Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 75/442/EEB dėl atliekų(1), ypač į jos 4 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų(2), ypač į jos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(3), ypač į jos 11 straipsnį ir II priedą,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Pagrindų direktyvą dėl atliekų 2008/98/EB(4), ypač į jos 17 ir 18 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 19 d. rezoliuciją dėl pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Tarybos direktyva 75/442/EEB (Pagrindų direktyva dėl atliekų)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 1998 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl direktyvų dėl atliekų tvarkymo taikymo(6),

–  atsižvelgdamas į savo Peticijų komiteto delegacijos, vykusios 2010 m. balandžio 28–30 d. į tiriamąją misiją Kampanijoje, Italijoje, darbo dokumentą(7),

–  atsižvelgdamas į Italijos Respublikos įstatymą Nr. 123/2008, paskelbtą 2008 m. liepos 14 d.,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(8),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 26 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–135/05,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 4 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–297/08,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB(9), nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas, ypač į jos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Orhuso konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi atliekų krizė Kampanijoje yra sudėtingiausias daugelio Italijos regionų, įskaitant Lacijų, Kalabriją ir Siciliją, probleminio atliekų tvarkymo istorijos skyrius, kadangi nepaprastoji padėtis atliekų srityje paskelbta dešimtajame dešimtmetyje, ir kadangi paskirti vyriausybės komisarai, kuriems buvo suteikti specialūs įgaliojimai ir skirta lėšų,

B.  kadangi pagal 2009 m. gruodžio 31 d. Italijos dekretą Nr. 195 oficialiai paskelbiama, kad nepaprastoji padėtis baigėsi ir kad nuo šiol provincijų valdžios institucijoms pavedama atsakomybė už atliekų tvarkymą,

C.  kadangi reaguodamas į daugelį gautų peticijų dėl atliekų tvarkymo problemų regione 2010 m. spalio 5 d. Europos Parlamento Peticijų komitetas priėmė darbo dokumentą, kuriame pateikiama 2010 m. balandžio 28–30 d. tiriamosios misijos Kampanijoje (Italija) ataskaita,

D.  kadangi praėjus nedaug laiko po to, kai Peticijų komitetas priėmė tiriamosios misijos ataskaitą, vėl įvyko nauja krizė, panašiai kaip 2007 m.; kadangi paskelbus, jog dėl to bus taikomos išskirtinės priemonės, kaip antai atidaromi nauji sąvartynai, surengti masiniai protestai,

E.  kadangi pradinis sprendimas, susijęs su paketų „Ecobales“ gamyba ir ekologinėmis atliekomis, nebuvo teisingai vykdomas ir atliekų paketų nebuvo galima pašalinti; taip pat kadangi dėl nepakankamo atliekų filtravimo ar rūšiavimo susikaupė daugiau nei 7 mln. standartų neatitinkančios kokybės paketų „Ecobales“,

F.  kadangi pirmasis deginimo įrenginys Ačeroje pradėjo veikti tik 2010 m. kovo mėn. ir kadangi jo veiklai trukdė tai, kad nebuvo tinkamos atliekų atskyrimo ir tvarkymo infrastruktūros; be to, susirūpinimą ir toliau kelia toksiniai pelenai, išmetami deginant,

G.  kadangi padaryta minimali pažanga mažinat atliekų kiekį bei perdirbant buitines atliekas ir buitinės bei kitos atliekos ir toliau vežamos į sąvartynus nerūšiuojant, o kai kuriais atvejais aišku, kad jos atvežamos ir kartu su įvairių rūšių pramoninėmis atliekomis,

H.  kadangi daugelis sąvartynų paskelbti strateginės svarbos vietomis, taigi visuomenės nariai, merai ir vietos valdžios institucijos, įskaitant policiją, negali patikrinti, kas iš tikrųjų ten gabenama,

I.  kadangi pagrindinis kovos su atliekų krize bruožas yra tai, kad daromos reglamentavimo ir kontrolių išimtys, pavyzdžiui, atleidžiama nuo poveikio aplinkai vertinimo ir viešųjų pirkimų teisės aktų laikymosi; kadangi skiriant komisarus jiems suteikta galia spręsti dėl įrenginių, sąvartynų ir deginimo įrenginių vietos bei rinktis, su kuo sudaryti sutartis, tinkamai nepasikonsultavus su vietos valdžios institucijomis bei vietos gyventojais ir jiems nesuteikus informacijos apie priimtus sprendimus; taip pat kadangi sistema, apimanti kritinės padėties valdymo komisarų vykdomą atliekų tvarkymą, labai kritikuojama ir dėl jos vyksta teismų procesai, taip pat dėl sistemos skaidrumo trūkumo bei institucinės kontrolės stokos šią sistemą gyventojai dabar suvokia kaip problemos dalį, o ne kaip jos sprendimą,

J.  kadangi pagal Orhuso konvenciją piliečiai turi teisę būti informuoti apie padėtį jų teritorijoje, o valdžios institucijos privalo teikti informaciją ir motyvuoti piliečius pradėti vadovautis atsakingu požiūriu ir atsakingai elgtis; kadangi remiantis Direktyva 2003/35/EB valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad visuomenei iš anksto ir veiksmingai būtų suteiktos galimybės dalyvauti rengiant ir keičiant ar peržiūrint parengtinus planus ir programas,

K.  kadangi neskirtas tinkamas dėmesys dėl padėties protestavusiems ar alternatyvius būdus siūlyti bandžiusiems visuomenės nariams; kadangi nacionalinės politinės valdžios institucijos pavedė sąvartynų teritorijas ir Ačeros atliekų deginimo įrenginį griežtai kontroliuoti kariuomenei; kadangi pastaruoju metu per viešas šiuo klausimu surengtas demonstracijas buvo suimta keletas asmenų ir akivaizdu, kad pakenkta visuomenės ir valdžios institucijų santykiams ir kad laikanti bėgant piliečių nepasitenkinimas auga,

L.  kadangi Komisija 2007 m. nusprendė sustabdyti 2006–2013 m. finansavimo laikotarpio 135 mln. EUR vertės ir 2000–2006 m. finansavimo laikotarpio 10,5 mln. EUR vertės įnašų mokėjimą su atliekomis susijusiems projektams, kol nebus panaikinta komisarų sistema,

M.  kadangi daugelyje miestų padaryta tik minimali pažanga atliekų kiekio mažinimo ir buitinių atliekų perdirbimo srityje; kadangi visų nuostabai kai kuriuose miestuose padaryta didelė pažanga buitinių atliekų atskyrimo ir surinkimo srityje, nors atliekų ciklas vis dar labai priklauso nuo sąvartynų ir deginimo, o tai neatitinka naujos Pagrindų direktyvos dėl atliekų (2008/98/EB) gairių; kadangi šiuo metu vertinama, ar atliekų tvarkymo planas atitinka ES teisės aktuose atliekų tema išdėstytus principus, susijusius su tvarkymo eiliškumu ir su saugiu sąvartynų ar deginimo įrenginių naudojimu,

N.  kadangi buitinių atliekų kokybė ir pavojingų atliekų išmetimas nelegaliuose sąvartynuose nėra tikrinami ir kadangi priimant sprendimus dėl sąvartynų vietos, pvz., Chiaiano rajone, pakankamai neatsižvelgta į geologinius ir hidrologinius veiksnius ir dėl to iškilo didelis aplinkinio dirvožemio ir požeminio vandens išteklių užteršimo pavojus; kadangi tai pažeidžia Pagrindų direktyvos dėl atliekų 17 ir 18 straipsnius bei Direktyvą dėl atliekų sąvartynų,

O.  kadangi Teisingumo Teismas savo 2007 m. balandžio 26 d. sprendime (byla C-135/05) paskelbė, kad Italijos Respublika, pirma, nepatvirtinusi visų reikiamų priemonių, kad visų pirma būtų galima užtikrinti, jog atliekos būtų utilizuojamos ir šalinamos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, galinčių pakenkti aplinkai, ir, antra, neuždrausdama atliekų išmetimo, išvertimo ar nekontroliuojamo šalinimo, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę; kadangi Teisingumo Teismas savo 2010 m. kovo 4 d. sprendime (byla C-297/08 ) paskelbė, kad Italijos Respublika, nepriėmusi visų būtinų priemonių, skirtų Kampanijos regionui, neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų Direktyvos 2006/12/EB 4 ir 5 straipsniuose,

P.  kadangi Komisija negavo Kampanijos regionui skirto atliekų tvarkymo plano galutinės versijos, kurį ji turėjo pateikti pagal Teisingumo Teismo sprendimą; kadangi Parlamentas vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad pasibaigus 2010 m. gruodžio 31 d. terminui pateiktas atliekų tvarkymo plano projektas,

Q.  kadangi savo 1998 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje dėl direktyvų dėl atliekų tvarkymo taikymo jis jau ragino sistemingai pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą prieš valstybes nares, kurios nesilaiko visų susijusių direktyvų nuostatų, ir kas ketvirtį pateikti prieš įsipareigojimų nesilaikančias valstybes nares Teisingumo Teisme inicijuotų bylų sąrašą, taip pat bylų, kuriose Teismas jau priėmė sprendimą, sąrašą ir Teismo jau paskirtų baudų sąrašą; taip pat kadangi savo 2003 m. lapkričio 19 d. rezoliucijoje dėl pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Pagrindų direktyva dėl atliekų, jis ragino atlikti kruopščią ir nuoseklią galiojančių teisės aktų atliekų srityje įgyvendinimo stebėseną ir koordinavimą,

1.  ragina skubiai rasti ilgalaikį sprendimą, kuris atitiktų ES kriterijus, t. y. įgyvendinti atliekų tvarkymo planą, pagal kurį laikantis Direktyvos 2008/98/EB nuostatų atliekų tvarkymo ciklo eiliškumas yra svarbiausias dalykas; prašo Komisijos informuoti jį apie eigą, įskaitant atliekų tvarkymo plano įgyvendinimą, ir apie tai, ar laikomasi 2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo ir ES teisės aktų;

2.  pabrėžia, jog reikia dėti labai daug pastangų siekiant, kad Kampanijoje būtų laikomasi ES teisės aktų dėl atliekų ir kad būtų sumažintas atliekų kiekis, taip pat kad daugiau būtų vykdoma atliekų prevencija, mažinimas, kad jos būtų pakartotinai naudojamos ir perdirbamos užtikrinus tinkamą infrastruktūrą, ir pažymi, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama organinių atliekų utilizavimui, ypač minėtame regione, kuriame vyrauja žemės ūkis; rekomenduoja patikrinti duomenis ir sukurti keitimosi geriausia praktika sistemą;

3.  mano, kad Italijos valdžios institucijų ilgą laiką naudojamos išskirtinės priemonės, įskaitant specialiųjų komisarų skyrimą ir strateginės svarbos statuso suteikimą atliekų tvarkymo vietoms numatant kariuomenės kontrolę, buvo nenaudingos, ir bijo, kad dėl viešųjų institucijų vykdomo atliekų tvarkymo skaidrumo stokos buvo ne suvaržytas, o paskatintas intensyvesnis organizuotų nusikalstamų grupuočių dalyvavimas ir oficialiai tvarkant atliekas šiame regione, ir neteisėtai šalinant pramonines atliekas; taigi ragina įvairias atsakingas valdžios institucijas vykdyti žymiai skaidresnę veiklą;

4.  pabrėžia, kad svarbu atkurti pasitikėjimą palaikant visuomenės ir įvairių susijusių valdžios institucijų bei įvairių lygmenų valdžios struktūruotą dialogą; apgailestauja, kad valdžios institucijos kai kuriems visuomenės nariams, kurie dalyvavo taikiose demonstracijose prieš naujų sąvartynų atidarymą, iškėlė baudžiamuosius kaltinimus ir kad saugumo pajėgos prieš demonstracijų dalyvius naudojo smurtą; yra įsitikinęs, kad ilgalaikį su atliekomis susijusių problemų šiame regione sprendimą ilgainiui galima rasti tik aktyviai įtraukiant visuomenę į visą procesą ir ją informuojant;

5.  pakartoja, kad Komisija šiuo metu yra sustabdžiusi Kampanijai skirtų lėšų mokėjimą ir kad šias lėšas vėl bus pradėta mokėti tik tada, kai atliekų tvarkymo planas atitiks ES teisės aktus;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tiriamas 7 mln. tonų paketų „Ecobales“, sukrautų į krūvas, ypač Tavernos del Ré sąvartyne, turinys, ir pabrėžia, jog svarbu skubos tvarka juos išvežti ir pašalinti, kai tik bus tinkamai įvertintas tikslus jų turinys; pabrėžia, kad paketai „Ecobales“ turi būti šalinami naudojant tinkamus atliekų tvarkymo būdus ir atsižvelgiant į atliekų tvarkymo planą, aiškiai nustatant visų atliekų tvarkymo etapų vietas ir vadovaujantis teisėta praktika;

7.  pažymi, kad reikia skubiai skirti dėmesį atvirai ir nelegaliai išmetamoms mišrioms ir nenustatytoms atliekoms netoli Ferandelės sąvartyno, ir ragina užtikrinti griežtą atliekų tvarkymo kontrolę; primena kompetentingoms institucijoms, kad jos, griežtai laikydamosi direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (Direktyva 2010/75/ES) nuostatų, turi užtikrinti, kad būtų vykdoma specifinių pramonės atliekų tvarkymo griežta kontrolė nepriklausomai nuo šių atliekų kilmės; taip pat pabrėžia, kad turi būti sukurti specialieji sąvartynai, atitinkantys ES direktyvų nuostatas, ir taip užtikrintas deramos infrastruktūros, skirtos pramonės, specialiosioms ir toksinėms atliekoms, kūrimas; prašo paaiškinti, kodėl nesinaudojama organinėms atliekoms laikyti numatytu sąvartynu, ir ragina pradėti jį eksploatuoti, jei jis atitinka Atliekų tvarkymo direktyvoje nustatytus kriterijus; ragina stebėti privačių subjektų administruojamus sąvartynus, kuriems nesuteikti leidimai, ir imtis atitinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės aktų;

8.  apgailestauja dėl ankstesnio sprendimo atidaryti sąvartynus saugomose Vezuvijaus nacionalinio parko gamtinėse zonose, pvz., Terzigno vietovėje; griežtai nepritaria bet kokiems planams plėsti šiuos sąvartynus ir palankiai vertina sprendimą neatidaryti antrojo sąvartyno Terzigno vietovėje (Cava Vitiello);

9.  pažymi, jog Komisija pareiškė, kad sąvartynų steigimas tinklui „Natura 2000“ priklausančiose teritorijose pats savaime nėra ES teisės pažeidimas, ir tai, kad yra paskirtos vietovės ar jau kaip sąvartynai naudojamos vietovės, esančios nacionaliniuose parkuose, tinklui „Natura 2000“ priklausančiose teritorijose ir UNESCO kultūros paveldui priklausančiose teritorijose, neprieštarauja ES teisei; iškelia klausimą, ar tai kelia ekologinę grėsmę ar pavojų sveikatai; laikosi nuomonės, kad sąvartynų steigimas saugomose gamtinėse ar kultūros paveldo teritorijose nesuderinamas su aplinkos apsaugos teise; ragina Komisiją pakeisti ES teisės aktus dėl atliekų, kad būtų kategoriškai uždrausta steigti sąvartynus tinklui „Natura 2000“ priklausančiose teritorijose; siūlo Komisijai pateikti Teisingumo Teismui ieškinį dėl veiksmų uždraudimo, jei saugomose gamtinėse teritorijose esantys sąvartynai bus plečiami arba atidaromi nauji sąvartynai „Natura 2000“ teritorijose;

10.  ragina Italijos vyriausybę šiuo klausimu veikti pagal ES teisę ir ypač laikytis dviejų pastarųjų Europos Teisingumo Teismo sprendimų, laikytis Komisijos nustatytų terminų, iki kurių reikia įvykdyti numatytus reikalavimus ir ištaisyti visus nustatytus ES teisės pažeidimus, vykdant įsipareigojimą imtis priemonių ir užtikrinti, kad visais lygmenimis būtų laikomasi ES teisyno;

11.  ragina Komisiją padaryti viską, kas jos galioje, siekiant stebėti Italijos atsakingų valdžios institucijų pastangas užtikrinti, kad atliekos būtų tinkamai renkamos, atskiriamos ir tvarkomos, pavyzdžiui, atliekant sistemingus tikrinimus, ir raginti regionines valdžios institucijas pateikti patikimą atliekų tvarkymo planą; ragina Komisiją pakviesti Europos Parlamento delegaciją dalyvauti vykdant tokius tikrinimus;

12.  pabrėžia, kad Italijos institucijos atsakingos už tai, kad būtų sukurtas ir palaikomas atliekų tvarkymo ciklas; mano, kad Kampanijos teritorijų, kurios užterštos įvairių rūšių atliekomis, valymo našta turėtų tekti ne mokesčių mokėtojams, o, laikantis principo „teršėjas moka“, tiems, kurie atsakingi už šią taršą;

13.  pastebi, kad Italija neinformavo apie direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę perkėlimo, kurios vėliausias perkėlimui numatytas terminas buvo 2010 m. gruodžio 26 d. ir tikisi, kad Italija visapusiškai laikysis direktyvos nuostatų ir taikys atitinkamas sankcijas už pažeidimus, susijusius su atliekomis, kurie nurodyti direktyvoje, įskaitant ir juridiniams asmenims taikomas sankcijas, kai yra tenkinamos tokios sankcijos skyrimui numatytos sąlygos;

14.  ragina Komisiją stebėti situacijos pokyčius ir pasinaudoti jai suteiktais įgaliojimais, įskaitant pradėti naują procedūrą dėl finansinių sankcijų taikymo (pagal SESV 260 straipsnį), atsižvelgiant į 2005 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-304/02 Komisija prieš Prancūziją 2005 m. Rink. p. I-6263, kad būtų užtikrinta, jog Kampanijos valdžios institucijos nedelsdamos įvykdytų atitinkamą Teisingumo Teismo sprendimą, bei ypač prižiūrėti, kad esami sąvartynai atitiktų ES teisę;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai, Komisijai, Italijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 194, 1975 7 25, p. 39. (2) OL L 377, 1991 12 31, p. 20. (3) OL L 182, 1999 7 16, p. 1. (4) OL L 312, 2008 11 22, p. 3. (5) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 400. (6) OL C 313, 1998 10 12, p. 99. (7) PETI_DT(2010)442870. (8) OL L 328, 2008 12 6, p. 28. (9) OL L 156, 2003 6 25, p. 17.