2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais, taip pat Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai PPO ministrų konferencijai Honkonge(1), 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(2), 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės(3), 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo(4), 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą(5), 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(6), 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų(7), 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl 5-ojo Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje(8) ir tos pačios dienos rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją(9), 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl PPO Dohos derybų raundo sustabdymo ir Dohos plėtros darbotvarkės ateities(10), 2009 m. kovo 25 d. poziciją dėl Cariforum valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies(11), ekonominės partnerystės susitarimo, 2009 m. kovo 25 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Cariforum valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo(12), 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos(13) ir 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių(14),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimą dėl prekybos bananais, taip pat į Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimą dėl prekybos bananais (toliau – susitarimai dėl prekybos bananais),
– atsižvelgdamas į Marakešo susitarimą, kuriuo įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),
– atsižvelgdamas į CARIFORUM valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimą,
– atsižvelgdamas į užbaigtas derybas dėl ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo,
– atsižvelgdamas į užbaigtas derybas dėl ES ir Kolumbijos bei Peru daugiašalio prekybos susitarimo,
– atsižvelgdamas į PPO ministrų konferencijos deklaracijas, priimtas 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje ir 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge, taip pat konferencijos pirmininko santrauką, priimtą 2009 m. gruodžio 2 d. Ženevoje,
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje suteiktą atleidimą nuo Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) I straipsnyje nustatytų įsipareigojimų, susijusių su palankesnio režimo taikymu pagal Kotonu susitarimą, (Dohos atleidimo nuo įsipareigojimų dokumentas) laikotarpiu, kuris atitinka šių prekybos lengvatų trukmę, t. y. iki 2007 m. gruodžio 31 d.,
– atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 11 d. JAV ir EB susitarimo memorandumą dėl bananų,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generalinio direktoriaus pranešimą dėl jo paramos siekiant išspręsti šiuos ginčus (pagal susitarimo dėl ginčų sprendimo 3.12 straipsnį): skundą, kurį Kolumbija pateikė dėl bananų importo režimo, atsakovė EB (DS361), ir skundą, kurį Panama pateikė dėl bananų importo režimo, atsakovė EB, (DS364),
– atsižvelgdamas į 1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo,
– atsižvelgdamas į AKR ir ES bendros parlamentinės asamblėjos 2010 m. balandžio 1 d. patvirtintą deklaraciją dėl ES ir Lotynų Amerikos bananų susitarimo ir jo poveikio AKR ir ES šalių bananų augintojams,
– atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 24 d. pateiktus klausimus Tarybai (O-0012/2011 – B7-0007/2011) ir Komisijai (O-0013/2011 – B7-0008/2011) dėl Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi susitarimuose dėl prekybos bananais išsprendžiamas ilgiausiai trukęs ES ir Lotynų Amerikos didžiausio palankumo statusą (DPS) turinčių bananų tiekėjų ginčas; kadangi juose taip pat išsprendžiamas ypač sudėtingas nenumatytas JAV ir ES ginčas ir panaikinama žalingų sankcijų, kurias numato JAV, galimybė; kadangi juose taip pat pasiekiamas susitarimas dėl visų Lotynų Amerikos DPS šalių tiekėjų reikalavimų, susijusių su paskutiniais trimis ES plėtros etapais,
B. kadangi iki 1993 m. liepos 1 d. kiekviena ES valstybė narė turėjo savo bananų importo režimą, o kai kurios valstybės narės turėjo sudariusios specialius susitarimus, pirmenybę teikdamos šalims, su kuriomis jos tvirtai susijusios istoriškai,
C. kadangi priėmus Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 404/93 kelios Lotynų Amerikos PPO šalys narės, kurios teikia bananus ES didžiausio palankumo statuso pagrindu, ir JAV pradėjo PPO ginčų sprendimo procedūrą prieš ES dėl skirtingo įvairių tiekėjų, importuojančių į Europos Bendrijų rinką bananus, traktavimo,
D. kadangi nustatyta, jog kai kurie Europos Bendrijų bananų importo režimo aspektai prieštaravo PPO teisei,
E. kadangi daug Europos Bendrijų pasiūlymų dėl jos taikomo režimo pakeitimo siekiant jį suderinti su Ginčų sprendimo institucijos rekomendacijomis ir sprendimais buvo skundus pateikusių valstybių atmesti,
F. kadangi nustatyta, kad naujas ES prekybos bananais režimas, kuris pradėtas taikyti 2006 m. sausio 1 d., vis dar neatitinka ES PPO įsipareigojimų,
G. kadangi tik apie 20 % pasaulio bananų produkcijos yra eksportuojama, nes dauguma yra skirta vidaus rinkoms,
H. kadangi, palyginus įvairias šalis ir jų regionus, matome, kad egzistuoja dideli bananų augintojų skirtumai produktyvumo ir konkurencijos požiūriais; kadangi Lotynų Amerikos šalys ir Filipinai yra konkurencingiausi gamintojai ir didžiausi eksportuotojai,
I. kadangi ES užbaigė derybas su Kolumbija ir Peru dėl daugiašalio prekybos susitarimo, tai pat su šešiomis Centrinės Amerikos šalimis dėl asociacijos susitarimo,
J. kadangi pagal ES vidaus paramos programą POSEI (Specialių priemonių atokiausiems regionams ir saloms programa) teikiama parama bananų augintojams tolimiausiuose ES regionuose,
K. kadangi bananų eksportas – ketvirtas pagal dydį žemės ūkio eksportas, o ES yra didžiausia bananų (neto) importuotoja pasaulyje, 2007 m. importavusi beveik 5 mln. tonų,
L. kadangi bananų auginimas daro didelį poveikį vietos bendruomenėms ne tik ekonominiu požiūriu, bet taip pat aplinkos, migracijos ir darbo standartų požiūriais,
M. kadangi Lotynų Amerikoje veikiančios tarptautinės bendrovės kontroliuoja daugiau negu 80 proc. pasaulinės rinkos,
N. kadangi dėl ES tarifinės kvotų sistemos susidarė sąlygos, kurios leistų AKR šalims eksportuoti didelius kiekius bananų į ES ir taip pat apribojo prekybos susitarimų poveikį Europos gamintojams ir išsaugojo daug darbo vietų, susijusių su bananų auginimu,
O. kadangi pagal susitarimą bus labai sumažinti tarifai (35 proc. 2010–2017 m. laikotarpiu), taikomi AKR nepriklausančių šalių bananų importui; kadangi aišku, jog dėl to AKR ir ES bananų augintojai turės prisitaikyti prie naujų tarptautinės rinkos realijų,
1. atkreipia dėmesį į susitarimus dėl prekybos bananais ir džiaugiasi dėl to, kad baigėsi vienas iš techniškai sudėtingiausių, politiškai jautriausių ir komerciniu požiūriu reikšmingiausių PPO kilusių teisinių ginčų;
2. mano, kad pasiektas susitarimas yra sprendimas, bet pagal jį nebuvo visiškai suderinti visų šalių teisėti interesai; todėl ragina Komisiją nedelsiant atlikti poveikio vertinimą dėl susitarimų poveikio bananus auginančioms besivystančioms šalims ir Europos atokiausiems regionams iki 2020 m.;
3. palankiai vertina tai, kad susitarimai dėl prekybos bananais yra galutiniai ES įsipareigojimai dėl patekimo į bananų rinką ir bus įtraukti į galutinius būsimų daugiašalių derybų dėl patekimo į žemės ūkio produktų rinką, sėkmingai užbaigtų per PPO Dohos derybų raundą, rezultatus;
4. pabrėžia, kad pasiekti susitarimai – tai Dohos derybų raundo pažanga, nors ir ribota, turint mintyje, kad iškilusių problemų mastas yra daug didesnis negu bananų klausimas;
5. pabrėžia, kad, sudarius Ženevos susitarimą dėl prekybos bananais, nagrinėjami ginčai ir visi reikalavimai, kuriuos iki 2009 m. gruodžio 15 d. pateikė kuri nors Lotynų Amerikos DPS bananų tiekėja ES prekybos bananais režimo klausimu, bus išspręsti;
6. pažymi, kad 2010 m. skaičiai rodo, kad bananų kainos ES vartotojams išliko stabilios arba padidėjo tik nežymiai;
7. pabrėžia, kad iki 2017 m. ES palaipsniui sumažins savo importo tarifą, taikomą bananams iš Lotynų Amerikos, nuo 176 iki 114 EUR/t, taip sukeldama grėsmę mažiems ir vidutiniams AKR, ES ir jos atokiausių regionų (kuriuose jau dabar yra didžiausias nedarbo lygis Europoje) gamintojams;
8. pabrėžia, kad pagal susitarimus dėl prekybos bananais bus galima neįtraukti bananų sektoriaus į Dohos derybų raundą dėl tropinių produktų; pabrėžia, kad nors tropiniams produktams taikomi tarifai bus dar labiau mažinami, AKR šalių produktams, kuriems taikoma preferencinė tvarka panaikinama, tarifai bus mažinami daug ilgesnį laikotarpį negu tai būtų buvę daroma atsižvelgiant į per derybas taikytą bendrą formulę; vis dėlto pabrėžia, kad pagal susitarimus dėl prekybos bananais greičiausiai nebus užtikrintas AKR šalims priimtinas sprendimas dėl tropinių produktų ir joms taikytos preferencinės tvarkos panaikinimo, nes rengiant susitarimus dėl prekybos bananais suformuluotus pasiūlymus kai kurios didelės augančios ekonomikos šalys jau kartą atmetė – tai parodė ir Indijos bei Pakistano reakcijos per PPO Generalinės Tarybos posėdį 2009 m. gruodžio mėn.;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad ES tradiciškai suteikdavo specialias tarifų lengvatas bananams iš AKR šalių; primena, kad kai kurios PPO narės nuolat iškeldavo klausimą dėl šio palankesnio režimo suderinamumo su PPO taisyklėmis; pabrėžia, kad PPO ginčo sprendimo darbo grupės, apeliacinis komitetas ir specialusis arbitražas priėmė daugybę teisinių sprendimų, kuriuose reikalaujama pakeisti taikomą režimą;
10. apgailestauja dėl to, kad derybose dėl daugiašalio susitarimo su Andų šalimis ES nebesilaikė pradinio regioninio požiūrio, dėl ko Ekvadoras atsidūrė tokioje padėtyje, kurioje negali pasinaudoti tais pačiais tarifais, kaip Kolumbija ir Peru;
11. pabrėžia, kad nuo 2008 m., laikantis dabartinių susitarimų, bananai iš AKR šalių į ES rinką patekdavo taikant bemuitį ir bekvotį režimą;
12. pabrėžia, kad per tuo pat metu vykusias derybas su AKR šalimis buvo pasiektas susitarimas, jog be įprastinės ES pagalbos pagrindinėms AKR bananus eksportuojančioms šalims bus skirta papildoma parama vykdant naują programą, vadinamąją bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programą; pabrėžia, kad bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programai numatytų lėšų gali neužtekti ir įgyvendinimo laikotarpis gali būti per trumpas siekiant veiksmingai padėti AKR bananų augintojams prisitaikyti ir prisiderinti prie pasikeitusio ES importo režimo pasekmių; ragina Komisiją aiškiai nurodyti, kad finansiniame susitarime numatytos lėšos papildo šiuo metu bendradarbiavimui skiriamas lėšas ir kad tai nėra tik paprastas indėlis į nacionalinį biudžetą, kuris negali būti skiriamas specifinėms programoms, pvz., švietimui ir įvairinimui; ragina Komisiją pateikti naują daugiametį finansinį susitarimą;
13. ragina Komisiją atlikti bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programos vertinimą likus aštuoniolikai mėnesių iki programos pabaigos, įskaitant rekomendacijas dėl bet kokių tolesnių priemonių, kurių reikia imtis, ir jų pobūdį;
14. griežtai atmeta visus bandymus finansuoti AKR bananus auginančioms šalims skirtą programą perkeliant lėšas iš vystomajam bendradarbiavimui numatytų biudžeto eilučių;
15. atkreipia dėmesį į tai, kad bus svarbu paskirstyti bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programos išteklius visoms šalims atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius, susijusius su bananų eksportu ir auginimu, ir į šalies išsivystymo lygį, svertinius rodiklius ir prekybos bananais su ES apimtį; pabrėžia, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp trijų tipų tarpusavyje suderinamų priemonių, kurių gali būti imamasi: tų, kurios skirtos pagerinti esamą gamybos efektyvumą, tų, kurios skirtos padidinti pridėtinę vertę tose vietovėse, ir tų, kuriomis siekiama padėti šalims diversifikuoti savo ūkį, mažinant bananų auginimo dalį;
16. ragina ES ir AKR šalis taikyti priemones, įskaitant daugiau pagalbos prekybai priemonių, siekiant padėti nuo prekybos bananais labai priklausančioms valstybėms įvairinti ekonomiką;
17. pabrėžia, kad bananai yra viena pagrindinių žemės ūkio kultūrų keliuose atokiausiuose Sąjungos regionuose, ypač Prancūzijos užjūrio departamentuose Gvadelupoje ir Martinikoje, Azorų ir Maderos bei Kanarų salose;
18. rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad bananų sektorius yra svarbus socialiniu ir ekonominiu aspektu atokiausiuose ES regionuose ir kad jis padeda siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslo, nes gaunamos pajamos ir kuriamos darbo vietos, plėtojama įvairi ekonominė veikla ir išlaikoma aplinkosaugos ir kraštovaizdžio pusiausvyra, galinti sukurti palankias sąlygas turizmui plėtoti;
19. pažymi, kad 2006 m. buvo priimtas sprendimas dėl paramos programos POSEI atsižvelgiant į tuometinį 176 EUR/t PPO patekimo į Europos rinką tarifą, vadinasi, numatant POSEI lėšas dar nebuvo atsižvelgta į PPO susitarimuose dėl prekybos bananais nustatytą tarifą; ragina atitinkamas ES institucijas pakoreguoti pagal programą POSEI ES augintojams skiriamas paramos priemones ir imtis kitų priemonių siekiant užtikrinti, kad tuo metu, kai pastebima pasaulinės bananų rinkos liberalizavimo tendencija, ES bananų augintojai sugebėtų išlikti rinkoje ir puoselėti tradicinę veiklą;
20. laikosi nuomonės, kad susitarimai dėl prekybos bananais galėtų daryti didelį poveikį AKR šalių ir ES bei jos atokiausių regionų bananų augintojams; todėl ragina Komisiją didinti jiems teikiamą paramą ir, jei būtina, pratęsti rėmimą iki 2020 m.;
21. pažymi, kad bananų gamyba ES atokiausiuose regionuose, palyginti su daugeliu Lotynų Amerikos šalių, atitinka aukštesnius socialinius ir aplinkosaugos standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad ES atokiausiuose regionuose veikliųjų medžiagų, pvz., pesticidų, naudojama 20–40 kartų mažiau nei jų naudojama vykdant gamybą Pietų ir Centrinėje Amerikoje, ir kadangi kalbant apie fitosanitarijos sektorių pasakytina, kad dauguma veikliųjų medžiagų, draudžiamų pagal Europos maisto saugos taisykles, plačiai naudojamos visos Pietų ir Centrinės Amerikos plantacijose;
22. atkreipia dėmesį į tai, kad naujausiuose ES dvišaliuose susitarimuose, susijusiuose su bananų augintojais (daugiašalis prekybos susitarimas su Kolumbija ir Peru ir asociacijos susitarimas su Centrinės Amerikos šalimis), ES priėmė sprendimą iki 2020 m. sausio 1 d. palaipsniui sumažinti savo importo tarifą bananams, kurių kilmės šalis yra viena iš minėtųjų šalių, iki 75 EUR/t;
23. pažymi, kad taikant 39 EUR/t lengvatinę ribą, kuri pagaliau numatyta susitarimuose dėl prekybos bananais, bus labai padidintas Andų ir Centrinės Amerikos šalių ir tarptautinių regione veikiančių bendrovių konkurencingumas ES rinkoje, palyginus su kitais eksportuotojais; pabrėžia, kad nuo 2020 m. aiškiai bus matyti nauda, tenkanti šalims, kurios jau eksportuoja bananus į ES, nes išaugs ir jų eksporto apimtys, ir kaina, kuri bus mokama už jų tiekiamus bananus;
24. pabrėžia, kad kitų DPS šalių, eksportuojančių į ES (svarbiausia iš jų – Ekvadoras), taip pat AKR ir mažiausiai išsivysčiusių šalių atitinkamas konkurencingumas, palyginti su šalių, pasirašiusių susitarimus dėl prekybos bananais, konkurencingumu, ES rinkoje gali sumažėti;
25. mano, kad prieiga prie ES rinkos turėtų būti suteikta tik gamintojams, kurie laikosi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Tinkamo darbo darbotvarkės, gerbia žmogaus teises ir laikosi aplinkosaugos taisyklių;
26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos, taip pat Jungtinių Valstijų bei AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams.