Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2010 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras
Europos paveldo ženklas ***I
 Šveicarijos dalyvavimas programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje ***
 Valstybių narių vykdoma Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolė ***I
 Žmogaus teisių padėtis pasaulyje 2009 m. ir Europos Sąjungos politika šioje srityje
 Naujoji Afganistano strategija
 Nuolatinio krizių valdymo mechanizmo euro zonos finansiniam stabilumui apsaugoti sukūrimas
 Padėtis Dramblio Kaulo Krante
 Vištų dedeklių gerovė
 Plakimas rykštėmis Malaizijoje
 Uganda.D. Bahati įstatymas ir lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) diskriminacija
 Pabėgėliai iš Eritrėjos, laikomi įkaitais Sinajuje
 Parama stiprinant Europos Sąjungos draudimą vykdyti ryklių žvejybą
 Didesnė Europos Sąjungos parama mėgėjų sportui
 ES benamystės strategija

Europos paveldo ženklas ***I
PDF 432kWORD 116k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (COM(2010)0076 – C7-0071/2010 – 2010/0044(COD))
P7_TA(2010)0486A7-0311/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0076),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 167 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0071/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į pagrįstą nuomonę, pateiktą Prancūzijos senato pagal Protokolą (Nr. 2) dėl proporcingumo ir subsidiarumo principų taikymo, kurioje teigiama, kad įstatymo galią turintis teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7–0311/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gruodžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu

P7_TC1-COD(2010)0044


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) siekiama glaudesnės Europos tautų sąjungos, o jos 167 straipsnyje nustatytas Europos Sąjungos uždavinys – prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, drauge gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą. Be to, SESV 167 straipsnio 2 dalyje aiškiai pažymėta, kad Sąjunga, remdamasi proporcingumo principu, veikia siekdama skatinti labiau domėtis Europos tautų kultūra ir istorija bei remia geresnę šios informacijos sklaidą.

(2)  Jei piliečiai (visų pirma jaunimas) geriau suprastų ir labiau brangintų bendrą, nors ir nevienalytį, paveldą, jie pajustų stipresnį ryšį su Europos Sąjunga ir būtų sustiprintas kultūrų dialogas. Todėl labai svarbu teikti daugiau galimybių pažinti kultūros paveldą ir stiprinti europinį jo matmenį.

(3)  SESV nustatoma Sąjungos pilietybė, kuri papildo atitinkamų valstybių narių nacionalinę pilietybę; tai svarbus aspektas užtikrinant ir stiprinant Europos integracijos procesą. Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, daugiau dėmesio reikėtų skirti jų bendroms vertybėms, istorijai ir kultūrai – svarbiausiems dalyvavimo visuomenėje, grindžiamoje laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, kultūrų ir kalbų įvairovės, tolerancijos ir solidarumo principais, veiksniams.

(4)  Su Europos paveldo ženklu susijusią tarpvyriausybinio lygmens veiklą 2006 m. balandžio mėn. Granadoje pradėjo kelios valstybės narės ir Šveicarija.

(5)  2008 m. lapkričio 20 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė išvadas(4), kuriomis siekiama pereiti nuo Europos paveldo ženklo iniciatyvos įgyvendinimo tarpvyriausybiniu lygmeniu prie oficialių Europos Sąjungos veiksmų, o Komisija paraginta pateikti tinkamą pasiūlymą dėl Europos paveldo ženklo sukūrimo ir dėl konkrečių šio projekto įgyvendinimo procedūrų.

(6)  Iš viešųjų konsultacijų ir Komisijos atlikto poveikio vertinimo rezultatų matyti, kad tarpvyriausybinio lygmens veikla, susijusi su Europos paveldo ženklu, buvo vertinga iniciatyva, tačiau kad būtų išnaudotas visas jos potencialas reikėjo imtis papildomų veiksmų, ir kad į šią veiklą įsitraukus Europos Sąjungai Europos paveldo ženklo iniciatyva gautų papildomos naudos ir taptų kokybiškesnė.

(7)  Kuriant Europos paveldo ženklą, turėtų būti pasinaudota patirtimi, iki šiol įgyta įgyvendinant tarpvyriausybinę iniciatyvą.

(8)  Europos paveldo ženklo iniciatyva turėtų papildyti kitas iniciatyvas, kaip antai UNESCO pasaulio paveldo sąrašas, UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo reprezentacinis sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“, tačiau neturėtų jų kartoti. Papildoma naujosios Europos paveldo ženklo iniciatyvos teikiama nauda turėtų būti grindžiama atrinktų paveldo vietų istorine ir kultūrine svarba Europai, įskaitant Sąjungos sukūrimą, aiškiu į piliečius, ypač į jaunimą, orientuotu švietėjišku matmeniu, bei paveldo vietų bendradarbiavimu, kad būtų dalijamasi gerąja patirtimi. Įgyvendinant šią iniciatyvą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama paveldo vietų viešinimui ir populiarinimui taip prisidedant prie bendro Sąjungos istorinio ir kultūros paveldo kūrimo bei pateiktų paaiškinimų ir siūlomos veiklos kokybei, o ne tų vietų išsaugojimui, kuris turėtų būti užtikrintas vadovaujantis galiojančia paveldosaugos tvarka.

(9)  Sąjungos veiksmais, susijusiais su Europos paveldo ženklu, siekiama ne tik stiprinti ES piliečių ryšį su Sąjunga ir skatinti kultūrų dialogą – jie taip pat galėtų padėti didinti kultūros paveldo vertę ir žinomumą, paveldo vaidmenį užtikrinant tvarų regionų ekonomikos vystymąsi (visų pirma skatinant kultūros turizmą), skatinti kultūros paveldo, šiuolaikinio meno ir kūrybiškumo sinergiją, palengvinti dalijimąsi patirtimi visoje Europoje ir remti demokratines vertybes ir žmogaus teises, kuriomis grindžiamas Europos integracijos procesas.

(10)  Šie tikslai visiškai atitinka Europos kultūros darbotvarkės tikslus, tarp kurių yra ir šis: kultūrų įvairovės, kultūrų dialogo ir kultūros kaip kūrybiškumo katalizatoriaus skatinimas(5).

(11)  Labai svarbu, kad naujasis Europos paveldo ženklas būtų teikiamas vadovaujantis bendrais, aiškiais ir skaidriais kriterijais ir tvarka.

(12)  Valstybėms narėms turėtų būti leista išankstinai atrinkti paveldo vietas, kurioms Europos paveldo ženklas jau suteiktas įgyvendinant su Europos paveldo ženklu susijusią tarpvyriausybinio lygmens veiklą. Šios vietos turėtų būti vertinamos remiantis naujais kriterijais ir pagal naujas procedūras.

(13)  Atliekant tolesnius Europos paveldo ženklo vertinimus, galėtų būti atsižvelgta į galimybę papildyti iniciatyvą įtraukiant programoje „Kultūra“ dalyvaujančias trečiąsias šalis.

(14)  Europos paveldo ženklo iniciatyvos administravimo tvarka turėtų būti nesudėtinga ir lanksti bei atitikti subsidiarumo principą.

(15)  Valstybės narės pavieniui šio sprendimo tikslų tinkamai pasiekti negali, todėl, atsižvelgiant į reikmę nustatyti naujus bendrus, aiškius ir skaidrius Europos paveldo ženklo suteikimo kriterijus ir tvarką ir imtis glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo, tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, taigi Sąjunga gali nustatyti atitinkamas priemones vadovaudamasi subsidiarumo principu, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame pačiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatomi Europos Sąjungos veiksmai, susiję su Europos paveldo ženklu.

2 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame sprendime „paveldo vietos“ – paminklai, gamtos paminklai, povandeninės, archeologinės, pramoninės ar miesto vietovės, kultūriniai kraštovaizdžiai, atmintinos vietos, kultūros vertybės, kultūros objektai ir su tam tikra vieta susijęs nematerialus paveldas, įskaitant šiuolaikinį paveldą.

3 straipsnis

Tikslai

1.  Bendraisiais tikslais siekiama padėti:

   užtikrinti, kad ES piliečiai, ypač jaunimas, jaustų stipresnį bendromis vertybėmis, taip pat bendra Europos istorija ir kultūros paveldu grindžiamą ryšį ▌su Sąjunga ▌;
   stiprinti kultūrų ir teritorijų dialogą, taip pat skatinti branginti įvairovę.

2.  Šiuo tikslu imantis veiksmų ir vadovaujantis tarpiniais uždaviniais siekiama:

–  ypatingą dėmesį atkreipti į vietų, atlikusių prasmingą vaidmenį Europos istorijoje, kultūroje ir (arba) Sąjungos plėtroje, simbolinę vertę ir išsamiau apie jas informuoti;

   skleisti ES piliečiams informaciją apie Europos istoriją ir Sąjungos kūrimą ir apie bendrą, nors ir nevienalytį, materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą, visų pirma susijusį su demokratinėmis vertybėmis ir žmogaus teisėmis, kuriomis grindžiamas Europos integracijos procesas.

3.  Pačiose paveldo vietose siekiama šių konkrečių tikslų:

   plėtoti europinę paveldo vietų reikšmę;
   gerinti konkrečiai jaunimo, o apskritai ir ES piliečių žinias apie bendrą kultūros paveldą ir skatinti jų Europos tapatybės pajautą;
   padėti dalytis patirtimi visoje Europoje;
   teikti visiems piliečiams, visų pirma jaunimui, daugiau ir (arba) geresnių galimybių pažinti paveldo vietas;
   meninio, kultūrinio, istorinio ir interaktyvaus švietimo pasitelkiant internetą būdu stiprinti kultūrų dialogą, į jį visų pirma įtraukiant jaunimą;
   skatinti kultūros paveldo ir šiuolaikinio meno sinergiją bei plėtoti kūrybiškumą;
   stengiantis visapusiškai užtikrinti kultūros paveldo vientisumą, puoselėti to paveldo ir ekonominės veiklos, kuri yra su juo susijusi ir kuri prisideda prie jo bei jo aplinkos tvarumo, sąveiką;
   prisidėti prie regionų viešinimo, patrauklumo, kultūrinės įtakos, turizmo plėtros didinimo ir tvaraus jų vystymosi;
   skatinti kurti Europos tinklus bendram Europos paveldui populiarinti.

4 straipsnis

Dalyvavimas veikloje

Veikloje gali dalyvauti Sąjungos valstybės narės. Dalyvavimas savanoriškas.

5 straipsnis

Derėjimas su kitomis iniciatyvomis

Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad Europos paveldo ženklo iniciatyva papildytų kitas kultūros paveldo iniciatyvas, kaip antai UNESCO pasaulio paveldo sąrašas, UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo reprezentacinis sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“, tačiau jų nekartotų.

6 straipsnis

Galimybė dalyvauti veikloje

Europos paveldo ženklas gali būti skiriamas paveldo vietoms, nurodytoms 2 straipsnyje.

7 straipsnis

Kriterijai

Europos paveldo ženklas skiriamas vadovaujantis tokiais kriterijais:

1)  Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, turi simbolinės vertės Europai ir yra atlikusios prasmingą vaidmenį Europos istorijoje, kultūroje ir (arba) Sąjungos plėtroje. Todėl kreipiantis dėl ženklo suteikimo pateikiama informacijos apie:

   paveldo vietos tarptautinį ar europinį pobūdį (ankstesnė ir dabartinė paveldo vietos įtaka ir patrauklumas turi būti jaučiami ir už valstybės narės sienų); ir (arba)
   paveldo vietos reikšmę ir vaidmenį Europos istorijoje ir integracijos procese, jos sąsajas su svarbiais Europos įvykiais ar asmenybėmis, taip pat su kultūros, meno, religine, politine, socialine, mokslo, technologine, aplinkos apsaugos ir pramonės veikla; ir (arba)
   paveldo vietos reikšmę ir vaidmenį plėtojant ir remiant bendrąsias vertybes, kuriomis grindžiama Europos integracija: laisvę, demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, kultūrų įvairovę, toleranciją, solidarumą.

2)  Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, pateikia projektą, kuris turi būti pradėtas įgyvendinti vėliausiai baigiantis tais metais, kai suteikiamas ženklas, ir kuris apimtų toliau nurodytą veiklą:

   informacijos apie europinę paveldo vietos reikšmę skleidimas, visų pirma tinkama informavimo veikla, ženklinimas ir darbuotojų mokymas;
   švietimo veikla, itin daug dėmesio skiriant jaunimui, kuria siekiama gerinti žinias apie Europos istoriją ir bendrą, nors ir nevienalytį, kultūros paveldą bei stiprinti priklausomumo vienai bendruomenei jausmą;
   daugiakalbystės ir regionų įvairovės, kaip svarbiausio kultūrų dialogo veiksnio, skatinimas vartojant keletą Sąjungos kalbų;
   bendradarbiavimas su paveldo vietomis, kurioms jau suteiktas Europos paveldo ženklas ▌;
   paveldo vietos žinomumo ir patrauklumo didinimas Europos mastu, inter alia, naudojantis naujomis informacijos ir ryšio technologijomis;
   siekis užtikrinti, kad paveldo vieta būtų pasiekiama ES piliečiams kartu visapusiškai paisant jos integralumo.

Jei konkrečioje paveldo vietoje yra galimybių, pageidautina organizuoti meninę ir kultūrinę veiklą (pavyzdžiui, renginius, festivalius, atvykstančių menininkų programas ir pan.), skatinančią Europos kultūros veikėjų ir meno kolekcijų judumą, kultūrų dialogą bei paveldo, šiuolaikinio meno ir kūrybiškumo sąsajas.

3)  Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, pateikia valdymo planą, kuriuo įsipareigojama:

   užtikrinti tinkamą paveldo vietos valdymą;
   užtikrinti paveldo vietos apsaugą ir paveldo perdavimą būsimoms kartoms, vadovaujantis galiojančia paveldosaugos tvarka;
   užtikrinti kokybišką lankytojų priėmimą, t. y. teikti istorinę informaciją, lankytojams svarbią informaciją, ženklinimą ir kt.;
   teikti galimybių paveldo vietą lankyti kuo didesnei visuomenės daliai, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius, pavyzdžiui, pritaikant paveldo vietą ar tinkamai parengiant darbuotojus ir naudojant internetą;
   itin daug dėmesio skirti jaunimui, visų pirma sudarant jiems palankesnes galimybes susipažinti su paveldo vieta;
   populiarinti paveldo vietas kaip turistams patrauklius objektus ir kartu riboti neigiamą poveikį, kuris gali būti daromas paveldo vietoms arba jų aplinkai;
   plėtoti nuoseklią ir išsamią komunikacijos strategiją, pabrėžiant europinę paveldo vietos reikšmę;
   užtikrinti, kad valdymo planas kuo labiau atitiktų ekologijos idėjas ▌.

8 straipsnis

Europos nepriklausomų ekspertų grupė

1.  Suburiama Europos nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – ekspertų grupė), kuri vykdys atrankos ir stebėsenos veiklą Europos lygmeniu. Ji užtikrins, kad kriterijai būtų vienodai taikomi visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

2.  Europos ekspertų grupę sudaro 13 narių. Vadovaudamiesi savo atitinkamomis procedūromis, keturis narius skiria Europos Parlamentas, po keturis – Taryba ir Komisija, o vieną – Regionų komitetas. Europos grupė skiria savo pirmininką.

3.  Europos ekspertų grupės nariai – nepriklausomi ekspertai. Jie turi pakankamai patirties ir žinių ▌Europos paveldo ženklo iniciatyvai aktualiose srityse. Ekspertus skiriančios institucijos deda visas pastangas siekdamos, kad atitinkamos ekspertų profesinės kompetencijos sritys papildytų viena kitą ir kad būtų užtikrintas geografiniu požiūriu proporcingas atstovavimas.

4.  Europos ekspertų grupės nariai skiriami trejiems metams. Išimties tvarka pirmaisiais šio sprendimo galiojimo metais Komisija skiria keturis ekspertus vieniems metams, Europos Parlamentas – keturis ekspertus, Regionų komitetas – vieną ekspertą dvejiems metams, o Taryba – keturis ekspertus trejiems metams.

5.  Europos ekspertų grupės nariai praneša apie bet kokį su konkrečia paveldo vieta susijusį arba šiuo požiūriu galimą interesų konfliktą. Jei pateikiamas šis pareiškimas arba kyla toks interesų konfliktas, atitinkamas narys nedalyvauja vertinant minėtą ar bet kurią kitą tos pačios valstybės narės paveldo vietą.

6.  Visos ekspertų grupės ataskaitos, rekomendacijos ir pranešimai skelbiami viešai.

9 straipsnis

Paraiškos forma

▌Atsižvelgdama į 7 straipsnyje nustatytus atrankos kriterijus, Komisija parengia bendrą paraiškos formą, kurią naudos visi kandidatai. Atrankoje galės dalyvauti tik pateikusieji oficialios formos paraišką.

10 straipsnis

Išankstinė atranka nacionaliniu lygmeniu

1.  Už išankstinę paveldo vietų, kurioms gali būti suteiktas Europos paveldo ženklas, atranką atsako valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis.

2.  Kiekviena valstybė narė gali išankstinėje atrankoje atrinkti ne daugiau kaip dvi paveldo vietas kas dvejus metus, vadovaujadamasi priede pateikiamu kalendoriumi. ▌

3.  Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi subsidiarumo principu ir užtikrindama, kad administracinė tvarka išliktų kuo paprastesnė ir lankstesnė, nustato išankstinės paveldo vietų atrankos tvarką ir terminus. Tačiau apie išankstinės atrankos rezultatus Komisijai ji praneša ne vėliau kaip išankstinės atrankos vykdymo metų kovo 1 d.

4.  Išankstinė atranka vykdoma remiantis 7 straipsnyje nustatytais kriterijais, o paraiškos teikiamos naudojant 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

5.  Komisija paskelbia visą iš anksto atrinktų paveldo vietų sąrašą ir apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui.

11 straipsnis

Galutinė atranka Sąjungos lygmeniu

1.  Už galutinę paveldo vietų, kurioms gali būti suteiktas Europos paveldo ženklas, atranką atsako Komisija; ją vykdo ekspertų grupė.

2.  Ekspertų grupė vertina iš anksto atrinktas paveldo vietas ir atrenka ne daugiau kaip vieną kiekvienos valstybės narės paveldo vietą. Prireikus gali būti prašoma pateikti daugiau informacijos arba rengiami vizitai į paveldo vietas.

3.  Galutinė atranka vykdoma remiantis 7 straipsnyje nustatytais kriterijais, o paraiškos teikiamos naudojant 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

4.  Europos ekspertų grupė teikia ataskaitą dėl iš anksto atrinktų paveldo vietų ne vėliau kaip išankstinės atrankos vykdymo metų gruodžio 15 d. Toje ataskaitoje rekomenduojama, kurioms paveldo vietoms skirti Europos paveldo ženklą, ir argumentuojama, kodėl kai kurios paveldo vietos nepateko į galutinį sąrašą.

5.  Paraiškos dėl paveldo vietų, nepatekusių į galutinį sąrašą, gali būti kitais metais vėl teikiamos išankstinei atrankai nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Tarptautinės svarbos paveldo vietos

1.  Šiame sprendime „tarptautinės svarbos paveldo vietos“:

   skirtingose valstybėse narėse esančios kelios paveldo vietos, susijusios su viena konkrečia tema, dėl kurių teikiama viena paraiška;
   viena konkreti paveldo vieta, esanti bent dviejų valstybių narių teritorijose.

2.  Paraiškos dėl tarptautinės svarbos paveldo vietų teikiamos laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir dėl kitų paveldo vietų. Tarptautinės svarbos paveldo vietą iš anksto atrenka visos susijusios valstybės narės, laikydamosi 10 straipsnyje išdėstyto joms keliamo reikalavimo atrinkti ne daugiau kaip dvi paveldo vietas. Tarptautinės svarbos paveldo vietos paskiria vieną iš susijusių paveldo vietų savo koordinatore, kuri atliks bendro kontaktinio punkto ryšiams su Komisija palaikyti funkciją. Koordinatorė tinkamu metu informuoja visas valstybes nares apie kandidatavimą tarptautinės svarbos paveldo vietos ženklui gauti, kad būtų užtikrintas susijusių visos Sąjungos paveldo vietų dalyvavimas. Visos paveldo vietos, siekiančios gauti tarptautinės svarbos paveldo vietos ženklą, turi atitikti 7 straipsnyje nustatytus kriterijus ir užpildyti 9 straipsnyje nurodytą oficialią formą.

Ypatingas dėmesys turi būti skirtas tarptautinės svarbos paveldo vietoms, su kurių pagalba – atsižvelgiant į jų materialią ir nematerialią simbolinę vertę – puoselėjama tarpvalstybinio Europos paveldo esmė.

3.  Jei tarptautinės svarbos paveldo vieta atitinka visus 7 straipsnyje nustatytus kriterijus, galutinėje atrankoje jai teikiama pirmenybė.

4.  Jei viena iš paveldo vietų, priklausančių tarptautinės svarbos paveldo vietoms, nebesilaiko 7 straipsnyje nustatytų kriterijų arba teikiant paraišką prisiimtų įsipareigojimų, taikoma 15 straipsnyje numatyta procedūra.

13 straipsnis

Europos paveldo ženklo suteikimas

1.  Tinkamai atsižvelgusi į Europos ekspertų grupės rekomendaciją, Komisija metais, einančiais po atrankos metų, oficialiai skiria paveldo vietas, kurioms suteikiamas Europos paveldo ženklas. Apie priimtus sprendimus ji informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

2.  Europos paveldo ženklas paveldo vietoms suteikiamas visam laikui, jeigu laikomasi 14 ir 15 straipsniuose nustatytų sąlygų ir jeigu tęsiama numatyta veikla.

3.  Suteikiant Europos paveldo ženklą nenustatoma jokių su miesto planavimu, teisiniais aspektais, kraštovaizdžio tvarkymu, judumu ar architektūros sprendimais susijusių įpareigojimų. Vienintelė taikoma teisė yra vietos teisė.

14 straipsnis

Stebėsena

1.  Paveldo vieta, kuriai suteikiamas Europos paveldo ženklas, nuolat stebima siekiant užtikrinti, kad būtų toliau laikomasi 7 straipsnyje nustatytų kriterijų ir įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką.

2.  Už visų paveldo vietų, esančių konkrečios valstybės narės teritorijoje, stebėseną atsako ta valstybė narė. Valstybės narės renka visą būtiną informaciją ir kas ketverius metus, vadovaudamosi priede pateikiamu kalendoriumi, parengia išsamią ataskaitą.

3.  Ataskaita teikiama nagrinėti Komisijai ir ekspertų grupei ne vėliau kaip metų, kuriais vykdoma stebėsena, kovo 1 d.

4.  Ekspertų grupė teikia ataskaitą apie atitinkamoje valstybėje narėje esančių paveldo vietų, kurioms suteiktas Europos paveldo ženklas, būklę ir, prireikus, rekomendacijas, į kurias turi būti atsižvelgiama kitu stebėsenos laikotarpiu, ne vėliau kaip metų, kuriais vykdoma stebėsena, gruodžio 15 d.

5.  Komisija, pasikonsultavusi su Europos ekspertų grupe, nustato bendrus rodiklius, kuriais vadovaudamosi valstybės narės užtikrintų nuoseklų požiūrį į stebėsenos procedūrą.

15 straipsnis

Europos paveldo ženklo atšaukimas

1.  Ekspertų grupei pastebėjus, kad konkreti paveldo vieta nebeatitinka 7 straipsnyje nustatytų kriterijų ar kad nesilaikoma teikiant paraišką prisiimtų įsipareigojimų, per Komisiją pradedamas dialogas su susijusia valstybe nare, kuriuo siekiama jai padėti imtis reikiamų pokyčių.

2.  Jei per 18 mėnesių nuo dialogo pradžios būtinų pokyčių paveldo vietoje nepadaryta, ekspertų grupė praneša apie tai Komisijai. Prie pranešimo turi būti pridedamas paaiškinimas bei rekomendacijos, kaip pagerinti padėtį.

3.  Jei per 18 mėnesių nuo pranešimo pateikimo rekomendacijos neįgyvendinamos, Europos ekspertų grupė teikia rekomendaciją atšaukti konkrečiai paveldo vietai suteiktą Europos paveldo ženklą.

4.  Galutinį sprendimą atšaukti Europos paveldo ženklą priima Komisija, tinkamai atsižvelgusi į Europos ekspertų grupės rekomendaciją. Ji apie tai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

5.  Europos ekspertų grupės pranešimai ir rekomendacijos skelbiami viešai.

6.  Paveldo vietos gali bet kuriuo metu nuspręsti atsisakyti Europos paveldo ženklo. Tokiu atveju jos apie tai praneša atitinkamai valstybei narei, kuri, savo ruožtu, informuoja Komisiją. Komisija priima sprendimą atšaukti Europos paveldo ženklą ir apie šį sprendimą informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

16 straipsnis

Praktinės nuostatos

1.  Komisija įgyvendina Sąjungos veiksmus, susijusius su Europos paveldo ženklu. Visų pirma ji:

   užtikrina veiklos nuoseklumą ir kokybę;
   užtikrina valstybių narių ir Europos ekspertų grupės veiksmų koordinavimą;
   atsižvelgdama į 3 straipsnyje nustatytus tikslus ir vadovaudamasi 7 straipsnyje išvardytais kriterijais, parengia gaires, kuriomis remiantis būtų vykdoma atrankos ir stebėsenos procedūros, bei paraiškos formą;
   remia Europos ekspertų grupę.

2.  Komisija atsako už komunikaciją ir Europos paveldo ženklo populiarinimą Sąjungos lygmeniu, visų pirma sukurdama ir tvarkydama šiai iniciatyvai skirtą interneto svetainę ir naują logotipą, skirtą paveldo vietos žinomumui ir patrauklumui Europos mastu didinti; tai galėtų būti atliekama, pvz., išnaudojant naujų technologijų ir skaitmeninių bei interaktyvių priemonių galimybes, taip pat stengiantis užtikrinti sąveiką su kitomis Europos iniciatyvomis. Minėtojoje interneto svetainėje skelbiami visi Europos ekspertų grupės pranešimai ir rekomendacijos, nurodyti 8 straipsnio 6 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje.

3.  Komisija skatina paveldo vietų, kurioms suteiktas ženklas, bendradarbiavimą.

4.  2 ir 3 dalyse numatyta veikla bei ekspertų grupės išlaidos finansuojamos iš finansinio paketo, kaip nustatyta 18 straipsnyje.

17 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija užtikrina nepriklausomą su Europos paveldo ženklu susijusios veiklos išorės vertinimą. Toks vertinimas vyksta kas šešerius metus, vadovaujantis priede pateikiamu kalendoriumi, ir vertinami visi veiklos aspektai, įskaitant veiklos veiksmingumą, paveldo vietų skaičių, veiklos geografinę aprėptį ir poveikį, taip pat sprendžiama, kaip būtų galima pagerinti su juo susijusią veiklą ir ar ją reikia tęsti.

2.  Komisija vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia per šešis mėnesius nuo vertinimo pabaigos, jei reikia, pridėdama susijusius pasiūlymus.

18 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.  Veiklos įgyvendinimo finansinis paketas 2011 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui yra 1 350 000 EUR.

2.  Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama daugiametės finansinės programos ribų.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

KALENDORIUS

Veiklos, susijusios su Europos paveldo ženklu, vykdymo kalendorius

[n metai]

Sprendimo priėmimas

Parengiamieji darbai

[n+1 metai]

Parengiamieji darbai

[n+2 metai]

Valstybių narių vykdoma išankstinė atranka

[n+3 metai]

Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms

[n+4 metai]

Valstybių narių vykdoma išankstinė atranka

[n+5 metai]

Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms ir stebėsena

[n+6 metai]

Valstybių narių vykdoma išankstinė atranka

[n+7 metai]

Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms Europos paveldo ženklo vertinimas

[n+8 metai]

Valstybių narių vykdoma išankstinė atranka

[n+9 metai]

Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms ir stebėsena

[n+10 metai]

Valstybių narių vykdoma išankstinė atranka

[n+11 metai]

Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms

[n+12 metai]

Valstybių narių vykdoma išankstinė atranka

[n+13 metai]

Galutinis ženklo suteikimas paveldo vietoms

Europos paveldo ženklo vertinimas

(1) OL C 267, 2010 10 1, p. 52.
(2) OL C 267, 2010 10 1, p. 52.
(3) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL C 319, 2008 12 13, p. 11.
(5) COM(2007)0242.


Šveicarijos dalyvavimas programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje ***
PDF 195kWORD 31k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo sudaryti Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą, kuriame išdėstomos Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje (2007–2013 m.) nuostatos ir sąlygos projekto (12818/2010 – C7-0277/2010 – 2010/0231(NLE))
P7_TA(2010)0487A7-0334/2010

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12818/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo projektą, kuriame išdėstomos Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ ir veiksmų programoje mokymosi visą gyvenimą srityje (2007–2013 m.) nuostatos ir sąlygos (13104/2009),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą pritarti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 4 dalį, 166 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0277/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto rekomendaciją (A7–0334/2010),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos parlamentams ir vyriausybėms.


Valstybių narių vykdoma Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolė ***I
PDF 471kWORD 423k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos kontrolės, kaip Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2010)0083 – C7-0073/2010 – 2010/0051(COD))
P7_TA(2010)0488A7-0355/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0083),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 291 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0073/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 1 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7–0355/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria bendram Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gruodžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai

P7_TC1-COD(2010)0051


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.)

Priedas

EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Šio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija priimtų įgyvendinimo akto projektą, jei komitetas pateikia teigiamą nuomonę. Šia nuostata netrukdoma Komisijai pagal dabartinę praktiką labai išimtinais atvejais atsižvelgti į naujas aplinkybes, kurios atsirado po balsavimo, ir nuspręsti nepriimti įgyvendinimo akto projekto, tinkamai informavus komitetą ir teisės aktų leidėją.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija toliau nagrinės visus galiojančius teisės aktus, prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nepriimtus pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kad įvertintų, ar tuos teisės aktus reikia pritaikyti prie deleguotųjų aktų priėmimo procedūros, nustatytos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje. Komisija kuo greičiau, ir ne vėliau kaip nurodyta prie šio pareiškimo pridedamame orientaciniame kalendoriuje, pateiks atitinkamus pasiūlymus.

Vykstant minėtam derinimui Komisija reguliariai informuos Europos Parlamentą apie šių aktų, kurie vėliau turėtų tapti deleguotaisiais aktais, įgyvendinimo priemonių projektus.

Kalbant apie galiojančius teisės aktus, kuriuose šiuo metu yra nuorodos į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, Komisija peržiūrės su šia procedūra susijusias kiekvieno dokumento, kurį ketina pakeisti, nuostatas, kad juos pritaikytų reikiamu metu pagal Sutartyje nustatytus kriterijus. Be to, Europos Parlamentas ir Taryba galės nurodyti, kurios pagrindinius teisės aktus, jų manymu, reikėtų pritaikyti pirmiausia.

Komisija įvertins šio proceso rezultatus iki 2012 m. pabaigos, kad nustatytų, kiek teisės aktų, turinčių nuorodas į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, tebegalioja. Tuomet Komisija parengs tinkamas teisėkūros iniciatyvas, kad užbaigtų teisės aktų derinimo procesą. Bendras Komisijos tikslas – užtikrinti, kad iki 7-osios Parlamento kadencijos pabaigos visuose teisės aktuose būtų panaikintos nuostatos, kuriose yra nuorodos į reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija pažymi, kad neseniai pradėjo tyrimą, kuriame bus visapusiškai ir objektyviai apžvelgti visi ES prekybos apsaugos politikos ir praktikos aspektai, įskaitant dabartinės prekybos apsaugos priemonių schemos rezultatų, metodų, naudojimo ir veiksmingumo siekiant prekybos politikos tikslų įvertinimą. Taip pat tyrime bus įvertintas esamų ir galimų strateginių Europos Sąjungos sprendimų (pvz., dėl Sąjungos intereso kriterijaus, mažesnio muito taisyklės, muitų rinkimo sistemos) veiksmingumas, palyginti su tam tikrų prekybos partnerių priimtais strateginiais sprendimais, ir išnagrinėti pagrindiniai antidempingo bei antisubsidijų reglamentai atsižvelgiant į ES institucijų administracinę praktiką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ir PPO Ginčų sprendimo institucijos rekomendacijas ir sprendimus.

Komisija, atsižvelgdama į šio tyrimo rezultatus ir derybų dėl Dohos vystymosi darbotvarkės pažangą, ketina išnagrinėti, ar ir kaip toliau atnaujinti ir modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones.

Komisija taip pat primena iniciatyvas, kurių neseniai ėmėsi, kad pagerintų prekybos apsaugos priemonių (pvz., bylas nagrinėjančio pareigūno skyrimo) veikimo skaidrumą, ir darbą su valstybės narėmis siekiant išsiaiškinti pagrindinius prekybos apsaugos praktikos elementus. Komisijai šis darbas itin svarbus ir ji, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, sieks nustatyti, kokių papildomų iniciatyvų galima imtis šioje srityje.

Pagal Tarybos sprendimu 1999/468/EB grįstas komitologijos taisykles, kai bendros žemės ūkio politikos valdymo komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija turi pateikti Tarybai atitinkamos priemonės projektą, dėl kurio Taryba per mėnesį gali priimti kitokį sprendimą. Tačiau Komisijai nedraudžiama imtis veiksmų, ji gali arba įgyvendinti priemonę, arba atidėti jos taikymą. Taigi, Komisija gali priimti priemonę, jei atsižvelgdama į visus aspektus mano, kad sustabdžius priemonės taikymą, pavyzdžiui, būtų daromas negrįžtamas neigiamas poveikis rinkai. Jei vėliau Taryba nusprendžia priešingai, Komisijos priimta priemonė, žinoma, nustoja galioti. Taigi, pagal dabartines taisykles Komisija gali bent laikinai priimti priemonę ir apsaugoti bendrą visos Sąjungos interesą.

Šio reglamento 7 straipsniu siekiama, kad šis metodas būtų taikomas pagal naują komitologijos tvarką, tačiau tik išskirtiniais atvejais ir pagal aiškiai apibrėžtus ir griežtus kriterijus. Taip Komisija, nepaisydama nepalankios nagrinėjančio komiteto nuomonės, galėtų priimti priemonės projektą tuo atveju, kai jos „nepriėmus per būtiną terminą būtų smarkiai sutrikdytos rinkos arba kiltų grėsmė (...) finansinių Sąjungos interesų apsaugai ar saugai“. Nuostatoje nurodomi atvejai, kuriais negalima laukti, kol komitetas vėl balsuos dėl tos pačios ar kitos priemonės projekto, nes tuo metu rinka būtų smarkiai sutrikdyta, pvz., dėl spekuliatyvaus ūkinės veiklos vykdytojų elgesio. Siekiant užtikrinti Sąjungos gebėjimą veikti, pagal šią nuostatą valstybės narės ir Komisija turėtų galimybę surengti papildomą neoficialią diskusiją dėl priemonės projekto ir nepalikti neišspręstų ir svarstytinų klausimų, galinčių turėti neigiamų pasekmių rinkoms ir biudžetui.

Tokie atvejai gali pirmiausia kilti įprastai vykdant BŽŪP (pvz., nustatant eksporto gražinamąsias išmokas, tvarkant leidimus, taikant specialią apsaugos sąlygą), kai sprendimus dažnai reikia priimti greitai ir kai jie gali turėti rimtų ekonominių pasekmių ne tik rinkai, taigi ir ūkininkams bei ūkinės veiklos vykdytojams, bet ir Sąjungos biudžetui.

Kai Europos Parlamentas arba Taryba nurodo Komisijai, kad, jų manymu, įgyvendinimo akto projektas viršija pagrindiniame akte nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus, Komisija nedelsiant peržiūrės įgyvendinimo akto projektą, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos išreikštas nuomones.

Komisija imsis veiksmų, tinkamai atsižvelgdama į dalyko skubą.

Prieš nuspręsdama, ar įgyvendinimo akto projektą priimti, iš dalies pakeisti ar atšaukti, Komisija praneš Europos Parlamentui ir Tarybai apie veiksmus, kurių ketina imtis, ir jų motyvus.

Priedėlis

Komisijos pranešimo priedas

Orientacinė pagrindinių aktų, kuriems iki Lisabonos sutarties nebuvo taikoma bendro sprendimo procedūra

ir kuriuos reikia priderinti atsižvelgiant į SESV 290 straipsnį, lentelė

Politikos sritis

Aktai, kuriuos reikia peržiūrėti

Orientacinis laikotarpis

Tik suderinimas

Įtraukti į išsamesnį pasiūlymą

Eurostatas

1.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos ir panaikinantis Tarybos direktyvą 80/1119/EEB*(1).

2011 m. 4 ketvirtis

X

Sveikatos ir vartotojų reikalų

2.

Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis(2)

2012 m. kovo mėn.

X

3.

Tarybos Direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą*2

2012 m. kovo mėn.

X

4.

Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis*2

2012 m. kovo mėn.

X

5.

Tarybos direktyva 2004/68/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičianti direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičianti Direktyvą 72/462/EEB*2

2012 m. kovo mėn.

X

6.

Tarybos direktyva 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių*2

2012 m. kovo mėn.

X

7.

Tarybos direktyvą 92/65/EEB nustatančią gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją*2

2012 m. kovo mėn.

X

8.

Tarybos Direktyva 88/407/EEB nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma bei jos importui*2

2012 m. kovo mėn.

X

9.

Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių*2

2012 m. kovo mėn.

X

10.

Tarybos Direktyva 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui*2

2012 m. kovo mėn.

X

11.

Tarybos direktyva 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (tik importas).*2

2012 m. kovo mėn.

X

12.

Tarybos direktyva 92/118/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi minėti reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje, ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją*2

2012 m. kovo mėn.

X

13.

Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės*2

2012 m. kovo mėn.

X

14.

Tarybos Direktyva 92/35/EEB nustatanti afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones*2

2012 m. kovo mėn.

X

15.

Tarybos direktyva 77/391/EEB, nustatanti Bendrijos priemones dėl galvijų bruceliozės, tuberkuliozės ir leukozės likvidavimo*2

2012 m. kovo mėn.

X

16.

Tarybos Direktyva 82/400/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 77/391/EEB ir pateikianti papildomą Bendrijos priemonę galvijų bruceliozei, tuberkuliozei ir leukozei likviduoti*2

2012 m. kovo mėn.

X

17.

Tarybos sprendimas 90/242/EEB dėl Bendrijos finansinės priemonės avių ir ožkų bruceliozei likviduoti*2

2012 m. kovo mėn.

X

18.

Tarybos Direktyva 90/423/EEB iš dalies keičianti Direktyvą 85/511/EEB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių įdiegimo, Direktyvą 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis, ir Direktyvą 72/462/EEB dėl sveikatos ir veterinarinio patikrinimo problemų importuojant galvijus, kiaules ir šviežią mėsą arba mėsos produktus iš trečiųjų šalių*2

2012 m. kovo mėn.

X

19.

Tarybos direktyva 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinanti Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/46/EEB*2

2012 m. kovo mėn.

X

20.

Tarybos direktyva 2005/94/EB, dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB*2

2012 m. kovo mėn.

X

21.

Tarybos direktyva 92/66/EEB, nustatanti Bendrijos Niukaslio ligos kontrolės priemones*2

2012 m. kovo mėn.

X

22.

Tarybos Direktyva 80/1095/EEB, nustatančią reikalavimus klasikiniam kiaulių marui Bendrijos teritorijoje likviduoti ir išsaugoti ją neužkrėstą*2

2012 m. kovo mėn.

X

23.

Tarybos sprendimas 80/1096/EEB, nustatantis Bendrijos finansines priemones klasikiniam kiaulių marui išnaikinti*2

2012 m. kovo mėn.

X

24.

Tarybos direktyva 92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos*2

2012 m. kovo mėn.

X

25.

Tarybos direktyva 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių*2

2012 m. kovo mėn.

X

26.

Tarybos sprendimas 79/511/EEB dėl Bendrijos finansinio įnašo į kampaniją už kovą su snukio ir nagų liga pietryčių Europoje*2

2011/2012 m.

X

27.

Tarybos sprendimas 89/455/EEB, nustatančiame Bendrijos priemones sukurti bandomuosius projektus pasiutligei kontroliuoti, siekiant jos likvidavimo arba prevencijos*2

2012 m. kovo mėn.

X

28.

Tarybos sprendimas 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje

2012 m. II pusmetis

X

29.

Tarybos Direktyva 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje*2

2012 m. kovo mėn.

X

30.

Tarybos direktyva 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką*2

2012 m. kovo mėn.

X

31.

Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą*2

2012 m. kovo mėn.

X

32.

Tarybos sprendimas 92/438/EEB dėl veterinarinių importo procedūrų kompiuterizavimo (Shift projektas), iš dalies keičiantis Direktyvas 90/675/EEB, 91/496/EEB, 91/628/EEB ir Sprendimą 90/424/EEB bei panaikinantis Sprendimą 88/192/EEB*2

2012 m. kovo mėn.

X

33.

Tarybos direktyva 96/93/EB dėl gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų sertifikavimo*2

2012 m. kovo mėn.

X

34.

Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo*2

2012 m. kovo mėn.

X

35.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97(3)

2011 m. I trimestras

X

36.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą*2

2012 m. kovo mėn.

X

37.

Tarybos direktyva 2009/157/EB dėl grynaveislių veislinių galvijų

2011 m. I trimestras

X

38.

Tarybos Direktyva 88/661/EEB dėl veislinėms kiaulėms taikytinų zootechninių reikalavimų

2011 m. I trimestras

X

39.

Tarybos direktyva 89/361/EEB dėl grynaveislių veislinių avių ir ožkų

2011 m. I trimestras

X

40.

Tarybos Direktyva 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais

2011 m. I trimestras

X

41.

Tarybos Direktyva 90/428/EEB dėl prekybos varžyboms skirtais arklinių šeimos gyvūnais ir nustatanti dalyvavimo varžybose sąlygas

2011 m. I trimestras

X

42.

Tarybos Direktyva 91/174/EEB nustatanti zootechninius ir kilmės reikalavimus parduodant grynaveislius gyvūnus

2011 m. I trimestras

X

43.

Tarybos Direktyva 94/28/EB nustatanti pricipus, susijusius su zootechniniais bei genealoginiais reikalavimais, taikytinais gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių bei embrionų importui iš trečiųjų šalių, ir iš dalies keičianti Direktyvą 77/504/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų

2011 m. I trimestras

X

44.

Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą*2

2012 m. kovo mėn.

X

45.

Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatanti gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičianti Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB*2

2012 m. kovo mėn.

X

46.

Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos*(4)

2013-2014 m.

X

47.

Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (kodifikuota redakcija)*4

2013-2014 m.

X

48.

Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (kodifikuota redakcija)*4

2013-2014 m.

X

49.

Tarybos direktyva 1999/74/EB, nustatanti būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus*4

2013-2014 m.

X

50.

Tarybos direktyva 2007/43/EB, nustatanti būtiniausias broilerių apsaugos taisykles*4

2013-2014 m.

X

51.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos*4

2013-2014 m.

X

52.

2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97*4

2013-2014 m.

X

53.

Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje*(5)

2012 m. II pusmetis

X

54.

Tarybos direktyva 2007/33/EB dėl bulvinių cistas sudarančių nematodų kontrolės, panaikinanti Direktyvą 69/465/EEB*5

2012 m. II pusmetis

X

55.

Tarybos direktyva 93/85/EEB dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės*5

2012 m. II pusmetis

X

56.

Tarybos direktyva 98/57/EB dėl Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. kontrolės*5

2012 m. II pusmetis

X

57.

Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla

2011 m. II pusmetis

X

58.

Tarybos direktyva 69/464/EEB dėl bulvių vėžio kontrolės

2013 m. II pusmetis

X

59.

Tarybos direktyva 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla

2011 m. II pusmetis

X

60.

Tarybos direktyva 68/193/EEB dėl prekybos vynmedžių dauginimo medžiaga

2011 m. II pusmetis

X

61.

Tarybos direktyva 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga

2011 m. II pusmetis

X

62.

Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga

2011 m. II pusmetis

X

63.

Tarybos direktyva 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo

2011 m. II pusmetis

X

64.

Tarybos direktyva 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla

2011 m. II pusmetis

X

65.

Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla

2011 m. II pusmetis

X

66.

Tarybos direktyva 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis

2011 m. II pusmetis

X

67.

Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla

2011 m. II pusmetis

X

68.

Tarybos direktyva 2008/72/EB dėl prekybos daržovių dauginamąja ir sodinamąja medžiaga, išskyrus sėklą

2011 m. II pusmetis

X

69.

Tarybos direktyva 2008/90/EB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais

2011 m. II pusmetis

X

70.

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje*(6)

2012-2013 m.

žr. pastabą (išnaša prieš tai buvusiame puslapyje)

71.

Tarybos direktyva 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo

2011 m. II pusmetis

X

Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis GD

72.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo

2011 m.(7)

X

Prekybos GD

73.

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

74.

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/94, dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

75.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2248/2001 dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos stabilizavimo ir asociacijos susitarimą ir taikant Europos bendrijos ir Kroatijos Respublikos laikinąjį susitarimą su pakeitimais

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

76.

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 953/2003 nustatantis siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 868/2004 dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės(8)

77.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 673/2005, nustatantis papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

78.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1616/2006 dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir taikant Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos laikinąjį susitarimą

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

79.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1528/2007 kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

80.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 980/2005 bei Komisijos sprendimą 2005/924/EB

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

81.

2007 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 140/2008 dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ir Europos bendrijos ir Juodkalnijos Respublikos laikinojo susitarimo tam tikros taikymo tvarkos

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

82.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 594/2008 dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir taikant Europos bendrijos ir Bosnijos ir Hercegovinos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

83.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

84.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2009, nustatantis išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms

2010 m. pabaiga – 2011 m. pradžia

X

85.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2007 dėl tam tikrų apribojimų, taikomų tam tikrų plieno gaminių importui iš Rusijos Federacijos, administravimo

2011 m. pradžia:

X

86.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1340/2008 dėl Europos bendrijos ir Kazachstano Respublikos prekybos tam tikrais plieno gaminiais

2011 m. pradžia:

X

Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD

87.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, dėl Europos žuvininkystės fondo

2011 m. lapkričio mėn.

X

88.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo

2011 m. gegužės mėn.

X

89.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl techninių priemonių

2011 m. lapkričio mėn.

X

90.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl techninių priemonių Baltijos jūroje

2011 m. lapkričio mėn.

X

91.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti

2011 m. lapkričio mėn.

X

92.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 dėl kontrolės sistemos

2011 m. lapkričio mėn.

X

93.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos

2011 m. lapkričio mėn.

X

94.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos leidimų

2011 m. lapkričio mėn.

X

95.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004, dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo

2011 m. lapkričio mėn.

X

96.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo(9)

žr. pastabas

97.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl Viduržemio jūros

2011 m. lapkričio mėn.

X

ENV

98.

Tarybos direktyva 87/217/EEB dėl aplinkos taršos asbestu prevencijos ir mažinimo

2011 m. I pusmetis

X

99.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005, dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo

2011 m. II pusmetis

X

Energetikos GD

100.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 733/2008 dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui po Černobylio atominės elektrinės avarijos (kodifikuota redakcija)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1048/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 733/2008 dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui po Černobylio atominės elektrinės avarijos(10)

nenumatyta iki 2013 m.(11)

X

Klimato kaitos GD

101.

Tarybos sprendimas 2002/358/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo patvirtinimo Europos bendrijos vardu ir bendro jame numatytų įsipareigojimų vykdymo

-(12)

X

102.

Komisijos sprendimo, iš dalies keičiančio Komisijos sprendimą 2006/944/EB (Atitinkamų išmetamų teršalų kiekių sprendimas) projektas

2010 m. pabaiga

X

Įmonių ir pramonės GD

103.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1216/2009, nustatantis prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (Reglamento 3448/93 kodifikuota redakcija)

2010 m. 4 ketvirtis

X

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD

104.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006, nustatantis specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams

23/09/2010

X

105.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai

30/09/2010

X

106.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus […]

30/09/2010

X

107.

Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 nustatantis bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles

2011 m. 1 ketvirtis

X

108.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo

2010 m. 4 ketvirtis

X

109.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 378/2007, nustatantis tiesioginių išmokų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, savanoriško moduliavimo taisykles, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005

2010 m. 4 ketvirtis

X

110.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91

2010 m. 4 ketvirtis

X

111.

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 165/94 dėl Bendrijos nuotolinių patikrinimų bendro finansavimo nuostatų ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 3508/92 nustatantis tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą

Bus panaikintas suderinus Reglamentą 1290/2005

X

112.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006, dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių

2010 m. 4 ketvirtis

X

113.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006, dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos

2010 m. 4 ketvirtis

X

114.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006, nustatantis konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003

2010 m. 4 ketvirtis

X

115.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas ( Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas )

2010 m. 4 ketvirtis

X

116.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89

2011 m. 4 ketvirtis (buvusi reguliavimo procedūra su tikrinimu)

X

117.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 485/2008 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo sistemos dalį, patikrinimo (kodifikuota redakcija)

2010 m. 4 ketvirtis

X

118.

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 922/72, nustatantis bendrąsias pagalbos šilkverpiams suteikimo 1972–1973 auginimo metams taisykles

Bus panaikintas pagal naują BRO

X

119.

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 352/78 dėl užstatų, depozitų ir garantijų, pateiktų pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir vėliau negrąžintų, kreditavimo

2011 m. vidurys, po 2013 m. reguliavimo procedūra

X

120.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių priemonių

2011 m. vidurys,

X

121.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 320/2006, nustatantis laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo

2011 m. vidurys, po 2013 m. reguliavimo procedūra

X

122.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1667/2006 dėl gliukozės ir laktozės (kodifikuota redakcija)

2011 m. vidurys,

X

123.

2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse

2011 m. vidurys,

X

124.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir nustatantis medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo nacionalines programas

2011 m. vidurys, po 2013 m. reguliavimo procedūra

X

125.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 614/2009 dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistemos (kodifikuota redakcija)

2011 m. vidurys

X

126.

Tarybos direktyva 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų

2010 m. rugsėjo mėn.

X

127.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 78/2008 dėl priemonių, kurių Komisija turi imtis 2008–2013 m. naudodama nuotolinio stebėjimo technologijas, sukurtas pagal bendrąją žemės ūkio politiką

Bus panaikintas suderinus Reglamentą 1290/2005

X

128.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1217/2009, sukuriantis žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos bendrijoje

2011 m. 4 ketvirtis

X

129.

Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 706/73 dėl Bendrijos tvarkos, skirtos prekybai žemės ūkio produktais ir taikomos Lamanšo sąsiaurio saloms bei Meno salai

2011 m. 4 ketvirtis

X

130.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2799/98, nustatantis žemės ūkio politikos priemones dėl euro

2011 m. vidurys, po 2013 m. reguliavimo procedūra

X

131.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 1999/4/EB dėl kavos ir cikorijos ekstraktų

2011 m. 4 ketvirtis (buvusi reguliavimo procedūra su tikrinimu)

X

132.

Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2000/36/EB dėl žmonėms vartoti skirtų kakavos ir šokolado produktų

2011 m. 4 ketvirtis (buvusi reguliavimo procedūra su tikrinimu)

X

133.

Tarybos direktyva 2001/110/EB dėl medaus

2011 m. 4 ketvirtis

X

134.

Tarybos direktyva 2001/113/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių džemų, žele, marmeladų ir saldintos kaštonų tyrės

2011 m. 4 ketvirtis

X

135.

Tarybos direktyva 2001/114/EB dėl žmonėms vartoti skirto tam tikro iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno

2011 m. 4 ketvirtis

X

136.

Tarybos direktyva 2001/111/EB dėl kai kurių žmonėms vartoti skirto cukraus rūšių

2011 m. 4 ketvirtis

X

137.

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 451/89 dėl įvairiose Viduržemio jūros regiono trečiosiose šalyse kilusiems tam tikriems žemės ūkio produktams taikytinos tvarkos

2011 m. 4 ketvirtis

X

138.

Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 3491/90 dėl Bangladešo kilmės ryžių importo

2011 m. 4 ketvirtis

X

139.

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 478/92 atidarantis metines Bendrijos tarifines kvotas mažmeninei prekybai paruoštam šunų ar kačių maistui, klasifikuojamam pagal KN kodą 23091011, ir žuvų maistui, klasifikuojamam pagal KN kodą ex23099041, kurie yra Farerų salų kilmės ir iš jų įvežami

2011 m. 4 ketvirtis. Gali netekti galios. Dar nepatvirtinta

X

140.

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3125/92 dėl priemonių, taikomų Bosnijos-Hercegovinos, Kroatijos, Slovėnijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės avienos ir ožkienos produktų importui į Bendriją

2011 m. 4 ketvirtis. Gali netekti galios. Dar nepatvirtinta

X

141.

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1108/93, nustatantis Bendrijos ir Austrijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos dvišalių susitarimų taikymo tam tikras nuostatas

2011 m. 4 ketvirtis

X

142.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 774/94, atidarantis tam tikras Bendrijos tarifines aukštos kokybės jautienos, taip pat kiaulienos, paukštienos, kviečių ir meslino bei sėlenų, išsijų ir kitų liekanų kvotas bei numatantis tokių kvotų administravimą

2011 m. 4 ketvirtis

X

143.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2184/96 dėl ryžių, kurių kilmės šalis yra Egiptas, importo iš Egipto į Bendriją

2011 m. 4 ketvirtis. Gali netekti galios. Dar nepatvirtinta

X

144.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2398/96, įvedantis tarifines kvotas kalakutienai, kurios kilmės šalis yra Izraelis ir kuri yra importuojama iš Izraelio taip, kaip tai numatyta Asociacijos sutartyje ir laikinajame Europos bendrijos ir Izraelio valstybės susitarime

2011 m. 4 ketvirtis. Gali netekti galios. Dar nepatvirtinta

X

145.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2005/97, nustatantis tam tikras alyvuogių aliejaus, kurio kilmės šalis yra Alžyras, importui skirtų specialių priemonių taikymo taisykles

2011 m. 4 ketvirtis

X

146.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/97, nustatantis tam tikras Libano kilmės alyvuogių aliejaus importui skirtų specialių priemonių taikymo taisykles

2011 m. 4 ketvirtis

X

147.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 779/98 dėl Turkijos kilmės žemės ūkio produktų importo į Bendriją, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 4115/86 ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 3010/95

2011 m. 4 ketvirtis

X

148.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1506/98 nustatantis Turkijai Bendrijos tarifinę kvotą kaip lengvatą lazdynų riešutams 1998 metais ir sustabdantis tam tikras lengvatas

2011 m. 4 ketvirtis. Gali netekti galios. Dar nepatvirtinta

X

149.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1722/1999 dėl sėlenų, išsijų ir kitų liekanų, gautų išsijojus, sumalus arba kitaip apdorojus tam tikrus Alžyro, Maroko ir Egipto kilmės grūdus importo ir dėl kietųjų Maroko kilmės kviečių importo

2011 m. 4 ketvirtis. Gali netekti galios. Dar nepatvirtinta

X

150.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1149/2002, atidarantis autonomines aukštos kokybės jautienos importo kvotas

2011 m. 4 ketvirtis

X

151.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1532/2006 dėl tam tikrų aukštos kokybės jautienos importo kvotų sąlygų

2011 m. 4 ketvirtis

X

152.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 617/2009, kuriuo leidžiama pradėti naudoti aukštos kokybės galvijienos autonominę importo tarifų kvotą

2011 m. 4 ketvirtis

X

Vidaus reikalų GD

153.

Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais

2012 m. II pusmetis

X

(1) Pakeitimų lygis priklausys nuo susitikimo su valstybėmis narėmis, planuojamo 2010 m. gruodžio mėn., rezultatų. Nota bene: šis reglamentas buvo priimtas pagal bendro sprendimo procedūrą.
(2) Dokumentų rinkinio, kuriame taip pat yra pasiūlymas dėl ES gyvūnų sveikatos įstatymo ir pasiūlymas persvarstyti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės.
(3) Šis aktas priklauso bendrai Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD kompetencijai.
(4) ES gyvūnų sveikatos įstatymo persvarstymas (tikslus laikotarpis nenustatytas), susijęs su EP 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucija dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo (2009/2202(INI)), kurioje Komisija raginama visus šiuos aktus perkelti į vieną bendrą horizontalią priemonę.
(5) Vykstančio ES augalų sveikatos įstatymo persvarstymo dalis.
(6) Susijęs su vykstančiu ES augalų sveikatos įstatymo persvarstymu. dar nenuspręsta, ar persvarstymas bus susijęs tik sus suderinimu.
(7) Dėl politinio problemos sudėtingumo kol kas neįmanoma nurodyti datos.
(8) Šis reglamentas buvo klaidingai įtrauktas į pirmąjį sąrašą, nes jis ir iki Lisabonos sutarties buvo priimtas pagal bendro sprendimo procedūrą ir suderintas su reguliavimo procedūra su tikrinimu.
(9)* Bus atšauktas priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, jokių specialių pakeitimų nereikia.
(10) Dar atliekamas teisinis vertinimas, ar šiems reglamentams taikytinas SESV 290 straipsnis.
(11) Vyksta vertinimas, ar atitinka SESV 290 straipsnio sąlygas.
(12) Council Decision concluding the Kyoto Protocol on behalf of the Community and it will not be revised or otherwise amended. It called for only one implementing measure to be adopted, Decision 2006/944/EC as mentioned in the next row.


Žmogaus teisių padėtis pasaulyje 2009 m. ir Europos Sąjungos politika šioje srityje
PDF 549kWORD 324k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2010/2202(INI))
P7_TA(2010)0489A7-0339/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į vienuoliktąją Europos Sąjungos ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 6 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visus svarbius tarptautinius žmogaus teisių dokumentus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–  atsižvelgdamas į visas Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus(1),

–  atsižvelgdamas į regionines žmogaus teisių apsaugos priemones, įskaitant visų pirma Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, Fakultatyvinį protokolą dėl Afrikos moterų teisių, Amerikos žmogaus teisių konvenciją, Arabų šalių žmogaus teisių chartiją ir ASEAN Tarpvyriausybinės žmogaus teisių komisiją,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutas, taip pat atsižvelgdamas į su TBT susijusias savo rezoliucijas(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo ir į Tarybos veiksmų planą dėl tolesnės veiklos, priėmus bendrąją poziciją; primindamas esminį Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį vykdant sunkių nusikaltimų prevenciją pagal jo jurisdikciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įsipareigojimą remti efektyvų Tarptautinio baudžiamojo teismo veikimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad taikyti baudžiamąjį teisingumą už tarptautinius nusikaltimus atsakingiems asmenims – kiekvienos valstybės pareiga,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir vykstančias derybas dėl ES prisijungimo prie konvencijos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą ir jo persvarstymą(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(4) (Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė arba EDŽTRP),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją(5) dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos raidos ir ES vaidmens ir 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją(6) dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos tryliktosios sesijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d.(7) ir 2007 m. balandžio 26 d.(8) rezoliucijas dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo iniciatyvos ir į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo, taip pat į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų, į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiųjų įgaliotinių žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais veiklą, į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir 2010 m. birželio 17 d. Parlamento rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų(9),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(10), gaires dėl mirties bausmės, kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmių, dėl žmogaus teisių gynėjų, dėl dialogų su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais, dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ir dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl demokratijos stiprinimo ES išorės santykiuose(12),

–  atsižvelgdamas į visas savo rezoliucijas, priimtas skubiais žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejais,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, visų pirma dėl Liu Xiaobo bylos(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0339/2010),

A.  kadangi Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir toliau yra pasaulinis pamatinis dokumentas, kuriame kiekvienas žmogus yra dėmesio centre,

B.  kadangi vienuoliktojoje Europos Sąjungos metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties (2008/2009) pateikiama bendra ES veiksmų, susijusių su žmogaus teisėmis ir demokratija pasaulyje, apžvalga,

C.  kadangi šioje rezoliucijoje bandoma tirti, vertinti ir konkrečiais atvejais pateikti konstruktyvią ES veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje kritiką,

D.  kadangi Europos Sąjungoje padėtis žmogaus teisių srityje daro tiesioginę įtaką jos patikimumui ir gebėjimui įgyvendinti veiksmingą išorės žmogaus teisių politiką,

E.  kadangi Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant religijos ar įsitikinimų laisvę ir mažumoms priklausančių asmenų teises,

F.  kadangi teisingumas, demokratija ir teisinė valstybė yra tvarios taikos pagrindas, nes užtikrina pagrindines laisves ir žmogaus teises, ir kadangi tvarios taikos neįmanoma pasiekti teikiant apsaugą asmenims, atsakingiems už nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimus,

G.  kadangi pagal Lisabonos sutartį ES galios užsienio politikos srityje išplečiamos ir taip jos vertybėms ir tikslams suteikiama daugiau svarbos; kadangi pradėjus taikyti pagrindines naujoves, susijusias su ES išorės veiksmais, pvz., numačius Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybę ir įkūrus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), toliau bus stiprinami ES išorės veiksmai žmogaus teisių srityje ir sudaromos geresnės galimybės įtraukti žmogaus teises į visas susijusias politikos sritis,

H.  kadangi pagal Sutartį ES suteikiamas vieno juridinio asmens statusas, o tai leis Sąjungai prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) Strasbūre bus sudarytos sąlygos tikrinti ES teisės aktų atitiktį konvencijai,

I.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma, taigi taip sustiprinama žmogaus teisių apsauga Europoje,

J.  kadangi ES tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą, skatina Romos statuto visuotinį taikymą ir gina jo vientisumą siekdama apginti ir sustiprinti šio teismo nepriklausomumą,

K.  kadangi 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendroji pozicija ir 2004 m. veiksmų planas turi būti atnaujinti, atsižvelgiant į nuo 2004 m. įvykusius tarptautinės baudžiamosios teisės pokyčius; kadangi ES turi intensyviau teikti veiksmingą pagalbą ir bendradarbiauti, nes daugėja Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotų arešto orderių ir teismo procesų,

L.  kadangi dedant pastangas ir kovojant su terorizmu pasaulyje kilo būtinybė suderinti saugumą ir pagarbą žmogaus teisėms,

M.  kadangi pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė turėjo neigiamą poveikį ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms; kadangi tai turėjo didžiausią poveikį skurdžiausiai gyvenančių asmenų teisėms; kadangi dėl kylančių ir nepastovių kainų ir spekuliacijų prekėmis milijonai žmonių daugybėje Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių kovoja stengdamiesi patenkinti pagrindinius poreikius; kadangi milijonai žmonių susidūrė su nesaugumo ir pagarbos orumui trūkumo problemomis ir kai kuriose šalyse į protestus buvo reaguojama represijomis ir smurtu,

N.  kadangi ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms turi būti skiriamas toks pats dėmesys kaip ir pilietinėms ir politinėms teisėms ir jos turi būti laikomos vienodai svarbiomis; kadangi turi būti laikomasi ES ir ES nepriklausančių šalių pasirašytuose susitarimuose numatytų žmogaus teisių sąlygų ir jos turi būti įgyvendinamos,

O.  kadangi klimato kaita turi stiprų ilgalaikį poveikį žmogaus teisėms; kadangi ypač tikėtinos neigiamos pasekmės pažeidžiamoms grupėms tiek besivystančiose šalyse, tiek tolimojoje šiaurėje, pvz., vietos tautoms, tačiau jų mastas gali būti ir daug platesnis,

P.  kadangi kova su nebaudžiamumu yra itin svarbi, nes jos tikslas – užkirsti kelią sunkiausiems nusikaltimams ir bausti nusikaltimų vykdytojus; kadangi nebaudžiamumas yra labai svarbi sritis, susijusi su daugeliu žmogaus teisių klausimų, įskaitant kankinimą, mirties bausmę, smurtą prieš moteris, žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir kovą su terorizmu,

Q.  kadangi, JT nuomone, sena žmogaus teisių problema, susijusi su kolonizacijos panaikinimu, dar nėra visais atvejais išspręsta artimiausiose ES kaimyninėse šalyse ir visų pirma Vakarų Sacharoje,

R.  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Vakarų Sacharoje(14),

S.  atsižvelgdamas į tai, kad Europos institucijų gyvenime labai svarbu tai, kad būtų taikomi Europos žmogaus teisių konvencijoje susisteminti principai ir užtikrintas jų laikymasis,

T.  kadangi pasaulyje atsiranda žmogaus teisių pažeidimų naujų formų, visų pirma naujų informacinių technologijų srityje, pvz., netinkamas interneto naudojimas ir cenzūra bei privatumo pažeidimas naudojant asmens duomenis,

U.  kadangi religijos ir tikėjimo laisvei kyla vis didėjanti grėsmė, visų pirma dėl autoritarinių vyriausybių, kurių veikla nukreipta prieš religines mažumas, arba dėl vyriausybių, kurios neužkerta kelio išpuoliams, bauginimui ar kitiems žalingiems veiksmams, nukreiptiems prieš tam tikrus asmenis ar religines grupes,

V.  kadangi žmogaus teisės pažeidžiamos šalyse, kurios pripažino tarptautinių priemonių, taikomų žmogaus teisių srityje, jurisdikciją, ir šalyse, kurios nepaiso šių istoriškai susiformavusių teisių,

1.  pakartoja tvirtą Europos Parlamento pasiryžimą ir primena savo ilgalaikes pastangas ginti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje formuojant tvirtą ir veiksmingą ES žmogaus teisių politiką, kuri užtikrintų didesnį visų politikos sričių nuoseklumą ir darną, palaikant dvišalius santykius su ES nepriklausančiomis šalimis ir aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose forumuose, taip pat remiant tarptautines ir vietos pilietinės visuomenės organizacijas;

2.  mano, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsiranda istorinė proga pašalinti likusias ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos spragas; todėl ragina, kad EIVT visiškai atitiktų Lisabonos sutarties tikslą ir dvasią, t. y. siekį užtikrinti, kad pagarbai žmogaus teisėms ir jų rėmimui būtų teikiama didžiausia reikšmė įvairiose Sąjungos išorės politikos srityse, kaip nustatyta ES sutarties 2, 3 ir 21 straipsniuose;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties V antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatas vykdant veiksmus tarptautiniu lygmeniu vadovaujamasi demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo, neatšaukiamumo ir nedalomumo principais; parėžia, kad šie principai yra bendras esminis santykių su ES nepriklausančiomis šalimis pagrindas;

4.  taigi mano, kad sprendimas dėl to, kokią vietą EIVT struktūroje skirti žmogaus teisėms, yra labai svarbus; todėl ragina įsteigti Žmogaus teisių ir demokratijos direktoratą, kurio užduotis būtų plėtoti tvirtą ES žmogaus teisių ir demokratijos strategiją ir vykdyti bendrą daugiašalių forumų koordinavimą; yra tvirtai įsitikinęs ir kartu pabrėžia, kad būtina laikytis pozicijos, jog patirties žmogaus teisių ir demokratijos srityje taikymas turi būti įtvirtintas kaip svarbiausia atsakomybės sritis visose EIVT geografinėse ar politinėse tarnybose, ir kad toks požiūris neleis izoliuoti žmogaus teisių, ir kad tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi Lisabonos sutarties nuostatų;

5.  pripažįsta Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai įsipareigojimą užtikrinti aktyvų ES dalyvavimą pasaulio arenoje siekiant visuotinai gerinti žmogaus teisių ir demokratijos padėtį; todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis būtinų veiksmų, kad Briuselyje būtų įsteigta Žmogaus teisių darbo grupė (COHOM) siekiant veiksmingai ir laiku šiuos klausimus įtraukti į visas kitas ES institucijų veiklos ir politikos sritis; taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai apsvarstyti ES darbuotojų, įskaitant delegacijų vadovus ir EIVT direktorius, privalomo mokymo žmogaus teisių srityje svarbą;

6.  ragina įsteigti specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę; pabrėžia, kad ES specialiųjų įgaliotinių žmogaus teisių klausimais, visų pirma žmogaus teisių gynėjų, tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo, taip pat moterų ir vaikų teisių klausimais, paskyrimas padėtų suteikti daugiau nuoseklumo ES išorės veiklai šioje srityje ir padaryti ją regimesnę; pabrėžia, kad šie ES specialieji įgaliotiniai turėtų būti ekspertų lygio paskirtieji asmenys, įrodę turintys paties žmogaus teisių srityje;

7.  mano, kad siekiant ES paramą demokratijos kūrimui visame pasaulyje padaryti veiksmingesnę būtinas nuoseklesnis ir vientisesnis pagrindas; mano, kad svarbiausias nuoseklios ES užsienio politikos prioritetas turi būti demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas, nes demokratinė visuomenė, teisinės valstybės principai ir pagrindinių teisių užtikrinimas yra žmogaus teisių puoselėjimo pagrindas, ir kad šiuos dalykus reikia įtraukti į visus ES ir ES nepriklausančių šalių bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės susitarimus; mano, kad nauja ES institucinė struktūra, ypač EIVT, suteikia galimybę didinti ES nuoseklumą ir veiksmingumą šioje srityje;

8.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai laikytis savo įsipareigojimų įtraukti žmogaus teises į ES išorės veiksmus, kad į jas būtų atsižvelgiama EIVT struktūroje ir paskirstant išteklius tarnybos viduje, siekiant, kad nauja tarnyba galėtų užtikrinti, jog žmogaus teisių klausimams skiriama dėmesio visose išorės veiklos srityse, įskaitant BSGP, vystymosi ir prekybos sritis;

9.  mano, kad, užuot palaipsniui mažinus ES specialiųjų įgaliotinių veiklą, reikėtų ją toliau plėtoti, ypač siekiant apimti šalis ir regionus, kuriuose ES neturi diplomatinių misijų; mano, kad, atsižvelgiant į žmogaus teisių klausimų reikšmę konfliktinėse situacijose ir situacijose po konflikto, ypač svarbu, jog visi Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai turėtų įgaliojimus, kurie apimtų pilietines ir politines teises, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, moterų ir vaikų teises, tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinį teisingumą ir kuriuose būtų konkrečiai paminėtas pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams skatinimas ir užtikrinimas; pabrėžia, kad ES specialieji įgaliotiniai atlieka svarbiausią koordinavimo vaidmenį, turint mintyje vidaus gaires, specialias žinias ir interesų gynimą, ir yra įprasti kontaktiniai asmenys trečiosioms šalims ir kitiems ES nepriklausantiems subjektams; pritaria bent vieno asmens kiekvienoje ES atstovybėje ir prie EIVT paskyrimui, kuris būtų kontaktinis asmuo, vadovaujantis žmogaus teisių politikos koordinavimui, jos įtraukimui į visas politikos sritis ir stebėsenai;

10.  teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pasirengimą atlikti esminę visų ES priemonių šioje srityje peržiūrą, apimant dialogus žmogaus teisių srityje, ES gaires, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, ES dvišalę paramą ir veiksmus daugiašaliuose forumuose, ir pradėti konsultacijų dėl atskirų šalių žmogaus teisių strategijų, kurios apimtų visas tarptautiniuose paktuose ir JT konvencijose susistemintas žmogaus teises, įskaitant ekonomines, socialines ir kultūrines teises, parengimo procesą; pabrėžia savo ryžtą užtikrinti visapusišką Europos Parlamento dalyvavimą minėtose konsultacijose ir šio dalyvavimo svarbą; pabrėžia, kad į konsultacijas reikia įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas;

11.  pritaria, kad tokios atskirų šalių žmogaus teisių strategijos, kurias parengti ne kartą prašė Parlamentas, gali iš esmės pagerinti ES išorės veiksmų nuoseklumą ir efektyvumą, jei šalies žmogaus teisių strategija taptų informaciniu dokumentu, kuriame būtų nustatyti šaliai būdingi prioritetai ir tikslai, kuriuos reikia įtraukti į visas susijusias išorės ES politikos sritis ir priemones;

12.  ypač pabrėžia, kad atliekant šią peržiūrą labai svarbu atlikti kruopštų Europos kaimynystės politikos (EKP) žmogaus teisių aspektų vertinimą ir itin daug dėmesio reikėtų skirti esamų priemonių, pvz., veiksmų planų, pažangos ataskaitų, dialogų žmogaus teisių tema ir sprendimų dėl santykių su ES nepriklausančiomis šalimis gerinimo priėmimo proceso, nuoseklumo ir efektyvumo klausimams;

13.  mano, kad persvarstytas pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių – tai Parlamento laimėjimas bendradarbiavimo su Komisija srityje, tačiau apgailestauja, kad Taryba šiame susitarime nedalyvauja; primygtinai pabrėžia būtinybę stiprinti skaidrumą ir nevaržomą prieigą prie dokumentų ES institucijoms bendraujant tarpusavyje, siekiant užtikrinti veiksmingesnį atskirų institucijų bendradarbiavimą ir nuoseklumą;

14.  primena, kad būtina plėtoti nuoseklią ES užsienio politiką, jei Sąjunga ketina atlikti svarbų ir konstruktyvų vaidmenį pasaulyje skatinant žmogaus teises; ragina valstybes nares siekiant šio tikslo tvirtai įsipareigoti ir parodyti politinę valią;

15.  pabrėžia, kad reikia teikti didesnį prioritetą Europos Sąjungos gebėjimo skubiai reaguoti, kai ES nepriklausančios šalys pažeidžia žmogaus teises ir kai visų pirma reikia paremti pavojuje atsidūrusius žmogaus teisių gynėjus bei kai ES įsisteigusios bendrovės daro žmogaus teisių pažeidimus ES nepriklausančiose šalyse, pagerinimui ir šiuo tikslu parengti strategines veiksmų programas;

16.  pripažįsta, kad nevyriausybinės organizacijos yra labai svarbios demokratinių visuomenių vystymuisi ir klestėjimui ir skatinant tarpusavio supratimą ir toleranciją, nustatant ir realizuojant įgyvendinamus prioritetinius politinius uždavinius ir bendrus sprendimus, kaip įveikti su demokratijos plėtra susijusius iššūkius;

ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje

17.  pabrėžia ES metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties svarbą nagrinėjant ir vertinant ES žmogaus teisių politiką, ypač siekiant apskritai didinti su žmogaus teisėmis susijusių klausimų viešumą; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turi teisę tikrinti Komisijos ir Tarybos veiksmus žmogaus teisių srityje; ragina, kad Europos Parlamentas būtų visapusiškai įtrauktas rengiant būsimų metinių ataskaitų projektų dalis, susijusias su Parlamento veikla žmogaus teisių srityje, atsižvelgiant į kelių pirmininkavusių valstybių narių praktiką;

18.  teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ES metinės ataskaitos pristatymą Parlamentui ir naują ataskaitinį laikotarpį, grindžiamą kalendoriniais metais, kuris suteikia Parlamentui galimybę gruodžio mėn. plenarinę sesiją, kurios metu teikiama metinė A. Sacharovo premija už minties laisvę ir diskutuojama dėl EP metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir ES politikos šioje srityje, skirti žmogaus teisėms;

19.  ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų platinant ES metines žmogaus teisių ir demokratijos padėties ataskaitas ir užtikrinti, kad ataskaitos pasiektų kuo didesnę auditoriją ir ypač asmenis, kurie dalyvauja skatinant žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje; taip pat ragina rengti viešas informacines kampanijas, kurios padėtų daugiau sužinoti apie ES vaidmenį šioje srityje; pripažįsta, kad dabartinėje ataskaitoje buvo pateiktas aiškesnis pristatymas lyginant su ankstesniais leidimais;

20.  pakartoja savo prašymą, kad vertinant politiką Taryba, Komisija ir ES delegacijos ir vietoje įsisteigusios ambasados pateiktų daugiau ir išsamesnės informacijos ir kad reikėtų nustatyti ir pasiūlyti konkrečias gaires, kaip pagerinti bendrą koncepciją, sumažinti bet kokius prieštaravimus ir pritaikyti politikos prioritetus atsižvelgiant į kiekvieną konkrečią valstybę, siekiant patvirtinti atskirų šalių žmogaus teisių strategijas, kaip apibrėžta EIVT programoje; mano, kad ES veiksmuose skaidrumui būtina teikti didžiulį dėmesį ir suteikti daugiau galimybių naudotis darbotvarkėmis ir dokumentais, kurie būtent skirti diskusijoms su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių tema;

21.  pakartoja savo raginimą nuolatos vertinti Europos Sąjungos politikos, priemonių, iniciatyvų ir dialogų, susijusių su žmogaus teisėmis ES nepriklausančiose šalyse, vykdymą ir rezultatus ir apie rezultatus išsamiai informuoti Parlamentą; ragina Tarybą ir Komisiją parengti konkrečius kiekybiškai įvertinamus rodiklius ir gaires, siekiant įvertinti šių politikos krypčių veiksmingumą;

ES veikla tarptautiniuose forumuose žmogaus teisių klausimais

22.  pabrėžia, kad būsimas ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos yra galimybė įrodyti savo įsipareigojimą ginti žmogaus teises ir Sąjungos viduje, ir už Sąjungos ribų; ragina ES valstybes nares remti šią iniciatyvą ir įpareigoti ES piliečius ją palaikyti;

23.  ragina Komisiją ir Tarybą Sąjungos viduje ir už jos ribų kuo labiau viešinti Europos žmogaus teisių konvenciją siekiant, inter alia, taip pat informuoti visuomenę apie Europos žmogaus teisių teismo jurisdikciją, kuria galima pasinaudoti siekiant nagrinėti pažeidimus, kuriuos patyrė Europos Tarybos valstybė narė arba jos piliečiai, ir atlyginant dėl jų patirtą žalą;

24.  ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad EIVT būtų tinkamai integruota ir jos veikla būtų koordinuojama su kitais tarptautiniais organais, regioninėmis organizacijomis ir jų darbu žmogaus teisių rėmimo srityje; ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad JT sistemoje, Europos Taryboje, ESBO ir kitose tarptautinėse organizacijose pateikiamos rekomendacijos, susirūpinimą keliantys klausimai ir prioritetai būtų iki galo ir metodiškai įtraukiami į visas ES politikos sritis, ypač į žmogaus teisių sritį;

25.  apgailestauja dėl to, kad bylų nagrinėjimas Europos Žmogaus teisių teisme vyksta labai lėtai ir gali užtrukti septynerius metus; pažymi, kad Teismas nagrinėja apie 100 000 bylų; pabrėžia, kad Teismas turėtų būti pavyzdinė institucija, ginanti teisę į teisingumą ir į nešališką teismą; ragina ES institucijas ir ES valstybes nares dėti visas pastangas siekiant suteikti pagalbą Teismui; džiaugiasi, kad Rusija, kuri buvo paskutinė iš 47 Europos Taryboje dalyvaujančių valstybių, atsisakančių ratifikuoti 14-ąjį protokolą, dabar ratifikavo Europos žmogaus teisių konvencijos 14-ąjį protokolą dėl Teismo veiksmingumo, pagal kurį nustatomos supaprastintos Teismo bylų nagrinėjimo procedūros ir siekiama padėti greičiau išspręsti užsitęsusias bylas ir kuris gali įsigalioti tik tada, kai jį ratifikuos visos Europos Tarybos narės;

26.  ragina Europos Tarybą ir Europos Sąjungą glaudžiau bendradarbiauti žmogaus teisių, įskaitant ekonomines ir socialines teises bei mažumų teises, rėmimo ir jų užtikrinimo srityje, ir skatinti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teises ir jų teisių gynėjų veiklą, užtikrinti, kad diskriminacijos aukos žinotų apie ir turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis teisinėmis priemonėmis, kurias taiko nacionalinės valdžios įstaigos kovai su diskriminacija, taip pat užtikrinti regioninių ir mažumų kalbų apsaugą, o šiuo tikslu taikyti teisines nediskriminavimo priemones ir pasitelkti esamas socialinių teisių gynėjų organizacijas bei taip skatinti įvairovę ir toleranciją;

27.  ragina ES valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti visas pagrindines JT ir Europos Tarybos žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius jų protokolus, visų pirma 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų migrantų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, 2007 m. rugsėjo 13 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl vietinių tautų teisių, 1998 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaraciją dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinių protokolų ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; primygtinai reikalauja, kad konvencijos fakultatyvinis protokolas būtų laikomas jos sudedamąja dalimi, ir ragina kartu prisijungti ir prie konvencijos, ir prie protokolo(15);

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teisių apibrėžtys, tarptautinės visuomenės priimtos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, yra pakankamai lanksčios ir gali apimti naujus žmonijos pažangos laimėjimus, tačiau pabrėžia, kad reikia susisteminti naujas teises siekiant atsižvelgti į naujas grėsmes laisvei, pvz., susijusias su mokslo, sąžinės, žinių, lyties tapatumo ar seksualinės orientacijos laisve, ir visas su skaitmenine sritimi susijusias teises, pradedant visuotine prieiga prie interneto;

29.  pabrėžia, kad svarbu labiau racionalizuoti ir, jei įmanoma, koordinuoti tarptautines institucijas, į kurių jurisdikciją įeina žmogaus teisės, ir jų procedūras siekiant visada kuo geriau užtikrinti, kad būtų efektyviau skatinamos ir ginamos pagrindinės teisės, numatytos susijusiuose tarptautiniuose dokumentuose;

30.  pabrėžia, kad reikia skirti daugiau dėmesio į įvairiems Europos Tarybos ir JT kontrolės mechanizmams ir kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su jų atitinkamais pagal sutartis įsteigtais organais siekiant tinkamiau perduoti jų išvadas ir pasinaudoti žiniomis konkrečioje srityje;

31.  teigiamai vertina ES pastangas, dedamas JT Generalinės Asamblėjos trečiajame komitete (socialiniai, humanitariniai ir kultūriniai reikalai) ir susijusias su dideliu skaičiumi rezoliucijų, ypač dėl raginimo pradėti taikyti mirties bausmės moratoriumą, kuriam pritarė daugiau šalių, dėl vaiko teisių, dėl religinio nepakantumo ir žmogaus teisių padėties Birmoje (Mianmare) ir Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR);

32.  palankiai vertina tai, kad 2009 m. spalio mėn. Briuselyje atidarytas pirmasis Europos regioninis Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras; siūlo pradėti veiksmingą bendradarbiavimą su vyriausiuoju komisaru siekiant skatinti žmogaus teisių standartų ir politikos kūrimą ir taikymą Europos Sąjungoje ir likusioje Europos dalyje ir imtis tolesnės su tuo susijusios veiklos;

33.  ragina Tarybą ir Komisiją apibrėžti strategiją, skirtą šalims, kurios atsisako visapusiškai bendradarbiauti su JT organais ir įsileisti JT nepriklausomus ekspertus ir specialius pranešėjus, siekiant, kad šios šalys suteiktų jiems leidimą atvykti į savo teritoriją ir netrukdytų jų darbui;

34.  apgailestauja dėl to, kad susilpnėjo ES politika ir pasikeitė ES požiūris į Birmos chuntą, ir pabrėžia, kad laikantis dabartinio požiūrio nepadedama ištaisyti tragiškos politinės, socialinės ir humanitarinės padėties, su kuria Birmos žmonės priversti taikstytis nuo karinio valdymo pradžios, ir kad kyla pavojus, jog šis požiūris gali būti suprastas kaip tam tikra nuolaidžiavimo diktatūrai politika;

35.  palankiai vertina Europos Sąjungos paramą Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių forumų iniciatyvoms, kuriose raginama homoseksualumo nelaikyti nusikaltimu; ragina Europos Sąjungą kartu su panašios nuomonės besilaikančiomis valstybėmis toliau remti visas tarptautinių forumų iniciatyvas, kuriose smerkiami žmogaus teisių pažeidimai, susiję su seksualine orientacija ir lyties tapatumu; pažymi, kad daugelis šalių pasaulyje, įskaitant ES, laikosi lesbiečių, gėjų transseksualių ar lytį pakeitusių asmenų diskriminavimo ir jų žmogaus teises pažeidžiančios politikos; todėl ragina valstybes nares ir Sąjungą imtis priemonių šiai problemai spręsti ir užtikrinti šiems asmenims vienodą prieigą prie sveikatos apsaugos ir gydymo paslaugų, įskaitant chirurginį gydymą; ragina Sąjungą ir valstybes nares kreipti ypatingą dėmesį, pvz., taikant leidimų įvažiuoti politiką, į trečiųjų šalių piliečius, kurie yra diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lyties aukos;

36.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti oficialiai ir juridiškai įteisinti terminą „ekologinis pabėgėlis“ (turima mintyje atvejai, kai asmenys priversti palikti savo namus ir prašyti prieglobsčio užsienyje dėl klimato kaitos pokyčių), kuris dar nepripažintas nei tarptautinėje teisėje, nei jokiame kitame teisiškai įpareigojančiame tarptautiniame susitarime;

37.  ragina skatinti bendradarbiavimą vietinių gyventojų grupių teisių gynimo srityje tarp Jungtinių Tautų, jų Nuolatinio forumo vietinių gyventojų grupių klausimais ir Europos Sąjungos, kadangi vietinių gyventojų grupės yra viena iš pažeidžiamiausių grupių pasaulyje;

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (JTŽTT)

38.  pabrėžia JTŽTT vaidmenį visoje JT sistemoje ir jos potencialą sudaryti vertingą pagrindą Europos Sąjungos daugiašalėms pastangoms žmogaus teisių srityje; pažymi, jog ši nauja institucija turi ir toliau stengtis dirbti laikydamasi aukščiausių standartų ir kuo veiksmingiau, kad taptų patikimesnė;

39.  pabrėžia, jog siekiant, kad JTŽTT veiktų veiksmingai, itin svarbus aktyvus pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo;

40.  labai teigiamai vertina tai, kad dabartinė JAV administracija siekia aktyviau dalyvauti JT veikloje ir nuo 2009 m. iki 2012 m. turi vietą JTŽTT; pripažįsta, kad JAV narystė didina JTŽTT patikimumą ir pajėgumą; ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su JAV, ypač keičiantis patirtimi, susijusia su dialogais žmogaus teisių tema;

41.  primena, kad 2011 m. JTŽTT iš esmės persvarstys savo procedūras, taigi ragina ES aktyviai tam rengtis ir dalyvauti šiame persvarstyme;

42.  pabrėžia svarbų visuotinio periodinio vertinimo (VPV) vaidmenį ir ragina Tarybą, Komisiją ir ypač naują Europos išorės veiksmų tarybą atidžiai sekti ir stebėti su visuotiniu periodiniu vertinimu susijusią veiklą, kad visuotinis periodinis vertinimas būtų veiksmingesnis, o į su juo susijusią nepriklausomų ekspertų nuomonę būtų labiau atsižvelgiama;

43.  tvirtai remia ES pastangas užkirsti kelią bet kokiam VPV šališkumui ir manipuliacijoms; atsižvelgdamas į tai labai apgailestauja dėl 2009 m. vasario mėn. sesijos, kuriai labai pakenkė procedūriniai trukdžiai ir pastangos manipuliuoti procesu atliekant vertinimą, rezultatų;

44.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai lankytis JTŽTT ir asmeniškai užtikrinti, kad būtų sukurtos kuo glaudesnės JTŽTT ir EIVT sąsajos visais lygmenimis; ragina būsimą EIVT žmogaus teisių padalinį užmegzti glaudžius darbo kontaktus su JTŽTT; ragina vykdyti koordinuotą dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis dėl pozicijų, kurias patvirtino JT Žmogaus teisių taryba, ne tik Ženevoje ir tuomet, kai organizuojami konkretūs dialogai žmogaus teisių tema, bet ragina, kad šis dialogas taptų sudėtine visų ES dvišalių diskusijų su šiomis šalimis politikos, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo klausimais dalimi;

45.  pažymi, kad ES valstybės narės sudaro JTŽTT mažumą; ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis bendrų veiksmų plėtojant atitinkamus susitarimus su valstybėmis ir nevalstybiniais veikėjais, ir toliau ginančiais žmogaus teisių visuotinumą ir nedalomumą;

46.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir ES užsienio reikalų ministrus patvirtinti Užsienio reikalų tarybos išvadas, kuriose nustatyti ES prioritetai ir strategijos, prieš pradedant posėdžiauti kiekvienai JT Žmogaus teisių tarybai ir JT Generalinės Asamblėjos sesijai;

47.  ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT stiprinti savo bendradarbiavimą JTŽTT su kitų regioninių grupių demokratinėmis vyriausybėmis ar demokratijos siekiančiomis vyriausybėmis, kad didėtų tikimybė, jog sėkmingos bus iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų principų laikymąsi; šiuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares efektyviau koordinuoti savo veiksmus ir prašo Komisijos pateikti metinę balsavimo žmogaus teisių klausimais Jungtinėse Tautose pavyzdžių ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėta, kokios įtakos šiam balsavimui turi ES ir jos valstybių narių bei kitų blokų politika; pakartoja, kad ES delegacija ir ES valstybės narės Ženevoje daugiau dėmesio turėtų skirti tam, kad ankstyvu diskusijų etapu būtų įtrauktos ES nepriklausančios šalys, ir turėtų vengti sureikšminti vidines diskusijas, kuriomis siekiama ES vieningumo, rizikuojant, kad bus pasirinkta bendro mažiausio vardiklio koncepcija;

48.  dar kartą pabrėžia nepaprastą specialių procedūrų ir šalių įgaliojimų svarbą JTŽTT; teigiamai vertina naujai nustatytus teminius įgaliojimus kultūrinių teisių srityje ir džiaugiasi, kad teminiai įgaliojimai taikomi taip pat teisės į maistą, religijos ar tikėjimo laisvės srityje ir sprendžiant viduje perkeltų asmenų klausimus; taip pat teigiamai vertina šalių įgaliojimų pratęsimą Burundžiui, Haičiui, Kambodžai, Somaliui, Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, Mianmarui ir Sudanui; apgailestauja, kad įgaliojimai Liberijai ir Kongo Demokratinei Respublikai nebuvo pratęsti;

49.  džiaugiasi 2008 m. JTŽTT sprendimu išplėsti Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio verslo ir žmogaus teisių klausimais įgaliojimus ir pirmininkaujant Švedijai Tarybos 2009 m. gruodžio mėn. priimtomis išvadomis, kuriose palankiai vertinama specialiojo įgaliotinio veikla; ragina ES valstybes nares tęsti veiklą įgyvendinant su įgaliojimais susijusias galutines rekomendacijas ir su projektu „Apsaugoti, gerbti, padėti“ (angl. „protect, respect, remedy“), kurį JTŽTT reikės pristatyti 2011 m., susijusią veiklą;

50.  teigiamai vertina specialias JTŽTT sesijas, skirtas žmogaus teisių padėčiai Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, pasaulinių ekonomikos ir finansų krizių poveikiui visuotiniam žmogaus teisių užtikrinimui ir veiksmingam naudojimuisi jomis, žmogaus teisių padėčiai Šri Lankoje ir žmogaus teisių padėčiai okupuotose Palestinos teritorijose ir Rytų Jeruzalėje; apgailestauja, kad 2009 m. spalio 16 d. vykstant 12-ajai Žmogaus teisių tarybos sesijai ES valstybėms narėms nepavyko pasiekti bendros pozicijos balsuojant dėl R. Goldstone'o ataskaitos, nes 4 valstybės narės balsavo prieš, 2 susilaikė ir 2 balsuojant nedalyvavo; ragina valstybes nares ir visas kitas atitinkamas ES institucijas užtikrinti glaudesnį politikos koordinavimą Žmogaus teisių taryboje ir kituose JT organuose; pabrėžia, kad, norint užtikrinti tikrą ir ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose, svarbiausia išankstinė sąlyga – visų šalių bet kokiomis aplinkybėmis rodoma pagarba tarptautinėms žmogaus teisių nuostatoms ir tarptautinei humanitarinei teisei; todėl ragina visas šalis, atliekant tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus, laikytis JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. vasario 26. priimtose rezoliucijose nurodytų reikalavimų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad pažeidusieji tarptautinę teisę būtų patraukti atsakomybėn, remiantis ES įsipareigojimu pagal Ženevos konvenciją ir atsižvelgiant į ES prioritetinį uždavinį – kovoti su nebaudžiamumu;

51.  pritaria tam, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras būtų nepriklausomas; apgailestauja, kad per 10-ąją eilinę sesiją 2009 m. kovo mėn., nepaisant ES prieštaravimo, buvo priimta rezoliucija, kuria siekiama apriboti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro nepriklausomybę; ragina ES institucijas papildomai finansiškai paremti visą Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro specialiųjų procedūrų sistemą siekiant užtikrinti, kad visi asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti specialiąsias procedūras, turėtų pakankamai išteklių savo užduotims deramai atlikti;

ES bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu

52.  primena, kad aktyviai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir pritaria svarbiausiam jo tikslui kovoti su genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų prieš žmoniją nebaudžiamumu; džiaugiasi, kad 2010 m. kovo, rugpjūčio ir spalio mėn. Bangladešui, Seišelių saloms, Sent Lusijai ir Moldovai ratifikavus Romos statutą sutarties šalių padaugėjo iki 114; pabrėžia, kad TBT Romos statutą, kaip pagrindinę ES demokratinių principų ir vertybių dalį, ratifikavo visos ES valstybės narės, taigi ragina valstybes nares visapusiškai laikytis statuto kaip ES acquis dalies; pabrėžia visuotinumo principo svarbą ir ragina EIVT, ES valstybes nares ir Komisiją ir toliau dėti daug pastangų skatinant, kad visuotinai būtų ratifikuotas Romos statutas ir Susitarimas dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų ir priimti reikiami nacionaliniai įgyvendinamieji teisės aktai, taip pat ragina peržiūrėti 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo ir 2004 m. veiksmų planą, skirtą bendrajai pozicijai, ragina, kad minėtos pastangos apimtų ir Susitarimą dėl TBT privilegijų ir imunitetų (angl. APIC), kuris yra svarbi teismo veiklos priemonė; be to, ragina ES valstybes nares persvarstyti ir atnaujinti bendrą poziciją dėl TBT ir tam skirtą veiksmų planą siekiant pagerinti Tarptautiniam baudžiamajam teismui teikiamą veiksmingą ES pagalbą, atsižvelgiant į pastaruosius pokyčius, spręstinus uždavinius ir Teismo poreikius (kadangi vis daugėja TBT išduotų arešto orderių ir teismo procesų), taip pat pradėti diskusijas dėl galimo ES gairių, skirtų tarptautiniam teisingumui ir (arba) TBT, priėmimo;

53.  aktyviai ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares remti TBT sprendimų įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su Teismu per plėtros derybas ir priimant naujas valstybes nares, taip pat visuose ES aukščiausiojo lygio susitikimuose ir palaikant dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis, įskaitant Jungtines Valstijas, Kiniją, Rusiją, Afrikos Sąjungą ir Izraelį; ragina visų pirma Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad teisingumas būtų neatskiriama visų taikos derybų dalis; ragina EITV į susijusius susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis sistemingai įtraukti sąlygą dėl TBT; ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad TBT klausimas būtų įtrauktas į visus ES užsienio politikos prioritetinius uždavinius ir atitinkamai į ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimus, ir kad EIVT darbuotojai, dirbantys ir būstinėse, ir ES delegacijose, būtų reguliariai lavinami TBT srityje; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paskirti specialųjį pasiuntinį tarptautinio teisingumo klausimu, kuriam būtų suteikti įgaliojimai visose ES užsienio politikos srityse viešinti ir įtvirtinti ES įsipareigojimą dėl kovos su nebaudžiamumu ir dėl TBT ir atstovauti jį vykdant;

54.  palankiai vertina tai, kad 2008 m. liepos 3 d. Belgija įvykdė arešto orderį, kurį TBT ikiteisminio tyrimo III rūmai išdavė dėl Jeano Pierro Bembos sulaikymo; tačiau yra labai susirūpinęs dėl to, kad nors išduoti aštuoni TBT arešto orderiai (dėl Viešpaties pasipriešinimo armijos (angl. LRA) keturių vyresniųjų vadovų Ugandoje, Bosco Ntagandos Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ahmado Haruno, Ali Kushaybo ir Sudano prezidento Omaro Hassano Ahmado Al-Bashiro Sudane), šie asmenys dar nesuimti; apgailestauja dėl to, kad Sudanas nesiima veiksmų ir atkakliai atsisako areštuoti ir perduoti TBT įtariamus asmenis, taip nuolat pažeisdamas pagal JT Saugumo Tarnybos Rezoliuciją 1593 (2005) prisiimtus įsipareigojimus; pažymi, kad 2010 m. gegužės 26 d. TBT ikiteisminio tyrimo I rūmai informavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarnybą apie tai, kad Sudano Respublika nepakankamai bendradarbiauja dėl A. Haruno ir A. Kushaybo bylų; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad dvi TBT statuto šalys, Čadas ir Kenija, neseniai buvo pakvietusios ir svetingai priėmė prezidentą Omarą al-Bashirą savo teritorijose nepaisant to, kad pagal Romos statutą jos yra įsipareigojusios jį areštuoti ir kad nesulaikė jo pagal arešto orderį; ragina toliau ieškoti laisvėje esančių kaltinamų asmenų ir atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurio galėtų imtis ES ir TBT užtikrinant, kad būtų atliekami galimų karo nusikaltimų tyrimai Šri Lankoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje;

55.  palankiai vertina tai, kad ES rimtai vertina atnaujintus įsipareigojimus TBT; tai iliustruoja faktas, kad ES 2009 m. lapkričio mėn. Hagoje dalyvavo Statuto šalių asamblėjos (SŠA) aštuntojoje sesijoje, o 2010 m. birželio mėn. – pirmojoje Romos statuto peržiūros konferencijoje; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į ES administracijos pareiškimus dėl TBT ir peržiūros konferencijoje prisiimtus įsipareigojimus bendradarbiauti su Teismu; ragina JAV atnaujinti savo parašą susitarime dėl TBT ir toliau visapusiškai bendradarbiauti su TBT, ypač kai tai susiję su TBT tiriamais ar preliminariai analizuojamais atvejais, taip pat laikytis visapusiškos politikos dėl TBT;

56.  ragina kitoje AKR ir ES Jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje į tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą ir atitinkamą politinį dialogą įtraukti diskusiją dėl kovos su nebaudžiamumu, kaip patvirtinta daugelyje rezoliucijų ir patikslinto Kotonu susitarimo 11 straipsnio 6 dalyje, t. y. skatinti kovą su nebaudžiamumu ir stiprinti teisinę valstybę vykdant esamas vystomojo bendradarbiavimo programas ir imantis tinkamų veiksmų; ragina ES ir jos valstybes nares tęsti dialogą su Afrikos Sąjunga dėl šių klausimų ir padėti Afrikos valstybėms, statuto šalims, toliau laikytis Romos statuto įsipareigojimų; remia Teismo prašymą Adis Abeboje įsteigti ryšių su Afrikos Sąjunga biurą;

57.  pažymi, kad vis dar itin svarbus statuto šalių, jį pasirašiusių valstybių ir Teismo bendradarbiavimas, kaip nurodyta Romos statuto 86 straipsnyje, siekiant veiksmingo ir sėkmingo tarptautinės baudžiamosios teisės sistemos veikimo, ypač siekiant stiprinti teisėsaugos pajėgumus ir Teismo veiksmingą ir nepriklausomą teisminės veiklos vykdymą; taip pat pripažįsta ES ir TBT bendradarbiavimo ir pagalbos susitarimo svarbą ir tuo remdamasis ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares teikti Teismui visą reikalingą pagalbą, įskaitant atitinkamos srities paramą šiuo metu jo nagrinėjamose bylose ir ypač vykdant išduotus arešto orderius; ragina visas ES valstybes nares, jei dar to nepadarė, priimti su bendradarbiavimu susijusius teisės aktus, kaip nurodyta Romos statuto IX dalyje, ir sudaryti ad hoc sutartis su Teismu dėl Teismo sprendimų vykdymo ir nukentėjusiųjų bei liudytojų perkėlimo; ragina ES valstybes nares bendradarbiavimą su TBT įtraukti kaip nuolatinį Statuto šalių asamblėjos (SŠA) darbotvarkės punktą siekiant užtikrinti, kad dalijamasi geriausia praktika ir kad aptariami nebendradarbiavimo atvejai, taip pat kad SŠA imasi tinkamų priemonių;

58.  ypač pabrėžia būtinybę stiprinti tarptautinę baudžiamosios teisės sistemą ir atsižvelgdamas į tai išreiškia susirūpinimą, kad Ratko Mladićius ir Goranas Hadžićius tebėra laisvėje ir nebuvo perduoti TBTBJ; atsižvelgdamas į tai, ragina Serbijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą su TBTBJ, kad būtų suimti ir perduoti teisingumui visi likę kaltinamieji, siekiant sudaryti sąlygas ratifikuoti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą; pažymi, kad reikia toliau teikti pagalbą, įskaitant finansinę, specialiajam Siera Leonės teismui, kad jis galėtų užbaigti svarstomas bylas, taip pat ir tas, dėl kurių gali būti pateiktos apeliacijos; taip pat pažymi, kad daugiašaliame bendradarbiavime padaryta pažanga dalijantis patirtimi ir teikiant paramą tais atvejais, kai veikla, susijusi su informacijos atskleidimu, rinkimu ir išsaugojimu, gali pasitarnauti plataus spektro tarptautinėms ir tarpinėms teisingumo operacijoms, ypač taikant greitojo reagavimo teisėsaugos srityje mechanizmą, kuriame dalyvauja daugiau nei pusė ES valstybių narių, ir ragina toliau bei aktyviau remti šį mechanizmą;

ES gairės dėl žmogaus teisių
Mirties bausmė

59.  primena 2008 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją, kuria raginama paskelbti visuotinį mirties bausmės taikymo moratoriumą (Rezoliucija 63/168); pabrėžia, kad už rezoliuciją šiuo metu balsavo 106 šalys ir tai patvirtina laipsnišką visuotinės nuomonės prieš mirties bausmę stiprinimą;

60.  teigiamai vertina sprendimą panaikinti mirties bausmę 2009 m., kurį priėmė Burundis, Togas ir JAV Naujosios Meksikos valstija; ragina JAV panaikinti mirties bausmę ir apgailestauja dėl to, kad mirties bausmė vis dar vykdoma 35 iš 50 JAV valstijų;

61.  ragina Tarybą ir Komisiją skatinti likusias šalis, kurios nepasirašė, neratifikavo ar neįgyvendino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrojo fakultatyvinio protokolo ar panašaus regioninio dokumento, tai padaryti;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES įsikūrusioms įmonėms būtų leidžiama natrio tiopentalį pardavinėti tik medicinos reikmėms ir kad bet kokiame leidime gaminti šį preparatą būtų numatytas ženklinimo reikalavimas, kad pakuotėje būtų nurodyta, jog vadovaujantis nacionaliniais ir Europos teisės aktais, pagal kuriuos draudžiama mirties bausmė, kankinimas ar kitoks žiaurius, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir baudimas, preparato negalima naudoti mirtinų injekcijų reikmėms;

63.  pakartoja, kad ES priešinasi mirties bausmei bet kokiomis aplinkybėmis, įskaitant be teismo vykdomas egzekucijas; primena, kad ES yra vadovaujanti paramos teikėja pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios kovoja prieš mirties bausmę; ragina Komisiją ir toliau teikti prioritetą kovai prieš šią žiaurią ir nežmonišką bausmę ir išsaugoti tai kaip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) ir geografinių priemonių taikymo srities prioritetą; nemano, kad įkalinimas visam gyvenimui be galimybės suimtųjų paleisti tam tikromis sąlygomis prieš laiką yra priimtina mirties bausmės alternatyva;

64.  ragina šalis, kuriose kaip mirties bausmė vis dar vykdomas užmėtymas akmenimis, panaikinti teisės aktus, kuriuose numatyta ši nežmoniška bausmė; ragina Irano lyderius priimti įstatymą, kuriuo nedviprasmiškai uždraudžiama užmėtymą akmenimis, kuris yra barbariškiausia mirties bausmės forma, skirti kaip teisėtą bausmę; smerkia tai, kad daug šalių vis dar baudžia mirties bausme nepilnamečius pažeidėjus ir šią bausmę vykdo; smerkia tai, kad Irano režimas taiko mirties bausmę, ir dėl to Iranas atsiduria šalių, kuriose įvykdoma daugiausia mirties bausmių, sąrašo antroje vietoje (po Kinijos); griežtai smerkia tai, kad po taikių demonstracijų, vykusių po 2009 m. birželio mėn. prezidento rinkimų Irane, padidėjo bausmių įvykdymo skaičius; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinija vis dar įvykdo daugiausia mirties bausmių pasaulyje, ir ragina Kiniją viešai paskelbti duomenis apie šalyje įvykdytų mirties bausmių skaičių, kad mirties bausmės tema būtų galima atlikti skaidrią analizę ir surengti diskusijas; teigiamai vertina Baltarusijos valdžios institucijų veiksmus sudaryti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus dėl mirties bausmės moratoriumo; išlieka susirūpinęs dėl to, kad mirties bausmės vis dar vykdomos Baltarusijoje, kuri yra vienintelė šalis Europoje, ir toliau taikanti mirties bausmę, o šia bausme nuteistų asmenų šeimos neinformuojamos apie bausmės dieną ar kūno palaidojimo vietą;

65.  pažymi, kad pasaulyje yra 32 jurisdikcijos, pagal kurių įstatymus leidžiama mirties bausmę taikyti už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; pažymi, kad Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, Europos Komisija ir atskiros Europos vyriausybės aktyviai dalyvauja finansuojant ir (arba) teikiant techninę, teisinę ir finansinę paramą, skirtą stiprinti su narkotikais susijusią teisėsaugos veiklą valstybėse, kuriose vis dar egzistuoja mirties bausmė už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; yra susirūpinęs, kad tokia parama galėtų paskatinti mirties bausmių skyrimo ir vykdymo skaičiaus padidėjimą; ragina Komisiją parengti gaires, kurios reglamentuotų tarptautinį šalių ir regioninio lygmens kovos su narkotikais veiklos finansavimą, siekiant užtikrinti, kad tokių programų rezultatas nebūtų žmogaus teisių pažeidimas, įskaitant mirties bausmės taikymą; pabrėžia, kad mirties bausmės už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, panaikinimas turėtų būti išankstinė finansinės ir techninės paramos, pajėgumų kūrimo ir kitokios paramos baudžiamajam persekiojimui už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, teikimo sąlyga;

66.  yra susirūpinęs dėl to, kad mirties bausmės vis dar vykdomos Baltarusijoje, kuri yra vienintelė šalis Europoje, ir toliau taikanti mirties bausmę; teigiamai vertina valdžios institucijų veiksmus sudaryti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus dėl mirties bausmės moratoriumo;

67.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl 2009 m. homoseksualiems asmenims nepalankaus įstatymo projekto, kurį šiuo metu svarsto Ugandos parlamentas ir pagal kurį už paramą lesbietėms, gėjams ar biseksualios orientacijos asmenims baudžiama baudomis ar įkalinimu, o už homoseksualius santykius abiejų partnerių sutikimu baudžiama baudomis, kalėjimu ar mirties bausme; ragina Ugandos parlamentą atmesti šį ir bet kokius panašius teisės aktus; smerkia bet kur pasaulyje taikomą baudžiamąją atsakomybę už homoseksualumą;

LGBT teisės

68.   atsižvelgdamas į daugybę lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje 2009 m., pritaria tam, kad Europos Sąjungos Tarybos Žmogaus teisių darbo grupė patvirtino priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį; ragina ES delegacijas ir Europos išorės veiksmų tarnybą visapusiškai taikyti į priemonių rinkinį įtrauktas gaires;

Smurtas prieš moteris

69.  pažymi, kad trijų pirmininkaujančių valstybių – Prancūzijos, Čekijos Respublikos ir Švedijos – 2008 m. liepos mėn. – 2009 m. gruodžio mėn. programoje prioritetas teikiamas smurto prieš moteris ir mergaites klausimui, ir ragina nuosekliai taikyti principus ir vykdyti politiką ES viduje ir už jos ribų bei remti žmogaus teisių pažeidimu laikytino moterų lytinių organų žalojimo draudimą; pažymi, kad buvo priimtas naujas gairių šiuo klausimu rinkinys, ir tikisi, kad Komisija jų įgyvendinimo rezultatus pristatys Parlamentui;

70.  atsižvelgia į tai, kad naujojoje Europos Komisijos lyčių lygybės strategijoje atkreipiamas konkretus dėmesys į moterų lytinių organų žalojimo klausimą; pakartoja, kad reikia derinti ES išorės ir vidaus politiką šiuo ypatingu klausimu; ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares moterų lytinių organų žalojimo klausimą aptarti politiniuose ir politikos dialoguose su šalimis partnerėmis ir atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, susijusiomis su šiuo jautriu klausimu nacionaliniu lygmeniu, taikant dalyvavimu pagrįstą požiūrį ir įtraukiant susijusias bendruomenes; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares aktyviau taikyti visas politines ir institucines priemones siekiant paremti iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad kuo greičiau būtų priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kurioje būtų raginama nustatyti moterų lytinių organų žalojimo moratoriumą visame pasaulyje;

71.  mano, kad smurtas prieš moteris išreiškiamas ir psichologiškai; pastebi, jog, kalbant apie darbo sektorių, pasakytina, kad moterims, palyginti su vyrais, ir toliau mokama nepakankamai ir kad daugiau moterų negu vyrų dirba ribotų garantijų ar ne visą darbo dieną trunkančius darbus; todėl pabrėžia, jog šioje srityje Komisijos ir valstybių narių vaidmuo Europos Sąjungoje ir už jos ribų negali apsiriboti tik kova su smurtu siaurąja prasme, atsižvelgiant į tai, kad reikia kovoti su visų rūšių moterų patiriamu smurtu – fiziniu, psichologiniu, socialiniu ir ekonominiu, ir jog prioritetas turėtų būti teikiamas lyčių atžvilgiu nešališkam berniukui ir mergaičių švietimui kuo ankstyvesniame amžiuje ir kovai su lyčių stereotipais;

72.  pabrėžia visapusiško JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325, 1820, 888 ir 1889, kuriose raginama moteris dalyvauti visuose etapuose ir visais lygmenimis sprendžiant konfliktų klausimus ir apsaugoti moteris ir mergaites nuo seksualinio smurto ir diskriminacijos, įgyvendinimo svarbą; ragina valstybes nares, kurios dar nepriėmė JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 nacionalinių įgyvendinimo planų, kuo skubiau tai padaryti; griežtai smerkia išprievartavimo kaip karinės priemonės taikymą ir pakartotinius Kongo Demokratinėje Respublikoje vykdomus masinius išprievartavimus; reikalauja pateikti visą informaciją apie Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO) pajėgų nesugebėjimą sustabdyti masinių išprievartavimų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę, pasitelkus EUSEC ir EUPOL misijas Kongo Demokratinėje Respublikoje, atlikti tyrimą ir pranešti Europos Parlamentui apie visas Kongo ir tarptautines įmones ar subjektus, susijusius su Kongo Demokratinės Respublikos gavybos pramone, iš kurios lėšų finansuojamos visos ginkluotos grupuotės ir apsaugos personalas, dalyvaujantys vykdant masinius išprievartavimus ir kitus sisteminius nusikaltimus prieš civilius;

73.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai didinti darbuotojų, kurie spręstų lyčių klausimus vykdant išorės veiksmus, skaičių ir sukurti tam skirtas struktūras; pripažįsta BSGP srityje padarytą pažangą rengiant misijas ir apmokant darbuotojus;

74.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl kai kuriose šalyse įsigalėjusios diskriminacijos dėl lyties ir smurto namuose ir nurodo, kad kaimo vietovėse gyvenančios moterys – tai ypač pažeidžiama grupė; taip pat išreiškia didelį susirūpinimą dėl seksualinio smurto ir didelio išprievartaujamų moterų ir mergaičių skaičiaus Pietų Afrikoje ir dėl to, kad tyrimai dažnai vykdomi nederamai ir yra trikdomi dėl šališkumo lyčių atžvilgiu, o aukos susiduria su daugybe kliūčių siekdamos gauti medicinos priežiūrą, taip pat delsiama joms suteikti gydymą; griežtai smerkia smurtą prieš moteris ir mergaites kaip nuolatinę problemą Gvatemaloje ir Meksikoje;

75.  yra itin susirūpinęs dėl moterų ir mergaičių padėties Irane, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Afganistane; smerkia sunkius moterų teisių pažeidimus Kongo Demokratinėje Respublikoje, ragina tarptautinę bendruomenę labai padidinti lėšas, skiriamas pastangoms, dedamoms siekiant apsaugoti moteris nuo išprievartavimo, ir pabrėžia, kad svarbu skubiai tarptautinį dėmesį atkreipti į moterų ir mergaičių padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje; smerkia 2009 m. kovo mėn. priimtą įstatymą dėl šiitų asmens statuso, kuriuo labai pažeidžiamos Afganistano moterų teisės ir kuris prieštarauja Afganistano Konstitucijai ir tarptautiniams žmogaus teisių standartams; teigiamai vertina įstatymo dėl „šiitų jurisprudencijos pasekėjų asmens statuso“ pakeitimus, bet išlieka itin susirūpinęs dėl tam tikrų įstatymo straipsnių, kurie prieštarauja Afganistano įsipareigojimams pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Vaiko teisių konvenciją; primygtinai ragina Afganistano valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų siekiant pagerinti moterų teisių padėtį šalyje;

76.  primygtinai reikalauja, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami klausimai dėl moterų teisių, ypač susiję su siekiu kovoti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir prievartą prieš moteris ir mergaites, įskaitant pirmiausia nėštumo nutraukimą dėl nepageidaujamos vaiko lyties, visų rūšių žalingą tradicinę praktiką arba papročius, pvz., moterų lytinių organų žalojimą, ankstyvas arba priverstines vedybas, visų rūšių prekybą žmonėmis, smurtą namuose ir moterų žudymą, išnaudojimą darbo vietoje ir ekonominį išnaudojimą; taip pat primygtinai reikalauja atmesti bet kokius atitinkamų šalių pasiteisinimus dėl įpročių, tradicijų arba religinių dalykų, kuriais būtų bandoma pateisinti žiaurų elgesį siekiant išvengti pareigų dėl tokio elgesio išgyvendinimo vykdymo; pabrėžia, kad dar daugiau pastangų tam, kad būtų panaikintas visų rūšių moterų lytinių organų žalojimas, reikėtų dėti ir vietiniu, ir politinių sprendimų priėmimo lygmenimis, kad būtų atkreiptas dėmesys į faktą, jog šio pobūdžio žalojimas yra nuostatų dėl lyčių ir žmogaus teisės į fizinį vientisumą pažeidimas; atkreipia dėmesį į padėtį jaunų migrančių, su kuriomis dėl tam tikrų bendruomenių principų, religijos ar šeimos garbės elgiamasi netinkamai, jos žudomos dėl garbės, jų lytiniai organai žalojami ir atimama jų laisvė;

77.  primena Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir pabrėžia, kad teisė į švietimą ir sveikatos apsaugą laikomos pagrindinėmis žmogaus teisėmis; yra įsitikinęs, kad sveikatos apsaugos programos, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos apsaugą, lyčių lygybės skatinimą, moters ir vaiko teisių užtikrinimą, turėtų būti įtrauktos į ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką, ypač suvokiant smurto prieš silpnesniąją lytį mastą ir tai, kad moterys bei vaikai rizikuoja užsikrėsti ŽIV/AIDS arba tai, kad jiems nesuteikiama prieiga prie informacijos, galimybė naudotis prevencinėmis priemonėmis ir (arba) gydymo paslaugomis; ragina Komisiją į savo vystymosi politiką, ypač į su prekyba susijusias paramos programas, įtraukti pagrindines darbo teises ir deramo darbo darbotvarkę;

78.  palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos 2009 m. birželio 16 rezoliuciją dėl išvengiamo gimdyvių mirtingumo ir sergamumo ir žmogaus teisių, kurioje raginama skubiai imtis veiksmų atsižvelgiant į Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir siekiant kiek įmanoma išvengti nėščių moterų ir gimdyvių mirties; pažymi, kad rezoliucijai pritarė ES valstybė narės, ir ragina jas aktyviai skatinti moterų ir mergaičių žmogaus teisių apsaugą, ypač jų teisę į gyvybę, teisę į lygybę ir orumą, teisę į švietimą, teisę laisvai ieškoti informacijos, ją gauti ir perduoti, teisę naudotis mokslo pažangos laimėjimais, teisę nebūti diskriminuojamoms ir teisę gauti aukščiausio pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos apsaugą;

79.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad visų pirma Afrikos Sąjungos valstybės narės ratifikuotų ir įgyvendintų Afrikos Sąjungos priimtą Protokolą dėl Afrikos moterų teisių;

Kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys

80.  ragina pacientų ir atskirų asmenų, ypač tų asmenų, kurie nepajėgia apsiginti, sveikatos pažeidimus pripažinti žiauriu, nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, tačiau supranta, kad tam tikrus aktus sudėtinga įrodyti, todėl ragina būti ypač atidiems;

81.  ragina pripažinti, kad mažumos, pvz., vietos gyventojų grupės ir dėl luomo diskriminuojami asmenys, yra neproporcingai pažeidžiama grupė ir gali būti kankinami;

82.  ragina visas valstybes, kurios iki šiol dar to nepadarė, tapti Konvencijos prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį arba bausmes ir jos fakultatyvinio protokolo šalimis; primygtinai ragina valstybes atsisakyti bet kokių neigiamų nuostatų šių priemonių atžvilgiu; ragina valstybes nares, kurios pasirašė Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą (angl. OPCAT), geriau ir sparčiau įdiegti nacionalinį prevencijos mechanizmą;

83.  ragina šalis visame pasaulyje priimti Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio ir baudimo veiksmingo tyrimo ir patvirtinimo dokumentais vadovą, kuris bendrai žinomas kaip Stambulo protokolas, ir veiksmingai juo naudotis; mano, kad Stambulo protokolas – tai labai svarbi priemonė renkant įrodymus ir siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui; yra įsitikinęs, kad kankintojų nebaudžiamumas ir toliau yra didelė kliūtis veiksmingai kankinimo prevencijai, nes nusikaltėliai netiesiogiai skatinami tęsti savo pasibjaurėtiną veiklą;

84.  pabrėžia veiksmingo ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu gairių įgyvendinimo svarbą; ragina Tarybą ir Komisiją pristatyti šių gairių įgyvendinimo rezultatus ypač didelį dėmesį skiriant kankinimų aukų reabilitacijos rezultatams atsižvelgiant į Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

85.  ragina valstybes nares patenkinti 2010 m. birželio 17 d. rezoliucijoje dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, pateiktus reikalavimus(16); ragina Komisiją kuo greičiau pateikti 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1236/2005 persvarstytas nuostatas;

86.  yra ypač susirūpinęs dėl didelio masto korupcijos, nusikalstamumo, politinio persekiojimo, nebaudžiamumo, opozicijos atstovų kankinimų ir įkalinimų Venesueloje, kadangi policijos pajėgomis manipuliuojama siekiant politinės naudos ir trūksta priemonių, o vyriausybė nepajėgi kovoti su šia rimta grėsme žmogaus teisėms;

87.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad visame pasaulyje dėl asmenų seksualinės orientacijos vėl pradedamos pažeidinėti jų žmogaus teisės, ir smerkia bet kokį smurtą prieš šiuos asmenis; pažymi, kad visame pasaulyje auga transseksualių asmenų žmogžudysčių skaičius; labai apgailestauja, kad daugelyje šalių homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, už kurį baudžiama kalėjimu, o kai kuriais atvejais – net mirties bausme; todėl palankiai vertina Delio Aukštojo teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą, pagal kurį nustatoma, jog homoseksualumas Indijoje nelaikomas nusikaltimu, ir ragina kitas šalis pasekti šiuo pavyzdžiu;

Vaikų teisės

88.  labai apgailestauja dėl to, kad apie 215 mln. vaikų yra vaikų darbo aukos, iš kurių trys ketvirtadaliai atlieka sunkiausių formų vaikų darbą (TDO duomenys, 2009 m.); palankiai vertina ES Tarybos 2010 m. birželio 14 d. išvadas dėl vaikų darbo ir susijusį Komisijos tyrimą (SEC(2010)0037), kuriuose raginama nustatyti išsamią ES politinę koncepciją, kurioje dėmesys būtų skirimas vystymuisi ir skurdo panaikinimui; ragina Komisiją užtikrinti, kad šioje srityje būtų vykdoma veiksminga pažangos stebėsena, ir skatinti kartu su ES valstybėmis narėmis, kad ji būtų taikoma palaikant dialogus su trečiosiomis šalimis;

89.  primena sėkmingą vienuoliktąjį ES ir nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių forumą kovos su smurtu prieš vaikus tema ir Švedijos pirmininkavimą (Stokholmas, 2009 m. liepos mėn.) bei jo metu išsakytus raginimus tęsti teisinį darbą siekiant uždrausti visas fizinių bausmių formas visose vietose, įskaitant namus, nustatyti geriausią praktiką ir patirtį, įgytą kovojant su smurtu prieš vaikus konfliktinėse situacijose ir po konflikto, ir didinti ES išorės veiksmų ir ES valstybių narių vidaus politikos vaiko teisių klausimais suderinamumą;

90.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad milijonai vaikų vis dar tampa išprievartavimo, smurto namuose, fizinės, emocinės ir seksualinės prievartos, įskaitant seksualinį ir ekonominį išnaudojimą, aukomis; pabrėžia, kad visos teisės, pripažintos pagal Vaiko teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus, yra vienodai svarbios, ir ragina iki galo ratifikuoti ir įvykdyti įsipareigojimus bei atkreipti ypatingą dėmesį į naujus seksualinio vaikų išnaudojimo komerciniais tikslais būdus;

91.  yra ypač susirūpinęs dėl to, kad Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje ir toliau sparčiai auga ŽIV užsikrėtusių vyrų, moterų ir vaikų skaičius; susirūpinęs pažymi, kad visame pasaulyje galimybė gauti antiretrovirusinį gydymą vis dar užtikrinama mažiausiu mastu; susirūpinęs pažymi, kad pasmerkimas ir diskriminavimas, dėl kurio pažeidžiamos ŽIV užsikrėtusių vaikų pagrindinės teisės ir orumas, trukdo daryti tolesnę pažangą prevencijos, gydymo ir pagalbos teikimo srityse; ragina Komisiją apsvarstyti politikos reformas, programinius pakeitimus ir išteklių perskirstymą, kad būtų galima apsaugoti pažeidžiamų, rizikos grupėms priklausančių ir ŽIV sergančių ar užkrėstų vaikų ir jaunimo teises ir orumą;

92.  ragina ES skubiai imtis papildomų priemonių, nukreiptų prieš vaikų darbą, ir ragina ES veiksmingiau taikyti turimas priemones įtraukiant jas į dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais; ragina ES veiksmingai užtikrinti ES vaiko teisių gairių laikymąsi ir ištirti galimybę priimti kovos su vaikų darbu gaires; primena, kad net ES prekybos politika gali atlikti naudingą vaidmenį kovojant su vaikų darbu, visų pirma taikant bendrosios lengvatų sistemos (angl. GSP+) paskatas; tiksi, kad ateityje ši priemonė bus geriau įvertinta, o jos vertinimas atliekamas kasmet ir pateikiamas Europos Parlamentui pradedant kasmetinę diskusiją žmogaus teisių tema;

93.  pažymi, kad 2009 m. minėtos 20-osios Vaiko teisių konvencijos metinės; su pasitenkinimu pažymi, kad prisijungimas prie konvencijos šiuo metu yra beveik visuotinis, ir ragina šalis, kurios dar neprisijungė prie konvencijos, nedelsiant tai padaryti; išlieka labai susirūpinęs dėl to, kad vis dar dažnai pažeidžiamos nustatytos teisės; ragina daugiau dėmesio skirti vaikų poreikiams, susijusiems su ypatinga apsauga ir priežiūra, įskaitant deramą teisinę apsaugą, prieš gimimą ir po jo, kaip numatyta Vaiko teisių konvencijoje ir Vaiko teisių deklaracijoje; palankiai vertina tai, kad sukurta generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo kovos su smurtu prieš vaikus klausimais pareigybė, ir pabrėžia šių įgaliojimų svarbą;

94.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl vaikų, kurie įtraukti į ginkluotus konfliktus, kenčia nuo jų ar net yra verčiami juose aktyviai dalyvauti; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą aktyviau užtikrinti, kad būtų laikomasi ES gairių dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose; teigiamai vertina naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1882 (2009), kuria toliau stiprinama nuo ginkluotų konfliktų kenčiančių ir į juos įtrauktų vaikų apsauga;

95.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vaikai naudojami kaip kareiviai; ragina ES ir JT nedelsiant imtis šių vaikų nuginklavimo, reabilitacijos ir reintegracijos veiksmų;

Žmogaus teisių gynėjai

96.  palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant peržiūrėti ir patobulinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų (gairės persvarstytos 2008 m.); pažymi, kad rengiama daugiau nei 60 vietos įgyvendinimo strategijų ir paskirti atitinkami ryšių palaikymo pareigūnai; vis dėlto išlieka ypač susirūpinęs dėl to, kad ES delegacijoms nepavyko šių gairių įgyvendinti, ragina EIVT parengti įgyvendinimo planą ir jame nustatyti aiškius rodiklius ir terminus siekiant tolesnės pažangos veiksmingai įgyvendinant gaires ir ragina pateikti turimų vietos strategijų sąrašą; ragina EIVT, Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant didinti žmogaus teisių gynėjų ir ES diplomatų, veikiančių trečiose šalyse, informuotumą apie šias gaires; ragina ES misijas, prieš pradedant veikti žmogaus teisių gynėjų vardu, su jais palaikyti nuolatinį ryšį ir teikti jiems grįžtamąją informaciją; pabrėžia, kad rengiant įgyvendinimo vietoje strategijas reikėtų konsultuotis su daugeliu žmogaus teisių gynėjų, kurie veikia ir miesto, ir kaimo vietovėse siekdami ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, taip pat pilietinių ir politinių teisių; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinimo vietoje strategijose turėtų būti nustatyta konkreti taikytinų priemonių darbotvarkė siekiant gerinti žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir kad praėjus pagrįstam laikotarpiui turėtų būti vertinamas šių strategijų poveikis; atsižvelgdamas į tai, ragina įvertinti, kaip įgyvendinama pagalba ir priemonės, kurių pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ėmėsi pilietinės visuomenės organizacijos siekdamos remti žmogaus teisių gynėjus;

97.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę pirmenybę teikti veiksmingesniam esamų nuoseklios ir sistemingos žmogaus teisių gynėjų apsaugos priemonių ir mechanizmų įgyvendinimui, ragina Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir visus Komisijos narius, turinčius kompetenciją išorės santykių srityje, įtvirtinti politiką, pagal kurią jiems vykstant oficialaus vizito į trečiąsias šalis būtų nuolat susitinkama su žmogaus teisių gynėjais, ir pabrėžia, kad parama žmogaus teisių gynėjams taip pat turėtų būti būtinai įtraukta į ES specialiųjų įgaliotinių mandatą; pabrėžia, kad šiuo požiūriu tiek vyriausioji įgaliotinė, tiek specialieji įgaliotiniai už savo veiksmus yra atskaitingi Europos Parlamentui;

98.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti 2010 m. birželio mėn. priimtoje Parlamento rezoliucijoje dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių pasiūlytas priemones ir ypatingą dėmesį skirti priemonėms, kurių tikslas – teikti skubią pagalbą žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla pavojus, pvz., vizų išdavimui skubos tvarka ir prieglobsčio suteikimui, taip pat priemonėms, susijusioms su visuomenės parama žmogaus teisių gynėjams ir viešu jų darbo pripažinimu, o įgyvendinant gaires atsižvelgti į lyties aspektą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žmogaus teisių gynėjoms ir kitoms ypač pažeidžiamoms grupėms, pvz., teisių gynėjams, kurie siekia užtikrinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat teisių gynėjams, dirbantiems mažumų ir čiabuvių teisių srityse; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai skatinti Europoje vykdyti prieglobstį teikiančių miestų programą, skirtą žmogaus teisių gynėjams;

99.  prašo, kad, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įgyvendinimą ir į EIVT įsteigimą, ES institucijos sukurtų tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą žmogaus teisių gynėjų klausimais; supranta, kad tokį mechanizmą kurti būtų lengviau, jei visos ES institucijos ir įstaigos turėtų pagrindinius centrus ir aiškias gaires, skirtus žmogaus teisių gynėjams, ir būtų glaudžiau bendradarbiaujama su pagrindiniais centrais, skirtais žmogaus teisių gynėjams, ir asmenimis, atsakingais už žmogaus teises ir demokratiją ES misijose ir delegacijose; ragina EIVT sukurti statistikos duomenų bazę, kurioje būtų renkama informacija apie ES delegacijų suteiktą paramą žmogaus teisių gynėjams, siekiant įvertinti gairių veiksmingumą ir apie šių vertinimų rezultatus informuoti Europos Parlamentą;

100.  pripažįsta daugelyje ataskaitų žmogaus teisių klausimais daromas išvadas, kad žmogaus teisių gynėjai, kurių indėlis siekiant apsaugoti ir skatinti žmogaus teises rizikuojant savo pačių asmeniniu saugumu yra neįkainojamas, kenčia nuo vis stipresnių įvairių formų išpuolių, pvz., sąžinės, religijos laisvės, žodžio ar susirinkimų laisvės pažeidimų, užpuolimų ir žudymų, savavališkų suėmimų, neteisingų teismų ir pilietinės visuomenės organizacijų biurų uždarymo; ragina ES delegacijas dėti daugiau pastangų ir, bendradarbiaujant su susijusių šalių pilietinės visuomenės organizacijomis, padėti užkirsti kelią tokiems išpuoliams, taip pat pasirūpinti, kad šių organizacijų darbuotojams ir jų rėmėjams nekiltų grėsmė;

101.  išlieka budrus ES nepriklausančių valstybių vyriausybių, kurios prieštaringai vertinamų įstatymų, reglamentuojančių NVO veiklą, priėmimą naudoja kaip priemonę žmogaus teisių judėjimui malšinti, atžvilgiu; šiuo tikslu reikėtų paminėti Etiopijos Parlamento 2009 m. sausio mėn. priimtą vadinamąjį Labdaros organizacijų ir bendrijų deklaravimo įstatymą, pagal kurį uždraudžiama beveik visa žmogaus teisių veikla;

102.  smerkia tai, kad kai kuriose šalyse išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus ir jiems skirti anoniminiai grasinimai yra įprastas dalykas, o žurnalistams, ypač tiems, kurie praneša apie korupciją ir prekybą narkotikais, grasinama ir prieš juos vykdomi išpuoliai dėl jų darbo;

103.  išreiškia gilų apgailestavimą dėl, be kitų asmenų, Stanislavo Markelovo, Anastasios Baburovos ir Natalyos Estemirovos nužudymo Rusijoje, dėl André Rwisereka ir Jean Leonard Rugambage nužudymo Ruandoje, savavališko Roxanos Saberi ir Abdolfattah Soltani sulaikymo Irane, vis dar trunkančio Hu Jia, kuris 2008 m. buvo apdovanotas A. Sacharovo premija, kalinimo Kinijoje bei tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų jam stokos; visa tai vyko ataskaitiniu laikotarpiu; ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant suteikti išsamios informacijos apie garsaus advokato žmogaus teisių klausimais Gao Zhishengo, kuris pradingo 2009 m. vasario 4 d., padėtį ir pradėti visiškai nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl jo dingimo;

104.  smerkia neteisėtą Sacharos žmogaus teisių gynėjų sulaikymą ir išpuolius prieš juos Vakarų Sacharos teritorijoje, kurią kontroliuoja Marokas, ir ragina JT įtraukti žmogaus teisių padėties stebėseną į JT misijos, skirtos referendumui Vakarų Sacharoje (MINURSO), įgaliojimus;

105.  pažymi, kad Kuboje žmogaus teisių gynėjai paleisti į laisvę; labai apgailestauja dėl to, kad Kubos vyriausybė atsisako pripažinti, jog žmogaus teisių stebėsena – tai teisėta veikla, todėl vietos žmogaus teisių grupėms neleidžiama suteikti teisinio statuso; susirūpinęs pažymi, kad žmogaus teisių gynėjų Kuboje sulaikymas taip pat yra rimtas žmogaus teisų pažeidimas; ragina Kubos vyriausybę neištremti savo politinių kalinių, bet suteikti jiems laisvę išvykti iš Kubos ir į ją sugrįžti be grėsmės būti areštuotiems;

106.  pritaria Nobelio taikos premijos komiteto sprendimui skirti 2010 m. Nobelio taikos premiją Liu Xiaobo už ilgą kovą be smurto už pagrindines žmogaus teises ir laisves Kinijoje; primygtinai ragina vyriausybę Pekine nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Liu Xiaobo iš kalėjimo, taip pat panaikinti apribojimus, taikomus jo žmonai Liu Xia;

107.  yra labai susirūpinęs tuo, kad Iranas 2008 ir 2009 m. toliau persekiojo nepriklausomus žmogaus teisių gynėjus bei pilietinės visuomenės narius ir kad šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai ir toliau buvo daromi, netgi dažniau negu anksčiau; smerkia savavališką žmogaus teisių gynėjų suėmimą, kankinimą ir įkalinimą dėl jų darbo, apkaltinus „nacionaliniam saugumui prieštaraujančia veikla“; apgailestauja dėl dabartinės vyriausybės politikos, nukreiptos prieš mokytojus ir akademikus, kuria norima uždrausti studentams siekti aukštojo mokslo, ir smerkia studentų aktyvistų persekiojimą ir įkalinimą; apgailestauja dėl neramumų, kilusių po 2009 m. birželio 12 d. vykusių prezidento rinkimų, ir dėl smurto, kurį panaudojo Irano valdžios institucijos, kai buvo savavališkai sulaikyta bent 400 žmonių, pranešama, kad nužudyta mažiausiai 40 žmonių, buvo masiškai teisiami asmenys, kaltinami nusikaltimais nacionaliniam saugumui, su žmonėmis buvo žiauriai elgiamasi ir vykdomi kankinimai, taip pat buvo paskelbtos mirties bausmės;

Nuostatos dėl žmogaus teisių

108.  pabrėžia nuostatų dėl žmogaus teisių ir demokratijos ir veiksmingų ginčų sprendimo mechanizmų svarbą ir būtinybę juos įtraukti į prekybos susitarimus tarp ES ir trečiųjų šalių, įskaitant žuvininkystės susitarimus; vis dėlto dar kartą reikalauja, kad šias nuostatas papildytų įgyvendinimo mechanizmas siekiant užtikrinti, jog nuostatų būtų laikomasi praktikoje; pabrėžia, kad svarbu atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį ES nepriklausančiose šalyse, kurios vykdo prekybą su ES; pabrėžia, kad minėtoji stebėsena ir vertinimas turėtų apimti oficialias konsultacijas su pilietine visuomene dėl šių susitarimų poveikio; ragina atskiruose prekybos susitarimuose nustatyti aiškius žmogaus teisių kriterijus siekiant užtikrinti, kad abi šalys turėtų aiškius standartus ir supratimą apie tai, kokiomis sąlygomis ir atliekant kokius veiksmus gali būti taikomos minėtosios nuostatos dėl žmogaus teisių;

109.  dar kartą pabrėžia žmogaus teisių nedalomumo principą ir smerkia bandymus traktuoti tam tikrą teisę ar diskriminavimo priežastį kaip mažiau svarbią negu kitos; ragina Komisiją ir Tarybą gerbti nedalomumo principą derybose su ES nepriklausančiomis šalimis dėl nuostatų dėl žmogaus teisių;

110.  pabrėžia, kad siekdama laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje ES turėtų, atsižvelgdama į susitarimų pobūdį ir į kiekvienoje šalyje partnerėje susiklosčiusią padėtį, įtraukti sistemines nuostatas dėl demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, taip pat dėl socialinių ir aplinkos apsaugos standartų; laikosi nuomonės, kad pagal šias nuostatas Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė bent laikinai sustabdyti prekybos lengvatas, įskaitant ir pagal laisvos prekybos susitarimus suteikiamas lengvatas, savo pačios iniciatyva arba valstybės narės ar Europos Parlamento prašymu, jeigu yra pakankamai įrodymų, kad buvo pažeistos žmogaus teisės, taip pat darbo teisės; mano, kad bet kuriuo atveju ES turėtų aiškiai nustatyti tinkamas sankcijas, kurios galėtų būti taikomos ES nepriklausančių šalių, rimtai pažeidusių žmogaus teises, atžvilgiu ir turėtų jas taikyti; dar kartą ragina Komisiją, Tarybą ir ypač Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nuostatos dėl žmogaus teisių, įtvirtintos galiojančiuose tarptautiniuose susitarimuose, ir kad būtų nustatyta procedūra, padedanti veiksmingai įgyvendinti šias nuostatas, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta Kotonu susitarimo 8, 9 ir 96 straipsniuose;

111.  pritaria tam, kad taikomas poveikio tvariam vystymuisi vertinimas, tačiau laikosi nuomonės, kad vertinimas (ne vien tik išankstinis) turėtų būti atliekamas ir po to, kai sudaromas susitarimas, kad būtų užtikrinamas tolesnis vertinimas;

112.  pažymi, kad bendroji lengvatų sistema (GSP+ ) veikia; vis dėlto laikosi nuomonės, kad ši sistema, pagal kurią šalims, besilaikančioms tarptautinių konvencijų ir standartų dėl žmogaus teisių ir darbo teisių, suteikiamos didelės prekybos lengvatos, turi būti atidžiau ir skaidriau stebima, taip pat panaudojant poveikio žmogaus teisėms vertinimą, nuoseklią ir teisingą kriterijų sistemą ir atviras konsultacijas, kai suteikiama lengvata, ir kad prekybos lengvatos turi būti suteikiamos tik toms šalims, kurios ratifikavo ir veiksmingai įgyvendino pagrindines tarptautines konvencijas dėl tvarios plėtros, žmogaus teisių, ypač vaikų darbo srityje, ir gero valdymo; ragina aktyviau atlikti įgyvendinimo stebėseną dalyvaujant pilietinei visuomenei, profesinėms sąjungoms ir bendruomenėms ir atsižvelgiant į pasiekimus ir kliūtis žmogaus teisių, įskaitant socialines, ekonomines, kultūrines ir aplinkosaugines teises, plėtros srityje; pabrėžia, jog svarbu atidžiai stebėti, kaip Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą įgyvendina Pakistanas, kuris pakviestas dalyvauti bendrojoje lengvatų sistemoje;

113.  primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo remiantis būtų uždrausta importuoti į ES prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą, ypač vaikų darbą, ir pažeidžiant pagrindinius žmogaus teisių standartus; pabrėžia, kad toks reglamentas sudarytų galimybes ES tirti konkrečius skundus;

114.  teigiamai vertina nuostatos dėl žmogaus teisių įtraukimą į partnerystės susitarimą, kurį ES pasirašė su Indonezija, ir į stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su Albanija, įsigaliojusį per ataskaitinį laikotarpį; dėl šios priežasties daugiau negu 120 šalių pritaria šios nuostatos įtraukimui į susitarimus su ES;

115.  apgailestauja dėl į Kotonu susitarimą įtrauktų nuostatų dėl žmogaus teisių menko laikymosi ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares visiškai pasinaudoti šiomis nuostatomis, kad būtų plačiai sprendžiamos žmogaus teisių problemos ir žmogaus teisės būtų skatinamos dvišaliuose ir regioniniuose dialoguose su AKR šalimis partnerėmis;

Demokratijos ir teisinės valstybės rėmimas išorės santykiuose

116.  palankiai vertina Tarybos išvadas dėl paramos demokratijai ES plėtojant išorės santykius(17) ir ES paramos demokratijai ES plėtojant išorės santykius veiksmų darbotvarkės priėmimą kaip ES paramos demokratijai nuoseklumo ir veiksmingumo gerinimo priemones;

117.  ragina Komisiją pagaliau neatidėliojant, kartu parengiant reikiamas iniciatyvas ir prisiimant finansinius įsipareigojimus, imtis tolesnių priemonių, susijusių su 2007 m. žmogaus teisių ataskaita, kurioje, Parlamento nuomone, „neprievartinė kova – pati tinkamiausia priemonė, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės žmogaus teisės būtų visapusiškai įgyvendinamos, puoselėjamos, skatinamos ir gerbiamos“ ir, Parlamento įsitikinimu, „jos skatinimas turėtų tapti ES žmogaus teisių ir demokratijos srities politikos prioritetu“;

118.  ragina Komisiją Paramos demokratijai darbotvarkę kuo visapusiškiau integruoti į savo išorės priemonių, ypač EDŽTRP, metines veiklos programas, taip pat į regionų ir šalių strategijos dokumentus, kartu nuosekliai atsižvelgiant į konkrečią šalies padėtį ir ES regioninę strategiją;

119.  atkreipia dėmesį į organizacijos „Amnesty International“ 2010 m. ataskaitą, kurioje vykstantis antrasis buvusio naftos bendrovės „YUKOS“ vadovo Michailo Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teismo procesas pateikiamas kaip neteisingų teismų Rusijoje pavyzdys; ragina Rusijos Federaciją užtikrinti, kad vykdant baudžiamąjį šių ir kitų teisiamųjų persekiojimą šalies teisingumo sistemoje būtų laikomasi pagrindinių tinkamo proceso ir žmogaus teisių normų;

120.  ragina Rusijos teismines institucijas paspartinti tyrimą dėl Rusijos teisininko Sergejaus Magnitskio mirties 2009 m. lapkričio 16 d.; apgailestauja, kad šis atvejis puikiai rodo, jog dar esama didelių minėtos šalies teisinės sistemos problemų; apgailestauja dėl padėties, kai žmogaus teisių gynėjai dažnai patiria šiurkštų elgesį ir rengiami jiems skirti teismo procesai, kuriuose nepaisoma Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso kodekso (pvz., 72 straipsnio byloje prieš organizacijai „Memorial“ atstovaujantį Olegą Orlovą dėl šmeižto), o už agresijas prieš žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomus žurnalistus ir teisininkus ar netgi jų nužudymą atsakingi asmenys vis dar pernelyg dažnai yra nenubaudžiami; prašo Tarybos, jei Rusijos institucijos nesiims teigiamų veiksmų siekdamos bendradarbiauti ir tirti Sergejaus Magnitskio atvejį, primygtinai raginti, kad Rusijos institucijos patrauktų atsakomybėn kaltus asmenis, ir apsvarstyti galimybę uždrausti atvykti į ES Rusijos pareigūnams, kurie susiję su šia byla, ir skatina, kad ES teisėsaugos institucijos bendradarbiautų siekiant įšaldyti šių Rusijos pareigūnų bankų sąskaitas ir kitą turtą visose ES valstybėse narėse;

121.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad žmogaus teisės ir demokratijos stiprinimas veiksmingai taptų visų išorės politikos sričių pagrindu; susirūpinęs pažymi, kad Taryba dar oficialiai nesusipažino nei su viena tolesnių veiksmų ataskaita, susijusia su 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadomis dėl paramos demokratijai ES plėtojant išorės santykius ir Paramos demokratijai darbotvarke, nors tai numatyta minėtose Tarybos išvadose;

Tarptautinė humanitarinė teisė (THT)

122.  palankiai vertina 2009 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtas išvadas dėl atitikties THT skatinimo, tai buvo padaryta tais metais, kai buvo minimos 60-osios Ženevos konvencijos metinės;

123.  pažymi, kad 2009 m. priimtos atnaujintos ES gairės dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės; ragina Tarybą THT gaires veiksmingiau derinti su kitomis ES žmogaus teisių gairėmis ir geriau taikyti tarptautinės humanitarinės teisės normas vykdant bet kokius ES išorės veiksmus;

124.  palankiai vertina 2009 m. rugsėjo 30 d. paskelbtą nepriklausomos tarptautinės konflikto Gruzijoje tiriamosios misijos ataskaitą (Tagliavini ataskaita) ir pritaria jos pagrindinėms pastaboms ir išvadoms, padarytoms remiantis tarptautine humanitarine teise ir žmogaus teisių teise, ypač dėl to, kad reikia užtikrinti atskaitomybę ir skriaudos atitaisymą visais 2008 m. rugpjūčio mėn. įvykdytos prievartos atvejais, ir tikisi, kad ataskaitoje pateikiama išsamia bendro pobūdžio informacija galima pasinaudoti vykdant teisminį tyrimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant pagaliau užtikrinti atskaitomybę už nusikaltimus, įvykdytus per Rusijos – Gruzijos 2008 m. rugpjūčio mėn. konfliktą;

125.  labai apgailestauja dėl to, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. vykstant ginkluotam konfliktui tarp Rusijos ir Gruzijos dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos dėl tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų nukentėjo šimtai aukų, o dešimtys tūkstančių asmenų buvo perkelti; primena, kad iki šiol Rusija įgyvendino tik pirmą iš šešių susitarimo punktų dėl ugnies nutraukimo su Gruzija; apgailestauja dėl sąmoningo etninių gruzinų kaimų Pietų Osetijoje ir Abchazijoje sugriovimo vykstant konfliktui ir po jo; pabrėžia, kad už šiuos pažeidimus iki šiol niekas nenubaustas;

Religijos ir tikėjimo laisvė

126.  pabrėžia, kad religijos ir tikėjimo laisvė yra viena iš esminių ir pagrindinių teisių, kuri turi būti gerbiama, ir kad su žmogaus teisių gerbimu susijusios sąlygos, kurios numatytos dvišaliuose susitarimuose su ES nepriklausančiomis šalimis, turi būti griežčiau ir veiksmingiau vykdomos;

127.  palankiai vertina 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos priimtas išvadas dėl religijos ir tikėjimo laisvės; pripažįsta, kad religijos ir tikėjimo laisvė yra vienodai svarbi religingiems ir nereligingiems asmenims ir jų tapatybei, kadangi tikėjimas, kokios formos jis bebūtų, yra labai svarbi asmeninio ir socialinio bendrumo sudedamoji dalis; ragina Tarybą ir Komisiją priimti ir įgyvendinti praktines priemones, skirtas kovai su religiniu nepakantumu ir diskriminacija, ir pasauliniu mastu skatinti religijos ir tikėjimo laisvę, kaip numatyta anksčiau pateiktose išvadose; ragina Tarybą ir Komisiją į procesą įtraukti Europos Parlamentą, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus susijusius subjektus;

128.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę įtraukti religijos ir tikėjimo laisvę į ES žmogaus teisių politiką ir ES metinėje žmogaus teisių ataskaitoje pateikti nuodugnaus religijos ir tikėjimo laisvės padėties tyrimo rezultatus;

129.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę didinti darbuotojų, sprendžiančių pagarbos religijos ir tikėjimo laisvei klausimus išorės veiksmų srityje, skaičių ir sukurti tam skirtas struktūras, ypač atsižvelgiant į tai, kad kuriama Europos išorės veiksmų tarnyba; pritaria tam, kad pagarbos religijos ir tikėjimo laisvei pasaulyje klausimas laikomas vienu iš prioritetinių EIVT klausimų, atsižvelgiant į rimtus tokios laisvės pažeidimus pasaulyje ir aiškų poreikį teikti paramą persekiojamoms religinėms mažumoms daugelyje pasaulio dalių;

130.  ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į religijos ir dialogo su religinėmis institucijomis ir organais, dalyvaujančiais religijos dialoguose sprendžiant konfliktų prevencijos, konfliktų sprendimo ir susitaikymo klausimus;

131.  išlieka labai susirūpinęs dėl to, kad visuose pasaulio regionuose dar esama diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo, taip pat dėl to, kad tam tikroms religinėms bendruomenėms, įskaitant religines mažumas, priklausantiems asmenims daugelyje šalių, pvz., Šiaurės Korėjoje, Irane, Saudo Arabijoje, Somalyje, Maldyvuose, Afganistane, Jemene, Mauritanijoje, Laose, Uzbekistane, Eritrėjoje ir Egipte, vis dar neleidžiama naudotis žmogaus teisėmis; smerkia Kinijos valdžios institucijas dėl asmenų, įskaitant krikščionis, musulmonus, budistus ir Falun Gong praktikuojančius asmenis, kurie savo religiją praktikuoja ne oficialiai leistinais būdais, persekiojimo; primygtinai ragina Kiniją, kaip ji pažadėjo, ratifikuoti Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių paktą; ragina Kinijos valdžios institucijas atsisakyti savo represinės politikos Tibete, kurią taikant ilgainiui galėtų būti sunaikinta Tibeto religija ir kultūra; smerkia Irano valdžios institucijas dėl asmenų, priklausančių religinėms mažumoms, įskaitant krikščionis, bahajus ir musulmonus, kurie perėjo į kitą religiją ar nepraktikuoja religijos, persekiojimo; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas apsaugoti religines mažumas ir vykdyti savo įsipareigojimus pagal TPPTP; primygtinai ragina Rusijos Federacijos valdžios institucijas paskelbti 2002 m. įstatymo dėl kovos su ekstremistine veikla įgyvendinimo moratoriumą, nes šiuo įstatymu dažnai piktnaudžiaujama persekiojant taikias religinių mažumų grupes; išreiškia susirūpinimą dėl kalnų gyventojų krikščionių mažumos, gyvenančios Vietnamo centrinėje aukštumoje, padėties; primena Vietnamo valdžios institucijoms, kad mažumų teisės apima laisvę be apribojimų praktikuoti religiją, asociacijų ir žodžio laisvę, taikių susirinkimų laisvę, lygias teises turėti ir naudoti žemę ir teisę visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmime, susijusiame su mažumoms poveikį turinčiais klausimais, įskaitant sprendimus, susijusius su ekonominio vystymosi projektais ir perkėlimo gyventi į kitą vietą klausimais;

132.  primygtinai ragina ES parengti priemonių rinkinį, susijusį su pažanga teisės į religijos ir tikėjimo laisvę srityje savo išorės politikoje, laikyti religijos ir tikėjimo laisvę pagrindine laisve, įtraukti būtinų laisvių, priklausančių teisei į religijos ir tikėjimo laisvę, kontrolinį sąrašą, kad būtų įvertinta, ar jos gerbiamos, ir įtraukti mechanizmus, skirtus religijos laisvės pažeidimų nustatymui, kad religijos ir tikėjimo laisvė būtų labiau skatinama valstybės tarnautojų darbe, ypač Europos išorės veiksmų tarnybos veikloje, taip pat rengiant šias priemones įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas;

133.  pritaria nuolat reiškiamai principinei ES pozicijai, susijusiai su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir JTŽTT rezoliucijomis dėl kovos su religijų šmeižimu; palankiai vertina rezoliuciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo, kurią pateikė ES; ragina ES toliau stengtis išlaikyti nuoseklų požiūrį į saviraiškos laisvę ir į draudimą kurstyti religinę neapykantą; ragina ES pradėti konstruktyvų dialogą su Islamo konferencijos organizacija ir kitais religijų šmeižimo principo rėmėjais;

134.  pabrėžia, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje religijos ir tikėjimo laisvė pripažįstama neatsižvelgiant į registracijos pobūdį, taigi registracija neturėtų būti privaloma išankstinė sąlyga religijai išpažinti; be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kad Azerbaidžane, Kazachijoje, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Turkmėnijoje, Uzbekijoje ir Vietname religinės grupės privalo užsiregistruoti prie vyriausybės ir gali veikti tik vadovaujamos valdybų, kontroliuojamų vyriausybės, o tai pažeidžia jų religinę autonomiją ir riboja jų veiklą;

135.  ragina Rusiją paskelbti 2002 m. įstatymo dėl kovos su ekstremistine veikla įgyvendinimo moratoriumą, kadangi šiuo įstatymu piktnaudžiaujama ir naudojamasi siekiant riboti religijos laisvę, malšinti ar bandyti uždrausti nesmurtines religines grupes; taip pat su dideliu susirūpinimu pažymi, kad 265 religinės organizacijos ir bendruomenės yra juodajame vadinamųjų ekstremistinių organizacijų sąraše;

136.  taip pat ragina šias valstybes neriboti religinių grupių asociacijų ir susirinkimų laisvės ir gerbti religijos ir tikėjimo laisvę: Saudo Arabiją, Egiptą, Eritrėją, Iraną, Somalį, Jemeną, Baltarusiją, Šiaurės Korėją ir Laosą;

137.  pabrėžia, kad tokiose pasaulio dalyse, kaip Saudo Arabija, Indonezija, Pakistanas, Irakas, Somalis ir Sudanas, vis dar yra kliūčių laisvai išpažinti tikėjimą asmeniniu ir kolektyviniu lygmeniu, taip pat didėja netolerancija religinėms mažumoms šalyse, turinčiose gilias demokratijos tradicijas, pvz., Indijoje, ir ragina Komisiją vykstant atitinkamam politiniam dialogui atkreipti dėmesį į šiuos klausimus;

138.  griežtai smerkia tai, kad baudžiama už apostazę, taip pat tai, kad ji laikoma nusikaltimu tais atvejais, kai pereinama iš vienos religijos į kitą arba iš vienos religinės grupės (pogrupio) į kitą; bausmės vis dar taikomos daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių; ragina ES institucijas daryti spaudimą šioms šalims, kad jos nutrauktų tokią praktiką, ypač jei už tai gali būti numatyta mirties bausmė; labai nerimauja dėl prievartinio religijos keitimo, kurio vis dar pasitaiko tokiose šalyse, kaip Saudo Arabija ir Egiptas, ir prašo ES institucijas aiškiai įsipareigoti kovoti su tokiais žmogaus teisių pažeidimais;

139.  primena, kad daugelyje pasaulio šalių vis dar paplitęs šventyklų ir religinių leidinių draudimas, konfiskavimas ir naikinimas, taip pat dvasininkų mokymo draudimas; primygtinai reikalauja, kad ES institucijos, bendraudamos su atitinkamomis vyriausybėmis, reikštų prieštaravimus dėl šių pažeidimų ir ragintų valstybes, kuriose prisidengiant įstatymais dėl šventvagystės persekiojami religinių mažumų nariai, pakeisti arba panaikinti šias nuostatas;

140.  pabrėžia, kad ES sąžinės laisvė yra pagrindinė vertybė, kuri apima tikėjimo ar netikėjimo laisvę ir laisvę išpažinti pasirinktą religiją;

Laisvė reikšti mintis ir įsitikinimus

141.  yra susirūpinęs, kad laisvė reikšti mintis pažeidžiama taikant įvairias naujas priemones, ypač taikant modernias technologijas, pvz., internetą; pakartoja, kad saviraiškos laisvė apima teisę ieškoti informacijos ir idėjų, jas gauti ir skleisti visomis priemonėmis;

142.  pripažįsta, kad naujos technologijos teikia precedento neturinčias galimybes dalyvauti viešajame gyvenime, reikšti nuomones, turėti prieigą prie informacijos apie žmogaus teises ir informuoti pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus; yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės naudoja vis sudėtingesnę techniką, pavyzdžiui, dvejopos paskirties technologijas, skirtas informacijai cenzūruoti, veiklai internete stebėti, ir kad daugelyje šalių pasitaikė atvejų, kai žmonės naudoja internetą norėdami pasinaudoti savo teise laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus, taip pat pasitaikė bauginimo, persekiojimo, netgi sulaikymo ir įkalinimo atvejų;

143.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis vadovaujančio vaidmens priimant poziciją ir plėtojant konkrečią politiką, kurią taikydama ES taptų pasauline veikėja interneto laisvės srityje ir kuri apimtų ne tik žmogaus teisių problemų, susijusių su naujų technologijų naudojimu, sprendimo būdus, bet ir padidintų galimybę naudotis šiomis technologijomis siekiant ginti ir remti žmogaus teises;

144.  ragina šalis, kurios riboja prieigą prie interneto, panaikinti laisvo informacijos srauto apribojimus; pažymi, kad, remiantis organizacijos „Žurnalistai be sienų“ duomenimis, į „interneto priešų“ sąrašą įtrauktos valstybės, kurios vykdo vis didesnę interneto cenzūrą: Baltarusija, Kinija, Kuba, Egiptas, Iranas, Mianmaras (Birma), Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Sirija, Tunisas, Turkmėnija, Uzbekija ir Vietnamas;

145.  ragina Komisiją parengti asmenų, atsakingų už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Irane, kaip antai, kankinimai, cenzūra, išprievartavimai ir egzekucijos, ir visų pirma padarytus po 2009 m. rinkimų, sąrašą ir apsvarstyti galimybę paskirti jiems sankcijas, pvz., įšaldyti jų turtą ir numatyti draudimus keliauti;

146.  remia laisvę reikšti savo mintis ir taikių susirinkimų laisvę, kaip oficialiai užtikrinta Rusijos Konstitucijos 31 straipsnyje, tačiau šis straipsnis, deja, praktiškai netaikomas; reiškia solidarumą su akcijos „Strategija-31“ organizatoriais ir dalyviais. „Strategija-31“ – tai virtinė pilietinių protestų, prasidėjusių 2009 m. liepos 31 d. ir vykstančių kiekvieno mėnesio, turinčio 31 dieną, paskutinę dieną Triumfo aikštėje Maskvoje; apgailestauja, kad išskyrus vieną paskutinę demonstraciją, įvykusią 2010 m. spalio 31 d., valdžios institucijos neišdavė nė vieno leidimo rengti akcijos „Strategija-31“ demonstracijas motyvuodamos tuo, kad tuo pačiu metu Triumfo aikštėje jau numatyti kiti renginiai; yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2009 m. gruodžio 31 d. Rusijos policija sulaikė daug taikių protestuotojų, tarp jų – ir Maskvos Helsinkio grupės pirmininkę Lyudmilą Alexeyevą, kuri tik kelios savaitės iki sulaikymo buvo apdovanota Parlamento skiriama A. Sacharovo premija; remia Rusijos žmogaus teisių komisaro Vladimiro Lukino raginimą pradėti griežtų policijos veiksmų, susijusių su 2010 m. gegužės 31 d. protestais, tyrimą;

147.  itin nerimauja dėl to, kad Venesueloje ir Kuboje ribojama saviraiškos laisvė, reguliuojama naujienų žiniasklaida, ribojamas ir kontroliuojamas interneto naudojimas, taip pat dėl to, kad mėginama malšinti pasipriešinimą;

Žmogaus teisės ir kova su terorizmu

148.  smerkia visų rūšių terorizmą; primena, kad visame pasaulyje dėl terorizmo žuvo tūkstančiai nekaltų piliečių ir buvo sugriautas daugelio šeimų gyvenimas; mano, kad teroristinių išpuolių atvejais visų pirma būtina kalbėti apie aukų, o ne nusikaltėlių teises; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog teroristai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

149.  pažymi, kad kovojant su terorizmu daugelyje pasaulio šalių buvo pažeistos pagrindinės žmogaus teisės, t. y. pasirinktos neproporcingos priežiūros priemonės, pasitaikė neteisėto sulaikymo ir kankinimo atvejų siekiant išgauti informaciją iš įtariamų terorizmu asmenų; išreiškia susirūpinimą tuo, kad kai kurioms valstybėms kova su terorizmu yra priedanga siekiant malšinti tautines mažumas ir vietos žmogaus teisių gynėjus, todėl reikalauja, kad kova su terorizmu nebūtų naudojama kaip argumentas siekiant apriboti ar uždrausti teisėtą ir pagrįstą žmogaus teisių gynėjų veiklą; smerkia šiuos žmogaus teisių pažeidimus, pabrėžia ES poziciją, kad kova su terorizmu turi būti vykdoma visiškai gerbiant pagrindines teises ir laikantis teisinės valstybės principų, ir yra įsitikinęs, kad pilietinės laisvės neturėtų būti pažeidžiamos kovojant su terorizmu;

150.  ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti dvišalių politinių ir žmogaus teisių dialogų su ES nepriklausančiomis šalimis galimybe siekiant priminti, kad kovojant su terorizmu turi būti gerbiamos žmogaus teisės ir kad jokiomis aplinkybėmis kovos su terorizmu politika negali būti priemonė, naudojama prieš žmogaus teisių gynėjus ar politinius oponentus; ypač ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę viešai pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus įgyvendinant kovos su terorizmu politiką ir operacijas;

151.  ragina šiuo klausimu labiau koordinuoti Terorizmo darbo grupės (COTER) ir Darbo grupės žmogaus teisių klausimais (COHOM) veiklą ir skatinti jų bendradarbiavimą siekiant pasmerkti atvejus, kai kovos su terorizmu politika neteisėtai naudojama prieš žmogaus teisių gynėjus, ir vadovaujantis ES gairėmis dėl žmogaus teisių gynėjų sistemingai inicijuoti demaršus ir taikyti tą patį metodą kankinimo ir netinkamo elgesio, susijusio su kova su terorizmu pagal ES gaires dėl kankinimo, atvejais;

152.  primena JAV prezidento Baracko Obamos sprendimą 2009 m. sausio mėn. uždaryti Gvantanamo įlankos sulaikymo stovyklą; išreiškia apgailestavimą, kad šis sprendimas dar nėra visiškai įgyvendintas; primena savo 2006 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl kalinių padėties Gvantaname, kurioje primygtinai reikalaujama, kad su visais kaliniais būtų elgiamasi pagal tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimus ir, jei jiems būtų pateikti kaltinimai, jų byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką; primena ES ir JAV 2009 m. birželio 15 d. bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, kurioje palankiai vertinamas JAV ryžtas panaikinti slaptas sulaikymo įstaigas; prašo JAV vyriausybę visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus; ragina ES valstybes nares priimti koordinuotą veiksmų planą siekiant padėti JAV uždaryti Gvantanamo įkalinimo įstaigą ir suteikti pabėgėlio statusą buvusiems kaliniams, kuriems nebuvo pateikti kaltinimai ir kurių negalima grąžinti arba perkelti į JAV; palankiai vertina daugelio ES valstybių narių konstruktyvų dalyvavimą dedant pastangas priimti kai kuriuos buvusius Gvantanamo kalinius ir ieškant būsto kai kuriems asmenims, kuriems buvo suteiktas leidimas išvykti iš sulaikymo stovyklos; tačiau pabrėžia, kad iki šiol tik šios valstybės narės – Vokietija, Airija, Slovakija, Danija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Portugalija, Belgija, Prancūzija, Vengrija ir Italija – sutiko priimti sulaikytuosius; yra susirūpinęs dėl JAV be teismo kalinamų sulaikytųjų, pavyzdžiui, Bagramo oro bazėje Afganistane;

153.  pažymi, kad pirmininkaujant Prancūzijai 2008 m. rugsėjo 16 d. buvo sušauktas inauguracinis Romos aukščiausio lygio susitikimas, o pirmininkaujant Ispanijai 2010 m. balandžio 9–10 d. – antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas; su dideliu susirūpinimu pažymi priverstinį romų bendrijos narių išsiuntimą ir tai, kad padaugėjo ksenofobijos atvejų ir neapykantos prieš mažumas ir migruojančias bendrijas kurstymo; dar kartą pakartoja Europos Palamento raginimą valstybėms narėms gerbti visus savo įsipareigojimus pagal ES teisę; tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų, ragina Europos Komisiją veikti oficialiai ir pradėti pažeidimo procedūrą;

154.  pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, direktyvoms ir kitų tipų teisės aktams, susijusiems su kova prieš terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą, taikoma bendro sprendimo procedūra, o su šiuo klausimu susijusiems tarptautiniams susitarimams turės pritarti Parlamentas; pažymi, kad dėl šių pokyčių Parlamentui suteikiamas papildomas svertas kuriant tinkamą saugumo ir žmogaus teisių pusiausvyrą; taigi įsipareigoja veikti pagal savo naujas prerogatyvas ir nuosekliai raginti gerbti ir propaguoti žmogaus teises, civilines ir politines laisves ir demokratiją įgyvendinant visus ES ir ES nepriklausančių šalių bei regioninių organizacijų santykius;

155.  pakartoja, kad kiekviena valstybė narė turi pareigą saugoti atpažįstamus asmenis, kuriems gresia tikra ir tiesioginė teroro aktų grėsmė, ir teigia, kad visos valstybės narės turi taikyti visas pagrįstas priemones, kad galėtų nustatyti procedūras, padėsiančias užkirsti kelią teroristinei veiklai ir sumažinti kovos su terorizmu veiklos šalutinį poveikį;

156.  primena 2001 m. kovo mėn. ES Tarybos pamatinį sprendimą dėl terorizmo aukų: neatidėliotina pagalba, nuolatinė pagalba, nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, įgyvendinamos galimybės kreiptis į teismą ir siekti teisingumo, teisingumo vykdymas, kompensacijos, nukentėjusiųjų ir jų šeimų privataus gyvenimo apsauga, nukentėjusiųjų garbės ir saugumo apsauga, nukentėjusiųjų informavimas ir konkretūs mokymai asmenims, atsakingiems už pagalbą nukentėjusiesiems;

Dialogai žmogaus teisių klausimais ir konsultacijos su ES nepriklausančiomis šalimis

157.  išreiškia nusivylimą tuo, kad vykstant daugeliui dialogų žmogaus teisių klausimais ir vykdant konsultacijas nebuvo pasiekta pažangos; pastebi, kad pilietinės visuomenės įtraukimas į šiuos dialogus ir konsultacijas nebuvo metodiškai užtikrintas, o kai kada to nebuvo galima padaryti dėl ES nepriklausančių šalių numatytų apribojimų; yra susirūpinęs dėl to, kad net tais atvejais, kai problemos nagrinėjamos, vyriausybės nevykdo savo įsipareigojimų informuoti ES apie konkrečias problemas, taip pat struktūrines, nagrinėjamas šių dialogų metu;

158.  ragina užtikrinti realų EP dalyvavimą vertinant vykstančius dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais; ragina suteikti visapusišką prieigą prie baigiamųjų dokumentų ir kitų atitinkamų šaltinių; tikisi, kad atlikus vertinimus bus parengti aiškūs diskusijų poveikio matavimo rodikliai ir konkretūs pasiūlymai, pagrįsti kiekvienos šalies požiūriu į tai, kaip reikėtų pagerinti šiuos rezultatus ir išvengti to, kad ES žmogaus teisių konsultacijų nesėkmės pasikartotų;

159.  ragina Europos institucijas užtikrinti šios srities tikslų, vertybių ir nuomonių skaidrumą ir tarpusavio darną;

160.  pažymi, kad dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais išvadas reikia įtraukti į ES aukščiausio lygio susitikimus su jos partneriais;

161.  mano, kad apskritai dialogai ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais turi būti planuojami ir vykdomi skaidriai, o iš anksto nustatyti dialogo tikslai turi būti įvertinti iš karto pasibaigus dialogui; ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai reikalauti, kad ES nepriklausančių šalių valdžios institucijos užtikrintų plataus masto dalyvavimą dialoguose ir konsultacijose ministrų lygmeniu;

162.  ragina ES šalis kandidates pagerinti žmogaus teisių apsaugos padėtį savo teritorijose atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas;

163.  ragina Komisiją ir Tarybą vykstant konsultacijoms ir diskusijoms su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ypač atkreipti dėmesį į tautinių ir religinių mažumų padėtį ir į tai, kaip dažnai pažeidžiamos jų teisės;

164.  džiaugiasi glaudesniu Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimu žmogaus teisių klausimais ir geresniu jų koordinavimu;

165.  palankiai vertina tai, kad užmegzti dialogai žmogaus teisių klausimais su visomis Centrinės Azijos valstybėmis: Tadžikija, Kazachija, Kirgizija, Turkmėnija ir Uzbekija, taip pat tai, kad iki 2009 m. lapkričio mėnesio su kiekviena šalimi įvyko antras dialogas; be to, palankiai vertina 2008 m. spalio mėn. surengtą pirmą ES ir Uzbekijos pilietinės visuomenės seminarą žmogaus teisių dialogo klausimais; apgailestauja, kad vykstant ES ir Kinijos dialogui žmogaus teisių klausimais nebuvo pasiekta jokios pažangos dėl konkrečių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje; pabrėžia, kad nepaisant kai kurių tinkama linkme padarytų veiksmų, kurių ėmėsi Kinijos valdžios institucijos (darbo reforma, Aukščiausiojo liaudies teismo atliktas mirties bausmių persvarstymas), žmogaus teisių padėtis ir toliau blogėja: dėl to kyla socialinių neramumų, griežtėja kontrolė ir represijos prieš žmogaus teisių gynėjus, teisininkus, internetinių dienoraščių autorius ir socialinius aktyvistus, taip pat vykdoma politika, kurią taikant siekiama išstumti į užribį tibetiečius ir jų kultūrinę tapatybę; yra labai susirūpinęs dėl to, kad nėra Kinijos ir Tibeto dialogo pažangos; labai susirūpinęs dėl blogėjančios uigūrų gyventojų žmogaus teisių padėties Kinijoje, smerkia ilgalaikę priespaudą Rytų Turkestane ir apgailestauja, kad Kinijos valdžios institucijos neprisideda prie Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijoje numatytų laisvių, pavyzdžiui, žodžio, demonstracijų, susirinkimų, religijos ir asmens laisvės, apsaugos; taip pat apgailestauja dėl to, kad Kinijos Liaudies Respublika vykdo gyventojų perkėlimo politiką, kurią taikant siekiama menkinti uigūrų kultūrą ir skaidyti jų vienybę; išreiškia savo nusivylimą tuo, kad vykdant ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais nebuvo pasiekta jokių esminių rezultatų; palankiai vertina tai, kad 2009 m. pradėtas dialogas žmogaus teisių klausimais su Indonezija ir kad įvyko pirmieji susitikimai su Gruzija ir Armėnija; mano, kad nors šios diskusijos žmogaus teisių klausimais sudaro galimybes labiau atsižvelgti į žmogaus teisių problemas ES išorės santykiuose, negalima leisti, kad jos taptų tikslu, reikia daugiau dėmesio skirti tam, kad po to, kai per šias diskusijas iškeliamos ir nagrinėjamos problemos, būtų imamasi veiksmų joms spręsti; apgailestauja, kad nėra dialogo žmogaus teisių klausimais su Indija rezultatų ir yra nusivylęs tuo, kad kastomis pagrįstos diskriminacijos problema nebuvo aptariama vykstant paskutiniajam dialogui žmogaus teisių klausimais;

166.  ragina ES valstybes nares, Europos Komisiją ir ES Pagrindinių teisių agentūrą gerai koordinuoti savo pozicijas vykstant ES ir ES nepriklausiančių šalių diskusijoms žmogaus teisių klausimais; pabrėžia, kad ES turi būti pajėgi šalinti žmogaus teisių pažeidimus pačioje Sąjungoje, jei norima, kad ji pasaulyje būtų matoma kaip žmogaus teisių skleidėja;

167.  palankiai vertina pirmąjį ES ir Baltarusijos dialogą žmogaus teisių klausimais, kuris vyko 2009 m. birželio mėn., ir apgailestauja, kad žmogaus teisių padėtis šioje šalyje išlieka bloga, įskaitant asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisvės suvaržymus, represijas prieš žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus;

168.  palankai vertina tai, kad Meksikos vyriausybė deda pastangas kovoti su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat tai, kad Kongresui pateiktas teisės akto, kuriuo siekiama reformuoti Karo tarnybos kodeksą, projektas; pabrėžia, kad ES ir Meksikos strateginė partnerystė turėtų būti suprantama kaip galimybė stiprinti žmogaus teises ir demokratiją;

169.  pažymi, kad 2009 m. balandžio mėn. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (Šiaurės Korėjos) parlamentas iš naujo apsvarstė šalies konstituciją, ir, be kita ko, įtraukė nuostatą, kad Šiaurės Korėja gerbia ir saugo žmogaus teises; ragina Šiaurės Korėjos valdžios institucijas imtis konkrečių ir apčiuopiamų priemonių gerinant žmogaus teisių padėtį, atsižvelgdamas į tai, ragina valdžios institucijas leisti nepriklausomiems tarptautiniams ekspertams atlikti visų rūšių sulaikymo įstaigų patikrinimą ir leisti JT specialiesiems pranešėjams atvykti į šalį; pabrėžia, kad vertinant žmogaus teisių padėtį šalyje turi būti atsižvelgiama ne tik į konstitucines nuostatas, bet visų pirma į konkrečias priemones; ragina Šiaurės Korėjos valdžios institucijas panaikinti draudimus tarptautiniams darbuotojams stebėti pagalbos dalijimą ir užtikrinti, kad tarptautinė pagalba būtų teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikia; ragina Šiaurės Korėjos vadovybę įsipareigoti konstruktyviai dalyvauti dialoge su ES žmogaus teisių klausimais;

170.  vis dar susirūpinęs dėl to, kad 2006 m. buvo nutrauktas dialogas žmogaus teisių klausimais su Iranu dėl Irano pasirengimo bendradarbiauti stokos ir mano, kad atėjo metas tarptautinei bendruomenei pradėti veikti ir paremti Irano pilietinę visuomenę šioje itin svarbioje šalies demokratinio judėjimo kryžkelėje; ragina Irano valdžios institucijas atnaujinti šį dialogą, siekiant paremti visas suinteresuotąsias pilietinės visuomenės šalis, kurios siekia demokratijos, ir stiprinti (taikiomis ir nesmurtinėmis priemonėmis) atitinkamus vykstančius procesus, kurie galėtų paskatinti demokratines, institucines ir konstitucines reformas, užtikrintų šių reformų nuoseklų vystymąsi ir sudarytų ypač palankias sąlygas žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės atstovams dalyvauti priimant politinius sprendimus, t. y. sustiprintų jų vaidmenį bendrojo pobūdžio politinėje veikloje; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares remti ir stiprinti šiuos procesus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2008–2009 m. žmogaus teisių padėtis Irane blogėjo ir kad tebetaikomi saviraiškos ir susirinkimų laisvės apribojimai; šiomis aplinkybėmis yra labai susirūpinęs dėl to, kad persekiojami žurnalistai, rašytojai, mokslininkai, moterų ir žmogaus teisių aktyvistai; tebėra susirūpinęs dėl represijų prieš Irano tautines ir religines mažumas;

171.  atkreipia dėmesį į nerimą keliančias autoritarines tendencijas Kambodžoje, kurios pastebimos dėl to, kad vyrauja ilgalaikis nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus ir opozicijos partijoms priklausančių asmenų ir kitų politinių aktyvistų politinės erdvės bei žodžio laisvės varžymas; ragina Komisiją imtis veiksmų ir atnaujinti 1991 m. Paryžiaus susitarimo dėl Kambodžos galiojimą;

Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės

172.  pripažįsta, kad ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms turi būti teikiama tokia pat svarba kaip ir pilietinėms bei politinėms teisėms, atsižvelgiant į visų žmogaus teisių universalumą, nedalomumą, tarpusavio priklausomybę ir sąveiką, kaip patvirtinta 1993 m. Vienoje surengtoje pasaulinėje konferencijoje žmogaus teisių klausimais; ragina pasaulio šalis pasirašyti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, kuris pateiktas pasirašyti 2009 m. rugsėjo 24 d.;

173.  pabrėžia, kad žmogaus teisės, inter alia, apima teisę į maistą, vandenį ir sanitariją, švietimą, tinkamą būstą, žemę, orų darbą ir asmeninį saugumą; šios teisės, kaip ir sąžininga prieiga prie gamtinių išteklių vadovaujantis tvarumo principu, turėtų būti užtikrintos ir ateities kartoms; pripažįsta, kad skurdas ir gero valdymo trūkumas yra svarbūs veiksniai, daugeliu atvejų lemiantys tokių teisių neužtikrinimo priežastis; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), nes akivaizdu, kad pasauliui toli gražu nepavyksta pasiekti 2015 m. nustatytų tikslų; atsižvelgiant į tai, pakartoja, kad siekiant įgyvendinti TVT itin svarbu užtikrinti, jog būtų įgyvendinama žmogaus teisėmis grindžiama politika;

174.  pripažįsta Tarptautinės darbo organizacijos priežiūros sistemos svarbą ginant teises prekybos ir užimtumo, statistikos sistemų, socialinės apsaugos ir užimtumo politikos srityse, taip pat darbo saugos ir sveikatos srityse;

175.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įmonės, priklausančios nacionalinei arba Europos jurisdikcijai, laikytųsi žmogaus teisių ir sveikatos bei aplinkos apsaugos standartų, kurie būtų taikomi joms steigiantis arba vykdant veiklą ES nepriklausančiose šalyse, ypač besivystančiose;

176.  prašo Komisijos ir valstybių narių vykdyti oficialios paramos plėtrai (OVP) įsipareigojimus besivystančioms šalims siekiant kovoti su pasauline ekonomikos ir finansų krize ir taip sumažinti neigiamas šios krizės pasekmes žmogaus teisių padėčiai pasaulyje; palankiai vertina 10-ąją specialiąją Žmogaus teisių tarybos sesiją „Pasaulio ekonomikos ir finansų krizių poveikis visuotiniam žmogaus teisių įgyvendinimui ir veiksmingam naudojimuisi jomis“, kuri vyko 2009 m. vasario 20 d.; ragina ES valstybes nares ir per krizę bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ir atkakliai tvirtina, kad žmogaus teisų pažeidimų negalima pateisinti išteklių trūkumu;

Komisijos išorinės pagalbos programos ir EDŽTRP

177.  džiaugiasi tuo, kad 2008 ir 2009 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) programavimo dokumentuose buvo atsižvelgta į Parlamento prioritetus;

178.  remia EDŽTRP indėlį, visų pirma vietos ir tarptautinėms pilietinės visuomenės organizacijoms vykdant pilietinės visuomenės projektus (90 proc. indėlio), taip pat panaudojant regionines ir tarptautines organizacijas šioje srityje, pvz., Europos Tarybą, ESBO ir JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnybą (10 proc. indėlio);

179.  pažymi, kad 2008–2009 m. buvo suteikta daugiau nei 235 mln. EUR suma žmogaus teisių ir demokratijos klausimams spręsti, kurie buvo panaudoti finansuojant 900 projektų maždaug 100 šalių; ypač daug projektų buvo finansuota šalyse, kuriose vykdoma Europos kaimynystės politika, o didžiausia bendra suma skirta AKR šalims; susirūpinęs pažymi, kad prarasta pusiausvyra ir dėl to daroma žala vykdant demokratijos rėmimo projektus, išskyrus rinkimų stebėjimą; mano, kad EDŽTRP finansavimas turėtų būti gerokai padidintas ir apimti Europos paramos demokratijai skiriamas lėšas siekiant remti žmogaus teises, pajėgumų kūrimą ir demokratijos skatinimą tose visuomenėse, kuriose labiausiai to reikia;

180.  kaip pagrindinį EDŽTRP privalumą pabrėžia tai, kad ji nepriklauso nuo priimančios šalies vyriausybės pritarimo, taigi dėmesį galima sutelkti į svarbius politinius klausimus ir naujovišką požiūrį ir tiesiogiai bendradarbiauti su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios turi išsaugoti savo nepriklausomybę nuo valstybinės valdžios institucijų;

181.  pabrėžia, kad svarbu naudoti EDŽTRP kaip priemonę reaguojant į grėsmes žmogaus teisėms ir teikiant vis didesnę paramą žmogaus teisių gynėjams ir žmogaus teisių pažeidimo aukoms; remia vienuolikos pagal EDŽTRP finansuojamų organizacijų, pagrindinį dėmesį skiriančių žmogaus teisių gynėjų apsaugai ir skubiam reagavimui kritinių situacijų atveju, tinklą; ragina parengti konkrečias strategijas, skirtas įvairaus pobūdžio žmogaus teisių gynėjų, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų gynėjus, poreikiams tenkinti, įskaitant poreikius, susijusius su žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų nagrinėjimu;

182.  ragina Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos politinių prioritetų, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir jos remiamų projektų bei programų, visų pirma susijusių su jos dvišaliu programavimu su ES nepriklausančiomis šalimis, derėjimą;

183.  atidžiai stebi vis dar nerimą keliančią žmogaus teisių padėtį Afrikos žemyne ir yra įsitikinęs, kad Afrikos valstybės padarė didelę pažangą siekdamos teisinės valstybės principo įgyvendinimo visame žemyne, priimdamos Afrikos žmogaus teisių chartiją (taip pat žinomą kaip Bandžiulio chartija), todėl svarsto galimybę sukurti ad hoc biudžeto eilutę, kuri būtų skirta Afrikos žmogaus teisų teismui remti;

184.  ragina Komisijos darbuotojus reguliariai rengti susitikimus su pilietinės visuomenės atstovais Briuselyje siekiant stiprinti dialogą su tais partneriais, kurie konkrečiai įgyvendina projektus vietos lygmeniu;

185.  palankiai vertina žmogaus teisių klausimams skirtų lėšų paskirstymą geografinėms programoms, politikos nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu įgyvendinimui panaudojant Europos plėtros fondą (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse), Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Pietų Afrikoje) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (kaimyniniuose regionuose), taip pat panaudojant temines priemones, pvz., EDŽTRP, Stabilumo finansavimo priemonę, Vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (angl. ICI Plus);

Parama rinkimams ir rinkimų stebėjimas

186.  su džiaugsmu pažymi, kad ES vis dažniau naudoja paramą rinkimams ir rinkimų stebėjimą demokratijai ES nepriklausančiose šalyse skatinti, taip didindama pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir teisinei valstybei, taip pat pažymi, kad plačiai pripažįstama šių misijų kokybė ir nepriklausomumas;

187.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę kontroliuoti, kaip įgyvendinamos ES rinkimų stebėjimo misijų galutinėse ataskaitose pateiktos rekomendacijos, užtikrinti, kad prireikus vėliau būtų teikiama pagalba ir nuolat informuojamas EP;

188.  pabrėžia savo raginimą, kad rinkimų procesai, įskaitant etapus iki rinkimų ir po jų, būtų įtraukti į įvairaus lygmens politinį dialogą su atitinkamomis ES nepriklausančiomis šalimis, prireikus taikant specialias priemones, siekiant užtikrinti ES politikos krypčių darną ir dar kartą patvirtinti esminį žmogaus teisių ir demokratijos vaidmenį;

189.  ragina būti budresniems nustatant kriterijus, pagal kuriuos atrenkamos valstybės, kuriose turi būti teikiama parama rinkimams ir (arba) stebimi rinkimai, taip pat laikytis tarptautiniu lygiu nustatytos metodikos ir taisyklių, visų pirma susijusių su misijos nepriklausomumu ir veiksmingumu;

190.  palankiai vertina skiriamą finansavimo sumą, kuri per šios ataskaitos laikotarpį (18 mėnesių), viršijo 50 mln. EUR;

Europos Parlamento veiksmų, susijusių su žmogaus teisėmis, panaudojimas

191.  ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai pasinaudoti Parlamento rezoliucijomis, ypač skubiomis, ir kitais pranešimais ir imtis konkrečių veiksmų atsižvelgiant į išreikštą susirūpinimą ir pageidavimus;

192.  pakartoja, kad reikia suteikti daugiau regimumo Parlamento teikiamai metinei A. Sacharovo premijai už minties laisvę; apgailestauja, kad po premijos įteikimo tinkamai nestebima nei kandidatų ar laureatų gerovė, nei jų šalių padėtis; taip pat ragina Tarybą ir Komisiją siekti padaryti šią premiją regimesne; vienas iš veiksmų galėtų būti paminėjimas metiniame žmogaus teisių pranešime; be to, ragina Tarybą ir Komisiją palaikyti ryšius su A. Sacharovo premijos kandidatais ir laureatais siekiant užtikrinti nuolatinį dialogą ir žmogaus teisių padėties atitinkamose šalyse stebėseną, tai pat pasiūlyti apsaugą persekiojamiems asmenims;

193.  primena Parlamento delegacijoms, jog būtina diskusijas žmogaus teisių klausimais sistemingai įtraukti į tarpparlamentinių susitikimų darbotvarkes, taip pat susipažinti su projektais ir lankytis institucijose, kurios siekia gerinti žmogaus teisių padėtį, organizuoti susitikimus su žmogaus teisių gynėjais, o prireikus suteikti jiems apsaugą ir pasirūpinti tarptautiniu viešumu;

194.  palankiai vertina tai, kad sukurtas A. Sacharovo premijos laureatų tinklas; ragina skubiai rasti būtinas lėšas, kurios reikalingos tam, kad būtų pasiekti jo tikslai ir palengvintas A. Sacharovo premijos laureatų ir Parlamento bendravimas suteikiant premijos laimėtojams specialų statusą, kuris leistų jiems patekti į Parlamento patalpas taikant supaprastintas įėjimo procedūras;

o
o   o

195.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir šioje rezoliucijoje paminėtų šalių ir teritorijų vyriausybėms.

(1) JT konvencija prieš kankinimą; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija; JT konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija; Tarptautinė konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo.
(2) OL C 379, 1998 12 7, p. 265; OL C 262, 2001 9 18, p. 262; OL C 293 E, 2002 11 28, p. 88; OL C 271 E, 2003 11 12, p. 576; OL C 279 E, 2009 11 19, p. 109; OL C 15 E, 2010 1 21, p. 33; OL C 15 E, 2010 1 21, p. 86; OL C 87 E, 2010 4 1, p. 183; OL C 117 E, 2010 5 6, p. 198; OL C 212 E, 2010 8 5, p. 60; OL C 265 E, 2010 9 30, p. 15; OL C 286 E, 2010 10 22, p. 25.
(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3; OL C 303, 2007 12 14, p. 1; OL L 209, 2005 8 11, p. 27.
(4) OL L 386, 2006 12 29, p. 1.
(5) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 71.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0036.
(7) OL C 250 E, 2007 10 25, p. 91.
(8) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 775.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0226.
(10) OL C 327, 2005 12 23, p. 4.
(11) Tarybos dokumentas 11179/10.
(12) OL C 265 E, 2010 9 30, p. 3.
(13) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 9.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0443.
(15) 2009 m. gruodžio mėn. Austrija, Belgija, Vokietija, Vengrija, Italija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė ratifikavo ir konvenciją, ir fakultatyvinį protokolą; visos valstybės narės pasirašė konvenciją, bet jos dar neratifikavo 15 valstybių narių (Bulgarija, Kipras, Estija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija); 19 valstybių narių taip pat pasirašė protokolą, bet jo dar neratifikavo 10 valstybių (Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Suomija, Prancūzija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Rumunija, Slovakija).
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0236.
(17) Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba (GAERC), 2009 m. lapkričio 17 d.


Naujoji Afganistano strategija
PDF 359kWORD 153k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Afganistanui skirtos strategijos (2009/2217(INI))
P7_TA(2010)0490A7-0333/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Afganistano, visų pirma į 2008 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Afganistano stabilizavimo(1), 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Afganistane naudojamų ES lėšų biudžetinės kontrolės(2) ir 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl moterų teisių Afganistane(3),

–  atsižvelgdamas į ES ir Afganistano bendrą politinę deklaraciją, pasirašytą 2005 m. lapkričio 16 d., pagrįstą bendrais prioritetais Afganistane, pvz., tvirtų ir atsakingų institucijų sukūrimu, saugumo ir teisingumo sektoriaus reforma, kova su narkotikais, plėtra ir rekonstrukcija,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. sudarytą Paktą dėl Afganistano, kuriame nustatytos trys pagrindinės Afganistano vyriausybės veiklos sritys tolesniems penkeriems metams: saugumo, valdymo, teisinės valstybės, žmogaus teisių, ekonominio ir socialinio vystymosi, taip pat įsipareigojimo panaikinti narkotikų pramonę,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę Londono konferenciją dėl Afganistano, vykusią 2010 m. sausio mėn., kurioje tarptautinė bendruomenė atnaujino savo įsipareigojimus Afganistanui ir kurioje padėti pagrindai tarptautiniam susitarimui dėl strategijos, susijusios su „nekariniu“ sprendimu Afganistano krizei įveikti, taip pat nustatyta, kad saugumo įsipareigojimai bus pradėti perkelti Afganistano pajėgoms 2011 m. ir bus iš esmės baigti 2014 m.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1890, kuria dvylikos mėnesių laikotarpiui po 2009 m. spalio 13 d. pratęsiami Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) įgaliojimai pagal JT Chartijos VII skyriaus nuostatas, kaip apibrėžta rezoliucijose Nr. 1386 (2001 m.) ir Nr. 1510 (2003 m.), ir kurioje JT valstybės narės raginamos įnešti savo indėlį į ISAF, „kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių įvykdyti jų mandatą“,

–  atsižvelgdamas į pasiūlytą Taikos ir reintegracijos patikos fondą, į kurį Londono tarptautinės konferencijos dalyviai pažadėjo įnešti pradinę 140 mln. USD sumą, siekiant integruoti Talibano narius ir kitus sukilėlius,

–  atsižvelgdamas į Afganistano nacionalinę konsultacinę taikos Jirga (vyresniųjų tarybą), kuri sušaukta 2010 m. birželio mėn. pradžioje Kabule, kurioje mėginta rasti nacionalinį sutarimą susitaikymo su priešais klausimu,

–  atsižvelgdamas į Kabulo konferenciją, vykusią 2010 m. liepos 20 d., kurioje buvo įvertinta pažanga įgyvendinant tarptautinėje Londono konferencijoje priimtus sprendimus ir atverta galimybė Afganistano vyriausybei parodyti, kad, bendradarbiaudama su tarptautine bendruomene, ji imasi vadovavimo ir prisiima atsakomybę stiprinant saugumą ir didinant Afganistano saugumo pajėgų gebėjimus, gerinant valdymą ir stiprinant teisinę valstybę, ir suteikta nauja galimybė apibrėžti būsimų veiksmų gaires, įskaitant kovą su narkotikų gamyba bei prekyba ir korupcija, taikos ir saugumo skatinimą, ekonominio ir socialinio vystymosi, žmogaus teisių ir lyčių lygybės užtikrinimą; atsižvelgdamas į Kabulo konferencijos išvadas, kuriose nuspręsta iki 2014 m. perduoti karinių operacijų valdymą Afganistano pajėgoms visose provincijose,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 17 d. Prezidento dekretą, kuriuo nustatomas keturių mėnesių terminas išformuoti Afganistane veikiančias privačias saugos bendroves, išskyrus privačias saugos tarnybas, veikiančias junginiuose, kuriais naudojasi užsienio ambasados, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos,

–  atsižvelgdamas į prezidento rinkimus, surengtus Afganistane 2009 m. rugpjūčio mėn., į ES rinkimų stebėjimo misijos svarbią galutinę ataskaitą, paskelbtą 2009 m. gruodžio mėn., ir į parlamento rinkimus, įvykusius 2010 m. rugsėjo 18 d.,

–  atsižvelgdamas į visas atitinkamas Tarybos išvadas, ir visų pirma į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) išvadas, priimtas 2009 m. spalio 27 d., ir į Tarybos veiksmų planą dėl didesnio bendradarbiavimo Afganistane ir Pakistane, taip pat į Užsienio reikalų tarybos išvadas, priimtas 2010 m. kovo 22 d.,

–  atsižvelgdamas į dvigubas pareigas eisiančio ES specialiojo įgaliotinio–ES delegacijos Afganistane vadovo paskyrimą 2010 m. balandžio 1 d., taip pat atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą, kuriuo Specialiojo įgaliotinio Vygaudo Ušacko įgaliojimai pratęsiami iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. Tarybos pareiškimą dėl Europos Sąjungos policijos misijos Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN) pratęsimo trejiems metams, nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.,

–  atsižvelgdamas į šalies strategijos dokumentą 2007–2013 m., kuriame apibrėžiamas Komisijos įsipareigojimas dėl Afganistano iki 2013 m.,

–  atsižvelgdamas į bendrąjį Europos Sąjungos 2010 finansinių metų biudžetą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus socialinės raidos 2009 m. ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Afganistanas užima 181 vietą iš 182 šalių,

–  atsižvelgdamas į Afganistano Nacionalinės rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą 2007 – 2008 m. ir skaičiavimus, kad skurdo panaikinimo Afganistane išlaidos, siekiant pakelti asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, gyvenimo lygį virš skurdo ribos, sudaro apie 570 mln. USD,

–  atsižvelgdamas į institucijos, koordinuojančios Afganistanui paramą teikiančių agentūrų veiklą (ACBAR), 2008 m. ataskaitą „Nepritekliai – pagalbos veiksmingumas Afganistane“ („Falling Short – Aid Effectiveness in Afghanistan“), kurioje pabrėžiama, kad didžioji pagalbos suma atitenka sutarčių vykdytojams, kurie gauna didelį pelną (kuris gali siekti 50 proc. už sutartį), taip pat pabrėžiamas minimalus skaidrumas organizuojant viešųjų pirkimų ir konkursų procedūras ir didelės išlaidos emigrantų atlyginimams ir išmokoms,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio mėn. Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (angl. UNAMA) ataskaitą dėl civilių gyventojų apsaugos per ginkluotus konfliktus,

–  atsižvelgdamas į Taikos dividendų fondo rekomendacijas, kuriose remiama politika „Pirmenybė afganistaniečiams“ (angl. „Afghan first“), skatinant Afganistane vietoje įsigyti prekes ir paslaugas, o ne jas importuoti, kad visų pirma Afganistano žmonės gautų naudos,

–  atsižvelgdamas į naują NATO/ISAF prieš maištininkus nukreiptą strategiją Afganistane ir į jos įgyvendinimą vadovaujant generolui Davidui Petraeusui, ir į strategijos peržiūrą 2010 m. gruodžio mėn., apie kurią pranešė prezidentas B. Obama,

–  atsižvelgdamas į JAV Kongreso daugumos tarnybos ataskaitą „WarLord, Inc: Turto prievartavimas ir korupcija ES tiekimo grandinėje Afganistane“ („WarLord Inc: Extortion and Corruption Along the US Supply Chain in Afghanistan“) (Vyriausybės reformos ir priežiūros komitetas, JAV Atstovų rūmai, 2010 m. birželio mėn.),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) darbą ir, visų pirma, į jo 2009 m. spalio mėn. parengtą ataskaitą „Narkomanija, nusikalstamumas ir maištavimas – tarptautinis Afganistano opiumo pavojus“, taip pat į šio biuro parengtą 2010 m. Pasaulinę narkotikų problemos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0333/2010),

A.  kadangi tarptautinė bendruomenė pakartotinai patvirtino savo paramą atitinkamoms Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms, kuriomis remiamas visų Afganistano piliečių saugumas, gerovė ir pagarba žmogaus teisėms; kadangi vis dėlto tarptautinė bendruomenė netiesiogiai pripažino, kad devynerius metus trukęs karas ir tarptautinis įsikišimas nepadėjo numalšinti Talibano maištininkų ir šalyje užtikrinti taikos ir stabilumo; ir kadangi nuo 2009 m. buvo pradėta vykdyti nauja prieš maištininkus nukreipta politika ir buvo išsiųstas maždaug 45 000 karių pastiprinimas,

B.  kadangi nėra aišku, kada visa tai baigsis Afganistane, nes tarptautinių pajėgų koalicija veikia, tačiau ji nėra pajėgi nugalėti Talibaną ir kitus maištininkus, o maištininkų judėjimas ir Talibanas negali įveikti šių karinių pajėgų,

C.  kadangi 2009 m. generolas Stanley McChrystal pareiškė, kad jis nematė jokių didelių „Al Qaeda“ grupių buvimo Afganistane požymių, ir aukštieji Amerikos pareigūnai tvirtina, kad vargu ar šiuo metu Afganistane veikia „Al Qaeda“ kovotojai,

D.  kadangi saugumo ir gyvenimo sąlygos dar pablogėjo, ardydamos visuotinį sutarimą, kuriuo vienu metu džiaugėsi koalicija, o koalicija vis labiau visuomenės suvokiama kaip okupacija; kadangi reikalinga nauja platesnė partnerystė su Afganistano žmonėmis, kuria būtų užtikrintas neatstovaujamų grupių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas siekiant taikos ir susitaikymo,

E.  kadangi ES yra viena iš pagrindinių vystymosi ir humanitarinės pagalbos Afganistanui teikėjų; kadangi ji yra įsipareigojusi dalyvauti atstatymo ir stabilizavimo veikloje,

F.  kadangi pagal 2006 m. sudarytą Paktą dėl Afganistano ir taip pat Kabulo konferencijoje paramos teikėjai sutiko vis didesnę pagalbos dalį, iki 50 proc., skirti, jeigu įmanoma, per pagrindinį Afganistano valstybės biudžetą, tiesiogiai ar per tam tikrus fondus, tačiau šiuo metu per valstybės biudžetą skiriama tik 20 proc. paramos vystymuisi,

G.  kadangi dėl nepakankamo koordinavimo ES teikiama pagalba Afganistanui nėra veiksminga,

H.  kadangi nuo 2002 m. iki 2009 m. Afganistanui skirta daugiau nei 40 mlrd. USD tarptautinės pagalbos; kadangi per šį laikotarpį vaikų, lankančių mokyklą, skaičius išaugo, tačiau, Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, Afganistane 59 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus vis dar trūksta maisto, o 5 mln. vaikų neturi galimybės lankyti mokyklos,

I.  kadangi moterų padėtis šalyje ir toliau kelia didelį susirūpinimą; kadangi pagal JT ataskaitą Afganistano gimdyvių mirtingumas, kuris siekia beveik 25 000 mirčių per metus, yra antrasis pagal dydį pasaulyje, ir kadangi tik 12,6 proc. vyresnių nei 15 metų amžius moterų moka skaityti ir rašyti, o 57 proc. mergaičių išteka būdamos jaunesnio nei pagal įstatymus nustatyto 16 metų amžiaus; kadangi smurtas prieš moteris tebėra paplitęs reiškinys; kadangi tebegalioja diskriminacinis įstatymas dėl moterų šiičių asmens statuso, pagal kurį, be kita ko, nusikaltimu laikomas moters atsisakymas lytiškai santykiauti su savo vyru ir draudžiama moterims išeiti iš namų be vyro sutikimo,

J.  kadangi Afganistanas yra kelių tarptautinių konvencijų, kuriomis saugomos moterų ir vaikų teisės, ir visų pirma 1979 m. Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir 1989 m. JT vaiko teisių konvencijos, šalis; ir kadangi Afganistano Konstitucijos 22 straipsnyje teigiama, kad „Afganistano piliečiai, vyrai ir moterys, pagal įstatymą turi vienodas teises ir pareigas“; kadangi šiuo metu persvarstomas Afganistano Šeimos kodeksas siekiant jį suderinti su Konstitucija,

K.  kadangi JAV Kongresas 2010 m. liepos mėn. pareikalavo atlikti anksčiau Afganistanui skirtų milijardų dolerių pagalbos auditą ir pritarė pasiūlymui laikinai sumažinti pagalbą Afganistano vyriausybei beveik 4 mlrd. USD,

L.  kadangi Afganistano finansų ministras Omar Zakhilwal kritikavo, pirmiausia, NATO / ISAF sutarčių sudarymo praktiką dėl to, kad ji nenaudinga vietinei Afganistano ekonomikai, ir taip pat tai, kad ISAF vienpusiškai aiškina ISAF ir Afganistano vyriausybės susitarimo taisykles dėl neapmokestinamo tiekimo, ir kadangi ministras kaltino užsienio sutarčių vykdytojus užsigrobus didžiąją dalį ISAF finansuojamų sutarčių, kurių suma siekia 4 mlrd. USD, ir dėl to tariamai iš šalies nuolat nuteka pinigų srautai; kadangi Afganistano vyriausybė reikalauja atlikti tarptautinį tyrimą,

M.  kadangi paaiškėjo, kad Afganistane karinis problemų sprendimas negalimas, ir kadangi JAV nurodė, kad 2011 m. vasarą pradės išvesti savo karius iš Afganistano ir kitos šalys jau išvedė savo karius arba artimiausiu metu planuoja tai padaryti, tačiau trečios dar nerodo ketinimų juos išvesti; kadangi vis dėlto kariuomenės išvedimas turi būti laipsniškas ir koordinuotas procesas vykdant politinį projektą, kuriuo būtų užtikrintas sklandus atsakomybės perdavimas Afganistano saugumo pajėgoms,

N.  kadangi Kabulo konferencijoje susitarta, kad, tarptautinei bendruomenei teikiant būtiną finansinę ir techninę paramą, iki 2011 m. spalio mėn. Afganistano nacionalinę armiją turi sudaryti 171 600 kariai, o Afganistano nacionalinę policiją – 134 000 pareigūnai,

O.  kadangi pagrindinis misijos EUPOL tikslas – prisidėti prie Afganistano policijos sistemos kūrimo laikantis tarptautinių standartų,

P.  kadangi Afganistanas ne tik pirmauja pasaulyje pagal opijaus gamybą ir yra pagrindinis jo tiekėjas heroino rinkose ES ir Rusijos Federacijoje, bet ir, pagal naujausią UNODC ataskaitą, yra vienas iš pirmaujančių pasaulyje marihuanos augintojų; tačiau kadangi opiumo gamyba Afganistane per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 23 proc. ir trečdaliu nuo 2007 m., kai ji buvo didžiausia; kadangi UNODC nustatė, kad egzistuoja aiškus tarpusavio ryšys tarp opiumo auginimo ir teritorijų, kuriose sukilėliai kontroliuojami, ir kad Afganistano dalyse, kuriose vyriausybei geriau pavyksta įgyvendinti įstatymus, beveik du trečdaliai ūkininkų pareiškė, kad neaugina opiumo, nes tai draudžiama; kadangi pietryčiuose, kurie valdžios institucijoms sunkiau pasiekiami, draudimą kaip priežastį neauginti aguonų nurodė tik šiek tiek mažiau nei 40 proc. ūkininkų,

Q.  kadangi, remiantis naujausia UNODC ataskaita, Afganistano piliečių, priklausomų nuo narkotikų, skaičius pastaraisiais metais smarkiai padidėjo ir tai turės didelių socialinių padarinių šalies ateičiai,

R.  kadangi ES nuo pat rekonstrukcijos proceso pradžios atliko aktyvų vaidmenį palaikydama pastangas kovos su narkotikais srityje, tačiau kol kas nepavyko pasiekti jokių reikšmingų rezultatų sulaikant narkotikų pramonės skverbimąsi į nacionalinį ūkį, politinę sistemą, valstybės institucijas ir visuomenę,

S.  kadangi Afganistane atliekant aguonų naikinimą buvo naudojami chemikalai (herbicidai), kurie yra labai kenksmingi žmonių sveikatai ir aplinkai, nes jais užteršiamas dirvožemis ir vanduo; kadangi vis dėlto dabar sutariama dėl to, kad represines priemones reikia nukreipti prieš prekybą narkotikais ir heroino gamybos laboratorijas, o ne prieš ūkininkus; kadangi dabar pagrindinės pastangos dedamos siekiant suteikti alternatyvius pragyvenimo šaltinius ūkininkams,

T.  kadangi Afganistanas turi didžiulių gamtos išteklių, įskaitant naftą, kurių vertė yra apie tris trilijonus JAV dolerių, ir kadangi Afganistano vyriausybė yra priklausoma nuo šių išteklių, kad įtvirtinus taiką ir saugumą šalyje galėtų skatinti ekonominį vystymąsi,

Nauja ES strategija

1.  suvokia veiksnius, kurie stabdo pažangą Afganistane, tačiau nusprendė jame sutelkti dėmesį į keturis pagrindinius aspektus, kurie, kaip manoma, galėtų padėti pagerinti padėtį: tarptautinę pagalbą ir koordinavimą; taikos proceso padarinius; policijos mokymų poveikį; ir opiumo gamybos išnaikinimą skatinant alternatyvią plėtrą;

2.  išreiškia pritarimą naujai kovos su sukilėliais strategijos, kuria siekiama apsaugoti vietos gyventojus ir atstatyti vietoves, kur saugumas buvo užtikrintas, koncepcijai ir ES veiksmų planui dėl Afganistano ir Pakistano;

3.  todėl mano, kad Afganistanui skirtoje ES strategijoje atskaitos tašku taps šios dvi prielaidos: nors beveik dešimtmetį teikiama tarptautinė pagalba ir investicijos, reikia pripažinti nuolat blogėjančią padėtį Afganistane saugumo ir socialinėje bei ekonominėje srityse; taip pat iškyla poreikis iš esmės keisti tarptautinės bendruomenės, kuri anksčiau, visų pirma prieš kovos su sukilėliais strategiją, rengdavo planus ir priimdavo sprendimus nepakankamai įtraukdama Afganistaną, požiūrį, siekiant, kad ateityje ji rengtų planus ir priimtų sprendimus glaudžiai bendradarbiaudama su Afganistanu; pažymi, kad svarbus žingsnis šia kryptimi buvo Londono ir Kabulo konferencijos;

4.  palankiai vertina ir remia 2009 m. spalio mėn. Tarybos išvadas dėl ES veiksmų Afganistane ir Pakistane stiprinimo, kuriose išdėstytas darnesnis ir labiau koordinuotas ES požiūris į regioną ir pabrėžiama regioninio bendradarbiavimo svarba bei skiriamas didesnis dėmesys civiliniams Afganistano politikos aspektams;

5.  pabrėžia, kad priimant ilgalaikius sprendimus, susijusius su Afganistano krize, turi būti atsižvelgiama į Afganistano piliečių vidaus saugumo, civilinės saugos ir ekonominio bei socialinio vystymosi interesus ir į šiuos sprendimus reikėtų įtraukti skurdo naikinimo, kovos su nepakankamu išsivystymu ir moterų diskriminacija priemones, taip pat reikėtų stiprinti pagarbą žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, gerinti susitaikymo mechanizmus, užtikrinti opiumo gamybos nutraukimą, patikimą valstybės kūrimą ir visišką Afganistano įtraukimą į tarptautinę bendruomenę, taip pat išvyti iš šalies „Al Quaeda“ grupuotę;

6.  palankiai vertina Kabulo tarptautinės Afganistano konferencijos išvadas; pabrėžia, kad turi būti gerbiami Afganistano vyriausybės įsipareigojimai gerinti saugumą, valdymą ir ekonomines sąlygas Afganistano piliečiams, taip pat tarptautinės bendruomenės įsipareigojimai remti pereinamojo laikotarpio procesą ir siekti bendrų tikslų;

7.  primena, kad ES ir jos valstybės narės turėtų remti Afganistaną atkuriant savo valstybę, turinčią stipresnes demokratines institucijas, kurios galėtų užtikrinti nacionalinį suverenumą, saugumą, pagrįstą demokratiškai atskaitinga kariuomene ir policija, kompetentingą ir nepriklausomą teismų sistemą, valstybės vienybę, teritorinį vientisumą, vyrų ir moterų lygybę, žiniasklaidos laisvę, ypatingą dėmesį švietimo ir sveikatos priežiūros sistemoms, tvarų ekonominį vystymąsi ir Afganistano žmonių gerovę, taip pat ir pagarbą visų Afganistane įsikūrusių etninių ir religinių bendruomenių istorinėms, religinėms, dvasinėms ir kultūrinėms tradicijoms, pripažįstant, kad reikia iš esmės keisti požiūrį į moteris; prašo labiau palaikyti provincijų, kurios įrodo, kad tinkamai administruoja veiklą, vietos valdžios institucijų vykdomus plėtros projektus;

8.  pažymi, kad 80 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir kad dirbamos žemės plotas vienam gyventojui sumažėjo nuo 0,55 ha 1980 m. iki 0,25 ha 2007 m.; pabrėžia tai, kad Afganistanas ir toliau labai pažeidžiamas dėl atšiaurių klimato sąlygų ir dėl pasaulio rinkoje kylančių maisto kainų, tai pat paplitęs beatodairiškas sausumos minų naudojimas kelia grėsmę sėkmingai kaimo plėtrai; mano, kad šiuo atveju siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu pirmiausiai reikia tęsti ir didinti finansavimą, skirtą kaimo plėtrai ir vietos maisto produktų gamybai;

9.  atkreipia dėmesį į Afganistano vyriausybės įsipareigojimą per ateinančius 12 mėnesių laipsniškai ir finansiškai tvariu būdu įgyvendinti subnacionalinę valdymo politiką, stiprinti vietos valdžios institucijas ir jų institucinius gebėjimus bei plėtoti subnacionalines reguliavimo, finansavimo ir biudžeto programas;

10.  pažymi, kad didesnį Afganistano dalyvavimą atkūrimo procese gali apsunkinti silpnas viešasis administravimas bei nepakankami valstybės tarnybos gebėjimai; todėl yra įsitikinęs, kad šioms svarbioms sritims reikia skirti daugiau dėmesio; pritaria minčiai, kad Komisija ir valstybės narės turėtų parengti specialią ilgalaikę pavyzdinę programą, skirtą spręsti viešojo administravimo problemas plėtojant mokymo programas, padedant sukurti arba naudoti turimas patalpas, prisijungiant prie ES viešojo administravimo institucijų tinklo, taip pat konsultuojant įvairių didelių Afganistano miestų, pvz., Kabulo, Herato ir Mazaro, valstybės tarnybas;

11.  primena, kad vystymosi pastangos turi būti telkiamos į Afganistano vyriausybės struktūrų pajėgumų gerinimą ir kad afganistaniečiai turi būti labai įtraukti prioritetų pasirinkimo ir įgyvendinimo stadijose, kad būtų sustiprintas perėmimo nuosavybėn procesas ir atsakomybės prisiėmimas nacionaliniu bei bendruomenės lygmenimis; taigi atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį, kuris labai svarbus užtikrinant, kad Afganistano gyventojai būtų įtraukiami į demokratizacijos ir rekonstrukcijos procesą, ir kad taip būtų užketamas kelias korupcijos grėsmei;

12.  nors moterų gyvenimas nuo Talibano valdymo pabaigos 2001 m. pagerėjo, vis tiek yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties Afganistane apskritai ir ypač dėl pastaraisiais metais blogėjančios padėties moterų pagrindinių, politinių, pilietinių ir socialinių teisių srityje ir išreiškia savo susirūpinimą dėl neigiamų pokyčių, pvz., dėl to, kad dauguma kalinių Afganistano kalėjimuose yra moterys, pabėgusios nuo persekiojančių giminaičių, ir dėl neseniai padarytų rinkimų kodekso pakeitimų, kuriais sumažintas moterims skirtų vietų parlamente skaičius;

13.  tiki, kad moterų teisės susijusios su saugumo klausimais ir kad neįmanoma užtikrinti stabilumo Afganistane nesuteikiant galimybės moterims visiškai naudotis savo teisėmis politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime; todėl ragina Afganistano valdžios institucijas ir tarptautinės bendruomenės atstovus užtikrinti moterų dalyvavimą visais taikos derybų etapais ir siekiant susitaikymo ir reintegracijos pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325; ragina ypatingai ginti aktyviai visuomeniniuose arba politiniuose procesuose dalyvaujančias moteris, kurioms dėl to kelia grėsmę fundamentalistai; pareiškia, kad siekiant pažangos taikos derybose jokiu būdu negalima atimti pastaraisiais metais įgytų moterų teisių; ragina Afganistano vyriausybę geriau apsaugoti moterų teises pakeičiant galiojančius teisės aktus, kaip antai baudžiamąjį kodeksą, siekiant išvengti diskriminavimo;

14.  ragina Komisiją, Tarybą ir ES valstybes nares, laikantis ilgalaikių Sąjungos įsipareigojimų prisidėti prie Afganistane taikos ir atkūrimo pastangų, dvišaliuose santykiuose su Afganistanu ir toliau kelti moterų ir vaikų diskriminacijos, taip pat apskritai žmogaus teisių klausimus;

15.  ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skirti daugiau finansinės ir politinės bei techninės paramos ir remti politikos kryptis, kuriomis siekiama gerinti Afganistane gyvenančių moterų ir nevyriausybinių moterų organizacijų, įskaitant tas, kurios gina moterų teises, padėtį;

16.  pažymi, kad nors po Talibano režimo žlugimo žodžio ir spaudos laisvė buvo padidėjusi, per pastaruosius metus ji sumažėjo; atkreipia dėmesį į ginkluotų grupuočių ir talibų išpuolius bei grasinimus žurnalistams, siekiant neleisti jiems informuoti apie jų kontroliuojamas sritis; ragina imtis priemonių šioje srityje, kad žurnalistai galėtų vykdyti savo profesinę veiklą turėdami saugumo garantijų;

17.  susirūpinęs pažymi, kad per 2010 m. rugsėjo 18 d. Afganistane vykusius parlamento rinkimus, kuriuose nepaisant saugių sąlygų šalyje dalyvavo maždaug 40 proc. rinkėjų, vėl buvo sukčiaujama bei klastojama ir, NATO duomenimis, žuvo 25 žmonės; apgailestauja, kad didelė dalis Afganistano piliečių negalėjo pasinaudoti savo pagrindine teise balsuoti;

18.  atkreipia dėmesį į pažeidimus šalies teismo procesuose, kurie neatitinka tarptautinių teisingumo standartų; apgailestauja dėl 2008 m. įvykdytos mirties bausmės 16 nuteistų asmenų; ragina ES skatinti patvirtinti mirties bausmės moratoriumą atsižvelgiant į 2007 m. Jungtinių Tautų rezoliuciją Nr. 62/149, siekiant visiškai ją panaikini;

Tarptautinės pagalbos naudojimas ir piktnaudžiavimas ja

19.  primena, kad bendras 2002–2010 m. ES (Europos bendrijos ir valstybių narių) biudžetas, skirtas pagalbai Afganistane, sudarė apie 8 mlrd. EUR;

20.  pabrėžia žiniasklaidos laisvės ir pilietinės visuomenės Afganistane stiprinimo svarbą siekiant demokratizuoti šią šalį; taip pat teigiamai vertina 2009 m. ES rinkimų stebėjimo misijos išvadas;

21.  pažymi, kad nepaisant didelės užsienio pagalbos, padėtis Afganistane ir toliau neteikia vilčių, užkertamas kelias teikti humanitarinę ir medicininę pagalbą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kad vis daugiau afganistaniečių miršta dėl skurdo negu per ginkluotus susirėmimus, ir pasibaisėtina tai, kad nuo 2002 m. padidėjo kūdikių mirtingumas ir labai sumažėjo gyvenimo trukmė bei raštingumo lygis, o nuo 2004 m. žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius padidėjo 130 proc.

22.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir apgailestauja tai, kad, nepaisant pasiektos pažangos tam tikrose srityse, pagal JTVP Žmogaus socialinės raidos indeksą Afganistanas nuo 173 vietos 2003 m. nukrito iki 181 vietos (iš 182 valstybių), o vaikų iki 5 m. amžiaus ir motinų mirtingumo lygiai lieka vieni aukščiausių pasaulyje; mano, jog reikia atsižvelgti į šiuos specifinius tikslus minėtose srityse ir į galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir švietimo sistema, ypač moterims, taip pat ragina ypatingą dėmesį skirti spartesniam pajamų augimui ir veiksmingos teisingumo sistemos kūrimui;

23.  pabrėžia, kad Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) 2010 m. sausio mėnesio tyrimas parodė, jog gyventojai labiausiai susirūpinę dėl korupcijos, o iš kyšių gaunamos pajamos sudaro beveik ketvirtadalį (23 proc.) Afganistano BVP;

24.  ragina Komisiją užtikrinti Afganistano vyriausybei, tarptautinėms organizacijoms ir vietos NVO teikiamos finansinės paramos skaidrumą ir atskaitingumą tam, kad būtų garantuotas pagalbos priemonių nuoseklumas ir sėkmingai vykdomi Afganistano atkūrimo bei vystymosi uždaviniai;

25.  ragina teikti geografiniu požiūriu vientisesnę humanitarinę pagalbą, remiantis poreikių analize ir atsižvelgiant į skubos atvejus;

26.  vis dėlto pažymi, kad pasiekta ribota pažanga infrastruktūros, telekomunikacijų ir pagrindinio išsilavinimo srityse, nors paramos teikėjai ir Afganistano vyriausybė ją dažniausiai įvardija kaip laimėjimą;

27.  atkreipia dėmesį į didžiules karines išlaidas, patirtas Afganistane nuo 2001 m. iki 2009 m., kurios įvertintos beveik 300 mlrd. USD, o tai daugiau nei 20 kartų viršija Afganistano bendrąjį vidaus produktą (BVP), ir kurios, kaip manoma, dėl papildomų karinių veiksmų antplūdžio kas metus didės apie 50 mlrd. USD;

28.  pripažįsta paplitusią nuomonę, kad piliečiams neužtikrinamas pakankamas būtinųjų paslaugų teikimas vien tik dėl Afganistano vyriausybės korupcijos, tačiau pažymi, kad didžioji dalis socialiniam ir ekonominiam vystymuisi skirtos paramos buvo teikiama ne per centrinę vyriausybę, o per tarptautines organizacijas, regioninės plėtros bankus, NVO, tarptautinių sutarčių vykdytojus, konsultantus ir kt.; ragina Afganistano vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę vykdyti griežtesnę kontrolę siekiant panaikinti korupciją ir užtikrinti, kad pagalba būtų naudojama pagal paskirtį;

29.  laikosi nuomonės, kad kova su korupcija turėtų būti taikos kūrimo proceso Afganistane pagrindu, kadangi dėl kyšininkavimo neteisingai skirstomi ištekliai, sudaromos kliūtys gauti viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas, ir labai trukdoma šalies socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; taip pat pabrėžia, kad dėl korupcijos mažėja pasitikėjimas viešuoju sektoriumi ir vyriausybe, taip pat ji kelia didelę grėsmę nacionaliniam stabilumui; todėl primygtinai ragina ES, teikiant Afganistanui pagalbą, ypatingą dėmesį skirti kovai su korupcija;

30.  pažymi, kad, pasak Afganistano finansų ministro, taip pat remiantis kitais nepriklausomais šaltiniais, nuo 2002 m. iki 2009 m. tik 6 mlrd. (arba 15 proc.) iš 40 mlrd. USD pagalbos iš tikrųjų pasiekė Afganistano vyriausybę; o nuo 70 proc. iki 80 proc. likusių 34 mlrd. USD, kurie buvo skirti per tarptautines organizacijas, regioninės plėtros bankus, NVO, tarptautinių sutarčių vykdytojus, konsultantus ir kt., taip ir nepasiekė numatytų gavėjų – Afganistano gyventojų; pažymi Kabulo konferencijoje priimtą sprendimą, pagal kurį numatoma 50 proc. tarptautinės pagalbos iki 2012 m., Afganistano prašymu, skirti per nacionalinį Afganistano biudžetą;

31.  pareiškia, kad būtina nustatyti koordinavimo priemones tarp šalių, teikiančių tarptautinę paramą, ir numatyti išsamią Europos ir tarptautinės pagalbos analizę, siekiant kovoti su skaidrumo stoka ir ribota paramos teikėjų atskaitomybe;

32.  smerkia tai, kad didelė dalis Europos ir kitos tarptautinės finansinės pagalbos prarandama, kai ji paskirstoma (tai ypač atsiskleidė neseniai dėl Kabulo banko kilusio skandalo metu), ir atkreipia dėmesį, kad tai vyksta dėl keturių pagrindinių priežasčių: lėšų iššvaistymo, per didelių tarpininkavimo ir saugumo išlaidų, per didelių sąskaitų ir korupcijos;

33.  tačiau pažymi, kad ES nuostoliai yra mažesni, nes 50 proc. Sąjungos pagalbos (palyginti su 10 proc. JAV pagalbos) paskirstoma per daugiašalius patikos fondus, kurių veiksmingumo rodikliai labai aukšti (apie 80 proc.);

34.  ragina ES sukurti centralizuotą išlaidų duomenų bazę ir visos ES paramos, skirtos Afganistanui, poveikio analizės mechanizmą, nes dėl išsamios, naujos ir skaidrios informacijos stokos mažėja pagalbos veiksmingumas;

35.  taip pat ragina visas pagrindines humanitarinės ir vystymosi pagalbos organizacijas, veikiančias Afganistane, įskaitant ES ir jos valstybių bei JAV organizacijas, Jungtinių Tautų pagalbos misiją Afganistane (angl. UNAMA), Jungtinių Tautų agentūras, pagrindines NVO ir Pasaulio banką, labai mažinti savo veiklos išlaidas skiriant lėšas konkretiems projektams, kurie būtų įgyvendinami realiai ir subalansuotai bendradarbiaujant su Afganistano institucijomis, ir užtikrinti, kad pagalba būtų naudojama pagal paskirtį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Afganistano institucijos, užtikrindamos deramą skaidrumą ir atsakomybę, turi teisę priimti sprendimus dėl lėšų panaudojimo;

36.  pabrėžia, kad labai svarbu koordinuoti atstatymo ir vystymo pastangas regioniniu lygmeniu siekiant skatinti tarpvalstybinį vystymą tuose regionuose, kuriuose tautiniai ir genčių ryšiai dažnai peržengia valstybines sienas;

37.  pažymi, kad turėtų būti skatinamas aktyvesnis Afganistano vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas, ir pabrėžia, kad siekiant tinkamai panaudoti lėšas šiuo lygmeniu būtina laikytis lojalumo ir teisinės valstybės principų; atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų paskirstymas vietos ir regioniniu lygmeniu turi vykti gavus centrinės vyriausybės patvirtinimą, siekiant didinti jos vaidmenį ir atsakomybę;

38.  ragina vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą ir Komisiją įsteigti bendrą tyrėjų komandą, kuri vieną kartą per metus įvertintų visas ES ir valstybių narių priemones ir misijas Afganistane remiantis aiškiais kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, ypač susijusias su parama vystymuisi (įskaitant visuomenės sveikatos ir žemės ūkio sritis), geru valdymu (įskaitant teisingumo sektorių ir pagarbą žmogaus teisėms) ir saugumu (ypač Afganistano policijos mokymais); atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina atlikti ES priemonių santykinio poveikio bendrai padėčiai šalyje įvertinimą, be to, įvertinti ES įstaigų bei kitų tarptautinių misijų ir priemonių veiklos koordinavimo ir jų bendradarbiavimo lygį ir paskelbti šių vertinimų išvadas bei rekomendacijas;

39.  pabrėžia, kad saugumas ir geografinis pagalbos priemonių paskirstymas yra susiję, ir todėl ragina teikiamą pagalbą skirti tiesiogiai tiems Afganistano gyventojams, kuriems jos reikia;

40.  pabrėžia, kad kova su korupcija Afganistane turi būti prioritetinis tikslas; pripažįsta, kad vietinė korupcija egzistuoja, tačiau tikisi, kad su ja bus kovojama stiprinant Afganistano valstybės institucijų teisėtumą ir įgaliojant jas patvirtinti finansavimo skyrimą ir užtikrinti pagalbos veiksmingumą;

41.  palaiko viešojo pirkimo skatinimo politiką Afganistane, kai įmanoma, o ne prekių ar paslaugų importą;

42.  mano, kad už pagalbos šalyje paskirstymą turėtų būti atsakingi nešališkos humanitarinės pagalbos organizacijos ir kad, siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos organizacijų neutralumą, nešališkumą ir nepriklausomumą, nuo šiol kariai turėtų teikti humanitarinę pagalbą tik labai išimtiniais atvejais ir visiškai laikydamiesi atitinkamų tarptautinių standartų, kodifikuotų Gairėse dėl karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo, vykdant humanitarines operacijas, ir numatytų pagal Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos;

43.  atkreipia dėmesį, kad humanitarinės pagalbos organizacijos, kurios vykdydamos veiklą aiškiai pažeidžia neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, tampa labiau pažeidžiamos vietose, ypač turint omenyje tai, kad jos lieka vietoje po to, kai kariniai būriai išvedami;

44.  pažymi, kad, kaip plačiai minėta spaudoje ir JAV Atstovų rūmų pranešime „Warlord, Inc.“, JAV karinės pajėgos didžiąją dalį savo logistikos perdavė privatiems rangovams, kurie pagal subrangos sutartį karinės vilkstinės apsaugą dar kartą perleido Afganistano apsaugos paslaugų teikėjams, ir tai turėjo labai sunkių neigiamų padarinių;

45.  pažymi, kad sprendimas JAV karinį aprūpinimą perleisti privačiajam sektoriui be jokių patikimų kriterijų, kuriais užtikrinama atskaitomybė, skaidrumas ir teisėtumas, kursto turto prievartavimą ir korupciją, nes karo vadai, vietos mafija ir galiausiai Talibano vadai pasisavina didelę dalį Afganistano kariuomenės logistikos verslo, kurį sudaro 2,2–3 mlrd. USD;

46.  yra pasibaisėjęs, kad kiekviename karinio aprūpinimo etape mokestis už apsaugą ir turto prievartavimas yra pagrindinis maištininkų finansavimo šaltinis, kaip tai savo pranešime, skirtame Senato užsienio reikalų komitetui, 2009 m. gruodžio mėn. patvirtino JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton;

47.  taip pat yra pasibaisėjęs, kad atsižvelgiant į JAV ir NATO/ISAF karinės logistikos panašumus, negali būti visais atvejais visiškai garantuotas visapusiškas ES finansinių įnašų atsekamumas;

48.  visiškai pritaria naujoms 2010 m. rugsėjo mėn. NATO karinės vadovybės Afganistane priimtoms gairėms dėl viešojo pirkimo (jų vertė šiuo metu siekia maždaug 14 mlrd. USD per metus), kuriomis siekiama sumažinti korupciją ir lėšų, netiesiogiai patenkančių maištininkams ir Talibanui, srautą; tikisi, kad tokio pobūdžio viešojo pirkimo politika bus nedelsiant įgyvendinta;

49.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina neseniai priimtą prezidento H. Karzai'aus dekretą, kuriuo visoms Afganistane veikiančioms vietos ir užsienio privačioms saugos tarnyboms suteikiamas keturių mėnesių terminas veiklai sustabdyti;

Taikos procesas

50.  pabrėžia, kad gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principai – stabilaus ir klestinčio Afganistano pagrindas; todėl pabrėžia, kad patikimas teisingumo vykdymo procesas – vienas iš pagrindinių taikos proceso aspektų ir kad pagarba žmogaus teisėms ir plačiai paplitusio nebaudžiamumo prevencija turėtų būti nediskutuotini visų taikos proceso etapų aspektai; ragina Afganistano vyriausybę pirmenybę teikti teismų reformos strategijos įgyvendinimui;

51.  mano, kad esama aklavietė Afganistane susiklostė daugiausia dėl klaidingų koalicijos pajėgų skaičiavimų dar prieš priimant naują kovos su maištininkais strategiją, nes jos iš pradžių padarė klaidą, numatydamos greitą karinę pergalę prieš Talibaną ir lengvą perėjimą prie stabilios valstybės, kuriai vadovautų teisėta vyriausybė, turinti tvirtą Vakarų užnugarį;

52.  todėl mano, kad buvo nepakankamai įvertinta Talibano pajėgų įtaka, o H. Karzai'aus vyriausybės gebėjimas valdyti buvo pervertintas, ir todėl šalies atkūrimo ir vystymosi užduotys buvo nustumtos į antrą planą;

53.  baiminasi, kad šios klaidos pakurstė Talibano atgimimą beveik pusėje šalies teritorijos, pablogindamos saugumą visame regione bei padėtį, susijusią su pagarba žmogaus, ypač moterų, teisėms;

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad praeities karinės priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, ir todėl tvirtai pritaria požiūriui dėl civilių gyventojų poreikių tenkinimo;

55.  pripažįsta, kad vienintelė įmanoma išeitis yra politinis sprendimas, taigi galiausiai susitarus dėl paliaubų turėtų būti vykdomos derybos, kuriose dalyvautų Talibanas, visos kovojančios grupės ir kiti politiniai šalies veikėjai, kurie yra pasirengę suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, kuri galėtų sustabdyti jau beveik tris dešimtmečius šalyje siautėjantį pilietinį karą ir užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi teisinės valstybės principų ir pagrindinių žmogaus teisių; mano, kad siekiant šio politinio sprendimo tikslo reikia sulaukti, kol paaiškės naujos kovos su maištininkais politikos, įgyvendinamos remiantis grafiku, kurį paskelbė prezidentas B. Obama, rezultatai;

56.  tvirtai tiki, kad trys pagrindinės ES keliamos prielaidos šiam taikos procesui ir Talibano grupių dalyvavimui turi būti visų derybose dalyvaujančių šalių įsipareigojimas iš šalies išvyti „Al Qaeda“ ar bet kurią kitą teroristų grupuotę ir taip panaikinti terorizmo skatinimą tarptautiniu lygmeniu, imtis veiksmų siekiant uždrausti auginti aguonas ir užtikrinti, kad būtų vykdoma politika, pagal kurią būtų skatinama laikytis pagrindinių žmogaus teisių ir Afganistano konstitucijos;

57.  mano, kad visi kiti klausimai turėtų būti palikti Afganistano žmonių valiai ir apsisprendimui;

58.  pripažįsta, kad Talibanas nėra vieninga organizacija: joje yra mažiausiai 33 pagrindiniai vadovai, 820 viduriniosios grandies vadovų ir 25 000–36 000 „eilinių“, pasiskirsčiusių į 220 bendruomenių, iš kurių vienos kovoja dėl ideologinių, o kitos – dėl finansinių priežasčių; todėl mano, kad nuo šiol turėtų būti skatinamos derybos vietos lygmeniu tarp demokratiškai išrinktos vietos valdžios ir ginkluotosios opozicijos narių, „kurie atsisako naudoti smurtą, nepalaiko ryšių su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, laikosi konstitucijos ir yra pasirengę prisidėti kuriant taikų Afganistaną“, kaip teigiama 2010 m. liepos 20 d. Kabulo komunikato 13 ir 14 dalyse;

59.  pritaria Afganistano vyriausybės taikos ir reintegravimo programai, kuri atvira visiems Afganistano ginkluotosios opozicijos ir jo bendruomenių nariams, kaip nurodyta minėtojo Kabulo komunikato 13 ir 14 dalyse;

60.  pažymi, kad visose nusiginklavimo ir reintegracijos strategijose reikia visapusiškai atsižvelgti į buvusių kovotojų ir pabėgėlių sunkumus siekiant sugrįžti į jų kilmės kaimus;

61.  pabrėžia pasitikėjimo Afganistano vyriausybe ir administracija, taip pat jų patikimumo, atsakomybės ir kompetencijos didinimo svarbą, siekiant pagerinti jų įvaizdį šalies piliečių akyse;

62.  pabrėžia esminį Pakistano vaidmenį, nes Talibanui nėra jokių paskatų pradėti rimtas derybas, kol siena su Pakistanu lieka atvira; rekomenduoja vykdyti platesnes tarptautinio koordinavimo ir dalyvavimo priemones, įtraukiant į šį procesą ir kitas kaimynines šalis bei pagrindinius regiono lygmens subjektus, ypač Iraną, Turkiją, Kiniją, Indiją ir Rusijos Federaciją;

63.  ragina Komisiją įvertinti neseniai Pakistaną nuniokojusių potvynių strateginius ir politinius padarinius Afganistanui ir visam regionui bei imtis visų būtinų priemonių siekiant padėti nukentėjusiems šalies gyventojams ir Afganistano pabėgėliams, kurių stovyklas pasiglemžė potvynis;

64.  pabrėžia gero vandens išteklių valdymo svarbą Afganistane ir aplinkiniuose regionuose ir atkreipia dėmesį į regionų ir pasienio bendradarbiavimo šioje srityje naudą, taip pat ir stiprinant pasitikėjimą tarp kaimyninių Pietvakarių Azijos šalių;

65.  pažymi, kad Pakistano žvalgybos tarnyba (PŽT) dalyvavimu siekiama užtikrinti, kad įsivyravusi taika Pakistanui taip pat atneštų naudos;

66.  vis dėlto pabrėžia, jog siekiant, kad Afganistane įsivyrautų taika, reikės bendro visų pagrindinių regiono veikėjų, įskaitant Indiją, Pakistaną, Iraną, Centrinės Azijos valstybes, Rusiją, Kiniją ir Turkiją, politinių susitarimų ir bendros pozicijos siekiant nesikišti ir remti nepriklausomą Afganistaną; ragina normalizuoti Pakistano ir Afganistano santykius, galutinai išsprendžiant tarptautinės sienos tarp abiejų šalių problemą;

67.  ragina ES toliau remti taikos ir susitaikymo procesą Afganistane, Afganistano pastangas iš naujo integruoti į visuomenę pasirengusius atsisakyti smurto asmenis ir leisti H. Karzai'aus vyriausybei pakankamai lanksčiai pasirinkti dialogo partnerius, tačiau primygtinai reikalauja, kad Afganistano konstitucija ir pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms būtų visa apimantis teisinis ir politinis taikos proceso pagrindas;

68.  palankiai vertina nacionalines prioritetų programas, kurias remdamasi Afganistano nacionaline vystymosi strategija parengė Afganistano vyriausybė ir kurias parėmė Kabulo konferencija, ir ragina jas visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti;

69.  dar kartą pabrėžia poreikį ES aktyviau prisidėti prie Afganistano valstybės atkūrimo ir vystymosi, nes ir pačioje šalyje, ir visame regione taika negali ilgai tęstis, jeigu ženkliai nemažinamas skurdas ir neskatinamas tvarus vystymasis; pripažįsta, kad vystymasis neįmanomas neužtikrinus saugumo, o saugumas neįmanomas be vystymosi;

70.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares kartu su JAV labiau nukreipti tarptautinės pagalbos tiekimą per nacionalines valdžios institucijas ir Kabulo vyriausybę ir užtikrinti, kad nepilotuojami orlaiviai, specialiosios pajėgos ir vietos milicija prieš Talibano vadovus būtų naudojami laikantis generolo Davido Petraeuso įsakymų dėl visiško nepakantumo prarastų nekaltų civilių gyventojų gyvybių atžvilgiu;

71.  reiškia pagarbą visiems sąjungininkų pajėgų kariams ir karėms, kurie prarado savo gyvybes gindami laisvę, ir išreiškia savo užuojautą jų šeimoms, taip pat visų nekaltų Afganistano aukų šeimoms;

72.  pabrėžia, kad kai kurių ES valstybių narių ir jų sąjungininkų karinės pajėgos Afganistane sudaro dalį NATO/ISAF pajėgų, kurių tikslas – kova su tarptautinio terorizmo grėsme, narkotikų gamyba ir prekyba žmonėmis;

73.  pažymi, kad karinių pajėgų buvimas gali padėti sukurti saugumo sąlygas, kurios leistų įgyvendinti neseniai parengtus Afganistano vyriausybės planus panaudoti itin dideles kasybos ir naudingųjų iškasenų pramonės galimybes tam, kad vyriausybė gautų nuosavų išteklių, skubiai reikalingų nacionaliniam biudžetui papildyti;

74.  pabrėžia, kad potencialiai itin dideli kasybos ir naudingųjų iškasenų ištekliai Afganistano teritorijoje priklauso tik Afganistano žmonėms, ir šio turto „apsauga“ negali būti naudojama kaip užsienio karių nuolatinio buvimo Afganistano žemėje pasiteisinimas;

Policija ir teisinė valstybė

75.  atkreipia dėmesį, kad Afganistane neįmanomas stabilumas arba taika, jeigu valstybė neprisiima atsakomybės visų pirma garantuoti saugumą piliečiams;

76.  pritaria prezidento H. Karzai'aus iškeltam tikslui iki 2014 m. pabaigos vadovavimą karinėms operacijoms ir jų vykdymą visose provincijose perduoti išimtinai Afganistano nacionalinės saugumo pajėgoms; taip pat pritaria Afganistano vyriausybės įsipareigojimui laipsniškai perimti visus įgaliojimus dėl savo saugumo užtikrinimo;

77.  pabrėžia, kad Afganistane visų pirma turi būti suformuotos veiksmingos policijos pajėgos ir savarankiška kariuomenė, kurios užtikrintų saugumą, taigi būtų galima išvesti užsienio šalių karines pajėgas iš šalies;

78.  pritaria generolo Davido Petraeuso idėjai, kad vietinės demokratiškai išrinktos valdžios institucijos galėtų dirbti kartu su vietos žandarmerija palaikant viešąją tvarką bei apsaugant vietos gyventojus;

79.  vis dėlto pripažįsta, kad savarankiškų saugumo pajėgų sukūrimas yra ilgalaikis tikslas, taigi atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad reikia labiau koordinuoto ir integruoto požiūrio į policijos mokymą, taip pat į atskirą kariuomenės karininkų mokymą, ir pabrėžia, kad policijos mokymui skirta daug lėšų, tačiau rezultatai riboti; ragina visas susijusias suinteresuotąsias šalis glaudžiau koordinuoti savo veiksmus, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimo, taip pat vykdyti papildomas užduotis strateginiu ir veiklos lygmenimis;

80.  pabrėžia, kad būtina plati vidaus reikalų ministerijos reforma, be kurios pastangos reformuoti ir atkurti policiją gali žlugti, ir, atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į stebėjimo, paramos, konsultavimo ir mokymo reikšmę vidaus reikalų ministerijos bei regionų ir provincijų lygmenimis, o tai yra tolesnis EUPOL tikslas;

81.  mano, kad nepaneigiamas EUPOL funkcijų neapibrėžtumas ir riboti laimėjimai šiai misijai įgyti tokio pagrindinio vaidmens ES, kokio ji nusipelno; apgailestauja, kad praėjus trejiems metams nuo jos įsteigimo EUPOL dar nepasiekė ¾ numatyto dydžio; pakartoja savo raginimą Tarybai ir ES valstybėms narėms visiškai laikytis savo įsipareigojimų šios misijos atžvilgiu;

82.  palankiai vertina tai, kad EUPOL misija Afganistane įsteigė kovos su korupcija prokuratūros tarnybą, kurios tikslas – aukšto lygio valstybės tarnautojams ir kitiems korupcija įtariamiems pareigūnams iškeltų bylų tyrimas;

83.  yra susirūpinęs dėl ISAF šaltinių duomenų, pagal kuriuos 90 proc. iš 94 000 Afganistano nacionalinės policijos vyrų yra neraštingi, 20 proc. vartoja narkotikus ir apie 30 proc. po metų dingsta be žinios, taip pat reikėtų paminėti, kad apie 1 000 vyrų kasmet žūsta tarnybos metu;

84.  mano, kad pagrindiniai veiksniai, kurie padarė įtaką bendrų mokymų neveiksmingumui, buvo nepakankamas įvairių policijos mokymo aspektų koordinavimas ir mokymo užduočių patikėjimo privačioms saugumo ir karinėms bendrovėms praktika;

85.  pažymi, kad ES ir valstybių narių įsipareigojimui suburti profesionalias Afganistano policijos pajėgas kyla pavojus dėl „greitų“ metodų praktikos (nepakankamas naujokų tinkamumo patikrinimas, šešias savaites trunkantys mokymai, kuriuose nenaudojami vadovėliai dėl naujokų neraštingumo, minimalios lauko pratybos, po kurių naujokai iš karto gauna ženklelį, uniformą, šautuvą ir išleidžiami patruliuoti į gatves), kurią taiko kelios didelės JAV saugumo bendrovės; pabrėžia, kad reikalingas nuoseklesni ir tvaresni policijos mokymai, kurie suteiktų galimybę kartu veikti skirtingoms Afganistano policijos pajėgoms; pabrėžia, kad policijos mokymo misijose daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne tik techniniams aspektams, bet ir užtikrinta, kad naujokai įgytų raštingumo pagrindus ir elementarių nacionalinės ir tarptautinės teisės žinių;

86.  yra susirūpinęs, kad šiose privačiose bendrovėse taikoma nepakankama finansinė kontrolė, ir remiasi šiuo metu vis dar aktualiu 2006 m. bendru JAV gynybos ir valstybės departamentų pranešimu, kuriame nurodoma, kad policijos pajėgos Afganistane nepajėgios atlikti įprastų teisėsaugos užduočių ir kad nėra veiksmingos lauko pratybų programos; pripažįsta vyriausiosios vadovybės pastangas vykdant kovos su maištininkais politiką išlaikyti tam tikro masto privačių užsienio milicijos pajėgų, kurios veikia nebaudžiamos Afganistane, kontrolę;

87.  rekomenduoja policijos mokymams kuo greičiau nustoti samdyti privačiojo sektoriaus subjektus;

88.  ragina pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant gerokai padidinti policijos mokymo pajėgumus ir toliau gerinti mokymo programų veiksmingumą; siūlo, kad plataus masto policijos mokymo programą pradėtų kartu įgyvendinti EUPOL ir NATO/ISAF, bendradarbiaudamos su nacionalinės policijos padaliniais, kaip sutarta su Afganistano vyriausybe, išvengiant dubliavimosi, lėšų švaistymo ir susiskaldymo;

89.  ragina vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybes nares sustiprinti policijos mokymą Afganistane ir gerokai padidinti policijos instruktorių skaičių vietose, kad būtų iš tikrųjų pasiektas Londono konferencijoje užsibrėžtas tikslas iki 2011 m. pabaigos apmokyti 134 000 Afganistano policijos pareigūnų; primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai iš dalies pakeisti EUPOL misijos Afganistane tikslus, t. y. taip pat numatyti, kad būtų vykdomi žemo rango darbuotojų mokymai visose provincijose, padidintas savaičių, skirtų pagrindiniam mokymui, skaičius ir vietose kartu atliekamas patruliavimas bei kita policijos veikla; ragina ES valstybes nares ne tik sujungti savo dvišales policijos mokymo misijas su EUPOL, bet ir netaikyti apribojimų EUPOL dislokuotoms nacionalinėms policijos pajėgoms;

90.  rekomenduoja padidinti Afganistano policininkų darbo užmokestį, peržiūrėti visą jų atrankos procesą ir teikti pirmenybę naujokams, kurie atitiktų pagrindinį raštingumo standartą, nevartotų narkotikų ir būtų geresnės psichologinės ir fizinės būklės negu dabartiniai policininkai;

91.  pabrėžia, kad policijos mokymas negali duoti gerų rezultatų be tinkamai veikiančių teismų, todėl ragina tarptautinę bendruomenę teikti didesnę finansinę ir techninę paramą, kad būtų galima stiprinti teismų sistemą ir padidinti teisėjų atlyginimus visais lygmenimis; be to, prašo Tarybos, koordinuojant veiklą su JT, pradėti specializuotą misiją, skirtą teisėjų, Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų ir baudžiamojo persekiojimo sistemos darbuotojų mokymams Afganistane;

92.  palankiai vertina tai, kad Afganistano vyriausybė Kabulo konferencijoje įsipareigojo padedama tarptautinių partnerių visoje šalyje pagerinti teisingumo vykdymą, įgyvendindama konkrečias priemones per ateinančius dvylika mėnesių, taip pat padidinti teisminių institucijų pajėgumą, be kita ko, kuriant bei įgyvendinant visapusišką žmogiškųjų išteklių strategiją;

Narkotikai

93.  atkreipia dėmesį į tai, kad Afganistanas yra 90 proc. pasaulyje gaminamo neteisėto opijaus šaltinis ir kad tuomet, kai 2001 m. koalicijos pajėgos įžengė į Kabulą, Afganistane nebuvo auginamos aguonos opiumui gaminti, nes JT pasiekė, kad būtų uždrausta jas auginti;

94.  pareiškia, kad didelės ir gerai aprūpintos karinės pajėgos turėtų ir toliau nesunkiai išlaikyti tokią padėtį, kai draudžiama opiumo gamyba, įgyvendinant vietos žemės ūkio plėtros projektus, kuriuos kariai padėtų apsaugoti nuo Talibano ir vietinių karo vadų;

95.  vis dėlto pažymi, kad opiumo gamyba – vis dar pagrindinė socialinė, ekonominė ir saugumo problema, todėl ragina ES laikyti ją savo politikos Afganistane strateginiu prioritetu;

96.  primena, kad Afganistane pagaminama daugiau negu 90 proc. heroino, patenkančio į Europą, ir kad visuomenės sveikatos apsauga Europos valstybėse kainuoja milijardus dolerių; pabrėžia, kad su sunkumais, kylančiais dėl Afganistano narkotikų pramonės, reikia kovoti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu atkreipiant dėmesį į visas narkotikų kelio grandis ir kad tam reikia teikti pagalbą žemdirbiams siekiant sumažinti pasiūlą, vykdyti narkomanijos prevenciją ir gydymą siekiant sumažinti paklausą, taip pat sustiprinti teisėsaugos kovą su tarpininkais; ypač siūlo masiškai investuoti į pasaulinės žemės ūkio ir kaimo politikos, galinčios pasiūlyti patikimą ir tvarią alternatyvą opiumo gamintojams, kūrimą; taip pat primygtinai prašo atkreipti dėmesį į poreikį aplinkos apsaugą įtraukti į žemės ūkio ir kaimo strategiją, kadangi aplinkos nykimas, pavyzdžiui, dėl netinkamai valdomų vandens išteklių arba dėl natūralių miškų naikinimo, yra viena iš pagrindinių kliūčių vystyti žemės ūkio ekonomiką;

97.  atkreipia dėmesį, kad dėl nebaudžiamumo, kuriuo naudojosi narkotikų augintojai ir prekiautojai, per dvejus metus buvo pasiektas toks pat lygis, kuris buvo iki 2001 m., kai keli galingi karo vadai vadovavo dideliam karteliui;

98.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, remiantis naujausia UNODC ataskaita, smarkiai išaugo Afganistano piliečių, priklausomų nuo narkotikų, skaičius; ragina parengti tikslines priemones, kurių reikia nedelsiant imtis siekiant sumažinti narkomanų skaičių ir teikti jiems medicininę priežiūrą; turėdamas tai mintyje pabrėžia, kad reikia finansuoti programas, skirtas reabilitacijos centrams šalyje steigti, ypač tose vietovėse, kuriose nėra galimybių gauti gydymą;

99.  pažymi, kad nepaisant ankstesnio kainų mažėjimo, kurį nulėmė perteklinė prekyba, 2009 m. prekyba narkotikais sudarė 3,4 mlrd. USD, o bendra opiumo eksporto vertė siekė 26 proc. Afganistano BVP, ir 3,4 mln. afganų (12 proc. visų gyventojų) teigė esantys įtraukti į nelegalią narkotikų pramonę;

100.  vis dėlto, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujausios UNODC ataskaitos duomenis Talibanas valdo tik 4 proc. narkotikų rinkos pelno, o vietiniai ūkininkai – 21 proc., ir net 75 proc. atitenka vyriausybės atstovams, policijai, vietos ir regioniniams tarpininkams bei prekeiviams; trumpai tariant, pažymi, kad NATO sąjungininkai Afganistane iš tikrųjų gauna didžiąją pelno iš narkotikų prekybos dalį;

101.  pažymi, kad nuo 2001 m. iki 2009 m. JAV ir tarptautinė bendruomenė kovai su narkotikais skyrė 1,61 mlrd. USD, tačiau nebuvo pasiekta jokių reikšmingų rezultatų narkotikų gamybos ir prekybos srityse, ir primena, kad JAV specialusis įgaliotinis Afganistane ir Pakistane Richard Holbrooke JAV pastangas kovojant su narkotikais Afganistane apibūdino kaip „išlaidžiausią ir neveiksmingiausią programą iš visų, kurias įgyvendino vyriausybė ir kiti subjektai“;

102.  pažymi, kad tol, kol vieną kartą visiems laikams nebus panaikinta Afganistano ekonomikos priklausomybė nuo narkotikų ir nebus parengtas perspektyvus alternatyvaus ekonominio vystymosi modelis, nebus įmanoma pasiekti saugumo ir stabilumo regione atkūrimo tikslų;

103.  pabrėžia iki šiol dar nelabai sėkmingų pastangų panaikinti opiumo gamybą Afganistane svarbą ir, atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti veiksmingus alternatyvius pragyvenimo šaltinius 3,4 mln. Afganistano gyventojų, kurie verčiasi opiumo gamyba, ir pagerinti kitų kaimo vietovėse gyvenančių Afganistano žmonių padėtį;

104.  atkreipia dėmesį į sėkmingas pastangas kovoje su opiumo gamyba Pakistane, Laose ir Tailande, pakeičiant ją kitų kultūrų auginimu; taip pat pažymi, kad Afganistane pradedamos auginti perspektyvios naujos kultūros, pvz., krokai, kurios galėtų pritraukti dar didesnes pajamas negu pajamos, gaunamos iš prekybos opiumu;

105.  pažymi, kad galėtų būti numatytas panašus kovos su opiumo gamyba procesas Afganistane, per metus išleidžiant 100 mln. EUR, specialiai skiriant 10 proc. ES metinės paramos šiai šaliai penkerių metų laikotarpiui;

106.  pažymi, kad neseniai pasirašytas Afganistano ir Pakistano prekybos ir tranzito susitarimas atvers naujų galimybių granatų, garsiausios šiame regione teisėtos žemės ūkio kultūros, augintojams, be to, vystymosi programas įgyvendinantys užsienio darbuotojai šį susitarimą ne kartą vadino tinkamų alternatyvių pragyvenimo šaltinių aguonų augintojams Afganistano pietuose kūrimo pagrindu;

107.  dėkoja UNODC už jo aktyvią veiklą remiant Afganistano vyriausybės kovą su nelegaliais narkotikais ir ragina stiprinti UNODC bei jo programas, skirtas Afganistanui;

108.  ragina sudaryti nacionalinį penkerių metų planą, kuriame būtų numatyta išnaikinti nelegalius opiumo pasėlius, būtų nustatyti specialūs terminai bei lyginamieji standartai ir kurį įgyvendintų specialiai sukurta institucija, turinti atskirą biudžetą ir personalą;

109.  pabrėžia, kad šį planą turėtų remti kartu bendradarbiaudamos ES ir Rusijos Federacija, kuri labiausiai nukentėjo nuo Afganistane pagaminto heroino ir kuri yra antra pasaulyje pagal dydį opiatų rinka po ES;

110.  ragina Afganistano vyriausybę ir Afganistano parlamentą priimti specialius teisės aktus, kuriuose būtų draudžiama pasėlių išnaikinimo praktika, kuri gali apimti ne rankines ir ne mechanines priemones;

111.  ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai įtraukti šią siūlomą strategiją į savo esamas strategijas; taip pat primygtinai ragina ES valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į šį pasiūlymą savo nacionaliniuose planuose;

112.  primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai atsižvelgti į visų šiame pranešime pateiktų pasiūlymų poveikį biudžetui;

o
o   o

113.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, valstybių narių bei Afganistano Islamo Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 11.
(2) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 87.
(3) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 57.


Nuolatinio krizių valdymo mechanizmo euro zonos finansiniam stabilumui apsaugoti sukūrimas
PDF 219kWORD 66k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nuolatinio krizių valdymo mechanizmo, skirto finansiniam stabilumui euro zonoje užtikrinti, sukūrimo
P7_TA(2010)0491B7-0733/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 121, 122, 126, 136 ir 148 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo(1) (toliau – E. Ferreiros pranešimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Europos finansinio stabilumo fondo, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės ir veiksmų ateityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 24 d. klausimą Komisijai dėl Europos finansinio stabilumo fondo, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės ir veiksmų ateityje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 479/2009 nuostatos dėl statistinių duomenų kokybės atsižvelgiant į perviršinio deficito procedūrą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija(5) (toliau – J. M. Garcia-Margallo pranešimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje (6) (toliau – D. Feio pranešimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)“(7) (toliau – P. Berès pranešimas),

–  atsižvelgdamas į euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų 2010 m. kovo 25 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 ir 10 d. neeilinio Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas“ (COM(2010)0250),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 10 d. Europos centrinio banko (toliau – ECB) dokumentą „Ekonomikos valdymo euro zonoje stiprinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas, siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės“ (COM(2010)0367),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 29 d. šešis Komisijos teisėkūros pasiūlymus dėl ES ekonomikos valdymo (toliau – teisės aktų dėl ekonomikos valdymo paketas) – COM(2010)0522, COM(2010)0523, COM(2010)0524, COM(2010)0525, COM(2010)0526 ir COM(2010)0527,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 14 d. Europos centrinio banko sprendimą 2010/624/ES dėl Sąjungos skolinimosi ir skolinimo operacijų, atliktų pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, administravimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Europos Vadovų Tarybai pateiktą Ekonomikos valdymo darbo grupės pranešimą „Ekonomikos valdymo ES stiprinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 28-29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 28 d. Euro grupės pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į klausimą B7–0199/2010 Komisijai dėl nuolatinio krizių valdymo mechanizmo, skirto finansiniam stabilumui euro zonoje užtikrinti, sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi reikia visapusiškai ir integruotai įveikti skolos krizę euro zonoje, nes daliniai sprendimai iki šiol buvo neveiksmingi,

B.  kadangi 2010 m. gegužės 9–10 d. neeiliniame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje valstybės narės susitarė dėl laikino mechanizmo finansiniam stabilumui išsaugoti, kuriam iš viso numatyta 750 mlrd. EUR, įskaitant greito reagavimo padėties stabilizavimo fondą (Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (toliau – EFPSP)), kuriam iš viso skirta iki 60 mlrd. EUR, ir Europos finansinio stabilumo fondą (toliau – EFSF), kurio bendras dydis – iki 440 mlrd. EUR, o šias priemones turi papildyti iki 250 mlrd. EUR Tarptautinio valiutos fondo (TVF) lėšų,

C.  kadangi EFPSP pagrindas – SESV 122 straipsnio 2 dalis ir tarpvyriausybinis valstybių narių susitarimas; kadangi esant bendrai ES ir TVF paramai EFPSP naudojimas griežtai sąlygotas ir jam taikomos sąlygos, panašios į TVF sąlygas ir reikalavimus, atsižvelgiant į šalių, kuriose ji įgyvendinama, socialinius ir ekonominius ypatumus bei jų vystymosi planus,

D.  kadangi EFPSP sukurta kaip specialios paskirties priemonė, kurią suderintu būdu ir proporcingai pagal jų dalį apmokėtame ECB kapitale garantuoja dalyvaujančios valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinių konstitucinių reikalavimų, ir kuri nustos galioti po trejų metų,

E.  kadangi Komisija savo 2010 m. gegužės 12 d. komunikate pareiškė, jog krizė parodė, kad patobulinto Stabilumo ir augimo pakto bei naujosios makroekonomikos priežiūros sistemos, skirtos užkirsti kelią neigiamiems biudžeto politikos ir konkurencingumo pokyčiams, įgyvendinimą būtina papildyti patikima krizių valdymo sistema,

F.  kadangi ECB savo 2010 m. birželio 10 d. dokumente pateikė pasiūlymus dėl skolos krizės valdymo sistemos ir finansinės paramos euro zonos valstybėms narėms, kurių prieiga prie privataus kredito pablogėjo,

G.  kadangi 2010 m. spalio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė, kad valstybėms narėms reikia sukurti valdymo mechanizmą (Europos stabilumo mechanizmą, toliau – ESM), skirtą finansiniam stabilumui visoje euro zonoje užtikrinti,

H.  kadangi ESM skirtas papildyti naująją sustiprinto ekonomikos valdymo sistemą, kuria siekiama užtikrinti efektyvią ir nuodugnią ekonomikos priežiūrą ir derinimą, pagal kurią daugiausia dėmesio bus skiriama prevencijai ir kurią taikant bus gerokai sumažinta tikimybė, kad ateityje vėl kils krizė,

I.  kadangi Parlamentas yra įsitikinęs, jog reikalingas nuolatinis krizių valdymo mechanizmas, skirtas finansiniam euro stabilumui užtikrinti, ir D. Feio pranešime paragino įsteigti Europos valiutos fondą (toliau – EVF),

J.  kadangi Parlamentas taip pat E. Ferreiros ir J. M. Garcia-Margallo pranešimuose nurodė, jog, siekiant užtikrinti Sąjungos finansinės sistemos priežiūrą, naujosioms institucijoms (Europos priežiūros institucijoms) suteiktus priežiūros įgaliojimus būtina papildyti krizių sprendimo mechanizmu bankininkystės sektoriuje,

K.  kadangi 2010 m. gruodžio 6 d. Euro grupės posėdyje jos pirmininkas pasiūlė numatyti Europos masto obligacijas finansinius sunkumus patiriančioms šalims remti, tačiau pasiūlymas nebuvo svarstomas dėl kai kurių šalių prieštaravimo šiai minčiai,

L.  kadangi nuo tada, kai Komisija 2010 m. rugsėjo 29 d. Parlamentui ir Tarybai pateikė teisėkūros pasiūlymus dėl ekonomikos valdymo, rinkos patyrė keletą krizių (be kita ko, Airijos skolos krizę), į kurias turi atsižvelgti Parlamentas ir Taryba,

M.  kadangi būtina padidinti dabartinių ekonominės politikos derinimo procesų našumą ir pašalinti dubliavimą, siekiant užtikrinti, kad ES strategija būtų suvokiama rinkos subjektams ir piliečiams, taip pereiti prie labiau integruotų strategijų ir pakeisti sprendimų priėmimo procesą,

N.  kadangi Europos sisteminės rizikos valdybą (toliau – ESRV) atsakinga už finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, siekiant padėti išvengti sisteminės rizikos finansų stabilumui ES, kad būtų išvengta plataus masto finansinių sunkumų laikotarpių, taip pat prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo ir taip užtikrinti tvarų finansų sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą,

1.  ragina Europos Vadovų Tarybą kuo skubiau nurodyti, kokie Sutarties pakeitimai reikalingi nuolatiniam ESM sukurti;

2.  pabrėžia, kad, laikantis racionalaus, praktinio ir demokratinio požiūrio, teisės aktų dėl ekonomikos valdymo paketas negali būti atsietas nuo Europos Vadovų Tarybos sprendimo sukurti nuolatinį valdymo mechanizmą;

3.  kaip viena iš teisėkūros institucijų nori pabrėžti, kad reikia sukurti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, kuris būtų patikimas, stiprus, patvarus ir kurį taikant būtų atsižvelgiama į svarbiausias technines naujoves, ir kad jį reikėtų patvirtinti taikant įprastinę teisėkūros procedūrą, ir kad jis turėtų būti grindžiamas Bendrijos metodu siekiant, kad būtų galima, viena vertus, labiau įtraukti Parlamentą ir sustiprinti demokratinę atskaitomybę ir, kita vertus, pasinaudoti Komisijos žiniomis, nepriklausomumu ir nešališkumu; taigi ragina Europos Vadovų Tarybą šiuo tikslu peržiūrint SESV numatyti atitinkamą teisinį pagrindą;

4.  pažymi, kad bet kokiu atveju ESM/EVF turėtų būti paremtas solidarumu, jam turėtų būti taikomos griežtos taisyklės dėl sąlygų ir jį derėtų finansuoti, be kita ko, naudojant naujoviškas finansavimo priemones ir (arba) iš baudų, nustatytų valstybėms narėms atlikus per didelio deficito atveju taikomą procedūrą ar taikant priemones esant pernelyg dideliam deficitui ar disbalansui, jei atitinkama nuostata numatoma teisės aktų dėl ekonominio valdymo rinkinyje, dėl kurio šiuo metu deramasi, ir tai daryti šioje nuostatoje reikalaujamu būdu;

5.  ragina Komisiją pateikti komunikatą, kuriame apibendrinamos plačios ekonominė politikos krypčių gairės (SESV 121 straipsnio 2 dalis) ir užimtumo politikos krypčių gairės (SESV 148 straipsnio 2 dalis) ir kuris būtų apsvarstytas diskusijų dėl vadinamojo Europos semestro metu, siekiant sumažinti tuščių ir nepabaigiamų ginčų apimtį; ragina Komisiją užtikrinti didesnį Europos Parlamento dalyvavimą kiekviename šių diskusijų etape, kad būtų didinama demokratinė atskaitomybė ir diskusijos būtų geriau pastebimos visuomenėje;

6.  mano, kad įgyvendinant šiuo metu Parlamento ir Tarybos svarstomus teisėkūros pasiūlymus dėl ekonomikos valdymo derėtų konkrečiai atsižvelgti į politinį atsaką į įgyvendinant Europos semestrą valstybėms narėms pateiktas specifines rekomendacijas;

7.  nurodo, kad ESRV derėtų glaudžiai bendradarbiauti su Komisija, Taryba ir Parlamentu nustatant sisteminę riziką ir užtikrinant tinkamą ESM veikimą, ypač susijusį su atitinkamos šalies mokumo įvertinimu;

8.  ragina Komisiją pasikonsultavus su ECB pateikti komunikatą, kuriame išsamiai aprašomas ESM, paaiškinama investuotojų, taupytojų ir rinkos dalyvių pozicija, taip pat siekiant išsklaidyti rinkos būgštavimus atvirai nurodoma, kad ESM visapusiškai atitiks TVF politiką ir TVF praktiką, susijusią su privataus sektoriaus dalyvavimu;

9.  nurodo, kad nuolatinį krizių valdymo mechanizmą derėtų įgyvendinti kuo skubiau siekiant užtikrinti stabilumą rinkose ir didesnį tikrumą dėl obligacijų, kurios buvo išleistos prieš nustatant nuolatinį krizių valdymo mechanizmą;

10.  pripažįsta, kad, nors veiksmingas krizių valdymo mechanizmas naudingas visoms valstybėms narėms, mechanizmo sukūrimo metu ne visos ES valstybės narės bus euro zonos narėmis arba kandidatėmis į nares, taip pat nurodo, kad turi būti paaiškinti šių šalių, ypač siekiančių narystės euro zonoje valstybių, kurios yra garantavusios paskolas eurais, situacijos ypatumai; primena, kad ne euro zonos narės pagal SESV 143 straipsnį gali pasinaudoti mokėjimų balanso priemone;

11.  taigi atkreipia dėmesį į tai, kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės turėtų dalyvauti kuriant tokį mechanizmą ir kad valstybėms narėms, norinčioms dalyvauti mechanizmo veikloje, derėtų sudaryti galimybes tai daryti;

12.  ragina Europos Vadovų Tarybą pateikti politinį signalą, būtiną kad Komisija pradėtų tyrimą dėl būsimų euro obligacijų sistemos, pagal kurią aiškiai nurodomos sąlygos, kuriomis tokia sistema būtų naudinga visoms joje dalyvaujančioms valstybėms narėms ir visai euro zonai;

13.  pabrėžia, kad šis griežtas ir didėjantis sąlygotumas turėtų būti naudingas atkuriant tvarų augimą ir neturėtų būti pasiektas pažeidžiamiausiųjų sąskaita, taigi jo nederėtų prilyginti minimalių pajamų mažinimui bei skurdo ir nelygybės didinimui;

14.  ragina Komisiją greičiau parengti teisėkūros pasiūlymą, kuriame būtų apibrėžta bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčių bazė;

15.  primygtinai reikalauja pakeisti taisykles, kad būtų numatytas konkretiems atvejams pritaikytas privataus sektoriaus kreditorių dalyvavimas, visapusiškai atitinkantis TVF principus;

16.  pabrėžia didelio informacijos, susijusios su nacionalinėmis sąskaitomis, įskaitant bet kokią nebalansinę veiklą, skaidrumo poreikį; nurodo, kad tai reikia papildyti išorės auditu, patikima statistika ir patikimais duomenims bei atskaitomybe; teigiamai vertina Eurostato įgaliojimų stiprinimą ir primena, kad Parlamentas anksčiau prašė, jog Eurostatas turėtų galimybę iš anksto nepranešdamas atlikti valstybių narių sąskaitų patikrinimus, nes tai viena iš fiskalinės priežiūros stiprinimo priemonių;

17.  ragina Komisiją pateikti komunikatą, kuriame būtų išsamiai aprašytos su EFPSP bei kitomis ES finansinės pagalbos priemonėmis ir reaguojant į krizę skirtais paketais susietos išlygos ir sąlygos;

18.  prašo Komisijos pranešti Europos Parlamentui apie numatomą poveikį ES kredito reitingui, kurį turės, pirma, Finansinės padėties stabilizavimo priemonės sukūrimas ir, antra, visos kredito linijos panaudojimas;

19.  prašo Komisijos suskirstyti pagal prioritetus ES biudžeto išlaidas kiekvienais metais, kai bus taikoma EFPSP, siekiant nustatyti tvarką, kuria reikės mažinti biudžetą, jei reikės grąžinti iki 60 mlrd. EUR;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Euro grupės pirmininkui, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0276.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0277.
(3) Klausimas žodžiu Nr. 0095/2010.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0253.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0337.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0377.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376.
(8) OL L 118, 2010 5 12, p. 1.
(9) OL L 275, 2010 10 20, p. 10.


Padėtis Dramblio Kaulo Krante
PDF 207kWORD 49k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Dramblio Kaulo Krante
P7_TA(2010)0492RC-B7-0707/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Dramblio Kaulo Kranto,

–  atsižvelgdamas į Dramblio Kaulo Kranto rinkimų kodekso nuostatas, visų pirma į įstatymą Nr. 2001–303 ir įsakymą Nr. 2008–133, ypač į juo nustatytą 64 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos tarpinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininko komunikatą, Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos pareiškimą ir 2010 m. gruodžio 7 d. Abudžos mieste, Nigerijoje, vykusiame Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (angl. ECOWAS) neeiliniame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime dėl Dramblio Kaulo Kranto priimtą galutinį komunikatą,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2010 m. gruodžio 3 d. Kinšasoje priimtą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherinos Ashton pareiškimus dėl rinkimų proceso, ypač į 2010 m. gruodžio 3 d. pareiškimą dėl rinkimų Dramblio Kaulo Krante rezultatų ir į 2010 m. gruodžio 1 d. pareiškimą dėl Dramblio Kaulo Kranto prezidento rinkimų antrojo turo,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo Dramblio Kaulo Krante Young Jin Choi 2010 m. gruodžio 3 d. pareiškimą dėl 2010 m. lapkričio 28 d. vykusio prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų tvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. JT Saugumo Tarybos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų Tarybos 3058-ajame posėdyje 2010 m. gruodžio 13 d. priimtas išvadas dėl Dramblio Kaulo Kranto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  atsižvelgdamas į Dramblio Kaulo Krante surengtus prezidento rinkimus ir didelę politinę ir institucinę krizę, kuri apėmė šalį po 2010 m. lapkričio 28 d. vykusio antrojo rinkimų turo, kadangi stebėjimo misija nurodė, kad vykstant antrojo rinkimų turo rinkiminei kampanijai šalyje tvyrojo įtampa ir vyko smurto aktai, per kuriuos buvo sužeistų ir žuvusiųjų,

B.  kadangi pagal nepriklausomų stebėtojų, visų pirma JT ir Europos Sąjungos, pranešimus rinkimai, kurių organizavimas kainavo 400 mln. dolerių, apskritai vyko pakankamai sklandžiai,

C.  kadangi nepriklausoma Dramblio Kaulo Kranto rinkimų komisija paskelbė, kad rinkimus laimėjo A. Ouattara, tačiau šalies Konstitucinė taryba, tvirtindama, kad kai kuriose vietovėse sukčiauta, paskelbė rezultatus negaliojančiais ir pranešė, kad rinkimuose nugalėjo L. Gbagbo,

D.  kadangi Konstitucinės tarybos pareiga Dramblio Kaulo Kranto žmonėms – nešališkai taikyti teisės aktus ir kadangi pagal Konstituciją, įstatymą Nr. 2001–303 ir 2008 m. įsakymu nustatytą 64 straipsnį ji gali tik anuliuoti prezidento rinkimus, bet neturi teisės paskelbti rezultatų, kurie skirtųsi nuo nepriklausomos rinkimų komisijos pateiktųjų,

E.  kadangi dviem JT rezoliucijomis, patvirtintomis atsižvelgiant į 2005 m. taikos susitarimą, Jungtinėms Tautoms suteikiamas įgaliojimas patvirtinti rezultatus ir kadangi Afrikoje tai padaryta pirmą kartą,

F.  kadangi Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas patvirtino Dramblio Kaulo Kranto rinkimų proceso kokybę bei tai, kad nepriklausomos rinkimų komisijos pateikti rezultatai rodo Dramblio Kaulo Kranto piliečių valią, ir paskelbė, kad A. Ouattara laimėjo rinkimus,

G.  kadangi JT Saugumo Taryba palankiai įvertino preliminarius rezultatus, kuriuos paskelbė nepriklausoma Dramblio Kaulo Kranto rinkimų komisija, ir pakartojo esanti pasirengusi imtis atitinkamų priemonių prieš tuos, kurie trukdo taikos procesui, visų pirma nepriklausomos rinkimų komisijos darbui, kaip teigiama rezoliucijos 1946(2010) 6 dalyje,

H.  kadangi vienintelis demokratinio teisėtumo pagrindas yra visuotiniai rinkimai, kurių rezultatus JT patvirtino,

I.  kadangi savo neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime 2010 m. gruodžio 7 d. Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (angl. ECOWAS) paragino L. Gbagbo „nedelsiant perduoti valdžią“ ir sustabdė Dramblio Kaulo Kranto dalyvavimą jos „visose veiklos srityse iki kito atskiro pranešimo“,

J.  kadangi Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininkas Bingu Wa Mutharika savo 2010 m. gruodžio 8 d. oficialiame pareiškime nurodo, kad „L. Gbagbo privalo gerbti žmonių valią, išreikštą rinkimuose, ir taikiai perduoti valdžią, kad būtų išvengta dar vieno kraujo praliejimo Afrikoje“ ir kad Afrikos Sąjunga „palaiko Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją ir tarptautinius stebėtojus, kurie patvirtino A. Ouattaros pergalę rinkimuose“,

K.  kadangi suinteresuotieji ekonominiai subjektai susirūpinę, kad dėl dabartinės padėties gali nuskursti šalis, taigi ir jos gyventojai bei visa Vakarų Afrika, nes Dramblio Kaulo Kranto BVP sudaro 40 % Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos BVP,

L.  kadangi kadenciją baigiantis prezidentas pasitraukdamas privalo sudaryti sąlygas, kad valdžios perdavimas įvyktų taikiai, nes tai padės užtikrinti nepaprastai svarbią Dramblio Kaulo Kranto ateičiai pilietinę taiką, vengiant naujų tautos ir regiono kančių,

1.  mano, kad vienintelis demokratinio teisėtumo pagrindas yra visuotiniai rinkimai, kurių rezultatus patvirtino JT, ir todėl ragina L. Gbagbo pasitraukti ir perduoti valdžią A. Ouattarai;

2.  ragina visas politines ir ginkluotas jėgas Dramblio Kaulo Krante gerbti žmonių valią, kurią rodo 2010 m. lapkričio 28 d. rinkimų rezultatai ir kurią paskelbė nepriklausoma rinkimų komisija ir patvirtino JT Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas;

3.  apgailestauja dėl smurtinių susidūrimų, įvykusių prieš paskelbiant Dramblio Kaulo Kranto prezidento rinkimų antrojo turo rezultatus, ir reiškia savo didžiausią solidarumą su aukomis ir jų šeimomis; taip pat apgailestauja dėl politinių trukdymų ir bandymų įbauginti nepriklausomos rinkimų komisijos narius, nes dėl to galiausiai vėluota paskelbti preliminarius rezultatus ir taip trukdyta tinkamai vykdyti demokratišką rinkimų procesą;

4.  labai apgailestauja dėl Dramblio Kaulo Kranto Konstitucinės tarybos, kurios visus narius paskyrė kadenciją baigiantis prezidentas, sprendimo pakeisti rinkimų komisijos paskelbtus rezultatus pažeidžiant įstatymą, kurį įgyvendinti – Konstitucinės tarybos pareiga, ir mano, kad šis sprendimas prieštarauja Dramblio Kaulo Kranto žmonių valiai, kurią jie išreiškė balsuodami rinkimuose;

5.  pabrėžia, kad labai svarbus AS sprendimas sustabdyti Dramblio Kaulo Kranto „dalyvavimą visose organizacijos veiklos srityse, kol demokratiškai išrinktas prezidentas, Alassane Ouattara, iš tikrųjų ims vykdyti valdžios įgaliojimus“;

6.  palankiai vertina įvairių tarptautinės bendruomenės veikėjų deklaracijas, kuriose reiškiama parama Dramblio Kaulo Kranto rinkimų procesui, o A. Ouattara pripažįstamas teisėtu rinkimų nugalėtoju;

7.  tvirtai remia AS ir ECOWAS pastangas siekiant užkirsti kelią smurtui ir užtikrinti teisėtos vyriausybės pripažinimą;

8.  visiškai pasitiki JT Generalinio Sekretoriaus specialiuoju atstovu, kuris atsakingas už rezultatų patvirtinimą;

9.  yra labai susirūpinęs dėl dabartinės šalyje po rinkimų įsigalėjusios politinės aklavietės, taip pat dėl smurtinių veiksmų, apie kuriuos pranešama ir kuriuose kartais dalyvauja Dramblio Kaulo Kranto saugumo pajėgos; pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti šalyje vyraujančią padėtį ir smurtinius veiksmus, apie kuriuos pranešama;

10.  apgailestauja dėl įvykdytų smurto aktų ir mano, kad pirmiausia reikia apsaugoti civilius gyventojus; ragina visas Dramblio Kaulo Kranto suinteresuotąsias šalis vengti bet kokios įtampos didinimo rizikos ir užkirsti kelią bet kokiai konfrontacijai; todėl ragina imtis veiksmų demokratiniam institucijų veikimui atkurti, vadovaujantis vien tik Dramblio Kaulo Kranto žmonių interesais ir taikos išsaugojimo tikslais;

11.  palankiai vertina visas pastangas tarpininkauti ir ragina visas politines Dramblio Kaulo Kranto jėgas aktyviai remti taikų valdžios perdavimo procesą ir taip išvengti šalies susiskaldymo;

12.  griežtai smerkia prieš Europos Sąjungos stebėtojus Dramblio Kaulo Krante nukreiptus bauginimo aktus, dėl kurių misija priversta pasitraukti saugumo sumetimais;

13.  apgailestauja, kad Dramblio Kaulo Krante sustabdyta nevyriausybinės žiniasklaidos veikla; primena, jog labai svarbu, kad visi Dramblio Kaulo Kranto gyventojai turėtų visas galimybes gauti pliuralistinę ir įvairią žiniasklaidos informaciją, ir ragina Dramblio Kaulo Kranto valdžios institucijas nedelsiant atkurti vienodas teises į prieigą prie valstybinės žiniasklaidos priemonių;

14.  remia ES sprendimą taikyti Laurent'ui Gbagbo sankcijas ir palankiai vertina ES Tarybos sprendimą patvirtinti tikslingas priemones prieš tuos, kurie trukdo taikos ir nacionalinio susitaikymo procesui, ypač tuos, kurie kelia grėsmę rinkimų proceso baigčiai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Catheriną Ashton kuo skubiau pateikti naujų iniciatyvų, kuriomis būtų remiamos demokratiškai išrinktos Dramblio Kaulo Kranto valdžios institucijos;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei-Komisijos pirmininko pavaduotojai Catherine Ashton, JT Saugumo Tarybai ir JT Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijai Dramblio Kaulo Krante (ONUCI), Afrikos Sąjungos institucijoms, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai (ECOWAS), AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir ES valstybėms narėms.


Vištų dedeklių gerovė
PDF 220kWORD 52k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vištų dedeklių pramonės: draudimas naudoti baterinius narvus nuo 2012 m.
P7_TA(2010)0493RC-B7-0705/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 1999/74/EB, nustatančią minimalius vištų dedeklių apsaugos standartus(1), kuri įsigaliojo 1999 m. rugpjūčio 3 d. ir pagal kurią uždraudžiama vištų dedeklių auginimui naudoti baterinius narvus ir nustatytas daugiau kaip 12 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį gamintojai turi pakeisti savo auginimo sistemas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 589/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl prekybos kiaušiniais standartų(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 8 d. Komisijos komunikatą COM(2007)0865 dėl įvairių vištų dedeklių auginimo sistemų, visų pirma reglamentuojamų Tarybos direktyvoje 1999/74/EB (SEC(2007)1750),

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 798/2008, kurį iš dalies keičia Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1291/2008, (EB) Nr. 411/2009, (ES) Nr. 215/2010, (ES) Nr. 241/2010, (ES) Nr. 254/2010, (ES) Nr. 332/2010, (ES) Nr. 925/2010 ir (ES) Nr. 955/2010 ir kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (ir kuris nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeitė Komisijos sprendimą 2006/696/EB)(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl krizės ES gyvulininkystės sektoriuje(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir rugsėjo 29 d. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdžiuose Komisija pateikė informaciją šiuo klausimu, tačiau negalėjo pateikti patenkinamų atsakymų šio komiteto nariams, pvz., nebuvo suformuluotas joks veiksmų planas,

B.  kadangi pagal Vištų dedeklių gerovės direktyvą (1999/74/EB) nuo 2012 m. sausio 1 d. draudžiama auginti vištas dedekles naudojant nemodernizuotas narvų sistemas ir kadangi iki tos dienos 15 ES valstybių narių ir jų gamintojai bus turėję daugiau kaip 12 metų, o 10 ES valstybių narių ir 2 ES valstybių narių gamintojai atitinkamai 8 ir 5 metus po plėtros, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi teisės akto reikalavimų,

C.  kadangi pastaraisiais metais šis sektorius susidūrė su didelėmis epizootijomis, taip pat su rimta rinkos krize, iš dalies kilusia dėl didelių gamybos sąnaudų, kurias lėmė dėl spekuliacijų grūdų rinkoje padidėjusios pašarų kainos, sudarančios 50 proc. bendrų gamintojų sąnaudų,

D.  kadangi daug Sąjungos gamintojų pradėjo keisti savo gamybos sistemas, kad jos atitiktų Tarybos direktyvą 1999/74/EB, tačiau kai kurie nebus baigę šio proceso iki 2012 m. sausio 1 d. termino,

E.  kadangi 2008 m. Komisija priėmė komunikatą dėl įvairių vištų dedeklių auginimo sistemų, visų pirma reglamentuojamų Tarybos direktyvoje 1999/74/EB, kuriame ji patvirtino, jog sprendimas iki 2012 m. sausio 1 d. panaikinti baterinius narvus yra pagrįstas ir kad šios direktyvos visiškai nereikia keisti; kadangi Komisija pakartojo šią poziciją 2010 m. vasario 22 d. Žemės ūkio taryboje,

F.  kadangi ne pagal Direktyvą 1999/74/EB gaminami kiaušiniai teisiškai nėra tinkami parduoti ES,

G.  kadangi valstybės narės yra atsakingos už proporcingų, veiksmingų ir atgrasančių sankcijų sistemų sukūrimą siekiant įgyvendinti šią direktyvą, o Komisijai, kaip Sutarties sergėtojai, tenka pareiga prižiūrėti jos įgyvendinimo pažangą ir, kai reikia, imtis veiksmų,

H.  kadangi Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorato ataskaitos dėl esamos padėties ir paties sektoriaus ateinančių metų prognozės rodo, kad daug valstybių narių ir 30 proc. kiaušinių gamintojų 2012 m. sausio 1 d. nesilaikys baterinių narvų draudimo,

I.  kadangi Direktyvoje 1999/74/EB nenustatyta speciali priemonė, pagal kurią valstybė narė galėtų uždrausti jos teritorijoje prekiauti kiaušiniais ar kiaušinių produktais iš kitos valstybės narės, netaikančios priemonių, būtinų neleisti tiekti į rinką kiaušinius iš Direktyvos 1999/74/EB nesilaikančių ūkių,

J.  kadangi paukštienos ir kiaušinių gamybos sektorius negauna ES subsidijų pagal pirmąjį BŽŪP ramstį ir per pastaruosius kelerius metus patyrė didelę rinkos krizę, įskaitant neseniai smarkiai pakilusias pašarų kainas, ir drauge turėjo laikytis ES gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų, kurie yra vieni iš aukščiausių pasaulyje,

K.  kadangi gamybos sąnaudos, kurias patiria kiaušinių gamintojai, naudojantys modernizuotus narvus, yra 8−13 proc. didesnės lyginant su įprastus narvus naudojančių gamintojų sąnaudomis, o pajamų skirtumas sudaro 3−4 proc.,

1.  ragina Komisiją laikytis reikalavimo iki 2012 m. sausio 1 d. uždrausti baterinius narvus, kaip nustatyta Vištų dedeklių gerovės direktyvoje (1999/74/EB), ir smarkiai pasipriešinti bet kokiems valstybių narių mėginimams pasiekti, kad šis terminas būtų atidėtas;

2.  pabrėžia, kad iš esmės bet koks draudimo atidėjimas ar nukrypimas nuo jo smarkiai pakenktų vištų dedeklių gerovei, iškreiptų rinką ir sudarytų sunkumų gamintojams, kurie jau yra investavę į auginimo ne narvuose arba auginimo modernizuotuose narvuose sistemas; vis dėlto mano, kad reikėtų pagal aiškiai apibrėžtas sąlygas rasti sprendimą tiems gamintojams, kurie pradėjo keisti savo auginimo sistemas ir įrengti naujus narvus ar alternatyvias auginimo sistemas, tačiau nebus spėję baigti šio proceso iki 2012 m. sausio 1 d.;

3.  reiškia savo didelį susirūpinimą tuo, kad daug valstybių narių ir kiaušinių gamintojų atsilieka nuo plano iki 2012 m. įgyvendinti reikalavimus;

4.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą 2011 m. sausio mėn. susitikti su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir kompetentingomis institucijomis siekiant įvertinti, kaip įgyvendinama direktyva, tačiau pabrėžia, jog šie veiksmai yra gerokai pavėluoti;

5.  ragina Komisiją skubiai užtikrinti aiškumą dėl padėties valstybėse narėse ir ne vėliau kaip 2011 m. kovo 1 d. supažindinti su priemonėmis, kurių ji ketina imtis, kad būtų užtikrintas šios direktyvos laikymasis;

6.  pabrėžia, kad šiomis priemonėmis pirmiausia turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos ir apsaugoti gamintojai, iki 2012 m. sausio 1 d. įgyvendinę reikalavimus, nuo nesąžiningos ES ir trečiųjų šalių gamintojų, kurie ir toliau neteisėtai naudos baterinius narvus po minėtos dienos, konkurencijos;

7.  ragina Komisiją dažnai tikrinti pažangą ir imtis skubių veiksmų valstybių narių atžvilgiu siekiant užtikrinti, kad jų kiaušinių gamintojai iki 2012 m. sausio 1 d. pradėtų laikytis draudimo, ir paskatinti jas parengti veiksmų planus, įskaitant atgrasančias sankcijas, kurie būtų skirti užtikrinti, kad iki 2012 m. sausio 1 d. jų teritorijoje būtų galutinai atsisakyta naudoti baterinius narvus;

8.  mano, kad kiaušinių gamintojai ir valstybės narės, kurie pasistengė laikytis Tarybos direktyvos 1999/74/EB, neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje dėl nesąžiningos ir neteisėtos konkurencijos, visų pirma susijusios su kiaušiniais ir kiaušinių produktais, importuojamais iš trečiųjų šalių; pabrėžia, kad ne pagal Direktyvą 1999/74/EB pagamintų kiaušinių negalima teisėtai parduoti ar įtraukti į vidaus prekybą ES; taigi ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užkirsti kelią prekybos iškraipymams ir užtikrinti, kad reikalavimų nesilaikantys gamintojai neeksportuotų už savo šalies teritorijos ribų;

9.  reikalauja, kad Komisija nesiimtų jokių veiksmų prieš valstybes nares, kurios neleidžia prekiauti ne pagal ES teisės aktus pagamintais kiaušiniais ir jų importuoti;

10.  pažymi, kad kai kurios, nors ir ne visos, valstybės narės pasinaudojo galimybe teikti finansavimą gamintojams siekiant paremti perėjimą prie modernizuotų narvų; vis dėlto pabrėžia, kad dėl esamų kai kurių valstybių narių finansinių suvaržymų ir sunkumų, su kuriais susiduria ES ūkininkai siekdami gauti iš bankų paskolas investicijoms į ūkius finansuoti, perėjimo prie modernizuotų narvų iki 2012 m. sausio 1 d. procesas gali būti dar sunkesnis;

11.   ragina visas valstybes nares į savo kaimo plėtros programas įtraukti priemones, pagal kurias paukštininkystės sektoriui būtų padedama įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus;

12.  pabrėžia, kad būtina didinti vartotojų informuotumą šiuo klausimu ir apie tai, kad kiaušinių gamyba ne pagal reikalavimus daro neigiamą poveikį vištų dedeklių gerovei ir lemia nesąžiningą ūkininkų konkurenciją;

13.  pažymi, kad kiaušinius reikėtų laikyti pagrindiniu maisto produktu, ir atkreipia dėmesį į tai, jog nesilaikant Direktyvos 1999/74/EB gali atsirasti kiaušinių trūkumo pavojus ir smarkiai padidėti kiaušinių kaina vartotojams; be to, pabrėžia, kad atsiradus trūkumui ir pakilus kainai gali padidėti kiaušinių ir jų produktų importas iš ES gerovės standartų nesilaikančių trečiųjų šalių;

14.  prašo Komisiją griežčiau stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva, užtikrinant dažnesnius Maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamus patikrinimus;

15.  prašo Komisiją iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikti Direktyvos 1999/74/EB nuostatų nesilaikančių kiaušinių ir kiaušinių produktų gamintojų, perdirbėjų ir didmenininkų sąrašą;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 203, 1999 8 3, p. 53.
(2) OL L 163, 2008 6 24, p. 6.
(3) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(4) OL L 226, 2008 8 23, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0402.


Plakimas rykštėmis Malaizijoje
PDF 199kWORD 42k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl plakimo Malaizijoje
P7_TA(2010)0494RC-B7-0708/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į visišką kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo uždraudimą, kuris bet kokiomis aplinkybėmis taikomas visoms valstybėms kaip imperatyvi tarptautinės teisės norma,

–  atsižvelgdamas į praktinę šio draudimo išraišką tarptautinėse ir regioninėse žmogaus teisių priemonėse ir dokumentuose, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Konvenciją prieš kankinimą),

–  atsižvelgdamas į JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles,

–  atsižvelgdamas į JT Konvenciją dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į ASEAN chartiją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių propagavimo ir apsaugos, kuri įsigaliojo 2008 m. gruodžio 15 d., ir 2009 m. spalio 23 d. įsteigtą ASEAN Tarpvyriausybinę žmogaus teisių komisiją,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 13 d. ASEAN deklaraciją dėl darbuotojų migrantų teisių apsaugos ir propagavimo,

–  atsižvelgdamas į ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo gaires, kurios patvirtintos 2001 m. ir persvarstytos 2008 m.,

–  atsižvelgdamas į ES 2007–2013 m. strategijos Malaizijai dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi pagal tarptautinę teisę bet kokiomis aplinkybėmis draudžiamos visos kūno bausmių formos,

B.  kadangi Malaizijos teisėje numatyta galimybė taikyti plakimo bausmę mažiausiai 66 pažeidimų atvejais ir kadangi organizacijos „Amnesty International“ vertinimu kiekvienais metais Malaizijos kalėjimuose nuplakama net 10 000 Malaizijos piliečių ir vis daugiau pabėgėlių bei migrantų,

C.  kadangi Malaizijos valdžios institucijos pastaraisiais metais papildė pažeidimų, už kuriuos baudžiama plakimu, sąrašą ir į jį įtraukė neteisėtą atvykimą į šalį ir narkotikų vartojimą,

D.  kadangi JT Žmogaus teisių taryba, kurios narė yra Malaizija, priėmė rezoliuciją 8/8, kurioje teigiama, kad „kūno bausmė gali būti prilyginama kankinimui“, ir kadangi plakimas sukelia didelį skausmą, kančią ir ilgalaikę fizinę ir psichologinę traumą,

E.  kadangi plakimas, nors ir kolonijų laikų atgyvena, vis dar praktikuojamas keliose šalyse, o Malaizija yra vienintelė šalis, turinti pakankamai daug gyventojų ir aukštą žmogaus vystymosi lygį, kuri vis dar taiko šį bausmės būdą,

F.  kadangi užsieniečiai plakimo aukos dažnai neinformuojami apie jiems pateiktus kaltinimus ir jiems nesuteikiama teisė gauti vertimo paslaugas, nei galimybė gauti teisines konsultacijas, pažeidžiant jų teisę į objektyvų ir nešališką teismo procesą,

G.  kadangi procese dalyvaujantys gydytojai, kurių vaidmuo apsiriboja tik patvirtinimu, kad kaliniai gali būti plakami, ir gaivinimu, jei jie prarastų sąmonę, pažeidžia gydytojo etiką,

H.  kadangi Malaizijos teisininkų asociacija, kuriai priklauso 8000 teisininkų, paragino panaikinti šį bausmės būdą, teigdama, kad ji prieštarauja tarptautinėms žmogaus teisių normoms ir įvairioms konvencijoms dėl kankinimų,

1.  griežtai smerkia plakimą ir kitus kūno bausmės būdus bei blogą elgesį su kaliniais; yra tvirtai įsitikinęs, kad Malaizija negali remtis savo vidaus įstatymais, siekdama pateisinti praktiką, kuri prilygsta kankinimui ir yra aiškiai neteisėta pagal tarptautinę teisę;

2.  ragina Malaiziją visiems atvejams paskelbti plakimo ir visų kūno bausmės būdų moratoriumą, numatant juos panaikinti įstatymuose ir praktikoje;

3.  ragina Malaizijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti dabartinę praktiką, kai kalėjimų pareigūnai ir medikai verčiami būti blogo elgesio su kaliniais, kai šiems skiriama plakimo bausmė, bendrininkais;

4.  ragina Malaizijos parlamentą ratifikuoti JT Konvenciją prieš kankinimus ir jos fakultatyvinį protokolą, taip pat Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir jo protokolus ir pakeisti Malaizijos įstatymus taip, kad imigracijos įstatymų pažeidimai būtų laikomi administraciniais pažeidimais, o ne baudžiamosiomis veikomis, už kurias skiriama kalėjimo arba plakimo bausmė, ir kad už su narkotikais susijusius pažeidimus nebebūtų baudžiama plakimu;

5.  ragina Malaizijos žmogaus teisių komisiją (SUHAKAM) ir Malaizijos teisės reformų komitetą pateikti vyriausybei tinkamų rekomendacijų dėl kūno bausmių įstatymuose panaikinimo;

6.  ragina Malaizijos valdžios institucijas įgyvendinti tarptautinius standartus, susijusius su migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų apsauga, įskaitant jiems iškeltas baudžiamąsias bylas, siekiant užtikrinti veiksmingą jų apsaugą nuo kankinimų ir blogo elgesio su jais;

7.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir Tarybą, kad jos, palaikydamos savo ryšius su šalimi, sistemingai keltų žmogaus teisių padėties Malaizijoje klausimą ir ypač klausimą dėl įtarimų, kad šalyje blogai elgiamasi su migrantais ir prieglobsčio prašytojais ir kad jie patiria įvairų smurtą;

8.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir Tarybą ir toliau reikšti protestus visoms Europos Sąjungos tarptautinėms partnerėms, raginti jas ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautines konvencijas, draudžiančias kankinimus ir blogą elgesį; ragina Europos Sąjungą, kad ji, vykdydama savo žmogaus teisių politiką, svarbiausiu prioritetu laikytų kovą su kankinimu, visų pirma tvirčiau įgyvendindama Europos Sąjungos gaires ir visas kitas Europos Sąjungos, pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo, priemones;

9.  vertina ASEAN Tarpvyriausybinę žmogaus teisių komisiją kaip sveikintiną žingsnį visapusiškesnio požiūrio ir veiksmingesnio žmogaus teisių standartų įgyvendinimo visame regione linkme; mano, kad šis organas galėtų spręsti plakimo Malaizijoje klausimą, kuris dažnai susijęs su iš kaimyninių ASEAN valstybių narių atvykstančiais migrantais ir prieglobsčio prašytojais;

10.  paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Malaizijos vyriausybei ir parlamentui, ASEAN valstybių narių vyriausybėms, JT specialiajam pranešėjui kankinimo klausimais ir JT Generaliniam Sekretoriui.


Uganda.D. Bahati įstatymas ir lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) diskriminacija
PDF 203kWORD 40k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ugandos: vadinamasis D. Bahati teisės aktas ir lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transeksualių asmenų diskriminacija
P7_TA(2010)0495RC-B7-0709/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus ir priemones, įskaitant įtrauktus į Jungtinių Tautų konvencijas dėl žmogaus teisių ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pagal kurias užtikrinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir draudžiama diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Kotonu susitarimas), ir į jame, ypač jo 9 straipsnyje, numatytas žmogaus teisių nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnį, pagal kuriuos Europos Sąjunga ir valstybės narės įpareigojamos gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir pagal kuriuos nustatytos priemonės, skirtos ES lygiu kovoti su diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimais,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį, pagal kurį draudžiama diskriminacija dėl lytinės orientacijos,

–  atsižvelgdamas į visus ES veiksmus, susijusius su kova su homofobija ir diskriminacija dėl lytinės orientacijos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl homofobijos, mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „Uganda. Prieš homoseksualius asmenis nukreipto teisės akto projektas“(1),

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2010 m. gegužės 17 d. deklaraciją tarptautinės kovos su homofobija dienos proga,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 3 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl jaunimo socialinės ir kultūrinės įtraukties bei aktyvumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi prieš homoseksualius asmenis nukreiptame teisės akto projekte, kurį 2009 m. rugsėjo 25 d. Ugandos parlamente pateikė eilinis parlamento narys David Bahati, už homoseksualius santykius numatoma bausti įkalinimu nuo septynerių metų iki gyvos galvos ir mirties bausme; kadangi teisės akto projekte numatoma bausmė įkalinant iki trijų metų už tai, jei neinformuojama apie vaiko ar paciento homoseksualumą; kadangi teisės akto projektas dar svarstomas,

B.  kadangi beveik visa tarptautinė bendruomenė griežtai pasmerkė siūlomą teisės aktą, o kai kurios ES valstybės narės teigia nutrauksiančios Ugandai teikiamą pagalbą vystymuisi, jei šis teisės aktas bus priimtas,

C.  kadangi 2010 m. spalio 9 d. ir lapkričio 15 d. vietos laikraštis „Rolling Stone“ paskelbė asmenų, kurie manoma yra homoseksualai, vardus ir pavardes bei asmeninius duomenis ir paragino skaitytojus jiems kenkti arba juos pakarti; kadangi Ugandos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį, kad laikraštis turi laikinai sustabdyti veiklą,

D.  kadangi Afrikoje už homoseksualumą nebaudžiama tik 13 šalių, o 38 šalyse jis laikomas nusikaltimu; kadangi Mauritanijoje, Sudane ir šiaurinėje Nigerijos dalyje už homoseksualumą baudžiama mirtimi,

1.  pakartoja, kad lytinė orientacija – tai asmens teisės į privatų gyvenimą, kuri užtikrinama pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, kuria remiantis turėtų būti ginama lygybė ir kovojama su diskriminacija bei užtikrinama saviraiškos laisvė, klausimas;

2.  primena Ugandos valdžios institucijoms jų įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę ir Kotonu susitarimą, kuriame raginama gerbti visuotines žmogaus teises;

3.  pakartoja, jog remia visuotines žmogaus teises, ir pažymi, kad lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų pagrindinių teisių gynimas negali būti laikomas Europos vertybių primetimu ir kad tokiu būdu tiesiog ginamos ir skatinamos bendros visuotinės žmogaus teisės, nes tai yra vienas iš ES tikslų vykdant išorės veiksmus;

4.  smerkia bet kokius bandymus kurstyti neapykantą ir smurtą prieš bet kokią mažumą, įskaitant dėl lyties ir lytinės orientacijos; todėl smerkia tai, kad parlamente buvo pateiktas prieš homoseksualius asmenis nukreipto teisės akto projektas, ir ragina Ugandos valdžios institucijas nepatvirtinti minėtojo projekto, bet persvarstyti savo įstatymus ir nustatyti, kad homoseksualumas nėra nusikaltimas, o nuo visuomenės atskirtos asmenų grupės, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų gynėjus, nusikaltėliai; pabrėžia, kad prieš homoseksualius asmenis nukreiptas teisės aktas labai apsunkintų kovą su ŽIV/AIDS;

5.  dar kartą griežtai smerkia bet kokius bandymus pradėti taikyti mirties bausmę, nesvarbu, kokios būtų aplinkybės, ir Ugandos piliečių, vykdančių homoseksualius veiksmus užsienyje, ekstradicijos procedūras;

6.  palankiai vertina Ugandos Aukščiausiojo teismo nutartį, kad laikraštis „Rolling Stone“ laikinai sustabdytų veiklą, tačiau ir toliau yra susirūpinęs dėl to, kad dėl straipsnio daugybė Ugandos gyventojų buvo užpulti ir daugybė gyventojų vis dar bijo būti užpulti, ir ragina valdžios institucijas juos apsaugoti;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Ugandos Respublikos prezidentui, Ugandos parlamento pirmininkui, Rytų Afrikos įstatymų leidybos asamblėjai, Afrikos Sąjungos komisijai ir institucijoms.

(1) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 25.


Pabėgėliai iš Eritrėjos, laikomi įkaitais Sinajuje
PDF 209kWORD 39k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pabėgėlių iš Eritrėjos, laikomų įkaitais Sinajuje
P7_TA(2010)0496B7-0728/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio mėnesio Barselonos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į pirmąją Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių žmogaus teisių tinklo konferenciją, kuri vyko 2006 m. sausio 26–27 d. Kaire,

A.  kadangi Egipto saugumo institucijos ieško šimtų Eritrėjos pabėgėlių, kuriuos, kaip teigia Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (JTVPRK), beduinai, neteisėtai gabenantis žmones, laiko įkaitais Sinajuje, nes šie pabėgėliai nesumokėjo mokesčio, kurio reikalavo neteisėtai žmones gabenantys asmenys už tai, kad padės patekti į Izraelį,

B.  kadangi praeitą antradienį, 2010 m. gruodžio 7 d., Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras pareiškė, kad yra susirūpinęs dėl 250 imigrantų iš Eritrėjos, kurie, manoma, laikomi įkaitais Sinajaus dykumoje,

C.  kadangi tvirtinama, kad neteisėtai žmones gabenantys asmenys reikalauja sumokėti po 8000 JAV dolerių už kiekvieną paleidžiamą asmenį ir kad žmonės laikomi konteineriuose ir su jais blogai elgiamasi,

D.  kadangi 2010 m. gruodžio 1 d. nevyriausybinės organizacijos paskelbė bendrą kreipimąsi, kuriame teigiama, kad šimtai nelegalių pabėgėlių iš Afrikos Kyšulio keletas mėnesių laikomi miestelio pakraštyje Sinajuje,

E.  kadangi, NVO, kurios paskelbė, kad neteisėtai žmones gabenantys asmenys elgiasi su šiais pabėgėliais itin žeminančiai ir nežmoniškai, žiniomis, įkaitai jau yra sumokėję 2000 JAV dolerių už kelionę į Izraelį,

F.  kadangi vietos pareigūnai Šiaurės Sinajuje paskelbė, kad saugumo institucijos aktyviai ieško asmenų iš Eritrėjos, kurie, manoma, laikomi atskiromis grupėmis,

1.  primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad Eritrėjos piliečiai, laikomi įkaitais, būtų išlaisvinti; taip pat ragina vengti naudoti gyvybei pavojingą jėgą prieš neteisėtus migrantus, kurie kerta šalies sienas, saugoti šių asmenų orumą ir jų fizinį neliečiamumą ir užtikrinti, kad sulaikyti migrantai galėtų susisiekti su JTVPRK, bei leisti JTVPRK susisiekti su valstybės sulaikytais prieglobsčio prašytojais ir pabėgėliais;

2.  palankiai vertina Egipto valdžios institucijų nuolatines pastangas ištirti informaciją, minimą JTVPRK paskelbtose ataskaitose, susijusią su grupe, kurią sudaro apie 250 Eritrėjos piliečių, prekiautojų žmonėmis laikomų įkaitais Sinajuje, pažeidžiant nacionalinius įstatymus ir žmogaus teisių principus;

3.  pabrėžia, kad Sinajaus dykuma einanti siena tapo Afrikos migrantų, ieškančių darbo, maršrutu; kiekvienais metais tūkstančiai Eritrėjos piliečių bėga iš šalies ir daugelis iš jų traukia į Izraelį;

4.  primena, kad rugpjūčio mėn. per susirėmimus su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis netoli Izraelio sienos žuvo septyni žmonės, kai prekiautojų žmonėmis įkaitais laikomi Afrikos migrantai pasinaudojo savo grobikų ginklais ir bandė pabėgti;

5.  pažymi, kad lapkričio mėnesį Izraelis pradėjo 250 km ilgio užtvaros palei savo sieną, kad sustabdytų nelegalių migrantų antplūdį, statybos darbus;

6.  pritaria Egipto pastangoms kovoti su prekyba žmonėmis ir ypač tam, kad 2007 m. įsteigtas Nacionalinis kovos su prekyba žmonėmis ir jos prevencijos koordinavimo komitetas, taip pat ragina visas šalis vėl sutelkti pastangas ir kovoti su prekybos žmonėmis, kuri yra didelė problema, nusikaltimais visame pasaulyje bei laikytis atitinkamų nacionalinių įstatymų;

7.  pritaria Egipto prisiimtai nuolatinei atsakomybei vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, ypač pagal 1951 m. pabėgėlių konvenciją;

8.  pripažįsta, kad visi siekiantys prieglobsčio asmenys, kurie dalyvauja veiksmuose, tiesiogiai ar netiesiogiai keliančiuose grėsmę priimančiosios šalies saugumui ir nepriklausomybei, pagal JTVPRK sąlygas turėtų būti laikomi keliančiais grėsmę tos šalies saugumui;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Egipto vyriausybei, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT žmogaus teisių tarybai.


Parama stiprinant Europos Sąjungos draudimą vykdyti ryklių žvejybą
PDF 69kWORD 32k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl paramos stiprinant Europos Sąjungos draudimą vykdyti ryklių žvejybą
P7_TA(2010)0497P7_DCL(2010)0071

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi pelekų pašalinimas yra praktika, kurios metu ryklio pelekais yra pašalinami, o kūnas išmetamas į jūrą, o ši praktika skatinama intensyvaus ryklio pelekų sriubos, kuri laikoma delikatesu, poreikio,

B.  kadangi pelekų pašalinimu prisidedama prie ypač intensyvaus ryklių populiacijos, kuri ir taip labai lėtai auga, mažėjimo,

C.  kadangi vienam trečdaliui Europos vandenyse gyvenančių ryklių rūšių gresia išnykimas,

D.  kadangi ES draudimas šalinti pelekus yra pats švelniausias visame pasaulyje, taikant išimtis, kuriomis leidžiama ištraukti kūną ir pelekus atskirai bei leidžiama taikyti pernelyg didelį pelekų ir kūno svorio santykį,

E.  kadangi Komisija svarsto keletą būdų, kuriais būtų iš dalies pakeistas draudimas šalinti pelekus (Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003),

F.  kadangi Parlamentas paprašė Komisijos iki 2006 m. panaikinti draudimo šalinti pelekus trūkumus,

G.  kadangi dauguma mokslininkų ir Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga (IUCN) rekomenduoja ryklius ištraukti prieš tai nepašalinus pelekų,

H.  kadangi Kosta Rika Jungtinėse Tautose gynė metodą, kurio metu rykliai ištraukiami į laivą jiems prieš tai nenupjovus pelekų ir kuris yra plačiai taikomas Centrinėje bei Šiaurės Amerikoje,

1.  ragina Komisiją iki antrųjų Bendrijos veiksmų plano saugant ryklius metinių (2011 m. vasario mėn.) pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų draudžiama laivuose šalinti ryklių pelekus;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) Komisijai.

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2010 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo priede 1 (P7_PV(2010)12-16(ANN1)).


Didesnė Europos Sąjungos parama mėgėjų sportui
PDF 66kWORD 32k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl didesnės Europos Sąjungos paramos mėgėjų sportui
P7_TA(2010)0498P7_DCL(2010)0062

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į SESV 165 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi sportas yra nauja ES kompetencijos sritis,

B.  kadangi sportas svarbus socialinei sanglaudai ir daro įtaką daugeliui politinių tikslų, pvz., sveikatos skatinimo, švietimo, socialinės integracijos, kovos su diskriminacija, kultūros, taip pat nusikalstamumo mažinimo ir kovos su narkomanija,

C.  kadangi dauguma sportu ir rekreacine fizine veikla užsiimančių europiečių tą daro mėgėjiškai,

D.  kadangi ekonomikos krizė ir vyriausybės skiriamų lėšų mažinimas galėtų turėti rimtų pasekmių mėgėjų sportui,

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visiems prieinamą sportą, stiprinti jo švietėjišką ir integracinį vaidmenį, skiriant ypatingą dėmesį nepakankamai atstovaujamoms grupėms, pvz., moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia;

2.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad mėgėjų sportas nenukentėtų dėl itin sumažinto biudžeto krizės laikotarpiu;

3.  ragina Komisiją skirti reikiamą dėmesį mėgėjų sportui būsimame Komunikate dėl sporto ir užtikrinti pakankamą ES sporto programos finansavimą nuo 2012 m.;

4.  ragina Komisiją deramai atsižvelgti į tyrimo dėl mėgėjų sporto finansavimo rezultatus svarstant galimą ES iniciatyvą dėl azartinių žaidimų;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2010 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo priede 2 (P7_PV(2010)12-16(ANN2)).


ES benamystės strategija
PDF 67kWORD 32k
2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl ES benamystės strategijos
P7_TA(2010)0499P7_DCL(2010)0061

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Parlamento 2008 m. balandžio 22 d. deklaraciją dėl benamių klausimo sprendimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi benamystės problema ir toliau turi įtakos žmonėms visose ES valstybės narėse ir nepriimtinai pažeidžia pagrindines žmonių teises;

B.  kadangi 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai,

1.  vėl ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos įsipareigoti iki 2015 m. išspręsti gatvės benamių klausimą;

2.  ragina Europos Komisiją vystyti plataus masto ES benamystės strategiją ir paremti valstybes nares, kurios pagal 2010 m. kovą patvirtintas Jungtinio pranešimo apie socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį gaires ir 2010 m. ES strategiją plėtoja veiksmingas nacionalines strategijas;

3.  ragina Eurostatą surinkti duomenis apie benamystė;

4.  remia šiuos veiksmų prioritetus: niekas neturi miegoti gatvėje; niekas neturi gyventi laikiname būste ekstremalios padėties atvejais, ilgau nei tęsiasi pati ekstremali padėtis; niekas neturi gyventi laikiname būste ilgesnį nei persikėlimui reikalingą laiką; niekas neprivalo palikti būsto, neturėdamas kito gyvenamosios vietos pasirinkimo; nei vienas jaunas žmogus, pradėdamas savarankišką gyvenimą, neturėtų tapti benamiu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams(2).

(1) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 19.
(2) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2010 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo priede 3 (P7_PV(2010)12-16(ANN3)).

Teisinė informacija - Privatumo politika