2011 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl peticijos Nr. 0473/2008 dėl Komisijos neveiklumo sprendžiant konkurencijos atvejį ir dėl žalingo tokio neveiklumo poveikio su šiuo atveju susijusiai įmonei, kurią pateikė Vokietijos pilietis Christoph Klein
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 10 d. klausimą Komisijai dėl Peticijos Nr. 0473/2008 dėl Komisijos neveiksmingumo su konkurencija susijusios bylos atžvilgiu ir dėl to padarytos žalos susijusiai įmonei, kurią pateikė Vokietijos pilietis Christoph Klein (O-0182/2010 – B7-0666/2010),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 201 ir 202 straipsnius,
A. kadangi šiuo atveju taikomas teisinis pagrindas yra Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų(1), pagal kurią numatyta, kad I klasės medicinos prietaisų gamintojai gali pateikti prietaisą į rinką nesikišant notifikuotajai įstaigai ar institucijai ir kad gamintojai savo nuožiūra sprendžia, ar nurodyti, jog jo prietaisas atitinka direktyvos nuostatas,
B. kadangi valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad šie reikalavimai vykdomi, yra įsipareigojusios atlikti rinkos priežiūrą ir imtis būtinų priemonių, įskaitant taikyti pagal 8 straipsnį numatytas apsaugos nuostatas ir pagal 18 straipsnį numatytas priemones blogai uždėjus ženklą „CE“,
C. kadangi susijęs gamintojas įrodė atsakingajai valstybės narės institucijai, kad jo prietaisas atitiko visus ženklu „CE“ pažymėtam I klasės medicinos prietaisui taikomus teisinius pateikimo į rinką reikalavimus,
D. kadangi valstybė narė, imdamasi atitinkamų laikinų priemonių prietaisui iš rinkos pašalinti ar jo pateikimui į rinką uždrausti arba apriboti, padedama atsakingosios institucijos, nedelsdama informuoja Komisiją apie bet kurią iš šių priemonių ir nurodo savo sprendimo priežastis,
E. kadangi Vokietijos valdžios institucijos nuo 1996 m. reiškė susirūpinimą dėl šio prietaiso (inhaliatoriaus) saugos ir informavo Komisiją apie problemą siekdamos, kad būtų taikoma apsaugos procedūra, tačiau Komisija nesikreipė į gamintoją ir nepriėmė jokios nutarties; ir kadangi dėl to iki šiol laukiama, kol šis klausimas bus išspręstas, o peticijos pateikėjui užkirstas bet koks kelias pasinaudoti kokiomis nors teisinio žalos atlyginimo priemonėmis,
F. kadangi Saksonijos-Anhalto žemės valdžios institucijos, primygtinai raginamos Bavarijos valdžios institucijų, 1997 m. uždraudė parduoti minėtąjį prietaisą,
G. kadangi iki 1997 m., kai teismas paskelbė pirmąjį draudimą prekiauti, įmonė vertėsi teisėta prekyba ir, kaip pažymėjo atsakingoji valdžios institucija, atitiko visas Tarybos direktyvos 93/42/EEB nuostatas,
H. kadangi 2003 m. gamintojas pateikė prietaisą į rinką nauju pavadinimu, o 2005 m. Aukštutinės Bavarijos vyriausybė, vadovaudamasi Vokietijos medicinos prietaisų akto nuostatomis, įsakė pašalinti prietaisą iš rinkos neinformavusi apie tai Komisijos,
I. kadangi 2006 m. gamintojas, siekdamas inicijuoti prieš Vokietiją pažeidimo procedūrą už Direktyvos 93/42/EEB 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymą, informavo Komisiją apie antrąjį draudimą prekiauti,
J. kadangi Komisija teigia, jog nepateikta pakankamai įrodymų, kad inhaliatorius atitiko esminius Direktyvoje 93/42/EEB išdėstytus reikalavimus, ir padarė išvadą, kad nebuvo būtina atlikti naujo produkto saugos vertinimo, nes šis atvejis aiškintinas remiantis ne Direktyvos 8, o 18 straipsniu,
K. kadangi 2008 m. gamintojas pateikė Europos Parlamentui peticiją, kurioje pabrėžė, kad Komisija, nagrinėdama šį atvejį, pažeidė pagal direktyvą jai suteiktus įgaliojimus ir nesugebėjo tinkamai atlikti sutarčių sergėtojos pareigos,
1. mano, kad Komisijos atsakyme Peticijų komitetui nepakankamai pagrįstai atsakyta į peticijos pateikėjo ir komiteto narių iškeltą klausimą ir nepakankamai atsižvelgta į problemas, kurias savo pateiktoje nuomonėje nurodė Teisės reikalų komitetas;
2. ragina Komisiją nedelsiant imtis būtinų veiksmų ir remiantis Direktyvos 93/42/EEB 8 straipsnyje numatyta apsaugos nuostata baigti spręsti 1997 m. inicijuotą ir iki šiol nebaigtą procedūrą;
3. ragina Komisiją nedelsiant pateikti atsakymus į teisėtus peticijos pateikėjo, kuris 13 metų buvo įstumtas į šią netoleruotiną padėtį, todėl prarado nemažai pajamų, klausimus ir imtis veiksmų, reikalingų peticijos pateikėjui apginti savo teisėms;
4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Vokietijos Federalinei Vyriausybei.