti teisinį tikrumą ir spręsti itin didelio susiskaidymo problemą, susijusią su teisių suteikimo procesu ir įvairių valstybių narių jurisdikcija, kalbant apie garso ir vaizdo turinio įkėlimą į svetaines;

61.  mano, kad pirmiausia būtina iki 2013 m. pašalinti tarpvalstybinės e. prekybos administracines ir reguliavimo kliūtis 27 ES valstybėse narėse pradedant taikyti vienodą taisyklių, skirtų vartotojams ir verslo įmonėms, rinkinį, kuris padėtų sukurti palankią skaitmeninę aplinką, užtikrinti teisinį tikrumą tiek įmonėms, tiek ir vartotojams, supaprastinti procedūras, sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas ir nesąžiningą konkurenciją ir atverti ES e. prekybos rinkos galimybes; pabrėžia, kad todėl vienodas teisinių priemonių, pavyzdžiui, Vartotojų teisių direktyvos, Elektroninės komercijos direktyvos (2000/31/EB), Paslaugų direktyvos (2006/123/EB) 20 straipsnio 2 dalies ir Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos (2005/29/EB), aiškinimas ir taikymas gali turėti didelės svarbos; taigi ragina Komisiją ir toliau tęsti jos atliekamą su skaitmenine bendrąja rinka susijusio Bendrijos acquis vertinimą ir pasiūlyti su pagrindinėmis kliūtimis susijusius tikslingus teisinius veiksmus;

62.   mano, kad tobulinti rinkos priežiūrą, taisyklių skaidrumą ir teisės aktų vykdymo sistemą – pirmaeilės svarbos uždavinys skatinant naudotojų pasitikėjimą, nes vartotojų išlaidos bus svarbus ekonomikos atsigavimo veiksnys; mano, kad valdžios institucijoms reikia skirti daugiau lėšų, kad jos galėtų ištirti ir galų gale sustabdyti neteisėtą prekybos veiklą; ragina Komisiją sukurti Europos ankstyvojo perspėjimo sistemą ir duomenų bazę siekiant kovoti su sukčiavimu skaitmeninėje rinkoje; ragina Komisiją tinkamai atnaujinti skubaus įspėjimo sistemą RAPEX; pabrėžia, kad imantis tokių iniciatyvų turi būti laikomasi duomenų apsaugos taisyklių;

63.  ragina valdžios institucijas skubiai imtis veiksmų prieš nesąžiningų prekiautojų svetaines ir skirti daugiau dėmesio vartotojų teisių apsaugai, įskaitant priemones, kuriomis siekiama nustatyti saugių ir patikimų svetainių ženklinimą ir užtikrinti, kad įmonės, teikiančios remiamosios reklamos paslaugas, nereklamuotų nelegalių svetainių;

64.  mano, kad vartotojų pasitikėjimą gali užtikrinti standartai ir elgesio kodeksai, kurie sudarytų sąlygas interneto paslaugų teikėjams neatsilikti nuo sparčios technologijų raidos;

65.   pabrėžia, kad atliekant internetinę tikslinę klientų atranką ir profiliavimą turi būti visiškai laikomasi duomenų apsaugos taisyklių;

66.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuoseklų ES taisyklių, reglamentuojančių duomenų privatumą, aiškinimą, siekiant užtikrinti geresnę duomenų apsaugą ir skatinti vartotojų pasitikėjimą internetinėmis mokėjimo sistemomis;

67.  mano, kad, visoje ES patobulinus vartotojų apsaugos tvarką, įskaitant apsaugą nuo sukčiavimo kredito kortelių srityje, galima užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybinėmis operacijomis internete;

68.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad elektroninės prekybos srityje nebūtų trukdoma užtikrinti nuoseklaus teisės aktų, reglamentuojančių autorių teises, vykdymo;

69.  mano, kad tarpvalstybinė interneto tinklo paieškos sistema ir reklama turėtų vartotojams ir prekybininkams teikti geresnę informaciją ir padėti stiprinti jų gebėjimą atlikti palyginimus ir rasti pasiūlymus; šiuo požiūriu nerimauja dėl galimų konkurencijos iškraipymų, su kuriais kai kuriose ES valstybėse narėse gali susidurti vartotojai ir verslininkai; ragina Komisiją bendradarbiaujant su pramonės atstovais pašalinti su interneto tinklo paieška ir reklamos platformomis susijusius trūkumus ir remti jų veikimą tarpvalstybiniu mastu, pvz., skatinant „.eu“ domenus;

70.   ragina Komisiją atlikti stebėseną siekiant užtikrinti, kad elektroninės prekybos srityje būtų nuosekliai laikomasi autorių teisių reikalavimų;

71.  prašo Komisijos imtis iniciatyvos ir skubiai atlikti poveikio vertinimą siekiant rasti tinkamiausią būdą, kaip spręsti autorių teisių mokesčių klausimą, be kita ko, apsvarstyti galimybę taikyti tokį mokestį toje vietoje ir tuomet, kai produktas pirmą kartą pateikiamas į rinką Europos Sąjungoje, kadangi suinteresuotosios šalys negali susitarti;

72.   pritaria Komisijos nuomonei, kad alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai (AGS), pvz., tarpininkavimas ir arbitražas arba neteisminiai susitarimai, gali būti racionali ir patraukli galimybė vartotojams; pažymi, kad kai kurie privatūs operatoriai, pvz., interneto platformos, ėmėsi sėkmingų vartotojų pasitikėjimo skatinimo iniciatyvų ir tam naudoja vidines ginčų sprendimo priemones; ragina valstybes nares skatinti kurti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus siekiant pakelti vartotojų apsaugos lygį ir kuo labiau pagerinti teisės aktų laikymąsi; primena apie teigiamą SOLVIT ir Europos vartotojų centrų tinklo patirtį; ragina sukurti Europos e. vartotojų informacijos sistemą, kurią naudojant būtų suteikiamos išsamios rekomendacijos ir informacija apie teises ir pareigas elektroninėje rinkoje; tačiau pabrėžia, kad šie mechanizmai turėtų papildyti, o ne pakeisti teismines arba administracines teisės aktų vykdymo priemones;

73.  pažymi, kad svarbu padidinti šiuo metu mažą vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais sandoriais, užtikrinant veiksmingesnį galiojančių taisyklių taikymą tarpvalstybiniu ir interneto lygmenimis, suteikiant daugiau galių vartotojų apsaugos institucijoms, skatinant valstybinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir diegiant ES masto veiksmingas rinkos stebėsenos ir audito, skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo priemones;

74.  ragina, kai tik bus sukurtas Europos e. teisingumo portalas, jame nedelsiant suteikti galimybę naudotis alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis, įskaitant galimybę naudotis jomis internete;

75.  pabrėžia, kad reikia vystyti ir standartizuoti taisykles, pagal kurias būtų užtikrinamas aukštas nepilnamečių teisinės apsaugos lygis, ir skatina pradėti vykdyti tėvų, mokytojų ir auklėtojų informavimo ir mokymo kampanijas, kad jie suvoktų savo atsakomybę supažindinti vaikus su pavojais, kurių kyla prekiaujant internetu, ir kaip svarbu būti budriems, kai vaikai naudojasi internetu;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant kovoti su nelegaliomis interneto paslaugomis, kurios teikiamos nesilaikant vartotojų apsaugos, nepilnamečių apsaugos, autorių teisių, mokesčių ir daugelio kitų taikytinų teisės aktų;

77.  pabrėžia, jog reikėtų imtis priemonių siekiant išvengti rizikos, susijusios su nelegalių produktų pasiūla internete, ypač suklastotų vaistų ir sveikatos priežiūros produktų, ugdant raštingumą sveikatos apsaugos srityje ir konkrečiose interneto domenų „.eu“ svetainėse atkreipiant dėmesį į klaidinančią informaciją;

78.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriame būtų numatyti tinkami veiksmai ar sankcijos, susiję su elektronine prekyba suklastotomis prekėmis ir vaistais, įskaitant saugių ir patikimų svetainių ženklinimą, pvz., patvirtintų vaistinių sertifikavimo sistemas;

79.  pabrėžia, kad būtina vykdyti tinkamus valstybės tarnautojų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymus ir švietimą ES vartotojų apsaugos taisyklių srityje;

E. pasitikėjimo strategija, skirta elektroninės prekybos naudotojų pasitikėjimui padidinti

80.  ragina parengti vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungti įvairūs šiuo metu galiojantys teisės aktai, siekiant elektroninei prekybai taikomus reikalavimus padaryti aiškesnius; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl vartotojų teisių ir ragina prireikus atitinkamu mastu suderinti kai kuriuos vartotojų sutarčių teisės aspektus, ypač susijusius su tam tikro pobūdžio garantinių reikalavimų pateikimu; mano, kad ši priemonė turėtų apimti ir kitas direktyvas, pvz., direktyvas dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis ir elektroninės prekybos;

81.  ragina Komisiją įvertinti, ar tuo atveju, jei Komisijai prižiūrint ir dalyvaujant suinteresuotosioms šalims ir valstybėms narėms būtų sukurtas elektroninės prekybos portalas, galėtų būti sudarytos geresnės sąlygos skleisti pažangiausios patirties pavydžius ir informaciją, taigi ir didinti vartotojų pasitikėjimą bei tarpvalstybinio masto elektroninę prekybą;

82.  ragina Komisiją toliau tirti priežastis, dėl kurių vartotojai atsisako elektroninės prekybos, norint parengti gaires, kuriomis remiantis būtų galima veiksmingai kurti tinkamus teisės aktus, ir siūlo parengti vien elektroninei prekybai skirtą suvestinę siekiant apibendrinti interneto vartotojo elgseną ir nustatyti veiksnius, kurie daro įtaką vartotojų pasirinkimams ir juos nulemia;

83.  pripažįsta, kad piliečiai susilaikys nuo dalyvavimo, laisvo nuomonės reiškimo ir sandorių sudarymo, jeigu nepakankamai pasitikės naujosios skaitmeninės erdvės teisės aktais; atsižvelgiant į tai ir siekiant piliečių pasitikėjimo labai svarbu užtikrinti pagrindines teises ir jų įgyvendinimą; kadangi intelektinės nuosavybės teisių (INT) ir kitų teisių apsaugos garantijos yra esminė įmonių pasitikėjimo sąlyga;

84.  ragina Komisiją panaikinti prievolę prieš prekiaujant internetu turėti ne interneto parduotuvę, nes šis reikalavimas iš esmės trukdo prekybai internetu;

85.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tolesnį tarpvalstybinės e. prekybos vystymąsi svarbu sukurti nuoseklią ES masto intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir vykdymo sistemą laikantis Bendrijos acquis, sustiprinti kovą su nelegaliomis ir suklastotomis prekėmis ir didinti Europos vartotojų informuotumą šiais klausimais;

86.  pabrėžia, kad būtina priimti teisės aktus, galiojančius visiems pardavimo elektroninėmis priemonėmis sandoriams, nes tai labai svarbu siekiant apsaugoti e. prekybos paslaugų naudotojų teises;

87.  ragina pagal mokslinių tyrimų bendrąsias programas kurti inovacinius mokslinių tyrimų projektus, skirtus skatinti ir suvienodinti ES e. prekybos rinką, didinant vartotojų pasitikėjimą, suteikiant jiems daugiau galių ir pasirinkimo skaitmeninėje aplinkoje;

88.  ragina veiksmingai stebėti teisinę, techninę ir ekonominę e. prekybos raidą ir atkreipia dėmesį į būtinybę įvertinti visų sprendimų, turinčių įtaką vieningai skaitmeninei rinkai ir žinių visuomenei, poveikį; tuo tikslu e. prekybos rezultatų suvestinė būtų svarbi priemonė vertinant Europos internetinės rinkos aplinką;

89.   mano, kad vartotojų pasitikėjimą galima skatinti pašalinant kliūtis, trukdančias vykdyti tarpvalstybinę elektroninę prekybą, ir išsaugant aukščiausią vartotojų apsaugos lygį, jį gali padidinti akredituotos Europos institucijos ar sutartiniai patikimumo ženklai, kuriais užtikrinamas į tarpvalstybinę elektroninę rinką pateikiamų prekių patikimumas ir kokybė; mano, kad laikantis aiškių ir skaidrių taisyklių ir prižiūrint Komisijai turi būti sukurtas tvarus sutartinis Europos patikimumo ženklas; mano, kad kartu su tokia sutartinio Europos patikimumo ženklo sistema turi būti kuriamas ir standartų kontrolės arba įgyvendinimo mechanizmas, kaip tai jau daroma nacionaliniu lygiu kai kuriose valstybėse narėse; pripažįsta, kad tarpvalstybinė sutartinio Europos patikimumo ženklo sistema gali veikti tik remiantis ES teisės aktais, kurie gali būti Europos patikimumo ženklo pagrindas; mano, kad turi būti atliktas išsamus sutartinio Europos patikimumo ženklo sistemos poveikio vertinimas ir ši sistema turi būti įgyvendinama užtikrinant suderinamumą su valstybėse narėse jau taikomomis patikimumo ženklų sistemomis;

90.  pabrėžia, kad svarbu skatinti naudoti ir taikyti ES masto logotipus, patikimumo ženklus ir kokybės ženklus, kurie vartotojams padėtų atpažinti patikimą interneto prekybininką, atlyginti už pažangią praktiką ir skatinti inovacijas, tokiu būdu remiant ES kompanijas, kurios stengiasi išplėsti savo rinką už kilmės šalies ribų;

91.  pabrėžia, kad siekiant skaidrumo internete, kuriame pirkėją ir pardavėją skiria atstumas, o pirkėjas neturi visų galimybių įvertinti fizinės produkto kokybės, itin svarbu užtikrinti galimybę gauti tikslią ir aiškią informaciją;

92.  atkreipia dėmesį į Komisijos ir nacionalinių pašto reguliuotojų pastangas 27 valstybėse narėse tinkamai ir laiku įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/6/EB) siekiant padidinti konkurencingumą, sumažinti kainas ir pagerinti paslaugas ir taip gerinti prekių, įsigytų naudojantis tarpvalstybinės elektroninės prekybos paslaugomis, pristatymo sąlygas; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti su siuntinių pristatymu susijusių draudimo paslaugų prieinamumą;

93.  ragina parengti programą siekiant įgyvendinti projektus, skirtus vartotojų pasitikėjimui elektronine prekyba didinti, taip pat šiuo tikslu naudoti esamas finansines priemones, įskaitant Europos ir nacionalinio lygmenų švietimo ir informavimo kampanijas bei interneto paslaugų praktinio patikrinimo projektus (pvz., kontrolinių pirkimų būdu); pabrėžia, kad reikia kurti vartotojų švietimo elektroninės prekybos ir naujųjų skaitmeninių technologijų klausimais (pagrindinės interneto vartotojų teisės, elektroninė prekyba, duomenų apsaugos taisyklės ir kt.) interneto priemones, tokias, kaip projektas „Dolceta“ (Internetinių vartotojų švietimo priemonių suaugusiems žmonėms kūrimas); šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama sudaryti piliečiams galimybes vystyti savo skaitmeninius gebėjimus, plėtoti žinias apie savo teises ir pareigas ir naudotis elektroninės prekybos privalumais skaitmeninėje visuomenėje;

94.  mano, kad labiau padidinti vartotojų pasitikėjimą galima užtikrinant visuomenės pasitikėjimą interneto aplinka, sprendžiant asmens duomenų apsaugos problemas, kontroliuojant duomenų rinkimą, elgesiu pagrįstą atranką, profiliavimą ir reklamą bei švietimo ir informacinėmis kampanijomis didinant vartotojų informuotumą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl duomenų apsaugos direktyvos pritaikymo prie dabartinės skaitmeninės aplinkos;

95.  pabrėžia, kad būtina supaprastinti ir padaryti skaidresnėmis tarpvalstybinės interneto prekybos tiekimo grandinę ir bendrąsias sąlygas, sukuriant taisykles dėl klaidinančios ar neišsamios informacijos apie vartotojų teises, bendrąsias išlaidas ir prekybininkų kontaktinius duomenis ir skatinant taikyti pažangiausią ir sąžiningą patirtį, rekomendacijas ir elektroninių parduotuvių gaires; pripažįsta, jog ES pastangos šioje srityje siekiant išaiškinti oro susisiekimo sąlygas ir kainas yra teigiamas sektinas pavyzdys;

96.  pabrėžia, jog svarbu greitai ir veiksmingai įgyvendinti Europos mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“, kuri pradėjo veikti 2010 m. birželio mėn. ir kuri galėtų būti naujas postūmis steigti internetines įmones, ypač tiems asmenims, kurie neseniai neteko darbo;

97.  mano, kad žiniasklaidos priemonių ir kompiuterių naudojimo raštingumas ir informuotumas yra labai svarbūs vystant Europos skaitmeninę aplinką ir todėl ragina ES ir valstybių narių lygmenimis pradėti vykdyti skaitmeninio raštingumo ir įtraukties veiksmų planą, kuris apimtų šias sritis: specialias skaitmeninio raštingumo mokymo galimybes bedarbiams ir grupėms, kurioms gresia atskirtis; skatinamąsias priemones, skirtas privataus sektoriaus iniciatyvoms rengti visų darbuotojų skaitmeninių gebėjimų ugdymo kursus; Europos masto iniciatyvą „Naršyk protingai“ (angl. „Be smart online!“), kuria siekiama, kad visi besimokantys, tarp jų ir tie, kurie dalyvauja visą gyvenimą trunkančio mokymo ir profesinio rengimo programose, išmoktų saugiai naudotis IRT ir internetinėmis paslaugomis; ir bendrą ES lygmens IRT sertifikavimo sistemą;

98.  džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu iki 2012 m. parengti ES interneto teisių kodeksą, kuriame aiškiai ir suprantamai būtų apibendrintos esamos skaitmeninio vartotojo teisės ir pareigos ES, ir kartu pateikti metinę interneto vartotojų apsaugos teisės aktų pažeidimų ir tinkamų vykdymo priemonių apžvalgą, bendradarbiaujant su Europos vartotojų apsaugos agentūrų tinklu;

99.  mano, kad prekybos, profesinių ir vartotojų asociacijų sukurti savireguliavimo elgesio kodeksai ir Parlamento pranešimo dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ nuostatų, kuriose raginama sukurti Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartiją, įgyvendinimas ir vadinamosios penktosios laisvės plėtojimas siekiant užtikrinti laisvą turinio ir žinių judėjimą, padidintų vartotojų pasitikėjimą e. prekyba, išaiškinant visų informacinės visuomenės dalyvių teises ir pareigas;

100.  ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir 2012 m. pateikti pažangos, padarytos šalinant tarpvalstybinei elektroninei prekybai trukdančias kliūtis, ataskaitą, kaip numatyta Komisijos 2009 m. spalio 22 d. komunikate dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557); ragina Komisiją ir valstybes nares tiek teisėkūros, tiek ne teisėkūros priemonėmis užtikrinti aukšto lygio elektroninės prekybos vartotojų apsaugą ir panaikinti elektroninei prekybai vystytis trukdančias kliūtis, kurios nustatytos Komisijos 2010 m. komunikate dėl skaitmeninės darbotvarkės ir 2009 m. komunikate dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje; ragina Komisija pradėti dialogą su suinteresuotomis šalimis ir JAV siekiant išnagrinėti, kokios priemonės padėtų vystyti transatlantinę elektroninę rinką;

o
o   o

101.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0046. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0047. (3) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 112. (4) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 370. (5) OL L 376, 2006 12 27, p. 36. (6) OL L 376, 2006 12 27, p. 21. (7) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 109. (8) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 247. (9) OL L 271, 2002 10 9, p. 16. (10) http://www.un.or.at/unictral.

2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos (COM(2009)0611 – C7-0259/2009 – 2009/0170(COD))

P7_TA(2010)0321 A7-0195/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0611),

–  atsižvelgdamas į EB Sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0259/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 100 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 4 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2010 m. birželio 30 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7–0195/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. rugsėjo 21 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 996/2010.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) OL C 132, 2010 5 21, p. 1.

2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB (COM(2009)0363 – C7-0097/2009 – 2009/0108(COD))

P7_TA(2010)0322 A7-0112/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0363),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0097/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 20 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 25 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0112/2010),

1.  patvirtina per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Tarybos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. rugsėjo 21 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 994/2010.)

PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl ilgalaikių tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, įskaitant dujų tiekimo šaltinių ir maršrutų įvairinimą, regionų ir tarptautinį bendradarbiavimą energinio vartojimo efektyvumo srityje

Komisija pabrėžia, kad norint pagerinti atskirų valstybių narių ir visos Sąjungos dujų tiekimo saugumą būtina įvairinti Sąjungos dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus.

Pripažindama būtinybę vystyti ilgalaikę tiekimo saugumo strategiją, Komisija ne vėliau kaip 2010 m. pabaigoje priims išsamų Energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinį, kuriame įvertins artimiausių dešimtmečių dujų infrastruktūros vystymo prioritetus ir įgyvendinant Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje nustatytus prioritetus padarytą pažangą. Energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinyje bus nustatyta priemonių, kuriomis būtų skatinama investuoti į dujų infrastruktūrą, visų pirma į tiekimo maršrutų įvairinimą, dujų salų integravimą, suskystintų gamtinių dujų įrenginius ir saugojimo pajėgumus.

Be to, Komisija remia glaudų visų suinteresuotųjų subjektų – valstybių narių, nepriklausomų reguliavimo institucijų, dujų sektoriaus ir vartotojų – bendradarbiavimą visais lygiais įgyvendinant regionines iniciatyvas. 2010 m. Komisija paskelbs komunikatą dėl regioninių iniciatyvų, kuriame pateiks gaires, kaip geriausia siekti pažangos ir toliau vystyti esamas regionų bendradarbiavimo iniciatyvas. Glaudus regionų bendradarbiavimas turi lemiamą reikšmę norint, kad energijos vidaus rinka būtų visiškai veiksminga. Komunikate dėl regioninių iniciatyvų bus pateikta su bendrais tikslais ir geriausia praktika susijusių pasiūlymų.

Galiausiai, Komisija pripažįsta, kad energinio vartojimo efektyvumas yra labai svarbus norint užtikrinti ilgalaikį energijos tiekimo saugumą. Komisija ir toliau plėtos glaudų bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis siekdama, kad keičiantis informacija apie energijos taupymo strategijas, vykdant energiją tausojančių technologijų mokslinius tyrimus ir dalijantis geriausia praktika, taip pat bendradarbiaujant su Tarptautine bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo srityje partnerystės organizacija ir įgyvendinant dvišalius susitarimus, būtų skatinamas energinio vartojimo efektyvumas.

Komisijos pareiškimas dėl konkurencijos, atsižvelgiant į 45 konstatuojamąją dalį

Komisija mano, kad 45 konstatuojamojoje dalyje pateikta nuoroda į konkurencijos iškraipymą taikoma visoms konkurencijos ribojimo formoms, įskaitant susitarimų ribojančias sąlygas, kaip antai paskirties vietos sąlygas.

Be to, Komisija patvirtina, kad Komisija arba viena ar kelios kompetentingos valstybių narių konkurencijos institucijos, laikydamosi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo(2) nuostatų, 45 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms sąlygoms atitinkamais atvejais taikys Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo projekto (05942/2010 – C7-0264/2009 – 2009/0036(NLE))

P7_TA(2010)0323 A7-0231/2010

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos projektą (08793/2009),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2009)0106),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio pirmos dalies 3 punkto b papunktį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį bei 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0264/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05942/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0231/2010),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  atsižvelgia į Komisijos deklaraciją, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Pakistano Islamo Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija primena, kad pagal ES teisę valstybės narės privalo užtikrinti, jog jų teritorijoje esantiems trečiųjų šalių piliečiams būtų suteikta tarptautinė apsauga, jei jie to prašo, ir ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje, Prieglobsčio kvalifikavimo direktyvoje ir Grąžinimo direktyvoje aiškiai nustatyta, jog valstybės narės, atsižvelgdamos į savo tarptautinius įsipareigojimus, privalo laikytis negrąžinimo principo.

Komisija taip pat primena, kad ES valstybės narės ypač privalo užtikrinti, jog bet kuriuo atveju asmenys nebūtų grąžinami pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnį, pagal kuriuos valstybės privalo užtikrinti, kad asmuo nebūtų išsiųstas į savo kilmės ar tranzito šalį, kurioje jam grėstų didelis pavojus.

Pakistanas suteikė prieglobstį daugiau kaip 3 milijonams asmenų, bėgusiems nuo konflikto Afganistane, ir taip daug labiau negu daugelis kitų JT narių prisidėjo prie pabėgėlių priėmimo. Nors Komisija ir pripažįsta Pakistano pasiekimus šioje srityje, tačiau ji ir toliau ragins Pakistaną ratifikuoti Ženevos pabėgėlių konvenciją (1951 m. JT konvencija dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolas).

2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija (2009/2200(INI))

P7_TA(2010)0324 A7-0238/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. parengtą Turkijos pažangos ataskaitą (SEC(2009)1334),

–  atsižvelgdamas į 1963 m. rugsėjo 12 d. susitarimą, įsteigiantį Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją,

–  atsižvelgdamas į šio susitarimo 1970 m. lapkričio 23 d. papildomą protokolą, ypač į jo 41 straipsnio 1 dalį (status quo sąlyga),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. rugsėjo 19 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr.1/80,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos įgyvendinimo etapo (96/142/EB),

–  atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo nutarimus, susijusius su keturiomis pagrindinėmis laisvėmis, visų pirma Demirel, Sevince, Savas, Abatay-Sahin, Tum-Dari ir Soysal bylose,

–  atsižvelgdamas į paskutinį 2007 m. paskelbtą PPO prekybos pranešimą dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į Politikos departamento 2009 m. metinės Turkijai skirtos programos, vykdomos pagal pasirengimo narystei priemonę ir atsižvelgiant į 2009 m. plėtros dokumentų paketą, analizę,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. gruodžio 11 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7–0238/2010),

A.  kadangi muitų sąjunga su Turkija ir toliau išlieka viena iš pažangiausių ir glaudžiausių komercinių santykių, kuriuos ES palaiko su trečiąją šalimi, formų,

B.  kadangi Turkijos ekonomikai pagal dydį tenka 17-oji vieta pasauliniu mastu, remiantis Pasaulio banko statistiniais duomenimis, ir 6-oji vieta Europos lygmeniu, o pramoninės prekės sudaro daugiau nei 90 % jos eksporto; kadangi 2008 m. Turkija buvo 20-a pagal dydį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) gavėja ir jos TUI įplaukos sudarė 18 mlrd.,

C.  kadangi Turkija tapo septintąją pagal dydį ES prekybos partnere, o ES yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė,

D.  kadangi 2009 m. Turkija į ES eksportavo prekių už 33,6 mlrd. eurų ir iš ES importavo prekių už 40,4 mlrd. eurų,

E.  kadangi vidutinis nedarbo lygis Turkijoje 2009 m. pasiekė nerimą keliančius 12,5 proc. ir 2010 m. balandžio mėn. sumažėjo iki 10,8 proc., jaunimo nedarbo lygis siekia 25 proc., o 2010 m. pranešime dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo Turkijoje nurodoma, kad itin didelio skurdo lygis yra 17,1 proc.,

1.  džiaugiasi išplėtotais ES ir Turkijos prekybos santykiais; ragina Turkiją supaprastinti procedūras ir sumažinti biurokratiją bei panaikinti likusias tarifines ir netarifines kliūtis; pabrėžia, kad svarbu palaikyti konstruktyvų dviejų šalių dialogą siekiant toliau gerinti minėtuosius santykius;

2.  primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnyje ir ES sutarties 21 straipsnyje bendrai nustatoma, kad vykdant Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant bendrą prekybos politiką, siekiama skatinti „demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų“ laikymąsi, taip pat tvirtinti partnerystę su trečiosiomis šalimis, kurios laikosi minėtųjų principų;

3.  ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas ir tęsti dialogą su Turkija prekybos klausimais, visų pirmą pasitelkiant jungtinį konsultacinį komitetą ir EB ir Turkijos muitų sąjungos jungtinį komitetą; ragina abi puses veiksmingiau naudotis šiomis platformomis ir greičiau išspręsti neišspręstus klausimus, pvz., dėl Turkijos draudimo importuoti jautieną, gyvus galvijus ir išvestinius produktus ir dėl kai kurių valstybių narių taikomų kelių kvotų Turkijoje registruotoms transporto priemonėms;

4.  atkreipia dėmesį į Turkijos ilgalaikio augimo potencialą ir demografinius ypatumus; ragina ir ES, ir Turkiją deramą dėmesį skirti bendroms ekonomikos sritims, išlaikyti atvirą prekybą ir investavimo tvarką ir neprarasti gebėjimo atsilaikyti vietos protekcionistiniam spaudimui, laikantis savo įvairiose tarptautinės platformose duotų įsipareigojimų, ir naudoti PPO nuostatas atitinkančias prekybos apsaugos priemones;

5.  išreiškia susirūpinimą dėl mažo moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygio ir jų užimtumo neoficialiame sektoriuje; ragina Turkiją ekonomikos, socialinėje ir užimtumo politikoje moterų užimtumui skirti ypač daug dėmesio;

6.  pabrėžia itin blogą padėtį jaunimo užimtumo srityje ir konkrečių veiksmų siekiant spręsti šią problemą trūkumą; atkreipia dėmesį į neseniai atliktą TDO tyrimą, kuriame nurodoma, kad apskritai darbo vietų kūrimas ir visų pirma moterų ir jaunimo užimtumas – tai pagrindinai darbo rinkos uždaviniai siekiant Turkijos vystymosi; taigi ragina parengti užimtumo strategiją, pagal kurią būtų bendrai sprendžiama jaunimo užimtumo problema ir ypatingas dėmesys teikiamas jaunų moterų padėčiai;

7.  džiaugiasi, kad 1996 m. įsteigta muitų sąjunga, kuri užtikrino didesnes patekimo į rinką galimybes ir dėl kurios ES ir Turkijos prekybos mastas 2008 m. pasiekė didžiausią lygį ir išaugo iki 100 mlrd. eurų per metus;

8.  pažymi, kad muitų sąjunga apima pramonines prekes ir perdirbtus žemės ūkio produktus; tikisi, kad muitų sąjunga kuo greičiau apims ir žemės ūkio produktus; mano, kad muitų sąjunga gali būti sustiprinta į ją įtraukiant kitus sektorius, pvz., paslaugų ir viešųjų pirkimų;

9.  apgailestauja, kad paskutiniame PPO pranešime nurodoma, kad Turkijos žemės ūkio produktams taikoma vidutinė tarifo norma yra palyginti aukšta, o tam tikrais atvejais labai aukšta (pvz., kukurūzams taikomas 130 proc. muitas); ragina Turkijos vyriausybę iš esmės sumažinti šias kliūtis;

10.  džiaugiasi, kad Turkijos muitų kodeksas priderintas prie ES muitų kodekso ir visų pirma tuo, kad priimta bendroji lengvatų sistema (BLS); ragina labiau suderinti Turkijos teisės aktus ir Bendrijos acquis laisvos prekybos, kovos su klastojimu, patikrų po prekių įforminimo ir leidimų neapmuitinamų prekių parduotuvėms srityse;

11.  apgailestauja, kad per penkerius pastaruosius metus Turkija iki galo neįgyvendino asociacijos susitarimo papildomo protokolo ir nepanaikino visų kliūčių laisvam prekių judėjimui; ragina Turkiją nedelsiant visapusiškai ir nediskriminuojant įvykdyti visus savo įsipareigojimus, susijusius su šiuo protokolu, nes tai padės jai toliau plėtoti prekybos ryšius su visomis ES valstybėmis narėmis, ir primena, kad, jei to nebus padaryta, gali būti labai pakenkta derybų procesui;

12.  pakartoja, jog labai svarbu, kad Turkija visapusiškai laikytųsi savo įsipareigojimų, susijusių su muitų sąjunga; taip pat mano, kad reikia tolesnio derinimo su Bendrijos acquis kai kuriuose sektoriuose, pvz., laisvosios prekybos zonų ir atleidimo nuo muitų;

13.  pabrėžia, kad muitų sąjungai būtų labai naudinga, jei būtų persvarstytas ginčų sprendimo mechanizmas, kurį taikant būtų galima greitai ir teisingai spręsti svarstytinus klausymus;

14.  ragina laikantis PPO taisyklių panaikinti visas nereikalingas kliūtis ES ir Turkijos prekybai, įskaitant technines kliūtis, kaip antai susijusias su sertifikatų nepripažinimu, dvigubais bandymais, kartotinėmis patikromis, privalomomis techninėmis nuostatomis ir standartais; taip pat ragina Komisiją pasidalyti gerąja patirtimi šioje srityje;

15.  pripažįsta, kad Turkija patyrė sunkumų sudarydama laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kad tai turi neigiamų padarinių Turkijos ekonomikai, nes ES laisvosios prekybos susitarimų partneriams, su kuriais Turkija dar negalėjo pasirašyti laisvosios prekybos susitarimų, sudaromos sąlygos vienašalei lengvatinei prieigai prie Turkijos rinkos; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Turkijai būtų įtraukta į būsimų ES ir trečiųjų šalių laisvosios prekybos susitarimų poveikio vertinimo tyrimus ir toliau skatinti perduoti informaciją apie ES poziciją ir derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų padėtį; ragina Komisiją laisvosios prekybos susitarimuose atsižvelgti į ES ir Turkijos muitų sąjungą;

16. ragina Turkiją panaikinti likusias prekių importo licencijas, kurios pažeidžia įsipareigojimus, numatytus muitų sąjungos nuostatose, ir sutikti, kad būtų atnaujintas EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 2/97 dėl techninių prekybos kliūčių panaikinimo;

17.  palankiai vertina standartizavimui užsienio prekybos srityje skirtus teisės aktus, kuriuos Turkijos vyriausybė priėmė 2009 m., tačiau pažymi, kad pradėtos vykdyti atitikties vertinimo procedūros ir muitinės patikros; ragina ir ES, ir Turkiją visapusiškai taikyti abipusio pripažinimo principą;

18.  ragina Turkiją panaikinti sunkias importo procedūras ir suderinti savo perdirbtiems žemės ūkio produktams, kurie neatitinka muitų sąjungos reikalavimų, taikomą neapmuitinamų kvotų sistemą;

19.  džiaugiasi teigiamomis išvadomis, pateiktomis paskutiniame PPO pranešime dėl Turkijos; ragina Turkijos vyriausybę vis dėlto imtis būtinų veiksmų ir įgyvendinti jame nurodytas rekomendacijas, taip pat paspartinti struktūrines ir teisėkūros reformas;

20. ragina Turkiją nutraukti naujų reikalavimų, susijusių su gera gamybos praktika, taikymą, nes pagal šiuos reikalavimus faktiškai draudžiama importuoti tam tikrus farmacijos produktus, taip pat dalyvauti įgyvendinant tarptautines iniciatyvas siekiant suderinti, pvz., PPO ir ES, geros gamybos praktikos procedūras ir standartus ir prisidėti prie šių iniciatyvų;

21.  atkreipia dėmesį į dinamišką Turkijos tarptautinės prekybos strategiją ir į tai, kad Turkija sudarė šešiolika laisvosios prekybos susitarimų; ragina ES ir Turkiją bendradarbiauti ir stiprinti prekybos santykius su Centrine Azija;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad 88 % visų tiesioginių užsienio investicijų Turkijoje yra ES investicijos; nurodo, kad tiesioginių užsienio investicijų dalis Turkijos BVP yra sąlyginai maža;

23.  atkreipia dėmesį į Turkijos vaidmenį regioninėse platformose, kaip antai, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banke ir Pietryčių Europos bendradarbiavimo procese; ragina Turkiją imtis vadovaujamojo vaidmens ir skatinti atvirą ir sąžiningą prekybą deramai atsižvelgiant į socialinę, ekonominę ir ekologinę gerovę;

24.  atkreipia dėmesį į Turkijos vaidmenį Viduržemio jūros regione kaip partnerės, prisidėjusios inicijuojant Barselonos procesą, ir ragina Turkiją visapusiškai gerbti visas proceso valstybes partneres; pabrėžia, kad esama nepaprastai daug galimybių išplėsti Turkijos prekybą Viduržemio jūros baseino regione;

25.  pažymi, kad, nors ES vis dar didžiausia Turkijos prekybos partnerė, nuo 2009 m. Rusija, Kinija, JAV ir Iranas yra vienos iš pagrindinių Turkijos prekybos partnerių; pabrėžia, kad Turkijos ir ES prekybos apimtis sumažėjo 2009 m., tačiau pirmuosius du 2010 m. ketvirčius matyta augimo tendencija; taip pat pažymi, kad Turkija ieško įvairesnių prekybos partnerių; prašo Komisijos atlikti ES dalies Turkijos užsienio prekyboje santykinio sumažėjimo priežasčių (galima įtraukti ir finansų krizę) ir ekonominio poveikio tyrimą;

26.  pažymi, kad Turkija ir ES susiduria su panašiomis energijos tiekimo problemomis; pabrėžia projekto „Nabucco“ svarbą siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ES, todėl ragina Turkiją imtis iniciatyvos, kad nedelsiant būtų įgyvendintas tarpvyriausybinis susitarimas dėl projekto „Nabucco“; pabrėžia, jog būtina nustatyti bendrą išorinę energetikos strategiją ir pradėti energetikos skyriaus aptarimą, nes tai padėtų toliau stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje; ragina Turkiją ratifikuoti Energetikos chartijos sutarties prekybos nuostatų pakeitimą ir investuoti į savo itin didelį atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl besikartojančių ir taikant Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) 4-ąjį būdą atsirandančių su vizomis susijusių problemų labai ribojamas Turkijos verslininkų ir sunkvežimių vairuotojų įvažiavimas į ES; atkreipia dėmesį į atitinkamus Teisingumo Teismo nutarimus šiuo klausimu ir ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šių nutarimų; ragina Komisiją ir Tarybą iš naujo išnagrinėti vizos procedūras siekiant panaikinti prekybos kliūtis;

28.  apgailestauja dėl to, kad teisės aktai, pagal kuriuos, laikantis ES standartų ir atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visapusiškai užtikrinamos profesinių sąjungų teisės, dar iki galo neparengti, visų pirma turint mintyje profesinių sąjungų organizacijos teises, kolektyvines derybas ir teisę streikuoti;

29.  ragina Turkiją nediskriminuoti užsienio įmonių pasiūlymų teikėjams iš Turkijos suteikiant 15 % kainų lengvatą, kai vykdomi viešieji pirkimai; ragina Turkiją pasirašyti PPO sutartį dėl viešųjų pirkimų;

30.  pabrėžia, kad dėl suklastotų prekių, įskaitant farmacijos ir kosmetikos prekes, kyla problemų ES ir Turkijos prekybos santykiams ir mažėja Turkijos kaip tiesioginių užsienio investicijų objekto patrauklumas; ragina Turkiją veiksmingai įgyvendinti naujus teisės aktus dėl intelektinės nuosavybės teisių siekiant skatinti prekybos santykius su ES; pabrėžia, kad kuriant intelektinės nuosavybės sistemą būtina užtikrinti geresnę tarptautinių intelektinės nuosavybės teisės reikalavimų ir vietos ekonominio vystymosi poreikių pusiausvyrą;

31.  pažymi, kad MVĮ sudaro 99 % Turkijos įmonių ir suteikia 70 % įsidarbinimo galimybių Turkijoje; ragina Turkiją pagerinti MVĮ galimybes gauti lėšų; palankiai vertiną devintąjį Turkijos plėtros planą, kuriame dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, kuri labai svarbi siekiant padidinti MVĮ konkurencingumą, finansavimui;

32.   džiaugiasi referendumo, surengto siekiant paremti konstitucinę reformą, rezultatais;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Turkijos vyriausybei.

2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo (2009/2108(INI))

P7_TA(2010)0325 A7-0241/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo iki 2010 m. ir jos išsaugojimo ateityje. Ekosistemų funkcijų išsaugojimas žmonių gerovei (COM(2006)0216),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl EB biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo (COM(2008)0864),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinkčių (COM(2010)0004),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklės, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje (COM(2009)0358),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos(1) (Paukščių direktyva) ir į 2001 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją(2) dėl 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(3) (Buveinių direktyva) įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl EB biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl ES strategijos dėl invazinių svetimų rūšių kūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 26–27 d. Madride vykusį neoficialų Tarybos susitikimą, kuriame patvirtinti vadinamieji „Cibeles“ prioritetai, ir į 2010 m. kovo 15 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl biologinės įvairovės po 2010 m. „ES ir pasaulio vizija ir tikslai bei tarptautinės prieigos ir dalijimosi našta tvarka“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač į 14 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl biologinės įvairovės nykimo sustabdymo iki 2010 m.(4),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. Geteborge vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame susitarta dėl tvaraus vystymosi strategijos dalies, t. y. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m.,

–  atsižvelgdamas į Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos (angl. The economics of ecosystems and biodiversity – TEEB) tyrimą (http://www.teebweb.org),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES invazinių rūšių strategijos kūrimo (COM(2008)0789),

–  atsižvelgdamas į ES mėlynąją knygą dėl integruotos jūrų politikos (COM(2007)0575 ir SEC(2007)1278) ir į tebevykstantį pasirengimą bendrosios žuvininkystės politikos reformai,

–  atsižvelgdamas į priemones, kuriomis siekiama stiprinti gamtos išsaugojimą ir didinti biologinę įvairovę ir kurios yra dalis BŽŪP patikrinimo, ir į šiuo metu svarstomas BŽŪP reformos suteiktas galimybes,

–  atsižvelgdamas į nepriklausomų ekspertų atliktame tyrime „Tarybos buveinių direktyvos įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu“ (PE 410.698, C teminis skyrius, 2009 m.) pateiktas išvadas dėl Buveinių direktyvos taikymo, ypač dėl projektų alternatyvų ir bendro poveikio vertinimo trūkumo, netinkamo teritorijų valdymo ir, kai spendžiama dėl kompensacinių priemonių, šių priemonių tikrinimo nebuvimo ir dėl to, kad jos dažnai taikomos pavėluotai, jei iš viso taikomos,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinės Tautos paskelbė 2010 m. biologinės įvairovės metais,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 13–25 d. Dohoje (Kataras) vykusio 15-ojo Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijos susitikimo (COP15) išvadą,

–  atsižvelgdamas į būsimą penktąjį Konvencijos šalių konferencijos susitikimą, atstosiantį Kartachenos biosaugos protokolo šalių susitikimą (COP-MOP 5) ir JT biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių konferenciją (COP 10),

–  atsižvelgdamas į EAA ataskaitą Nr. 4/2009 „Pažanga, siekiant 2010 m. Europos biologinės įvairovės tikslo“, ypač į priedą „SEBI 2010 m. biologinės įvairovės rodiklis“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacinį dokumentą „Gairės dėl “Natura 2000' tinklo steigimo jūrų aplinkoje. Buveinių ir Paukščių direktyvų taikymas (2007 m. gegužės mėn.),

–  atsižvelgdamas į strategiją „ES 2020“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų trečiąją pasaulio biologinės įvairovės apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Žuvininkystės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7–0241/2010),

A.  kadangi Europos Sąjungos teisės aktais turi būti daromas poveikis biologinei įvairovei, kaip jis daromas, pavyzdžiui, pagal Vandens pagrindų direktyvą (2000/60/EB) arba pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB),

B.  kadangi iš Komisijos komunikatų paaiškėjo, kad ES neįgyvendino savo 2010 m. biologinės įvairovės tikslo,

C.  kadangi atlikus rūšių ir buveinių tipų, saugomų pagal Buveinių direktyvos nuostatas, būklės patikrinimą matyti, kad dauguma rūšių ir buveinių tipų apsaugos būklė nepatenkinama, kad išnykimo lygis sparčiai didėja (remiantis tam tikrais skaičiavimais biologinės įvairovės per pastaruosius 40 metų sumažėjo 30 proc.) ir kad nėra jokių pernelyg didelio biologinės įvairovės nykimo priežasčių mažėjimo požymių; kadangi dėl klimato kaitos, kurią lėmė žmonių veikla, ES svarbos buveinėms ir rūšims galbūt kyla pavojus; kadangi, mokslininkų vertinimu, esama daug į sąrašus neįtrauktų rūšių, dėl to neįmanoma nustatyti viso biologinės įvairovės nykimo masto,

D.  kadangi keletas veiksnių sutrukdė ES pasiekti savo 2010 m. tikslą, pavyzdžiui, nesugebėjimas pripažinti ir spręsti su biologinės įvairovės nykimą skatinančiais veiksniais susijusių problemų, nevisiškas teisės aktų įgyvendinimas, bloga ir nebaigta integracija į sektorių politikos kryptis, nepakankamos mokslinės žinios ir duomenų spragos, politinės valios nebuvimas, nepakankamas finansavimas, papildomų veiksmingų priemonių, skirtų konkrečioms problemoms (pvz., invazinių svetimų rūšių problemoms) spręsti, stoka,

E.  kadangi biologinė įvairovė, kuri yra natūralus pasaulio turtas, yra labai svarbi žmogaus gyvenimui žemėje ir visuomenės gerovei tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per ekosistemų procesus; kadangi biologinė įvairovė atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su badu pasaulyje ir užtikrinant aprūpinimą maistu; kadangi biologinės įvairovės išsaugojimas ir tausus naudojimas yra būtina klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos sąlyga,

F.  kadangi biologinė įvairovė yra nepakeičiamas žmonijos evoliucijos pagrindas, o dėl jos ir kartu gamtos paveldo nykimo atsiranda disbalansas ir daugėja didelių ekonominių ir gerovės nuostolių, prilygstančių išlaidoms dėl neveiklumo kovos su klimato kaita srityje,

G.  kadangi Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrime (TEEB) taip pat patvirtinama, kad dėl nykstančios biologinės įvairovės daugėja didelių ekonominių ir gerovės nuostolių,

H.  kadangi iš neseniai atlikto Eurobarometro tyrimo matyti, kad dauguma ES piliečių nėra susipažinę su biologinės įvairovės sąvoka ir biologinės įvairovės nykimo padariniais,

I.  kadangi dėl rūšių nykimo gali nutrūkti kitų augalų ir gyvūnų rūšių, kurios labai svarbios maisto gamybos, prisitaikymo prie klimato sąlygų, atsparumo išorės veiksniams ir genetinės vertės išsaugojimo aspektais, išlikimui būtina mitybos grandinė,

Bendrosios pastabos

1.  yra labai susirūpinęs dėl labai spartaus žmogaus sukelto biologinės įvairovės nykimo, dėl kurio iki 2050 m. gamta bus smarkiai nuskurdinta ir negrįžtamai pažeista, jei tempas ir toliau bus toks pat kaip per pastaruosius dešimtmečius, ir pabrėžia, kad veikiančios ekosistemos – būtina mūsų gyvenimo sąlyga;

2.  pabrėžia tai, kad biologinė įvairovė yra svarbiausias geros aplinkos būklės rodiklis;

3.  suvokia, kad nesugebėjimas sustabdyti biologinės įvairovės nykimo nepriimtinas ne tik etiniu, bet ir ekologiniu bei ekonominiu požiūriu, nes dėl to ateities kartos negalės naudotis ekosistemų funkcijomis ir turtingos, natūralios biologinės įvairovės gerovės aspektais; dėl to ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti biologinės įvairovės valdymą ir laikytis atitinkamų reikalavimų tiek vidaus, tiek ir išorės santykių srityse;

4.  be to, supranta, jog tam, kad būtų sėkmingai kovojama su trejopa krize, t. y. grėsme aprūpinimo maistu saugumui, biologinės įvairovės nykimu ir klimato kaita, reikia laikytis nuoseklaus požiūrio ir parengti būsimą ES biologinės įvairovės strategiją, kuri būtų visiškai suderinta su kovos su skurdu ir badu bei klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jo strategijomis;

5.  pripažįsta, kad NVO turi vaidinti svarbų vaidmenį biologinės įvairovės apsaugos srityje, t. y. kaip vietoje veikiantys subjektai dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei didinti visuomenės informuotumą;

6.   pabrėžia, kad šiuo metu atliekamuose tyrimuose, pvz., TEEB tyrime, nurodyta, kad dėl biologinės įvairovės nykimo šiuo metu gerovė mažėja apie 50 mlrd. EUR per metus (beveik 1 % BVP), o 2050 m. sumažės 14 trln. EUR, arba 7 % BVP per metus;

7.  vis dėlto pritaria TEEB tyrimo išvadai, kad nustatant ekonominę biologinės įvairovės vertę susiduriama su metodologinio pobūdžio apribojimais ir tai neturėtų užgožti biologinės įvairovės apsaugos aspektų, susijusių su etikos ir kartų sritimis;

8.  yra labai susirūpinęs, kad tarptautinės politinės darbotvarkės lygmeniu stokojama suvokimo, jog biologinės įvairovės nykimo sustabdymas – ypač skubus klausimas;

ES ir biologinė įvairovė

9.  labai apgailestauja dėl to, kad nepasiektas ES tikslas sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą iki 2010 m., dėl kurio sutarta 2001 m. Geteborge vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, ir pritaria daugelio peticijų Europos Parlamentui autorių išreikštam susirūpinimui;

10.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinkčių;

11.  be to, palankiai vertina 2010 m. kovo 15 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl biologinės įvairovės, taip pat naująjį pagrindinį tikslą – iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų silpimą Europos Sąjungoje ir kiek įmanoma jas atkurti, atsižvelgiant į tai, kad biologinė įvairovė natūraliai kinta, ir į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis patvirtinama, kad reikia skubiai pakeisti tebesitęsiančias biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų būklės blogėjimo tendencijas;

12.  mano, kad sustabdyti biologinės įvairovės nykimą yra visiškai būtinas siekis, kurį reikia įgyvendinti iki 2020 m.;

13.  atkreipia dėmesį į jau vykdomas vertingas iniciatyvas, kuriomis siekiama atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas, ir mano, kad tokia atkūrimo veikla taip pat turi būti įtraukta į 2020 m. pagrindinį tikslą;

14.  mano, kad tais atvejais, kai trūksta duomenų, reikėtų atlikti išsamų ekologinį, ekonominį ir socialinį poveikio vertinimą;

15.  atsižvelgdamas į biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų pasaulinį pobūdį ir jų itin svarbų vaidmenį siekiant bendrųjų tvarios plėtros, skurdo ir bado mažinimo bei sveikatos gerinimo ir žmonių gerovės didinimo tikslų, yra įsitikinęs, kad taikant būsimą ES strategiją taip pat turėtų būti skatinamos tarptautinės ES pastangos siekiant išvengti biologinės įvairovės nykimo, nes atliekant tyrimus, pvz., TEEB, surinkta pakankamai įrodymų, kad tai daryti yra ekonomiškai veiksminga ir perspektyvu, ir todėl ji turėtų labiau prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo iki 2015 m.;

16.  be to, pabrėžia, kad, siekiant spręsti invazinių svetimų rūšių problemą, būtina bendra ES politika, kuri būtų biologinės įvairovės saugojimo ir gerinimo politikos dalis ir atkreipia dėmesį į ypač glaudų transporto koridorių ir svetimų rūšių įvežimo dideliu mastu ryšį;

Saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“

17.  pripažįsta, kad siekiant ES biologinės įvairovės tikslo labai svarbu visiškai ir tinkamai įgyvendinti tinklą „Natura 2000“ reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kovos su klimato kaita ir tvaraus vystymosi tikslus; atsižvelgdamas į tai, mano, jog siekiant įgyvendinti tinklo „Natura 2000“ tikslus itin svarbu, kad būsimas bendradarbiavimas su žemės naudotojais būtų iš esmės stiprinamas ir kad jis būtų geranoriškas; pabrėžia, kad „Natura 2000“ strategija jau apvainikuota nepaprasta sėkme;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares visiškai įgyvendinti Buveinių direktyvos 6 straipsnį;

19.  tebėra susirūpinęs dėl tinklą „Natura 2000“ reglamentuojančių teisės aktų visapusiško ir nuodugnaus įgyvendinimo, nepaisant teigiamų ir apčiuopiamų rezultatų, susijusių su kelių rūšių apsaugos būkle, kurių pasiekė kai kurios valstybės narės; ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti „Natura 2000“ programos įgyvendinimui;

20.  palankiai vertina tai, kad „Natura 2000“ tinklas užima 18 proc. ES teritorijos (sausumos), taip pat ankstyvą pažangą, padarytą rengiant apsaugos priemones ar valdymo planus; yra sunerimęs dėl to, kad valstybėms narėms nepavyko laikytis direktyvose nustatytų terminų; ir todėl ragina valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant visiškai įgyvendinti Paukščių ir Buveinių direktyvas;

21.  reiškia rūpestį dėl nepakankamos pažangos steigiant tinklą „Natura 2000“ jūrų aplinkoje ir prašo, kad Komisija ir valstybės narės pagreitintų reikiamas procedūras;

22.  ragina Komisiją sukurti pavyzdinį saugomų jūrų teritorijų tinklą, kuris padėtų derinti siekį saugoti aplinką ir verstis tausia žvejyba; skatina Komisiją nuolat informuoti apie valstybių narių pažangą, pasiektą įgyvendinant Buveinių ir Paukščių direktyvas, ypač pritaikant tinklo „Natura 2000“ reikalavimus jūros aplinkai, kadangi šiuo metu jūrų teritorijos sudaro mažiau negu 10 proc. saugomų teritorijų, taip pat apie valstybių narių atskaitomybės ir stebėsenos įsipareigojimus;

23.  pažymi, kad remiantis ES teisės aktais dėl biologinės įvairovės jūrų rūšims ir buveinėms užtikrinama mažesnė apsauga negu sausumos rūšims ir buveinėms, ir todėl ragina Komisiją įvertinti šių teisės aktų ir jų įgyvendinimo trūkumus bei vystyti saugomas jūrų teritorijas, kuriose būtų vykdomas griežtesnis ekosistemų dėsniais grindžiamas ūkinės veiklos, įskaitant žvejybą, valdymas;

24.  taip pat pažymi, kad įvairios su ES regioninėmis jūromis susijusios konvencijos, pvz., Šiaurės Rytų Atlanto jūrinės aplinkos apsaugos konvencija (OSPAR), Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos konvencija (HELCOM) ir Barselonos konvencija, sudaro svarbų jūrų ekosistemų apsaugos pagrindą;

25.  mano, kad valstybėms narėms turėtų būti leista imtis jūrų biologinės įvairovės apsaugos iniciatyvų, kurios aprėptų daugiau nei ES teisės aktuose nustatytus veiksmus;

26.  primena, kad siekiant sukurti vientisą „Natura 2000“ tinklą būtina išlaikyti tas kraštovaizdžio ypatybes, kurios yra svarbiausios laukinei florai ir faunai; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti saugant ir plėtojant saugomų sausumos ar jūrų teritorijų, taip pat ir didelės gamtinės vertės žemės ūkio naudmenų tarpusavio ryšį;

27.  pritaria Europos aplinkos agentūros išvadoms, kuriose teigiama, kad rūšių ir buveinių, saugomų pagal ES Buveinių direktyvą, išsaugojimo būklė kelia susirūpinimą ir kad neturėtų būti susitelkiama į biologinės įvairovės salelių išsaugojimą, kai gamta nyksta visur kitur, nes jose atsispindi Europos piliečių požiūris, labai dažnai išreiškiamas jų peticijose Europos Parlamentui;

28.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad pagal Jūrų strategijos direktyvą nenumatyta riboti naudojimosi tinklui „Natura 2000“ priklausančiomis saugomomis jūrų teritorijomis, ir todėl ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į visas saugomas jūrų teritorijas, įskaitant tas, kurios įtrauktos į regionines jūrų konvencijas, ir kurti jų savitarpio saitus, siekiant sukurti nuoseklų ir visapusišką tinklą;

29.  atkreipia dėmesį į tam tikrą neišvengiamą ES aplinkosaugos teisės aktų subsidiarumo lygį, tačiau yra susirūpinęs, kad šiuo lankstumu įgyvendindamos teisės aktus gali piktnaudžiauti valstybės narės; apgailestauja dėl ryškių skirtumų valstybėse narėse, susijusių su, pavyzdžiui, išoriniu tinklo „Natura 2000“ teritorijų poveikiu, bendrosiomis išimtimis, taikomomis tam tikrai veiklai, arba atsargumo principo taikymu; reikalauja, kad, nustačius tokius akivaizdžius skirtumus, taip pat būtų tiriama, ar minėtosios valstybės narės netaiko priemonių, kurios sukelia sunkumų siekiant veiksmingai įgyvendinti su biologine įvairove susijusius tikslus;

30.  atsižvelgdamas į šiuos valstybių narių skirtumus, ragina, kad prireikus Komisija daugiau išaiškintų direktyvas ar gaires; tokie išaiškinimai arba gairės geriausiai grindžiamos ir (arba) išaiškinamos pasitelkiant gerąją patirtį;

31.  pabrėžia tai, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą, svarbu įgyvendinti atsargumo principą gamtos atžvilgiu, susijusį su biologine įvairove;

32.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad su biologinės įvairovės sritimi susiję poveikio aplinkai vertinimas ir strateginis aplinkos vertinimas būtų pakankamai kokybiški, siekiant užtikrinti tinkamą „Natura 2000“ teisės aktų įgyvendinimą;

33.  ragina stiprinti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą ir griežčiau išaiškinti jos tikslus siekiant išvengti grynojo bendros vertės nuostolio ir, kai įmanoma, gauti su biologine įvairove susijusios naudos; taip pat ragina nustatyti konkrečius reikalavimus, susijusius su šiuo metu atliekama projektų poveikio biologinei įvairovei ir poveikio mažinimo priemonių veiksmingumo stebėsena, kartu apibrėžiant atitinkamas nuostatas dėl galimybės gauti šios informacijos ir dėl reikalavimų vykdymo;

34.  mano, kad geresnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali duoti daug naudos siekiant „Natura 2000“ tikslų;

35.  be to, reiškia rūpestį dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo trūkumo, dėl kurio tos pačios sritys gali būti vertinamos skirtingai, ir šiuo požiūriu pabrėžia, kad naudinga taikyti esamas priemones, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) teisinę priemonę;

36.  primygtinai ragina Komisiją taikant būsimą biologinės įvairovės strategiją ir atsižvelgiant į tinklą „Natura 2000“ skirti daugiau dėmesio ekosistemų funkcijoms ir tuo pačiu metu remti ir stiprinti pastangas, skirtas gerai rūšių ir jų buveinių apsaugos būklei pasiekti;

Integracija į kitas politikos sritis

37.  yra įsitikinęs, kad saugomų teritorijų sausumoje ir jūrose tinklas „Natura 2000“ nėra vienintelė ES priemonė, skirta biologinei įvairovei išsaugoti, ir kad siekiant užtikrinti ES biologinės įvairovės politikos sėkmę reikia vadovautis labiau kompleksiniu požiūriu;

38.  todėl ragina Komisiją užtikrinti tolesnę biologinės įvairovės integraciją į kitas ES politikos sritis, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, regioninės politikos ir sanglaudos, energetikos, pramonės, transporto turizmo, vystomojo bendradarbiavimo, mokslinių tyrimų ir naujovių, kad jos stiprintų viena kitą, ir didinti Europos Sąjungos sektorių ir biudžeto politikos suderinamumą; pabrėžia, kad ypač bendroji žemės ūkio politika, regioninė politika, taip pat bendroji žuvininkystės politika teikia labai daug galimybių nuveikti daugiau biologinės įvairovės srityje;

39.  pabrėžia vandens ir biologinės įvairovės valdymo ryšį, nes tai svarbiausia gyvybės išsaugojimo ir tvaraus vystymosi priemonė;

40.  mano, kad ūkininkams tenka svarbus vaidmuo siekiant ES biologinės įvairovės tikslo; nurodo, kad 1992 m. buvo duotas pradinis postūmis biologinės įvairovės apsaugos integravimui į bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir kad vėliau, 2003 m. reformos metu, buvo pradėtos taikyti kompleksinio paramos susiejimo, bendrųjų išmokų ūkiui (atsietų) ir kaimo plėtros priemonės, kurios naudingos biologinei įvairovei;

41.  vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl ES ūkininkų gebėjimo toliau gaminti aukštos kokybės maisto produktus ir išlikti konkurencingiems; mano, kad vykdant BŽŪP reformą turėtų būti tinkamai atlyginta ES ūkininkams už jų pastangas siekiant ES biologinės įvairovės tikslo;

42.  pažymi, kad žemės ir miškų ūkio veikla Europoje iš esmės prisidėjo prie šiuo metu saugotinos rūšių ir biotopų įvairovės bei daugialypio kultūrinio kraštovaizdžio; todėl pabrėžia, kad tik žemės ir miškų ūkio veikla gali padėti ilgam išlaikyti ES kultūrinį kraštovaizdį ir išsaugoti rūšių įvairovę;

43.  palankiai vertina kai kurių valstybių narių bandymus integruoti aplinkos apsaugos klausimus į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), pavyzdžiui, agrarinės aplinkosaugos priemonių ir gerų žemės ūkio ir aplinkos sąlygų nustatymą; ragina Komisiją pasinaudoti BŽŪP reforma kaip galimybe toliau stiprinti šią kryptį ir siekti visiškai tvaraus ūkininkavimo ES, kai nauda gamtai yra pagrindinis principas, pavyzdžiui, nustatant atlyginimą už ekologines paslaugas ar teikiant aiškiai apibrėžtas viešąsias gėrybes, taip pat skatinant tvarų ūkininkavimą ekologiškai pažeidžiamose teritorijose, pavyzdžiui, tinklo „Natura 2000“ teritorijose siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų finansuojami tvaraus ūkininkavimo būdai, kad būtų tinkamai atlyginta už sukauptą gerąją patirtį ir skatinama ją toliau kaupti ir kad ūkininkams nebūtų sudaromos nepalankios finansinės ar kitokios sąlygos, tačiau pabrėžia, kad turi būti sukurtos prielaidos tam, kad ūkiai ir ateityje galėtų prisidėti prie rūšių įvairovės;

44.  ragina Komisiją labiau atsižvelgti į tai, ar laikomasi visų Europos Sąjungos reglamentų ir direktyvų, kurių pagrindinis tikslas – biologinės įvairovės išsaugojimas;

45.  pažymi, kad Europos Sąjunga, vykdydama ES žemės ūkio politiką ir sukurdama kompleksinio paramos susiejimo sistemą, nustatė taisykles, kuriomis siekiama išsaugoti rūšių įvairovę, tačiau apgailestauja, kad daugeliu atvejų nėra visoje ES vienos šių taisyklių laikymosi ir kontrolės sistemos;

46.  supranta, kad žemės naudojimo politika – dar vienas svarbus gamtos apsaugos aspektas, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti biologinės įvairovės kriterijų integraciją į sprendimų priėmimo procesą vietos ir regionų lygmeniu klausimais, susijusiais su žemės naudojimu ir teritorijų politika, įskaitant regioninę ir sanglaudos politiką;

47.  pabrėžia, kad žemės dirbimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas nėra priešingi dalykai ir kad integruotas žemės dirbimas padeda sukurti buveines rūšių įvairovei;

48.  pabrėžia, kaip svarbu sustabdyti ir pakreipti priešinga linkme auginamų daržovių rūšių ir veislių įvairovės mažėjimą, dėl kurio nyksta genetinis pagrindas, nuo kurio priklauso žmonių ir gyvūnų mityba; pabrėžia, kaip svarbu skatinti tradicinių tam tikriems regionams būdingų veislių žemės ūkio kultūrų vartojimą;

49.  atsižvelgdamas į žemės ūkio ir gyvulininkystės genetinės įvairovės ekonominę, socialinę ir ekologinę vertę, ragina Komisiją nustatyti konkrečius prioritetinius tikslus, skirtus sustabdyti genetinės įvairovės nykimą ir vietinių rūšių praradimą; taip pat ragina apibrėžti sąvokas „vietinė“ („nevietinė“) rūšis ir nustatyti jų apsaugos priemones;

50.  mano, kad ūkininkams, teikiantiems papildomas ekosistemos paslaugas, skirtas biologinei įvairovei išsaugoti, pagal BŽŪP turi būti mokamos papildomos Europos Sąjungos finansuojamos tiesioginės išmokos už plotus; dar kartą prašo taikyti kompleksinį paramos susiejimą vadinamųjų premijų pagrindu, kai ūkininkams skiriami premijiniai taškai už veiklą, kuria skatinama biologinė įvairovė ir kuri įgyvendinama kartu su įsipareigojimais pagal tinkamą agrarinės aplinkosaugos kompleksinį paramos susiejimą;

51.  pažymi, kad su aplinkosauga susijusių teisės aktų leidybos srityje pasiekta didelė pažanga, pvz., įdiegta Integruotoji kenkėjų kontrolė ir išleisti nauji su pesticidais susiję teisės aktai, pagal kuriuos galima užtikrinti ypatingą augalų apsaugą – tikslingai veikiant kenksmingus ir apsaugant naudingus organizmus;

52.  palankiai vertina šiuo metu rengiamą bendrosios žuvininkystės politikos reformą ir ragina Komisiją integruoti biologinės įvairovės kriterijus į būsimus teisės aktų pasiūlymus; be to, primygtinai reikalauja, kad pagal Komisijos komunikatą dėl darnios akvakultūros ateities kūrimo (COM(2009)0162) ir atsižvelgiant į Europos Parlamento poziciją, išdėstytą 2010 m. liepos 17 d. rezoliucijoje, būtų kuriami tvarios akvakultūros modeliai kaip galima alternatyva žvejybai;

53.  pažymi, kad pagrindinės priemonės su jūrų aplinka susijusiems biologinės įvairovės tikslams siekti aprėpia ne tik Buveinių ir Paukščių direktyvas, bet ir Vandens pagrindų direktyvą (pakrančių vandenys) bei Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (visi jūrų laivybos vandenys);

54.  mano, kad pagrindinis bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas turėtų būti išmetamų žuvų kiekio mažinimas, ir ragina Komisiją nustatyti, kodėl jos išmetamos, bei parengti konkrečius su kiekviena žuvininkystės sritimi susijusius sprendimus, ypač nustatyti įvairių rūšių žuvų ar biomasės kvotas, atrinkti žvejybos įrankius, pvz., nustatyti, kad paprastai turi būti žvejojama tinklais kvadratinėmis kilpomis, ir vykdyti teritorinį išteklių valdymą;

55.  mano, kad regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atsakingos už žuvininkystės valdymą ir užtikrina, kad atviroje jūroje būtų atsakingai žvejojama; taigi mano, kad svarbu šioms organizacijoms suteikti daugiau įgaliojimų, ypač atsižvelgiant į vykdomą kontrolę ir atgrasomąsias sankcijas, ir kad, visų pirma, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos turėtų valdyti tam tikrų komerciniu požiūriu svarbių rūšių jūrų gyvūnijos išteklius ir reikalauti naudoti sugautų žuvų kiekio sertifikatus;

56.  pabrėžia, kad būtina imtis tolesnių veiksmų integruoto pakrančių zonų valdymo ir jūrų teritorijų planavimo srityse, kadangi tai galėtų būti svarbūs dalyvaujamojo ekosistemų metodo, kurį taikant užtikrinama jūrų ir pakrančių išteklių apsauga ir tvarus valdymas bei paisoma gamtos procesų ir ekosistemų pajėgumų, elementai;

57.  atsižvelgdamas į smarkų vandens biologinės įvairovės nykimą ir gėlo vandens ekosistemų būklės blogėjimą, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visapusišką Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą; taip pat pabrėžia, kad biologinės įvairovės mažėjimo problemas reikia spręsti pasitelkiant ir upių baseinų valdymo planus;

58.  ragina valstybes nares rengti miškininkystės politiką taip, kad būtų visiškai atsižvelgta į biologinės įvairovės išsaugojimui, taip pat dirvožemio išsaugojimui ir formavimui svarbų miškų vaidmenį, anglies dioksido sekvestracijos ir oro valymo savybes ir piliečių poilsio poreikį miškuose;

59.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimo siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą (COM(2008)0645), kuriame reikalaujama vėliausiai iki 2030 m. užkirsti kelią visuotiniam miškų ploto mažėjimui;

60.  atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkiui skirtų degalų paklausa išaugo ir dėl to didėja spaudimas jų gamybai ir kyla pavojus biologinei įvairovei, ypač besivystančiose šalyse, dėl buveinių ir ekologinių sistemų, pvz., inter alia, drėgnosios zonos ir miškai, nykimo ir pasikeitimo;

61.  pabrėžia, kad reikia didinti pagal Aštuntąją bendrąją programą aplinkos ir biologinės įvairovės moksliniams tyrimams skiriamą biudžetą, kuris būtų proporcingas didžiuliams poreikiams ir uždaviniams sprendžiant biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos problemą;

62.  pažymi, kad 2009 m. spalio 21 Tarybos išvadų 8 dalyje Komisija raginama skubiai pagal sektorius atlikti subsidijų, turinčių neigiamą poveikį aplinkai, peržiūrą; ragina Komisiją iš karto imtis veiksmų pagal šias išvadas, siekiant išvengti subsidijų politikos sritims, kurios daro neigiamą poveikį Europos biologinei įvairovei;

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos kūrimo parengiamąjį etapą diskusijoms ir konkretiems ES biologinės įvairovės veiksmams plėsti ir skatinti;

Biologinė įvairovė ir klimato kaita

64.  pabrėžia didelę biologinės įvairovės ir atsparių ekosistemų svarbą švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu sausumos ir jūrų ekosistemos sugeria apie pusę antropogeninės kilmės CO2 išmetamųjų teršalų;

65.  palankiai vertina vis didesnę paramą klimato kaitos poveikiui sumažinti skirtoms priemonėms, kurios taip pat gali būti naudingos biologinei įvairovei, tačiau jos neturėtų daryti neigiamos įtakos biologinės įvairovės finansavimui;

66.  ragina Komisiją užtikrinti, kad klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės neturėtų neigiamo poveikio jūrų ir sausumos biologinei įvairovei;

67.  pabrėžia tai, kad dirvožemis vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį siekiant ES biologinės įvairovės tikslo; pripažįsta, kad dirvožemio būklės blogėjimas visų pirma susijęs su vietos ir regionų lygmens priežastimis bei pasekmėmis ir kad dėl to turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo; ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų dėl dirvožemio kokybės užtikrinimo ir tausoti dirvožemį bei ragina prisiimti atsakomybę tas valstybes nares, kurios dar nėra priėmusios dirvožemio apsaugos teisės aktų;

Ekonominė biologinės įvairovės vertė

68.  pabrėžia, kad ekonominiu ir socialiniu požiūriais žuvininkystė itin svarbi pakrančių, o aplinkos apsaugos požiūriu – jūrų ekosistemų vystymuisi; mano, kad remiantis tuo, kas nustatyta pagal BŽP, valstybėms narėms turėtų būti ne trukdoma, o padedama laikytis teisės aktų dėl biologinės įvairovės nuostatų, ypač kai pastarosios susijusios su siekiu parengti adekvačias tinklui „Nature 2000“ priklausančių jūrų teritorijų apsaugos priemones;

69.  pripažįsta didelį užimtumo potencialą, susijusį su tvarios ekonomikos bei aplinką tausojančios infrastruktūros kūrimu, dėl kurių pobūdžio būtų galima kurti darbo vietų vietos darbuotojams (darbo vietų, kurių negalima perkelti į trečiąsias šalis), taip labai padedant įgyvendinti strategiją „ES 2020“;

70.  be to, yra giliai įsitikinęs, kad išteklių naudojimo efektyvumas, tvari ekonomikos plėtra ir gamtos apsauga gali ir turėtų būti suderintos; atkreipia ypatingą dėmesį į ekologinį ir kaimo turizmą, kai poilsio ir apsaugos sritys viena kitą sustiprina;

71.  pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ biologinę įvairovę svarbu išsaugoti ne tik todėl, kad ji gali padėti kurti darbo vietas, bet ir todėl, kad ji padeda veiksmingai ir tvariai naudoti išteklius; pripažįsta, kad didėjančios medžiagų gamybos, prekybos ir vartojimo apimtys – svarbios biologinės įvairovės nykimo varomosios jėgos, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti priemones, skirtas išteklių naudojimo efektyvumo bei tvaraus vartojimo ir gamybos (TVG) politikai skatinti ir plėtoti;

Finansavimas

72.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2004 m. skaičiavimus, kad metinės „Natura 2000“ tinklo valdymo sąnaudos turėtų siekti 6,1 mlrd. EUR; vis dėlto pažymi, kad pagal TEEB ataskaitą investicijų, skirtų biologinės įvairovės išsaugojimui, grąža yra daugiau kaip šimtą kartų didesnė;

73.  tačiau apgailestauja dėl to, kad Europos Komisija nesuteikia savo papildomų finansavimo šaltinių tinklo „Natura 2000“ direktyvoms įgyvendinti ir kad nėra aiškaus per metus išleidžiamų faktinių sumų, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti Europos Sąjungoje, skirstymo, ir primygtinai reikalauja, kad valstybės narės ir Komisija bendradarbiautų, siekdamos pateikti aiškesnį vaizdą;

74.  mano, kad Bendrija turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už gamtinių vertybių išsaugojimą tinkle „Natura 2000“, visų pirma finansavimo lygmeniu;

75.  palankiai vertina tai, kad skiriama daugiau išlaidų programai LIFE+ (8 proc. daugiau 2011 m. biudžeto projekte), tačiau pabrėžia, kad ši priemonė tebesudaro tik labai nedidelę ES biudžeto dalį (0,2 proc.); be to, pažymi, kad ES finansuojamos išsaugojimo priemonės nutraukus Bendrijos finansavimą ne visuomet tęsiamos; ragina Komisiją labiau atsižvelgti į įvairius tinkamus veiksnius, kad projektai būtų tvarūs, ir sistemingai stebėti projektus atlikus galutinį mokėjimą;

76.  žino, kad galima skirti papildomų lėšų biologinei įvairovei išsaugoti pasitelkus kitas priemones, pavyzdžiui, struktūrinius fondus ir Kaimo plėtros fondą, tačiau apgailestauja, kad daugelis valstybių narių šia galimybe mažai pasinaudoja; primena, kad šiuo metu daugiausia lėšų biologinės įvairovės priemonėms finansuoti skiriama iš EŽŪFKP;

77.  neužbėgdamas už akių būsimoms diskusijoms ir sprendimams dėl naujos daugiametės finansinės programos (nuo 2014 m.) ir dabartinio biudžeto (2007–2013 m.) vidurio laikotarpio peržiūros, tikisi, kad biudžeto apribojimai labiau nei bet kada padės sukurti didelę pridėtinę vertę ir veiksmingiau naudoti Europos lėšas, įskaitant biologinei įvairovei skirtas išlaidas;

78.  dėl to pabrėžia, kad būtina geriau susipažinti su išlaidų, skirtų biologinės įvairovės sričiai, naudojimo veiksmingumu, ir ragina Komisiją pateikti su veiksmingumo ir pridėtinės vertės didinimu susijusių gerosios patirties pavyzdžių;

79.  palankiai vertina Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos rekomendaciją, kad 0,3 proc. BVP būtų skiriama nacionalinėms biologinės įvairovės išsaugojimo priemonėms;

80.  su susirūpinimu pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse pagal LIFE+ programą finansuojamų projektų per metus skaičius nepasiekia skiriamų dotacijų lygio; skatina Komisiją įvertinti šio nepakankamumo priežastis ir pasiūlyti, jei to reikėtų, programos taisyklių pakeitimus, visų pirma atsižvelgiant į bendro finansavimo sumas;

81.  yra įsitikinęs, kad norint pasiekti ES pagrindinį tikslą vien viešųjų išlaidų nepakaks, ir pabrėžia, kad prisiimant įmonių socialinę atsakomybę taip pat svarbu atsižvelgti į biologinę įvairovę; ragina Komisiją apsvarstyti priemones, skirtas įgyvendinti politikos kryptims, skatinančioms biologinės įvairovės išsaugojimui tinkamas investicijas ir varžančioms neigiamą poveikį jai darančias investicijas (tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose); šiuo požiūriu pritaria tam, kad Komisija įsteigė verslo ir biologinės įvairovės platformą, siekdama į biologinės įvairovės darbotvarkę įtraukti ir privatų sektorių;

82.  rekomenduoja nustatyti lankstesnes šio su biologine įvairove susijusių projektų finansavimo skyrimo taisykles, kad visi veiklos vykdytojai būtų paskatinti jo siekti;

83.  pabrėžia, kad išorės išlaidas, riziką ir poveikį, pavyzdžiui, kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimą, žalą biologinei įvairovei ar išlaidas, patirtas siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, reikia įtraukti į galutinę rinkai pateiktų produktų kainą; nurodo, kad tai susiję su ilgalaikiais pačių bendrovių interesais, jei jos nori išsaugoti prieigą prie gamtos išteklių; ragina Europos Komisiją kuo skubiau ir bet kuriuo atveju dar 2010 metais paskelbti minėtąjį komunikatą dėl būsimo „Natura 2000“ finansavimo, kad šis aspektas galėtų būti nagrinėjamas kartu su naująja biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.;

Duomenų ir žinių bazė

84.  pabrėžia integruotos aplinkos apskaitos svarbą analizuojant aplinkos ir ekonomikos ryšį Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis tam, kad būtų įvertintas gamybos ir vartojimo modelių poveikis gamtos ištekliams, ir ragina valstybes nares nuolat teikti Eurostatui ir Europos aplinkos agentūrai reikalingus duomenis;

85.  pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla labai svarbūs siekiant užpildyti esamas žinių spragas ir užtikrinti periodišką biologinės įvairovės vystymosi stebėjimą, o taip pat kuriant politikos priemones, kuriomis siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

86.  palankiai vertina Komisijos ataskaitą dėl ES buveinių ir rūšių, saugotų 2001–2006 m. laikotarpiu, apsaugos būklės įvertinimo, taip pat valstybių narių pažangą, padarytą įgyvendinant tinklą „Natura 2000“ reglamentuojančius teisės aktus, tačiau apgailestauja, kad vis dar yra labai daug nežinomų dalykų; ragina valstybes nares pagerinti savo ataskaitų rengimą; be to, ragina EAA ir Komisiją užtikrinti didesnį būsimose ataskaitose teiktinų duomenų patikimumą ir palyginamumą;

87.  pabrėžia, kad reikia kurti aiškų pradinį scenarijų, kuriuo remdamasi Komisija turėtų įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant tikslus ar jų dalis; šiuo atžvilgiu pritaria Europos aplinkos agentūros darbui rengiant Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BISE) ir biologinės įvairovės pradinį scenarijų, nes tai bus naudingos biologinės įvairovės politikos, visų pirma Komisijos rengiamo strateginio plano, tobulinimo ir suderinimo priemonės; pabrėžia, kad turėtų būti naudojami esami duomenys, o ne reikalaujama, kad būtų renkami nauji duomenys;

88.  atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu plačioji visuomenė nepakankamai žino apie biologinės įvairovės svarbą, palankiai vertina Komisijos pradėtą informacijos kampaniją ir ragina valstybes nares dėti daug daugiau pastangų informuojant visuomenę bei keičiantis geriausia patirtimi;

Tarptautiniai aspektai

89.  reiškia rūpestį dėl to, kad nepavyko įgyvendinti ir net priartėti prie pasaulinio tikslo sumažinti biologinės įvairovės nykimo tempą iki 2010 m., kuris buvo nustatytas 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, ir dėl nuolatinio biologinės įvairovės nykimo bei ekosistemų būklės blogėjimo pasekmių siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir tikslo iki 2015 m. sumažinti skurdą ir badą bei pagerinti sveikatą ir žmonių gerovę ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti biologinės įvairovės aspekto įtraukimą į įvairius pasaulinio masto procesus, pvz., Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą;

90.  palankiai vertina 2010 m. spalio mėn. Nagojoje vyksiančią Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją ir ragina ES siųsti didelę, gerai pasirengusią ir tinkamai sudarytą delegaciją į ją; pabrėžia, kad ES būtina iš anksto apibrėžti tvirtą ir nuoseklią poziciją; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad konferencijoje dalyvaus tik aplinkos apsaugos ministrai, nors pažangos įgyvendinant pasaulio biologinės įvairovės darbotvarkę užtikrinimui reikalingas su įvairiais sektoriais susijęs požiūris;

91.  ragina Komisiją remti tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų mokslo politikos kryptims skirtos platformos kūrimą pagal Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programą ir padėti sukurti šią platformą;

92.  remia idėją, aptartą 2008 m. liepos mėn. Tarybos susitikime pirmininkaujant Prancūzijai, steigti į „Natura 2000“ panašius tinklus ES užjūrio šalyse ir teritorijose bei atokiausiuose regionuose, kurių biologinė įvairovė viena turtingiausių planetoje, ir pabrėžia, kad reikia remti šią plėtrą įgyvendinant ES politikos priemones, pvz., vystymosi politiką;

93.  pažymi, kad dėl miškų naikinimo į atmosferą patenka daugiau CO2, nei jo išmeta visas transporto sektorius, ir kad miškų išsaugojimas yra vienas pagrindinių pasaulio biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimo elementų;

94.  ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai integruoti aplinkos tvarumo principą į santykius su trečiosiomis šalimis, taip pat gerbti socialines teises ir užtikrinti vietinių bendruomenių ir vietos gyventojų apsaugą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, ypač sprendžiant dirvos naudojimo ir miškų apsaugos klausimus ir tęsti „žaliąją diplomatiją“; ragina valstybes nares ir Europos Komisiją užtikrinti, kad „12 punktų ES veiksmų plane Tūkstantmečio vystymosi tikslams remti“ būtų pripažinta būtinybė įtraukti aplinkos tvarumo klausimus į visą jos vystomąjį bendradarbiavimą bei išorės veiksmus ir kad būtų numatytos tikslinės finansinės priemonės biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms remti;

95.  pabrėžia, kad siekiant skatinti pripažinti biologinės įvairovės (ekonominę) vertę reikalingos novatoriškos finansų sistemos; ragina valstybes nares ir Komisiją dalyvauti pasaulinio masto diskusijose dėl poreikio kurti novatoriškas sistemas, skirtas mokėjimams už ekosistemų funkcijas, ir dėl galimų tokių sistemų kūrimo būdų;

96.  primygtinai reikalauja, kad tarptautiniuose prekybos susitarimuose produktų, kuriais prekiaujama, tvarumas būtų esminis dalykas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad į visus būsimus PPO susitarimus reikia įtraukti su prekyba nesusijusius klausimus, tarp jų ir tuos, kurie susiję su gamybos metodais ir su biologinės įvairovės apsauga;

97.  labai apgailestauja dėl nusivylimą keliančių išvadų, padarytų CITES šalių konferencijoje, kurioje nebuvo įgyvendinti pagrindiniai ES įgaliojimai, pavyzdžiui, jūrų rūšių, susijusių su dideliais komerciniais interesais, apsauga;

98.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pagreitinti savo vidaus sprendimų priėmimo procedūrą ir padaryti ją veiksmingesnę, palaikant santykius su trečiosiomis šalimis skirti daugiau išteklių ir laiko diplomatinėms pastangoms ir didinti susitarimų galią bei bendrą poveikį; atsižvelgiant į tai, kad tarša daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį daugeliui tinklo „Natura 2000“ saugomų teritorijų, ir į tai, kad žala gamtai daroma ir dėl veiklos už Europos ribų, reikėtų pabrėžti, jog būtina Europos aplinkos standartus įtraukti į partnerystės susitarimus su kaimyninėmis šalimis;

o
o   o

99.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 368). (2) OL C 262, 2001 9 18, p. 132. (3) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB. (4) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 117.

2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (2009/2151(INI))

P7_TA(2010)0326 A7-0227/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“(1), atitinkamą jo poveikio įvertinimą(2) ir į Komisijos 2007 m. gruodžio 14 d. darbo dokumentą dėl Europos greitojo išankstinio perspėjimo sistemos sustiprinimo(3);

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų 2009 m. vasarą(4); 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių(5); 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų ir potvynių(6); 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje(7); 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl sausros Portugalijoje(8); 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl sausros Ispanijoje(9); 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių) šią vasarą Europoje(10); į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliucijas dėl gaivalinių nelaimių (miškų gaisrų, sausrų ir potvynių) įtakos žemės ūkiui(11), regioninės plėtros aspektų(12) ir aplinkosaugos aspektų(13); į 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl didelės gaivalinės nelaimės Madeiros autonominėje srityje ir uragano „Ksintija“ padarinių Europoje(14) ir į 2006 m. gegužės 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo įsteigimo(15);

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl Sąjungos pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo(16) ir į Briuselyje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15−16 d. išvadų dėl Europos Sąjungos gebėjimo reaguoti ekstremalių situacijų, krizių ir nelaimių sąlygomis 12–15 punktus(17);

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Sprendimą 2007/162/EB, Euratomas, nustatantį civilinės saugos finansinę priemonę(18);

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės(19) (Seveso II direktyva);

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo(20) (Potvynių direktyva);

–  atsižvelgdamas į 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo(21) (PAV direktyva);

–  atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 22 d. Kobėje priimtą 2005−2015 m. Hyogo veiksmų programą „Tautų ir bendruomenių atsparumo gaivalinėms nelaimėms stiprinimas“(22);

–  atsižvelgdamas į 1992 m. birželio 5 d. Rio de Žaneire priimtą Biologinės įvairovės konvenciją;

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 196 straipsnį;

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį;

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros, Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų nuomones (A7–0227/2010),

A.  manydamas, kad prevencija turės būti vis svarbesnis etapas valdant nelaimes ir įgis vis didesnę socialinę svarbą,

B.  kadangi stichinės nelaimės kelia pavojų ekologinėms sistemoms ir biologinei įvairovei, daro poveikį tvariam vystymuisi ir kelią grėsmę socialinei sanglaudai,

C.  manydamas, kad dėl tokių veiksnių, kaip, inter alia, intensyvus dirvožemio naudojimas, nekoordinuota pramonės ir miestų plėtra, kaimo vietovių apleidimas, dykumėjimas, ekstremalių klimato reiškinių dažnėjimas, didėja valstybių narių, ir ypač konvergencijos regionų, pažeidžiamumas kilus stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms,

D.  kadangi dėl klimato kaitos dažniau kyla stichinės nelaimės (potvyniai, didelės sausros ir gaisrai), dėl kurių žūsta žmonės ir daroma didelė žala aplinkai, ekonomikai ir socialinė žala,

E.  manydamas, kad stichinės nelaimės paprastai kyla dėl daugialypių priežasčių, ne visada priskiriamų vien tik ekstremaliems gamtos reiškiniams, bet dažnai netinkamam žmogaus santykiui su jį supančia fizine aplinka,

F.  kadangi nelaimės gali kilti dėl technologinių avarijų ir nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių į aplinką gali patekti pavojingų cheminių, biologinių, radiologinių ar branduolinių (CBRB) medžiagų, labai kenkiančių sveikatai, augalams, infrastruktūrai ar gyvuliams,

G.  kadangi dažnai didele dalimi žalos, kurią sukelia stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės, galima išvengti; be to, kadangi kuriant ES politikos priemones reikia užtikrinti nuoseklias nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų paskatas vystyti, finansuoti ir įgyvendinti veiksmingesnę prevencijos ir apsaugos politiką,

H.  manydamas, kad holistinė, aktyvi, apgalvota ir nuosekli nelaimių prevencija turėtų apimti įvairius vietos, regioninių ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo lygmenis, taip pat bendradarbiavimą su kitais subjektais, susijusiais su teritorija, taigi jos žinovais,

I.  kadangi pasirodė, kad dabar taikomos nelaimių prevencijos priemonės turi trūkumų, kadangi ankstesni Europos Parlamento pasiūlymai dar ne visiškai įgyvendinti, o tai trukdo įgyvendinti konsoliduotą ES strategiją dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos,

J.  kadangi nesibaigiančios sausros ir miškų gaisrai, be kita ko, spartina dykumėjimo procesą, visų pirma Pietų Europoje, labiausiai kenkia Viduržemio jūros regiono miškams ir miškingoms teritorijoms, kuriose auga vienos rūšies augalai, nevietinių rūšių augalai ir kurios ypač neatsparios ugniai, kelia pavojų gyventojų gyvybei ir gyvenimo kokybei tose bendruomenėse, kurios nukenčia nuo gaisrų,

K.  manydamas, kad darnus ir atsižvelgiant į gamtą vykdomas žemės naudojimas (dirbimas), pagarbus elgesys su energija, gamtos ištekliais ir aplinka, ekonominė bei socialinė plėtra ir ES sanglaudos stiprinimas, kova su gyventojų mažėjimu kaimo vietovėse, su dykumėjimu ir dirvožemio erozija bei tvarios žemės ūkio veiklos išsaugojimas ekonominiu ir ekologiniu požiūriu sudaro kai kuriuos pagrindinius stichinių nelaimių prevencijos elementus,

L.  kadangi miškų vaidmuo itin svarbus aplinkos išsaugojimui dėl jų poveikio išlaikant pusiausvyrą tiek anglies, tiek hidrologiniame cikle,

1.  pažymi, kad stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės gali turėti labai rimtų padarinių regionų ir valstybių narių ekonominei ir socialinei plėtrai; pabrėžia, kad pagrindinis stichinių nelaimių prevencijos tikslas – saugoti žmonių gyvybę, piliečių saugumą ir jų fizinę neliečiamybę, pagrindines žmogaus teises, aplinką, ekonominę ir socialinę infrastruktūrą, įskaitant būtiniausias komunalines paslaugas, gyventojų būstus, komunikacijas, transportą ir kultūros paveldą;

2.  pabrėžia, kad aktyvus pasirengimas yra veiksmingesnė ir pigesnė priemonė nei vien reagavimas į įvykusias nelaimes; mano, kad vietos geografinių, ekonominių ir socialinių sąlygų išmanymas yra esminis stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos aspektas;

3.  palankiai vertina Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti, kad būtų nuosekliau atsižvelgiama į su stichinių nelaimių prevencija susijusius klausimus Europos Sąjungos strategijose ir programose, ir pabrėžia, kad reikia holistinio požiūrio į nelaimių prevenciją; primena, kad reikia atsižvelgti į visų rūšių stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, tarp kurių, be kitų pavojų(23), yra potvyniai, audros, sausros, cunamiai, žemės drebėjimai, miškų gaisrai, kraštutinės temperatūros atvejai, ugnikalnių išsiveržimai, sniego griūtys, nuošliaužos, technologinės nelaimės ir nelaimingi atsitikimai darbe, dirvožemio erozija, nuošliaužos, podirvio ir požeminių vandenų užteršimas bei jūrų, ežerų ir upių tarša;

4.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis pažangiosios patirties pavyzdžiais siekiant užkirsti kelią žmogaus sukeltoms nelaimėms ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad regioninių valdžios institucijų atstovai dalyvautų mokymuose nelaimių valdymo klausimais;

5.  mano, kad dėl galimo stichinių nelaimių masto ir (arba) jų tarpvalstybinio pobūdžio svarbu ir būtina stiprinti bendradarbiavimą tiek regioniniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu, vykdant vienas kitą papildančius veiksmus, skleidžiant gerąją patirtį ir remiantis valstybių narių solidarumo principu;

6.  atsižvelgia į pasiūlymą kurti bendradarbiavimo tinklą, kurį sudarytų visų valstybių narių įvairių kompetentingų nacionalinių tarnybų atstovai; pabrėžia, kad toks tinklas turėtų veikti bendradarbiaujant nacionalinėms, regioninėms ir vietos institucijoms ir būti atsakingas už stichinių nelaimių valdymą, teritorijos tvarkymą ir rizikos zonų žemėlapių sudarymą bei rizikos valdymą; pabrėžia šio tinklo svarbą siekiant keistis patirtimi ir prevencijos priemonėmis ir parengti bendrą metodiką bei nustatyti būtiniausius pavojingų ir rizikos zonų žemėlapių sudarymo reikalavimus ES lygmeniu; ragina įtraukti į šį tinklą žemės ūkio atstovus ir išnagrinėti galimybę išklausyti JT aplinkos apsaugos programos nuostatas ir šiame sektoriuje veikiančių socialinių ir nevyriausybinių organizacijų bei kitų su teritorija susijusių subjektų, taigi jos žinovų, nuomonę;

7.  mano, kad itin svarbu bendradarbiauti skleidžiant informaciją ir patirtį, technikos bei mokslo prietaikas ir koordinuoti intervencijos pajėgumų plėtros strategiją;

8.  ragina regionus remtis jau esamais teritorinio ir tarptautinio derinimo tinklais, kad būtų galima plėtoti bendradarbiavimą labiau sutelkiant dėmesį į nelaimių prevenciją; mano, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo struktūros, pavyzdžiui, didieji regionai, kuriuose bendradarbiaujama vadovaujantis praktiniais sumetimais, gali tapti veiksmingu pagrindu bendradarbiauti nelaimių prevencijos srityje; remia vertingos patirties, šioje srityje įgytos anksčiau įgyvendinant projektus pagal Bendrijos iniciatyvą INTERREG, panaudojimą;

9.  mano, kad tik koordinuoti valstybių narių, įvairių sektorių ir subjektų, susijusių su nelaimių valdymo ciklu, veiksmai ir bendra strategija padėti daryti tikrą pažangą vykdant nelaimių prevenciją; pabrėžia vaidmenį, kuris įgyvendinant šią strategiją gali tekti savanorių darbui, ir ragina valstybes nares šiuo tikslu glaudžiau bendradarbiauti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. bus Europos savanoriškos veiklos metai, siūlo apsvarstyti galimybę valstybių narių lygmeniu bendradarbiauti savanorių darbo srityje užtikrinant nelaimų prevenciją;

10.  ragina valstybes nares, kaimynines ES šalis ir besivystančias šalis bendradarbiauti vykdant tarpvalstybinio lygmens projektus, pagal kuriuos dalijamasi pažangiąja patirtimi ir skleidžiamos praktinės žinios vykdant ES kaimynystės programas ir vystymosi programas;

11.  pabrėžia, kad teikiant pagalbą turi būti paisoma nediskriminavimo principo; pažymi, kad pagalba turėtų būti teikiama pagal poreikį, nediskriminuojant dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turto, kilmės pagal gimimą ar kitokio pagalbos gavėjų statuso;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl aplinkosaugos problemų, kurių atsirado ir padaugėjo dėl klimato kaitos, šiuo metu intensyvėja priverstinė migracija, todėl norėtų pabrėžti vis stiprėjantį prieglobsčio prašančiųjų ir vietovių, kuriose blogėja aplinkos būklė, ryšį; ragina numatyti geresnę vadinamųjų pabėgėlių dėl klimato priežasčių apsaugą ir geresnes apgyvendinimo sąlygas;

13.  pabrėžia, kad dėl stichinių nelaimių visų pirma kenčia vietos bendruomenės ir regionai, o apskritai nei jų materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, nei jų žinios ir finansiniai ištekliai nepakankami siekiant kovoti su tokiomis nelaimėmis vien tik nacionaliniu ir (arba) regioniniu mastu, taigi į tokias nelaimes reikia veiksmingai ir solidariai reaguoti Europos lygmeniu;

14.  pabrėžia regionų ir valstybių narių skirtumų mažinimo svarbą apsaugant savo piliečius, jų nuosavybę, įskaitant kultūros paveldą, ir remiant jų pastangas stiprinti prevenciją tuose regionuose ir tose valstybėse narėse, kuriose stichinių nelaimių rizika itin didelė; ragina, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas atokiausiems, rečiausiai apgyvendintiems, kalnų, pasienio ir ekonomiškai silpniausiems Europos regionams;

15.  pabrėžia, kad turi būti pripažintos atokių regionų, kalnų vietovių, mažai apgyvendintų ir apleidžiamų, atokių ir atokiausių regionų, salų, natūraliai nepalankioje padėtyje esančių regionų ir regionų, kuriuose galimi keli pavojai, gamtinės ypatybės ir ribotumai ir į tai tinkamai atsižvelgta; atkreipia dėmesį į papildomus sunkumus, su kuriais susiduria šie regionai, kovodami su stichinėmis nelaimėmis; ragina skirti šiems regionams ypatingą dėmesį pasitelkiant įvairias esamas finansines priemones ir nustatyti lankstesnes sąlygas toms teritorijoms skiriant Solidarumo fondo lėšas;

16.  atkreipia dėmesį į poreikį persvarstyti Solidarumo fondo taisykles ir pritaikyti tinkamumo kriterijus atsižvelgiant į kiekvieno regiono ir stichinės nelaimės ypatybes, įskaitant nelaimes, kurios neužklumpa staiga, pvz., sausrą, skirti ypatingą dėmesį gamybos sektoriams, labiausiai pažeidžiamoms vietovėms bei nukentėjusiems gyventojams ir sudaryti sąlygas laiku ir lanksčiau sutelkti pajėgas; mano, kad Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) reglamento 4 straipsnyje numatyti remiami veiksmai pernelyg riboti; mano, kad nustatant tinkamumo kriterijų viršutines ribas būtina atsižvelgti į regioninį lygmenį, nes priešingu atveju regionai, ištikti labai didelių nelaimių, galėtų nepatekti tarp gaunančių paramą dėl ribos, nustatytos visai valstybei narei, kai visa valstybė narė jos nepasiekia;

17.  pabrėžia būtinybę sukurti tinkamą nelaimių prevencijos finansavimo sistemą, pagal kurią būtų teikiama pakankamai finansinių išteklių stichinių nelaimių prevencijai ir kovai su jomis, kuri sustiprintų ir susietų tokias priemones kaip sanglaudos politika, kaimo plėtros politika, regioninė politika, Solidarumo fondas, Septintoji bendroji programa ir programa „Life+“; prašo, kad šiomis aplinkybėmis į prevenciją būtų atsižvelgta 2014–2020 m finansinėje perspektyvoje; ragina Europos Komisiją įvertinti galimybę pasiūlyti nuosekliau kaupti turimus išteklius siekiant didint ES prevencijos mechanizmų veiksmingumą;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl dabartinių su krize susijusių biudžeto problemų nebūtų sumažinti ištekliai, skiriami esamoms nelaimių prevencijos priemonėms, taip pat ragina atliekant dabartinę biudžeto peržiūrą nuodugniai įvertinti visas spragas prevencijos srityje ir patikrinti, ar turimos priemonės apima visų tipų nelaimes;

19.  pažymi, kad sanglaudos politika yra itin svarbi stichinių nelaimių rizikos prevencijos priemonė; mano, kad įvairios lėšos ir priemonės turi būti naudojamos lanksčiai ir koordinuotai, siekiant pagerinti šios politikos funkcionalumą ir veiksmingumą; pabrėžia, kad rizikos prevencija taip pat turi būti derinama su kitomis prevencijos srityje įgyvendinamomis priemonėmis, siekiant išvengti priemonių suskaidymo, taip pat siekiant padidinti jų veiksmingumą ir papildomą naudą;

20.  dar kartą patvirtina poreikį tikrinti, ar ES lėšos panaudotos tinkamai, o netinkamai panaudotas lėšas reikalauti sugrąžinti;

21.  pabrėžia, kad stichinių nelaimių prevencija pirmiausia yra valstybių narių kompetencija ir kad šioje srityje ir toliau reikia atsižvelgti į subsidiarumo principą;

22.  ragina valstybes nares, kurios yra atsakingos už žemėtvarką, nustatyti kriterijus ir teisės aktus, kuriais būtų siekiama vietovėse, kurioms gresia potvyniai ir nuošliaužos arba kitokie geologiniai pavojai (įskaitant ir chaotišką miškų naikinimą) padėti išvengti katastrofų ir uždrausti statybas;

23.  ragina valstybes nares įvertinti galimybę gerinti stichinių nelaimių prevencijos įtraukimą į nacionalines ES finansuojamas veiksmų programas, taip pat į nacionalines, regionines ir vietos veiksmų programas; mano, kad visi viešieji subjektai, susiję su aplinkosauga, turėtų būti įtraukti į šį procesą ir veiksmingai jame dalyvauti; prašo Komisijos remti valstybių narių nustatytą būtinybę persvarstyti šios srities veiksmų programas; siekdamas, kad būtų keičiamasi informacija, prašo Komisijos paraginti valstybes nares nurodyti savo taikomų kovos su stichinėmis ir žmogaus sukeltomis nelaimėmis programų detales;

24.  mano, kad, teikdama paramą valstybėms narėms, ES ypatingą pirmenybę turi teikti, be kitų, šioms prevencijos priemonėms:

25.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms propaguoti sąmoningumo ugdymo prevencijos ir geriausios praktikos taikymo klausimais kampanijas, teikti plačiajai visuomenei nuolat atnaujinamą informaciją apie nustatytus pavojus ir veikimo būdus, kuriuos reikia taikyti įvykus stichinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, ir ją mokyti naudojant visiems piliečiams lengvai prieinamus kanalus; reikalauja, kad per gyventojų mokymų kampanijas būtų skiriamas didelis dėmesys jaunimo nuo pat mokyklinio amžiaus ir kaimo gyventojų mokymui; atsižvelgdamas į visuomenės sąmoningumo ugdymą, taip pat pabrėžia Europos bendro pagalbos numerio 112 svarbą ir būtinybę labiau jį viešinti;

26.  primena, kad stichinės nelaimės dažnai susijusios su vandeniu – ne tik prasideda potvyniai (dažnai dėl netinkamo planavimo), šalnos, užeina kruša ir užteršiami upių baseinai, bet ir, kai jo trūksta, gali prasidėti reikšmingi pokyčiai, pvz., didelių Pietų ir Pietryčių Europos plotų dykumėjimas;

27.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais dėl nuolatinių sausrų Europoje padaugėjo miškų gaisrų, o tai paskatino daugelio regionų dykumėjimą;

28.  atsižvelgdamas į sausros, miškų gaisrų ir dykumėjimo reiškinių sąveiką, ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, panašios į potvynių direktyvą, pirmenybę teikiant vandens trūkumo, sausros ir prisitaikymo prie klimato kaitos ES politikos įgyvendinimui;

29.  kartoja savo raginimą, kad Komisija skatintų Europos sausrų ir dykumėjimo stebėjimo centro, kuris būtų atsakingas už sausrų ir dykumėjimo padarinių tyrimą, mažinimą ir stebėseną, atidarymą, siekiant pagerinti pagrįstų strateginių sprendimų priėmimą ir tobulinti koordinavimą tarp valstybių narių; mano, kad turėtų būti išnagrinėtos sausrų, miškų gaisrų, dykumėjimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos sąsajos ir kad pagal sausrų rizikos prevencijos ir valdymo politiką turėtų būti nustatyti rimti ir solidarumo principu grindžiami tikslai;

30.  kadangi miškai svarbūs medienos gamybai, tačiau taip pat siekiant išlaikyti biologinę įvairovę, siekiant potvynių, lavinų ir erozijos prevencijos, siekiant valdyti gruntinio vandens išteklius ir surinkti anglies dioksidą, faktas, kad miškams kyla gaisrų pavojus turėtų kelti visų valstybių narių susirūpinimą; taigi ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pateikti miškų apsaugos ir gaisrų prevencijos teisės aktus ir iniciatyvas ir juos įgyvendinti; mano, kad turėtų būti remiami miškų sodinimo ir atsodinimo projektai ir pirmenybė teikiama vietinių rūšių augalijos ir mišriems miškams siekiant skatinti bioįvairovę ir didesnį atsparumą gaisrams, audroms, kenkėjams, taip pat remti tvarų miško atliekų biomasės – atsinaujinančio energijos šaltinio – rinkimą ir naudojimą; mano, kad vykdant tikrą bendradarbiavimą šioje srityje turėtų būti nuolat renkami duomenys, sudaromi rizikos zonų žemėlapiai, rengiami gaisrų pavojaus valdymo planai, nustatoma, kokių priemonių reikia ir kokias turi 27 valstybės narės, ir vykdomas koordinavimas įvairiais lygmenimis;

31.  atsižvelgdamas į tai, kad tyčinis gaisrų sukėlimas ir šių veiksmų dažnėjimas yra ekologiniai nusikaltimai, ragina Komisiją išnagrinėti ir pasiūlyti Tarybai bei Europos Parlamentui, kaip taikyti prievartos priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias aplaidumui ir tyčiniam gaisrų sukėlimui;

32.  pabrėžia, kaip svarbu žvelgti į prevenciją iš tarpvalstybinės perspektyvos, įtraukti ją į sektorines strategijas, siekiant skatinti darnų žemės naudojimą ir glaudžią ekonominę ir socialinę plėtrą, kurią vykdant būtų atsižvelgiama į gamtą;

33.  pripažįsta, kad taikant kai kurias sektorines programas buvo skatinamas kaimo vietovių apleidimas ir per didelis gyventojų susitelkimas miestuose, todėl tam tikruose regionuose rizika didesnė;

34.  mano, kad žemės ūkio ir miškininkystės produkcija neapsaugota nuo klimato reiškinių, pvz., sausrų, šalnų, ledo, krušos, miškų gaisrų, audrų, potvynių, liūčių ir viesulų, nuo sanitarinių pavojų, pvz., užkrato kenkėjais, gyvūnų ligų, epidemijų ir epizootijų, laukinių gyvūnų daromos žalos, taip pat nuo žmonių veiklos padarinių, pvz., klimato kaitos, taršos, rūgščiojo lietaus, netyčinio ar tyčinio genetinio užterštumo, nuo žemės nuošliaužų, atsirandančių dėl problemų, susijusių su miestų ir teritorijų planavimu, nuo technologinių nelaimių ir nelaimių transporto srityje, kalnuotų vietovių dykumėjimo, miškų gaisrų, visų pirma kylančių dėl to, kad neprižiūrimi miškai, ir dėl nusikalstamo elgesio, nuo upių taršos, kurią sukelia cheminės nuotekos iš gamyklų, organinių medžiagų nuotekos ir miškų lankytojų neatsargumas;

35.  prašo Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad būtų taikoma pažangioji žemdirbystės patirtis, nes kai kuriose ją taikančiose valstybėse narėse azotinių trąšų jau sunaudojama per pusę mažiau, o pasėlių derlius ne mažesnis;

36.  laikosi nuomonės, kad būtina veiksmingos prevencijos dalis– tai socialiniu ir aplinkosaugos atžvilgiu subalansuota žemės ūkio strategija, pagal kurią būtų atsižvelgiama į būtinumą remti ir aktyvinti tvarią žemės ūkio gamybą bei kaimo plėtrą įvairiose šalyse ir regionuose; palaiko veiksmingą agrarinės ir aplinkosaugos bei agrarinės ir kaimo funkcijų skatinimo stiprinimą, gyventojų įsitvirtinimo kaimo vietovėse skatinimą, kaip esminį ekologinių sistemų išsaugojimo veiksnį kovojant su dabartine šių vietovių dykumėjimo ir nuskurdimo tendencija bei palengvinant miestų problemas; be to, pabrėžia ūkininkų, kaip kaimo saugotojų, vaidmenį, ir apgailestauja, kad Komisijos komunikate trūksta esminių su žemės ūkiu susijusių punktų;

37.  mano, kad reikia sukurti Europos žemės ūkio valstybinio draudimo sistemą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos valstybinio draudimo sistemos siekiant geriau spręsti rizikos ir ūkininkų pajamų nestabilumo, susijusio su stichinėmis ir žmogaus sukeltomis nelaimėmis, problemas; pabrėžia, kad ši sistema turėtų būti ambicingesnė nei ankstesnė, siekiant išvengti daugybės įvairių draudimo sistemų ES, lemiančių didelius ūkininkų pajamų neatitikimus; mano, kad reikia nedelsiant nustatyti minimalaus kompensavimo už stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes tvarką, kuria galėtų pasinaudoti visų valstybių narių ūkininkai;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares skaičiuojant žemės ūkio ir aplinkosaugos išmokas įtraukti papildomas ūkininkų išlaidas, kurias jie patiria, kai imamasi priemonių, skirtų gaisrų prevencijai (pvz., priešgaisrinių juostų valymas, nudžiūvusių medžių šalinimas, žemės darbai aplink sklypus ir kt.) ir nuotekų šalinimui (drenažo griovių ir kanalų valymas);

39.  pabrėžia prisitaikymo priemonių mieste ir kaime tyrimo būtinumą, atsižvelgiant į ekstremalių gamtos reiškinių įvairiose geografinėse zonose dažnumą ir mastą; mano, kad iš anksto numatomi neigiami klimato kaitos padariniai bus papildoma kliūtis žemės ūkio veiklai ir apsirūpinimo maistu saugumui bei nepriklausomybei maisto požiūriu, ir pabrėžia, kad reikia spręsti šią ir kitas problemas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ir mažinti neigiamus jos padarinius;

40.  pabrėžia viešųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) svarbą stichinių nelaimių prevencijai ir valdymui ir prašo stiprinti valstybių narių MTTP institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą, ypač tų valstybių, kurios susiduria su panašiais pavojais; prašo stiprinti išankstinių pavojaus pranešimų sistemas valstybėse narėse ir sukurti įvairių išankstinio įspėjimo sistemų sąsajas ir jas stiprinti; rekomenduoja Komisijai tinkamai atsižvelgti į šiuos poreikius ir užtikrinti deramą finansavimą;

41.  pabrėžia poreikį parengti valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų žmogiškųjų išteklių struktūrą, gerosios patirties taikymo ir informavimo apie riziką būdus, kad jos galėtų kovoti su nelaimėmis;

42.  pabrėžia, kad svarbu turėti išsamią duomenų ir informacijos apie gresiančias nelaimes bei su jomis susijusias išlaidas bazę ir keistis šiais duomenimis ES lygmeniu siekiant atlikti lyginamuosius tyrimus ir nustatyti galimą tarpvalstybinį nelaimių poveikį, nes tai leistų valstybėms narėms sukaupti informaciją apie nacionalinius civilinius pajėgumus ir medicininius išteklius, taip pat pabrėžia, kad turėtume ne kurti naujas, bet naudotis jau įdiegtomis sistemomis, pvz., Stebėsenos ir informacijos centru (angl. MIC), ir jas vystyti;

43.  apgailestauja, kad Komisija iki šiol neatliko tyrimo apie pavojų ir rizikos žemėlapių sudarymo patirtį valstybėse narėse, kaip numatyta 2009 m. vasario 23 d. Komunikate dėl bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos; primygtinai ragina Komisiją veiksmingai įvykdyti šį įsipareigojimą per pirmąjį 2010 m. pusmetį;

44.  mano, kad ES lygmeniu reikia sukurti bendrą metodiką ir nustatyti būtiniausi pavojų ir rizikos žemėlapių sudarymo reikalavimus;

45.  pabrėžia, kaip svarbu parengti standartus, kurie padėtų analizuoti ir išreikšti socialinį ir ekonominį nelaimių poveikį bendruomenėms;

46.  rekomenduoja peržiūrint PAV direktyvą įtraukti daugiau klausimų, susijusių su stichinių nelaimių prevencija, ypač rizikos vertinimo, pranešimo ir skelbimo visuomenei srityse;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) COM(2009)0082. (2) SEC(2009)0202. (3) SEC(2007)1721. (4) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 1. (5) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 55. (6) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 240. (7) OL C 272 E, 2003 11 13, p. 471. (8) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 599. (9) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 414. (10) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 322. (11) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 363. (12) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 369. (13) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 375. (14) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0065. (15) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 331. (16) 10128/08. (17) 10633/1/06. (18) OL L 71, 2007 3 10, p. 9. (19) OL L 10, 1997 1 14, p. 13. (20) OL L 288, 2007 11 6, p. 27. (21) OL L 175, 1985 7 5, p. 40. (22) A/CONF.206/6. (23) Pateikiamas neišsamus stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių sąrašas; todėl kito pobūdžio stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės, kurios nenurodomos šioje nuomonėje, gali būti įtrauktos į sąrašą.

2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skurdo mažinimo ir darbo vietų kūrimo besivystančiose šalyse: tolesnė veikla (2009/2171(INI))

P7_TA(2010)0327 A7-0192/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti tūkstantmečio vystymosi tikslai – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo naikinimo kriterijai,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. G8 susitikime Škotijoje (Gleneagles) prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su pagalbos apimtimi, pagalba į pietus nuo Sacharos esančiai Afrikos daliai ir pagalbos kokybe,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir į 2008 m. rugsėjo 2–4 d. Akroje vykusiame aukšto lygio forume priimtas išvadas dėl tolesnės veiklos, susijusios su šia deklaracija,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES pagalba: daugiau, geriau ir greičiau“ (COM(2006)0087),

–  atsižvelgdamas į JT 2010 m. pasaulio socialinės padėties ataskaitą pavadinimu „Naujas požiūris į skurdą“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus metinius pranešimus dėl Tūkstantmečio deklaracijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: „Europos konsensusas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(2) (vystomojo bendradarbiavimo priemonę (angl. Development Cooperation Instrument – DCI)),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 27 d. Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovų Abudžos deklaraciją dėl ŽIV/AIDS, tuberkuliozės ir kitų susijusių infekcinių ligų,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(3),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl „Užimtumo skatinimo vykdant ES vystomąjį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos vaidmuo skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse“ (COM(2001)0252),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas siekiant sumažinti skurdą besivystančiose šalyse“ (COM(2002)0116),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 3 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl visuotinio valdymo ir tarptautinių institucijų reformos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 19 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje visuotiniu susitarimu patvirtintą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) padoraus darbo darbotvarkę ir TDO visuotinį darbo vietų paktą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio mėn. paskelbtą TDO pranešimą „2009 m. pranešimas dėl darbo pasaulio: visuotinė darbo vietų krizė ir kitos problemos“ (angl. „World of Work Report 2009: The Global Jobs Crisis and Beyond“),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų sutarčių(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl požiūrio į EK pagalbą sveikatos tarnybų plėtrai į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje(7),

–  atsižvelgdamas į dabartines bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos reformas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0192/2010),

A.  kadangi tvirtas ir tvarus ekonomikos augimas verslui palankioje aplinkoje stabiliomis sąlygomis padeda kurti gerovę ir darbo vietas ir todėl yra patikimiausias ir nuosekliausias būdas išbristi iš skurdo,

B.  kadangi patikima, nekorumpuota teisinė aplinka yra esminė verslo klestėjimo sąlyga,

C.  kadangi iki 2015 m. ES-15 valstybių narių yra įsipareigojusios iš bendrųjų nacionalinių pajamų skirti 0,7 % lėšų oficialiai paramai vystymuisi (OPV); kadangi dabar OPV skiriama apie 0,4 % šių lėšų,

D.  kadangi skurdo mažinimas ir vystymosi politikos darna yra ES sutartyje nustatyti įsipareigojimai,

E.  kadangi mano esant tinkama remti besivystančių šalių ryžtą sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę savo pačių šalyse, vadinasi, turės būti vykdoma pramonės vystymo strategija, kuri turės atitikti tvaraus vystymosi ir visų pirma aplinkos apsaugos reikalavimus,

F.  kadangi nei ES pagalbos teikėjai, nei besivystančios šalys nevykdo išlaidų sveikatai ir švietimui įsipareigojimų,

G.  kadangi besivystančioms šalims itin trūksta kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų; kadangi kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas besivystančiose šalyse yra vienas iš faktorių, bloginančių netvirtą besivystančių šalių sveikatos priežiūros sistemą, ir kadangi dauguma kvalifikuotų sveikatos ir kitų sektorių darbuotojų dėl daugelio priežasčių negrįžta į gimtąsias vietas padėti savo bendruomenėms,

H.  kadangi dabartinė maisto kainų krizė atskleidė, kad žemės ūkis skurdžiose šalyse tebėra svarbus, o šalių aprūpinimas maistu reikalingas,

I.  kadangi 90 % ES piliečių pritaria vystomajam bendradarbiavimui, nors kyla grėsmė, kad dėl nuosmukio ši parama mažės,

J.  kadangi G20 pažadėjo imtis veiksmų prieš mokesčių rojaus šalis,

K.  kadangi mokesčių vengimas ir neteisėtas kapitalo nutekėjimas iš besivystančių šalių keletą kartų viršija vystymosi pagalbos dydį,

L.  kadangi pervedimai į besivystančias šalis sudaro didesnius kapitalo srautus negu OPV,

M.  kadangi šiuo metu 2,7 mlrd. žmonių neturi galimybės naudotis kreditais,

N.  kadangi siekiant mažinti skurdą reikia ne tik didinti užimtumą, bet ir kurti kokybiškas darbo vietas,

O.  kadangi skurdžiausioms šalims tikrai nepakankamai atstovaujama tarptautinėse institucijose ir pasaulio forumuose,

P.  kadangi socialinės apsaugos sistemos yra veiksmingos skurdo mažinimo ir socialinės sanglaudos didinimo priemonės, kadangi dauguma pasaulio gyventojų negauna tinkamos socialinės apsaugos,

Besivystančių šalių uždaviniai
Ekonomika

1.  primygtinai ragina besivystančių šalių vyriausybes įvairinti savo ekonomiką vystant gamybos sektorių ir vengti per daug apsunkinti įmones (visų pirma mažąsias ir vidutines įmones – darbo vietų kūrimą ir augimą skatinančias varomąsias jėgas) keliant pernelyg didelius biurokratinius reikalavimus;

2.  ragina visas besivystančias šalis prisijungti prie TDO padoraus darbo darbotvarkės ir Jungtinių Tautų iniciatyvos dėl būtiniausios socialinės apsaugos siekiant užtikrinti patenkinamus darbo standartus, aukšto lygio socialinę apsaugą, kuri apimtų skurdžiausias ir labiausiai atskirtas visuomenės grupes, tikrą socialinį dialogą ir ypač tai, kad būtų dalyvaujama investicijų siekiant didelio užimtumo programoje;

3.  pabrėžia, kad būtina pasirašyti ir įgyvendinti įvairias TDO konvencijas dėl tarptautinių darbo standartų ir rekomenduoja taikyti TDO rezoliucijos „Atsigavimas nuo krizės: visuotinis darbo vietų paktas“ nuostatas;

4.  ragina įgyvendinti teisę nedirbti priverstinio darbo, visų pirma vaikų darbo ir nedaryti jokių išimčių, nes neturintys išsilavinimo vaikai pasmerkti gyventi skurde;

5.  ragina ypatingą dėmesį skirti kovai su vaikų darbu, kad vietoj jo būtų kuriamos darbo vietos suaugusiems, o vaikams suteikiamos tinkamos išsilavinimo galimybės;

6.  ragina vyriausybes teikti pirmenybę pagalbai siekiant patenkinti pagrindinius socialinius poreikius, skatinti nuo krizės itin nukentėjusių vaikų ir pažeidžiamų moterų, taip pat rizikos grupės jaunimo, nekvalifikuotų darbuotojų, migrantų, mažas pajamas gaunančių darbuotojų, ūkio darbininkų ir neįgalių asmenų apsaugą;

7.  primena, kad siekiant, jog mažosios įmonės ir mikroįmonės, ypač žemės ūkio sektoriaus, išsaugotų esamas ir kurtų naujas darbo vietas, reikalingas pakankamas finansavimas; skatina besivystančias šalis remti galimybę taupyti ir naudotis kreditais, mikrokreditais, mikrodraudimu bei naujų kreditų agentūrų paslaugomis, pavyzdžiui, kaimo paštų ar mobiliojo banko paslaugomis;

8.  ragina ES pripažinti socialinės ekonomikos (pvz., kooperatyvų) indėlį į darbo vietų kūrimą ir tinkamo darbo skatinimą besivystančiose šalyse ir įtraukti socialinę ekonomiką į ES vystymosi programas ir bendradarbiavimo strategijas;

9.  ragina besivystančias šalis suteikti daugiau galimybių skurstantiems ir netekusiems nuosavybės teisių asmenims įsigyti žemės, pavyzdžiui, suteikiant lūšnynuose įsikūrusiems asmenims nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame jie gyvena;

10.  ragina besivystančias šalis kuo labiau įvairinti savo ekonomiką, kad šalis nebūtų priklausoma nuo labai riboto produktų, ypač žemės ūkio produktų, skirtų eksportuoti, gamybos kiekio;

11.  primena besivystančioms šalims, jog būtina gerbti vietines bendro žemės naudojimo žemės ūkio reikmėms tradicijas siekiant pagerinti sąlygas smulkiam ūkininkavimui ir jį apsaugoti;

12.  skatina besivystančias šalis žemės ūkio sektoriaus ir apsirūpinimo maistu saugumo vystymą laikyti prioritetinėmis sritimis rengiant šalies strategijos dokumentus ir nacionalines orientacines programas;

13.   primena, kad valdymas apima teisingos valstybės idėją, t. y. valstybės, kuri užtikrina demokratiją ir piliečių teises ir atlieka savo vykdomąsias funkcijas, pvz., užtikrina teisę kreiptis į teismą, gauti sveikatos priežiūrą, išsilavinimą ir valdyti, drauge propaguodama ir gindama žmogaus teises ir pagrindines laisves;

Piliečiai ir valdymas

14.  ragina visas besivystančias šalis nedelsiant pasirašyti JT konvenciją dėl kovos su korupcija ir veiksmingai įgyvendinti jos nuostatas; taip pat primygtinai ragina ES valstybes nares ir ES įmones gerbti JT konvenciją;

15.  mano, kad ES valstybės narės turėtų rodyti veiklos, susijusios su biudžetine drausme, mokesčių surinkimu ir geru valdymu, pavyzdį besivystančioms šalims;

16.  mano, kad privačiajame sektoriuje taip pat reikėtų imtis kovos su korupcija veiksmų ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, keičiantis informacija ir įgyvendinant turto susigrąžinimo programas;

17.  primygtinai ragina, kad visos besivystančios šalys skatintų nepriklausomų parlamentų, kurie gali veiksmingai padėti stiprinti demokratiją laisvai atlikdami teisės aktų leidybos, biudžetines ir tikrinimo funkcijas, veiklą; taip pat atkreipia dėmesį į nepriklausomos ir tinkamai išplėtotos teismų sistemos svarbą;

18.  skatina besivystančių šalių vyriausybes siekti kuo aktyvesnio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo rengiant ir stebint viešąją politiką;

19.  pabrėžia, kad socialiniai partneriai gali atlikti svarbų vaidmenį vystant ekonomiką ir stiprinti visuomenės sanglaudą, todėl reikia skatinti atitinkamų organizacijų kūrimą ir plėtrą;

20.  ragina užtikrinti neribotą profesinių sąjungų teisę burtis į asociacijas ir teisę vesti kolektyvines derybas, kad būtų užtikrintos, pagerintos ir ginamos geros darbo sąlygos;

21.  ragina visas valstybes, kurios priėmė pilietinės visuomenės organizacijų laisvę varžančius teisės aktus, juos panaikinti;

22.  ragina kaip pagrindinį kovos su skurdu principą įgyvendinti teisę būti nediskriminuojamam, t. y teisę dirbti ir būti vienodai vertinamam neatsižvelgiant į lytį, etninę kilmę, amžių, negalią ar seksualinę orientaciją;

23.  ragina gerokai pagerinti teisinę ir socialinę moterų padėtį, siekiant išvengti diskriminacijos ir išnaudoti moterų potencialą ekonomikos ir visuomenės vystymui;

24.  remia besivystančių šalių pastangas stiprinti ir didinti regioninę integraciją kuriant laisvosios prekybos zonas, regionines ekonomikos bendrijas, regioninius plėtros bankus ir t. t.;

Bendri uždaviniai

25.  kartoja raginimą iš besivystančių šalių nacionalinių biudžetų ir iš ES paramos vystymuisi skirti bent 20 % lėšų sveikatos priežiūrai ir pagrindiniam ugdymui;

26.  ragina persvarstyti privatizavimo politiką, ypač susijusią su tokių komunalinių paslaugų kaip vandens tiekimas, buitinių atliekų išvežimas ir visuotinės svarbos paslaugos, teikimu ir persvarstyti socialinį valstybių vaidmenį valdymo tobulinimo procese, įskaitant valstybės valdomų įmonių, kaip darbdavių ir socialinių paslaugų teikėjų, vaidmenį;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka socialinės apsaugos sistemos, kaip teigiama TDO Visuotiniame darbo vietų pakte ir Jungtinių Tautų iniciatyvoje dėl pagrindinės socialinės apsaugos, todėl ragina skirti daugiau dėmesio socialinės apsaugos sistemoms, kad būtų išvengta didesnio skurdo ir sprendžiamos socialinės problemos kartu padedant stabilizuoti ekonomiką ir išlaikyti bei didinti užimtumą;

28.  prašo suteikti nemokamą ir visapusišką prieigą prie švietimo sistemų, t.y. pagrindinio ir aukštesniojo mokymo ir profesinio mokymo, kad vietiniai gyventojai taptų kvalifikuotais darbuotojais;

29.  primygtinai reikalauja, kad ir valstybės donorės, ir besivystančios šalys laikytųsi savo įsipareigojimų, kad iki 2015 m. būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai;

30.  remia priemones, pavyzdžiui, atlyginimo subsidijas, darbo vietų ir mokymo galimybes, kurias taikant vietos mokslininkai bei kiti kvalifikuoti darbuotojai skatinami likti ir dirbti savo bendruomenėse ir stiprinamos visiems prieinamos medicininės priežiūros sistemos;

31.  remia naujų darbo vietų kūrimą besivystančiose šalyse;

32.  remia priemones, kurias taikant investuojama į viešąsias paslaugas apskritai ir jos vystomos, siekiant kurti darbo vietas ir didinti valstybės pajėgumus, įrenginius ir socialinę sanglaudą, kaip nurodyta JT pranešime „Naujas požiūris į skurdą“;

33.  ragina skirti daugiau dėmesio praktinei sveikatos priežiūrai ir gyventojų sąmoningumo medicininio gydymo naudos klausimais ugdymui, pvz., dalyti kraujo tyrimo prietaisus ir apmokyti žmones jais naudotis;

34.  pabrėžia, kad žmogiškųjų išteklių vystymas yra neatskiriama visų vystymo strategijų dalis ir yra labai svarbus darbo vietų kūrimui; ragina ES ir besivystančias šalis ištirti su užimtumu susijusius poreikius ir darbo rinką, padaryti prognozes ir pasirengti svarbiausiems iššūkiams, kurių kyla siekiant pritaikyti profesinį mokymą atsižvelgiant į užimtumą;

35.  mano, kad taikant visas vystymosi strategijas reikėtų ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausiems ir atskirtiems žmonėms, visų pirma moterims, vaikams, vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims;

36.  mano, kad būtina patenkinti svarbiausius poreikius, taigi teikia ypatingą pirmenybę priemonėms, kurias taikant būtų skatinamas apsirūpinimo maistu saugumas ir prieiga prie geriamo vandens;

37.  atkreipia dėmesį į vaikų darbo problemą ir pripažįsta, kad tai viena iš didžiausių kliūčių siekiant, kad visi turėtų pradinį išsilavinimą ir kad sumažėtų skurdo, dėl jos trukdoma sveikai auginti vaikus ir suteikti jiems reikiamą išsilavinimą; taigi ragina, kad būtų skatinama derinti ir vienodinti įvairių agentūrų darbą teikiant paramą švietimui ir vykdant politiką vaikų darbo klausimu, t. y. stiprinti jau veikiančios priemones, įskaitant pasaulinę darbo grupę vaikų darbo ir švietimo klausimais; be to, ragina tarptautinę bendruomenę, visas susijusias valstybes ir ES įsipareigoti dėti visas pastangas siekiant kuo greičiau panaikinti vaikų darbą;

38.  pabrėžia lyčių lygybės svarbą sėkmingai valstybių ekonomikai, todėl ragina dėti daugiau pastangų, kad lyčių lygybė būtų užtikrinta ir ekonomikoje;

39.  primygtinai ragina, kad pagalbos teikėjai ir šalys partnerės užtikrintų, jog žemės ūkio, pirmiausia smulkaus ūkininkavimo ir smulkios ir vidutinės ekologiškos žemės ūkio pramonės, klausimas plėtros darbotvarkėje taptų aktualesnis;

40.  pabrėžia, kad nedidelės žemės ūkio bendrovės, kurios naudojasi decentralizuotomis, ekologiškomis ir tvariomis gamybos priemonėmis, palengvina darbo vietų kūrimą ir tvarų vystymą, nes jos vieno hektaro plote įdarbina daugiau žmonių nei didelės ūkio bendrovės, o jose dirbantys ūkininkai ir darbuotojai kaimo ne žemės ūkio produktų, kurių gamybos srityje dirba daug žmonių, poreikiams patenkinti išleidžia proporcingai daugiau;

41.  ragina veiksmingiau remti darbo vietų kūrimą ir užimtumo didinimą koordinuojant užimtumo ir makroekonomikos politiką, atsižvelgiant į tai, kad pastaroji turėtų būti skirta ne tik infliacijos lygiui ir prekybos bei fiskaliniam deficitui kontroliuoti, bet ir sutelkti dėmesį į realios produkcijos, pajamų ir užimtumo stabilumą;

42.  remia investavimą į ekologiškas darbo vietas ir ekologišką pramonę, pavyzdžiui, neturtingose šalyse kuriant atsinaujinančių išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sistemas, įskaitant saulės energiją, teikiančią naudą vietos bendruomenėms, kaip priemonę siekiant aprūpinti šalis tvariais energijos ištekliais ir kartu kurti darbo vietas saugant aplinką;

43.  ragina didinti lygias galimybes ir galimybes kelti kvalifikaciją, gauti geros kokybės mokymą ir švietimą; ragina gerinti kreditų teikimą (įskaitant mikrofinansavimą), kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas;

44.  tikisi, kad Europos Parlamento ir analogiškų regioninių institucijų besivystančiose šalyse bendradarbiavimas taps glaudesnis;

45.  pabrėžia, kad, siekiant įvertinti besivystančių šalių socialinę pažangą, reikia propaguoti alternatyvius BVP rodiklius, visų pirma atsižvelgiant į Josepho Stiglitzo vadovaujamos Ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo komisijos pasiūlymus;

46.  ragina priemones, skirtas pasaulinės ekonominės krizės problemoms spręsti, suskirstyti pagal šalis ir regionus, įtraukti priemones, paminėtas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) politikos priemonėje, pavadintoje „Visuotinis darbo vietų paktas“, siekiant palengvinti investicijas į tuos sektorius, kuriuose dirba daug žmonių ir kurie nekenkia aplinkai, taip pat į socialinės apsaugos sistemas;

Pagalbos teikėjų uždaviniai
Pagalba

47.  primygtinai ragina, kad visos turtingos šalys, visų pirma ES valstybės, laikytųsi pažadų, susijusių su paramai skirtomis išlaidomis, t. y. iki 2015 m. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų skirtų bent 0,7 % lėšų;

48.  ragina sukurti bendrą valstybių narių taikomą skurdo apibrėžtį, kad būtų nustatytos atitinkamos veiklos sritys ir ES pagalbos vystymuisi gavėjai;

49.  mano, kad nuosekli politika gali duoti gerų rezultatų, t. y. padėti sukurti darbo vietų besivystančiose šalyse; taigi ragina keisti ES išorės politiką, nes ji turi tiesioginį poveikį besivystančių šalių ekonomikai ir turėtų būti rengiama norint patenkinti tvarius šių šalių poreikius siekiant kovoti su skurdu, užtikrinti padorias pajamas ir pragyvenimą bei paisyti žmogaus teisių, įskaitant socialines ir ekonomines teises bei aplinkos apsaugą;

50.  ragina skirti nemažai papildomų lėšų siekiant kovoti su klimato kaitos ir visuotinės ekonomikos krizės padariniais besivystančiose šalyse;

51.  ragina, kad pradinis ugdymas ir visuomenės sveikata būtų vystymosi politikos pagrindas, ir pabrėžia, kad dabartine padėtimi nepateisinamas joks šių sričių nacionalinių išlaidų ir tarptautinės pagalbos sumažinimas;

52.  ragina ES laikytis pagalbos prekybai įsipareigojimų;

53.  Pabrėžia, kad ES turi persvarstyti pagalbos teikimo politiką, ypač žemės ūkio sektoriaus, atsižvelgdama į ES smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus siekiant sudaryti sąžiningas prekybos sąlygas besivystančių šalių atžvilgiu;

54.  dar kartą prašo visų pagalbos teikėjų tiksliau laikytis pagalbos veiksmingumo darbotvarkės, pirmiausia pagalbos teikėjų koordinavimo ir atskaitomybės klausimais;

55.  primygtinai reikalauja, kad Komisija užtikrintų, jog dabartinės bendros žuvininkystės politikos išorės santykių sritis būtų suderinta su ES vystymosi politika, nes šios politikos kryptys yra tiesiogiai susijusios su besivystančių šalių gyventojų gerove;

56.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius daugelyje šalių yra labai svarbus užimtumo ir apsirūpinimo maistu saugumo požiūriais, taigi visos besivystančios šalys turėtų turėti teisę gauti ES pagalbą savo tvariai žuvininkystės pramonei, tyrimams, kontrolei ir kovos su nelegalia, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba vykdymo priemonėms vystyti, ši pagalba neturėtų priklausyti nuo jokių susitarimų dėl galimybės žvejoti su Europos Sąjunga;

57.  pabrėžia, kad teikiant ES sektorinę paramą žuvininkystės pramonei trečiosiose šalyse siekiama įrengti tų šalių uostus ir aprūpinti juos tinkama infrastruktūra, kad būtų palengvintas žuvų iškrovimas ir perdirbimas vietoje, siekiant sukurti naujų darbo vietų; ragina Komisiją stebėti ir tikrinti, ar šie tikslai pasiekti, ir teikti techninę pagalbą, kuri padėtų didinti trečiųjų šalių gebėjimus stebėti žvejybos veiklą savo vandenyse ir sulaikyti laivus, kurie buvo pastebėti darantys pažeidimus;

58. primygtinai ragina ES supaprastinti pagalbos struktūrą ir susijusias procedūras;

59.  ragina Komisiją ir ES valstybes nares labiau koordinuoti vystymosi politiką ir siekti užkirsti kelią įvairiems politikos veiksniams, galintiems neigiamai paveikti TVT siekį;

60.  tikisi, kad ES politika ūkininkavimo, prekybos, migracijos ir žuvininkystės srityse jokiu būdu nepakenks vystymuisi, nes šiuo metu politikos krypčių nuoseklumas vystymuisi remti yra sutartyje nustatytas reikalavimas; ketina atidžiai stebėti, kaip ES vykdo šį įsipareigojimą;

61.  ragina pagalbos teikėjus protingai investuoti į piliečių ugdymo plėtrą;

62.  ragina valstybes donores pasinaudoti šia krize ir labiau ištirti esamas naujoviškų ir papildomų vystymosi finansavimo šaltinių galimybes ir rasti naujų, kurios leistų besivystančioms šalims išskaidyti savo pajamų šaltinius ir įgyvendinti veiksmingas, konkrečias ir paveikias išlaidų programas;

63.  ragina Komisiją ir ES valstybes nares skatinti tvarių įmonių, kuriančių geras darbo vietas, veiklą kaip specifinį vystomojo bendradarbiavimo pagal 2005 m. Europos konsensusą dėl vystymosi sektorių ir jų integraciją į labiau tradicinius vystomojo bendradarbiavimo sektorius, pvz., į infrastruktūros, kaimo plėtros, valdymo ir su prekyba susijusios pagalbos sektorius;

Nauji finansavimo šaltiniai

64.  primygtinai ragina, kad G20 šalys vykdytų pažadus imtis veiksmų prieš mokesčių rojaus šalis, griežtinti finansų rinkų priežiūrą ir keistis informacija apie mokesčius; be to, G20 šalys turėtų nurodyti Tarptautinės apskaitos standartų valdybai patvirtinti naują standartą, apimantį atskirų šalių ataskaitų teikimą;

65.  ragina G20 ir ES valstybes imtis veiksmų, kad pervesti pinigus būtų galima pigiau ir paprasčiau;

66.  ragina, kad siekiant kovoti su skurdu ir nedarbu Komisija ir valstybės narės padidintų mažosioms, labai mažoms įmonėms ir besivystančių šalių ūkininkams, įskaitant neoficialų sektorių, skiriamą viešąją finansinę paramą, kaip raginama pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Visuotinio darbo vietų pakto nuostatas,

Gebėjimų ugdymas ir visuotinis valdymas

67.  primygtinai ragina, kad ES teiktų paramą siekdama remti gebėjimų stiprinimą tose srityse, kurios bus tiesiogiai naudingos šalių partnerių ekonomikai ir kuriant darbo vietas, t. y. veiksmingų mokesčių sistemų kūrimas, kova su korupcija, institucijų ir pilietinės visuomenės stiprinimas, palankesnių sąlygų naudotis mikrokreditais ir kitais finansavimo šaltiniais sudarymas ir t. t.;

68.  ragina, kad rengiant ES vystymosi politiką, darančią poveikį darbo vietų kūrimui ir skurdo mažinimui, būtų atkreipiamas dėmesys į priemones, pagal kurias reikalaujama, kad vyriausybės, pilietinė visuomenė, įmonės, fondai ir vietos bendruomenė iki 2015 m. pasiektų JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);

69.  ragina ES nukreipti savo pagalbą ir į socialinės apsaugos sistemų kūrimą besivystančiose šalyse, nes tai yra svarbi ir veiksminga priemonė skurdui mažinti;

70.  ragina pirmenybę suteikti švietimui, jaunimo stebėjimui po mokyklos baigimo, profesiniam mokymui, švietimui apie technologijas, įgūdžių lavinimui, mokymuisi visą gyvenimą, galimybei gauti finansavimą, kokybiškas stažuotes suinteresuotiems asmenims, sveikatos apsaugą ir saugumą, taip pat verslumo skatinimo programoms, ypač skirtoms mažoms ir labai mažoms įmonėms, kad jos galėtų kurti darbo vietas ir ypatingą dėmesį atkreipti į jaunimą, neįgaliuosius, pagyvenusius ir perkeltuosius asmenis, moteris ir visas kitas socialiai atskirtas grupes;

71.  mano, kad, sudarydama prekybos susitarimus su besivystančiomis šalimis, ES turėtų atsižvelgti į žmogaus teisių apsaugos ir gero valdymo kriterijus ir nedvejodama taikyti sankcijas valdymo įsipareigojimų nevykdančioms valstybėms; primena, kad ir Europos plėtros fondui (EPF), ir Vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei (angl. DCI) taikomi sąlygų laikymosi kriterijai;

72.  ragina ES užtikrinti, kad būtų itin paisoma sąlygų laikymosi principo, kaip nurodyta Kotonu susitarime;

73.  Pabrėžia, kad ir Europos plėtros fondas (EPF), ir Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (angl. DCI) turi atitikti sąlygų laikymosi kriterijus;

74.  primygtinai ragina Komisiją tinkamu laiku ir būdais skatinti užsienyje dirbančių Europos įmonių gamybos grandinių stebėjimą, kad būtų patikrinta, ar panaikintas vaikų darbas ir ar laikomasi darbo standartų pagal TDO konvencijas, taip pat skatinti suteikti prieigą prie švietimo, nes tai svarbiausias veiksnys kovojant su skurdu;

75.  ragina visose besivystančiose šalyse megzti glaudžius ryšius plėtojant patikimą pagrindinių vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų ir su skurdu kovojančių organizacijų tinklą, kad būtų keičiamasi nuomonėmis ir patirtimi dėl ES pagalbos formulavimo, įgyvendinimo ir stebėjimo;

76.  remia duomenų bazės ES ir nacionaliniu lygiais sukūrimą, siekiant surinkti ir palyginti pagrindinius duomenis apie skurdą besivystančiose šalyse, kaip būdą, skirtą skurdo mažinimo pastangoms palengvinti ir padidinti;

77.  pabrėžia, kad yra būtina labiau derinti dabartinę tarptautinių ir regioninių organizacijų veiklą ir taip dėti daugiau pastangų teikiant techninę paramą ES skurdo sušvelninimo veiksmų planui įgyvendinti ir stebėti;

78.  pažymi, kad būtina įsteigti vadinamąsias patariamąsias grupes specifiniais klausimais, nes tai būtų konkretus žingsnis ir patikima techninės pagalbos teikimo procedūra norint besivystančiose šalyse pasiekti ES skurdo sušvelninimo veiksmų plane nustatytus tikslus;

79.  pritaria, kad parama biudžetui reikia naudotis tik tada, jei yra pagrįstai įsitikinta, jog lėšos bus panaudotos pagal paskirtį ir numatytasis tikslas bus pasiektas, ir jei lėšų gavėjai atitinka žmogaus teisių apsaugos ir demokratinio valdymo kriterijus; siekia, kad būtų atliekamas efektyvesnis paramos biudžetui vertinimas ir auditas norint išnagrinėti, ar pasiektas užsibrėžtas tikslas ir ar šalys gavėjos laikosi pirmiau minėtų reikalavimų; ragina Komisiją sukurti IT pagrindu veikiančią ir Europos Parlamento prižiūrimą rezultatų suvestinę, skirtą Bendrijos pagalbos veiksmingumui skurdo mažinimo, švietimo ir darbo vietų kūrimo srityse įvertinti; ši suvestinė sudaroma atsižvelgiant į tai, kokiu laipsniu buvo pasiekta finansinių santykinių dydžių ir tikslų;

80.  ragina Komisiją Europos Parlamentui pateikti nuoseklų ir patikimą pasiūlymą dėl ES porinkiminės politikos, pagal kurią būtų gerbiamas tam tikros šalies laisvas gyventojų pasirinkimas ir nuogąstauja, kad tai, jog dabar nėra nuoseklios porinkiminės politikos, kenkia ES rinkimų stebėjimo misijų patikimumui;

81.  remia demokratiškesnį besivystančių šalių atstovavimą pasaulio institucijose;

82.  ragina tarptautines finansų institucijas persvarstyti savo paskolų politiką, kad būtų remiamas besivystančių šalių demokratiškas ir tvarus ekonominis vystymasis;

83.  ragina ES ir G-20 imtis konkrečių veiksmų, skirtų su mokesčių rojumi, mokesčių vengimu ir neteisėtu kapitalo nutekėjimu iš besivystančių šalių susijusiam piktnaudžiavimui šalinti, ir skatinti šių išteklių investavimą besivystančiose šalyse;

84.  ragina pasiekti naują privalomą visuotinį susitarimą dėl finansų, kuriuo tarptautinės korporacijos būtų įpareigotos automatiškai atskleisti gautą pelną ir sumokėtus mokesčius kiekvienoje šalyje atskirai;

85.  ragina ES remti JT Socialinės apsaugos žemiausios ribos iniciatyvą, siekiant išplėsti ar įgyvendinti tvarios socialinės apsaugos sistemas besivystančiose šalyse užtikrinant didesnę išorės santykių politikos krypčių sanglaudą, parengiant komunikatą dėl socialinės apsaugos vystomajame bendradarbiavime kaip siūloma Tarybos išvadose dėl užimtumo skatinimo taikant ES vystomąjį bendradarbiavimą;

Švietimas

86.  pritaria Komisijai, kad darbo turėjimas yra geriausias būdas išvengti skurdo ir socialinės atskirties, mano, kad švietimo spragos besivystančiose šalyse panaikinimas yra viena veiksmingiausių strategijų siekiant išeiti iš skurdo ir nedarbo;

87.  džiaugiasi dėl pagreitintos finansavimo iniciatyvos „Švietimas visiems“ ir dėl to, kad jai iš esmės pritaria Komisija; ragina Komisiją paaiškinti, kokiais fondais ir kokiems tikslams ji šiuo metu leidžia pasinaudoti iniciatyvoje dalyvaujančioms šalims, ypač šiose srityse:

88.  ragina ES įdiegti įvairių sričių pagalbos tėvams programas ten, kur dėl skurdo trūksta vaiko auginimo žinių ir taip užtikrinti, kad vaikai besivystančiose šalyse turėtų tikras galimybes;

89.  pažymi, kad gera protinė ir fizinė sveikata priklauso ne vien tik nuo švietimo, mokymo ir naujų informacinių technologijų, bet ir nuo galimybės turėti vandens, maisto ir gauti medicinos paslaugas, todėl ES turėtų daugiau dėmesio skirti nemokamai mokymo medžiagai, nemokamam maitinimui, nemokamiems mokyklų autobusams ir nemokamiems egzaminams, šie klausimai turėtų būti sujungiami į visa apimančius pagalbos projektus; mano, kad būtina aiškiai nurodyti ryšį tarp ES finansuojamų mokyklinių projektų ir maisto bei sveikatos programų besivystančiose šalyse;

90.  ragina ES sutelkti savo pastangas į tai, kad būtų nustatytos sritys, kuriose besivystančios šalys turi konkurencinį pranašumą ir siekti, kad darbo stažuočių tokiuose sektoriuose kūrimas būtų vienu pagrindinių ES paramos vystymuisi prioritetų;

91.  ragina ES suteikti besivystančio pasaulio studentams daugiau mokymosi galimybių, bet skatinti, kad, baigę studijas, jie grįžtų į gimtąsias vietas padėti savo bendruomenėms;

Patekimas į rinką

92.  pažymi, kad besivystančioms šalims nurodoma, jog jų produktai turi konkuruoti atviroje rinkoje, nors besivystančio pasaulio šalims šis principas dažnai netaikomas;

93.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti nuoseklų metodą, kurį taikant būtų laikomasi laisvosios rinkos pagrindų ir užtikrinamas abipusiškumas prekybos srityje;

94.  pabrėžia, kad dažniausiai besivystančių šalių, ypač žemės ūkio sektoriaus, ekonomika natūrinė ir kad tokia ekonomika dažnai yra vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir TDO.

(1) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (2) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (3) OL L 386, 2006 12 29, p. 1. (4) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 15. (5) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 316. (6) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321. (7) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 162.