Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS), sudarytą 1982 m. gruodžio 10 d. ir įsigaliojusią 1994 lapkričio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Kontinentinio šelfo ribų komisiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir Biologinės įvairovės konvenciją (BĮK),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 13 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl vietinių tautų teisių,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. rugsėjo 19 d. pasirašytą Deklaraciją dėl Arkties tarybos (AT) įsteigimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač jos ketvirtą dalį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. sausio 11 d. Kirkenese pasirašytą deklaraciją dėl bendradarbiavimo Barenco jūros Europos ir Arkties regione,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl Arkties regiono valdymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos pateiktas išvadas dėl Arkties(2) ir į 2008 m. gruodžio 8 d. išvadas dėl Europos Sąjungos ir Arkties regiono(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 28 d. konferencijoje Arkties vandenyno klausimais priimtą Ilulisato deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1920 m. vasario 9 d. Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Danijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Airijos, Britanijos užjūrio teritorijų ir Švedijos sutartį dėl Špicbergeno (Svalbardo),

–  atsižvelgdamas į Šiaurės dimensijos politiką ir su ja susijusius partnerystės projektus, ES ir Rusijos bendras erdves,

–  atsižvelgdamas į 2007–2012 m. ES ir Grenlandijos partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į ES 5-ąją, 6-ąją ir 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąsias programas,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 27 d. Tarptautinės darbo organizacijos patvirtintą konvenciją Nr. 169,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio mėn. Šiaurės samių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2007 m. rugsėjo 13 d. deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių Nr. 61/295,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2007 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją Nr. 6/12, 2007 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją Nr. 6/36, 2008 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją Nr. 9/7, 2009 m. spalio 1 d. rezoliuciją Nr. 12/13 ir 2010 m. spalio 5 d. rezoliuciją Nr. 15/7,

–  atsižvelgdamas į Suomijos Arkties regiono strategiją, priimtą 2010 m. birželio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento Užsienio reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato COM(2008)0763(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės mėn. bendrą Danijos ir Grenlandijos Arkties strategiją pereinamuoju laikotarpiu,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Norvegijos vyriausybės tolimosios šiaurės strategiją ir 2009 m. kovo mėn. tolesnius su ja susijusius veiksmus,

–  atsižvelgdamas į „Nordregio“ pranešimą Nr. 2009:2 „Tvirtos, specifinės ir perspektyvios – kuriant Šiaurės retai apgyvendintų vietovių viziją 2020 m.“,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės ministrų tarybos 2009–2011 m. bendradarbiavimo Arkties klausimais programą, Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos programą ir Arkties tarybos pirmininko programą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio mėn. Kanados Šiaurės strategiją ir su ja susijusį 2010 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą dėl Kanados Arkties užsienio politikos,

–  atsižvelgdamas į Kanados įstatymą, kuriuo siekiama pakeisti 2009 m. rugpjūčio mėn. įstatymą dėl Arkties vandenų teršimo prevencijos,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 18 d. patvirtintą dokumentą „Rusijos Federacijos valstybinės politikos Arktyje pagrindai laikotarpiu iki 2020 m. ir tolimesnei perspektyvai“ ir 2009 m. gegužės mėn. Rusijos nacionalinę saugumo strategiją iki 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 9 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento įsakus dėl nacionalinio saugumo ir dėl vidaus saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. JAV įstatymą dėl atsakingos Arkties energetikos plėtros,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. JAV įstatymą dėl Arkties naftos išsiliejimo tyrimo ir prevencijos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. JAV Arkties regiono jūrų laivybos vertinimo įgyvendinimo aktą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio mėnesio Monako deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 26 d. pirmajame Šiaurės dimensijos parlamentiniame forume Briuselyje priimtą baigiamąjį pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. devintojoje Arkties regiono parlamentų narių konferencijoje priimtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į naują NATO strateginę koncepciją, kurią 2010 m. lapkričio mėn. valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime ir jos reikšmę Arkties regiono saugumui ir ypač kariniams aspektams tolimojoje šiaurėje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0377/2010),

A.  kadangi Komisijos komunikatas – tai pirmas oficialus žingsnis reaguojant į Europos Parlamento raginimą suformuluoti ES Arkties politiką; kadangi Tarybos išvados dėl Arkties klausimų turėtų būti pripažįstamos kaip tolesnis žingsnis apibrėžiant ES Arkties politiką,

B.  kadangi Europos Parlamentas per savo delegaciją santykiams su Šveicarija, Islandija ir Norvegija jau du dešimtmečius aktyviai dalyvauja Arkties regiono parlamentų narių nuolatiniame komitete ir šio dalyvavimo rezultatas – visos Arkties regiono parlamentų narių konferencija 2010 m. rugsėjo mėn. Briuselyje,

C.  kadangi Danija, Suomija ir Švedija yra Arkties valstybės, o Suomija ir Švedija turi teritorijų už Šiaurės poliaračio; kadangi vienintelė ES čiabuvių tauta, samių tauta, gyvena Suomijos ir Švedijos Šiaurės poliaračio srityje bei Norvegijoje ir Rusijoje,

D.  kadangi Islandijai pateikus paraišką dėl stojimo į ES atsiras didesnis poreikis ES atsižvelgti į Arkties regioną savo geopolitiniuose ateities planuose,

E.  kadangi Norvegija, kaip patikima partnerė, yra pasirašiusi su ES EEE susitarimą,

F.  kadangi ES jau ilgą laiką prisideda sprendžiant Arkties regiono klausimus ir dalyvauja kartu su Rusija, Norvegija ir Islandija vykdant bendrą Šiaurės dimensijos politiką, įskaitant Arkties lango programą, bendradarbiauja Barenco jūros regione ir ypač Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje, sudarytos strateginės partnerystės su Kanada, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Rusija ir ES dalyvauja kaip aktyvi ad hoc stebėtoja Arkties taryboje,

G.  kadangi laipsniškas ES Arkties politikos formulavimas turėtų būti paremtas egzistuojančių tarptautinių, daugiašalių ir dvišalių teisinių pagrindų, pvz., išsamus Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje nustatytų taisyklių rinkinys ir daugybė sektorinių, dvišalių ir daugiašalių susitarimų, kurie jau reglamentuoja tam tikrus Arkčiai svarbius klausimus, pripažinimu,

H.  kadangi ES ir jos valstybės narės reikšmingai prisideda prie mokslinių tyrimų Arktyje, o tokiomis ES programomis, kaip dabartinė Septintoji bendroji programa, remiami svarbūs projektai, susiję su moksliniais tyrimais šiame regione,

I.  kadangi manoma, jog apie penktadalis pasaulinių neatrastų angliavandenilių išteklių yra Arktyje, nors reikia išsamesnio tyrimo siekiant tiksliau nustatyti regione esančių dujų ir naftos kiekį ir ekonomines jų naudojimo galimybes,

J.  kadangi pasaulyje labai domimasi ir kitais Arkties atsinaujinančiais ir neatsinaujinančiais ištekliais, pvz., mineralais, miškais, žuvimi ir pirmykščiu kraštovaizdžiu turizmui,

K.  kadangi didėjantis kitų Arkties regionui nepriklausančių veikėjų, pvz., Kinijos, susidomėjimas Arkties regionu, kurio pavyzdys yra Kinijos pirmojo ledlaužio užsakymas, jų skiriamos lėšos poliariniams tyrimams, taip pat Pietų Korėjos, Kinijos, Italijos, ES, Japonijos ir Singapūro paraiškos dėl nuolatinio stebėtojo statuso Arkties taryboje rodo skirtingą geopolitinį Arkties vertinimą plačiu mastu,

L.  kadangi dėl neseniai nustatytos Grenlandijos savivaldos atitinkamose politikos srityse, įskaitant aplinkos teisės aktus ir išteklius, ir dėl neseniai atnaujinto ES ir Grenlandijos partnerystės susitarimo išaugo susidomėjimas išteklių tyrinėjimu ir eksploatavimu Grenlandijoje ir jos kontinentiniame šelfe,

M.  kadangi klimato kaita, kurios priežastys daugiausiai atsiranda už Arkties ribų, ir pasaulio ekonomikos globalizacija turės poveikį regionui; kadangi visų pirma jūros ledo tirpimas, su ištekliais susijęs potencialas ir galimas naujų technologijų naudojimas gali turėti nenumatytą poveikį aplinkai ir padarinių kitose planetos dalyse, taip pat gali padidėti laivyba, visų pirma tarp Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos, gamtinių išteklių, t. y. dujų, naftos ir mineralų, taip pat tokių gamtinių išteklių kaip žuvys tyrinėjimas ir eksploatavimas, jūros genetinių išteklių eksploatavimas, suaktyvėti kasybos ir medienos ruošos veikla, išaugti turizmas ir mokslinių tyrimų veikla; kadangi dėl šio poveikio Arktyje ir kitur kils naujų uždavinių, bet taip pat atsiras naujų galimybių,

N.   kadangi klimato kaita valdoma taikant stebėsenos, padarinių švelninimo ir prisitaikymo metodus; kadangi tvaraus vystymo naudojant gamtinius išteklius ir kuriant naują infrastruktūrą skatinimas valdomas vykdant strateginį planavimą,

ES ir Arktis

1.  primena, kad trys ES valstybės narės – Danija, Suomija ir Švedija yra Arktie regiono šalys; pripažįsta, kad ES kol kas neturi Arkties vandenyno pakrantės; patvirtina, kad ES ir kitos trečiosios šalys turi teisėtų interesų kaip suinteresuotieji subjektai, atsižvelgiant į jų teises ir įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, įsipareigojimą vykdyti aplinkos, klimato srities ir kitų sričių politiką, finansavimo ir mokslinių tyrimų veiklą bei ekonominius interesus, įskaitant laivybą ir gamtinių išteklių eksploatavimą; be to, primena, kad ES turi didelius Arkties žemės plotus Suomijoje ir Švedijoje, kuriuose gyvena vienintelė čiabuvių tauta Europoje – samiai;

2.  atsižvelgia į tai, kad per savo šiaurines valstybes nares ir valstybes kandidates Arkties regiono politika daro poveikį Europos Sąjungai ir taip pat Europos Sąjunga daro poveikį Arkties regiono politikai, ir pripažįsta vykdomą darbą pagal kelis Šiaurės dimensijos partnerystės projektus ir bendrą ES su Rusija, Norvegija ir Islandija politiką;

3.  pabrėžia, kad tam tikros politikos sritys, kurios svarbios Arkties regionui, pvz., jūrų biologinių išteklių išsaugojimas pagal bendrą žuvininkystės politiką, yra išimtinai Europos Sąjungos kompetencija, kitose srityse kompetencija dalijamasi su valstybėmis narėmis;

4.  pabrėžia, kad ES yra pasiryžusi Arkties regionui skirtas politikos priemones nustatyti remdamasi geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis ir suprasdama Arkčiai poveikį darančius procesus, todėl jau dabar deda dideles pastangas mokslinių tyrimų srityje siekdama surinkti tvirtų mokslinių duomenų, kuriais galėtų remtis formuodama politiką;

5.  suprasdamas poreikį apsaugoti trapią Arkties regiono aplinką, pabrėžia bendro stabilumo ir taikos regione svarbą; pažymi, kad ES turėtų vykdyti politiką, kuri užtikrintų, kad taikant aplinkos srities problemoms spręsti skirtas priemones būtų atsižvelgiama į Arkties regiono gyventojų, įskaitant vietos gyventojus, interesus ir regionas būtų saugomas ir plėtojamas; pabrėžia Komisijos komunikate ir Arkties regiono valstybių politikos dokumentuose pateikto požiūrio, analizės ir prioritetų panašumus; pabrėžia būtinybę vykdyti politiką, pagal kurią atsižvelgiama į Arkties regiono žemyninių ir jūrinių, neatsinaujinančių ir atsinaujinančių gamtinių išteklių tvaraus valdymo ir naudojimo interesą, nes šie ištekliai yra svarbūs Europai ir jie yra pagrindinis regiono gyventojų pajamų šaltinis;

6.  pabrėžia, kad, Islandijai ateityje įstojus į ES, Europos Sąjunga taptų Arkties pakrantės regiono subjektu, ir pažymi, kad dėl Islandijos, kaip ES valstybės kandidatės statuso, kyla suderintos Arkties politikos ES lygiu poreikis ir ES atsiveria strateginė galimybė imtis aktyvesnio vaidmens ir prisidėti prie daugiašalio Arkties regiono valdymo; mano, kad dėl Islandijos įstojimo į ES dar labiau sustiprėtų ES dalyvavimas Arkties tarybos veikloje;

7.  pabrėžia būtinybę bendrauti su Arkties regiono bendruomenėmis ir remti pajėgumų kūrimo programas, kad būtų pagerinta vietos gyventojų ir regiono vietos bendruomenių gyvenimo kokybė ir būtų daugiau žinoma apie šių bendruomenių gyvenimo sąlygas ir kultūrą; prašo ES skatinti tvirtesnį dialogą su čiabuvių tautomis ir Arkties regiono vietos gyventojais;

8. pabrėžia, kad yra būtina vieninga, suderinta ES politika, skirta Arkties regionui ir turinti aiškiai nustatytus ES prioritetus, galimus iššūkius ir strategiją;
Nauji pasauliniai transporto keliai

9.  pabrėžia didelę naujų pasaulio prekybos kelių, einančių per jūrą Arktyje, saugos ir saugumo svarbą, ypač ES ir jos valstybių narių ekonomikai, nes šios šalys kontroliuoja 40 proc. pasaulio komercinės laivininkystės; teigiamai vertina Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) veiklą sprendžiant privalomo Poliarinio laivybos kodekso klausimą ir Arkties tarybos darbo grupių, ypač paieškos ir gelbėjimo pajėgų veiklą; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai laikytis laisvės naudotis jūra principo ir teisės laisvai kirsti tarptautinius vandenis;

10.  pabrėžia naujų geležinkelio ir transporto koridorių Barenco jūros Europos ir Arkties regiono transporto zonoje (angl. Beata) plėtojimo svarbą, siekiant geriau patenkinti augančius tarptautinės prekybos, kasybos ir kitokio ekonominio vystymo poreikius, ir aviacijos jungčių tolimojoje šiaurėje vystymo svarbą; todėl atkreipia dėmesį į naują Šiaurės dimensijos partnerystę transporto ir logistikos srityje;

11.  pataria į Arkties tarybos paieškos ir gelbėjimo darbų iniciatyvos rezultatus įtraukti svarbias ne Arkties regiono laivybos tautas, kurios naudojasi Arkties vandenynu; todėl rekomenduoja Komisijai, Tarybai ir Europos jūrų saugos agentūrai (angl. EMSA) derinti ES ir valstybių narių šios konkrečios srities politiką Tarptautinėje jūrų organizacijoje, Arkties taryboje ir kitose organizacijose;

12.  pabrėžia, kad nepaisant pastangų, dedamų siekiant sukurti privalomą Poliarinį laivybos kodeksą, greitesnis Arkties regiono laivybos saugos sprendimas gali būti rastas koordinuojant ir derinant nacionalinius teisės aktus, ir ragina Europos jūrų saugos agentūrą didžiausią dėmesį skirti Arkties regiono laivybos klausimui;

13.  palankiai vertina kitas bendradarbiavimo iniciatyvas dėl saugios ir patikimos laivybos Arkties regione ir geresnių galimybių naudotis įvairiais Šiaurės jūros maršrutais; pabrėžia, kad šie klausimai svarbūs ne tik komerciniam eismui, bet ir kalbant apie didelę ir augančią turistinę laivybą, kuria naudojasi ES piliečiai, ragina geriau ištirti klimato kaitos poveikį Arkties regiono navigacijai ir laivybos maršrutams; taip pat ragina įvertinti išaugusios navigacijos ir komercinės veiklos, įskaitant veiklos jūroje, poveikį Arkties aplinkai ir gyventojams;

14.  ragina regiono valstybes užtikrinti, kad visi dabartiniai transporto maršrutai, įskaitant būsimus maršrutus, būtų atverti tarptautinei laivybai, ir nekurti jokių vienašališkų savavališkų – finansinių ar administracinių – kliūčių, kurios galėtų trukdyti laivybai Arkties regione, o taikyti tik tarptautiniu lygmeniu sutartas priemones, kuriomis siekiama padidinti saugumą ar apsaugoti aplinką;

Gamtos ištekliai

15.  supranta išteklių poreikį didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir pripažįsta, jog padidėjo susidomėjimais, taip pat suverenias Arkties regiono valstybių teises pagal tarptautinę teisę; rekomenduoja visoms dalyvaujančioms šalims imtis veiksmų siekiant užtikrinti kuo didesnę saugą, socialinių ir aplinkos standartų laikymąsi tiriant ir eksploatuojant gamtinius išteklius;

16.  pabrėžia, kad poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio ir socialinio poveikio vertinimo procesai bus pagrindinės konkrečių Arkties projektų ir programų valdymo priemonės; atkreipia dėmesį į Direktyvą 2001/42/EB(5) dėl strateginio aplinkos vertinimo (SAV) ir tai, kad Suomija, Švedija ir Norvegija ratifikavo JT Europos ekonominės komisijos konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija), kuri bus geras pagrindas aktyviai skatinti poveikio vertinimo procedūras Arkties regione; todėl taip pat daro nuorodą į 2010 m. rugsėjo 23-24 d. Šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR) komisijos ministrų susitikime paskelbtą Bergeno pranešimą;

17.  ragina regiono valstybes visus dabartinius ar būsimus konfliktus dėl prieigos prie išteklių Arkties regione spręsti vykdant konstruktyvų dialogą, pagal galimybes Arkties taryboje, kuri yra geras forumas tokiai diskusijai; atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų Kontinentinio šelfo ribų komisijos vaidmenį ieškant būdų, kaip išspręsti Arkties regiono valstybių konfliktus dėl jų išskirtinių ekonominių zonų ženklinimo;

18.  atkreipia ypatingą dėmesį į Arkties regiono valstybių atsakomybę užtikrinti, jog jų atitinkamose jūrų ribose atviroje jūroje planuojančios naftos gręžinius statyti naftos bendrovės turėtų būtinas apsaugos technologijas ir patirtį ir būtų finansiškai pajėgios užkirsti kelią naftos įrenginių gedimams ir naftos išsiliejimui ir reaguoti tokiais atvejais; pabrėžia, kad dėl Arkties regiono ekstremalių oro sąlygų ir labai trapios ekologinės padėties atitinkamos naftos bendrovės privalo gilinti specialias žinias, kaip užkirsti kelią naftos išsiliejimui regione ir jį sustabdyti;

19.  palankiai vertina naują Norvegijos ir Rusijos ribų nustatymo susitarimą(6), ypač pareikštą valią vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą bendrai valdant išteklius ir toliau bendrai valdant žuvų išteklius Barenco jūroje bei užtikrinant tvarumą; dvišalį Norvegijos ir Rusijos bendradarbiavimą vertina visų pirma kaip bendro aukščiausių turimų techninių standartų taikymo aplinkos apsaugos srityje ieškant naftos ir dujų Barenco jūroje pavyzdį; pabrėžia naujų technologijų, kuriamų specialiai Arkties aplinkai, pvz., įrangos po jūros dugnu technologijos plėtojimo, dėl kurio diskutuojama, ypatingą svarbą;

20.  žino apie skirtingus Svalbardo (Špicbergeno) sutarties aiškinimus dėl jos taikymo Svalbardo (Špicbergeno) kontinentiniam šelfui ir jūrų zonoms ir, atsižvelgiant į palyginti gerą prieigą prie išteklių kontinentiniame šelfe, džiaugtųsi, jei būtų sudarytas susitarimas dėl teisinio šelfo statuso ir jame būtų pripažįstamos pakrančių šelfo valstybių teisėtos teisės ir pareigos; yra įsitikinęs, kad galimi ginčai bus išspręsti konstruktyviu būdu;

21.  atkreipia dėmesį į ES kaip pagrindinės Arkties regiono gamtinių išteklių vartotojos poziciją, taip pat Europos ūkio subjektų dalyvavimą; ragina Komisiją toliau dalyvauti stiprinant bendradarbiavimą ir perduodant technologijas, kad būtų galima užtikrinti aukščiausius standartus, tinkamas administracines procedūras ir nustatyti patikimą mokslinį pagrindą, skirtą būsimai Arkties regiono išteklių, pvz., žuvininkystės, kasybos, miškininkystės, turizmo išteklių, raidai ir valdymo poreikiams patenkinti, ir visapusiškai pasinaudoti su tuo susijusia ES reguliavimo kompetencija; kadangi ekonominė veikla Arkties regione augs, ragina ES propaguoti tvaraus vystymo principus šioje srityje;

22.  primygtinai reikalauja, kad prieš atveriant bet kokius naujus komercinius žvejybos plotus Arkties regione būtų atlikti patikimi įspėjamieji moksliniai išteklių įvertinimai siekiant nustatyti žvejybos lygius, kuriuos taikant būtų išsaugoti žvejojamų žuvų ištekliai ir nebūtų išeikvotos kitos rūšys ar padaryta didelė žala jūrų aplinkai, ir nurodo, jog visą žvejybą atviroje jūroje turi reguliuoti Regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, kuri atsižvelgia į mokslines rekomendacijas ir vykdo patikimą kontrolės ir priežiūros programą, kad būtų užtikrintas valdymo priemonių taikymas, ir nurodo, jog žvejybai išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ) turi būti taikomi tokie pat standartai;

23.  mano, kad pakankamo dydžio ir įvairovės saugomų jūrų zonų sukūrimas ir jų išlaikymas yra svarbi jūrų aplinkos išsaugojimo priemonė;

Klimato kaita ir taršos poveikis Arkties regionui

24.  pripažįsta, kad ES, kaip kitos išsivysčiusios pasaulio sritys, labai prisideda prie klimato kaitos, todėl jai tenka ypatinga atsakomybė ir ji turi imtis vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita;

25.  pripažįsta, kad geriausia Arkties regiono apsauga yra ilgalaikis ir plataus užmojo pasaulinis susitarimas klimato klausimu, tačiau supranta, kad dėl spartaus Arkties regiono atšilimo būtina ieškoti ir kitų galimų trumpalaikių priemonių, kurios padėtų apriboti Arkties regiono atšilimą;

26.  mano, kad Arkties regionas yra jautrus regionas, kuriame klimato kaitos poveikis ypač pastebimas ir jis turi rimtų pasekmių kituose pasaulio regionuose; todėl pritaria Tarybos išvadoms dėl glaudesnio bendradarbiavimo remiantis Jungtinių Tautų Bendrąja klimato kaitos konvencija ir Tvariais Arkties stebėjimo tinklais (angl. SAON) ir pastangoms taikyti Svalbardo integruotą stebėsenos sistemą (angl. SIOS) ir Europos daugiadisciplininės jūros dugno observatorijos (angl. EMSO) arktinius elementus, kadangi vykdant šias iniciatyvas iš tiesų ES lygmeniu prisidedama plėtojant klimato ir aplinkos pokyčių Arkties regione supratimą;

27.  pripažįsta, kad išmetamas suodžių kiekis ES ir kituose Šiaurės pusrutulio regionuose prisideda prie neproporcingai didelio Arkties atšilimo, ir pabrėžia, kad suodžių išmetimą reikia įtraukti į atitinkamą JT EEK ir ES reguliavimo sistemą, pvz., į Konvenciją dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų ir direktyvą dėl didžiausios leistinos nacionalinės išmetamųjų teršalų ribos;

28.  palankiai vertina TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) patvirtintą ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. turintį įsigalioti draudimą naudoti ir gabenti mazutą Antarkties zonoje plaukiojančiuose laivuose; pabrėžia, kad panašus draudimas gali būti tinkamas Arkties regiono vandenyse, siekiant sumažinti riziką aplinkai nelaimių atveju;

29.  remia didesnį bendradarbiavimą su Arkties regiono ir ne Arkties regiono valstybėmis dėl Tvarių Arkties stebėjimo tinklų (SAON) vystymo ir skatina Europos aplinkos agentūrą tęsti savo vertingą darbą ir skatinti bendradarbiavimą per Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklą (Eionet) taikant svarbiausius Bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) principus;

30.  pabrėžia, kad ES ir poliarinio rato regiono tautos turi atlikti svarbų vaidmenį mažindamos teršimą Arkties regione, kurį sukelia tolimasis transportas, pvz., laivyba; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Europos teisės aktų, pvz., Reglamento (EB) Nr. 1907/2006(7), įgyvendinimo svarbą; pabrėžia, kad klimato kaita Arkties regione turės didelį poveikį pakrančių regionams Europoje ir kitose pasaulio dalyse ir nuo klimato priklausantiems sektoriams Europoje, pvz., žemės ūkiui ir žuvininkystei, atsinaujinančiosios energijos sektoriui, šiaurės elnių auginimui, medžioklei, turizmui ir transportui;

Tvarus socialinis ir ekonominis vystymas

31.  pripažįsta, kad dėl tirpstančio ledo ir švelnesnės temperatūros ne tik persikelia vietos gyventojai ir taip kyla pavojus vietos gyventojų gyvenimo būdui, bet taip pat sukuriama galimybė Arkties regiono ekonominiam vystymui; pripažįsta Arkties regiono gyventojų ir vyriausybių su suvereniomis teisėmis ir atsakomybe norą ir toliau tęsti tvaraus ekonomikos vystymo procesą kartu apsaugant tradicinius vietos gyventojų pragyvenimo šaltinius ir labai jautrią Arkties ekosistemos gamtą ir atsižvelgiant į jų patirtį regiono įvairių atsinaujinančiųjų išteklių tvaraus naudojimo ir vystymo srityje; rekomenduoja taikyti ekosistema pagrįstus valdymo principus, kad ekologinės mokslinės žinios būtų sujungtos su socialinėmis vertybėmis ir poreikiais;

32.  pabrėžia, kad ES ir regiono sričių atstovams svarbu diskutuoti dėl struktūrinių fondų svarbos vystymui ir bendradarbiavimui siekiant reaguoti į būsimus pasaulinius iššūkius pažangai ir sudaryti galimybes pasinaudoti srities vystymo galimybėmis;

33.  mano, kad siekiant nustatyti specialias kiekvienos vietovės galimybes ir vystyti tinkamas apgyvendinimo strategijas atsižvelgiant į regioninius skirtumus, yra būtinas integruotas procesas, teikiant pagalbą nacionaliniu ir ES lygmenimis; mano, kad susijusių valdžios institucijų lygių partnerystė ir dialogas užtikrina galimybes įgyvendinti politikos kryptis veiksmingiausiu lygiu;

34.  pažymi specialią Arkties vietos gyventojų poziciją ir pripažįsta jų teises ir ypač atkreipia dėmesį į teisinę ir politinę Arkties regiono valstybių vietos gyventojų padėtį ir atstovavimą jiems Arkties Taryboje; ragina vietos gyventojus labiau įtraukti į politikos vykdymą; pabrėžia, kad reikia patvirtinti specialias priemones, skirtas apsaugoti čiabuvių kultūrą, kalbą ir teises į žemę, TDO Konvencijoje Nr. 169 nustatytu būdu; ragina palaikyti nuolatinį vietos gyventojų atstovų ir ES institucijų dialogą, be to, ragina ES atsižvelgti į specialius retai apgyvendintų periferinių vietovių poreikius regioninio vystymo, pragyvenimo ir švietimo aspektais; pabrėžia, kad svarbu remti veiklą, kuria skatinama vietos gyventojų kultūra, kalba ir papročiai;

35.  pažymi, kad vietos gyventojų ekonomika didžiąja dalimi priklauso nuo tausaus gamtinių išteklių naudojimo, ir todėl klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas ir vietos gyventojų teisė į neužterštą gamtinę aplinką kartu yra žmogaus teisių klausimai;

36.  teigiamai vertina JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir čiabuvių pagrindinių laisvių padėties klausimais ir JT ekspertų grupės dėl čiabuvių teisių darbą;

37.  palankiai vertina ekspertų grupės sėkmingą savo pažangos ataskaitos dėl čiabuvių ir teisės dalyvauti sprendimų priėmime užbaigimą;

38.  skatina Arkties regiono valstybes nares dalyvauti derybose, kurios baigtųsi nauja ratifikuota Šiaurės samių konvencija;

39.  ragina ES aktyviai skatinti šiaurės Rusijoje gyvenančių fino-ugrų kultūros ir kalbos teises;

40.  atkreipia dėmesį į naujausius teisinius pokyčius, susijusius su ES iš ruonių pagamintų produktų uždraudimu, ypač Bendrajam Teismui pateiktą ir nagrinėjamą ieškinį dėl Reglamento (EB) Nr. 1007/2009(8) anuliavimo (byla T-18/10, Inuit Tapiriit Kanatami prieš Parlamentą ir Tarybą); pažymi konsultavimo procedūrą remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), kurio prašė Kanada ir Norvegija; išreiškia viltį, kad šalių nesutarimus bus galima išspręsti priėmus ETT sprendimus ir gavus PPO procedūrų rezultatus;

41.  žino apie augantį susidomėjimą išteklių eksploatavimu; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia taikyti platų visa apimantį ekosistema pagrįstą metodą, kurį taikant labiausiai tikėtina susidoroti su įvairialypiais Arkties regiono iššūkiais, susijusiais su klimato kaita, laivyba, pavojais aplinkai ir teršalais, žuvininkyste ir kitomis žmogaus veiklomis pagal ES integruotą jūrų politiką ar Norvegijos Integruotą Barenco jūros ir už Lufuteno salų esančios jūrų teritorijos valdymo planą; rekomenduoja valstybėms narėms pritarti persvarstytoms 2009 m. Arkties Tarybos gairėms dėl atviros jūros naftos ir dujų;

Valdymas

42.  pripažįsta institucijas ir plačią tarptautinės teisės sistemą ir susitarimus, kuriais reglamentuojamos Arkties regionui svarbios sritys, pvz., Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (įskaitant pagrindinius laivybos laisvės ir perplaukimo be žalos principus), Tarptautinę jūrų organizaciją, OSPAR konvenciją(9), Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisiją, CITES(10) ir Stokholmo konvenciją, taip pat daugelį dvišalių susitarimų ir sistemų, šalia nacionalinių taisyklių galiojančių Arkties regiono valstybėse; taigi daro išvadą, kad Arkties regionas neturi būti vertinamas kaip teisinis vakuumas, bet kaip sritis, turinti gerai išvystytas valdymo priemones; vis dėlto pabrėžia, kad dėl su klimato kaita ir spartėjančiu ekonomikos vystymu susijusių problemų visos susijusios šalys turi toliau plėtoti, stiprinti ir įgyvendinti egzistuojančias taisykles;

43.  pabrėžia svarbų valstybių, kaip pagrindinių subjektų Arkties valdyme, vaidmenį, nors atkreipia dėmesį ir į kitų subjektų, kuriems tenka svarbus vaidmuo, pavyzdžiui, tarptautinių organizacijų, čiabuvių ir vietos gyventojų bei subvalstybinių valdžios institucijų, svarbą; pažymi, kad svarbu stiprinti pasitikėjimą tarp veikėjų, turinčių teisėtų interesų regione, per kolektyvinį požiūrį ir dialogą, kaip priemonę plėtoti bendrą Arkties viziją;

44.  mano, kad kai kurių stebėtojų kuriamas įspūdis apie vadinamąsias varžybas dėl Arkties neprisideda prie konstruktyvaus supratimo ir bendradarbiavimo regione stiprinimo; pabrėžia, kad Arkties regiono valstybės įvairiomis progomis deklaravo savo įsipareigojimą vadovaujantis tarptautinės teisės principais išspręsti galimus interesų konfliktus ir kai kuriais atvejais dirbo siekdamos tokio išsprendimo;

45.  pripažįsta AT, kaip svarbiausio regioninio viso Arkties regiono bendradarbiavimo forumo, vaidmens svarbą; primena, kad be valstybių narių Danijos, Švedijos, Suomijos ir šalies kandidatės Islandijos, kurios yra Arkties tarybos narės, dar aktyvios nuolatinės stebėtojos yra valstybės narės Vokietija, Prancūzija, JK, Olandija, Ispanija ir Lenkija; patvirtina savo įsipareigojimą neremti jokių susitarimų, į kuriuos neįtrauktos ES priklausančios Arkties regiono valstybės narės, šalys kandidatės ar EEE / ELPA narėmis esančios Arkties valstybės; pripažįsta konkretų darbą, kurį atliko AT darbo grupės įtraukdamos stebėtojus, ir ragina Komisiją ir ES agentūras kai tik įmanoma ir toliau aktyviai dalyvauti visose svarbiose darbo grupėse; skatina stiprinti AT teisinę ir ekonominę bazę;

46.  pripažįsta, kad problemos, su kuriomis susiduria Arkties regionas, yra globalios, todėl į jų sprendimą turėtų būti įtraukti visi susiję veikėjai;

47.  palankiai vertina pagrindinių pranešimų, kuriuos per pastaruosius metus AT darbo grupės pateikė dėl Arkties naftos ir dujų, dėl atšilimo poveikio ir dėl skubaus reagavimo poreikio, rezultatus;

48.  palankiai vertina čiabuvių interesų politinio organizavimo laipsnį Samių parlamente ir, vėliau, Samių taryboje šiaurės Europoje ir kelių čiabuvių organizacijų bendradarbiavimo poliarinio rato regiono pagrindu ir pripažįsta unikalų AT vaidmenį čiabuvių dalyvavimo požiūriu; pripažįsta Arkties regiono čiabuvių teises, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir ragina Komisiją panaudoti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę Arkties regiono čiabuvių naudai;

49.  palankiai vertina plataus masto bendradarbiavimą sprendžiant pvz., Arkties regiono jūrų aplinkos apsaugos (PAME darbo grupė) klausimą, kuris vyko ne tik regioniniu lygmeniu, bet ir dvišaliu bei tarptautiniu lygmenimis; atsižvelgdamas į tai darbo grupės paieškos ir gelbėjimo klausimais AT atliktą darbą vertina kaip pirmą žingsnį kuriant mechanizmus, kuriuos taikant galima priimti taip pat privalomus sprendimus;

50.  palankiai vertina nuolatinį AT savo darbo apimties ir struktūros vertinimą ir yra įsitikinęs, jog AT plės sprendimų priėmimo proceso bazę, kad būtų įtraukti Arkties regionui nepriklausantys veikėjai;

51.  išreiškia viltį, kad AT ir toliau vykdys savo svarbią veiklą ir plės sprendimų priėmimo proceso bazę, kad būtų įtraukti kiti Arkties veikėjai, kurių dalyvavimas Arkties regione intensyvėja, ir panaudotos jų žinios ir gebėjimai bei atsižvelgta į jų teisėtus interesus pagal tarptautinę teisę, kartu pabrėžiant gerokai didesnę Arkties regiono valstybių interesų svarbą; teigiamai vertina AT vidaus procedūrą, susijusią su stebėtojo statuso ir galimos būsimos AT užduočių apimties persvarstymu;

52.  mano, kad sustiprinta AT turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį bendradarbiaujant Arkties klausimais, todėl palankiai vertintų AT pajėgumų stiprinimą politiniu ir administraciniu požiūriais, pvz., sukuriant nuolatinį sekretoriatą, dėl kurio šiuo metu diskutuojama, vienodžiau padalijant sąnaudas, dažniau rengiant ministrų susitikimus ir aukščiausiu lygmeniu rengiant Metinį Arkties aukščiausiojo lygio susitikimą, kaip pasiūlė ES valstybės narės Suomijos, kuri taip pat yra Arkties Tarybos narė, užsienio reikalų ministras; taip pat palankiai vertintų didesnį Arkties regiono parlamentų narių dalyvavimą, kad būtų pabrėžtas parlamentinis aspektas ir užtikrintas atitinkamų veikėjų, kurie nepriklauso Arkties regionui, įtraukimas; be to, primygtinai teigia, kad dažnai pasikartojantys vidiniai išskirtinio valstybių branduolio aukšto lygio susitikimai tik pakenks visos AT statusui ir vaidmeniui; linki AT ir toliau taikyti savo atvirą ir integruojantį metodą ir išlikti atvira visoms suinteresuotosioms šalims;

53.  mano, kad Šiaurės dimensija yra pagrindinė regioninio bendradarbiavimo Šiaurės Europoje vieta; pažymi, kad keturios partnerės, t. y. ES, Islandija, Norvegija ir Rusijos Federacija, bei Arkties Taryba, Barenco jūros Europos ir Arkties taryba, Baltijos jūros valstybių taryba, Šiaurės ministrų taryba, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Europos investicijų bankas (EIB), Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir Pasaulio bankas (IBRD) dalyvauja Šiaurės dimensijoje ir kad Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos Šiaurės dimensijoje turi stebėtojo statusą; pabrėžia, kad reikia artimai suderinti Šiaurės dimensijos politiką ir ES formuojamą Arkties politiką; atkreipia dėmesį į Šiaurės dimensijos Arkties lango programą; pabrėžia vertingą Šiaurės dimensijos partnerysčių patirtį, ypač naują Šiaurės dimensijos partnerystę dėl transporto ir logistikos, ir jų naudą bendradarbiavimui Arkties regione;

54.  patvirtina savo paramą ES nuolatinio stebėtojo statusui AT; pripažįsta, kad ES valstybės narės dalyvauja AT darbe per įvairias tarptautines organizacijas (pvz., Tarptautinę jūrų organizaciją, OSPAR, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisiją ir Stokholmo konvenciją) ir pabrėžia visų ES politikos krypčių, susijusių su Arkties regionu, nuoseklumo poreikį; ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie AT ir jos darbo grupių veiklą ir posėdžius; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės kaip narės arba stebėtojos jau dalyvauja kitose tarptautinėse organizacijose, kurios svarbios Arkties regionui, pvz., Tarptautinėje jūrų organizacijoje, OSPAR, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje ir su Stokholmo konvencija susijusioje veikloje, ir todėl turėtų nuosekliau sutelkti dėmesį į darbą šiose organizacijose; atsižvelgdamas į tai ypatingai pabrėžia visų ES politikos krypčių, susijusių su Arkties regionu, nuoseklumo poreikį; ragina AT kaip ad hoc stebėtojus labiau įtraukti pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas;

55.  mano, kad Barenco jūros Europos ir Arkties taryba (BAEC) yra svarbus Danijos, Suomijos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos ir Europos Komisijos bendradarbiavimo centras; atkreipia dėmesį į BAEC darbą sveikatos ir socialinių klausimų, švietimo ir mokslinių tyrimų, energetikos, kultūros ir turizmo srityje; pažymi Čiabuvių tautų darbo grupės (angl. WGIP) patariamąjį vaidmenį BAEC;

Išvados ir reikalavimai

56.  ragina Komisiją veikiančią tarpžinybinę grupę paversti į nuolatinę tarpžinybinę struktūrą siekiant užtikrinti nuoseklų, koordinuotą ir integruotą politikos metodą, taikomą visose pagrindinėse Arkties regionui svarbiose politikos srityse, pvz., aplinkos, energetikos, transporto ir žuvininkystės srityse; rekomenduoja šios struktūros vadovavimą bendrai pavesti Europos išorės veiksmų tarnybai ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generaliniam direktoratui, kuris koordinuotų tarpsektorinius klausimus Komisijoje; be to, rekomenduoja sukurti atitinkamą Arkties skyrių Europos išorės veiksmų tarnyboje;

57.  ragina Komisiją derybose dėl dvišalių sutarčių atsižvelgti į tai, kad turi būti saugoma jautri Arkties ekosistema, ginami Arkties regiono gyventojų, įskaitant vietos gyventojų grupes, interesai ir tvariai naudojami gamtiniai Arkties ištekliai, ir vykdant bet kokią veiklą laikytis šių principų;

58.   pažymi, jog moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad Arkties ekosistemoje šiuo metu vyksta didžiuliai su klimatu susiję pokyčiai ir kad esant tokiai padėčiai reikalinga prevencinė ir moksliškai pagrįsta koncepcija, kaip reaguoti į bet kokius būsimus pokyčius Arktyje; ragina toliau vykdyti mokslinius tyrimus vadovaujantis daugiašaliais susitarimais siekiant, kad apie Arkties ekosistemą būtų suteikta daugiau informacijos tarptautiniu lygmeniu ir pagerintas sprendimų priėmimo procesas prieš įvykstant kitiems didžiuliams pokyčiams;

59.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės labiausiai prisideda prie su Arktimi susijusių mokslinių tyrimų, regioninio bendradarbiavimo ir regioniniu bei platesniu mastu svarbios technologijos plėtros, ir ragina Komisiją ištirti bendro finansavimo ir bendro programų rengimo ašigalio srityje iniciatyvų galimybes, kad būtų sukurtos sąlygos sklandesniam ir veiksmingesniam dalyvaujančių šalių ekspertų bendradarbiavimui; prašo ES skatinti bendradarbiavimo veiklą su JAV, Kanada, Norvegija, Islandija, Grenlandija ir Rusija įvairialypių Arkties mokslinių tyrimų srityje, taip nustatant suderintas finansavimo priemones; toliau prašo Komisijos sukurti priemones, skirtas dirbti tiesiogiai su Arkties regiono valstybėmis narėmis, čiabuvių organizacijomis ir Arkties mokslinių tyrimų institutais, siekiant padėti informuoti ES apie aktualias problemas, svarbias mokslinių tyrimų temas ir Arkties regione gyvenantiesiems ir dirbantiesiems susirūpinimą keliančius klausimus, kad būtų padedama kurti būsimas mokslinių tyrimų veiklas;

60.  mano, kad ES turėtų toliau plėsti savo pajėgumus ir ragina Komisiją ištirti ES veiklos Arkties regione, pvz., bendrų daugiašalių mokslinių tyrimų ašigalyje finansavimo programos, kuri sudaro sąlygas lengviau bendradarbiauti be biurokratinių kliūčių ir vykdyti bendrus mokslinių tyrimų bendruomenės projektus, vystymą ir tęsimą ir parengti pranešimą apie tai; ragina Komisiją pagrindinį prioritetą teikti ES Arkties informacijos centro kaip bendros tinklų pagrindu veikiančios įstaigos sukūrimo apsvarstymui atsižvelgiant į tinkamus pasiūlymus; atsižvelgdamas į tai pažymi Laplandijos universiteto pasiūlymą; mano, kad toks centras turėtų turėti galimybes užtikrinti nuolatinį ES pagrindinių Arkties regionui svarbių veikėjų įtraukimą ir informacijos apie Arkties regioną ir paslaugų nukreipimą į ES institucijas ir suinteresuotąsias šalis;

61.  pažymi, kad norint objektyviai nustatyti pokyčių, vykstančių gamtinėje Arkties regiono aplinkoje, procesus ir greitį, daugiašalėms mokslinėms ekspedicijoms reikia suteikti nevaržomą prieigą, kad galėtų atlikti tyrimus šiame ypatingai jautriame mūsų Žemės rutulio regione; pažymi, kad ES stiprina savo dalyvavimą ir įsitraukimą ypač Arkties Europos sektoriuje kurdama bendrą tyrimų infrastruktūrą ir didindama mokslinių programų, įgyvendinamų Arkties regione, skaičių; ypač remia daugelio šakų mokslines grupes, kuriose dirba specialistai, atstovaujantys visoms suinteresuotosioms valstybėms; palankiai vertina dažniausiai gerą ir atvirą bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir mano, kad šie tyrimai turėtų būti atviri ir tuo būtų suinteresuota visa tarptautinė bendruomenė, kuri galėtų šiais tyrimais pasinaudoti;

62.  pabrėžia ES Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, teikiančio aiškią Europos pridėtinę vertę ypač Kolos Arkties ir Karelijos tarptautinio bendradarbiavimo programose ir tarptautinio bendradarbiavimo Baltijos jūros baseino programoje, kuri apima Barenco regioną, indėlį; reikalauja, kad Komisija išnagrinėtų, kaip tinkamai pagerinta Šiaurės periferijos programa galėtų per kitą programavimo laikotarpį padaryti panašų poveikį Arkties strategijai;

63.  ragina Komisiją remti pastangas greitai ir veiksmingai įgyvendinti Svalbardo integruotą stebėsenos sistemą ir Europos daugiadisciplinines jūros dugno observatorijas kaip unikalų indėlį į geresnį Arkties aplinkos supratimą ir apsaugą;

64.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl to, kaip projektas „Galileo“ arba tokie projektai kaip Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema, kurie galėtų turėti poveikį Arkties regionui, galėtų būti vystomi taip, kad būtų užtikrinta saugesnė ir greitesnė laivyba Arkties vandenyse, ypač investuojant į šiaurės rytų koridoriaus saugumą ir prieinamumą ir siekiant prisidėti prie geresnio ledynų judėjimo nuspėjamumo, Arkties jūros dugno žemėlapio sudarymo bei padėti suprasti procesus, esminius to regiono geodinamikai – turinčius svarbiausią reikšmę Žemės geodinamikai, vandens cirkuliavimui poliariniuose regionuose, ir pagilinti žinias apie unikalias ekosistemas;

65.  ragina visas vyriausybes Arkties regione, ypač Rusijos vyriausybę, patvirtinti ir pasirašyti Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. patvirtino Generalinė Asamblėja;

66.  primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti visus pagrindinius susitarimus dėl čiabuvių tautų teisių, pvz., TDO Konvenciją Nr. 169;

67.  ragina ES ir jos valstybes nares vykstant TJO darbui dėl privalomo Poliarinio laivybos kodekso pasiūlyti, kad suodžių išmetimas ir mazutas būtų reguliuojami specialiai; jei tokios derybos neduotų vaisių, prašo Komisiją pateikti pasiūlymų dėl į ES uostus po kelionių į Arkties vandenis ar prieš tokias keliones atvykstantiems laivams skirtų taisyklių, siekiant nustatyti griežtą režimą, kuriuo apribojamas suodžių išmetimas ir mazuto naudojimas ir gabenimas;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Arkties regiono valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 41. (2) Užsienio reikalų tarybos 2985-asis posėdis. (3) Tarybos 2914-asis posėdis. (4) 2009/10:UU4. (5) OL L 197, 2001 7 21, p. 30. (6) Pasirašytas 2010 m. rugsėjo 15 d. (7) OL L 136, 2007 5 29, p. 3. (8) OL L 286, 2009 10 31, p. 36. (9) Šiaurės Rytų Atlanto jūrinės aplinkos apsaugos konvencija. (10) Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija.