Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Niujorke vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją dėl kitokios Haičio ateities ir į Europos Parlamento Vystymosi komiteto delegacijos vizito Niujorke ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Haičio atstatymo ir nacionalinio vystymosi veiksmų planą – didelius ateities projektus – parengtą 2010 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 18 d. Briuselyje įvykusio neeilinio Užsienio reikalų tarybos posėdžio išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 19 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl žemės drebėjimo Haityje,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 25 d. Monrealyje įvykusios parengiamosios ministrų konferencijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. trijų ES institucijų pasirašytą Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl žemės drebėjimo Haityje(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vystymosi komiteto vizito Haityje (2010 m. birželio 25–27 d.) ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2010 m. rugpjūčio 30 d. ataskaitą dėl tiriamosios misijos į Haitį ir Dominikos Respubliką,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio mėn. paskelbtą bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos-Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Europos Komisijos narės Kristalinos Georgievos dokumentą dėl patirties, įgautos ES reaguojant į nelaimę Haityje,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2010 m. spalio 26 d. komunikatą dėl Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų (COM(2010)0600),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų stabilizacijos misijos Haityje (MINUSTAH) veiklą,

–  atsižvelgdamas į Michelio Barnier pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“, kuris buvo paskelbtas 2006 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2010 m. sausio 12 d. Haitį sukrėtė žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 7,3 balo pagal Richterio skalę ir kurio metu žuvo 222 750, nukentėjo 3 milijonai ir buvo perkelta beveik 1,7 milijono žmonių, iš kurių daugiau nei milijonas vis gyvena pačių susiręstose stovyklose, kurios turėjo būti laikinos, ir kadangi žmogaus teisių gynimo asociacijos praneša, kad gyvenimo sąlygos šiose neįrengtose stovyklose yra siaubingos ir kad moterims „gresia prievarta ir seksualinis smurtas“,

B.  kadangi nuo 2,5 iki 3,3 mln. žmonių šiuo metu trūksta maisto; tokia padėtis susidariusi šalyje, kurioje 60 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir 80 proc. – visiškame skurde,

C.  kadangi praėjus metams po žemės drebėjimo padėtis Haityje ir toliau yra chaotiška, padėtis šalyje ir toliau yra ekstremali, o atstatymas dar beveik nepradėtas,

D.  kadangi dėl dešimtmečius vyravusio skurdo, kenkimo aplinkai, nukentėjimo nuo daugybės gaivalinių nelaimių, smurto, politinio nestabilumo ir diktatūros ši šalis tapo viena iš skurdžiausių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kurioje prieš nelaimę dauguma iš 12 milijonų Haičio gyventojų išgyvendavo turėdami mažiau nei du dolerius per dieną; kadangi dėl žemės drebėjimo padarinių valstybės negebėjimas suteikti pagrindines viešąsias paslaugas, taigi ir aktyviai dalyvauti neatidėliotinos pagalbos operacijose, dar labiau sustiprėjo,

E.  kadangi iki šiol iš per 2010 m. kovo 31 d. vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją Haičio atstatymo klausimu žadėtų 10 milijardų dolerių (2 terminai: 18 mėn. ir 3 m.) realiai pervesta tik 1,2 milijardo dolerių,

F.  kadangi neseniai įvykusi Haičio tragedija parodė, kad reikia veiksmingumo, greitumo, koordinavimo ir regimumo požiūriais stiprinti turimas ES priemones, skirtas reaguoti į nelaimes (humanitarinė pagalba ir Bendrijos civilinės saugos mechanizmas),

G.  kadangi siekiant užtikrinti koordinavimą bei racionalų išteklių naudojimą ir įgyvendinti Haičio vystymosi veiksmų planą Haičio pasiūlymu buvo įsteigta Laikinoji Haičio atstatymo komisija (LHAK); kadangi Europos Komisija, kaip pagrindinė paramos teikėja, yra LHAK narė ir turi balsavimo teisę,

H.  kadangi griuvėsių pašalinimas yra didžiausias šalies atstatymo iššūkis – sutvarkyta tik maža dalis griuvėsių – ir dirbant dabartiniu tempu prireiks ne mažiau kaip 6 metų, kad būtų sutvarkyta milijonų kubinių metrų griuvėsių,

I.  kadangi nuo 2010 m. spalio 19 d. prasidėjusios choleros epidemijos žuvo daugiau nei 3 000 žmonių ir daugiau nei 150 000 nukentėjo; kadangi plintanti epidemija išryškina akivaizdžius Haičio valstybės struktūrinius trūkumus ir tarptautinės pagalbos sistemos bei JT stabilizavimo misijos Haityje (MINUSTAH) ribas ir kadangi kovos su cholera veiksmus labai apsunkino rinkimų sukelta dabartinė politinė krizė,

J.  kadangi iš 174 mln. JAV dolerių Jungtinės Tautos gavo tik 44 mln. JAV dolerių, skirtų kovai su choleros epidemija,

K.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad per kitus 12 mėnesių cholera užsikrės dar 400 000 žmonių, jeigu epidemija nebus sustabdyta,

L.  kadangi 2010 m. lapkričio 28 d. įvykę rinkimai, kurių laikini rezultatai buvo paskelbti gruodžio mėn. pradžioje, iššaukė smurtines protesto akcijas Haityje ir buvo pateikta daugybė skundų dėl sukčiavimo; kadangi tarptautinė bendruomenė turėtų palaikyti skaidrią ir teisėtą rinkimų eigą, kad būtų galima užtikrinti balsavimo rezultatų tikrumą, kuris būtinas norint atstatyti šalį, ir kadangi visų pirma būtina apsaugoti civilius gyventojus,

1.  dar kartą išreiškia solidarumą su Haičio gyventojais, nukentėjusiais nuo žemės drebėjimo ir choleros, ir pabrėžia, kad atstatymo darbai turi būti vykdomi tariantis su Haičio gyventojais ir juos įtraukiant;

2.  primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę, taip pat ir ES, tvirtai ir ilguoju laikotarpiu įsipareigoti nedelsiant įvykdyti visus pažadus, kurie buvo duoti per Niujorke vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją; be to, pabrėžia, kad visa Europos humanitarinė ir atstatymo pagalba teikiama kaip subsidija, o ne kaip paskola, kuri užtrauktų skolą;

3.  primena veiksmingą tarptautinės bendruomenės susitelkimą Haityje įvykus niokojančiam žemės drebėjimui ir jos parodytą tikrą politinę valią kitaip remti Haičio atstatymą, nekartojant praeities klaidų, ir kartą ir visiems laikams panaikinti pagrindines skurdo Haityje priežastis;

4.  apgailestauja dėl Haityje įvykusios nelaimės masto, kurios poveikis vis dar matomas praėjus metams po žemės drebėjimo; džiaugiasi Europos Komisijos Haičiui suteiktos humanitarinės pagalbos dydžiu, kuris siekia 120 milijonų eurų (iš jų 12 milijonų skirti kovai su cholera), ir ES valstybių narių suteikta beveik 200 milijonų eurų humanitarine pagalba, taip pat Europos Komisijos nario, atsakingo už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą, Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato ir jo specialistų įsipareigojimu;

5.  pabrėžia, kad grupių (angl. clusters) sukūrimas sudarė sąlygas vietoje kontroliuoti humanitarinę intervenciją, tačiau vis dėlto šis metodas nėra tobulas atsižvelgiant į didelį humanitarinės pagalbos teikėjų skaičių ir tai, kad dėl didelės gyventojų koncentracijos miestuose sunku teikti skubią pagalbą;

6.  palankiai vertina humanitarinių organizacijų (Raudonojo kryžiaus, NVO, Jungtinių Tautų) ir valstybių narių dedamas pastangas ir atliktą darbą ir pabrėžia, kad būtina informuoti apie humanitarinių intervencijų nematomą poveikį ir kad padėtį buvo galima suvaldyti pasirūpinant sužeistaisiais, aprūpinant geriamuoju vandeniu ir maistu bei suteikiant laikinus būstus;

7.  pabrėžia, kad choleros epidemija parodė beveik visišką Haičio valstybės nesugebėjimą įveikti ligos, kuriai lengva užkirsti kelią ir kurią nesunku išgydyti, ir tarptautinės pagalbos sistemos trūkumus šalyje, kuriai teikiama didžiulė humanitarinė pagalba (12 000 NVO); pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos teikėjai neprivalo ir negali ir toliau užpildyti Haičio valstybės trūkumų ar atlikti jos funkcijų ir kad reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti ilgalaikį vystymąsi, ypač kad būtų suteikta prieiga prie sveikatos priežiūros, geriamo vandens ir gerų sanitarijos sąlygų;

8.  džiaugiasi tuo, kad per tarptautinę paramos teikėjų konferenciją Haičio atstatymo klausimu Komisija ir valstybės narės prisiėmė kolektyvinį įsipareigojimą paaukoti 1,2 milijardo eurų, iš kurių 460 milijonų eurų sudarytų Europos Komisijos nehumanitarinė pagalba; dar kartą pabrėžia savo reikalavimą, kad Europos Sąjunga, kaip pagrindinė paramos teikėja, vykdant atstatymą atliktų politinio lyderio vaidmenį;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis bendru požiūriu dėl išteklių Haičio atstatymui skyrimo programų sudarymo ir remiantis likusių Komisijos lėšų, t. y. 169 milijonų eurų, kurie dar nepanaudoti iš Niujorke pažadėtų 460 milijonų eurų, programos sudarymo laikotarpio vidurio peržiūra, įtraukti maisto produktų gamybą vietoje ir aprūpinimo maistu saugumą į Haičio atstatymo darbus ir šiuo tikslu kurti kaimo infrastruktūrą ir teikti paramą smulkiesiems ūkininkams; ragina įgyvendinti naują apsirūpinimo maistu saugumo politikos sistemą, kurią Europos Komisija paskelbė 2010 m. kovo mėn.;

10.  apgailestauja, kad Laikinoji Haičio atstatymo komisija, kuri turi vaidinti pagrindinį vaidmenį koordinuojant atstatymą, pradėjo veikti pavėluotai; apgailestauja dėl informacijos apie jos veikimą ir veiksmingumą trūkumo ir ragina Komisiją, kaip LHAK narę, įsikišti, siekiant paspartinti LHAK įgaliojimų įgyvendinimą ir persvarstyti jos veiklą, ir pateikti Parlamentui ataskaitą apie LHAK veiklą, išteklių panaudojimą ir faktiškai atstatymui panaudotas lėšas, pažadėtas Niujorke konferencijoje;

11.  pripažįsta, kad LHAK, kaip pagrindinis atstatymo koordinavimo organas, galės efektyviai veikti tik tuo atveju, jei bus atkurti Haičio valstybės pajėgumai ir pareigas pradės eiti nauji Haičio politiniai vadovai, kurie turi būti išrinkti per skaidrius ir teisėtus rinkimus, ir esant tikrai politinei valiai priimti sprendimus, būtinus norint imtis šio gigantiško projekto;

12.  ragina Haičio vyriausybę laikytis nacionalinio atstatymo plano įsipareigojimų stiprinti valstybės autoritetą, kurti veiksmingesnes vietos valdžios institucijas ir padidinti vietos bei nacionalinių institucijų pajėgumus, taip pat taikyti politinės, ekonominės ir institucinės decentralizacijos požiūrį ir šiuos įsipareigojimus įgyvendinti;

13.  laikosi nuomonės, kad reikėtų labiau remti vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės atstovus ir įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą;

14.  apgailestauja dėl to, kad Haičio gyventojai tonų griuvėsių, kuriais užversta sostinė, išvalymui, teturi kastuvus, kirtiklius ir karučius, nes tai visiškai neadekvatu atsižvelgiant į situacijos mastą; pabrėžia, kad norint atstatyti Haitį būtina pašalinti griuvėsius; apgailestauja dėl to, kad šiam tikslui praktiškai nebuvo skirta jokių lėšų, ir ragina Europos Komisiją suteikti finansinę paramą ir techninę pagalbą, kad būtų pašalinti griuvėsiai;

15.  ragina Jungtines Tautas persvarstyti MINUSTAH įgaliojimus ypatingą dėmesį skiriant saugumo klausimams ir nerimauja dėl šios misijos veiksmingumo turint mintyje pastaruosius įvykius, choleros epidemiją ir šiuo metu vykstančius rinkimus;

16.  apgailestauja dėl Haityje vyraujančios didžiulės būsto krizės; pabrėžia, kad dėl esamos žemės stokos, žemės nuosavybės registro nebuvimo ir dėl to, kad daug žemės sklypų priklauso svetur gyvenantiems haitiečiams, sunku rasti naujus būstus benamiams, kurie dažniausiai gyvena laikinose stovyklose, paprastai sostinėje Port o Prense, ir ragina Haičio valdžios institucijas prisiimti politinį įsipareigojimą imtis ryžtingų priemonių, ypač žemės nusavinimo;

17.  reiškia didėjantį susirūpinimą dėl pažeidžiamiausių asmenų, t. y. moterų ir vaikų, padėties po žemės drebėjimo, dėl kurio smarkiai nukentėjo daugiau kaip 800 000 vaikų, kuriems kilo smurto, seksualinės prievartos ir prekybos žmonėmis, išnaudojimo ir palikimo pavojus, ir prašo Europos Sąjungos (Komisijos) ryžtingai siekti, kad būtų atkurta apsaugą užtikrinanti ir saugi aplinka vaikams, paremti socialinės apsaugos įgyvendinimo procesą Haityje ir paskatinti švietimo reformą; ragina gerinti stovyklų gyvenimo ir saugumo sąlygas;

18.  ragina Europos Sąjungą bendradarbiauti su salos vyriausybe, kad būtų parengti bendrieji teisės aktai, kuriais būtų ginamos vaikų teisės, siekiant nacionalinėje teisėje įgyvendinti įsipareigojimus, kylančius iš daugelio tarptautinių priemonių, kurias ratifikavo Haitis vaikų teisių, žmogaus teisių, vergijos panaikinimo ir vaikų teisių apsaugos srityje;

19.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad Komisija remtų identifikavimo, gyventojų surašymo ir šeimų, nuo kurių buvo atskirti vaikai, paieškos įgyvendinimo procesą ir imtųsi ypatingų budrumo priemonių pasienyje, kad būtų kovojama su prekyba žmonėmis ir nelegaliu įsivaikinimu;

20.  primygtinai pabrėžia, kad svarbiausia Haičio valstybei nedelsiant įgyti pajėgumą užtikrinti demokratiją ir gerą valdymą šalyje, nes tai būtina, norint atstatyti šalį, ir užtikrinti pilietinės visuomenės ir Haičio gyventojų dalyvavimą;

21.  reiškia gilų susirūpinimą dėl dabartinės politinės krizės po prezidento ir parlamento rinkimų, kurių rezultatai buvo plačiai ginčijami ir kurių rezultatams tik atsargiai pritarė užsienio stebėtojų misijos; balsai šiuo metu yra perskaičiuojami Amerikos valstybių organizacijos pasiųstų ekspertų, kurie savo 2011 m. sausio 13 d., ketvirtadienį, pateiktoje ataskaitoje rekomendavo nušalinti valdančiosios daugumos kandidatą Jude'ą Celestiną dėl išaiškėjusių sukčiavimo atvejų ir taip sudaryti geresnes sąlygas Micheliui Martelly;

22.  prašo Europos Sąjungą daryti viską, kas jos galioje, siekiant stipriai paremti skaidrių ir teisėtų rinkimų procesą ir sklandų antrąjį turą, atidėtą vasario mėn., kad Haityje neprasidėtų dar gilesnė krizė; mano, kad tik rinkimuose išrinktas ir teisėtas prezidentas ir teisėti parlamento nariai galės priimti būtinus sprendimus, ir laikosi nuomonės, kad atstatymui reikia stabilumo ir politinės valios;

23.  ragina tarptautinę bendruomenę ir Europos Sąjungą viso atstatymo proceso metu glaudžiai bendradarbiauti su būsimomis Haičio valdžios institucijomis ir padėti joms įtvirtinti institucijų sąrangą ir valstybės pajėgumus, kuriais būtų užtikrinta nauja pusiausvyra visais lygmenimis, siekiant sukurti visapusiškai veikiančią demokratiją;

24.  pabrėžia itin didelę svetur gyvenančių haitiečių pervedamų lėšų svarbą, nes lėšos keliauja tiesiai į Haičio gyventojų rankas ir jie gali jomis greitai pasinaudoti neatidėliotinais atvejais; ragina valstybes nares ir Haičio vyriausybę palengvinti šių lėšų pervedimą ir siekti sumažinti tokių pervedimų išlaidas;

25.  ragina Sąjungą ir valstybes nares tarp svarbiausių prioritetų įtraukti Haičio atkūrimą ir atstatymą; pabrėžia, kad atėjo laikas padėti Haičiui tapti ekonomiškai ir politiškai stipria ir savarankiška valstybe; ragina tarptautinę bendruomenę pasinaudoti šia proga ir kartą ir visiems laikams panaikinti pagrindines skurdo Haityje priežastis;

26.  prašo Komisiją, kad atsižvelgiant į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos būtų dedamos didelės pastangos siekiant integruoti pasirengimo nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimo aspektą, bendradarbiaujant su vyriausybe, vietos valdžios institucijomis ir pilietine visuomene ir skubios pagalbos etapu, ir ilgalaikio vystymosi srityje;

27.  ragina Europos Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymų siekiant sukurti ES civilinės saugos pajėgas, kurios būtų grindžiamos ES civilinės saugos mechanizmu;

28.  konstatuoja, kad humanitarinė pagalba Haičiui teikiama dešimtmečius ir kad ryšys tarp neatidėliotinos pagalbos, atstatymo ir vystymosi įgyja ypatingą prasmę šios krizės metu; pabrėžia, kad itin svarbu, jog Jungtinės Tautos būtų ir toliau išliktų atsakingos už visų civilinių ir karinių operacijų, susijusių su saugumo atkūrimu ir humanitarine pagalba, taip pat su atstatymu ir vystymusi, koordinavimą;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms, Haičio prezidentui ir vyriausybei, JTO Generalinio Sekretoriaus pavaduotojui humanitariniams reikalams ir neatidėliotinos pagalbos teikimo koordinatoriui, Pasaulio bankui ir TVF.

(1) OL C 341E, 2010 12 16, p. 5.