Priimti tekstai - Antradienis, 2010 m. lapkričio 23 d.

Choisissez la langue de votre document :

Priimti tekstai

Antradienis, 2010 m. lapkričio 23 d. - Strasbūras

		ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas: 2009 m. lapkričio mėn. potvyniai Airijoje
		Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Šiaurės Brabantas ir Pietų Olandija, 18 skyrius, Nyderlandai)
		Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Drentė, 18 skyrius, Nyderlandai)
		Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Limburgas, 18 skyrius, Nyderlandai)
		Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Gelderlandas ir Overeiselis, 18 skyrius, Nyderlandai)
		Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Šiaurės Olandija ir Utrechtas, 18 skyrius, Nyderlandai)
		Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Šiaurės Olandija ir Pietų Olandija, 58 skyrius, Nyderlandai)
		Pagalba, skiriama pagal Vokietijos alkoholio monopolijos sistemą ***I
		Bemuitis režimas nurodytoms farmacinėms veikliosioms medžiagoms, turinčioms Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinį prekės ženklu neregistruotą pavadinimą (INN) ), ir nurodytiems produktams, naudojamiems galutiniams farmacijos produktams gaminti ***I
		EB ir Ukrainos susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje ***
		ES ir Farerų vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje ***
		EB ir Japonijos vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje ***
		EB ir Jordanijos susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje ***
		Europos Sąjungos ir Saliamono Salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas ***
		Pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema ir nuostatos dėl minimalaus standartinio tarifo taikymo trukmė *
		ECB 2009 m. metinė ataskaita
		Civilinių ir karinių subjektų bendradarbiavimas ir civilinių ir karinių pajėgumų kūrimas
		Ilgalaikis Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių ir jų žvejybos būdų valdymo planas *** I
		Daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas ***I
		Draudimas atrinkti geriausias žuvis ir paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose apribojimai ***I
		Svetimų ir nevietinių rūšių naudojimas akvakultūroje ***I
		Valstybės pagalba nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti *
		AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos veikla 2009 m.
		Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano aspektai, susiję su civiline, komercine, šeimos ir tarptautine privatine teise

ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas: 2009 m. lapkričio mėn. potvyniai Airijoje

285k

40k

		Rezoliucija
		Priedas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktą (COM(2010)0534 – C7-0283/2010 – 2010/2216(BUD))

P7_TA(2010)0403

A7-0328/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0534 – C7-0283/2010),

– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1), ypač į jo 26 punktą,

– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(2),

– atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaraciją dėl Solidarumo fondo, priimtą per 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdį,

– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0328/2010),

1. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. lapkričio xx d.

dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 26 punktą,

atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(4),

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Europos Sąjunga įsteigė Europos Sąjungos solidarumo fondą (toliau – Fondas), parodydama solidarumą su stichinių nelaimių ištiktų regionų gyventojais.

(2) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti Fondo lėšas neviršijant nustatytos didžiausios metinės 1 mlrd. EUR ribos.

(3) Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 esama nuostatų, kuriomis remiantis galima mobilizuoti Fondo lėšas.

(4) Airija dėl potvynių sukeltos stichinės nelaimės pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizuojama 13 022 500 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(3)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4)	OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Šiaurės Brabantas ir Pietų Olandija, 18 skyrius, Nyderlandai)

294k

52k

		Rezoliucija
		Priedas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška EGF/2009/027 NL/Šiaurės Brabantas ir Pietų Olandija, 18 skyrius) (COM(2010)0529 – C7-0309/2010 – 2010/2225(BUD))

P7_TA(2010)0404

A7-0318/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0529 – C7–0309/2010),

– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (EGF reglamentas),

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0318/2010),

A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl įsitraukti į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B. kadangi buvo padidinta EGF aprėptis – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C. kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Europos Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kaip galima greičiau ir veiksmingiau,

D. kadangi Nyderlandai paprašė pagalbos atvejais, kurie susiję su 821 darbuotojų atleidimu iš 70 įmonių, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 18 skyriaus (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas) sektoriuje dviejuose gretimuose NUTS II lygmens Nyderlandų Šiaurės Brabanto ir Pietų Olandijos regionuose,

E. kadangi paraiška atitiko EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1. ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas, siekiant greičiau mobilizuoti EGF lėšas;

2. primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį vėl į darbo rinką įtraukiant iš darbo atleistus darbuotojus;

3. pabrėžia, kad vadovaujantis EGR reglamento 6 straipsniu turėtų būti užtikrinta, jog EGF lėšomis būtų remiamas pavienių iš darbo atleistų darbuotojų grįžimas į darbo rinką; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

4. pažymi, kad informacija apie suderintą iš EGF finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą apima išsamią informaciją apie priemonių, finansuojamų iš struktūrinių fondų, papildomumą; primena savo raginimą taip pat ir metinėse ataskaitose pateikti lyginamąjį šių duomenų vertinimą, įskaitant šių laikinų ir individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų poveikio, kurį jos turi atleistų iš darbo darbuotojų ilgalaikiam sugrįžimui į darbo rinką, vertinimą;

5. džiaugiasi tuo, kad EGF lėšų mobilizavimo srityje Komisija pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jai keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai, ir kad todėl turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės;

6. tačiau pažymi, kad siekiant panaudoti EGF lėšas šiuo atveju, mokėjimų asignavimai bus pervesti iš biudžeto eilutės, skirtos paramai MVĮ ir naujovėms; apgailestauja dėl didelių trūkumų Komisijai įgyvendinant konkurencingumo ir inovacijų programas, ypač per ekonomikos krizę, dėl kurios tokios paramos poreikis turėtų labai padidėti;

7. primena, kad atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio persvarstymą ir vykdant bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, kurios sukurtos pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS, vertinimą, taip pat reikėtų įvertinti EGF veiklą ir pridėtinę vertę;

8. palankiai vertina Komisijos naujo tipo pasiūlymą, kuriame pateikiamas aiškinamasis memorandumas, aiški ir išsami informacija apie paraiškos teikimą, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių jis buvo patvirtintas, ir kuris parengtas atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus;

9. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

10. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą kartu su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

...

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška EGF/2009/027 NL/Šiaurės Brabantas ir Pietų Olandija, 18 skyrius)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(4), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių pagrindinių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2) EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio.

(3) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas neviršijant metinės viršutinės 500 mln. EUR ribos.

(4) 2009 m. gruodžio 30 d. Nyderlandai pateikė paraišką skirti lėšų iš EGF dėl darbuotojų atleidimo 70 įmonių, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 18 skyriaus (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas) sektoriuje dviejuose gretimuose NUTS II lygmens Šiaurės Brabanto (NL41) ir Pietų Olandijos (NL33) regionuose, ir iki 2010 m. gegužės 11 d. pateikė papildomos informacijos. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo skirti 2 890 027 EUR sumą.

(5) Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuojamos finansinei paramai pagal Nyderlandų pateiktą paraišką suteikti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2010 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizuojama 2 890 027 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Drentė, 18 skyrius, Nyderlandai)

294k

52k

		Rezoliucija
		Priedas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška EGF/2009/030 NL/Drentė, 18 skyrius) (COM(2010)0531 – C7-0310/2010 – 2010/2226(BUD))

P7_TA(2010)0405

A7-0321/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0531 – C7–0310/2010),

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0321/2010),

A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B. kadangi EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

D. kadangi Nyderlandai paprašė pagalbos atvejais, kurie susiję su 140 darbuotojų atleidimu iš dviejų įmonių, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 18 skyriaus (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas) sektoriuje NUTS II lygmens Drentės regione,

E. kadangi paraiška atitiko EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1. ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant paspartinti EGF lėšų mobilizavimą;

2. primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį į darbo rinką reintegruojant iš darbo atleistus darbuotojus;

3. pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu turėtų būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas pavienių iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

4. pažymi, kad informacija apie suderintą iš EGF finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą apima išsamią informaciją apie priemonių, finansuojamų iš struktūrinių fondų, papildomumą; primena savo raginimą taip pat ir savo metinėse ataskaitose pateikti lyginamąjį šių duomenų vertinimą, įskaitant šių laikinų ir individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų ilgalaikiam iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimui į darbo rinką, poveikio vertinimą;

6. pažymi, kad, siekiant mobilizuoti EGF lėšas šiuo atveju, mokėjimų asignavimai bus pervesti iš biudžeto eilutės, skirtos paramai MVĮ ir naujovėms; apgailestauja dėl didelių trūkumų Komisijai įgyvendinant konkurencingumo ir inovacijų programas, ypač per ekonomikos krizę, dėl kurios tokios paramos poreikis turėtų labai padidėti;

8. palankiai vertina naujo tipo Komisijos pasiūlymą, kurio aiškinamajame memorandume pateikiama aiški ir išsami informacija apie paraišką, analizuojami tinkamumo kriterijai ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių ji buvo patvirtinta, nes tai atitinka Parlamento reikalavimus;

9. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

10. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

...

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(3) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas neviršijant metinės viršutinės 500 mln. EUR ribos.

(4) 2009 m. gruodžio 30 d. Nyderlandai pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo dviejose įmonėse, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 18 skyriaus (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas) sektoriuje NUTS II lygmens Drentės (NL13) regione, ir iki 2010 m. gegužės 6 d. pateikė papildomos informacijos. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo skirti 453 632 EUR sumą.

(5) Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuojamos finansinei paramai pagal Nyderlandų pateiktą paraišką suteikti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2010 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizuojama 453 632 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Limburgas, 18 skyrius, Nyderlandai)

295k

52k

		Rezoliucija
		Priedas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška „EGF/2009/028 NL/Limburgas, 18 skyrius“) (COM(2010)0518 – C7-0311/2010 – 2010/2227(BUD))

P7_TA(2010)0406

A7-0323/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0518 – C7–0311/2010),

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0323/2010),

A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

C. kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kaip galima greičiau ir veiksmingiau,

D. kadangi Nyderlandai paprašė pagalbos atvejais, kurie susiję su 129 darbuotojų atleidimu iš devynių įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 18 skyriui (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas), Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Limburgo regione,

E. kadangi paraiška atitiko EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1. ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant paspartinti EGF lėšų mobilizavimą;

4. pažymi, kad informacija apie suderintą iš EGF finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą apima išsamią informaciją apie priemonių, finansuojamų iš struktūrinių fondų, papildomumą; primena savo raginimą taip pat ir metinėse ataskaitose pateikti lyginamąjį šių duomenų vertinimą, įskaitant šių laikinų ir individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų poveikio ilgalaikiam iš darbo darbuotojų reintegravimui į darbo rinką vertinimą;

6. pažymi, kad siekiant mobilizuoti EGF lėšas šiuo atveju, mokėjimų asignavimai bus pervesti iš biudžeto eilutės, skirtos paramai MVĮ ir naujovėms; apgailestauja dėl didelių trūkumų Europos Komisijai įgyvendinant konkurencingumo ir inovacijų programas, ypač per ekonomikos krizę, dėl kurios tokios paramos poreikis turėtų labai padidėti;

9. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

10. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

...

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas papildomai paramai darbuotojams, atleistiems dėl su globalizacija susijusių pagrindinių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(3) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas neviršijant nustatytos didžiausios metinės 500 mln. EUR ribos.

(4) 2009 m. gruodžio 30 d. dėl darbuotojų atleidimo devyniose įmonėse, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 18 skyriaus (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas) sektoriuje NUTS II lygmens Limburgo (NL42) regione Nyderlandai pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas, o iki 2010 m. gegužės 6 d. pateikė papildomos informacijos. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 549 946 EUR sumą.

(5) Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuojamos finansinei paramai pagal Nyderlandų pateiktą paraišką suteikti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2010 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizuojama 549 946 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3)	OL C 139, 2006 6 14, p.1.
(4)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Gelderlandas ir Overeiselis, 18 skyrius, Nyderlandai)

294k

51k

		Rezoliucija
		Priedas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška „EGF/2009/029 NL/Gelderlandas ir Overeiselis, 18 skyrius“) (COM(2010)0528 – C7-0312/2010 – 2010/2228(BUD))

P7_TA(2010)0407

A7-0322/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0528 – C7–0312/2010),

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0322/2010),

A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

C. kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kaip galima greičiau ir veiksmingiau,

D. kadangi Nyderlandai paprašė pagalbos atvejais, kurie susiję su 650 darbuotojų atleidimu iš 45 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 18 skyriui (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas), dviejuose gretimuose Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygio (NUTS II) Gelderlando ir Overeiselio regionuose,

E. kadangi paraiška atitiko EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1. ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant paspartinti EGF lėšų mobilizavimą;

2. primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį į darbo rinką vėl integruojant iš darbo atleistus darbuotojus;

4. pažymi, kad informacija apie suderintą iš EGF finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą apima išsamią informaciją apie priemonių, finansuojamų iš struktūrinių fondų, papildomumą; primena savo raginimą taip pat ir savo metinėse ataskaitose pateikti lyginamąjį šių duomenų vertinimą, įskaitant šių laikinų ir individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų ilgalaikiam iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimui į darbo rinką, poveikio vertinimą;

9. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

10. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

...

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška „EGF/2009/029 NL/Gelderlandas (NL22) ir Overeiselis (NL21), 18 skyrius“)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(3) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas neviršijant nustatytos didžiausios metinės 500 mln. EUR ribos.

(4) 2009 m. gruodžio 30 d. Nyderlandai dėl darbuotojų atleidimo 45 įmonėse, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 18 skyriaus (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas) sektoriuje dviejuose gretimuose NUTS II lygmens Gelderlando (NL22) ir Overeiselio (NL21) regionuose, pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas, o iki 2010 m. gegužės 6 d. pateikė papildomos informacijos. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 2 013 619 EUR sumą.

(5) Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuojamos finansinei paramai pagal Nyderlandų pateiktą paraišką suteikti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2010 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizuojama 2 013 619 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Šiaurės Olandija ir Utrechtas, 18 skyrius, Nyderlandai)

296k

52k

		Rezoliucija
		Priedas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška EGF/2009/026 NL/Šiaurės Olandija ir Utrechtas, 18 skyrius) (COM(2010)0530 – C7-0313/2010 – 2010/2229(BUD))

P7_TA(2010)0408

A7-0319/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0530 – C7–0313/2010),

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0319/2010),

A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

D. kadangi Nyderlandai paprašė pagalbos atvejais, kurie susiję su 720 darbuotojų atleidimu iš 79 įmonių, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 18 skyriaus (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas) sektoriuje dviejuose gretimuose NUTS II lygmens Šiaurės Olandijos ir Utrechto regionuose,

E. kadangi paraiška atitiko EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1. ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant paspartinti EGF lėšų mobilizavimą;

2. primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį į darbo rinką vėl integruojant iš darbo atleistus darbuotojus;

3. pabrėžia, kad vadovaujantis EGR reglamento 6 straipsniu turėtų būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas pavienių iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

4. pažymi, kad informacija apie suderintą iš EGF finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą apima išsamią informaciją apie priemonių, finansuojamų iš struktūrinių fondų, papildomumą; primena savo raginimą taip pat ir metinėse ataskaitose pateikti lyginamąjį šių duomenų vertinimą, įskaitant šių laikinų ir individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų ilgalaikiam iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimui į darbo rinką, poveikio vertinimą;

5. džiaugiasi tuo, kad EGF lėšų panaudojimo srityje Komisija pasiūlė alternatyvų mokėjimų asignavimų šaltinį nepanaudotoms Europos socialinio fondo lėšoms po to, kai Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir jai keliami tam tikri tikslai ir nustatomi terminai, ir kad todėl turi būti nustatytos atitinkamos pervedimams skirtos biudžeto eilutės;

6. tačiau pažymi, kad siekiant skirti EGF lėšas šiuo atveju mokėjimų asignavimai bus pervesti iš biudžeto eilutės, skirtos paramai MVĮ ir naujovėms; apgailestauja dėl didelių trūkumų Komisijai įgyvendinant konkurencingumo ir inovacijų programas, ypač per ekonomikos krizę, dėl kurios tokios paramos poreikis turėtų labai padidėti;

9. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

10. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą kartu su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

...

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(3) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas neviršijant metinės viršutinės 500 mln. EUR ribos.

(4) 2009 m. gruodžio 30 d. Nyderlandai pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo 79 įmonėse, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 18 skyriaus (spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas) sektoriuje dviejuose gretimuose NUTS II lygmens Šiaurės Olandijos (NL32) ir Utrechto (NL31) regionuose, ir iki 2010 m. gegužės 6 d. pateikė papildomos informacijos. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 2 266 625 EUR sumą.

(5) Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Nyderlandų pateiktą paraišką suteikti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2010 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizuojama 2 266 625 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Šiaurės Olandija ir Pietų Olandija, 58 skyrius, Nyderlandai)

294k

51k

		Rezoliucija
		Priedas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška EGF/2009/024 NL/Šiaurės Olandija ir Pietų Olandija, 58 skyrius) (COM(2010)0532 – C7-0314/2010 – 2010/2230(BUD))

P7_TA(2010)0409

A7-0320/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0532 – C7–0314/2010),

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0320/2010),

A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

D. kadangi Nyderlandai paprašė pagalbos atvejais, kurie susiję su 598 darbuotojų atleidimu iš aštuonių įmonių, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 58 skyriaus (leidyba) sektoriuje dviejuose gretimuose NUTS II lygmens Šiaurės Olandijos ir Pietų Olandijos regionuose,

E. kadangi paraiška atitiko EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1. ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant paspartinti EGF lėšų mobilizavimą;

2. primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; pabrėžia, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį į darbo rinką vėl integruojant iš darbo atleistus darbuotojus;

4. pažymi, kad informacija apie suderintą iš EGF finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą apima išsamią informaciją apie priemonių, finansuojamų iš struktūrinių fondų, papildomumą; primena savo raginimą taip pat ir savo metinėse ataskaitose pateikti lyginamąjį šių duomenų vertinimą, įskaitant šių laikinų ir individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų ilgalaikiam iš darbo atleistų darbuotojų reintegravimui į darbo rinką, poveikio vertinimą;

6. pažymi, kad siekiant skirti EGF lėšas šiuo atveju mokėjimų asignavimai bus pervesti iš biudžeto eilutės, skirtos paramai MVĮ ir naujovėms; apgailestauja dėl didelių trūkumų Komisijai įgyvendinant konkurencingumo ir inovacijų programas, ypač per ekonomikos krizę, dėl kurios tokios paramos poreikis turėtų labai padidėti;

9. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

10. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

...

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška „EGF/2009/024 NL/Šiaurės Olandija ir Pietų Olandija, 58 skyrius“)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(3) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas neviršijant metinės viršutinės 500 mln. EUR ribos.

(4) 2009 m. gruodžio 30 d. Nyderlandai pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo aštuoniose įmonėse, kurios vykdo veiklą NACE 2 red. 58 skyriaus (leidyba) sektoriuje dviejuose gretimuose NUTS II lygmens Šiaurės Olandijos (NL32) ir Pietų Olandijos (NL33) regionuose, ir iki 2010 m. gegužės 31 d. pateikė papildomos informacijos. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 2 326 459 EUR sumą.

(5) Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuojamos finansinei paramai pagal Nyderlandų pateiktą paraišką suteikti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2010 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizuojama 2 326 459 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4)	OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

Pagalba, skiriama pagal Vokietijos alkoholio monopolijos sistemą ***I

276k

41k

		Rezoliucija
		Tekstas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendro BRO reglamento) nuostatos dėl pagalbos, teikiamos pasinaudojant Vokietijos alkoholio monopolija (COM(2010)0336 – C7-0157/2010 – 2010/0183(COD))

P7_TA(2010)0410

A7-0305/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0336),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį bei 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0157/2010),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0305/2010),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2010, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) nuostatos dėl pagalbos, skiriamos pagal Vokietijos alkoholio monopolijos sistemą

P7_TC1-COD(2010)0183

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1234/2010.)

(1)	Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

Bemuitis režimas nurodytoms farmacinėms veikliosioms medžiagoms, turinčioms Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinį prekės ženklu neregistruotą pavadinimą (INN) ), ir nurodytiems produktams, naudojamiems galutiniams farmacijos produktams gaminti ***I

273k

88k

		Rezoliucija
		Tekstas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bemuitis režimas nurodytoms farmacinėms veikliosioms medžiagoms, turinčioms Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinį prekės ženklu neregistruotą pavadinimą (INN), ir nurodytiems produktams, naudojamiems galutiniams farmacijos produktams gaminti, ir iš dalies keičiamas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedas (COM(2010)0397 – C7-0193/2010 – 2010/0214(COD))

P7_TA(2010)0411

A7-0316/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0397),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0193/2010),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7–0316/2010),

1. priima per pirmąjį toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedas dėl neapmuitinamų nurodytų farmacinių veikliųjų medžiagų, turinčių Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinį prekės ženklu neregistruotą pavadinimą (INN), ir nurodytų produktų, naudojamų galutiniams farmacijos produktams gaminti

P7_TC1-COD(2010)0214

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1238/2010.)

EB ir Ukrainos susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje ***

190k

31k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje atnaujinimo (11364/2010 – C7-0187/2010 – 2009/0062(NLE))

P7_TA(2010)0412

A7-0306/2010

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11364/2010),

– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0187/2010),

– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo (COM(2009)0182,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 8 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0306/2010),

1. pritaria susitarimo atnaujinimui;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Ukrainos parlamentams ir vyriausybėms.

(1)	OL C 285 E, 2010 10 21, p. 170.

ES ir Farerų vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje ***

192k

31k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Farerų Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo Farerų Salos prisijungia prie Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), sudarymo projekto (11365/2010 – C7-0184/2010 – 2009/0160(NLE))

P7_TA(2010)0413

A7-0303/2010

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11365/2010),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Farerų Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo Farerų Salos prisijungia prie Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), projektą (05475/2010),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį bei 46 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0303/2010),

1. pritaria susitarimo sudarymui;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Farerų Salų parlamentams ir vyriausybėms.

EB ir Japonijos vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje ***

190k

32k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo projekto (11363/2010 – C7-0183/2010 – 2009/0081(NLE))

P7_TA(2010)0414

A7-0302/2010

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11363/2010),

– atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo projektą (13753/2009),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 8 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0302/2010),

1. pritaria susitarimo sudarymui;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Japonijos parlamentams ir vyriausybėms.

EB ir Jordanijos susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje ***

191k

31k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Europos bendrijos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (11362/2010 – C7-0182/2010 – 2009/0065(NLE))

P7_TA(2010)0415

A7-0304/2010

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11362/2010),

– atsižvelgdamas Europos bendrijos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo (11790/2009) projektą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 8 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0304/2010),

1. pritaria susitarimo sudarymui;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jordanijos Hašimitų Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

Europos Sąjungos ir Saliamono Salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas ***

190k

32k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Saliamono Salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo (09335/2010 – C7-0338/2010 – 2010/0094(NLE))

P7_TA(2010)0416

A7-0292/2010

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09335/2010),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Saliamono Salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo projektą,

– atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą dėl pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies a punktą (C7–0338/2010),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A7–0292/2010),

1. pritaria susitarimo sudarymui;

2. prašo Komisijos perduoti susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžių ir veiklos rezultatus, taip pat Protokolo 7 straipsnio 2 dalyje minimą daugiametę sektoriaus programą ir atitinkamų kasmetinių vertinimų rezultatus; primygtinai reikalauja, kad Žuvininkystės ir Vystymosi komitetų atstovai dalyvautų, kaip stebėtojai, susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžiuose ir veikloje; prašo Komisijos pateikti Parlamentui ir Tarybai susitarimo taikymo ataskaitą paskutiniais protokolo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl susitarimo atnaujinimo;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Saliamono Salų vyriausybėms ir parlamentams.

Pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema ir nuostatos dėl minimalaus standartinio tarifo taikymo trukmė *

354k

50k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostata dėl minimalaus standartinio tarifo taikymo trukmės (COM(2010)0331 – C7-0173/2010 – 2010/0179(CNS))

P7_TA(2010)0417

A7-0325/2010

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0331),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0173/2010),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0325/2010),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4. ragina Tarybą dar kartą su juo konsultuotis, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 4 konstatuojamoji dalis
(4) Kol nėra konsultacijų išvadų dėl naujos PVM strategijos, kurioje tikimasi aprašyti būsimas taisykles ir atitinkamą derinimo lygį, ankstoka nustatinėti nuolatinio standartinio tarifo dydį arba svarstyti minimalaus tarifo dydžio keitimą.		(4) Kol nėra konsultacijų išvadų dėl naujos PVM strategijos, kurioje tikimasi aprašyti būsimas taisykles ir atitinkamą derinimo lygį, ankstoka nustatinėti nuolatinio standartinio tarifo dydį arba svarstyti minimalaus tarifo dydžio keitimą. Naujojoje PVM strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas PVM taisyklių reformai vadovaujantis principais, pagal kuriuos būtų aktyviai skatinama siekti vidaus rinkos tikslų. Pagal naująją PVM strategiją turėtų būti siekiama mažinti administracinę naštą, naikinti su mokesčiais susijusias kliūtis ir gerinti verslo aplinką, ypač mažoms ir vidutinio dydžio bei intensyviai dirbančioms įmonėms, taip pat užtikrinti, kad taikant šią sistemą būtų užkirstas kelias sukčiavimui.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 5 konstatuojamoji dalis
(5) Todėl dabartinį minimalų standartinį 15 proc. tarifą reikėtų palikti pakankamai ilgam laikui, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir galimybė vėl atlikti peržiūrą.		(5) Todėl dabartinį minimalų standartinį 15 proc. tarifą reikėtų palikti pakankamai ilgam laikui, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir galimybė vėl atlikti peržiūrą, remiantis bendros rinkos strategijos gairėmis.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 6 konstatuojamoji dalis
(6) Šia direktyva nedraudžiama iki 2015 m. gruodžio 31 d. vėl peržiūrėti PVM teisės aktus, siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su naująja PVM strategija.		(6) Šia direktyva nedraudžiama iki 2015 m. gruodžio 31 d. vėl peržiūrėti PVM teisės aktus, siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su naująja PVM strategija. Jei įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. turėtų būti imtasi veiksmų siekiant parengti galutinę sistemą.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 a straipsnis (naujas)
		1a straipsnis
		Peržiūra
		1. Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo siekiama pakeisti esamą pereinamojo laikotarpio minimalaus PVM tarifo dydį nustatant galutinę sistemą.
		2. Siekdama įgyvendinti 1 dalies nuostatas, Komisija visapusiškai konsultuojasi su visais viešaisiais ir privačiaisiais suinteresuotais subjektais dėl naujos PVM strategijos. Šių konsultacijų metu aptariami bent PVM tarifai, įskaitant lengvatinius tarifus, ir siekiamybė nustatyti maksimalų tarifą, apibrėžti PVM taikymo sritį, sistemos išimtis, PVM struktūros ir veikimo sistemos alternatyvas, įskaitant apmokestinimo vietą vykdant tiekimus Sąjungos viduje. Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai tų konsultacijų rezultatų ataskaitą.

ECB 2009 m. metinė ataskaita

295k

69k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. ECB metinės ataskaitos (2010/2078(INI))

P7_TA(2010)0418

A7-0314/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) 2009 m. metinę ataskaitą,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 284 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto protokolo, pridedamo prie Sutarties, 15 straipsnį,

– atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės trečiuoju Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapu(1),

– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą dėl 2009 m. metinio pranešimo apie euro zoną (COM(2009)0527) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2009)1313/2), pridedamą prie minėtojo komunikato,

– atsižvelgdamas į aukšto lygio grupės, kuriai pirmininkavo Jacques De Larosière, 2009 m. vasario 25 d. ataskaitą,

– atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. rugsėjo 23 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo (COM(2009)0499),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. rugsėjo 23 d. pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos centriniam bankui pavedamos konkrečios užduotys, susijusios su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (COM(2009)0500),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Europos centrinio banko 2008 m. metinės ataskaitos(2),

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją „EPS@10: pirmasis Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis ir ateities uždaviniai“(3),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0314/2010),

A. kadangi po finansinio sąmyšio, kuris padidėjo bankrutavus bankui „Lehman Brothers“, realus BVP euro zonoje 2009 m. sumažėjo 4,1 proc. ir kadangi šis bendras skaičius neatskleidžia didelių skirtumų tarp euro zonos valstybių narių,

B. kadangi bendra metinė infliacija buvo 0,3 proc. ir vidutinės trukmės ir ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai liko atitinkantys ECB tikslą išlaikyti infliacijos koeficientą žemesnį kaip 2 proc., tačiau arti šio dydžio,

C. kadangi bendras euro zonos valdžios sektoriaus deficito vidurkis padidėjo apie 6,3 proc. ir valstybės skolos ir BVP santykis euro zonoje išaugo nuo 69,4 proc. BVP 2008 m. iki 78,7 proc. 2009 m.,

D. kadangi euro kursas JAV dolerio atžvilgiu krito nuo 1,39 JAV dolerio už eurą 2009 m. sausio 2 d. iki 1,26 JAV dolerio 2009 m. kovo mėn. viduryje, vėl atsigavo ir 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje pasiekė 1,51 JAV dolerio maksimumą, o 2010 m. sumažėjo ir 2010 m. birželio 2 d. pasiekė 1,19 JAV dolerio minimumą,

E. kadangi Kinijos valdžios institucijos 2009 m. neteisingai nustatė ženminbi juanio kursą euro atžvilgiu, pagal dirbtinai sustiprintą eurą Kinijos valiutos atžvilgiu,

F. kadangi ECB sumažino palūkanų normas iki 1 proc. ir toliau taikė svarbias ir precedento neturinčias nestandartines priemones, kad būtų remiami kreditai; kadangi per visus 2009 m. ECB balansas ženkliai padidėjo,

G. kadangi antrąjį 2009 m. pusmetį buvo ekonomikos stabilizavimo ženklų euro zonoje ir ketvirčio ekonominio augimo rodikliai, nors vis dar silpni, tapo teigiamais, nors šie bendri skaičiai parodo, kad ši tendencija buvo pastebima ne visose euro zonos valstybėse narėse,

H. kadangi ECB tikėjosi nuo 0,1 proc. iki 1,5 proc. grynojo BVP augimo euro zonoje 2010 m. prieš valstybės garantuojamą skolos krizę keliose euro zonos šalyse,

Įžanga

1. džiaugiasi, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis ir pagal ją ECB įgauna ES institucijos statusą ir dėl to padidėja Parlamento, kaip svarbiausios institucijos, per kurią ECB atskaitingas Europos piliečiams, atsakomybė;

2. džiaugiasi, kad atnaujintas dialogas pinigų politikos klausimu su naujuoju Europos Parlamentu po 2009 m. birželio mėn. rinkimų;

3. pritaria tam, kad Estija 2011 m. sausio 1 d. įsivestų eurą;

4. nurodo, kad pinigų politikos priemonės yra tik vienas iš realių kainų pokyčių veiksnių ir kad pastaraisiais metais spekuliacinės tendencijos pavienėse rinkose ir ryškėjantis numatomas gamtinių išteklių stygius atliko ypatingą vaidmenį didinant kainas;

5. nurodo, kad dėl šio disbalanso kyla nemažų sunkumų vykdyti tinkamą pinigų politiką euro zonoje; taigi ragina vyriausybes derinti savo ekonominę politiką;

Ekonomikos ir finansų stabilumas

6. yra labai susirūpinęs, kad tebėra didelis makroekonominis disbalansas tarp euro zonos ekonominių sistemų;

7. mano, kad finansų krizė kai kuriose kitose euro zonos šalyse yra labai svarbi visos euro zonos problema ir atspindi euro zonos veikimo sutrikimus; tai įrodo, kad būtina atlikti reformas ir glaudžiau koordinuoti euro zonos ekonomikos politiką;

8. ragina Komisiją ir ECB, vadovaujantis Bazelio komiteto pasiūlymu dėl susitarimo „Bazelis III“ parengti pasiūlymus, kuriuose išdėstomos privalomos taisyklės dėl anticiklinių atsargų sukūrimo; ragina Tarybą, Komisiją ir ECB dėti pastangas siekiant nuoseklaus ir skubaus šių pasiūlymų įgyvendinimo, kai Bazelio komiteto pasiūlymai bus ratifikuoti G20 lygmeniu;

9. nurodo, kad praeityje ne visada buvo visapusiškai laikomasi Stabilumo ir augimo pakto principų; dar kartą primena, kad, nors būtina siekti vėl subalansuoti viešuosius finansus ir sumažinti įsiskolinimą, per daug įsiskolinusiose valstybėse vien tai nepadės išspręsti ekonominio disbalanso tarp euro zonos ar net visos ES šalių; todėl ragina neribotai ir nuosekliau taikyti Stabilumo ir augimo paktą; todėl ragina atlikti plataus užmojo Stabilumo ir augimo paktas būtų papildytas sukuriant ankstyvo įspėjimo sistemą galimam deficitui nustatyti, pvz., „Europos semestro“ pavidalu, siekiant tobulinti priežiūrą ir stiprinti ekonominės politikos derinimą ne tik biudžeto klausimais, kad būtų galima ištaisyti kitokį makroekonominį disbalansą ir stiprinti vykdymo procedūras;

10. mano, kad veiksmų reikia imtis dabar, kad palaipsniui pradėti mažinti fiskalinį deficitą ir atkurti pasitikėjimą Europos viešaisiais finansais;

11. pažymi, kad pinigų sąjungai reikia energingai ir geriau taikyti griežtą ekonominės politikos derinimą; apgailestauja, kad Ekonominės ir pinigų sąjungos sampratoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas pinigų sąjungai;

12. mano, kad toms valstybės narėms, kurios nesilaiko euro zonos taisyklių dėl viešųjų finansų ir prieigos prie patikimos statistikos, turėtų būti taikomos išplėstinės ir plataus spektro priemonės, kurios padėtų užtikrinti taisyklių paisymą;

13. mano, kad dėl to, jog nebuvo iš anksto nustatyto krizių valdymo mechanizmo ir dėl kai kurių vyriausybių elgesio, buvo sunku greitai išspręsti kai kurių euro zonos valstybių narių valstybės garantuojamos skolos krizės problemą ir dėl to susilpnės EPS galimybės greitai reaguoti į galimas panašias situacijas ateityje; todėl ragina sukurti nuolatinę krizės valdymo sistemą;

14. ragina, kad finansinė parama ES šalims, kuriose kilo skolos krizė, būtų nustatoma tokiu būdu, kad būtų skatinamas paskolų grąžinimas, biudžeto balansas ir ekonomikos reformos, taip pat pabrėžia, kad pavojinga paskolas paversti finansiniais įnašais skatinant skolintis ir kurti skolą;

15. todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymų sustiprinti Stabilumo ir augimo paktą, nustatant konkrečius Europos ekonominių sistemų konkurencingumo skirtumų mažinimo tikslus, siekiant skatinti naujų darbo vietų kūrimo augimą;

16. taip pat susirūpinęs dėl galimų hipotezių prieš eurą;

17. mano, kad kredito augimas ir turto kainų raida ES ir valstybėse narėse yra esminiai rodikliai veiksmingai finansinio stabilumo EPS ir visoje ES kontrolei;

18. yra susirūpinęs dėl nuolatinės įtampos euro zonos valstybinių obligacijų rinkose, atsispindinčios didėjančiuose palūkanų normų skirtumuose; mano, kad saugumo siekis, kurį sukėlė šios finansų krizės metu patirtos panikos bangos, labai iškraipė rinką ir sukėlė brangiai kainuojantį išorinį poveikį;

19. prašo laiku įgyvendinti Reglamentą dėl reitingų agentūrų ((EB) Nr. 1060/2009) ir pritaria Komisijos 2010 m. birželio 2 d. pasiūlymui dėl Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų dalinio pakeitimo, bet kartu ragina Komisiją tuo neapsiriboti ir pateikti pasiūlymų dėl griežtesnės šių agentūrų veiklos priežiūros, didinti Europos reitingų agentūrų atsakomybę ir įvertinti galimybę sukurti Europos reitingų agentūrą; pabrėžia, kad per krizę buvo sudėtinga reitinguoti euro zonos valstybės garantuojamą skolą;

Valdymas ir sprendimų priėmimas

20. pabrėžia ECB nepriklausomybę;

21. rekomenduoja ECB didinti jo veiklos skaidrumą siekiant padidinti jo teisėtumą ir nuspėjamumą. Tokio skaidrumo taip pat reikėtų kalbant apie vidaus modelius, taikomus vertinant nelikvidų įkeistą turtą, taip pat apie įkeitimui siūlomų konkrečių vertybinių popierių įvertinimą;

22. mano, kad atsižvelgiant į naują ECB teisinį statusą pagal Lisabonos sutartį, Tarybos siūlomi kandidatai į Vykdomąją valdybą turėtų dalyvauti specialiuose atitinkamo Parlamento komiteto klausymuose, o po to dėl jų turėtų balsuoti Europos Parlamentas; pastebi, kad prasidėjus krizei ECB vaidmuo tapo esminiu, ir mano, kad tokiam vaidmeniui reikalingas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė;

23. teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartimi Euro grupei buvo suteiktas juridinio asmens statusas ir kad ECB atstovai dalyvauja jos posėdžiuose;

24. atkreipia dėmesį į Europos Parlamento ryžtą tęsti dialogą pinigų politikos klausimu, kaip svarbų ECB demokratinės priežiūros elementą;

25. pritaria pasiūlymui įsteigti Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV), nes tai panaikintų dabartinę makrolygio rizikos ribojimo priežiūros spragą; ragina ECB nustatyti aiškius modelius ir apibrėžtis siekiant užtikrinti veiksmingą ESRV veikimą ir jos atskaitomybę; be to, mano, kad dėl bet kokių naujų ECB pavestų užduočių, susijusių su Europos sisteminės rizikos valdyba, nebus kaip nors pažeidžiama ECB nepriklausomybė;

26. pabrėžia, kad samprata, pagal kurią ESRV tik teikia perspėjimus ir rekomendacijas ir nesiima faktinių užtikrinimo veiksmų, nepatenkinama veiksmingo įgyvendinimo ir atsakomybės požiūriais; apgailestauja dėl to, kad ESRV pati negali paskelbti kritinės padėties;

27. teigiamai vertina pasiūlymą ESRV pirmininkui dalyvauti klausymuose Europos Parlamente, skirtingoje aplinkoje, nei rengiant dialogą pinigų politikos klausimais;

Krizės įveikimas

28. mano, kad ekonominės veiklos atsigavimą 2009 m. antrojoje pusėje lėmė ypatingosios priemonės, kurių ėmėsi vyriausybės ir centriniai bankai visame pasaulyje 2008 m. pabaigoje, teikdami garantijas bankų įsipareigojimams, kapitalo injekcijas ir taikydami turto paramos programas;

29. pastebi, kad euro zonoje finansų krizė – mokumo krizė, kuri pradžioje pasireiškė kaip likvidumo krizė; mano, kad tokia padėtis ilgalaikėje perspektyvoje negali būti ištaisyta vien kuriant naujas skolas ir likvidumą labai įsiskolinusiose ekonominėse sistemose, kartu spartinant fiskalinės konsolidacijos planų įgyvendinimą;

30. mano, kad krizė atskleidė pastarųjų metų ekonominės politikos tendenciją, dėl kurios liko aukšto lygio valstybės skola, kuriai sumažinti prireiks daugelio metų; mano, kad kai kuriose Europos dalyse bus daug sunkiau įveikti krizės padarinius ir pasekmes ir pasiekti tvarų ekonomikos augimą, naujas inovacijas ir sukurti naujas darbo vietas; pabrėžia, kad visoje Europoje būtina vykdyti reformas;

31. primena, kad prieš prasidedant finansų krizei euro zonos ir visos ES bei daugumos valstybių narių valstybės skolos santykis su BVP 1999–2007 m. mažėjo, tačiau tuo pačiu laikotarpiu namų ūkių, įmonių įsiskolinimas ir sverto naudojimas finansų sektoriuje ženkliai išaugo;

32. primena, kad po 2008 m. milžinišką valstybės skolos padidėjimą kai kuriose valstybėse narėse paskatino tai, kad šioms šalims teko spręsti neracionalaus vystymosi, kurį anksčiau sukėlė netvarus privataus sektoriaus skolos augimas ir milžiniški finansiniai burbulai, problemą; taigi mano, jog ši krizė akivaizdžiai parodė, kad fiskalinė politika netvari, jei netvarus privataus sektoriaus finansavimas;

33. pažymi, kad dėl krizės ir vėlesnių sanavimo priemonių bei ekonomikos skatinimo paketų kai kurios valstybės narės ėmėsi plataus masto taupymo priemonių, kurios dažnai yra pavėluotos ir kartu labai sumažina vyriausybių veikimo laisvę;

34. perspėja, kad dėl šių taupymo paketų neturėtų būti taikomos priemonės, kurios galėtų stipriai stabdyti ekonomikos atsigavimą, kuriam reikalingas pusiausvyrą tarp fiskalinės konsolidacijos ir investicijų į darbo vietas bei tvaraus vystymosi poreikių įgyvendinimo užtikrinsiantis naujas ekonomikos valdymo modelis su atitinkamomis priemonėmis ir tvarkaraščiu;

35. pabrėžia, kad realųjį ekonomikos sektorių, ypač MVĮ, pasiekiančio kredito trūkumai atsirado dėl mažesnės paklausos, susidariusios sumažėjus veiklai realiajame ekonomikos sektoriuje, ir dėl bankų nenoro teikti paskolas;

36. pabrėžia, kad keleto valstybių narių bankai per daug priklausomi nuo ECB užtikrinamo likvidumo;

37. pastebi, kad nestandartinės priemonės, kurias kreditui paremti ECB pradėjo taikyti nuo 2008 m. spalio mėn., buvo sėkmingos užkertant kelią didesnei recesijai ir naujam finansiniam sąmyšiui; pakartoja, kad nustoti taikyti šias priemones reikia tinkamu laiku ir atidžiai tai suderinus su nacionalinėmis vyriausybėmis ir jų veikla, ypač atsižvelgiant į daugelyje valstybių narių vienu metu kolektyviai taikomas taupymo priemones;

38. vis dėlto yra susirūpinęs dėl galimo ECB skatinimo priemonių pašalinimo strategijos asimetriško poveikio atsižvelgiant į didelius euro zonos valstybių narių verslo ciklų skirtumus;

39. pritartų Europos centrinio banko sprendimui įprastai priimti euro zonos valstybių vyriausybių obligacijas kaip užstatą įgyvendinant atpirkimo susitarimus ir taip sekti daug kartų išbandyta „Bank of England“ ir „Federal Reserve System“ praktika;

40. pabrėžia, kad visai euro zonai yra ypač svarbu palaipsniui panaikinti valstybės deficitą ir ilgainiui sustiprinti viešuosius finansus;

41. atkreipia dėmesį į daugelį pasiūlymų kaip ES papildyti rizikos ribojimo priemones ,valdyti krizę ir reguliuoti šešėlinį bankų sektorių;

42. taip pat susirūpinęs dėl galiojančių reguliavimo, rizikos ribojimo, apskaitos ir apmokestinimo taisyklių prociklinių aspektų, dėl kurių didėja svyravimai, būdingi rinkos ekonomikos veiklai;

43. pabrėžia, kad reikia labai padidinti bankų lėšų atsargas ir pagerinti kapitalo kokybę, taip pat pritaria Bazelio komiteto pasiūlymams siauriau apibrėžti pagrindinį kapitalą ir nustatyti didesnes kapitalo kvotas, vis dėlto atkreipia dėmesį į finansų ir realiojo ekonomikos sektorių sąsajas ir poveikį, kurį vieno iš jų reguliavimas gali turėti kitam;

44. mano, kad reikia padidinti pasaulinės finansų sistemos atsparumą, ir kad būtina pasauliniu lygmeniu pasimokyti iš krizės siekiant sumažinti sisteminę riziką, kovoti su finansų burbulais, pagerinti rizikos valdymo kokybę ir padidinti finansų rinkų skaidrumą, patvirtinant, kad jų pagrindinis vaidmuo – finansuoti realųjį ekonomikos sektorių;

Išorės aspektai

45. pažymi, kad per 2009 m. euras įgijo tarptautinės valiutos statusą, bet 2010 m. jis patyrė didelį spaudimą;

46. atkreipia dėmesį į tai, kad didelio valiutų kursų nestabilumo laikotarpiu, euro vertė išaugo, ypač palyginus su JAV doleriu ir ženminbi juaniu, ir išreiškia susirūpinimą dėl to, kad tai gali turėti neigiamos įtakos euro zonos konkurencingumui;

47. pripažįsta, kad euro stiprumą iš dalies lėmė silpna ekonominė veikla JAV, kur einamosios sąskaitos deficitas 2009 m. staiga krito žemiau 3 proc. BVP, o federalinio biudžeto deficitas 2009 fiskaliniais metais padidėjo iki maždaug 10 proc. BVP, o euro vertės kritimas be kita ko buvo susijęs su pasaulinių rinkų nepasitikėjimu kai kuriomis labai įsiskolinusiomis ES valstybėmis narėmis; taip pat yra susirūpinęs dėl pinigų kiekio didėjimo JAV ir, mažesniu mastu, ES;

48. yra susirūpinęs dėl valiutų kursų nestabilumo ir prekybos pasinaudojant palūkanų normų skirtumais (angl. carry trade) operacijomis, taip pat dėl jų poveikio pasauliniam finansiniam stabilumui ir realiajam ekonomikos sektoriui;

49. pabrėžia, kad, nepaisant jokių pasaulinės finansinės, ekonominės ir socialinės krizės aplinkybių, euro zona turi būti toliau išplėsta naujomis valstybėmis narėmis, kurios (tai būtina sąlyga) tenkina Mastrichto kriterijus; teigiamai vertina greitą euro įvedimą visose valstybėse narėse, kurios tenkina šiuos kriterijus;

50. mano, kad tai, jog Estija įveda eurą, rodo euro statusą nepaisant valstybės skolos krizės; mano, kad šis statusas paskatins valstybės nares siekti narystės euro zonoje;

o
o o

51. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Euro grupei ir Europos centriniam bankui.

(1)	OL C 138, 1998 5 4, p. 177.
(2)	Priimti tekstai, P7_TA(2010)0090.
(3)	OL C 16 E, 2010 1 22, p. 8.

Civilinių ir karinių subjektų bendradarbiavimas ir civilinių ir karinių pajėgumų kūrimas

402k

100k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo bei civilinių ir karinių pajėgumų tobulinimo (2010/2071(INI))

P7_TA(2010)0419

A7-0308/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį,

– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ ir pranešimą apie jos įgyvendinimą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2008 m. gruodžio 11–12 d.,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2010 m. kovo 25–26 d.,

– atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 26 d. Tarybos išvadas dėl BSGP,

– atsižvelgdamas į ESGP išvadas ir Deklaraciją „Dešimt Europos saugumo ir gynybos politikos metų: sunkumai ir galimybės“, Tarybos priimtas 2009 m. lapkričio 17 d.,

– atsižvelgdamas į pareiškimą dėl Europos saugumo ir gynybos politikos stiprinimo, Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2008 m. gruodžio 12 d., ir į pareiškimą dėl pajėgumų stiprinimo, kurį Taryba priėmė 2008 m. gruodžio 11 d.,

– atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės išvadas, kurias Europos Vadovų Taryba priėmė 2000 m. birželio 20 d. Santa Marija da Feiroje ir 2001 m. birželio 16 d. Geteborge, į ES smurtinių konfliktų prevencijos programą, taip pat priimtą 2001 m. birželio 16 d. Geteborge, į Pagrindinį tikslą civilinėje srityje 2008 m., kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2004 m. gruodžio 17 d., ir į Pagrindinį tikslą civilinėje srityje 2010 m., kurį Taryba patvirtino 2007 m. lapkričio 19 d.,

– atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės išvadas, kurias Europos Vadovų Taryba priėmė 1999 m. gruodžio 11 d. Helsinkyje (Pagrindinis tikslas 2003 m.) ir į Pagrindinį tikslą 2010 m., kurį Taryba patvirtino 2004 m. gegužės 17 d.,

– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio (ChBRB) saugumo didinimo Europos Sąjungoje, kuriomis buvo patvirtintas ES ChBRB veiksmų planas,

– atsižvelgdamas į Tarybos 2008 m. gruodžio 3 d. dokumentą „JT ST rezoliucijos 1325, kurios nuostatos sustiprintos JT ST rezoliucija 1820, įgyvendinimas atsižvelgiant į ESGP“ ir į Tarybos 2006 m. rugsėjo 14 d. dokumentą „Žmogaus teisių klausimų integravimas į ESGP“,

– atsižvelgdamas savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl neseniai įvykusio žemės drebėjimo Haityje, kurioje raginama įkurti ES civilinės saugos pajėgas(1),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(2),

– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas(3),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0308/2010),

Bendrosios pastabos

1. primena, kad ES įsipareigojo apibrėžti ir vykdyti bendrą politiką ir imtis veiksmų siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams, intensyvinti atkūrimą po konfliktų ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal JT Chartijos principus, taip pat stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus bei padėti gyventojų grupėms, kurios patiria stichines arba žmonių sukeltas nelaimes;

2. pabrėžia, kad vidaus ir išorės saugumas darosi vis labiau vienas su kitu susiję ir kad vystydama savo krizių valdymo, konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo politiką ir pajėgumus atsižvelgiant į minėtus tikslus ES taip pat padeda užtikrinti savo piliečių saugumą;

3. pabrėžia, kad ES, visų pirma vykdydama civilinių krizių valdymą, itin prisideda prie visuotinio saugumo ir tai atspindi jos pagrindines vertybes ir principus;

4. pabrėžia, kad siekiant veiksmingai reaguoti į dabartines krizes ir grėsmes saugumui, įskaitant stichines nelaimes, dažnai reikia pasinaudoti ir civiliniais, ir kariniais pajėgumais, taip pat reikia užtikrinti glaudesnį jų koordinavimą; primena, kad išsamaus ES požiūrio ir jos jungtinių karinio ir civilinio krizių valdymo pajėgumų kūrimas buvo skiriamasis BSGP požymis ir yra jos pagrindinė pridėtinė vertė; taip pat primena, kad BSGP – ne vienintelė priemonė ir kad BSGP misijos turėtų būti vykdomos kaip platesnės ES strategijos dalis;

5. primena būtinybę remiantis sistemingomis ir griežtomis pagal bendrus kriterijus ir bendrą tvarkaraštį valstybių narių atliktomis peržiūromis saugumo ir gynybos srityje priimti ES baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos, kurioje atsižvelgiant į turimas priemones ir išteklius būtų apibrėžti Sąjungos tikslai, interesai ir poreikiai saugumo ir gynybos srityje; pabrėžia, kad Baltojoje knygoje taip pat turėtų būti apibrėžtos sritys, kuriose siekiant padėti pasiekti šiuos tikslus pageidaujamas glaudesnis civilinis ir karinis bendradarbiavimas, ir tokio bendradarbiavimo sąlygos; laikosi nuomonės, kad ES baltojoje knygoje turėtų būti aiškiai nurodytos išteklių sutelkimo ES lygmeniu galimybės, specializacija nacionaliniu lygmeniu ir pajėgumų suderinimas siekiant užtikrinti didelę masto ekonomiją;

Veiksmų koordinavimo civilinėje bei karinėje srityse stiprinimas

6. pabrėžia, kad Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sukūrimas turėtų prisidėti prie tikrai visapusiško Europos požiūrio į civilinį ir karinį krizių valdymą, konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą ir suteikti ES tinkamas struktūras, tinkamą personalo kiekį ir pakankamus finansinius išteklius, kad ji galėtų vykdyti savo pasaulinius įsipareigojimus pagal JT Chartiją;

7. visapusiškai remia BSGP struktūrų, įskaitant Krizių valdymo ir planavimo direktoratą, Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų, ES karinio štabo ir Situacijų centro perdavimą EIVT, numatant tiesioginį pavaldumą ir atsakomybę Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai; primena Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimą užtikrinti, kad jie glaudžiai bendradarbiautų su atitinkamais Komisijos padaliniais, perkeltais į EIVT ir sprendžiančiais atsako į krizę, konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo planavimo ir rengimo klausimus, ir kad būtų užtikrinta jų sąveika; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad šie padaliniai ir BSGP struktūros veiktų vienodomis sąlygomis; pabrėžia, kad oficiali ar neoficiali priemonių, finansuojamų taikant stabilumo priemonę, kontrolė, kurią vykdytų BGSP struktūros, yra nepriimtina, ir primygtinai ragina, kad perkelti Komisijos padaliniai nebūtų išardyti;

8. siekiant visapusiško ES požiūrio taip pat ragina užtikrinti glaudų EIVT ir visų susijusių Komisijoje liekančių padalinių, ypač veikiančių vystymosi, humanitarinės pagalbos, civilinės saugos ir visuomenės sveikatos srityse, koordinavimą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tiesioginius EIVT ir BSGP agentūrų, t. y. Europos gynybos agentūros, ES saugumo studijų instituto, Europos saugumo ir gynybos koledžo ir ES Palydovų centro, ryšius;

9. atkreipia dėmesį į Komisijos stebėsenos ir informacijos centro vaidmenį sudarant geresnes sąlygas pagalbos nelaimių atveju koordinavimui taikant civilinės saugos mechanizmą ir pabrėžia centro ir EIVT glaudaus bendradarbiavimo, kurį užtikrintų Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė kaip Komisijos pirmininko pavaduotoja, poreikį; ragina gerinti karinių išteklių, visų pirma oro transporto pajėgumų, koordinavimą ir jų greitesnį dislokavimą teikiant pagalbą nelaimių atveju, remiantis Haityje įgyta patirtimi ir visų pirma išsaugant pagalbos operacijų civilinį pobūdį; dar kartą ragina toliau tobulinti civilinės saugos mechanizmą, kad savanorišku pagrindu būtų sutelkti valstybių narių ištekliai siekiant juos nedelsiant panaudoti per atsako į nelaimes operacijas; siūlo, kad šiuos išteklius koordinuotų ES civilinės saugos pajėgos, kurių nurodymų jie būtų dislokuojami, siekiant didinti ES veiksmų viešumą; taip pat primena atskirų valstybių narių atsakomybę užtikrinti civilinės saugos ir nelaimių kontrolės priemones;

10. taip pat ragina geriau koordinuoti valstybių narių humanitarinių agentūrų ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD veiksmus vykdant pagalbos operacijas įvykus stichinei arba žmonių sukeltai nelaimei;

11. ragina Tarybą kuo greičiau priimti būtinus sprendimus, pagal kuriuos būtų vykdoma ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje minima abipusės pagalbos teikimo sąlyga ir Sutarties dėl ES veikimo 222 straipsnyje nurodyta solidarumo sąlyga ir kurie atspindėtų visapusišką ES požiūrį, ir kuriuose būtų orientuojamasi į civilinius ir karinius išteklius;

12. primena sėkmingą Komisijos ir nevyriausybinių organizacijų taikos kūrimo partnerystės plėtojimą ir tai, kad nevyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų bei būsimos EIVT sklandus bendradarbiavimas yra itin svarbus; ragina Komisiją toliau plėsti bendradarbiavimo su NVO sistemą ir Sąjungos konfliktų prevencijos ir konfliktų valdymo veikloje skatinti pasitelkti nevalstybinius subjektus, taip pat juos įtraukti į ES rengiamus mokymus;

Strateginis lygmuo

13. politiniu ir strateginiu lygmeniu kaip žingsnį tinkama linkme teigiamai vertina civilinių ir karinių elementų integravimą į Krizių valdymo ir planavimo direktoratą (KVPD) ; tačiau pabrėžia poreikį sukurti tinkamą civilinių ir karinių strateginio planavimo pajėgumų pusiausvyrą turint mintyje ne tik skaičius, bet ir atsižvelgiant į hierarchiją siekiant visapusiškai panaudoti turimą sąveiką; taip pat pabrėžia poreikį tinkamai atsižvelgti į skirtingus civilinių ir karinių pajėgumų vaidmenis bei jų savitus tikslus ir užtikrinti tinkamą žmogiškųjų išteklių, skiriamų kiekvienai atskirai operacijai vykdyti, derinį;

14. ypač ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę spręsti darbuotojų trūkumo, susijusio su civilinių misijų planavimo ir pajėgumų kūrimo ekspertais, problemą ir užtikrinti, kad KVPD apimtų pakankamą ekspertų iš visų prioritetinių civilinių pajėgumų sričių, t. y. policijos, teisingumo, civilinio administravimo, civilinės saugos ir stebėsenos, taip pat žmogaus teisių skaičių;

15. pabrėžia, kad įprastais etapais reikia bendrai išsiaiškinti situaciją ir kad šia informacija, kuri būtų pateikta visuose ES regionų ir šalių strategijos dokumentuose, dalytųsi visi suinteresuotieji ES subjektai (EIVT ir visi atitinkami Komisijos padaliniai: DEV GD, ECHO GD, SANCO GD, naudojantis jų krizės situacijų vertinimo pajėgumais); pabrėžia, kad pertvarkytos ES delegacijos šiame procese turi atlikti pagrindinį vaidmenį;

16. ragina ES delegacijų vadovams ir (arba) ES specialiesiems įgaliotiniams, esantiems krizės regione, suteikti svarbesnį vaidmenį vykdant civilinį ir karinį koordinavimą, taip pat ir siekiant užtikrinti geresnę politinę priežiūrą vietoje;

Operatyvinis lygmuo

17. operatyvinio planavimo lygmeniu ragina labai stiprinti civilinio planavimo pajėgumus siekiant atitikties ambicingiems civilinių BSGP misijų tikslams ir sustiprinti Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centrą (CPCC) atsižvelgiant į darbuotojų skaičių bei geriau paskirstant užduotis tarp strateginio ir operatyvinio lygmenų; pabrėžia, kad šis užduočių paskirstymas turi būti grindžiamas suderinta ir visapusiška personalo strategija; mano, kad atsižvelgiant į civilinių operacijų vado atsakomybę šios funkcijos turi būti priskirtos tinkamam (t. y. aukštesniam) EIVT hierarchijos lygmeniui;

18. pakartoja savo raginimą įsteigti nuolatinį ES operacijų štabą, atsakingą už ES karinių operacijų planavimą ir vykdymą, ir pakeisti dabartinę sistemą, kai ad hoc pagrindu naudojamas vienas iš septynių turimų štabų; pabrėžia, kad tai užtikrintų nuoseklią vadovavimo grandinę ir labai padidintų ES pajėgumą greitai ir nuosekliai reaguoti į krizes (gerinant ES institucinę atmintį), taip pat būtų sumažintos išlaidos;

19. mano, kad operacijų štabas turėtų būti susietas su CPCC siekiant padidinti koordinavimo civilinėje ir karinėje srityse naudą, įskaitant tam tikrų funkcijų sujungimą, ir siekiant labiau skatinti ES planuotojų naudojimąsi pažangiąja patirtimi; netgi siūlo, kad operacijų štabas ir CPCC galėtų būti integruoti į bendrą ES krizių valdymo štabą, kuris būtų atsakingas už visų ES civilinių misijų, karinių operacijų ir saugumo sektoriaus reformos misijų operacijų planavimą ir vykdymą;

20. vis dėlto pabrėžia, kad reikia tinkamai atsižvelgti į civilinio ir karinio planavimo skirtumus ir kad turi būti išsaugotos skirtingos vadovavimo grandinės, kai civilinių operacijų vadas ir karinių operacijų vadas turėtų savo kompetencijos sritį ir jiems būtų suteiktas tas pats EIVT hierarchijos statusas;

ES civilinių ir karinių pajėgumų kūrimas

21. pabrėžia, kad valstybės narės prisiėmė daug įsipareigojimų, susijusių su karinių ir civilinių krizių valdymo pajėgumų kūrimu, pradedant Helsinkio ir Santa Marija da Feiros Europos Vadovų Tarybų susitikimais ir baigiant 2008 m. gruodžio mėn. pareiškimu dėl pajėgumų stiprinimo; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų tinkamai įgyvendinti ir būtų išspręsta esamų operatyvinių pajėgumų ir deklaruojamų politinių tikslų aiškaus neatitikimo problema;

22. atsižvelgdamas į tolesnius su Pagrindiniu tikslu 2010 m. susijusius veiksmus ragina valstybes nares dėmesį sutelkti į konkretų pajėgumų panaudojimą ir į civilinio bei karinio sektorių sąveikos sritis, ypač jau nustatytas sąveikos sritis, kad kuo greičiau būtų pasiekta tikra pažanga; pabrėžia poreikį plėtoti pajėgumus vadovaujantis konkrečiais BSGP misijų reikalavimais; palankiai vertina Europos gynybos agentūroje vykstantį visapusišką pajėgumų plėtojimo procesą, susijusį su kariniais pajėgumais; ragina toliau tęsti diskusiją dėl to, kaip sujungti du pajėgumų plėtojimo procesus siekiant pagrindinių civilinių ir karinių tikslų;

23. palankiai vertina pastangas, kurias dėjo Tarybai pirmininkavusios šalys ir šiuo metu pirmininkaujanti šalis, kad būtų pradėtas procesas, kuriuo siekiama patikslinti ES sutarties 42 straipsnio 6 dalyje nurodyto nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo pobūdį ir taikymo sritį; ragina, kad Taryba, atsižvelgdama į visapusiško ES požiūrio civilinį ir karinį pobūdį, nedelsiant pateiktų nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo koncepciją ir nurodytų konkrečius veiksmus, kaip pradėti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą atsižvelgiant į esamą finansų krizę ir mažėjančias ES valstybių narių nacionalinio gynybos biudžeto lėšas;

Darbuotojų skaičiaus užtikrinimas misijose

24. atsižvelgdamas į prisiimtus politinius įsipareigojimus ragina valstybes nares skubiai spręsti nuolatinio civilinio personalo trūkumo BSGP misijose, ypač misijose EULEX KOSOVO ir EUPOL AFGHANISTAN, klausimą, ypač didinti pastangas kurti nacionalines strategijas siekiant sudaryti geresnes sąlygas civilinio misijų personalo dislokavimui; ragina, kad rengiant šias strategijas kompetentingos nacionalinės institucijos, pvz., vidaus ir teisingumo ministerijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su gynybos ministerijomis, turėtų parengti labiau struktūrizuotą metodą, susijusį su užduotimi numatyti tinkamas sąlygas civilinio personalo dalyvavimui BSGP misijose, ypač atsižvelgiant į karjeros perspektyvas ir atlyginimą;

25. atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares visų pirma užtikrinti, kad jų policijos ir teisingumo sistemose dalyvavimas BSGP misijose būtų laikomas svarbiu privalumu karjeros raidoje ir kad tarnyboms, kurios komandiruoja civilius į šias misijas, būtų suteikiama tinkama kompensacija už laikiną darbuotojų praradimą; mano, kad Taryba turėtų užtikrinti, jog BSGP misijų personalo dienpinigiai būtų nustatyti atsižvelgiant į atitinkamų misijų aplinkybes;

26. pakartoja, jog reikia laikytis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 nuostatų, kuriose reikalaujama, kad vykdant visas misijas personalo ir mokymo srityse būtų taikomas lyčių pusiausvyra pagrįstas požiūris ir vykdant bet kokius veiksmus būtų akcentuojamas lyčių klausimas; pabrėžia, kad atitinkamas moterų skaičius civilinėse ar karinėse misijose – tai pagrindinė šių misijų sėkmės užtikrinimo sąlyga, ir nesvarbu, ar tai taikos palaikymo ar pagalbos ištikus nelaimei operacijos, ar diplomatinis tarpininkavimas, nes taip užtikrinama, kad į moterų poreikius, teises ir interesus tinkamai atsižvelgiama ir moterys įtraukiamos į misijos veiksmus ir tikslus; primena, kad ES valstybės narės, siekdamos užtikrinti rezoliucijos 1325 reikalavimų vykdymą, turi parengti nacionalinius veiksmų planus;

Mokymas

27. pabrėžia būtinybę suteikti tinkamą mokymą prieš dislokavimą, kuris galėtų apimti civilinio personalo dalyvavimą karinėse pratybose, įskaitant nepaprastosios padėties treniruotes, ir karinio personalo dalyvavimą civiliniuose mokymuose ir (arba) pratybose; primygtinai rekomenduoja, kad valstybės narės turėtų dislokuojamų civilių, turinčių atitinkamus gebėjimus, sąrašus, ypač tų, kurie buvo apmokyti dalyvauti misijose, vykdomose kartu su karinėmis pajėgomis; teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės turi tam skirtą centralizuotą agentūrą, atsakingą už viso dislokuojamo civilinio personalo įdarbinimą ir mokymus;

28. remia Tarybos Goalkeeper programinės įrangos terpės kūrimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas civilinių misijų personalo įdarbinimui ir mokymams;

29. primena Europos mokymo grupę, kurią finansuoja Komisija, ir pabrėžia, kad viena iš padarytų išvadų – tai, kad investicijos į mokymus turi būti susietos su de facto dislokavimu; teigiamai vertina tai, kad Komisija pabrėžė, jog svarbu užtikrinti, kad būsimas civilinio mokymo projektas, finansuojamas pagal stabilumo priemonę, būtų skirtas ekspertams, kurie jau numatyti būsimam dislokavimui misijų metu;

30. vadovaudamasis 2008 m. Tarybos rekomendacijomis pabrėžia, kad Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK) turėtų atlikti didesnį vaidmenį su veiksmingu krizių valdymu susijusių pajėgumų stiprinimo ir mokymų srityje atsižvelgiant į EIVT sukūrimą; primygtinai ragina Tarybą gerinti ESGK mokymo priemones ir didinti darbuotojų skaičių, taip pat numatant nuolatinę būstinę, kad būtų užtikrinti nuolatiniai ir veiksmingi valstybių narių ir ES institucijų civilinio ir karinio personalo mokymai strateginiu, operatyviniu ir taktiniu lygmenimis; ragina įsteigti stipendijas jauniems absolventams, norintiems gilintis į tas sritis, kurių specialistų reikia;

31. turėdamas mintyje EIVT įsteigimą ragina pradėti vykdyti parengiamuosius veiksmus siekiant parengti ir teikti mokymus tarpininkavimo ir dialogo temomis, laikantis Tarybos 2009 m. patvirtintos ES koncepcijos dėl tarpininkavimo ir dialogo palaikymo pajėgumų stiprinimo nuostatų;

Greitas finansavimas

32. ragina dėti tolesnes pastangas siekiant greitinti finansavimo civilinėms misijoms suteikimą ir paprastinti sprendimų priėmimo procedūras bei įgyvendinimo tvarką; pabrėžia, kad būtina, jog atitinkamos Komisijos tarnybos glaudžiai ir vienodomis sąlygomis bendradarbiautų su EIVT krizių valdymo struktūromis siekiant sudaryti sąlygas greitai pradėti finansuoti civilines misijas; skaidrumo ir atskaitomybės tikslais ragina kiekvienai BSGP misijai sukurti atskirą biudžeto eilutę;

33. ragina Tarybą, pasikonsultavus su Europos Parlamentu, skubiai priimti atitinkamus sprendimus, kad būtų sudarytas pradinis fondas, kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnyje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę įsteigus tokį fondą reguliariai informuoti Parlamentą apie esamą padėtį;

Krizių valdymo priemonės

34. teigiamai vertina integruotų policijos padalinių (IPP), t. y. patikimų, greitai dislokuojamų, lanksčių ir sąveikaujančių bei sugebančių atlikti teisėsaugos užduotis pajėgų, kurios tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali būti dislokuotos vykdant karines operacijas ir karinio vadovavimo sąlygomis, koncepciją; pažymi sėkmingą tokios koncepcijos taikymą Bosnijoje ir Hercegovinoje vykdant misiją EUFOR ALTHEA ir Kosove vykdant misiją EULEX; pabrėžia, kad tokių padalinių, kurie ypač tinkami veikti nestabilioje padėtyje, visų pirma reikia perėjimo nuo karinio prie civilinio vadovavimo laikotarpiu; rekomenduoja, kad valstybės narės investuotų į tokių pajėgumų kūrimą;

35. atsižvelgdamas į tai visapusiškai remia Europos žandarmerijos pajėgų (EŽP), kurios gali veikti karinio arba civilinio vadovavimo sąlygomis ir sudaro sąlygas greitam ekspedicinių policijos misijų dislokavimui, panaudojimą, nes tai labai tinkama daugelio veiksmingų krizių valdymo operacijų, įskaitant padėties po nelaimių stabilizavimo misijas, priemonė; ragina prie iniciatyvos prisijungti visas valstybes nares, turinčias policijos pajėgas, kurioms suteiktas karinis statusas;

36. teigiamai vertina pažangą, pasiektą formuojant civilinių reagavimo grupių (CRG) ekspertų grupę siekiant sukurti greito vertinimo pajėgumus, bet pabrėžia, kad būtina siekti toliau pildyti šiuos sąrašus; pabrėžia išankstinio vertinimo ir faktų nustatymo pajėgumų svarbą užtikrinant, kad ES reaguotų į krizes naudodama tinkamiausias turimas priemones;

37. pabrėžia, kad, ištikus krizei, pirmosiomis jos valandomis ES turi pajėgti dislokuoti kelių sričių ekspertų grupes, kurias sudarytų EIVT ir Komisijos civiliniai, kariniai ir civiliniai ir kariniai ekspertai;

38. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, Tarybą ir Komisiją pateikti bendrą naujųjų BSGP misijų, nurodomų ES sutarties 43 straipsnyje, aiškinimą ir nurodyti, kaip jos bus vykdomos pradėjus civilinį ir karinį bendradarbiavimą; šiuo požiūriu skatina juos pagreitinti saugumo sektoriaus reformos ekspertų grupės formavimą siekiant stiprinti ES gebėjimus šioje srityje;

39. ragina valstybes nares kuo geriau naudoti egzistuojančias priemones ir nustatyti poveikio vertinimo mechanizmus prieš formuluojant naujus ambicingus tikslus;

40. yra įsitikinęs, kad ES kovinės grupės yra tinkama krizių valdymo operacijų priemonė; pakartoja savo raginimą Tarybai gerinti jų tinkamumą naudoti ir didinti jų lankstumą; taip pat ragina gerinti jų tinkamumą naudoti vykdant civilines ir karines humanitarinės pagalbos operacijas visapusiškai laikantis persvarstytų Oslo gairių dėl karinių ir civilinės gynybos išteklių panaudojimo teikiant pagalbą nelaimės atveju;

41. ragina valstybes nares pasiekti susitarimą dėl bendrų išlaidų, susijusių su kovinių grupių panaudojimu (išlaidos turi būti padengtos panaudojant mechanizmą Athena), koncepcijos išplėtimo arba dėl bendro visų jų atliktų krizių valdymo operacijų išlaidų finansavimo; mano, jog toks susitarimas būtinas siekiant, kad jų naudojimas būtų politiškai ir ekonomiškai priimtinas ir siekiant užtikrinti, kad parengtyje esančioms valstybėms narėms nesusidarytų neproporcingai didelė našta esant sudėtingai biudžeto padėčiai; šiuo požiūriu primena, kad 2009 m. lapkričio mėn. Taryba paragino Tarybos generalinį sekretoriatą parengti išsamius pasiūlymus dėl karinių operacijų finansavimo, kurie 2010 m. turėjo būti apsvarstyti aukštu lygmeniu, tačiau iki šiol nepasiekta jokios pažangos;

42. ragina valstybes nares kovines grupes vertinti kaip ilgalaikę partnerystę ir jų neišformuoti pasibaigus jų parengties laikotarpiui, kad nebūtų švaistomi ištekliai, investuoti į jų sukūrimą; ragina jas mokyti veikti civilinės misijos dislokavimo sąlygomis; siūlo, kad į jų struktūrą, ypač IPP, galėtų būti įtraukti civiliniai padaliniai arba ekspertai;

Priemonių, skirtų visapusiškam krizių valdymui, numatymas

43. ragina valstybes nares toliau tobulinti dvejopo naudojimo pajėgumus, skirtus BSGP civilinėms misijoms ir karinėms operacijoms, ypač transporto pajėgumus, ir užtikrinti sąveiką per mokymus ir praktikoje geriau panaudojant esamus pajėgumus ir prireikus susiejant civilinių ir karinių pajėgumų kūrimo procesus;

Moksliniai tyrimai ir technologijos

44. pabrėžia, kad ES karinis ir civilinis personalas vis dažniau veiks kartu ir kad jie dažnai susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis, pvz., savadarbiais sprogstamaisiais įtaisais, be to, jiems reikalingi panašūs pajėgumai tokiose srityse, kaip pvz., strateginis ir taktinis transportas, logistinė parama, ryšių, informacijos kaupimo ir vertinimo sistemos, medicininė parama, saugumo užtikrinimas ir pajėgų apsauga, kosminėje erdvėje esantys pajėgumai ir nepilotuojamos transporto priemonės;

45. todėl pabrėžia būtinybę koordinuoti ir skatinti investicijas į dvejopo naudojimo technologijas ir pajėgumus, kad greitai būtų užpildytos pajėgumų spragos išvengiant nebūtino dubliavimo, sukuriant sąveiką ir remiant standartizavimą; primena, kad svarbų vaidmenį šiuo požiūriu atlieka Europos gynybos agentūra norint nustatyti poreikius pajėgumų srityje, taip pat nurodant, kaip Sąjungos valstybės narės galėtų šiais pajėgumais dalytis, paeiliui naudotis arba juos gauti, kad būtų parengtos dislokuojamos priemonės siekiant sėkmingai ir saugiai vykdyti ir įgyvendinti BSGP operacijas;

46. atsižvelgdamas į tai, remia Europos bendradarbiavimo su gynyba ir civiliniu saugumu susijusių mokslinių tyrimų srityje sistemos sukūrimą, kad būtų užtikrintas Komisijos investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijas gynybos srityje ir investicijų į mokslinius tyrimus civilinės saugos didinimo srityje vykdant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąją programą papildomumas ir sąveika, pvz., informuotumo apie padėtį, nepilotuojamų oro transporto priemonių, jūrų sienų stebėjimo, kovos su savadarbiais sprogstamaisiais įtaisais, su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis bei branduolinėmis ir sprogstamosiomis medžiagomis susijusio pavojaus nustatymo ir apsaugos nuo jo, ryšių, informacijos kaupimo, vertinimo bei duomenų perdavimo ir kibernetinio saugumo srityse;

47. vis dėlto pažymi, kad šis bendradarbiavimas neturėtų būti platesnis negu būtina atsižvelgiant į civilinį ir karinį bendradarbiavimą taikos palaikymo, konfliktų prevencijos, tarptautinio saugumo stiprinimo, krizių valdymo ir humanitarinės pagalbos srityse;

48. džiaugiasi atviromis ES gynybos ministrų diskusijomis dėl su Europos gynyba susijusių mokslinių tyrimų, kurios vyko 2010 m. rugsėjo 23 ir 24 d. per ministrų neoficialų susitikimą Gente, ir ministrų pateiktu Europos gynybos agentūros vertinimu, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje;

Skubus įrangos tiekimas

49. remia tolesnes pastangas užtikrinti, kad visa įranga, kurios reikia greitiems civiliniams ar kariniams reagavimo į krizę veiksmams, būtų lengvai prieinama; teigiamai vertina šiuo metu vykdomą su civilinių BSGP misijų inventoriaus valdymo sistema susijusį darbą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę atlikti išsamią ekonominės naudos analizę, kad būtų nustatyti geriausi sprendimai kiekvienos reikiamos įrangos atveju; mano, kad priklausomai nuo įrangos tipo reikia tinkamai derinti sandėliavimą ES lygmeniu, pagrindų sutartis ir valstybių narių turimos įrangos faktines atsargas;

50. atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina laikino civilinės įrangos sandėlio sukūrimą Bosnijoje ir Hercegovinoje ir ragina siekti greitos pažangos kuriant nuolatinį sandėlį, kad ES būtų geriau parengta civilinių krizių valdymui;

Daugiašalis bendradarbiavimas

51. skatina siekti tolesnės pažangos telkiant išteklius ir jais dalijantis, nes tai ekonomiškai naudingas būdas didinti pajėgumus, o tai dar labiau aktualu biudžeto taupymo laikotarpiu; ypač teigiamai vertina veiklą, kuria siekiama užpildyti strateginio oro transporto pajėgumų spragas, visų pirma, kai keletas valstybių narių sukuria Europos oro transporto vadovavimo struktūrą, taip pat kai vykdoma Europos oro transporto parko iniciatyva; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares vadovautis Europos gynybos agentūros rekomendacijomis ir kuo greičiau nustatyti kitas sritis, kuriose reikėtų taikyti telkimo ir bendro naudojimo principus, įskaitant mokymų ar paramos misijoms sritis; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina pasiūlymus pagal Europos oro transporto vadovavimo struktūros modelį steigti tarptautinę malūnsparnių brigadą, kuri būtų naudojama civiliniais ir kariniais tikslais;

Partnerystės
ES ir Jungtinės Tautos

52. primena, kad JT Saugumo Taryba visų pirma atsakinga už tarptautinės taikos išsaugojimą ir saugumo užtikrinimą; taigi pabrėžia glaudaus ES ir JT bendradarbiavimo civilinio ir karinio krizių valdymo srityje svarbą, ypač vykdant humanitarinės pagalbos operacijas, per kurias Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnyba (OCHA) atlieka vadovaujamą vaidmenį; ragina stiprinti šį bendradarbiavimą, ypač tose vietose, kuriose viena organizacija perima užduotis iš kitos, ypač atsižvelgiant į įvairią patirtį Kosove;

53. ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą įnašą į JT misijas ir koordinuoti savo pastangas šioje srityje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Tarybą toliau tirti būdus, kaip visa ES gali geriau prisidėti prie JT vadovaujamų pastangų, pvz., pradedant vykdyti ES greito reagavimo perėjimą užtikrinančias operacijas ar už šalies ribų vykdomas operacijas arba ES dalyvaujant platesnėse JT vykdomose misijose;

54. ragina geriau stebėti, kaip ES paramos lėšas naudoja JT organizacijos, kaip nurodoma Europos Audito Rūmų specialioje ataskaitoje Nr. 15/2009;

ES ir NATO

55. pabrėžia, kad, kadangi 21 iš 28 NATO narių yra ES valstybės narės, glaudus ES ir NATO bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant išvengti pastangų dubliavimo dislokuojant karinius pajėgumus, kai abi organizacijos imasi veiksmų toje pačioje srityje, tačiau nepažeidžiant autonominio sprendimų priėmimo principo ir deramai atsižvelgiant į kai kurių ES valstybių narių neutraliteto statusą; pakartoja, kad skubiai būtina išspręsti pagrindines politines problemas, kurios trukdo ES ir NATO bendradarbiavimui, ir ragina visapusiškai ir veiksmingiau įgyvendinti „Berlynas plius“ susitarimus, kad abi organizacijos galėtų veiksmingai dalyvauti sprendžiant dabartines ir būsimas krizes;

56. pabrėžia, jog NATO priklausančioms šalims, kurios nėra ES valstybės narės, ir ES valstybėms narėms, nepriklausančioms NATO, turi būti užtikrintas toks pats skaidrumas ir dalyvavimo galimybės, kai vykdomos bendros operacijos, kaip nurodyta pranešimo „NATO 2020“ (M. Albright pranešimas) trečiajame skyriuje;

57. ragina valstybes nares, kurios yra NATO narės, užtikrinti, kad įgyvendinant naują NATO strateginę koncepciją būtų išvengta nereikalingo pastangų dubliavimo civilinių pajėgumų srityje, nes dėl to būtų dar sunkiau naudoti ir taip ribotus išteklius; yra įsitikinęs, kad NATO verčiau turėtų būti suteikta galimybė naudotis kitų tarptautinių organizacijų, pvz., ES ir JT civiliniais pajėgumais;

58. pakartoja, kad remia glaudesnį ES ir NATO bendradarbiavimą pajėgumų plėtojimo srityje ir kiek įmanoma didesnės atitikties NATO standartams užtikrinimą; ragina siekti tolesnės pažangos dedant bendras pastangas siekiant spręsti transporto sraigtasparnių trūkumo klausimą; teigiamai vertina iniciatyvas koordinuoti ES ir NATO veiklą kovos su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis (ChBRB) nelaimėmis ir savadarbiais sprogstamaisiais įtaisais srityje ir teikiant medicininę paramą, nes tai svarbu vykdant civilines ir karines misijas;

ES, ESBO ir Afrikos Sąjunga

59. pabrėžia, jog ES ir ESBO, ES ir Afrikos Sąjunga turi glaudžiau bendradarbiauti tam tikrose veiklos srityse, pagerinti išankstinio įspėjimo būdus ir užtikrinti keitimąsi geriausia praktika ir patirtimi krizių valdymo srityje;

o
o o

60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO parlamentinei asamblėjai ir Jungtinių Tautų bei NATO generaliniams sekretoriams.

(1)	Priimti tekstai, P7_TA(2010)0015.
(2)	Priimti tekstai, P7_TA(2010)0061.
(3)	OL L 201, 2010 8 3, p. 30.

Ilgalaikis Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių ir jų žvejybos būdų valdymo planas *** I

684k

252k

		Rezoliucija
		Jungtinis tekstas
		Priedas
		Priedas
		Priedas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas ilgalaikis Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių ir jų žvejybos būdų valdymo planas (COM(2009)0399 – C7-0157/2009 – 2009/0112(COD))

P7_TA(2010)0420

A7-0299/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0399),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0157/2009),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7–0299/2010),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo nustatomas ilgalaikis Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių ir jų žvejybos būdų valdymo planas

P7_TC1-COD(2009)0112

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(2) Dėl prastos europinių ančiuvių išteklių būklės nuo 2005 m. Biskajos įlankoje juos žvejoti draudžiama.

(3) Siekiant pagerinti Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių būklę, kad juos būtų galima tausiai naudoti remiantis didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu, būtina numatyti ilgalaikio europinių ančiuvių išteklių valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad šie ištekliai bus geriausiai naudojami, neviršijant didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio, ir garantuojant, kiek tai įmanoma, žvejybos stabilumą ir išlaikant nedidelę išteklių išeikvojimo riziką.

(4) Europinių ančiuvių žvejybos sezonas Biskajos įlankoje trunka nuo kiekvienų metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Siekiant supaprastinti žvejybą, būtų tikslinga numatyti specialias priemones, kuriomis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) būtų nustatomas kiekvienam žvejybos sezonui, o žvejybos galimybės būtų paskirstomos valstybėms narėms taip, kad atitiktų šį valdymo laikotarpį, ir remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacija(4). Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalį Taryba privalo priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones. Atsižvelgiant į europinių ančiuvių žvejybos Biskajos įlankoje ypatumus, būtų tikslinga, kad Taryba nustatytų tas priemones taip, kad BLSK ir kvotas būtų įmanoma taikyti kiekvieną žvejybos sezoną.

(5) Iš ŽMTEK rekomendacijos galima spręsti, kad sužvejojant pastovią neršiančių žuvų biomasės dalį išteklius būtų galima valdyti tausiai. ŽMTEK taip pat rekomenduoja nustatyti, kad mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis, kuriam esant šių išteklių žuvis būtų galima pradėti žvejoti, būtų 24 000 tonų, o prevencinis biomasės dydis – 33 000 tonų. Be to, kiekvienais metais tinkama žvejybos norma turėtų būti 30 % neršiančių žuvų išteklių biomasės, jai turėtų būti taikomi tinkami apribojimai. Tokia norma leistų sumažinti riziką, kad išteklių gali sumažėti ir jie gali nesiekti mažiausio neršiančių žuvų biomasės dydžio, taip pat sumažinti tikimybę, kad žvejyba bus uždrausta, o tuo tarpu sužvejotų žuvų kiekis išliktų didelis.

(6) Jei ŽMTEK, neturėdamas pakankamai tikslios ir reprezentatyvios informacijos, negali patarti dėl BLSK, reikėtų priimti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad BLSK galėtų būti nustatomas nuosekliai.

(7) Jei atlikus vertinimą būtų nustatyta, kad plane nustatyti mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis arba BLSK dydžiai nebėra tinkami, turėtų būti užtikrinta galimybė planą pakeisti. Taigi pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl prevencinio biomasės dydžio ar BLSK dydžių, kurie I priede nurodyti kaip atitinkantys biomasės dydžius, pakeitimų. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

(8) BLSK nustatymo plane siūloma žvejybos taisyklė grindžiama kiekvienų metų gegužės ir birželio mėnesį atliekamais apskaičiavimais, susijusiais su neršiančių europinių ančiuvių išteklių biomase, ir gaunamais vos prieš prasidedant nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d. truksiančio žvejybos sezono valdymo laikotarpiui. Jei pagerinus mokslinę išteklių stebėseną būtų galima kiekvienų metų pradžioje pakankamai patikimai numatyti tų metų prieauglio kiekį, atsirastų galimybė patobulinti žvejybos strategiją, ir būtų galima pagrįsti šio ilgalaikio plano pritaikymą europinių ančiuvių ištekliams.

(9) Be 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis(5), numatytų kontrolės priemonių, turėtų būti nustatytos ir kitos kontrolės priemonės, kad būtų užtikrintas šiame reglamente nustatytų priemonių laikymasis. Atsižvelgiant į tai, kad europinius ančiuvius žvejoja daug trumpesnių kaip 15 metrų laivų, būtų tikslinga Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnyje ir 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų(6), nustatytus įpareigojimus taikyti visiems europinius ančiuvius žvejojantiems laivams.

(10) Tikslinga užtikrinti, kad planas būtų vertinamas periodiškai ir, jeigu atlikus tokį vertinimą būtų nustatyta, kad žvejybos kontrolės taisyklėmis nebeužtikrinamas atsargumo principu grindžiamas išteklių valdymas, turėtų būti užtikrinta galimybė planą pakeisti.

(11) Kad būtų įgyvendinti 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo(7) 21 straipsnio a punkto i ir iv papunkčiai, jei išteklių dydis yra mažesnis už prevencinį neršiančių žuvų biomasės dydį, turėtų būti 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002, dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(8) 5 straipsnio nuostatas atitinkantis išteklių atkūrimo planas, o visomis kitomis aplinkybėmis – to reglamento 6 straipsnio nuostatas atitinkantis išteklių valdymo planas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas ilgalaikis Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių išsaugojimo ir valdymo planas (toliau – planas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas TJTT VIII parajonio europinių ančiuvių ištekliams.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:
	a)	žvejybos sezonas – laikotarpis nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.;
	b)	bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – europinių ančiuvių išteklių kiekis, kurį per kiekvieną žvejybos sezoną galima sužvejoti ir iškrauti arba panaudoti kaip gyvą masalą 2 straipsnyje nurodytame parajonyje;
	c)	kvota – valstybėms narėms skirta BLSK dalis;
	d)	prevencinis biomasės dydis – neršiančių žuvų biomasės dydis, lygus 33 000 tonų;
	e)	esamoji biomasė – europinių ančiuvių išteklių biomasės dydžio vidurkis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusius gegužės ir birželio mėnesius prieš pat žvejybos sezoną, kuriam reikia nustatyti BLSK;
		f) ančiuvių išteklių priežiūros sistema – tiesioginio europinių ančiuvių išteklių vertinimo procedūros, kurios padeda Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui (ŽMTEK) nustatyti jų esamosios biomasės dydį. Šios procedūros dabar apima gegužės ir birželio mėn. atliekamus akustinius tyrimus ir per dieną padėtų kiaušinių skaičiaus apskaičiavimo metodą.

II SKYRIUS

ILGALAIKIO IŠTEKLIŲ VALDYMO TIKSLAS

4 straipsnis

Plano tikslas

Plano tikslai yra šie:
	a)	užtikrinti, kad europinių ančiuvių ištekliai būtų naudojami geriausiai, neviršijant didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio, ir
	b)	užtikrinti, kiek tai įmanoma, ilgalaikį žvejybos stabilumą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti žuvininkystės sektoriaus ekonominį ir ekologinį tvarumą, tuo pačiu metu išlaikant nedidelę išteklių išeikvojimo riziką.

III SKYRIUS

ŽVEJYBOS TAISYKLĖS

5 straipsnis

BLSK ir paskirstymas valstybėms narėms

1. BLSK nustatomas ir paskirstomas valstybėms narėms kiekvienam žvejybos sezonui pagal I priede nurodytą tonų skaičių, atitinkantį ŽMTEK apskaičiuotą esamąją biomasę.

2. Jei ŽMTEK dėl priežiūros sistemos netobulumo ar dėl nepakankamai tikslių ar netinkamų esamosios biomasės dydžio apskaičiavimų negali pateikti ▌esamosios biomasės įvertinimo, nustatomi šie BLSK ir kvotos:

	a)	jei ŽMTEK rekomendacijoje nurodo, kad sužvejojamų europinių ančiuvių kiekį reikėtų sumažinti iki mažiausio galimo kiekio, BLSK ir kvotos sumažinamos 25 %, palyginti su ankstesnį žvejybos sezoną taikytomis BLSK ir kvotomis;
	b)	visais kitais atvejais BLSK ir kvotos atitinka ankstesnį žvejybos sezoną taikytą tonų skaičių.

3. Komisija kasmet informuoja atitinkamas valstybes nares apie ŽMTEK rekomendaciją ir patvirtina pagal I priedą ją atitinkančias BLSK ir kvotas, kurios taikomos tų metų liepos 1 d. prasidedančiam žvejybos sezonui, ir paskelbia jas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje bei Komisijos interneto svetainėje. Prireikus Komisija iki kiekvienų metų liepos 1 d. paskelbia orientacinį BLSK, kol bus nustatytas galutinis BLSK. Jis nustatomas per 15 dienų nuo žvejybos sezono pradžios.

6 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Jei ŽMTEK rekomendacijoje nurodo, kad 3 straipsnyje nurodytas prevencinis biomasės dydis arba BLSK dydžiai, I priede nurodyti kaip atitinkantys biomasės dydžius, nebetinkami europinių ančiuvių ištekliams tausiai naudoti, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 7 straipsnį bei laikydamasi 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų, gali patvirtinti naujas tų dydžių vertes.

7 straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 6 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus trejų metų laikotarpiui nuo ...(9). Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 8 straipsnį.

2. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų.

8 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2. Jeigu praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3. Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba per 1 dalyje nurodytą laikotarpį pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

▌

IV SKYRIUS

STEBĖJIMAS, TIKRINIMAS IR PRIEŽIŪRA

10 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009

Be Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytų kontrolės priemonių ir jo įgyvendinimo taisyklių, taikomos šiame skyriuje nustatytos kontrolės ir tikrinimo priemonės.

11 straipsnis

Specialusis žvejybos leidimas

1. Kad galėtų žvejoti europinius ančiuvius Biskajos įlankoje, laivai privalo turėti specialiuosius žvejybos leidimus, išduotus pagal 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų(10).

2. Draudžiama žvejybos laivu, neturinčiu specialiojo žvejybos leidimo, žvejoti arba jame laikyti bet kokį europinių ančiuvių kiekį, kol laivas vykdo žvejybos reisą 2 straipsnyje nurodytame TJTT parajonyje.

1. Prieš pradedant vykdyti žvejybos veiklą bet kuriuo žvejybos sezonu, valstybės narės parengia laivų, turinčių specialųjį žvejybos leidimą, sąrašą ir savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia jį Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, pateikdamos nuorodą į atitinkamą interneto puslapį. Valstybės narės nuolat atnaujina šį sąrašą ir nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie pasikeitusią pradinę nuorodą į interneto puslapį.

12 straipsnis

Laivų stebėjimo sistemos

Be Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnyje numatytų įpareigojimų, trumpesniems kaip 15 metrų laivams taikomi Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003 nustatyti įpareigojimai. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalis netaikoma.

13 straipsnis

Kryžminiai patikrinimai

Atlikdamos duomenų apie europinius ančiuvius vertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnio 2 dalį, valstybių narių žvejybos stebėsenos klausimu kompetentingos valdžios institucijos ypatingą dėmesį skiria tam, kad būtų nustatyta, ar ataskaitose nurodytos kitos žuvų rūšys, o ne europiniai ančiuviai, ir atvirkščiai.

▌

14 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies, pranešimo terminas vėliavos ar pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms yra viena valanda iki numatomo atplaukimo į uostą laiko.

2. Valstybės narės, kurioje turi būti iškrauta daugiau nei viena tona europinių ančiuvių, kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad laive laikomą sužvejotų žuvų kiekį leidžiama pradėti iškrauti tik gavus tų institucijų leidimą. Tačiau, bet kuriuo atveju iškrovimo nereikėtų vėlinti ar atidėti tokiam laikui, kai gali pablogėti žuvies kokybė arba sumažėti pardavimo kaina.

▌

15 straipsnis

Paskirtieji uostai

▌

Valstybė ir kiekvienos valstybės narės regioninė valdžios institucija paskiria uostus, kuriuose iškraunama daugiau nei viena tona europinių ančiuvių.

▌

16 straipsnis

Vertinant laivo žurnale užregistruotą žuvų kiekį taikomas leidžiamasis nuokrypis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 3 dalimi, laive laikomų žuvų kiekį apytikriai apskaičiuojant kilogramais, leidžiama taikyti nuokrypį, lygų 10 % laivo žurnale nurodyto skaičiaus.

17 straipsnis

Atskiras europinių ančiuvių sandėliavimas

Sąjungos žvejybos laive draudžiama europinių ančiuvius laikyti viename konteineryje kartu su kitų rūšių jūrų gyvūnais. Konteineriai, kuriuose yra europinių ančiuvių, triume laikomi atskirai nuo kitų konteinerių.

▌

18 straipsnis

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos

▌

1. Komisija bent kartą per metus sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad būtų įvertintas nacionalinių kontrolės veiksmų programų taikymas ir jo rezultatai.

2. Komisija informaciją, susijusią su nacionalinių kontrolės veiksmų programų taikymu, ir gautus rezultatus perduoda Pietvakarių vandenų regioninei patariamajai tarybai.

▌

19 straipsnis

Specialioji kontrolės ir tikrinimo programa

Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsniu, Komisija gali priimti sprendimą dėl specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos.

V SKYRIUS

PASKESNI VEIKSMAI

20 straipsnis

Plano vertinimas

Remdamasi ŽMTEK rekomendacijomis ir pasikonsultavusi su atitinkama regionine patariamąja taryba, Komisija, ne vėliau kaip trečiaisiais šio reglamento taikymo metais ir ne rečiau kaip kas trejus kitus šio reglamento taikymo metus, vertina plano poveikį europinių ančiuvių ištekliams ir tų ištekių naudojimo būdams ir prireikus siūlo atitinkamas plano keitimo priemones.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Europos žuvininkystės fondo parama

1. Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto i papunktis, tais žvejybos sezonais, kuriais europinių ančiuvių išteklių dydis yra mažesnis už prevencinį biomasės dydį, planas laikomas išteklių atkūrimo planu, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnio nuostatas.

2. Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto iv papunktis, tais žvejybos sezonais, kuriais europinių ančiuvių išteklių dydis yra lygus prevenciniam biomasės dydžiui arba yra už jį didesnis, planas laikomas išteklių valdymo planu, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnio nuostatas.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti BLSK dydžiai apskaičiuoti pagal šią taisyklę:

20101123-P7_TA(2010)0420_LT-p0000001.jpg

Čia:

BLSKy – bendras y išteklių valdymo metais, kurie prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų liepos 30 d., leidžiamas sužvejoti kiekis,

BLSK min – mažiausias BLSK,

BLSK max – didžiausias BLSK,

Bpa – prevencinis neršiančių šių išteklių žuvų biomasės dydis,

Gama γ – žvejybos norma,

SSBy – kiekvienų metų gegužės mėn. apskaičiuojama faktinė neršiančių žuvų biomasė.

Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant valdyti Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklius, pirmiau nurodytoje formulėje turėtų būti naudojami tokie tinkami parametrai:

BLSK min = 7 000 tonų;

BLSK max = 33 000 tonų;

Bpa = 33 000 tonų;

γ = 0,3.

Esamosios biomasės dydis ir atitinkamas BLSK bei kvotos dydis

Apskaičiuota esamoji biomasė (tonomis)	Atitinkamas BLSK (tonomis)	Kvotos (tonomis)
Prancūzija	Ispanija
24 000 arba mažiau	0	0	0
24 001 – 33 000	7 000	700	6 300
33 001 – 34 000	10 200	1 020	9 180
34 001 – 35 000	10 500	1 050	9 450
35 001 – 36 000	10 800	1 080	9 720
36 001 – 37 000	11 100	1 110	9 990
37 001 – 38 000	11 400	1 140	10 260
38 001 – 39 000	11 700	1 170	10 530
39 001 – 40 000	12 000	1 200	10 800
40 001 – 41 000	12 300	1 230	11 070
41 001 – 42 000	12 600	1 260	11 340
42 001 – 43 000	12 900	1 290	11 610
43 001 – 44 000	13 200	1 320	11 880
44 001 – 45 000	13 500	1 350	12 150
45 001 – 46 000	13 800	1 380	12 420
46 001 – 47 000	14 100	1 410	12 690
47 001 – 48 000	14 400	1 440	12 960
48 001 – 49 000	14 700	1 470	13 230
49 001 – 50 000	15 000	1 500	13 500
50 001 – 51 000	15 300	1 530	13 770
51 001 – 52 000	15 600	1 560	14 040
52 001 – 53 000	15 900	1 590	14 310
53 001 – 54 000	16 200	1 620	14 580
54 001 – 55 000	16 500	1 650	14 850
55 001 – 56 000	16 800	1 680	15 120
56 001 – 57 000	17 100	1 710	15 390
57 001 – 58 000	17 400	1 740	15 660
58 001 – 59 000	17 700	1 770	15 930
59 001 – 60 000	18 000	1 800	16 200
60 001 – 61 000	18 300	1 830	16 470
61 001 – 62 000	18 600	1 860	16 740
62 001 - 63 000	18 900	1 890	17 010
63 001 – 64 000	19 200	1 920	17 280
64 001 – 65 000	19 500	1 950	17 550
65 001 – 66 000	19 800	1 980	17 820
66 001 – 67 000	20 100	2 010	18 090
67 001 – 68 000	20 400	2 040	18 360
68 001 – 69 000	20 700	2 070	18 630
69 001 – 70 000	21 000	2 100	18 900
70 001 – 71 000	21 300	2 130	19 170
71 001 – 72 000	21 600	2 160	19 440
72 001 – 73 000	21 900	2 190	19 710
73 001 – 74 000	22 200	2 220	19 980
74 001 – 75 000	22 500	2 250	20 250
75 001 – 76 000	22 800	2 280	20 520
76 001 – 77 000	23 100	2 310	20 790
77 001 – 78 000	23 400	2 340	21 060
78 001 – 79 000	23 700	2 370	21 330
79 001 – 80 000	24 000	2 400	21 600
80 001 – 81 000	24 300	2 430	21 870
81 001 – 82 000	24 600	2 460	22 140
82 001 – 83 000	24 900	2 490	22 410
83 001 – 84 000	25 200	2 520	22 680
84 001 – 85 000	25 500	2 550	22 950
85 001 – 86 000	25 800	2 580	23 220
86 001 – 87 000	26 100	2 610	23 490
87 001 – 88 000	26 400	2 640	23 760
88 001 – 89 000	26 700	2 670	24 030
89 001 – 90 000	27 000	2 700	24 300
90 001 – 91 000	27 300	2 730	24 570
91 001 – 92 000	27 600	2 760	24 840
92 001 – 93 000	27 900	2 790	25 110
93 001 – 94 000	28 200	2 820	25 380
94 001 – 95 000	28 500	2 850	25 650
95 001 – 96 000	28 800	2 880	25 920
96 001 – 97 000	29 100	2 910	26 190
97 001 – 98 000	29 400	2 940	26 460
98 001 – 99 000	29 700	2 970	26 730
99 001 – 100 000	30 000	3 000	27 000
Daugiau kaip 100 000	33 000	3 300	29 700

II PRIEDAS

Nacionalinių kontrolės veiksmų programų turinys

Nacionalinėmis kontrolės veiksmų programomis siekiama, inter alia, tiksliai apibrėžti šiuos dalykus:

1. KONTROLĖS PRIEMONĖS

Žmogiškieji ištekliai

1.1. Krante ir jūroje dirbančių inspektorių skaičius, jų darbo laikotarpiai ir žvejybos zonos, kuriose jie turi dirbti.

Techniniai ištekliai

1.2. Patruliuojančių laivų ir orlaivių skaičius, jų dislokavimo laikotarpiai ir zonos.

Finansiniai ištekliai

1.3. Biudžeto asignavimai, skirti žmogiškųjų išteklių, patruliavimo laivų ir orlaivių panaudojimui.

2. SU ŽVEJYBOS VEIKLA SUSIJUSIOS INFORMACIJOS ELEKTRONINIS REGISTRAVIMAS IR PERDAVIMAS

Sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti 13, 15 ir 17 straipsnių laikymąsi, aprašas.

3. UOSTŲ PASKYRIMAS

Jei tinka, uostų, kurie pagal 16 straipsnį paskirti europiniams ančiuviams iškrauti, sąrašas.

4. PRANEŠIMAS PRIEŠ IŠKRAUNANT ŽUVIS

Sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti 14 straipsnio laikymąsi, aprašas.

5. ŽUVŲ IŠKROVIMO KONTROLĖ

Priemonių ir sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti 14, 15 ir 16 straipsnių laikymąsi, aprašas.

6. TIKRINIMO PROCEDŪROS

Nacionalinėse kontrolės veiksmų programose nustatomos procedūros, kurių bus laikomasi:
	a)	atliekant tikrinimus jūroje ir sausumoje;
	b)	susisiekiant su kompetentingomis institucijomis, kurias kitos valstybės narės paskyrė atsakingomis už europinių ančiuvių ištekliams taikomas nacionalines kontrolės veiksmų programas;
	c)	bendrai vykdant priežiūrą ir keičiantis inspektoriais (taip pat nurodomi kitų valstybių narių vandenyse pareigas einančių inspektorių įgaliojimai ir kompetencijos sritys).

III PRIEDAS

KONKRETŪS TIKRINIMO STANDARTAI

TIKSLAS

1. Kiekviena valstybė narė pagal šį priedą nustato konkrečius tikrinimo standartus.

STRATEGIJA

2. Vykdant žvejybos veiklos tikrinimą ir priežiūrą daugiausiai dėmesio skiriama laivams, kurie, tikėtina, žvejoja europinius ančiuvius. Tikrinimo ir priežiūros veiksmingumui patikrinti taikomas papildomas kryžminio patikrinimo mechanizmas – atsitiktiniai europinių ančiuvių transportavimo ir pardavimo patikrinimai.

PRIORITETAI

3. Skirtingoms žvejybos įrankių rūšims taikomi nevienodo lygmens prioritetai, atsižvelgiant į tai, kiek įtakos laivynams turi žvejybos galimybių apribojimai. Todėl kiekviena valstybė narė nustato konkrečius prioritetus.

TIKSLINIAI TIKRINIMO STANDARTAI

4. Praėjus ne daugiau kaip mėnesiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, valstybės narės, atsižvelgdamos į toliau nurodytus tikslus, įgyvendina tikrinimo programas.

Valstybės narės nurodo, kokia imčių ėmimo strategija bus taikoma, ir ją apibūdina.

Komisijos prašymu valstybės narės turi jai pateikti taikomą imčių ėmimo planą.

a) Tikrinimo uostuose apimtis

Siektinas tikslumas paprastai turėtų būti ne mažesnis už tikslumą, kuris būtų pasiektas taikant paprastą atsitiktinės imčių ėmimo metodą, kai valstybėje narėje patikrinama 20 % visų europinių ančiuvių iškrovimo operacijų.

b) Parduoti skirtų žuvų tikrinimo apimtis

Tikrinami 5 % europinių ančiuvių, pasiūlytų parduoti aukcione.

c) Tikrinimo jūroje apimtis

Jūroje taikomi standartai turi būti nustatomi atlikus išsamią kiekviename rajone vykdomos žvejybos veiklos analizę. Jūroje taikomi standartai susiję su patruliavimo jūroje europinių ančiuvių išteklių valdymo rajonuose dienų skaičiumi, galbūt atskirai nurodant, kiek dienų reikia patruliuoti tam tikruose rajonuose.

d) Priežiūros iš oro apimtis

Lankstūs standartai turi būti nustatomi atlikus išsamią kiekviename rajone vykdytos žvejybos veiklos analizę ir atsižvelgiant į valstybės narės turimus išteklius.

(1)	Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2)	OL C 354, 2010 12 28, p. 69.
(3)	2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)	OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(5)	OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(6)	OL L 333, 2003 12 20, p. 17.
(7)	OL L 223, 2006 8 15, p. 1.
(8)	OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(9)	* Šio reglamento įsigaliojimo data.
(10)	OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

Daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas ***I

418k

141k

		Rezoliucija
		Jungtinis tekstas
		Priedas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas (COM(2009)0189 – C7-0010/2009 – 2009/0057(COD))

P7_TA(2010)0421

A7-0296/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0189),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0010/2009),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7–0296/2010),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo nustatomas daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas

P7_TC1-COD(2009)0057

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1) Pagal 2002 m. Johanesburge įvykusiame Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikime dėl darnaus vystymosi priimtą įgyvendinimo planą Europos Sąjunga įsipareigojusi, inter alia, išlaikyti arba atkurti žuvų išteklius tiek, kad būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, siekiant neatidėliotinai ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip iki 2015 m., įgyvendinti šiuos tikslus išeikvotų išteklių atžvilgiu. Pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(4) 2 straipsnį bendrąja žuvininkystės politika siekiama garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas.

(2) ▌Turimos biologinės informacijos apie Vakarų Atlanto išteklius nepakanka, kad būtų galima atlikti išsamų išteklių įvertinimą, kuris padėtų nustatyti išžvejoti planuojamą žuvų populiacijos dalį, susijusią su didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu, ir padėtų susieti bendrą leidžiamą sugauti žuvų kiekį su mokslinėmis sužvejojamų žuvų kiekių prognozėmis. Tačiau nuo 1977 m. kas trejus metus atliekant tarptautinius tyrimus apskaičiuojamas žuvų ikrų gausumo rodiklis gali būti naudojamas kaip išteklių kiekio raidos biologinis rodiklis.

(3) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijose nurodoma, kad žvejybos kontrolės taisyklė, grindžiama per paskutinius trejus ikrų tyrimus nustatyta žuvų ikrų gausumo tendencija, padėtų tausiai valdyti išteklius.

(4) Nuo 2003 m. prevencinio pobūdžio mokslinėse rekomendacijose keletą metų nurodoma, kad sužvejotų Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių kiekis turėtų būti mažesnis nei 150 000 tonų per metus, tikintis, kad toks naudojimas išliktų tausus, net jeigu žuvų ištekliai nuolat ir ypač gausiai nepasipildytų. Žvejybos kontrolės taisyklė turėtų būti vienodai grindžiama tiek šiomis prevencinio pobūdžio rekomendacijomis, tiek nuolatiniu BLSK, tikslinamu atsižvelgiant į kintantį išneršiamų ikrų kiekį.

(5) Nustatant žvejybos kontrolės taisykles taip pat turi būti atsižvelgta į žuvų, išmetamų į jūrą, įskaitant paleistas žuvis, kiekį, nes svarbūs visi iš išteklių sužvejoti kiekiai.

▌

(6) Ištekliai visų pirma yra pasiskirstę Sąjungos ir Norvegijos vandenyse. Norvegija yra suinteresuota naudoti Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklius. Šie ištekliai dar nėra valdomi pagal bendro valdymo principą.

(7) Vakarinėje dalyje esantys ištekliai yra ekonominiu požiūriu svarbiausi Sąjungos vandenyse gyvenančių paprastųjų stauridžių ištekliai. Juos žvejoja įvairūs laivynai – pramoniniai (perdirbimui ir užsienio prekybai) ir nepramoniniai (aukštos kokybės šviežios žuvies tiekimui gyventojams).

(8) Siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente numatytoms priemonėms, be 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis(5), ir 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1542/2007 dėl atlantinių silkių, atlantinių skumbrių ir paprastųjų stauridžių iškrovimo ir svėrimo procedūros(6) nustatytų priemonių, turi būti priimtos specialios kontrolės ir priežiūros priemonės. Šios priemonės turėtų ypač padėti išvengti neteisingų pranešimų apie rajonus ir žuvų rūšis.

(9) Tikslinga užtikrinti, kad planas būtų periodiškai įvertinamas ir, jeigu atlikus tokį įvertinimą būtų nustatyta, kad žvejybos kontrolės taisyklės nebeužtikrina atsargumo principu grindžiamo išteklių valdymo, turėtų būti užtikrinta galimybė planą pakeisti.

(10) Kad būtų laikomasi 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo(7) 21 straipsnio a punkto i ir iv papunkčių, jei prognozuojama, kad neršiančių žuvų išteklių kiekis bus 130 % mažesnis nei 1982 m. – kai ištekliai pasipildė itin gausiai, – turėtų būti parengtas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnio nuostatas atitinkantis išteklių atkūrimo planas, o visais kitais atvejais – išteklių valdymo planas. 130 % mažesnis nei 1982 m. neršiančių žuvų išteklių kiekis rodo, kad pasiektas prevencinis biomasės kiekis.

(11) Žvejybos galimybių nustatymas bei paskirstymas bendroje žuvininkystės politikoje daro tiesioginį poveikį valstybių narių žvejybos laivynų socialinei ir ekonominei padėčiai, todėl ypatingai svarbu atsižvelgti į tai, kad smulkūs pakrančių žvejybos laivynai, tiesiogiai susiję su pakrančių žvejybos rajonais, kurie labai priklausomi nuo žvejybos, gyventojams parduoda šviežias žuvis.

(12) Biologinės nuorodos ir parametrai, įeinantys į žvejybos taisyklę, turėtų atspindėti naujausias mokslines rekomendacijas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl į žvejybos taisyklę įtrauktų tam tikrų biologinių nuorodų ir parametrų, kaip nurodyta priede, keitimo, siekiant greitai reaguoti į pasikeitusias mokslines rekomendacijas, grindžiamas geresnėmis žiniomis ir metodais. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas ilgalaikis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių išsaugojimo ir valdymo planas (toliau – planas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Planas taikomas paprastųjų stauridžių ištekliams, esantiems TJTT IIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIa, b, c, e, f, g, h, j, k, VIIIa, b, c, d ir e kvadratų ES ir tarptautiniuose vandenyse.

Su pakrančių laivynu susijęs valdymo rajonų tvarkymas, norint įgyvendinti šį planą, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į šio laivyno segmento istorines teises.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

a) TJTT – Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba; TJTT kvadratas – tos organizacijos nustatytas statistinis žvejybos rajonas;

	b)	Vakarų Atlanto paprastosios stauridės – 2 straipsnyje nurodytiems ištekliams priklausančios paprastosios stauridės;
	c)	bendras leidžiamas sugauti kiekis (BLSK) – Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių kiekis, kurį galima kasmet sužvejoti ir iškrauti;
	d)	bendras sužvejojamas kiekis – jūroje sužvejotas Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių kiekis, kurį sudaro taikomas BLSK ir numatomas į jūrą išmetamų žuvų kiekis, apskaičiuotas atitinkamiems metams pagal šio reglamento nuostatas;
	e)	ikrų tyrimo rodiklis – apytikriai apskaičiuotas paprastųjų stauridžių ikrų skaičius, gautas atlikus trimetį tarptautinį Atlanto vandenyne esančių atlantinių skumbrių ir paprastųjų stauridžių ikrų tyrimą, ir padalintas iš 1015;
	f)	paleistos žuvys – sugautos ir dar neįkėlus į laivą į jūrą paleistos žuvys.

II SKYRIUS

ILGALAIKIO IŠTEKLIŲ VALDYMO TIKSLAS

4 straipsnis

Plano tikslas

Šio plano tikslas – išlaikyti tausų Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių naudojimą užtikrinantį jų biomasės kiekį ir numatyti geriausią ilgalaikį išteklių naudojimą. Tuo tikslu žvejybos kontrolės taisyklė turi būti vienodai grindžiama tiek prevencinio pobūdžio rekomendacijomis, kurios teikiamos esant vidutiniam išteklių pasipildymui, tiek naujausiu nustatytu bendru leidžiamu sugauti kiekiu, tikslinamu atsižvelgiant į vėliausius išteklių gausumo, nustatomo pagal išneršiamų ikrų kiekį, pokyčius.

III SKYRIUS

ŽVEJYBOS TAISYKLĖS

5 straipsnis

BLSK nustatymo procedūra

1. Siekdama įgyvendinti 4 straipsnyje nustatytą tikslą, SESV 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, Taryba kasmet nustato ateinančiais metais Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių ištekliams taikomą BLSK.

2. Nustatant BLSK paskirstymą pagal zonas, apibrėžtą šiame reglamente ir taikomą Vakarų Atlanto paprastosioms stauridėms, atsižvelgiama į žvejybos laivynų ypatumus ir jų paskirtį, t. y. pramoniniai ir nepramoniniai, skirti perdirbimui ir užsienio prekybai ir aukštos kokybės šviežiai žuviai gyventojams tiekti.

3. BLSK nustatomas pagal šio skyriaus nuostatas.

6 straipsnis

BLSK apskaičiavimas

1. BLSK apskaičiuojamas iš bendro sužvejojamo kiekio, apskaičiuoto pagal 7 ir 8 straipsnius, atėmus pagal ŽMTEK apytikrius apskaičiavimus per metus, einančius prieš tuos metus, kai buvo atlikti naujausi moksliniai įvertinimai, į jūrą išmetamų žuvų, įskaitant paleistas žuvis, kiekį.

2. Jei ŽMTEK negali apytikriai apskaičiuoti per metus, einančius prieš tuos metus, kai buvo atlikti naujausi moksliniai įvertinimai, į jūrą išmetamo žuvų, įskaitant paleistas žuvis, kiekio, atimamas kiekis yra lygus vidutiniam santykiniam per 15 pastarųjų metų į jūrą išmestų žuvų, įskaitant paleistas žuvis, kiekiui, nustatytam pagal apytikrius mokslinius apskaičiavimus ▌.

3. Jei BLSK apskaičiuojamas remiantis negalutiniu bendru sužvejojamu kiekiu, apskaičiuotu 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jo taikymo metais jis yra patikslinamas remiantis galutiniu apskaičiuotu sužvejojamu kiekiu.

7 straipsnis

Bendro per metus, einančius po ikrų tyrimo metų, sužvejojamo kiekio apskaičiavimas

1. Jei BLSK turi būti nustatytas metams, einantiems po ikrų tyrimo metų, bendras sužvejojamas kiekis apskaičiuojamas remiantis šiais veiksniais:

	a)	pastoviu koeficientu, kuris yra lygus 1,07 ir kuriuo išreiškiamas galutinis bendro sužvejojamo kiekio padidėjimas, sumodeliuojamas pasitelkiant esminius matematinius modelius, ir kuriuo siekiama padidinti sužvejotų žuvų kiekį nepakenkiant tikslui kiek galima labiau apsaugoti išteklius, kad nesumažėtų jų kiekis.
	b)	tiems metams, kuriais buvo atliktas ikrų tyrimas, taikomu BLSK (toliau – orientacinis BLSK);
	c)	priede nustatyta tvarka apskaičiuotu svertiniu koeficientu, kuriuo išreiškiami ikrų tyrimo rodikliais paremti išteklių gausumo pokyčiai;
	d)	mažiausiu bendru sužvejojamu ▌kiekiu – nuo 70 000 iki 80 000 tonų, įskaitant prognozuojamą į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Nustatydama BLSK pagal šio skyriaus nuostatas, Taryba priima sprendimą dėl mažiausio bendro sužvejojamo kiekio.

2. 1 dalyje nurodytas bendras sužvejojamas kiekis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

1,07 x (mažiausias bendras sužvejojamas kiekis + (orientacinis BLSK x svertinis koeficientas) / 2).

3. Jei turimi paskutiniai ikrų tyrimo rodiklio apskaičiavimai nėra galutiniai, bendras sužvejojamas kiekis apskaičiuojamas 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, remiantis negalutiniu rodikliu ir jį patikslinant pagal galutinį ikrų tyrimo rezultatą tais metais, kuriems yra taikomas atitinkamas BLSK.

8 straipsnis

Bendro sužvejojamo kiekio apskaičiavimas vėlesniais metais

1. Jei BLSK turi būti nustatytas metams, kurie neina po ikrų tyrimo metų, bendras sužvejojamas kiekis yra lygus prieš juos einantiems metams apskaičiuotam bendram sužvejojamam kiekiui.

1. Tačiau jeigu po paskutinio ikrų tyrimo praėjo daugiau nei treji metai, skaičiuojant nuo metų, kuriems buvo nustatytas BLSK, bendras sužvejojamas kiekis sumažinamas 15 %, išskyrus atvejus, kai tokiam sumažinimui nepritaria ŽMTEK; tuomet bendras sužvejojamas kiekis yra lygus ankstesnių metų bendram sužvejojamam kiekiui arba, remiantis ŽMTEK rekomendacijomis, jis yra sumažinamas mažiau.

9 straipsnis

Nustatant BLSK taikoma pereinamojo laikotarpio nuostata

Jei pirmasis BLSK, kuris turi būti nustatytas 6 ir 7 straipsniuose nustatyta tvarka, taikomas metams, kurie neina po ikrų tyrimo metų, tuomet BLSK apskaičiuojamas minėtuose straipsniuose nustatyta tvarka, tarsi paskutinis ikrų tyrimas būtų buvęs atliktas praėjusiais metais.

▌

10 straipsnis

Priemonių pritaikymas

Jei dėl pagerėjusių žinių apie išteklius ar geresnio išteklių vertinimo metodo ŽMTEK rekomendacijose nurodo, kad priede nurodytas svertinis koeficientas ar žuvų ikrų gausumą atspindintis kreivės nuolydis turėtų būti nustatomas ar skaičiuojamas kitaip, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 11 straipsnį bei laikydamasi 12 ir 13 straipsniuose nustatytų sąlygų, gali patvirtinti priedo pakeitimus, siekdama šiuos parametrus suderinti su naujomis mokslinėmis rekomendacijomis.

11 straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus trejų metų laikotarpiui nuo ...(8). Komisija parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 12 straipsnį.

2. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 12 ir 13 straipsniuose nustatytų sąlygų.

12 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 10 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

3. Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

IV SKYRIUS

STEBĖJIMAS IR PRIEŽIŪRA

14 straipsnis

▌Žvejybos leidimas

1. Kad galėtų žvejoti Vakarų Atlanto paprastąsias staurides, laivai privalo turėti ▌žvejybos leidimus, išduotus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį.

2. Žvejybos laivu, neturinčiu žvejybos leidimo, draudžiama žvejoti arba jame laikyti bet kokį paprastųjų stauridžių kiekį, kol laivas vykdo žvejybos reisą viename iš 2 straipsnyje išvardytų TJTT kvadratų.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies nuostatų, žvejybos laivo, neturinčio žvejybos leidimo, kapitonas gali turėti paprastųjų stauridžių krovinį laive ir įplaukti į 2 straipsnyje nurodytą rajoną, jei jo įranga surišta ir sukrauta remiantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 47 straipsnyje nustatytais reikalavimais ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

4. Be Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prieš įplaukdamas į šio reglamento 2 straipsnyje nurodytą rajoną, žvejybos laivo, neturinčio žvejybos leidimo, kapitonas padaro įrašą laivo žurnale, nurodydamas paskutinės žūklės operacijos pabaigos datą ir laiką bei konkrečiai nurodydamas, kuriame uoste ketina švartuotis. Jei laivui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio reikalavimai, informacija perduodama vadovaujantis šiuo straipsniu. Laive esantis paprastųjų stauridžių krovinys, neįrašytas į laivo žurnalą, laikomos įvežtu į rajoną.

5. Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, turinčių žvejybos leidimus, sąrašą ir jį skelbia savo oficialiojoje svetainėje, kad jis būtų prieinamas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės šį sąrašą įtraukia į oficialios tinklavietės, sukurtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 114 straipsnio nuostatas, saugiąją dalį.

6. Nedarant poveikio 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse(9)III skyriaus nuostatams, šio straipsnio 1–4 dalys taip pat taikomos trečiųjų šalių žvejybos laivams, norintiems Sąjungos vandenyse žvejoti Vakarų Atlanto paprastąsias staurides.

15 straipsnis

Kryžminiai patikrinimai

1. Atliekant duomenų apie Vakarų Atlanto paprastąsias staurides patvirtinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnį, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apie kitas nei paprastosios stauridės mažas pelaginių žuvų rūšis gali būti pranešama kaip apie paprastąsias staurides ir atvirkščiai.

2. ▌Ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas erdvinių duomenų, susijusių su rajonuose, kuriuose susisiekia paprastųjų stauridžių išteklių ribos, būtent TJTT VIIIc ir IXa, IVa ir IVb, VIIe ir VIId kvadratuose, vykdoma veikla, atitikčiai.

▌

V SKYRIUS

TOLESNI VEIKSMAI

16 straipsnis

Plano vertinimas

Remdamasi ŽMTEK rekomendacijomis ir pasikonsultavusi su Pelaginių žuvų regionine patariamąja taryba, Komisija, ne vėliau kaip šeštaisiais šio reglamento taikymo metais ir kas šešerius kitus šio reglamento taikymo metus, įvertina plano poveikį Vakarų Atlanto paprastosioms stauridėms bei jų išteklių žvejybai ir prireikus siūlo atitinkamas plano keitimo priemones.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Europos žuvininkystės fondo parama

1. Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto iv papunktis, tais metais, kai neršiančių žuvų ištekliai pagal apytikrius mokslinius skaičiavimus sudaro ne mažiau nei 130 % 1982 m. išteklių kiekio, planas laikomas išteklių valdymo planu pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnio nuostatas.

2. Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto i papunktis, tais metais, kai neršiančių žuvų ištekliai pagal apytikrius mokslinius apskaičiavimus sudaro mažiau nei 130 % 1982 m. išteklių kiekio, planas laikomas išteklių atkūrimo planu pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnio nuostatas.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis taikomas nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 ir 14 straipsnių taikymo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto svertinio koeficiento apskaičiavimas

1. 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas svertinis koeficientas nustatomas remiantis pagal šio priedo 2 punktą apskaičiuotu kreivės nuolydžiu:

	a)	jei paskutinių trejų metų ikrų tyrimų rodiklių kreivės nuolydis yra lygus arba mažesnis nei –1,5, svertinis koeficientas lygus 0,
	b)	jei paskutinių trejų metų ikrų tyrimų rodiklių kreivės nuolydis yra didesnis nei –1,5 ir mažesnis nei 0, svertinis koeficientas lygus 1 – (– 2/3 x kreivės nuolydis),
	c)	jei paskutinių trejų metų ikrų tyrimų rodiklių kreivės nuolydis yra lygus arba didesnis nei 0 ir ne didesnis nei 0,5, svertinis koeficientas lygus 1 + (0,8 x kreivės nuolydis),
	d)	jei paskutinių trejų metų ikrų tyrimų rodiklių kreivės nuolydis yra didesnis nei 0,5, svertinis koeficientas yra 1,4.

2. Paskutinių trejų metų ikrų tyrimų rodiklių kreivės nuolydis skaičiuojamas pagal tokią formulę:

(ikrų tyrimo rodiklis 3 – ikrų tyrimo rodiklis 1) / (3 – 1),

pagal kurią trys naujausi ikrų tyrimų rodikliai yra išdėstomi eile koordinačių X ašyje kaip taškas 1, taškas 2 ir taškas 3, taigi ikrų tyrimo rodiklis 3 yra naujausias ikrų tyrimo rodiklis, o ikrų tyrimo rodiklis 1 yra prieš šešerius metus apytikriai apskaičiuotas ikrų tyrimo rodiklis.

(1)	Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2)	OL C 354, 2010 12 28, p. 68.
(3)	2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)	OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(5)	OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(6)	OL L 337, 2007 12 21, p. 56.
(7)	OL L 223, 2006 8 15, p. 1.
(8)	* Šio reglamento įsigaliojimo diena.
(9)	OL L 286, 2008 10 29, p. 33.

Draudimas atrinkti geriausias žuvis ir paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose apribojimai ***I

276k

45k

		Rezoliucija
		Tekstas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 nuostatos dėl draudimo atrinkti geriausias žuvis ir europinių upinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose apribojimų (COM(2010)0325 – C7-0156/2010 – 2010/0175(COD))

P7_TA(2010)0422

A7-0295/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0325),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C7-0156/2010),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti minėtai pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0295/2010),

1. patvirtina per pirmąjį svarstymą toliau toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją parengti išsamų plekšniažuvių išteklių Baltijos jūroje valdymo planą.

3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2010, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 nuostatos dėl draudimo atrinkti geriausias žuvis ir paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose apribojimų

P7_TC1-COD(2010)0175

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1237/2010.)

(1)	Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

Svetimų ir nevietinių rūšių naudojimas akvakultūroje ***I

276k

41k

		Rezoliucija
		Tekstas

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (COM(2009)0541 – C7-0272/2009 – 2009/0153(COD))

P7_TA(2010)0423

A7-0184/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0541) ir iš dalies pakeistą pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0393),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 299 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu dėl pradinio pasiūlymo (C7–0272/2009),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pakeistą pasiūlymą Parlamentui,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2010 m. lapkričio 12 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. spalio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones(1),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7–0184/2010),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. pažymi, kad Komisija į savo iš dalies pakeistą pasiūlymą įtraukė daugelį Žuvininkystės komiteto 2010 m. birželio 2 d. priimtų pakeitimų;

3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje

P7_TC1-COD(2009)0153

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 304/2011.)

(1)	Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

Valstybės pagalba nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti *

418k

126k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti (COM(2010)0372 – C7-0296/2010 – 2010/0220(NLE))

P7_TA(2010)0424

A7-0324/2010

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0372),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0296/2010),

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0324/2010),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5. paveda Pirmininkui perduoti Europos Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 nurodomoji dalis
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 107 straipsnio 3 dalies e punktą,		atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 107 straipsnio 3 dalies e punktą ir 109 straipsnį,
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
(1) liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei nustoja galioti 2010 m. gruodžio 31 d.		(1) 2002 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei nustoja galioti 2010 m. gruodžio 31 d. ir nenustačius naujo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų leidžiama teikti tam tikrų konkrečių rūšių valstybės pagalbą anglių pramonei, praėjus minėtai datai, valstybės narės pagalbą galės teikti tik laikydamosi visiems sektoriams taikomų bendrųjų valstybės pagalbos taisyklių.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(1a) Anglys naudojamos ne tik kaip kuras, bet ir kaip chemijos pramonės žaliava, ir anglių, kaip žaliavos, svarba ateityje didės.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(1b) Uždarius anglių kasyklas, sumažėjusi Sąjungos anglių gavyba bus kompensuojama importuojant anglis į Sąjungą, taigi Sąjunga bus aprūpinama anglimis iš trečiųjų šalių.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis
(2) Dėl mažos subsidijuojamų anglių dalies bendroje energetikos struktūroje tokių subsidijų išlaikymas siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungos lygiu nebepateisinamas.		(2) Dėl mažos subsidijuojamų anglių dalies bendroje Sąjungos energetikos struktūroje subsidijos anglių gavybai gali kompensuoti energijos tiekimo pertrūkius tik iš dalies. Vis dėlto valstybės pagalbos anglių sektoriui lygis šiuo metu toks nedidelis, kad negali iškraipyti konkurencijos. Išlaikius minimalią Sąjungos anglių gavybos apimtį, būtų išlaikyta prieiga prie vietos telkinių, kaip prie strateginių atsargų.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(2a) Baigus galioti Reglamentui (EB) Nr. 1407/2002, kai kurios valstybės narės bus priverstos tuoj pat uždaryti savo anglių kasyklas ir pašalinti su šiuo uždarymu susijusius didelius socialinius ir regioninius padarinius.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(2b) Atsižvelgiant į ypač neigiamus socialinius ir ekonominius kasyklų uždarymo padarinius, ypač retai gyvenamuose regionuose, turėtų būti svarstoma tikslinė pagalba iš ES struktūrinių fondų rengiant būsimą biudžetą, net jeigu regionai, kuriuose bus uždaromos kasyklos, yra valstybėse narėse, kurios neturi didelių finansinių problemų.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 2 c konstatuojamoji dalis (nauja)
		(2c) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi teisę apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
(3) Pagal Sąjungos politiką, kuria skatinama naudoti atsinaujinantįjį ir mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriantį kurą elektros energijai gaminti, pagalbos teikimas nekonkurencingoms anglių kasykloms neribotą laiką yra nepagrįstas. Todėl Reglamentu (EB) Nr. 1407/2002 leidžiamų rūšių pagalba neturėtų būti toliau teikiama neribotą laiką.		(3) Atsižvelgiant į Sąjungos politiką, pagal kurią siekiama padėti naudoti atsinaujinantįjį ir mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriantį kurą elektros energijai gaminti, pasakytina, kad valstybės narės turėtų parengti priemonių planą, kaip sušvelninti naudojant anglis atsirandantį poveikį aplinkai, pvz., tokiose srityse, kaip energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančioji energija arba anglies dioksido surinkimas ir saugojimas. Ši nuostata taikoma visų rūšių anglims ir visų tipų ištekliams. Turėtų būti pripažinta, kad subsidijuojamų anglių pakeitimas nesubsidijuojamomis anglimis naudos aplinkai neduoda.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(3a) Pagalbos anglių pramonei teikimas yra pagrįstas vykdant Sąjungos politiką, kuria skatinama naudoti atsinaujinantįjį ir mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriantį kurą elektros energijai gaminti, kadangi Sąjungoje trūksta vietinių energijos šaltinių. Reglamentu (EB) Nr. 1407/2002 leidžiamų rūšių pagalba neturėtų būti toliau teikiama neribotą laiką. Bet kuriuo atveju reikėtų ir toliau teikti valstybės pagalbą, skirtą žalingam anglių poveikiui mažinti. Neturėtų būti nustojama teikti pagalbą toms kasykloms, kurios pasibaigus dešimties metų laikotarpiui sugebės tapti konkurencingos, tačiau joms vis dar reikės valstybės pagalbos investuojant į technologijas, susijusias su aplinkosauga.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
(5) Nepažeidžiant bendrųjų valstybės pagalbos taisyklių, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis priemonių socialiniams ir regioniniams tokių kasyklų uždarymo padariniams sušvelninti, t. y. tvarkingai nutraukiant veiklą pagal neatšaukiamą uždarymo planą ir (arba) dengiant išskirtines išlaidas, visų pirma perimtus įsipareigojimus.		(5) Nepažeidžiant bendrųjų valstybės pagalbos taisyklių, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis priemonių socialiniams ir regioniniams tokių kasyklų galimo uždarymo padariniams sušvelninti, t. y. tvarkingai nutraukiant veiklą pagal neatšaukiamą uždarymo planą ir (arba) dengiant išskirtines išlaidas, visų pirma perimtus įsipareigojimus.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(5a) Darbuotojai, kurie nukentės dėl kasyklų uždarymo planų, turėtų būti nedelsiant perkvalifikuojami, ir šiuo tikslu turėtų būti apsvarstytos visos finansavimo regioniniu, nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu galimybės.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(5b) Ir po 2014 m. reikės toliau finansuoti aplinkosaugos priemones ir su ilgalaikiu kasyklų uždarymu susijusias išlaidas. Per anksti nutraukus valstybių narių vykdomą anglių pramonės subsidijavimą, atitinkamuose regionuose kiltų didelių ekologinių ir finansinių nestabilumo problemų ir tai galiausiai kainuotų daug daugiau negu palaipsnis valstybių narių subsidijavimo nutraukimas.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis
(6) Šiuo reglamentu siekiama, kad anglių sektoriuje būtų pereita nuo šiam sektoriui skirtų taisyklių prie bendrųjų visiems sektoriams skirtų valstybės pagalbos taisyklių.		Išbraukta.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
(7) Siekiant kuo labiau sumažinti su pagalba susijusį konkurencijos vidaus rinkoje iškraipymą, tokia pagalba turėtų būti proporcingai mažinama ir teikiama išskirtinai gavybos padaliniams, kuriuos neatšaukiamai planuojama uždaryti.		(7) Siekiant kuo labiau sumažinti su pagalba susijusį konkurencijos vidaus rinkoje iškraipymą, tokia pagalba turėtų būti palaipsniui mažinama ir turėtų būti teikiama išskirtinai gavybos padaliniams, kuriuos neatšaukiamai planuojama uždaryti, jeigu jie netaps konkurencingi iki numatyto uždarymo termino.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(7a) Norint atkurti ankstesnę kasybos vietų aplinką, reikia imtis daugelio priemonių, pvz., pašalinti kasybos įrangą iš kasyklos, užtikrinti jos saugumą, išvalyti kasybos vietą ir pašalinti nuotekas. Siekiant finansuoti šį atkūrimą, būtinas ilgalaikis planavimas.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis
(8) Siekdamos sušvelninti neigiamą pagalbos anglių sektoriui poveikį aplinkai, valstybės narės turėtų parengti tinkamų priemonių planą tokiose srityse, kaip energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančioji energija arba anglies dioksido surinkimas ir saugojimas.		Išbraukta.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(8a) Mažiausias anglies gamybos lygis, kartu su kitomis priemonėmis, ypatingai tomis, kuriomis skatinama naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, padės išsaugoti dalį vietinių pirminių energijos šaltinių, o tai labai pagerins Sąjungos energetinį saugumą. Be to, vietos pirminių energijos šaltinių dalies išsaugojimas padės skatinti aplinkosaugos tikslų siekti pagal subalansuotos plėtros principus. Skatinant Sąjungos vietinius energijos šaltinius naudoti kaip atsvarą didelei jos priklausomybei nuo importuojamos energijos, reikia apsvarstyti, kaip vietos neiškastinio kuro šaltinius papildyti vietos iškastinio kuro šaltiniais, o kai kuriose valstybėse narėse anglys yra vienintelis iškastinio kuro energijos šaltinis.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(8b) Elektros energiją iš anglių gaminančių elektrinių tinkluose vietinės anglys būtų pakeistos importuotomis anglimis, dėl to atsirastų didžiulių transporto sąnaudų ir būtų daromas neigiamas poveikis klimatui, o gaminant elektros energiją iš anglių išmetamas CO2 kiekis liktų nepakitęs.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 8 c konstatuojamoji dalis (nauja)
		(8c) Geologinės anglių kasybos sąlygos skiriasi atsižvelgiant į kasybos vietą, taip pat skiriasi socialiniai, saugos ir aplinkosaugos standartai (susiję su žemės įgriuvomis ir kitokia žala aplinkai) atsižvelgiant į politines aplinkybes. Dėl šių skirtumų susidaro nevienodai palankios konkurencinės sąlygos, visų pirma kalbant apie Sąjungos ir importuojamas anglis, todėl anglių pramonėje paskutiniaisiais dešimtmečiais turėjo būti imtasi esminių restruktūrizavimo priemonių ir buvo gerokai sumažinta veiklos apimtis.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 8 d konstatuojamoji dalis (nauja)
		(8d) Mažiausias subsidijuojamų anglių gamybos lygis taip pat padės išsaugoti svarbią Sąjungos kasybos ir neužterštos anglių technologijos padėtį, suteikdamas galimybę perkelti tokią technologiją į pagrindines anglių gamybos sritis trečiosiose šalyse, o tai padeda visame pasaulyje labai sumažinti išskiriamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 8 e konstatuojamoji dalis (nauja)
		(8e) Anglys Sąjungoje daugiausia naudojamos elektros energijai gaminti ir mažiau plieno pramonei skirtam koksui gaminti. Dėl su aplinka susijusių priežasčių reikėtų kuo greičiau nutraukti elektros energijos gamybą iš anglių ir pereiti prie tvarios elektros energijos gamybos. Tačiau plieno pramonėje atsisakyti anglių artimiausiu metu ir toliau bus neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad naftos atsargos vis mažėja (angl. „peak oil“ – maksimalus išgaunamos naftos kiekis, kurį pasiekus naftos gavyba mažėja), galima numatyti, kad anglių, kaip pakaitinės žaliavos, svarba chemijos pramonei didės. Taigi ilgainiui reikėtų toliau išlaikyti prieigą prie Sąjungos anglių telkinių siekiant ir toliau dėl techninių priežasčių vykdyti mažiausią gavybą, dėl kurios nebūtų iškraipoma konkurencija, net ir tuo atveju, jeigu dėl išlaikomos prieigos valstybės pagalbą reikėtų teikti ilgiau.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(9a) Pagal principą „teršėjas moka“ ir prireikus internalizuoti išorės sąnaudas, įmonės turėtų būti priverstos padengti trumpalaikės ir (arba) ilgalaikės žalos, padarytos aplinkai dėl jų veiklos, išlaidas.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
(10) Vykdydama šią užduotį, Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos ir taikomos normalios konkurencijos sąlygos ir kad jų būtų laikomasi. Ypač atsižvelgiant į elektros energijos rinką, pagalba anglių pramonei neturėtų turėti įtakos elektros gamintojų sprendimui pasirenkant pirminės energijos šaltinius. Atitinkamai, sutarties šalys, atsižvelgdamos į esamas pasaulio rinkos sąlygas, turėtų nevaržomai susitarti dėl anglių kainos ir kiekio.		(10) Vykdydama šią užduotį, Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos ir taikomos normalios konkurencijos sąlygos ir kad jų būtų laikomasi. Ypač atsižvelgiant į elektros energijos rinką, pagalba anglių pramonei neturėtų turėti įtakos elektros gamintojų sprendimui pasirenkant pirminės energijos šaltinius. Atitinkamai, sutarties šalys, atsižvelgdamos į esamas pasaulio rinkos sąlygas, turėtų nevaržomai susitarti dėl anglių kainos ir kiekio. Atsižvelgdama į tai, kad galima numatyti, jog energijos kainos didės, Komisija turėtų nuolat iš naujo įvertinti galimą Sąjungos anglių indėlį į energetinį saugumą.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 dalis
2. Pagalba skiriama tik išlaidoms, susijusioms su anglimis, naudojamomis Sąjungoje elektros energijai, kombinuotai šilumos ir elektros energijai bei koksui gaminti ir plieno pramonės aukštakrosnėms kūrenti, padengti.		2. Pagalba skiriama išlaidoms, susijusioms su anglimis, naudojamomis Sąjungoje elektros energijai, kombinuotai šilumos ir elektros energijai bei koksui gaminti ir plieno pramonės aukštakrosnėms kūrenti, taip pat išlaidoms, susijusioms su moksliniais tyrimais ir investicijomis į technologijas, skirtas kenksmingų anglių išmetalų kiekiui mažinti, padengti.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktas
(a) atitinkamų gavybos padalinių veikla turi būti uždarymo plano, kurio terminas – ne vėliau kaip 2014 m. spalio 1 d., dalis;		(a) atitinkamų gavybos padalinių veikla turi būti uždarymo plano, kurio terminas – ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., dalis;
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktas
(b) atitinkami gavybos padaliniai turi būti visiškai uždaryti pagal uždarymo planą;		(b) atitinkami gavybos padaliniai turi būti visiškai uždaryti pagal uždarymo planą, jeigu jie iki plane nurodyto laiko netaps konkurencingi ir jeigu, atsižvelgiant į Sąjungos energijos poreikį, tolesnė jų veikla nebus reikalinga;
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies f punktas
f) valstybės narės bendra bet kokiai įmonei teikiama uždarymo pagalbos suma turi būti mažinama; tolesniems penkiolikos mėnesių laikotarpiams ji turi būti sumažinama bent 33 % pagalbos, suteiktos pirmajam uždarymo plano penkiolikos mėnesių laikotarpiui;		f) valstybės narės bendra teikiama uždarymo pagalbos suma turi būti mažinama;
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies h punktas
(h) Valstybė narė turi parengti priemonių planą, skirtą neigiamam pagalbos anglių sektoriui poveikiui aplinkai sušvelninti, tokiose srityse, kaip energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančioji energija arba anglies dioksido surinkimas ir saugojimas. Valstybės pagalbos, kaip apibrėžta 107 straipsnio 1 dalyje, priemonių įtraukimas į tokį planą nedaro poveikio valstybei narei taikomiems pranešimo apie šias priemones ir jų sustabdymo įpareigojimams, nustatytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje, ir šių priemonių suderinamumui su vidaus rinka.		Išbraukta.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis
2. Jei gavybos padaliniai, kuriems suteikta pagalba pagal šio straipsnio 1 dalį, neuždaromi Komisijos patvirtintame uždarymo plane nustatytą dieną, atitinkama valstybė narė susigrąžina visą pagalbą, kuri buvo suteikta per visą uždarymo plano laikotarpį.		2. Jei gavybos padaliniai, kuriems suteikta pagalba pagal šio straipsnio 1 dalį, neuždaromi Komisijos patvirtintame uždarymo plane nustatytą dieną ir iki to laiko netampa konkurencingi, atitinkama valstybė narė susigrąžina visą pagalbą, kuri buvo suteikta per visą uždarymo plano laikotarpį.

AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos veikla 2009 m.

215k

60k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo 2009 m. (2010/2236(INI))

P7_TA(2010)0425

A7-0315/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Kotonu partnerystės susitarimas)(1),

– atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) darbo tvarkos taisykles, priimtas 2003 m. balandžio 3 d.(2), su paskutiniais Port Morsbyje (Papua Naujoji Gvinėja) 2008 m. lapkričio 28 d. padarytais pakeitimais,

– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. pasirašytą Europos konsensusą dėl vystymosi(3),

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(4),

– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. Kigalyje (Ruanda) priimtą Jungtinės parlamentinės asamblėjos Kigalio deklaraciją siekiant vystymuisi palankių ekonominės partnerystės susitarimų (EPS)(5),

– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 3 d. Luandoje (Angola) JPA priimtą Luandos deklaraciją dėl AKR valstybių ir ES partnerystės susitarimo (Kotonu susitarimo) antrosios peržiūros(6),

– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 26 d. Džordžtauno (Gajana) JPA Karibų regiono susitikime priimtą Džordžtauno komunikatą(7),

– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 30 d. Vagadugu (Burkina Fasas) JPA Vakarų Afrikos regiono susitikime priimtą Vagadugu komunikatą(8),

– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašytą Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos(9),

– atsižvelgdamas į 2009 m. JPA priimtas rezoliucijas:

	–	dėl demokratinio etninės, kultūrinės ir religinės įvairovės suderinimo AKR ir ES šalyse iššūkių(10),
	–	dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) ir jų poveikio AKR valstybėms(11),
	–	dėl socialinių ir ekologinių klimato kaitos padarinių AKR šalyse(12),
	–	dėl Kotonu partnerystės susitarimo vaidmens sprendžiant maisto ir finansų krizės klausimus AKR šalyse(13),
	–	dėl taikos, saugumo, stabilumo ir valdymo sukūrimo ir skatinimo Somalyje(14),
	–	dėl pasaulinio valdymo ir tarptautinių organizacijų reformos(15),
	–	dėl finansų krizės poveikio AKR valstybėms(16),
	–	dėl jaunimo socialinės ir kultūrinės integracijos ir dalyvavimo(17),
	–	dėl klimato kaitos(18),
	–	dėl padėties Madagaskare(19),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A7-0315/2010),

A. kadangi JPA nariai savo eilinių sesijų debatuose 2009 m. balandžio mėn. Prahoje (Čekija) ir 2009 m. gruodžio mėn. Luandoje (Angola) pareiškė susirūpinimą dėl naujausių įvykių EPS derybose,

B. kadangi priimtas minėtas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, kuriame numatytos teminės programos, taikytinos ir AKR valstybėms, taip pat papildomų priemonių programa šalims, kurios yra pasirašiusios Cukraus protokolą,

C. kadangi už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys 2007 m. birželio mėn. Vysbadene (Vokietija) vykusios JPA sesijos metu įsipareigojo parlamentų demokratinei kontrolei perduoti AKR valstybių nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentus (2008–2013 m.), džiaugdamasis, kad šis įsipareigojimas įvykdytas,

D. kadangi Kotonu partnerystės susitarimo peržiūra, numatyta 2010 m., yra gera proga stiprinti JPA vaidmenį ir jos regioninį aspektą, taip pat plėtoti parlamentinę kontrolę AKR regionuose,

E. kadangi du regioniniai JPA posėdžiai, įvykę 2009 m. Gajanoje ir Burkina Fase, buvo labai sėkmingi ir jų metu priimti pirmiau minėti Džordžtauno ir Vagadugu komunikatai,

F. kadangi 2009 m. pablogėjo padėtis Nigeryje, Gvinėjoje bei Madagaskare ir visose trijose šalyse panaikinta parlamentinė demokratija, o jų atstovams 18-oje JPA sesijoje Luandoje buvo suteiktas menkesnis stebėtojų statusas,

G. kadangi dėl tebevykstančio konflikto Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) buvo daug kartų sunkiai pažeidžiamos žmogaus teisės; kadangi reikalinga veiksmingesnė tarptautinės bendrijos humanitarinė pagalba ir jos didesni įsipareigojimai,

H. atsižvelgdamas į Visos Afrikos Parlamento (VAP) veiklą ir oficialių Europos Parlamento ir VAP santykių užmezgimą bei Europos Parlamento tarpparlamentinės delegacijos ryšiams su VAP įsteigimą,

1. džiaugiasi, kad JPA 2009 m. ir toliau sudarė sąlygas atviram, demokratiniam ir gilesniam Europos Sąjungos ir AKR valstybių dialogui, ir ragina suaktyvinti politinį dialogą;

2. palankiai vertina teigiamą už prekybą atsakingo Komisijos nario atsaką į kelių AKR valstybių ir regionų prašymą peržiūrėti EPS derybų metu iškeltus ginčytinus klausimus, vadovaujantis Komisijos pirmininko pareiškimais; pabrėžia, kad būtina atidi parlamentinė EPS derybų ir įgyvendinimo stebėsena;

3. ypač pabrėžia esminį AKR valstybių parlamentų ir vietos valdžios institucijų bei nevalstybinių įstaigų vaidmenį atliekant nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentų priežiūrą ir valdymą, taip pat vykdant Europos plėtros fondo (EPF) biudžetą ir ragina Komisiją užtikrinti šių subjektų dalyvavimą; pabrėžia, kad derantis dėl EPS būtina griežta parlamentinė kontrolė;

4. ragina AKR valstybių parlamentus reikalauti, kad šių šalių vyriausybės ir Komisiją juos įtrauktų į nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentų, susijusių su ES ir jų šalių bendradarbiavimu (2008–2013 m.), parengimo ir taikymo procesą, taip pat užtikrintų šių parlamentų visapusišką dalyvavimą derybose dėl EPS;

5. ragina Komisiją suteikti AKR valstybių parlamentams visą prieinamą informaciją ir padėti jiems vykdyti demokratinę kontrolę, ypač didinant pajėgumus, visų pirma derybų dėl EPS ir šių susitarimų įgyvendinimo metu;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad JPA susirūpinusi dėl dabartinės finansų krizės padarinių, į Luandoje rezoliucijos dėl finansų krizės poveikio AKR valstybėms priėmimą Luandoje ir rezoliucijas dėl jos poveikio ir krizės problemų sprendimo AKR valstybėse; ragina JPA toliau dirbti šioje srityje ir ištirti galimybes papildomai ir naujoviškai finansuoti vystymąsi, pavyzdžiui, nustatant tarptautinių finansinių sandorių mokestį; be to, ragina JPA spręsti mokesčių rojumi vadinamų teritorijų panaikinimo klausimą;

7. palankiai vertina tai, kad už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą anksčiau atsakingas Komisijos narys minėtosios Kigalyje įvykusios JPA sesijos metu įsipareigojo perduoti AKR valstybių nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentus (2008–2013 m.) parlamentų demokratinei kontrolei; taip pat teigiamai vertina kai kurių AKR valstybių parlamentų jau atliktą darbą analizuojant šiuos dokumentus ir prieš prasidedant laikotarpio vidurio peržiūrai JPA atliktą regioninės strategijos dokumentų (RSD) nagrinėjimą ir ragina deramai atsižvelgti į šias pastangas;

8. taip pat primena, kad būtina glaudžiai įtraukti parlamentus į demokratijos procesą ir nacionalines vystymo strategijas; pabrėžia, kad jie atlieka esminį vaidmenį nustatant, stebint ir prižiūrint vystymosi politiką;

9. pakartoja savo nuomonę, kad Europos plėtros fondą (EPF) derėtų įtraukti į ES biudžetą, siekiant padidinti vystomojo bendradarbiavimo politikos nuoseklumą, skaidrumą ir veiksmingumą bei užtikrinti jos demokratinę kontrolę; pabrėžia, kad EPF įtraukimas į ES biudžetą taip pat yra tinkamas atsakas į sunkumus, susijusius su kiekvieno EPF biudžeto vykdymu ir ratifikavimu;

10. ragina parlamentus vykdyti griežtą EPF parlamentinę kontrolę; pabrėžia, kad šiose diskusijose JPA užima svarbią padėtį ir ragina JPA bei AKR valstybių parlamentus jose aktyviai dalyvauti, ypač ratifikuojant peržiūrėtą Kotonu partnerystės susitarimą;

11. palankiai vertina tai, kad JPA vis labiau įgauna parlamentinį, taigi ir politinį, pobūdį, kad jos nariai atlieka vis aktyvesnį vaidmenį ir kad diskusijos tapo kokybiškesnės, o tai padeda JPA atlikti svarbų vaidmenį AKR ir ES partnerystėje;

12. mano, kad 2009 m. gruodžio 2 d. JPA pirmininkų pateikta deklaracija dėl padėties Nigerijoje ir minėtoji rezoliucija dėl padėties Madagaskare – ženklus šio geresnio dialogo pavyzdys;

13. ragina JPA toliau stebėti padėtį Sudane, Madagaskare, Nigeryje ir Gvinėjos Respublikoje;

14. ragina JPA toliau reaguoti į padėtį Somalyje, kuri kelia pavojų Somalio gyventojų gyvybei ir grėsmę regiono saugumui, ir ragina ES laikytis savo įsipareigojimų skatinti laikytis teisinės valstybės principų, atkurti stabilumą ir kovoti su piratavimu;

15. ragina JPA ir toliau prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų didinti žinias apie konfliktus KDR rytuose, skatinti derybomis siekti krizės politinio sprendimo ir remti bet kokius siūlomus veiksmus, kurie būtų pastangų derybomis rasti išeitį dalis;

16. ragina JPA tęsti ir gilinti dialogą su VAP ir regioninių organizacijų parlamentais, nes regionų integracija svarbi siekiant taikos ir vystymosi AKR valstybėse;

17. apgailestauja, kad rengiant Bendrą ES ir Afrikos strategiją nebuvo tinkamai konsultuojamasi su JPA ir tikisi, kad JPA aktyviai dalyvaus šią strategiją įgyvendinant;

18. džiaugiasi, kad 2009 m. buvo surengta daugiau regioninių posėdžių, numatytų Kotonu partnerystės susitarime ir JPA darbo tvarkos taisyklėse; mano, kad šie posėdžiai iš tiesų sudaro galimybes keistis nuomonėmis regioniniais klausimais, įskaitant konfliktų prevencijos ir sprendimo, regionų sanglaudos, žmogaus teisių, aplinkosaugos ir derybų dėl EPS klausimus; norėtų pagirti dviejų itin sėkmingų susitikimų Gajanoje ir Burkina Fase organizatorius;

19. ragina JPA užtikrinti, kad jos regioninių posėdžių metu būtų vykdoma atidi derybų dėl EPS stebėsena;

20. apgailestauja dėl to, kad Taryba neatsižvelgė į pakartotinius Europos Parlamento raginimus (pareikštus, pavyzdžiui, per JPA susitikimą Luandoje) persvarstant Kotonu susitarimą įtraukti į jį griežtesnę nuostatą dėl nediskriminavimo;

21. pakartoja, kad žmogaus teisių visuotinumo ir nediskriminavimo principai – tai pagrindas siekiant užtikrinti teisėtą demokratinį valdymą ir politinį dialogą Jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje;

22. ragina JPA sustiprinti jos Politinių reikalų komiteto vaidmenį, kad AKR ir ES partnerystėje JPA taptų tikru forumu diskusijoms dėl pagarbos žmogaus teisėms, visuomenės demokratizavimo bei konfliktų prevencijos ir sprendimo;

23. be to, teigiamai vertina Luandoje priimtą JPA Politinių reikalų komiteto pranešimą dėl pasaulinio valdymo, kuriama buvo raginama atlikti esmines pasaulinių finansų institucijų reformas;

24. atkreipia dėmesį į tai, kad JPA Ekonominio vystymosi, finansų ir prekybos komitetas ketina toliau nagrinėti EPS klausimus ir ieškoti būdų įveikti krizę;

25. atkreipia dėmesį į JPA Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto veiklą, susijusią su jo pranešimu dėl vaikų darbo, ir jo ketinimus atlikti AKR valstybių ekologinės ir socialinės padėties analizę ir diskusijas šiuo klausimu;

26. taip pat palankiai vertina 2009 m. priimtus pranešimus ir rezoliucijas dėl klimato kaitos, kurie sudarė sąlygas JPA nuomonės pristatymui Kopenhagos aukščiausio lygio susitikime;

27. teigiamai vertina vis aktyvesnį nevalstybinių subjektų dalyvavimą JPA sesijose – tai atspindi diskusijos, kurių rezultatas yra minėtoji Port Morsbio deklaracija dėl dabartinės finansų krizės, taip pat ekonominių partnerių pranešimas dėl EPS, pateiktas Liublianoje vykusios JPA sesijos metu;

28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR Tarybai, JPA Biurui bei Čekijos ir Angolos vyriausybėms ir parlamentams.

(1)	OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(2)	OL C 231, 2003 9 26, p. 68.
(3)	OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
(4)	OL L 378, 2006 12 27, p. 41 (pakeistas 2009 m. spalio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 960/2009, OL L 270, 2009 10 15, p. 8).
(5)	OL C 58, 2008 3 1, p. 44.
(6)	OL C 68, 2010 3 18, p. 43.
(7)	AP/100.509.
(8)	AP/100.607.
(9)	Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas, pavadintas „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (OL C 25, 2008 1 30, p. 1).
(10)	OL C 221, 2009 9 14, p. 19.
(11)	OL C 221, 2009 9 14, p. 24.
(12)	OL C 221, 2009 9 14, p. 31.
(13)	OL C 221, 2009 9 14, p. 38.
(14)	OL C 221, 2009 9 14, p. 43.
(15)	OL C 68, 2010 3 18, p. 20.
(16)	OL C 68, 2010 3 18, p. 24.
(17)	OL C 68, 2010 3 18, p. 29.
(18)	OL C 68, 2010 3 18, p. 36.
(19)	OL C 68, 2010 3 18, p. 40.

Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano aspektai, susiję su civiline, komercine, šeimos ir tarptautine privatine teise

239k

92k

2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano civilinės, komercinės, šeimos ir tarptautinės privatinės teisės aspektų (2010/2080(INI))

P7_TA(2010)0426

A7-0252/2010

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 ir 81 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (COM(2009)0262), kuriame pateikiami 2010–2014 m. Komisijos prioritetai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje, į Komisijos atliktą Hagos programos ir veiksmų plano įvertinimą (COM(2009)0263) ir su tuo susijusią įgyvendinimo rezultatų suvestinę (SEC(2009)0765), taip pat į nacionalinių parlamentų, pilietinės visuomenės ir ES agentūrų bei įstaigų pastabas,

– atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2009 m. gruodžio 2 d. dokumentą „Stokholmo programa. Atvira ir saugi Europa piliečių labui“ (17024/09),

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Stokholmo programos(1),

– atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano (COM(2010)0171),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl teisėjų mokymo (Stokholmo programa)(2),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7–0252/2010),

A. kadangi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė priskiriama bendros Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos sričiai,

B. kadangi SESV 67 straipsnyje pabrėžiama, kad gerbiamos skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos ir kad turi būti sudaromos palankios sąlygos pasinaudoti teisingumu, ypač taikant tarpusavio pripažinimo principą; kadangi atsižvelgiant į tai būtinas abipusis pasitikėjimas, o kad jis atsirastų, atitinkamai būtina geriau suprasti įvairias teisines tradicijas ir metodus,

C. kadangi nuo tada, kai Sąjungai buvo suteikta kompetencija teisingumo ir vidaus reikalų srityse ir sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, padaryta milžiniška pažanga civilinės teisenos srityje, remiantis įvairiomis tarpvyriausybiniu lygmeniu sudarytomis tarptautinės privatinės teisės konvencijomis ir jas plėtojant; kadangi Komisija dabar siūlo itin ambicingą planą, kuriame atsižvelgiama į daugelį Parlamento pastaruoju laikotarpiu pateiktų prašymų,

D. kadangi, atsižvelgiant į šį ambicingą planą ir itin didelius ES laimėjimus šiuo klausimu, reikėtų stabtelėti ir apsvarstyti, kokių tikslų siekiama civilinės teisės srityje, kad būtų galima visų pirma patvirtinti labiau strategišką ir nuoseklesnę poziciją, kuri būtų pagrįsta realiomis piliečių ir įmonių, kurie naudojasi savo teisėmis ir laisvėmis bendroje rinkoje, reikmėmis ir kurią rengiant būtų atsižvelgta į teisėkūros sunkumus bendros kompetencijos srityje, kai derinimas įmanomas tik retais atvejais, reikia vengti kartojimosi ir būtina gerbti iš esmės skirtingas teisines pozicijas ir konstitucines tradicijas ir jas derinti, taip pat siekiant kurti Sąjungos koncepciją šioje srityje, kad būtų galima geriau suprasti, ko mes siekiame ir kaip rengiant bendrą planą būtų galima geriausia išspręsti neišvengiamas problemas, kadangi pirmiausia itin svarbu užtikrinti jau pritaikytų priemonių funkcionalumą ir sutvirtinti iki šiol padarytą pažangą,

E. kadangi žvelgiant atgal į tai, kas jau pasiekta kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, visų pirma matyti, kad paspartėjo tarptautinės privatinės teisės nuostatų derinimas; kadangi tarptautinė privatinė teisė yra pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti abipusį pripažinimą ir pagarbą vieni kitų teisinėms sistemoms ir kadangi viešosios tvarkos išlyga yra paskutinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti nacionalinius konstitucinius reikalavimus,

F. kadangi tam tikrose srityse, kuriose pageidauta arba net būtina standartizacija, pvz., vartotojų apsaugos srityje, taip pat pastebima harmonizavimo arba derinimo įtaka, tačiau kalbant apie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę šiomis priemonėmis naudojamasi ribotai,

G. kadangi Europos sutarčių teisės kūrimas bus viena iš svarbiausių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusių iniciatyvų ateinančiais metais, o šio darbo rezultatas gali būti vadinamoji 28-oji civilinės teisės tvarka, kuri būtų laisvai pasirenkama tradicinio specifinių sričių teisės aktų derinimo būdo alternatyva,

H. kadangi procesinės teisės srityje taip pat yra parengta savarankiškų priemonių ir veiksmų; kadangi šių sričių priemonės daugeliu atžvilgių itin svarbios siekiant spręsti tarpvalstybinius ginčus, nes neatsižvelgiant į tai, kokiu mastu suderinta materialioji teisė, piliečiai ir įmonės dažnai susiduria su nacionalinės procesinės teisės kliūtimis,

I. kadangi įvairių teisinių sistemų sambūvis Sąjungoje turėtų būti vertinamas kaip stiprybė, kuria kaip pavyzdžiu būtų vadovaujamasi kuriant teisines sistemas visame pasaulyje; kadangi teisinių sistemų skirtumai visgi neturėtų trikdyti tolesnės Europos teisės raidos; kadangi visapusiški esminiai teisinių sistemų skirtumai savaime nėra problema; kadangi vis dėlto būtina spręsti neigiamų teisinių padarinių, su kuriais dėl šių skirtumų tenka susidurti piliečiams, klausimą; kadangi teisės aktų suderinamumo samprata arba principas „iš apačios į viršų“, kuriuo vadovaujantis siekiama konvergencijos, turėtų būti taikomi skatinant ekonominius ir intelektinius skirtingų teisinių sistemų ryšius; kadangi galimybę suprasti ir spręsti klausimus, susijusius su mūsų teisinių sistemų skirtumais, gali suteikti tik Europos teisminė kultūra, kuri turi būti ugdoma keičiantis žiniomis ir bendraujant, studijuojant lyginamąją teisę ir iš esmės keičiant sistemą, kuria remiantis teisės mokoma universitetuose ir kuria vadovaujantis vykdomas teisėjų mokymas ir profesinis lavinimas, kaip paaiškinta 2010 m. birželio 17 d. Parlamento rezoliucijoje, įskaitant papildomas pastangas kalbinėms kliūtims įveikti; kadangi šie pokyčiai turi būti svarstomi ir planuojami dabar, nors tai ir pareikalaus laiko,

J. kadangi šiuo metu Europos lygmeniu turėtų būti skatinamas ir remiamas aktyvesnis dialogas ir profesiniai ryšiai, kad būtų galima keisti dėstymo metodiką ir programas atsižvelgiant į praktikuojančių specialistų, jų klientų ir visos rinkos reikmes; kadangi būsimajame Komisijos komunikate dėl visiems teisininkams skirtų Europos mokymų veiksmų plano turėtų būti atsižvelgta į skirtingus dėstymo metodus ir tradicijas, taip pat į skirtingas specialistų, dirbančių įvairiose geografinėse vietovėse ar susijusių su įvairiomis veiklos sritimis, reikmes ir skatinami pažangiausios praktikos mainai,

K. kadangi kuriant Europos teisminę kultūrą itin svarbu nepalikti nuošalėje praktikuojančių teisininkų; kadangi savaime aišku, jog remiantis subsidiarumo principu valstybės narės ir nacionalinės profesinės institucijos lieka atsakingos už tai, kad būtų rengiamas tinkamiausias mokymas siekiant spręsti teisininkų ir jų klientų reikmes kiekvienoje valstybėje narėje, ir akivaizdu, kad nacionalinės profesinės institucijos kompetentingiausios įvardyti minėtąsias reikmes, nes jos palaiko artimesnius ryšius su praktikuojančiais teisininkais ir rinka, kurioje jos veikia, tačiau šių institucijų vaidmuo itin svarbus ir Europos lygmeniu; kadangi nepaprastai svarbu įtraukti esamas struktūras ir jomis remtis, ypač kalbant apie universitetus ir profesines organizacijas; kadangi būtina atlikti esminę teisėjų ir teisininkų mokymo ir universitetų programų peržiūrą; kadangi labai svarbu rimtai apsvarstyti, kaip Sąjunga galėtų veiksmingai prisidėti prie šio proceso ir skatinti kompetentingas nacionalines institucijas prisiimti atsakomybę už šį projektą,

L. kadangi būtent šie skirtumai yra Europos pagrindas ir iššūkis kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir jie neturėtų būti laikomi tikros Europos teisinės kultūros raidos ir šios kultūros mokymo kliūtimi,

M. kadangi norint įgyvendinti Lisabonos sutarties preambulėje nurodytą pasiryžimą „sukurti glaudesnės Europos tautų sąjungos pamatus“ būtina sumažinti tikrą ir jaučiamą Europos Sąjungos ir jos teisės atotrūkį nuo jos piliečių,

N. kadangi Sąjungos teisė turi pasitarnauti piliečių interesams, ypač kalbant apie šeimos teisę ir civilinės būklės aktus,

O. kadangi Komisija, skatindama didinti teisinį tikrumą ir galimybę skubiai ir veiksmingai siekti teisingumo, turi užtikrinti, kad Stokholmo veiksmų plane išties būtų atsižvelgiama į atskirų piliečių ir verslo atstovų, ypač mažų ir vidutinių įmonių, poreikius labiau orientuotis į Europą (kalbant apie judumą, su užimtumu susijusias teises, verslo reikmes ir lygias galimybes),

P. kadangi dėl to vis daugiau dėmesio turi būti skirta siekiui supaprastinti teisingumo ir teismų sistemą, taip pat siekiui užtikrinti aiškesnes ir lengviau prieinamas procedūras atsižvelgiant į būtinybę taupyti, ypač dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis,

Q. kadangi pastarojo meto ES iniciatyvose opiu šeimos teisės klausimu, kai nutartys daro poveikį tarptautiniu mastu, didžiulis dėmesys skiriamas šalių autonomiškumo principui ir kadangi nenustačius aiškių apribojimų kiltų rizika, kad būtų taikoma neleistina palankiausio teismo paieškos praktika,

1. sveikina Komisiją dėl pasiūlyto veiksmų plano;

2. vis dėlto mano, kad atėjo laikas apsvarstyti būsimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės raidą, ir ragina Komisiją inicijuoti plataus masto diskusiją, kurioje dalyvautų visi suinteresuoti veikėjai, visų pirma teisėjai ir praktikuojantys teisininkai;

3. ragina Komisiją skubiai atlikti civilinės ir šeimos teisės srityje jau pritaikytų priemonių ex post vertinimą ir nustatyti, ar jos veiksmingos, bei įsitikinti, kokiu mastu jos pasiteisino siekiant pagal šias priemones numatytų tikslų ir užtikrinant, kad būtų patenkintos piliečių, verslo atstovų ir praktikuojančių teisininkų reikmės; mano, kad tuo pačiu turėtų būti atliktas tyrimas, kuris aprėptų būtent nacionalines teisingumo ministerijas, teisininkus, verslo bendruomenę ir vartotojų organizacijas, siekiant nustatyti, kokiose srityse būtina ir pageidautina imtis naujų teisinio bendradarbiavimo sprendžiant civilinius klausimus priemonių;

4. ragina Komisiją imtis veiksmų vadovaujantis 2010 m. birželio 17 d. Parlamento rezoliucija dėl teisėjų mokymo ir tariantis su Parlamentu;

5. dar kartą pabrėžia, kad būtina panaudoti visas galimas priemones siekiant ugdyti Europos teisminę kultūrą, ypač skatinant teisinį švietimą ir mokymą;

6. rekomenduoja, kad veiksmų plane siūlomos „Erasmus“ pobūdžio mainų programos turėtų būti tik viena iš daugelio iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama skatinti nacionalinių ir Europos teismų ryšius vertikaliu ir horizontaliu lygmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas ketina pavesti atlikti tyrimą, kurio metu bus apžvelgtos nacionalinės mokymo programos ir teisėjų mokyklų veikla siekiant nustatyti geriausią patirtį šiame sektoriuje;

7. pažymi, kad esamos nacionalinės mokymo institucijos ir tinklai, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant įgyvendinti Sąjungos teisę valstybėse narėse, kurie palaiko tiesioginius ryšius su nacionaliniais teismais ir teisėjais ir yra itin gerai susipažinę su nacionaline teisine kultūra ir reikmėmis, turėtų būti bendros Europos teisminės kultūros vystymosi varomoji jėga;

8. mano, kad pradžia galėtų būti padaryta sukuriant nuolatinį forumą, kuriame visų kategorijų teisėjai, dirbantys teisės srityse, kuriose dažnai kyla tarpvalstybinio lygmens klausimų, pvz., jūrų, prekybos, šeimos teisės ir asmenų sužalojimo bylose, galėtų diskutuoti apie naujausius teisinių ginčų arba sunkumų atvejus, siekiant tokiu būdu skatinti diskusijas, užmegzti ryšius, sukurti bendravimo ir bendradarbiavimo kanalus bei kurti abipusį pasitikėjimą ir supratimą; mano, kad prie šio tikslo aktyviai dalyvaudami galėtų prisidėti universitetai ir praktikuojantys teisininkai;

9. mano, kad Komisija turėtų remti šiuo metu Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryboje (angl. CCBE) vykstantį veiksmingą Europos teisininkų organizacijų dialogą ir jų bendravimą; laikosi nuomonės, kad tai galėtų pasitarnauti kaip pagrindas, kuriuo remiantis profesinės organizacijos, bendradarbiaudamos su kitomis Europos suinteresuotosiomis šalimis, pvz., su Europos teisės akademija, kurtų tolesnes tarpvalstybinių mokymų iniciatyvas;

10. vertina dosnų finansavimą, kurį Komisija skiria tarptautiniams teisinių mokymų civilinės teisės srityje projektams, tačiau apgailestauja, kad iš esmės dėl nelanksčiai veikiančios dabartinės sistemos šios lėšos labai sunkiai pasiekiamos ir labai sunku jas veiksmingai panaudoti; taip pat atkreipia dėmesį į išlaidų, susidarančių vykdant bendrai finansuojamas mokymo programas, atgavimo problemas ir į tai, kad rengiant šias programas dėl Komisijos nustatytų reikalavimų profesinės organizacijos ilgam laikui įsipareigoja didelėmis sumomis; todėl ragina Komisiją vadovautis lankstesniu ir naujoviškesniu požiūriu, kad didelio grynųjų pinigų srauto negalinčioms užtikrinti organizacijoms būtų sudarytos sąlygos teikti paraiškas dėl vadovavimo šioms mokymų programoms;

11. mano, kad Sąjungos teisės, kaip atskiros disciplinos, dėstymas teisinio ir teisėjų švietimo ir mokymo įstaigose prisideda prie jos atotrūkio; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja, kad teisinio švietimo ir mokymo programose Europos teisė būtų įtraukta į kiekvieną pagrindinę sritį kaip dėstomasis dalykas; mano, kad lyginamoji teisė turėtų tapti pagrindiniu universitetų programų elementu;

12. atsižvelgdamas į tai, kas švietimas ir mokymas visų pirma priklauso valstybių narių kompetencijos sričiai, ragina Komisiją inicijuoti dialogą su institucijomis, atsakingomis už teisinį švietimą, kad būtų galima įgyvendinti minėtuosius tikslus; taip pat rekomenduoja numatyti reikalavimą, kad ilgainiui teisininkai turėtų praktinių bent vienos kitos Sąjungos kalbos žinių; mano, kad skyrus didesnį finansavimą ir paraginus studentus dalį teisės studijų praleisti dalyvaujant „Erasmus“ pobūdžio programose, būtų nedelsiant paskatinta siekti šio tikslo;

13. atsižvelgdamas į ambicingą Stokholmo programoje numatytą tikslą iki 2014 m. pasiūlyti Europos mokymų programas pusei teisėjų, prokurorų, teismų darbuotojų ir kitų Europos bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančių teisininkų, taip pat į savo raginimą šiuo tikslu pasitelkti jau veikiančias mokymų institucijas, pažymi, kad Aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas, Europos teismų tarybų tinklas, Valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos generalinių prokurorų tinklas „Eurojustice“, teismo pareigūnai ir teisininkai gali itin svariai prisidėti koordinuodami ir skatindami teisėjų profesinį mokymą, kad būtų galima užtikrinti abipusį kitų valstybių narių teisinių sistemų supratimą bei padėti lengviau išspręsti tarpvalstybinius ginčus ir problemas; taigi šių institucijų veikla turi būti skatinama ir joms turi būti skirtas pakankamas finansavimas; taip pat mano, kad bendradarbiaujant su minėtaisiais teisminiais tinklais turi būti parengtas Europos teisėjų mokymo planas ir jam įgyvendinti numatytas visapusiškas finansavimas, be to, turi būti išvengta nereikalingo programų ir struktūrų dubliavimosi ir galiausiai pasirengta Europos teismų akademijos, kurią sudarytų Europos teisėjų mokymo tinklas ir Europos teisės akademija, įsteigimui;

14. mano, kad nacionaliniams ir Sąjungos teisėjams turėtų būti sudarytos sąlygos pareikšti nuomonę grynai techniniais siūlomų priemonių aspektais, ypač kai rengiami Sąjungos civilinės ir šeimos teisės aktai, ir taip užtikrinta, kad nacionaliniai teisėjai būsimuosius teisės aktus veiksmingai įgyvendintų, o juos taikydami susidurtų su kuo mažesniais sunkumais; laikosi nuomonės, kad tai padėtų kurti tolesnius teisėjų savitarpio ryšius ir taip būtų rasta naujų bendravimo būdų; teigiamai vertina nacionalinių teisėjų indėlį vykdant teisėkūros procedūras;

15. mano, kad Komisija turėtų teikti pirmenybę priemonėms, skirtoms sunkumams, kurių kyla dėl nacionalinės procesinės teisės skirtumų, spręsti (pvz., kalbant apie senaties terminus ir užsienio teisės taikymą teismuose); atsižvelgdamas į didžiulę šio aspekto svarbą, siūlo atkelti ataskaitos šiuo metu galiojančios ES civilinės procesinės teisės nuostatų taikymo užsienyje tvarkos klausimais, kurią turi parengti Komisija, datą iš 2013 m. į 2011 m.; ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją(3) ir skubiai pateikti pasiūlymą dėl bendro senaties termino sprendžiant tarpvalstybinio lygmens ginčus, susijusius su asmens sužalojimais ir mirtimi pasibaigusiais nelaimingais atsitikimais;

16. palankiai vertina 2010 m. liepos 1 d. Žaliąją knygą dėl politinių galimybių sukurti Europos sutarčių teisę vartotojams ir įmonėms ir pritaria ambicingai Komisijos iniciatyvai siekiant parengti Europos sutarčių teisės priemonę, kurią savanoriškai taikytų susitariančios šalys (COM(2010)0348);

17. pabrėžia tarpvalstybinio teisingumo svarbą sprendžiant vienoje valstybėje narėje inicijuojamo sukčiavimo ir klaidinamos įmonių veiklos, kurių taikinys – kitoje valstybėse narėse esantys asmenys, NVO ir MVĮ, bylas;

18. atkreipia dėmesį į Parlamento 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose(4) ir ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant gerinti valstybių narių teismų bendradarbiavimą renkant įrodymus ir veiksmingiau įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 nuostatas, ypač užtikrinant, kad teismai ir teisininkai geriau susipažintų su šiuo reglamentu, ir skatinant aktyviai naudotis informacinėmis technologijomis bei vaizdo konferencijų įranga; mano, kad būtina saugi e. pašto laiškų siuntimo ir gavimo sistema ir kad šie klausimai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis Europos e. teisingumo strategija;

19. palankiai vertina tai, kad veiksmų plane siūloma įgyvendinti teisėkūros iniciatyvą siekiant priimti reglamentą, kuriuo būtų pagerintas teismo sprendimų vykdymo veiksmingumas, kalbant apie skaidrią informaciją apie skolininkų turtą ir panašias taisykles, susijusias su banko sąskaitų areštu; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad abu pasiūlymai vienas kitą papildo ir kad tai turi būti kuo greičiau apsvarstyta;

20. mano, kad atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukį didėja šių iniciatyvų svarba;

21. ragina Komisiją siekti kuo skubiau įgyvendinti šias iniciatyvas, ypatingą dėmesį skiriant galimybei sukurti savarankišką Europos sistemą, kuria naudojantis būtų galima tarpvalstybinėse bylose atskleisti informaciją apie turtą arba jį areštuoti;

22. pabrėžia, kad ši sritis svarbi finansams ir reputacijai; taigi ragina prevencine tvarka taikyti alternatyvaus ginčų sprendimo priemones;

23. laikosi nuomonės, kad konsolidavus teisines procedūras šiame pranešime pateiktomis priemonėmis tikrai bus užtikrinta ekonominių ir profesinių santykių raida ir jų stiprėjimas, taigi taip bus prisidėta prie tikros bendros rinkos kūrimo;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES teisės aktai (pagal juos numatytų procedūrų požiūriu) būtų taikomi darniau, o didžiausias dėmesys būtų skirtas standartizuotoms taisyklėms ir administracinėms procedūroms, kurios turėtų būti taikomos tokiose pagal ES sutartis apibrėžtose Sąjungos kompetencijos srityse, kaip apmokestinimas, muitai, prekyba ir vartotojų apsauga, ir taip būtų užtikrintas tinkamas bendros rinkos veikimas ir laisva konkurencija;

25. pažymi, kad Stokholmo programos tikslas – sukurti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje būtų apsaugotos visų piliečių pagrindinės teisės, įskaitant laisvę užsiimti verslu ir skatinti verslumą įvairiuose ekonomikos sektoriuose;

26. aktyviai remia Komisijos siekį priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų sumažintos verslo ir sandorių sąnaudos, ypač MVĮ;

27. ragina imtis bendrų Komisijos ir valstybių narių iniciatyvų, pagal kurias būtų remiamos visoje ES įvairiose valstybėse veikiančios MVĮ mažinant biurokratiją ir taip siekiant akivaizdžiai palengvinti administracinę, finansinę ir reglamentavimo naštą; džiaugiasi būsimu Pavėluotų mokėjimų direktyvos persvarstymu;

28. pabrėžia, kad teisingai veikianti bendroji rinka yra Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ramstis ir padeda stiprinti Europos socialinės rinkos ekonomikos modelį; taip pat pripažįsta, kad sukūrus Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę bus sustiprinta bendroji rinka ir visų pirma vartotojų apsauga;

29. pabrėžia, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnio bendrojo taikymo nuostatoje vėl patvirtinama, kad nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis derėtų atsižvelgti į vartotojų apsaugą; pabrėžia siūlomos naujos Vartotojų teisių direktyvos, taip pat direktyvos dėl kelionių paketų, direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos būsimo atnaujinimo svarbą;

30. ragina Komisiją užtikrinti, kad pasitelkiant teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias priemones būtų pašalintos visos 2010 m. skaitmeninėje darbotvarkėje pastaruoju metu nustatytos kliūtys e. prekybos plėtrai; ragina kuo greičiau išspręsti tarpvalstybinės prekybos problemas, susijusias su vartotojų internetu perkamomis prekėmis, visų pirma problemas dėl mokėjimų ir pristatymo į kitas valstybes nares; pabrėžia poreikį padidinti vartotojų ir įmonių pasitikėjimą tarpvalstybine e. prekyba, be kita ko, stiprinant kovą su elektroniniais nusikaltimais ir klastojimu; ragina parengti ES vartotojų teisių, susijusių su internetinėmis paslaugomis ir e. prekyba, chartiją;

31. primena savo raginimą Komisijai užtikrinti, kad Europos Parlamentas visais derybų etapais būtų nedelsiant ir visapusiškai informuojamas apie derybų dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo pažangą, paisant Lisabonos sutarties nuostatų ir principų, taip pat primena savo prašymą pateikti papildomų garantijų, kad derybose dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo nebus pakeistas ES intelektinės nuosavybės teisių ir pagrindinių teisių apsaugos acquis; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kurios nėra derybų dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo šalys, ypač su sparčiai augančios ekonomikos šalimis;

32. atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su prekybinių mainų su už ES ribų esančiomis šalimis teisiniu neapibrėžtumu, ir į klausimą, kokia jurisdikcija taikoma sprendžiant tam tikrus ginčus; pažymi, kad nors egzistuoja tarptautinės privatinės teisės principai, dėl jų įgyvendinimo kyla daug problemų, visų pirma smulkaus verslo įmonėms ir vartotojams, kuriems dažnai trūksta žinių apie savo teises; taip pat pabrėžia naujas teisines problemas, kylančias dėl globalizacijos ir internetu sudaromų sandorių plėtros; pabrėžia būtinybę tarptautiniu lygmeniu laikytis suderinto požiūrio siekiant išvengti, kad vartotojai ir smulkaus verslo įmonės dėl šios padėties nenukentėtų;

33. atsižvelgdamas į tai, kad tarptautinė privatinė teisė daro poveikį bendrovių teisei, atkreipia Komisijos dėmesį Parlamento 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonės registruotosios buveinės perkėlimo į kitą šalį (2008/2196(INI)), į 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl naujausios informacijos apie bendrovių teisės kūrimo eigą ir perspektyvas ir į 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl Europos privačios bendrovės ir Keturioliktosios bendrovių teisės direktyvos dėl bendrovės būstinės perkėlimo, taip pat į Teisingumo Teismo nutartis bendrovių „Daily Mail“ ir „General Trust“, „Centros“, „Überseering“, „Inspire Art“, „SEVIC Systems“ ir „Cartesio“ bylose;

34. kadangi Sąjungoje netaikoma viena teisinė bendrovės, galinčios pasinaudoti teise įsisteigti remdamasi vienu siejančiu veiksniu, pagal kurį nustatoma konkreti nacionalinė teisinė tvarka, apibrėžtis, atkreipia dėmesį į nutartį „Cartesio“ byloje, kurioje pažymima, kad klausimas dėl to, ar SESV 49 straipsnis taikomas bendrovei, siekiančiai remtis pagrindine šiame straipsnyje nurodyta laisve, yra pirminis klausimas, kuris vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Sąjungos teisės nuostatomis gali būti išspręstas tik pagal nacionalinės teisės nuostatas; taip pat pažymi, kad Sutartyje numatyti bendrovių teisės pokyčiai, kuriuos ketinama atlikti konkrečių teisės aktų ir susitarimų pagrindu, taip ir neaprėpė klausimo dėl skirtingų valstybių narių teisės aktų skirtumų, taigi jis lieka neišspręstas; pastebi, kad tai įrodo Sąjungos teisės spragą; pakartoja savo raginimą šią spragą ištaisyti;

35. ragina Komisiją dėti visas įmanomas pastangas Hagos konferencijoje siekiant atgaivinti tarptautinės teismo nutarčių konvencijos projektą; mano, kad Komisija galėtų pradėti šį darbą surengdama išsamias konsultacijas, informuodama apie jas Parlamentą ir įtraukdama jį į diskusiją apie tai, ar pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001(5) taisykles turėtų būti numatytas grįžtamasis poveikis siekiant paskatinti kitas šalis, ypač Jungtines Amerikos Valstijas, atnaujinti derybas; laikosi nuomonės, kad per anksti ir nerekomenduotina svarstyti galimybę suteikti grįžtamąjį poveikį pagal šį reglamentą priimamiems sprendimams, kol nėra visiškai aišku, ar žlugo pastangos iš naujo pradėti derybas Hagoje, ir kol nesurengtos konsultacijos ir neatlikti tyrimai, kuriais remiantis būtų pagrįsta, kad šis žingsnis būtų akivaizdžiai naudingas ES piliečiams, bendrovėms ir teisininkams;

36. ragina už teisingumo klausimus atsakingą Komisijos narę užtikrinti, kad ateityje Parlamentas, padedamas savo stebėtojo ir remdamasis kompetentingam Parlamento komitetui nuolat pateikiamomis ataskaitomis, glaudžiau dalyvautų su Hagos konferencija susijusioje Komisijos ir Tarybos veikloje; todėl primena Komisijai institucinius įsipareigojimus, kuriuos 2006 m. rugsėjo mėn. Parlamente išdėstė Komisijos narys F. Frattini, t. y. kad Komisija, vykdydama su Hagos konferencija susijusius veiklą, turi visapusiškai bendradarbiauti su Parlamentu;

37. ragina Komisiją imtis visapusiško vaidmens Hagos konferencijos darbo metu; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES ratifikuotų 1996 m. spalio 19 d. konvenciją dėl vaikų apsaugos;

38. reiškia ryžtingą apsisprendimą sukurti tarpparlamentinį forumą Hagos konferencijos darbo klausimais; pvz., mano, kad Hagos konferencijoje skatinama sutartinius santykius palaikančių šalių autonomija visame pasaulyje turi didžiulį poveikį, kai kalbama apie privalomų taisyklių vengimą, taigi būtų teisinga šį klausimą aptarti ir apsvarstyti viso pasaulio demokratiniuose forumuose;

39. pastebi, kad Komisija įsteigė darbo grupę arbitražo klausimais; įspėja Komisiją, kad ji neturėtų tvirtinti jokių teisėkūros iniciatyvų šioje srityje, nesurengusi atvirų konsultacijų ir visapusiškai į jas neįtraukusi Europos Parlamento; ragina Komisiją užtikrinti, kad į visas šio pobūdžio darbo grupes būtų pakviestas dalyvauti Parlamento kompetentingo komiteto atstovas, ir nenorėdamas sumenkinti Komisijos teisės imtis iniciatyvos mano, kad Europos Parlamentas turėtų turėti teisę skirti šių darbo grupių narį ar narius ir užtikrinti, kad jie tinkamai atliktų atstovaujamąjį darbą;

40. pabrėžia, kad būtina užtikrinti abipusį nacionalinių administracijų parengtų oficialių dokumentų pripažinimą; palankiai vertina Komisijos pastangas užtikrinti piliečiams galimybes naudotis jų teise laisvai judėti ir tvirtai remia planus užtikrinti abipusį civilinį statusą patvirtinančių dokumentų pripažinimą; ragina dėti dar didesnes pastangas siekiant, kad dar labiau sumažėtų kliūčių teise laisvai judėti besinaudojantiems piliečiams, ypač kai tai susiję su galimybe gauti jiems priklausančią socialinę paramą ir pasinaudoti savo teise balsuoti savivaldybių rinkimuose;

41. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)	OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12.
(2)	Priimti tekstai, P7_TA(2010)0242.
(3)	OL C 250 E, 2007 10 25, p. 99.
(4)	OL C 87 E, 2010 4 1, 21.
(5)	2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001 1 16, p. 1).

Teisinė informacija - Privatumo politika