Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ (COM(2007)0160),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl Juodosios jūros sinergijos iniciatyvos,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 14 d. Kijeve priimtą Europos Sąjungos ir platesnio Juodosios jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą „Pirmųjų Juodosios jūros sinergijos įgyvendinimo metų ataskaita“ (COM(2008)0391),

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, kuriuo pradedama Juodosios jūros sinergijos aplinkos partnerystė (Briuselis, 2010 m. kovo 16 d.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726) ir Komisijos siekį 2011 m. pateikti persvarstytą Europos kaimynystės politiką (EKP),

–  atsižvelgdamas į stojimo partnerystę su Turkija,

–  atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina ir į vykstančias derybas dėl naujų asociacijos susitarimų, taip pat į atitinkamus EKP veiksmų planus,

–  atsižvelgdamas į EKP pažangos Armėnijoje, Azerbaidžane, Moldovos Respublikoje, Gruzijoje ir Ukrainoje ataskaitas, kurias Komisija patvirtino 2010 m. gegužės 12 d.,

–  atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, sudarytą su Rusijos Federacija, ir vykstančias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Rytų partnerystė“ (COM(2008)0823),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į neseniai pasiektą pažangą vykdant dialogą su regiono šalimis dėl vizų režimo supaprastinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos Respublikos, Rusijos Federacijos, Turkijos, Ukrainos ir Pietų Kaukazo šalių, taip pat dėl integruotos jūrų politikos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0378/2010),

A.  kadangi Juodosios jūros regionas yra strateginis Europą su Kaspijos jūros regionu, Vidurine Azija ir Artimaisiais Rytais bei, toliau žvelgiant, Pietryčių Azijos regionu ir Kinija jungiantis tiltas ir jam būdingi glaudūs ryšiai ir didelis potencialas, tačiau taip pat ir dideli skirtumai bei nesutarimai; kadangi regionui priklauso ES valstybės narės Bulgarija, Graikija ir Rumunija, šalis kandidatė Turkija, Europos kaimynystės politikos partneriai Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, taip pat Rusijos Federacija kaip strateginė partnerė,

B.  kadangi Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbus ES; kadangi dalis Juodosios jūros patenka į ES teritoriją ir geografiniu požiūriu didelė šios jūros dalis priklauso Europai, o dėl to ES ir regiono šalys turi bendrų problemų ir galimybių, taip pat bendrą poreikį užtikrinti, kad aplink Juodąją jūrą būtų taiki, demokratiška, saugi, stabili, regioniniu bendradarbiavimu grindžiama ir tvarios gerovės erdvė, kadangi reikia darnesnio, tvaresnio ir labiau strateginio požiūrio į Juodosios jūros regioną,

C.  kadangi Juodosios jūros regionas yra socialinės, kultūrinės ir religinės įvairovės aplinka, kurioje pagrindinis vaidmuo turėtų tekti kultūrų ir tikėjimų dialogui,

D.  kadangi Juodosios jūros sinergija (JJS) iš esmės pripažįsta, kad Juodosios jūros regionas yra strateginis ES ir kad reikia stiprinti ES veiklą šiame regione; kadangi JJS iki šiol davė menkų rezultatų ir nėra aiškios ir išsamios dabartinių JJS įgyvendinimo rezultatų panoramos, o dėl to ES kritikuojama, kad jai trūksta strateginės regiono vizijos ir kad jos požiūris į įgyvendinimą yra nenuoseklus,

E.  kadangi nerengiamas veiksmų planas, kuriame būtų numatyti konkretūs uždaviniai ir gairės bei ataskaitų teikimo, stebėsenos, vertinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmai, kaip prašyta pačioje pirmojoje Parlamento rezoliucijoje dėl Juodosios jūros regiono,

F.  kadangi paskelbta tik viena pažangos ataskaita (2008 m.), po kurios nebuvo taikytas joks reguliaraus ataskaitų teikimo mechanizmas; kadangi vykdyta nedaug projektų ir iki šiol pradėta tik aplinkos partnerystė,

G.  kadangi nuo 2008 m. nesurengta nė viena ministrų konferencija ir dėl to tampa aišku, kad JJS trūksta matomumo, strateginės vizijos ir politinių gairių,

H.  kadangi iki šiol pastangoms, nors jos ir pagirtinos, labai trukdė bloga administracinė struktūra, institucinių ir politinių įsipareigojimų nebuvimas ir žmogiškųjų bei tam skirtų finansinių išteklių stoka,

I.  kadangi nuo 2008 m. Juodosios jūros regione įvyko daug pokyčių ir matyti regioninio bendradarbiavimo pažanga kai kuriose techninėse srityse, pvz., aplinkosaugos, švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų, taip pat normų derinimo srityje, tačiau kai kurios problemos, pvz., užsitęsę konfliktai Kaukaze ir Padniestrėje, jūros saugumo ir paieškų bei gelbėjimo operacijos, militarizacija, gyventojų perkėlimas ir demokratinio valdymo silpnėjimas, išliko ir netgi paaštrėjo,

J.  kadangi ES pirmininkavusios Prancūzijos misija ir valstybių narių veiksmai parodė ES pasiryžimą švelninti ir spręsti konfliktą Gruzijoje,

K.  kadangi Juodosios jūros regionas yra geografiškai ir strategiškai svarbus atsižvelgiant į ES energetinį saugumą, ypač į energijos tiekimo šaltinių įvairinimą,

L.  kadangi kitas ES iniciatyvas, į kurias įtrauktos Juodosios jūros regiono šalys, reikėtų laikyti ne JJS konkurentėmis, bet ją papildančiomis,

M.  kadangi Komisijos prašyta parengti ES Dunojaus regiono strategiją, kurioje turėtų būti atsižvelgiama į glaudžius šio regiono ryšius su Juodosios jūros regionu,

1.  mano, kad, turint mintyje Juodosios jūros regiono svarbą ES ir gana menkus JJS rezultatus, reikėtų imtis strategijos siekiant padidinti ES veiksmų regione darnumą ir matomumą ir kad ES Juodosios jūros strategija turėtų būti neatskiriama platesnės ES užsienio ir saugumo politikos vizijos dalis;

2.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) persvarstant Europos kaimynystės politiką kartu parengti ir Juodosios jūros regiono strategiją ir taip apibrėžti integruotą ir visapusišką ES požiūrį siekiant atsižvelgti į regiono problemas ir galimybes, taip pat nustatyti išsamų veiksmų planą, aiškius uždavinius, pavyzdines iniciatyvas ir gaires; mano, kad vadovaujantis strategija bus veiksmingai koordinuojama veikla ir pasidalijamos užduotys;

3.  dar kartą ragina Komisiją ir EIVT nustatyti konkrečius stebėsenos, vertinimo, tolesnių veiksmų ir ataskaitų teikimo mechanizmus ir taip vykdyti reguliarią strategijos įgyvendinimo peržiūrą; ragina, kad pagrindiniuose šio proceso etapuose būtų konsultuojamasi su atitinkamais Europos Parlamento komitetais;

4.  rekomenduoja, kad būtų užtikrinamas ES lygmens politikos ir ES valstybių narių nacionalinių strategijų Juodosios jūros regione nuoseklumas;

5.  pabrėžia, kad ES valstybės narės turi susitarti dėl aiškių prioritetų, kad būtų galima parengti realiai įvykdomą ir finansiškai pagrįstą veiksmų planą ir atitinkamą jo veiksmingumo vertinimo sistemą;

6.  pabrėžia, kad naujos strategijos uždaviniams įgyvendinti turi būti skirti tinkami žmogiškieji ištekliai, visų pirma tam turi būti skiriama dėmesio ir tai turi matytis kuriant EIVT organizacinę ir personalo struktūrą;

7.  palankiai vertina tai, kad pradėta tarpvalstybinio bendradarbiavimo Juodosios jūros baseine bendra veiklos programa pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), ir mano, jog tai, kad gauta daug paraiškų, rodo didelį susidomėjimą bendrais bendradarbiavimo Juodosios jūros regione projektais; sveikina tai, kad 2010 m. lapkričio mėn. Jungtinis priežiūros komitetas patvirtino 16 naujų projektų; vis dėlto mano, kad lėtas programos veikimas atspindi dabartinių finansavimo mechanizmų trūkumus; ypač pažymi, kad esama teisinių sunkumų, susijusių su tuo, kad dalyvius reikia finansuoti pagal skirtingas finansines priemones, ir ragina Komisiją surasti sprendimų, kad tokios kliūtys būtų panaikintos; laikosi nuomonės, kad investiciniai projektai taip pat galėtų būti įtraukti į programą;

8.  ragina parengti kito programavimo laikotarpio bendrą Juodosios jūros baseino veiklos programą siekiant toliau stengtis visiškai įgyvendinti visus Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo 2007–2013 m. strategijos dokumente nustatytus tikslus; pabrėžia, kad reikėtų nustatyti vienodas paraiškoms taikytinas sąlygas tam, kad visų programoje dalyvaujančių valstybių juridiniai asmenys turėtų galimybę siekti pagrindinio pareiškėjo statuso; mano, kad visos bendros Juodosios jūros baseino veiklos programos šalys turėtų būti įtrauktos ir skatinamos aktyviai dalyvauti kito programavimo laikotarpio metu;

9.  todėl yra įsitikinęs, kad strategijos sėkmė priklauso nuo tinkamo ir aiškaus finansavimo teikimo; ragina sukurti specialią Juodosios jūros strategijai skirtą biudžeto eilutę, taip pat parengti veiksmingus išmokų metodus, pritaikytus prie konkrečių regiono ypatybių, ir taikyti lėšų panaudojimo kontrolę; skatina teikti pirmenybę nedidelio masto vystymosi projektų finansavimui; ragina Komisiją ir regionus skatinti žmonių tarpusavio kontaktų projektus tarptautinio bendradarbiavimo srityje ir sukurti bei stiprinti mažų projektų fondo finansinę priemonę;

10.  pabrėžia, kad reikia projektais grindžiamo požiūrio siekiant įtraukti vietos valdžios institucijas, verslo bendruomenes, NVO ar kitas pilietinės visuomenės organizacijas į veiklos pagal Juodosios jūros strategiją rengimą, bendros atsakomybės už ją prisiėmimą ir įgyvendinimą; pabrėžia, kad labai svarbu vykdyti veiklos pagal Juodosios jūros strategiją priežiūrą nustatant gaires ar kitus tinkamus rodiklius;

11.  skatina vystyti įvairių Sąjungos politikos sričių, kurios įtrauktos į strategiją, ypač struktūrinių fondų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos ir transeuropinių transporto tinklų, sąveiką siekiant užtikrinti finansuojamų veiksmų tvarumą; tokiu būdu vykdant vieną ekonominės plėtros iniciatyvą sukurtos galimybės gali būti ir toliau užtikrinamos vykdant kitą papildomą iniciatyvą;

12.  mano, kad įtrauktis ir regioninė atsakomybė yra svarbūs ES požiūrio į regioną principai, o Turkija ir Rusija yra Juodosios jūros regioninio bendradarbiavimo partnerės, kurias reikėtų tinkamai į jį įtraukti; mano, kad dvejopas Bulgarijos, Rumunijos ir Graikijos, kurios yra ir pakrantės šalys, ir ES valstybės narės, vaidmuo itin svarbus siekiant, kad ES politika Juodosios jūros regione būtų sėkminga;

13.  mano, kad, siekiant matomumo, strateginio vadovavimo ir aukšto lygio koordinavimo, reikėtų reguliariai rengti ES ir platesnio Juodosios jūros regiono šalių ministrų susitikimus ir į juos įtraukti visus regiono veikėjus ir šalis, įskaitant Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją (JJEBO), Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisiją, ERPB ir EIB; yra įsitikinęs, kad ES ir JJEBO bendradarbiavimo institucinis dialogas galėtų būti žingsnis siekiant tikros partnerystės regione; visgi pažymi, kad JJEBO šiuo metu patiria struktūrinių sunkumų ir kad reikia ją atnaujinti ir reformuoti, kad ji taptų veiksminga regionine partnere;

14.  apgailestauja dėl to, kad Juodosios jūros dialogo ir partnerystės forumui neigiamą įtaką turėjo įtampa regione ir dėl to jis iki šiol dar nebuvo įsteigtas; mano, kad toks forumas prisidėtų prie regioninių veikėjų idėjų generavimo ir dialogo skatinimo;

15.  mano, kad Juodosios jūros strategiją reikėtų rengti visais regioninio bendradarbiavimo lygmenimis; palankiai vertina pradėtą ES ir Juodosios jūros regiono šalių parlamentinį bendradarbiavimą;

16.  pripažįsta regioninių ir vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių svarbą strategijos planavimui ir įgyvendinimui, atsižvelgiant į jų glaudų ryšį su teritorija ir vietos žmonėmis; taigi ragina nustatyti jų poreikius ir juos visapusiškai įtraukti į strategijos įgyvendinimą;

17.  palankiai vertina Juodosios jūros regiono pilietinės visuomenės forumo sukūrimą ir skatina stipresnį vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir verslo bendradarbiavimą; ragina Komisiją teikti didesnę paramą pilietinei visuomenei, įskaitant paramą PVO tinklams; pabrėžia nevyriausybinio sektoriaus vaidmens svarbą siekiant užtikrinti tiek veiksmingą Juodosios jūros strategijos įgyvendinimą, tiek pasitikėjimo kūrimo priemonių sėkmingumą;

18.  pabrėžia, kad JJS ir Rytų partnerystė papildo viena kitą, ir ragina Komisiją konstruktyviai panaudoti abiejų iniciatyvų požiūrių skirtumus ir aiškiai nustatyti visais lygmenimis, kaip pasinaudoti šiuo esminiu papildomumu; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad EIVT veiksmingai koordinuotų įvairias iniciatyvas ir priemones, kurias ES įgyvendina platesniame Juodosios jūros regione;

19.  palankiai vertina rengiamą ES Dunojaus regiono strategiją, kuri bus baigta šių metų pabaigoje, ir raginą ją patvirtinti ir pradėti įgyvendinti pirmoje 2011 m. pusėje; pabrėžia, kad reikia praplėsti ES Dunojaus regiono strategiją ir į ją įtraukti Juodosios jūros regioną; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus Dunojaus regiono vystymasis dar labiau padidins geografinę ir strateginę Juodosios jūros svarbą; todėl, pripažindamas skirtingą regionų pobūdį ir skirtingą geografinį abiejų strategijų aspektą, mano, kad jos turėtų viena kitą papildyti ir sustiprinti;

20.  pabrėžia, kad ES Juodosios jūros regiono strategija ES ir valstybės narės turėtų siekti pagrindinio tikslo įtvirtinti taikos, demokratijos, gerovės ir stabilumo erdvę, kuri būtų grindžiama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir suteiktų ES energetinį saugumą; mano, kad geras valdymas, teisinė valstybė, pagarbos žmogaus teisėms skatinimas, migracijos valdymas, energetika, transportas, aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis turėtų būti prioritetinės veiksmų sritys;

Saugumas ir geras valdymas

21.  primena, kad Juodosios jūros regionui reikia aktyvios politikos ir ilgalaikių sprendimų, kad galėtų būti sprendžiamos didelės regioninės ir tarpvalstybinės problemos, pvz., užsitęsę konfliktai, gyventojų perkėlimas, dvišaliai ginčai, uždarytos sienos ir strateginiai nesutarimai, dėl kurių didėja militarizacija ir ginklavimasis, silpnėja institucijos, administravimas ir demokratinis valdymas, auga tarpvalstybinis nusikalstamumas ir nusikalstama prekyba, blogėja sienų ir judėjimo valdymas, prastėja jūrų saugumas ir sauga;

22.  pabrėžia, kad Juodosios jūroms šalims itin svarbu sukurti ir plėtoti gerus kaimynystės santykius kaip būtiną sėkmingo bendradarbiavimo sąlygą, ir laiko nepriimtina, kad regione tebėra uždarytų kaimyninių šalių sienų problema;

23.  mano, kad ES gali ir turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį formuojant Juodosios jūros regiono saugumo aplinką; ragina ES labiau įsitraukti į regioninį strateginį dialogą ir ES bendradarbiauti su strateginėmis partnerėmis saugumo ir konfliktų prevencijos bei jų sprendimo klausimais remiantis tarptautine teise; pabrėžia, kad visapusiškas Juodosios jūros strategijos plėtojimas yra taip pat susijęs su konkrečia taikaus neišspręstų konfliktų sprendimo proceso pažanga; todėl ragina, kad ES laibiau tiesiogiai įsitrauktų į derybų ir taikos palaikymo procesus ir prisiimtų juose pagrindinį vaidmenį, taikytų daugiau pasitikėjimo kūrimo priemonių ir pagalbos programų, siekiant padėti pagrindus ilgalaikiams ir visapusiškiems konfliktų sprendimams ir sušvelninti konfliktų padarinius vietos gyventojams; palankiai vertina EUBAM ir EUMM veiklą;

24.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai padidinti pastangas, kad Rusija būtų paskatinta laikytis N. Sarkozy šešių punktų plano siekiant stabilizuoti ir išspręsti konfliktą Gruzijoje;

25.  pažymi, kad reikia stiprinti stebėsenos sistemas, ir ragina ES parengti ankstyvojo įspėjimo sistemą kaip konfliktų prevencijos ir pasitikėjimo kūrimo priemonę Juodosios jūros regione, siekiant išvengti nestabilumo ir konfliktų paaštrėjimo; ragina daugiau skirti dėmesio konkretiems atvejams negu reikšti bendrą susirūpinimą; ragina, kad būtų apsvarstytos pasitikėjimo kūrimo priemonės, pvz., viešas informacijos apie ginklų pardavimą ir karinio laivyno veiklą atskleidimas; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno Kryme uosto susitarimo pratęsimo ir galimo jo poveikio regiono stabilumui;

26.  ragina ES imtis veiksmų siekiant sukurti regioninę teisinę sistemą ir priemones ginklavimosi Juodosios jūros regione problemai spręsti;

27.  ragina, kad Juodosios jūros strategija būtų sprendžiamos tarpvalstybinio nusikalstamumo ir nusikalstamos prekybos, ypač prekybos narkotikais ir žmonėmis, taip pat nelegalios migracijos problemos, taip pat ragina papildomai stiprinti bendradarbiavimą sienų ir judėjimo valdymo srityje;

28.  pabrėžia, kad reikia geresnio migracijos iš Juodosios jūros regiono ir į jį valdymo stiprinant politinę, ekonominę ir socialinę imigrantų integraciją, kuri būtų grindžiama ES visuotinio požiūrio į migraciją principais;

29.  pažymi, kad pastaraisiais metais didėja incidentų jūroje skaičius, įskaitant žmonių aukas ir žalą gamtai, ir kad pajūrio šalys negeba vykdyti koordinuotų ir sėkmingų gelbėjimo operacijų; atsižvelgdamas į tai, ragina ES panaudoti integruotą jūrų politiką siekiant koordinuoti paieškų ir gelbėjimo bei nelaimių prevencijos veiklą Juodosios jūros regione; ragina parengti Juodosios jūros stebėjimo strategiją;

30.  mano, kad į Juodosios jūros regiono saugumo strategiją taip pat reikėtų įtraukti administravimo, demokratinio valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir valstybės pajėgumo gerinimo tikslus; ragina Komisiją ir EIVT imtis institucijų kūrimo ir demokratinio valdymo bendrų iniciatyvų, kurios būtinos kiekvienai valstybei, kuri nori sėkmingai vystytis; pabrėžia, kad siekis pagerinti valdymą, teisinės valstybės principo laikymąsi ir valstybės institucijas buvusiose sovietinėse regiono šalyse jau savaime yra saugumo strategija, kadangi visiškai ar iš dalies nepajėgi valstybė ir politinė stagnacija sudaro sąlygas išorės kišimuisi ir tarpvalstybinei grėsmei;

31.  pabrėžia, kad ES Juodosios jūros strategijoje turi būti skiriama daug dėmesio žmogaus teisių gynimui ir demokratijos stiprinimui regione, įskaitant sėkmingo nevyriausybinių organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų regione bendradarbiavimo skatinimą;

32.  pažymi, kad vienas ES prioritetų yra pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos stiprinimas visame pasaulyje; pažymi, kad okupuotoje Pietų Osetijoje ir Abchazijoje kasdien pažeidžiamos žmogaus teisės; todėl ragina ES, o ypač EIVT, aktyviai reaguoti į visus žmogaus teisių pažeidimus Juodosios jūros regione;

33.  pabrėžia, kad ESBO regione atlieka svarbų vaidmenį, ir mano, jog būtina, kad ES bendradarbiautų su ESBO institucijų kūrimo, teisinės valstybės, rinkimų stebėjimo, žiniasklaidos laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių srityse;

Energetika, transportas ir aplinka

34.  viena vertus, mano, kad Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbus ES energetiniam saugumui ir ES apsirūpinimo energija šaltinių įvairinimui, ir todėl pakartoja, kad svarbu skubiai parengti nuoseklią Juodosios jūros regiono strategiją; kita vertus, mano, kad bendradarbiavimas energetikos, transporto ir aplinkos srityse itin svarbus darniam ir tvariam regiono vystymuisi; palankiai vertina tai, kad pradėta Aplinkos partnerystė, ir tuo pačiu metu nekantriai laukia, kol bus pradėtos kitos dvi, transporto ir energetikos, partnerystės; ragina jas greitai ir veiksmingai įgyvendinti; laikosi nuomonės, kad bendros teisinės sistemos parengimas regioniniu lygiu duotų daug naudos, turint mintyje veiksmingesnį bendradarbiavimą ir sinergiją šiose srityse; mano, kad profesinių ir institucinių tinklų sukūrimas ir jų rėmimas galėtų padidinti pajėgumą vykdyti bendradarbiavimu pagrįstą ir veiksmingą sprendimų priėmimą;

35.  pabrėžia, kad Juodosios jūros regione reikia sustiprinti daugiašalį bendradarbiavimą energetikos srityje, kurio pagrindiniai principai nustatyti PPO ir Energetikos chartijos sutartyje; remia visapusišką rinkos ir reguliavimo integraciją remiantis ES energetikos ir aplinkos apsaugos teisės aktais, ragina platesnio Juodosios jūros regiono šalis prisijungti prie Energijos bendrijos sutarties ir skatina ES, EIB ir ERPB teikti paramą Juodosios jūros regiono energijos infrastruktūros modernizacijai;

36.  pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti ilgalaikį ES energijos tiekimo saugumo ir stabilumo jos kaimynystėje tikslą svarbu, kad valstybės narės laikytųsi vieningo požiūrio Juodosios jūros regiono klausimais;

37.  primena, kad reikia aktyvesnių Komisijos veiksmų, kuriais būtų remiamos dujų tiekimo šaltinių įvairinimo priemonės ir rengiama bendra normų sistema, siekiant skatinti skaidrią, konkurencingą ir taisyklėmis grindžiamą dujų rinką; tuo pačiu metu ragina ES aktyviai plėtoti bendradarbiavimą su Juodosios jūros regiono valstybėmis ir suteikti joms daugiau galimybių remti energetikos projektus, kuriais ES suinteresuota; taigi palankiai vertina Moldovos Respublikos ir Ukrainos įstojimą į Energijos bendriją;

38.  pabrėžia, kad reikia skubiai įsteigti EURONEST parlamentinę asamblėją, kuri padės siekti Rytų partnerystės tikslų, taigi turės teigiamą poveikį energetinio saugumo klausimams;

39.  primena ES siekį didinti tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairovę, taip pat parengti ES bendrą energetikos politiką; dar kartą pabrėžia vadinamojo Pietų koridoriaus projektų svarbą, ypač ES strateginio prioritetinio projekto „Nabucco“ ir greito jo įgyvendinimo svarbą Europos energetiniam saugumui; atkreipia dėmesį į vadinamąjį Pietų srovės projektą; dar kartą pabrėžia suskystintų gamtinių dujų (SGD) transportavimo į Europą, kuris vykdomas kaip AGRI projektas, ir SGD terminalų Juodosios jūros uostuose vystymo, taip pat europinio Konstancos-Triesto naftotiekio svarbą;

40.  ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos sudaryti susitarimus su šalimis, kurios galėtų būti dujų vamzdyno „Nabucco“ tiekėjos;

41.  mano, kad energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinyje, kurį netrukus pateiks Komisija, daug dėmesio turi būti skiriama siūlomiems Juodosios jūros regiono energetikos projektams; atkreipia dėmesį į tai, kad šio regiono valstybes kertantys tranzito maršrutai gali žymiai pagerinti ES tiekimo saugumą;

42.  pabrėžia atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą Juodosios jūros regione, kuris galėtų žymiai prisidėti prie patikimo energijos tiekimo ateityje pasaulio lygiu bei prie tvaraus ekonomikos augimo, ir ragina Komisiją ir Juodąją jūrą supančias šalis išnaudoti šį potencialą;

43.  ragina, kad į ES ir Juodosios jūros regiono partnerystę būtų įtrauktas atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo sričių žinių ir technologijų perdavimas bei tinklų projektavimo techninė pagalba, ir pažymi, kad norint padidinti tiekimo saugumą labai svarbu tausoti energiją; remia mokslinius tyrimus, susijusius su alternatyviais energijos šaltiniais, ypač su atsinaujinančiąja energija, energijos vartojimo efektyvumu ir energijos tausojimu, nes jie labai svarbūs siekiant kovoti su klimato kaitos iššūkiais ir prisidėti prie pasaulinių pastangų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

44.  pritaria tęsiamam iniciatyvų plėtojimui pagal TRACEA ir INOGATE programas; ragina ES toliau stiprinti savo paramą infrastruktūros projektams regione, teikiant tiesioginį finansavimą ir koordinuojant kitų paramos teikėjų ir investuotojų veiklą;

45.  mano, kad tarptautinės prekybos ir angliavandenilių transportavimo regione požiūriu labai svarbu plėsti ES Juodosios jūros ir Dunojaus jūrų uostus, įskaitant naftos ir dujų terminalus ir įvairių transporto rūšių derinimo infrastruktūras; mano, kad būtina modernizuoti Juodosios jūros regiono infrastruktūrą ir sukurti jungtis su Europos transporto koridoriais; ragina Komisiją bei valstybes nares greičiau užbaigti prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų, t. y. 7, 18, 21 ir 22 magistralių, išvardytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 884/2004/EB, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, II priede, statybą bei jas palaipsniui susieti su programa TRACECA (Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos transporto koridorius), centrine magistrale, pietryčių magistrale ir tarptautiniais jūrų transporto keliais, apibrėžtais Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis. Europos ir kaimyninių regionų transporto gairės“ (COM(2007)0032), tai pat paneuropinių transporto koridorių Nr. 8 ir Nr. 9 statybą;

46.  ragina Juodąją jūrą supančias šalis sudaryti susitarimo memorandumą dėl Juodosios jūros jūrų koridorių kūrimo ir prašo Komisijos sukurti TEN-T biudžeto eilutę, pagal kurią būtų finansuojami Juodosios jūros jūrų koridoriai ir kuri būtų panaši į jau sukurtas eilutes, skirtas Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir Viduržemio jūros jūrų koridoriams;

47.  pritaria veiksmams, kurių buvo imtasi siekiant išplėsti ES bendrąją aviacijos erdvę įtraukiant Juodosios jūros valstybes; ragina Komisiją tęsti dialogą su Moldovos Respublika dėl jos oro transporto sektoriaus liberalizavimo ir nedelsiant pradėti derybas dėl Moldovos Respublikos prisijungimo prie ES bendrosios aviacijos erdvės;

48.  pabrėžia, kad Juodoji jūra svarbi kaip gamtos išteklius, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl šio regiono aplinkosaugos padėties; pabrėžia, kad reikia ekonominio vystymosi ir aplinkosaugos pusiausvyros ir bendro požiūrio į šį iššūkį, ir todėl pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti Juodosios jūros apsaugos nuo taršos konvenciją;

49.  ragina Komisiją finansuojant infrastruktūros projektus, kurie turėtų būti grindžiami teigiamu įvertinimu aplinko apsaugos požiūriu, prioritetą teikti efektyvaus energijos vartojimo reikalavimams ir aplinkos ir klimato apsaugai; primena, kad dėl klimato kaitos poveikio Juodosios jūros regionui kyla iššūkiai, todėl ragina labiau bendradarbiauti prie Juodosios jūros esančias šalis, ypač ekstremaliųjų situacijų prevencijos srityje;

50.  ragina ES įtraukti Juodosios jūros regioną į integruotą jūrų politiką ir ypač į bendrąją žuvininkystės politiką lygiai taip pat, kaip ir kitus Europos vandens baseinus; ES turėtų dėti visas reikalingas diplomatines pastangas, kad įtikintų ES nepriklausančias Juodosios jūros regiono šalis kuo labiau laikytis bendrosios žuvininkystės politikos principų; pabrėžia, kad svarbu sukurti atskirą bendrų Juodosios jūros išteklių valdymo padalinį ir taikyti daugiamečių valdymo planų mechanizmą;

Ekonominis, socialinis ir žmogiškasis vystymasis

51.  mano, kad reikėtų skatinti regiono kaip visumos ekonominį, socialinį ir žmogiškąjį vystymąsi; mano, kad nepaprastai svarbu pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms regione; pažymi, kad regionas turi išskirtinių gamtos išteklių, kurie gali paskatinti greitą ekonominį augimą; pabrėžia, kad sudarant galimybes tokiam vystymuisi labai svarbu tinkamas šių išteklių valdymas;

52.   pabrėžia, kad ekonominiam regiono vystymuisi būtinas tolesnis prekybos liberalizavimas ir regiono vidaus prekybos intensyvinimas; pabrėžia, kad vietos gyventojams ir šio regiono prekybos partneriams svarbu Juodosios jūros regione sukurti ekonominių galimybių ir gerovės erdvę; pabrėžia, jog reikia kovoti su sukčiavimu ir korupcija, kad regionas taptų patrauklesnis investuotojams; pabrėžia bendradarbiavimo turizmo ir uostų srityje ir pakrantės vystymo svarbą; pritaria ES integruotai jūrų politikai, kuria siekiama jūrų regionų socialinio ir ekonominio vystymosi, tačiau apgailestauja, kad joje Juodosios jūros aspektas mažai išplėtotas; palankiai vertina bendradarbiavimo švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų srityse pasiektus rezultatus; dar kartą reiškia pritarimą siekiui skatinti socialinį vystymąsi ir stiprią pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad ES turėtų siekti tolesnės pažangos dialoge su regiono šalimis dėl vizų režimo supaprastinimo;

53.   yra įsitikinęs, kad ES turėtų pasiūlyti regiono šalims daugiau didesnės integracijos į ES politiką perspektyvų ir taip atlikti didesnį vaidmenį Juodosios jūros regione; pabrėžia, kad reikėtų nuodugniai apsvarstyti, atidžiai išnagrinėti ir skatinti prekybos liberalizavimo ir laisvosios prekybos zonos sukūrimo laikantis PPO principų galimybes;

54.  pabrėžia ilgai trunkančią ES ir Rusijos strateginę partnerystę ir bendrą abiejų šalių interesą plėsti dvišalę prekybą ir investicijas, palengvinti ir liberalizuoti prekybą pasaulio ekonomikoje bei stiprinti ir vystyti konkurenciją, taip pat ir Juodosios jūros regione;

55.  pripažįsta, kad pasaulinės finansų krizės poveikis Juodosios jūros regionui buvo didelis – staigiai nutrūko augimo (vidutiniškai 6 proc. per metus) laikotarpis ir sustojo užsienio investicijos, būtinos tolesniam Juodosios jūros regiono valstybių ekonomikos vystymuisi, o regiono finansų sistema atsidūrė itin sunkioje padėtyje; pabrėžia, kad minėtąsias problemas reikia spręsti griežtinant finansų ir bankininkystės taisykles, didinant fiskalinį patikimumą ir skaidrumą, kovojant su sukčiavimu mokesčių srityje, vengimu mokėti mokesčius ir korupcija, aktyvinant regioninį bendradarbiavimą ir intensyvinant regioninių organizacijų, pvz., Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, tarpusavio koordinavimą;

56.  ragina rengiant strategiją sukurti integruotą metodą ir naudoti gerai apibrėžtus ES sanglaudos politikos ir kaimynystės politikos principus, kurie gali padėti pasiekti veiksmingų rezultatų sudarant palankesnes sąlygas vykdyti pajėgumų kūrimo procesus regionuose, kurie atsilieka; mano, kad visų pirma turėtų būti stiprinamas tarpvalstybinis regionų bendradarbiavimas siekiant spręsti bendras problemas imantis suderintų veiksmų; pažymi, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) yra tinkama bendradarbiavimo sistema siekiant struktūruoto daugiapakopio valdymo; ragina Komisiją ištirti įvairių Europos priemonių, užtikrinančių tarpvalstybinį bendradarbiavimą prie Sąjungos išorinių sienų, geresnio koordinavimo būdus;

57.  pažymi, kad regionų keitimasis geriausia patirtimi yra labai svarbus visoms bendradarbiavimo sritims ir kad regionai, turintys ilgą projektų vystymo ir įgyvendinimo patirtį, galėtų padėti kitiems regionams gerinti jų veiklą;

58.  mano, kad labai svarbu gerinti visų vietos ir regiono suinteresuotųjų šalių administracinius pajėgumus siekiant užtikrinti ES projektų veiksmingą įgyvendinimą ir patikimą finansinį valdymą, didesnį skaidrumą ir atskaitingumą ir darnų regiono teritorinį vystymą;

59.  pabrėžia, kad svarbu vizų režimo supaprastinimas ir žmonių judumas regione, ir ragina Komisiją svarstyti galimybes įdiegti lengvatinius vizų režimus verslininkams, akademikams, jaunimui, vietos pareigūnams ir kitoms grupėms, siekiant gerinti kontaktus visame regione ir ypač padėti kurti pasitikėjimą; ragina ES remiant rengti bendrus projektus, susijusius su kultūros paveldo ir turizmo regione propagavimu;

60.  tiki, kad reikia nuolat skatinti kultūrų ir religijų dialogą propaguojančias programas siekiant skatinti bendradarbiavimą regione, kad labai reikia bendrų iniciatyvų švietimo ir žiniasklaidos srityje siekiant sukurti ir sustiprinti reikšmingus žmonių ir nuomonės formuotojų ryšius regione ir kad tokios iniciatyvos kaip Juodosios jūros regiono universitetų tinklas yra geras pavyzdys, kaip akademinis bendravimas gali paskatinti pozityvią sinergiją regione; ragina stiprinti akademinius ir studentų tinklus, e. infrastruktūras ir bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje projektus; palankiai vertina iniciatyvą įsteigti ir remti Juodosios jūros regiono koledžą siekiant paskatinti susiformuoti regiono elitui, kuris laikytų bendradarbiavimą įprastu bendrų problemų sprendimo būdu;

61.  pripažįsta Juodosios jūros jungties projekto rezultatus kuriant regioninį mokslinių tyrimų ir švietimo tinklą platesniame Juodosios jūros regione bei užtikrinant jo ryšį su tinklu GEANT ir ragina Komisiją toliau remti projektus Juodosios jūros regione, kaip antai projektus HP-SEE, SEE-GRID, SCENE, CAREN ir BSRN;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai ir valstybių narių bei Juodosios jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 64. (2) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 443.