Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/0101(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0019/2011

Pateikti tekstai :

A7-0019/2011

Debatai :

PV 17/02/2011 - 4
CRE 17/02/2011 - 4

Balsavimas :

PV 17/02/2011 - 6.2
CRE 17/02/2011 - 6.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0062

Priimti tekstai
PDF 530kWORD 199k
Ketvirtadienis, 2011 m. vasario 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES garantijos suteikimas Europos investicijų bankui paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti ***I
P7_TA(2011)0062A7-0019/2011
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas
 Priedas
 Priedas

2011 m. vasario 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (COM(2010)0174 – C7-0110/2010 – 2010/0101(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0174),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 209 bei 212 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0110/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Vystymosi komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A7–0019/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2011/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti
[1 pakeitimas, nebent būtų nurodyta kitaip]
P7_TC1-COD(2010)0101

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 ir 212 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  Europos investicijų bankas (toliau − EIB) nuo 1963 m. ne tik vykdo pagrindinę investicijų finansavimo Europos Sąjungoje misiją, bet ir ne Europos Sąjungoje vykdo operacijas remdamas Sąjungos išorės politikos kryptis. Tai leidžia ES biudžeto lėšas, skiriamas išorės regionams, papildyti EIB finansiniu pajėgumu pagalbą gaunančių valstybių naudai. Vykdydamas tokias finansavimo operacijas EIB prisideda prie Sąjungos bendrųjų principų ir politikos tikslų įgyvendinimo, įskaitant prie trečiųjų šalių vystymosi ir Sąjungos klestėjimo pakitusiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis. EIB operacijos, kuriomis siekiama remti Sąjungos išorės politiką, ir toliau turi būti vykdomos laikantis patikimos bankininkystės veiklos principų.

(2)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 209 straipsnyje, kuris skaitomas kartu su SESV 208 straipsniu, numatyta, kad EIB pagal savo statute nustatytas sąlygas prisideda prie priemonių, būtinų Sąjungos tikslams vystomojo bendradarbiavimo srityje pasiekti, įgyvendinimo.

(3)  Siekiant paremti Sąjungos išorės veiksmus ir sudaryti EIB galimybes finansuoti investicijas ne Sąjungoje nepadarant poveikio EIB kreditingumui, dauguma EIB operacijų išorės regionuose buvo vykdomos naudojantis Komisijos administruojama ES biudžeto garantija.

(4)  Naujausia ES garantija 2007–2011 m. laikotarpiui buvo nustatyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 633/2009/EB, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama Bendrijos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti(2).

(5)  Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau − Garantijų fondas), įsteigtas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuota redakcija)(3), užtikrina ES biudžetui likvidumo atsargas, skirtas EIB finansavimo operacijų ir kitų ES išorės veiksmų nuostoliams padengti.

(6)  Kaip numatyta Sprendime Nr. 633/2009/EB, Komisija ir EIB parengė EIB išorės finansavimo laikotarpio vidurio peržiūrą, grindžiamą išorės ekspertų vertinimu, atliktu prižiūrint iniciatyvinei kompetentingų asmenų grupei, išorės konsultantų vertinimu ir konkrečiais EIB parengtais vertinimais. 2010 m. vasario 12 d. iniciatyvinė grupė ataskaitą, kurioje išdėstytos jos išvados ir rekomendacijos, pateikė Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir EIB.

(7)  Iniciatyvinės grupės ataskaitoje daroma išvada, kad ES garantija EIB yra veiksminga ir stipri politikos priemonė, turinti didelį finansinį ir politinį svertą, ir kad ją reikėtų pratęsti siekiant apimti politinio arba valstybinio pobūdžio riziką. Buvo pasiūlyta tam tikrų Sprendimo Nr. 633/2009/EB pakeitimų, kurie turėtų užtikrinti kuo didesnę EIB išorės operacijų pridėtinę vertę ir veiksmingumą.

(8)  Rengiant naują daugiametę finansinę programą ir siekiant ES veiksmus už jos sienų padaryti veiksmingesnius laikantis Lisabonos sutarties bei labiau matomus, reikėtų iš esmės padidinti ES garantija užtikrinamas sumas.[2 pakeitimas]

(9)  Šio sprendimo II priede pateikiamas šalių, atitinkančių ar galinčių atitikti reikalavimus EIB finansavimui su ES garantija gauti, sąrašas, kuris, palyginti su Sprendimo Nr. 633/2009/EB I priede pateiktu sąrašu, yra išplėstas.

(10)  ES garantija garantuojamos sumos kiekviename regione turėtų ir toliau sudaryti viršutines EIB pagal ES garantiją teikiamo finansavimo ribas, o ne rodiklius, kuriuos turi pasiekti EIB.

(11)  Išplėtus EIB išorės įgaliojimus taip, kad jie apimtų naujas valstybes, ir nepersvarsčius EIB finansavimo, kuriam teikiama ES garantija, viršutinių ribų, de facto sumažėtų paskolų vienai šaliai, kurias EIB skiria naudodamasis savo išorės įgaliojimais, dydis. Siekiant, kad nesusilpnėtų EIB veikla šalyse, kuriose EIB imasi veiksmų, reikėtų tas viršutines ribas atitinkamai pakoreguoti.

(12)  Be regioninių viršutinių ribų reikėtų naudoti neprivalomą 2 000 000 000 EUR įgaliojimą (Klimato kaitos įgaliojimą), kuris būtų paskirstomas kaip paramos paketas EIB finansavimo operacijoms klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, srityje. EIB galėtų prisidėti savo patirtimi ir ištekliais ir, bendradarbiaudamas su Komisija, padėti valdžios institucijoms bei privačiajam sektoriui kovoti su klimato kaita bei kuo geriau pasinaudoti turimu finansavimu. Remiant padarinių švelninimo ir prisitaikymo projektus, EIB lėšas turėtų papildyti, kiek įmanoma, iš ES biudžeto skiriamos lengvatinės lėšos, veiksmingai ir nuosekliai derinant dotacijas ir paskolas kovai su klimato kaita finansuoti teikiant išorės pagalbą. Šiuo atžvilgiu tikslinga, kad Komisijos metinėje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai būtų pateikiama išsami finansinių priemonių, taikomų šiems projektams finansuoti, ataskaita, kurioje būtų nurodomos EIB finansavimo sumos pagal neprivalomą įgaliojimą ir atitinkamos dotacijų sumos.

(13)  EIB turėtų skirti finansavimą su ES garantija siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį tik toms šalims, kurios, Tarybos nuomone, nėra įsipareigojusios pasiekti tinkamų su klimato kaita susijusių tikslų. Taryba gali nustatyti tokius su šalimis susijusius apribojimus prieš tai, kai EIB skiria lėšų atitinkamoms valstybėms pagal klimato kaitos įgaliojimą. Prieš priimdama sprendimą nustatyti apribojimus Taryba turėtų konsultuotis su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija.

(14)  Nuo 2014 m. EIB turėtų parengti galimą mikrokreditų finansavimo įgyvendinimą, pagerinant skurdžiausiųjų prieigą prie banko finansavimo, siekiant sukurti projektus, kurie generuotų gerovę ir mažintų skurdą.[3 pakeitimas]

(15)  EIB turėtų būti suteikta galimybė, pritarus Komisijai, šalių partnerių naudai vėl į naujas tokio paties pobūdžio operacijas investuoti iš rizikos kapitalo ir specialiųjų paskolų sugrįžtančias lėšas (angl. reflows), gaunamas iš ankstesnių operacijų, kaip siūlė Komisija savo pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę(4).

(16)  Kad būtų galima kuo greičiau ir veiksmingiau įsisavinti turimą finansavimą per trejų metų laikotarpį 2011–2013 m., turėtų būti numatyta galimybė pagal klimato kaitos įgaliojimą lanksčiau paskirstyti lėšas regioniniu lygiu ir tuo pačiu metu siekti užtikrinti per minėtą laikotarpį proporcingą lėšų paskirstymą ▌regionams remiantis pagal bendrąjį įgaliojimą nustatytais išorės pagalbos prioritetais.

(17)  ▌Atliekant vertinimą nustatyta, kad nors vertinamu laikotarpiu (2000-2009 m.) vykdytos EIB operacijos iš esmės atitiko ES išorės politikos kryptis, reikėtų stiprinti ES politikos tikslų ir jų įgyvendinimo vykdant EIB operacijas ryšį, jį tikslinti ir struktūriškai apibrėžti.

(18)  Siekiant padidinti įgaliojimo nuoseklumą, EIB išorės finansavimo veikla labiau remti ES politikos kryptis ir užtikrinti kuo didesnę naudą paramos gavėjams, šiame sprendime turėtų būti nustatyti EIB finansavimo operacijų įgaliojimo visose reikalavimus atitinkančiose šalyse horizontalieji aukšto lygio tikslai pasinaudojant santykiniais EIB privalumais tose srityse, kuriose EIB yra pavykę pasiekti gerų rezultatų. Todėl visuose regionuose, kuriems taikomas šis sprendimas, EIB turėtų finansuoti projektus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, socialinės ir ekonominės infrastruktūros (ypač transporto, energetikos, įskaitant atsinaujinančią energiją, naujų energijos šaltinių mokslinių tyrimų ir plėtros, energetinio saugumo, energetikos infrastruktūros, aplinkosaugos infrastruktūros, įskaitant vandentiekį ir kanalizaciją, taip pat informacinių ir ryšių technologijų (IRT)) srityse bei vietos privačiojo sektoriaus plėtros srityje, visų pirma remiant mažas ir vidutines įmones (toliau − MVĮ). Reikėtų priminti, kad geresnė MVĮ prieiga prie finansavimo galėtų atlikti esminį vaidmenį skatinant ekonomikos vystymąsi ir kovojant su nedarbu. Šiose srityse šalių partnerių regioninė integracija, įskaitant ES narystės siekiančių šalių, kaimyninių šalių ir Sąjungos ekonominę integraciją, turėtų būti prioritetinis EIB finansavimo operacijų tikslas. EIB gali ES veiklą valstybėse partnerėse remti per tiesiogines užsienio investicijas, kurios prisidėtų prie technologijų propagavimo ir žinių perdavimo arba suteikiant investicijoms į pirmiau minėtas sritis ES garantiją arba teikiant investicijas savo atsakomybe.

(19)  Siekdamas veiksmingai padėti MVĮ, reikalavimus atitinkančiose šalyse EIB turėtų bendradarbiauti su vietos finansų tarpininkavimo institucijomis, ypač siekdamas užtikrinti, kad dalis finansinės naudos bus perduota jo klientams, norėdamas vertinti klientų projektus pagal ES vystymosi tikslus ir užtikrinti pridėtinę naudą, palyginti su rinkoje prieinamu finansavimu. Finansų tarpininkų veikla remiant MVĮ turėtų būti visiškai skaidri ir apie ją turėtų būti reguliariai informuojamas EIB.

(20)  Nors EIB, kaip investicijų bankas, išlieka stiprus dėl savo išskirtinumo, pagal šį sprendimą EIB turėtų planuoti savo išorės operacijų poveikį vystymuisi glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija ir taikant demokratinę Europos Parlamento vykdomą kontrolę ir laikytis Europos konsensuso dėl vystymosi principų bei SESV 208 straipsnyje nustatytų principų, taip pat pagalbos veiksmingumo principų, išdėstytų 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkėje. Tai turėtų būti įgyvendinama imantis konkrečių priemonių, visų pirma, stiprinant EIB gebėjimą vertinti projektų poveikio aplinkai, socialinius ir vystymosi aspektus, įskaitant žmogaus teises ir su konfliktais susijusią riziką, bei skatinti vietos konsultacijas su viešosios valdžios institucijomis ir pilietine visuomene. Atlikdamas deramą projektų tikrinimą, EIB turėtų įpareigoti projekto rengėją konsultuotis vietos lygiu ir viešai paskelbti šių konsultacijų rezultatus. Be to, EIB turėtų daugiau dėmesio skirti tiems sektoriams, kuriuose turi sukaupęs didelės patirties vykdydamas finansavimo operacijas Sąjungoje ir kurie toliau skatins atitinkamos šalies vystymąsi, pvz., inter alia, MVĮ ir mikroįmonių prieigą prie finansinių paslaugų, aplinkosaugos infrastruktūros, įskaitant vandentiekį ir kanalizaciją, tvaraus transporto ir klimato kaitos švelninimo, visų pirma atsinaujinančios energijos srityje. Be to, galėtų būti finansuojami projektai, kuriuos įgyvendinant remiama sveikatos apsauga ir švietimas, ypač infrastruktūros srityje, jei sudaroma akivaizdi pridėtinė vertė. EIB taip pat turėtų palaipsniui aktyvinti veiklą ▌prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, tam tikrais atvejais bendradarbiaudamas su ▌tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI) ir Europos dvišalėmis finansų institucijomis (EDFI). Tam reikės galimybių lengvatinėmis sąlygomis naudotis ištekliais ir per protingą laikotarpį didinti specializuotus žmogiškuosius išteklius, skiriamus EIB išorės veiklai. EIB veikla taip pat turėtų papildyti ES tikslus ir prioritetus, susijusius su institucijų stiprinimu ir sektorių reformomis. Galiausiai EIB turėtų nustatyti veiklos rodiklius, kurie būtų susieti su projektų vystymosi ir aplinkos apsaugos aspektais ir jų rezultatais.

(21)  Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo įsteigta Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai/Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigybė (Vyriausiojo įgaliotinio pareigybė) siekiant didinti Sąjungos išorės santykių poveikį ir nuoseklumą ▌.

(22)  Be to, pastaraisiais metais išsiplėtė ir sustiprėjo Sąjungos išorės santykių politikos kryptys. Visų pirma, tai buvo susiję su Pasirengimo narystei strategija, Europos kaimynystės politika, Sąjungos strategija dėl Centrinės Azijos, atnaujintomis partnerystėmis su Lotynų Amerika ir Pietryčių Azija bei Sąjungos strateginėmis partnerystėmis su Rusija, Kinija ir Indija. Tas pats pasakytina ir apie Sąjungos vystymosi politiką, kuri buvo išplėsta siekiant įtraukti visas besivystančias šalis. Nuo 2007 m. Sąjungos išorės santykiai taip pat buvo stiprinami naudojant naujas finansines priemones, t. y. Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EIDHR) ir Stabilumo priemonę.

(23)  Įsteigus EIVT ir įsigaliojus šiam sprendimui, Komisija ir EIB turėtų iš dalies pakeisti susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir koordinavimo regionuose, nurodytuose 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/1016/EB, suteikiančiame Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti(5), ir atitinkamais atvejais bei pritarus Vyriausiajam įgaliotiniui, naująjį susitarimo memorandumą taikyti EIVT, ypač kai tai susiję su strateginiu lygiu vykdomu nuolatiniu ir sistemingu EIB ir Komisijos dialogu, kuriame taip pat galėtų dalyvauti EIVT, ir kitais aspektais, priskiriamais EIVT kompetencijai.

(24)  EIB veikla narystės siekiančiose šalyse ▌vykdoma pagal Stojimo ir Europos partnerystės dokumentus, kuriuose nustatyti kiekvienos šalies prioritetai, taip pat Kosovo atveju(6) siekiant pažangos suartėti su Sąjunga, kuriuose numatytas ES pagalbos teikimas. Stabilizacijos ir asociacijos procesas (SAP) – tai ES politikos Vakarų Balkanuose sistema. Ji yra grindžiama progresyvia partneryste, kurią įgyvendindama Sąjunga siūlo prekybos nuolaidas, ekonominę ir finansinę pagalbą bei sutartinius santykius įgyvendinant stabilizacijos ir asociacijos susitarimus (SAS). Pasirengimo narystei finansinė pagalba, teikiama naudojantis PNPP, padeda kandidatėms ir galimoms kandidatėms pasirengti Sąjungos narystės įsipareigojimams ir uždaviniams. Šia pagalba remiamos vykdomos reformoms, įskaitant pasirengimą narystei. Pagrindinis dėmesys skiriamas institucijų stiprinimui, derinimui su Sąjungos acquis ▌ir pasirengimui vykdyti ES politiką bei priemones ir priemonių, kurias taikant siekiama ekonomikos sanglaudos, skatinimui.

(25)  Laikydamasi SESV 209 straipsnio 3 dalies nuostatų, EIB turėtų siekti netiesiogiai remti 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą visuose regionuose, kuriuose jis vykdo veiklą.

(26)  EIB veikla partnerystės šalyse turėtų būti vykdoma įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, pagal kurią Sąjunga siekia plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, siekdama sukurti Sąjungos vertybėmis, kaip antai, demokratija, teisinės valstybės principu, geru valdymu ir pagarba žmogaus teisėms, grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimu grindžiami santykiai. Šiems tikslams pasiekti, Sąjunga ir jos partneriai įgyvendina suderintus dvišalius veiksmų planus, kuriuose nustatyti prioritetai, įskaitant dėl politinių ir saugumo klausimų, prekybos ir ekonominių reikalų, aplinkosaugos ir socialinių klausimų bei transporto ir energetikos tinklų, tokių kaip antai Nabuko dujotiekio projektas ir kiti dujotiekio projektai, kurie Sąjungai yra ypač svarbūs, integravimo. Viduržemio jūros šalių sąjunga, ES Baltijos jūros regiono strategija, Rytų partnerystė ir Juodosios jūros sinergija yra daugiašalės ir regioninės iniciatyvos, papildančios Europos kaimynystės politiką; jomis siekiama skatinti Europos Sąjungos ir atitinkamos kaimyninių šalių partnerių, kurioms iškyla bendri uždaviniai ir (arba) su kuriomis yra bendra geografinė aplinka, grupės bendradarbiavimą. Viduržemio jūros šalių sąjunga, remdama bendrą abiejų Viduržemio jūros pakrančių ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi, siekia iš naujo pradėti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių integracijos procesą ir remia geresnį socialinį ir ekonominį vystymąsi, solidarumą, regioninę integraciją, tvarų vystymąsi ir žinių gilinimą, akcentuojant poreikį stiprinti finansinį bendradarbiavimą įgyvendinant regioninius ir tarpvalstybinius projektus. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga ypač remia jūrų ir sausumos greitkelių kūrimą, Viduržemio jūros valymą, Viduržemio jūros regiono saulės energijos planą, Viduržemio jūros regiono verslo vystymosi iniciatyvą, civilinės saugos iniciatyvas ir Europos ir Viduržemio jūros regiono universitetą. ES Baltijos jūros regiono strategija remia tvarią aplinkos sistemą ir optimalią ekonomikos bei socialinę raidą Baltijos jūros regione. Rytų partneryste siekiama sudaryti būtinas sąlygas ES ir Rytų partnerystės šalių politinei asociacijai ir tolesnei ekonominei integracijai paspartinti, tačiau to nebus galima pasiekti, jei Rytų partnerystės šalys nesilaikys demokratijos ir teisinės valstybės principų bei negerbs žmogaus teisių. Rusijos Federacijos ir Sąjungos plataus masto Strateginė partnerystė vykdoma atskirai nuo Europos kaimynystės politikos ir numato bendras erdves bei veiksmų planus. Juos daugiašaliu lygiu papildo Šiaurės dimensijos iniciatyva, numatanti Sąjungos, Rusijos, Norvegijos ir Islandijos bendradarbiavimą.

(27)  EIB veikla Lotynų Amerikoje turėtų būti vykdoma įgyvendinant Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių strateginę partnerystę. Kaip akcentuojama 2009 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikate „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“(7), ES prioritetai bendradarbiavimo su Lotynų Amerika srityje yra skatinti regioninę integraciją ir panaikinti skurdą bei socialinę nelygybę siekiant skatinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi. Šių politinių tikslų reikėtų siekti atsižvelgiant į skirtingą Lotynų Amerikos šalių išsivystymo lygį. Bendrose Sąjungos ir Lotynų Amerikos interesų srityse, įskaitant aplinkosaugą, klimato kaitą, nelaimių rizikos mažinimą ir energetiką, mokslą, mokslinius tyrimus, aukštąjį mokslą, technologijas ir inovacijas, reikėtų siekti dvišalio dialogo.

(28)  EIB turėtų vykdyti aktyvią veiklą Azijoje − tiek dinamiškose augančios ekonomikos, tiek ir neturtingiausiose šalyse. Šiame įvairialypiame regione Sąjunga stiprina strateginę partnerystę su Kinija ir Indija, vyksta derybos dėl naujos partnerystės ir laisvosios prekybos sutarčių su Pietryčių Azijos šalimis. Tuo pat metu vystomasis bendradarbiavimas išlieka vienu iš Sąjungos ir Azijos partnerystės prioritetų: ES Azijos regiono vystymosi strategija siekiama panaikinti skurdą remiant plataus masto tvarų ekonominį augimą, skatinant prekybai ir integracijai regione palankią aplinką ir sąlygas, stiprinant valdymą, didinant politinį ir socialinį stabilumą bei remiant 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą. Kuriama bendra politika tokiems uždaviniams, kaip antai kova su klimato kaita, darnus vystymasis, saugumas ir stabilumas, valdymas ir žmogaus teisės, taip pat gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija ir reagavimas, spręsti.

(29)  ES naujos partnerystės su Centrine Azija strategija, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2007 m. birželio mėn., sustiprino regioninį ir dvišalį dialogą bei ES bendradarbiavimą su Centrinės Azijos šalimis regionui aktualiausiais klausimais, kaip antai skurdo mažinimas, darnus vystymasis ir stabilumas. Strategijos įgyvendinimas užtikrino svarbią pažangą žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratijos, švietimo, ekonominio vystymosi, prekybos ir investicijų, energetikos ir transporto bei aplinkosaugos politikos srityse.

(30)  EIB veikla Pietų Afrikoje turėtų būti vykdoma įgyvendinant ES ir Pietų Afrikos šalies strateginį dokumentą. Pagrindinės strateginiame dokumente nustatytos sritys yra darbo vietų kūrimas ir paslaugų teikimo bei socialinės sanglaudos gebėjimų vystymas. EIB veikla Pietų Afrikoje papildo Komisijos vystomojo bendradarbiavimo programą, visų pirma dėl to, kad EIB daugiausia dėmesio skiria privačiajam sektoriui remti ir investicijoms į infrastruktūros bei socialinių paslaugų (būsto, elektros energijos, geriamojo vandens valymo projektų ir savivaldos infrastruktūros) plėtrą. Pietų Afrikos šalies strateginio dokumento laikotarpio vidurio peržiūroje yra pasiūlyta stiprinti veiksmus kovos su klimato kaita srityje vykdant veiklą, padedančią kurti „žaliąsias“ (aplinką tausojančias) darbo vietas.

(31)  Siekiant užtikrinti didesnį visos ES paramos atitinkamuose regionuose nuoseklumą, reikėtų rasti galimybių atitinkamai ir tam tikrais atvejais derinti EIB finansavimą su ES biudžeto ištekliais, pavyzdžiui, garantijų, rizikos kapitalo ir palūkanų normų subsidijų, investicijų į bendrą finansavimą forma, kartu teikiant techninę pagalbą projektams rengti ir įgyvendinti naudojant PNPP, EKPP, Stabilumo priemonę, EIDHR ir VBP. Kai EIB finansavimas derinamas su kitais ES biudžeto ištekliais, visuose finansiniuose sprendimuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kokie ištekliai turi būti naudojami. Komisijos metinėje EIB finansavimo operacijų, įvykdytų remiantis šiuo sprendimu, ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti išsamiai nurodytas biudžeto lėšų paskirstymas ir finansinės priemonės, kurios naudotos kartu su EIB finansavimu. Vykdant kitą daugiametę finansinę programą reikėtų didesnės šių ES finansinių priemonių ir EIB išorės įgaliojimų sąveikos.

(32)  Reikėtų užtikrinti, kad EIB išorės finansavimo operacijos visais lygiais − pradedant išankstiniu strateginiu planavimu ir baigiant tolesniu projektų kūrimu − atitiktų ir remtų ES išorės santykių politikos kryptis ir šiame sprendime numatytus aukšto lygio tikslus. Siekiant didinti ES išorės veiksmų nuoseklumą, reikėtų toliau aktyvinti Komisijos, EIVT ir EIB dialogą politikos ir strategijos klausimais. Tuo pačiu tikslu reikėtų stiprinti EIB, ▌Komisijos ir EIVT bendradarbiavimą ir išankstinius tarpusavio informacijos mainus veiksmų lygiu. Kai tikslinga, ne Sąjungoje esantys EIB biurai turėtų būti įsteigti ES delegacijose siekiant sustiprinti tokį bendradarbiavimą ir kartu dalintis veiklos išlaidas. Ypatingai svarbu EIB, Komisijai ir tam tikrais atvejais EIVT iš anksto keistis nuomonėmis rengiant programavimo dokumentus, nes tai padidins šių trijų ES institucijų vykdomos veiklos sąveiką.

(33)  Bendrojo įgaliojimo tikslų ir jų įgyvendinimo susiejimo praktinės priemonės turėtų būti numatytos regioninėse veiklos gairėse ▌. Siekdama parengti tokias gaires, kurios būtų visuotinai taikomos ir papildytų šį sprendimą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EIB ir klausimais, priskiriamais jos kompetencijai, su EIVT, turėtų būti įgaliota priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Šių gairių išeities tašku turėtų būti platesnė ES politikos programa kiekvienam regionui, jos turėtų atitikti ES šalių strategijas ir jomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad EIB finansavimas papildytų atitinkamas ES pagalbos politikos kryptis, programas ir priemones skirtinguose regionuose. Gairės turėtų būti teikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai pagal kasmetinę Komisijos atskaitomybės apie EIB išorės įgaliojimą procedūrą.

(34)  EIB, pasikonsultavęs su Komisija, turėtų parengti preliminarią daugiametę programą dėl numatomos EIB finansavimo operacijų apimties, kad būtų galima atitinkamai suplanuoti biudžeto lėšas, kurių reikia Garantijų fondo atidėjiniams sudaryti ir užtikrinti, kad EIB numatomas finansavimas neviršytų šiame sprendime nustatytos ribos. Į šį planą Komisija turėtų atsižvelgti reguliariai programuodama biudžetą, kuris perduodamas biudžeto valdymo institucijai.

(35)  Komisija, atsižvelgdama į sukauptą teigiamą patirtį ir siekdama optimizuoti bei racionalizuoti didesnio dotacijų bei paskolų išorės regionuose derinimo mechanizmų veikimą, iki 2012 m. vidurio turėtų pasiūlyti sukurti 'ES bendradarbiavimo ir vystymo platformą„. Šis pasiūlymas turėtų būti pagrįstas poveikio vertinimu, kuriame būtų nurodytos tokios platformos išlaidos ir teikiama nauda. Atlikdama šį nagrinėjimą, Komisija turėtų konsultuotis su EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bei kitomis Europos daugiašalėmis ir dvišalėmis finansų institucijomis. Šiuo tikslu Komisija turėtų įsteigti darbo grupę, sudarytą iš valstybių narių atstovų, Europos Parlamento narių, EIB ir prireikus iš kitų institucijų, aktyviai veikiančių ES bendradarbiavimo ir vystymosi srityje, atstovų. Tokia platforma, vadovaujant Europos Komisijai, turėtų skatinti sąveiką, keitimąsi informacija apie planuojamus projektus, abipusio pasitikėjimo susitarimus, grindžiamus sąlyginiu skirtingų institucijų pranašumu, tuo pat metu nepažeidžiant ES institucijų vaidmens ir prerogatyvų įgyvendinant ES biudžetą ir finansavimo institucijoms teikiant paskolas. Tokia platforma bus itin naudinga finansuojant projektus, kuriuos įgyvendinant skatinamas vystymasis arba imamasi priemonių prieš klimato kaitą.

(36)  EIB turėtų būti skatinamas atlikti sąnaudų ir naudos analizę, kad jis visą savo išorės veiklą palaipsniui geografiškai suskirstytų taip, kad geriau prisitaikytų prie kiekvienos zonos ypatumų ir skatintų šalis partneres dalyvauti ir dalintis atsakomybe konkretaus fondų valdymo ir susijusių projektų finansinės stebėsenos srityse. Atsižvelgdamas į minėtosios analizės rezultatus, EIB turėtų apsvarstyti, ar derėtų pradėti šį procesą išskirstant savo veiklą Viduržemio jūros regione, kuri iki šiol buvo sutelkta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir partnerystės priemonėje (angl. FEMIP), ir tą padaryti įsteigiant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendro vystymosi finansinę instituciją, kurios pagrindiniu akcininku būtų EIB. Šiuo konkrečiu Viduržemio jūros regiono atveju ši institucinė pertvarka sudarytų sąlygas EIB pagerinti savo veiksmų efektyvumą, padidinti regimumą Viduržemio jūros regiono šalyse ir suteikti didesnę finansinę paramą prioritetinėms Sąjungos iniciatyvoms, skirtoms Viduržemio jūros regiono šalims. EIB taip pat turėtų remtis programa „Invest in Med“, kuri padeda veiksmingai plėtoti šalių partnerių įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų tinklus.

(37)  EIB turėtų būti skatinamas plėsti operacijas ir įvairinti savo finansines priemones ne ES nesinaudojant Sąjungos garantija taip, kad garantija būtų skatinamos tik tos šalys ir projektai, kurie turi mažas galimybes patekti į rinką, ir tuomet, kai garantija suteikiama didesnė pridėtinė vertė. Dėl šios priežasties ir visada siekdamas tikslo remti ES išorės politikos tikslus, EIB turėtų didinti savo rizika skolinamas sumas, ypač narystės siekiančiose šalyse ir kaimyninėse šalyse, kitų regionų investicinio reitingo šalyse, taip pat investicijų nepritraukiančiose šalyse, kai EIB turi atitinkamas trečiųjų šalių garantijas. EIB, susitaręs su Komisija, turėtų parengti politiką, pagal kurią projektai būtų priskiriami įgaliojimui pagal ES garantiją arba EIB finansavimui savo rizika. Pagal tokią politiką būtų atsižvelgiama į atitinkamų šalių ir projektų kreditingumą. Atnaujinant išorės įgaliojimus laikotarpiu po 2013 m., reikėtų peržiūrėti šią politiką ir iš naujo apsvarstyti šalių, atitinkančių kriterijus garantijai suteikti, sąrašą atsižvelgiant į garantijų fondo atidėjinių poveikį biudžetui.

(38)  Kai EIB turi atitinkamas garantijas, jis turėtų būti skatinamas plėsti vietos lygio vešiesiems subjektams skirtas operacijas šalyse, kuriose jis vykdo veiklą.

(39)  EIB turėtų išplėsti naujų ir naujoviškų finansavimo priemonių pasiūlą, be kita ko, skirdamas daugiau dėmesio garantijų priemonių kūrimui. Be to, EIB turėtų būti skatinamas paskolas teikti vietos valiuta ir vietos rinkose leisti obligacijas su sąlyga, kad šalys partnerės įgyvendins būtinas struktūrines reformas, visų pirma finansų sektoriuje, taip pat imsis kitų priemonių EIB veiklai palengvinti.

(40)  Siekiant užtikrinti, kad bankas visuose regionuose ir subregionuose atitiktų įgaliojimo reikalavimus, per protingą laikotarpį jo išorės veiklai reikėtų skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tai visų pirma būtų pakankami gebėjimai ES vystomojo bendradarbiavimo tikslams remti, didesnis dėmesys su veikla susijusių aplinkosaugos, socialinių ir vystymosi aspektų ex ante vertinimui bei veiksminga projektų stebėsena jų įgyvendinimo metu. Reikėtų išlaikyti galimybes didinti efektyvumą bei veiksmingumą ir aktyviai siekti sąveikos.

(41)  Vykdydamas finansavimo operacijas ne Sąjungoje, kurios patenka į šio sprendimo taikymo sritį, EIB turėtų stengtis toliau stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su TFI ir EDFI, ▌ įskaitant tam tikrais atvejais bendradarbiavimą dėl sektorių sąlygų ir abipusio pasitikėjimo procedūrų, bendrą finansavimą ir dalyvavimą pasaulinėse iniciatyvose, pavyzdžiui, skatinančiose pagalbos koordinavimą ir veiksmingumą. Toks koordinavimas ir bendradarbiavimas turėtų padėti išvengti veiklos įgyvendinant projektus dubliavimosi ir nepageidaujamos konkurencijos, susijusios su ES finansuojamais projektais. Tos pastangos turėtų būti grindžiamos ▌ tarpusavio sąveika. EIB finansavimas pagal bendradarbiavimo sutartis su kitomis TVĮ ir dvišalėmis finansų įstaigomis turi būti vykdomas laikantis šiame sprendime nustatytų principų.

(42)   EIB turėtų pagerinti savo bendradarbiavimą su kitomis Europos finansų įstaigomis ypač ES nepriklausančiose šalyse, kuriose atliekama bendra veikla. Komisija, EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sudarė trišalį susitarimo memorandumą, apimantį visas bendros veiklos šalis, kurios nėra Sąjungoje. Tikimasi, kad šis memorandumas padės išvengti EIB ir ERPB tarpusavio konkurencijos ir sudaryti sąlygas, kad šių institucijų veikla papildytų viena kitą, geriau panaudojant privalumus, kuriuos jie turi vienas kito atžvilgiu. Šiame memorandume taip pat turėtų būti numatytas jų procedūrų suartėjimas per protingą laikotarpį. Reikėtų apsvarstyti galimybę ilgainiui glaudžiau susieti šiuos abu bankus, turinčius didžiąją dalį Europos kapitalo, siekiant kuo geriau panaudoti Europos išorės veiklos finansavimo priemones.

(43)  Reikėtų gerinti EIB atskaitomybę ir informacijos Komisijai teikimą siekiant sudaryti galimybes Komisijai pagerinti jos metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal šį sprendimą. Ataskaitoje visų pirma turėtų būti įvertinta EIB finansavimo operacijų atitiktis šiam sprendimui atsižvelgiant į veiklos gaires, į ją turėtų būti įtraukti skirsniai apie EIB pridėtinę vertę, pvz., parama ES užsienio politikai ir įgaliojimų reikalavimų vykdymui, finansinių operacijų kokybę bei finansinės naudos perdavimą klientams, ir skirsniai apie bendradarbiavimą su Komisija, kitomis TFI ir dvišaliais donorais, įskaitant bendradarbiavimą bendro finansavimo srityje. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinta tai, kaip EIB, rengdamas finansuojamus projektus ir vykdydamas jų stebėseną, atsižvelgė į ekonominį, finansinį, ekologinį ir socialinį tvarumą. Joje taip pat turėtų būti specialus skirsnis, skirtas išsamiai įvertinti priemones, kurias EIB įgyvendino siekdamas laikytis šio įgaliojimo, kaip nustatyta pagal Sprendimą Nr. 633/2009/EB, ypatingą dėmesį skiriant EIB operacijoms, kurias vykdydamas jis taiko finansines priemones, galiojančias lengvatinio apmokestinimo centruose. Vykdydamas savo finansines operacijas, EIB turėtų užtikrinti, kad jis deramai laikosi su menkai reguliuojamomis ar nebendradarbiaujančiomis jurisdikcijomis susijusios politikos, kurios tikslas – prisidėti prie tarptautinės kovos su mokesčių sukčiavimu ir slėpimu. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinami projektų socialiniai ir vystymosi aspektai. Ataskaita turėtų būti skelbiama viešai, kad pilietinė visuomenė ir paramą gaunančios šalys galėtų pareikšti savo nuomonę. Jei būtina, ataskaitoje turi būti nurodyti esminiai aplinkybių pokyčiai, pateisinantys tolimesnius įgaliojimo pakeitimus iki laikotarpio pabaigos. Šiame pranešime ypač turi būti išsamiai nurodytas viso pagal šį sprendimą vykdomo EIB finansavimo ir kitų ES finansavimo šaltinių bei kitų donorų lėšų išsamus paskirstymas, tokiu būdu pateikiant išsamią finansinių operacijų finansinės padėties apžvalgą.

(44)  EIB finansavimo operacijos ir toliau turėtų būti administruojamos pagal EIB taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas kontrolės priemones ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant išvengti mokesčių slėpimo, taip pat pagal atitinkamas taisykles ir procedūras, susijusias su Audito Rūmais ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

ES garantija

1.  Europos Sąjunga suteikia Europos investicijų bankui (toliau − EIB) ES biudžeto garantiją operacijoms, vykdomoms ne Sąjungoje (toliau − ES garantija). ES garantija suteikiama kaip visuotinė garantija dėl EIB negautų, bet jam priklausančių sumų, susijusių su 2 dalies reikalavimus atitinkančiomis paskolomis ir paskolų garantijomis EIB investiciniams projektams. EIB finansinė veikla turi atitikti bendruosius principus ir ją vykdant turi būti prisidedama prie Sąjungos išorės veiksmų ir politikos tikslų įgyvendinimo.

2.  ES garantija gali būti skiriama EIB paskoloms ir paskolų garantijoms, suteiktoms šiame sprendime nurodytose šalyse vykdomiems investiciniams projektams pagal EIB taisykles ir procedūras, įskaitant EIB pareiškimą dėl socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, ir remiant atitinkamus ES užsienio politikos tikslus, kai EIB finansavimas suteikiamas pagal pasirašytą susitarimą, kuris vis dar galioja ir nebuvo nutrauktas (EIB finansavimo operacijos).

3.  ES garantija neviršija 65 % visos pagal EIB finansavimo operacijas išmokėtų kreditų ir suteiktų garantijų sumos, atėmus sugrąžintas sumas ir įskaitant visas susijusias sumas.

4.  ES garantija taikoma EIB finansavimo operacijoms, pasirašytoms per laikotarpį, kuris prasideda 2007 m. vasario 1 d. ir baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal Sprendimą 2006/1016/EB, 2008 m. lapkričio 4 d. Tarybos sprendimą 2008/847/EB dėl Centrinės Azijos šalių atitikties reikalavimams pagal Sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti(8), ir Sprendimą Nr. 633/2009/EB pasirašytoms EIB finansavimo operacijoms ir toliau taikoma ES garantija pagal šį sprendimą.

5.  Jeigu, pasibaigus 4 dalyje nurodytam laikotarpiui, Europos Parlamentas ir Taryba nepriima sprendimo, kuriuo EIB būtų suteikta nauja ES garantija finansavimo operacijoms ne Sąjungoje remiantis Komisijos pagal 19 straipsnį pateiktu pasiūlymu, tas laikotarpis automatiškai pratęsiamas šešiems mėnesiams.

2 straipsnis

Viršutinės įgaliojimo ribos

1.  Didžiausia EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, viršutinė riba laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m., atėmus anuliuotas sumas, neviršija 29 567 000 000 EUR, kurios suskirstytos į dvi dalis:

   a) bendrąjį įgaliojimą – 27 567 000 000 EUR;
   b) klimato kaitos įgaliojimą – 2 000 000 000 EUR.

2.  Bendrasis įgaliojimas skirstomas į privalomas regionines viršutines ribas ir preliminarias viršutinių ribų dalis, kaip nustatyta I priede. Taikydamas regionines viršutines ribas EIB palaipsniui užtikrina tolygų šalių pasiskirstymą regionuose, kuriems taikomas bendrasis įgaliojimas.

3.  Bendrasis įgaliojimas taikomas toms EIB finansavimo operacijoms, kuriomis siekiama šio sprendimo 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

4.  Klimato kaitos įgaliojimas apima EIB finansavimo operacijas visose šalyse, kurioms taikomas šis sprendimas, kai tokiomis EIB finansavimo operacijomis remiamas pagrindinis ES politikos tikslas – kovoti su klimato kaita remiant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos projektus, prisidedančius prie bendro Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo, visų pirma vengiant arba mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą atsinaujinančios energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir tvaraus transporto srityse arba didinant pažeidžiamų šalių, sektorių ir bendruomenių atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Klimato kaitos įgaliojimas įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, kiek įmanoma ▌EIB finansavimą derinant su ES biudžeto lėšomis. Šalių skaičius, kurios atitinka EIB finansavimo, skirto klimato kaitos poveikiui švelninti, suteikimo su ES garantija kriterijus, galėtų būti apribotas prieš EIB skiriant lėšas šalims, kurios, Tarybos nuomone, nėra įsipareigojusios siekti tinkamų su klimato kaita susijusių tikslų. Prieš priimdama tokį sprendimą Taryba turėtų konsultuotis su EIVT ir Komisija. Šis neprivalomas įgaliojimas nebus laikomas Sąjungos ir valstybių narių įnašu į „skubios pradžios“ fondą, dėl kurio 2009 m. gruodžio mėn. susitarta JTBKKK šalių konferencijoje Kopenhagoje.

5.  Adekvatūs „švarių technologijų“ kriterijai turi būti orientuoti į veiksmingo energijos naudojimo principą ir išmetamųjų teršalų mažinimo technologijas.

6.  Vykdydamas klimato kaitos įgaliojimą, EIB vis dėlto siekia užtikrinti proporcingą finansavimo operacijų, pasirašytų šio sprendimo II priede išvardytuose regionuose, paskirstymą iki 1 straipsnio 4 dalyje minimo laikotarpio pabaigos. EIB visų pirma turi užtikrinti, kad II priedo A punkte nurodytam regionui būtų skirta ne daugiau kaip 40 %, B punkte – ne daugiau kaip 50 %, C punkte – ne daugiau kaip 30 %, o D punkte – ne daugiau kaip 10 % šiam įgaliojimui skirtos sumos. Klimato kaitos įgaliojimas apskritai naudojamas projektams, kurie glaudžiai susiję su pagrindinėmis EIB kompetencijomis, kurie suteikia pridėtinės vertės ir kuriais didinamas prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos pasekmių mažinimo veiklos poveikis.

7.  Tiek bendrasis įgaliojimas, tiek klimato kaitos įgaliojimas tvarkomi laikantis patikimos bankininkystės veiklos principų.

3 straipsnis

Bendrojo įgaliojimo tikslai

1.   ES garantija suteikiama EIB finansavimo operacijoms, kuriomis remiami bent vienas iš šių bendrųjų tikslų:

     a) vietos privataus sektoriaus plėtra, visų pirma remiant mažas ir vidutines įmones,
   b) socialinės ir ekonominės infrastruktūros, įskaitant transporto, energetikos, aplinkosaugos infrastruktūrą bei informacinių ir ryšių technologijas (IRT), vystymas,
     c) klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, kaip apibrėžta 2 straipsnio 4 dalyje.

Netiesioginė parama skurdo mažinimui užtikrinant visiems naudingą ekonomikos augimą ir tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi yra EIB finansavimo besivystančiose šalyse tikslas(9). [5 pakeitimas]

2.  Atsižvelgdamas į ES ir tarptautinius klimato kaitos srities tikslus, EIB, bendradarbiaudamas su Komisija, ne vėliau kaip 2012 m. pateikia strategiją, kurioje nurodoma, kaip palaipsniui ir nuolatos didinti projektų, kuriais skatinama išmetamo CO2 kiekio mažinimas, dalį ir palaipsniui nutraukti paramą projektams, kurie trukdo siekti ES tikslų klimato kaitos srityje.

3.  Apskritai, EIB finansavimo operacijos padeda įgyvendinti bendruosius principus, kuriais grindžiami Sąjungos išorės veiksmai, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, t. y. demokratijos ir teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įtvirtinimo ir rėmimo principus, jos taip pat padeda įgyvendinti tarptautinius aplinkosaugos susitarimus, kurių šalimi yra Sąjunga. Besivystančių šalių atveju ypatingas dėmesys skiriamas tvariam bendrų gamtinių išteklių valdymui, jų sklandžiai ir laipsniškai integracijai į pasaulio ekonomiką, kovai su skurdu, taip pat tam, ar laikomasi tikslų, kuriems Sąjunga pritarė Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinėse organizacijose. EIB skatina vienodą prieigą prie finansinių paslaugų ypač nepalankioje padėtyje esančioms asmenų grupėms, kaip antai tautinės mažumos, ūkininkai ir moterys. EIB valdymo organai, siekdami deramos atitikties šiems reikalavimams, užtikrina, kad per protingą laikotarpį būtų padidinti EIB ištekliai, įskaitant personalą.

4.  Šalių partnerių regioninė integracija, įskaitant ES narystės siekiančių šalių, kaimyninių šalių ir ES ekonominę integraciją, yra prioritetinis EIB finansavimo operacijų tikslas 1 dalyje išvardytose srityse.

5.  EIB palaipsniui plečia veiklą socialiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriuose.

4 straipsnis

Tinkamos šalys

1.  II priede pateikiamas šalių, atitinkančių ar galinčių atitikti reikalavimus EIB finansavimui pagal ES garantiją gauti, sąrašas.

2.  Dėl II priede išvardytų bei „*“ pažymėtų šalių ir kitų II priede neišvardytų šalių atitikties EIB finansavimo pagal ES garantiją reikalavimams kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Europos Parlamentas ir Taryba laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros.

3.  ES garantija taikoma tik EIB finansavimo operacijoms, vykdomoms reikalavimus atitinkančiose šalyse, kurios su EIB yra pasirašiusios bendrąjį susitarimą, kuriame nustatytos teisinės sąlygos, pagal kurias turi būti vykdomos tokios operacijos.

4.  Iškilus rimtoms problemoms, susijusioms su politine arba ekonomine padėtimi ir politika konkrečioje šalyje, Europos Parlamentas ir Taryba gali nuspręsti sustabdyti naują EIB finansavimą pagal ES garantiją tokioje šalyje laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros.

5.  ES garantija netaikoma EIB finansavimo operacijoms konkrečioje šalyje, kai susitarimas dėl tokių operacijų buvo pasirašytas po tos šalies įstojimo į ES.

5 straipsnis

EIB operacijų indėlis siekiant ES tikslų

1.  Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 6 straipsnį bei laikydamasi 7 ir 8 straipsniuose nustatytų sąlygų, glaudžiai bendradarbiaudama su EIB ir Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau − EIVT) parengia EIB finansavimo pagal šį sprendimą regionines veiklos gaires. Rengdami šias gaires, Komisija ir EIB dirba kartu su EIVT sprendžiant politikos klausimus, priskiriamus šios tarnybos kompetencijai. Šių veiklos gairių tikslas – užtikrinti, kad ES politika būtų remiama EIB teikiamu finansavimu, o jas rengiant kaip išeities taškas bus Komisijos ir tam tikrais atvejais EIVT nustatyta platesnė ES regioninės politikos programa. Be to, veiklos gairėmis visų pirma bus užtikrinta, kad EIB finansavimas papildytų atitinkamas ES pagalbos politikos kryptis, programas ir priemones skirtinguose regionuose atsižvelgiant į Europos Parlamento rezoliucijas ir Tarybos sprendimus bei išvadas ir į Europos konsensusą dėl vystymosi. Laikydamasis veiklos gairių, EIB nustato atitinkamas finansavimo strategijas ir užtikrina jų įgyvendinimą.

2.  EIB finansavimo operacijų atitikties Sąjungos išorės politikos tikslams stebėsena vykdoma pagal 13 straipsnį. EIB nustato veiksmingumo rodiklius, susijusius su vystymusi, aplinkos apsauga, finansuojamų projektų žmogaus teisių aspektais, ir atsižvelgia į atitinkamus rodiklius, nustatytus pagal Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, siekiant palengvinti tokią stebėseną.

3.  EIB finansavimo operacijai negali būti teikiama ES garantija, jeigu dėl tokios operacijos Komisija pareiškia neigiamą nuomonę EIB statuto 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

4.   Komisija viešai skelbia savo pagrįstą nuomonę dėl kiekvieno patvirtinto projekto (išskyrus jos konfidencialius punktus), kurioje paaiškina, kaip pagal projektą laikomasi skirtingų šio sprendimo dalių ir ypač kaip pagal jį remiami Sąjungos išorės veiksmų tikslai.

6 straipsnis

Delegavimas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 5 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus šio sprendimo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui.

2.  Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 7 ir 8 straipsniuose nustatytų sąlygų.

7 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.  Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3.  Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

2.  Jei pasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.  Jeigu per 1 dalyje nurodytą laikotarpį Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

9 straipsnis

EIB atliekamas projektų su vystymusi susijusių aspektų įvertinimas

1.  EIB atlieka išsamų projektų, kuriems suteikiama ES garantija, su vystymusi susijusių aspektų patikrinimą, tikrindamas, ar vyksta tinkamos viešos konsultacijos vietos lygiu. EIB taisyklės ir procedūros apima būtinas nuostatos dėl projektų aplinkosauginio ir socialinio poveikio ir aspektų, susijusių su žmogaus teisėmis, įvertinimo siekiant užtikrinti, kad pagal šį sprendimą būtų remiami tik ekonominiu, finansiniu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu tvarūs projektai. Komisija į metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai bendru pagrindu įtraukia EIB veiklos su vystymusi susijusių aspektų vertinimą, remdamasi išsamaus projektų, kuriems suteikiama ES garantija, patikrinimo rezultatais.

Tam tikrais atvejais taip pat vertinama, kaip būtų galima didinti EIB finansavimo gavėjų gebėjimus projekto įgyvendinimo laikotarpiu teikiant techninę pagalbą.

2.  Be su vystymusi susijusių aspektų ex-ante vertinimo, EIB reikalauja, kad projektų rengėjai atliktų išsamią stebėseną projekto įgyvendinimo ir užbaigimo etapais, įskaitant, inter alia, projekto poveikį vystymuisi, aplinkai ir žmogaus teisėms. EIB vertina projektų rengėjų pateiktą informaciją. Kai įmanoma, EIB stebėsena apima finansinių tarpininkų veiklą remiant MVĮ. Kai įmanoma, stebėsenos rezultatai skelbiami viešai.

3.   EIB teikia Komisijai metines ataskaitas, kuriose vertinamas per metus finansuotų operacijų numatytas poveikis vystymuisi. Ataskaitos grindžiamos EIB veiksmingumo rodikliais, nurodytais 5 straipsnio 2 dalyje. Komisija pateikia EIB vystymosi ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai pagal kasmetinę atskaitomybės procedūrą, numatytą 13 straipsnyje, ir paskelbia jas viešai, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę ir šalis gavėjas, galėtų šiuo klausimu pateikti savo nuomones. Europos Parlamentas aptaria metines ataskaitas atsižvelgdamas į visų suinteresuotų subjektų nuomones.

10 straipsnis

Bendradarbiavimas su Komisija ir EIVT

1.  EIB išorės veiksmų atitiktis Sąjungos išorės politikos tikslams didinama siekiant EIB finansavimą labiau susieti su ES biudžeto ištekliais, ypač rengiant 5 straipsnyje minimas veiklos gaires, taip pat palaikant nuolatinį ir sistemingą dialogą ir iš anksto keičiantis informacija apie:

   a) Komisijos ir (arba) tam tikrais atvejais EIVT rengiamus strateginius dokumentus, kaip antai šalių ir regionų strateginiai dokumentai, preliminarios programos, veiksmų planai ir pasirengimo narystei dokumentai;
   b) EIB strateginio planavimo dokumentus ir planuojamus projektus;
   c) kitus politinius ir veiklos aspektus.

2.  Bendradarbiavimas vyksta atskirų regionų pagrindu, atsižvelgiant į EIB vaidmenį ir Sąjungos politikos kryptis kiekviename regione.

11 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomisviešojo finansavimoinstitucijomis

1.   Siekiant kiek įmanoma padidinti sąveiką, bendradarbiavimą bei veiksmingumą ir užtikrinti apdairų ir priimtiną rizikos pasidalijimą ir projektų bei sektorių sąlygų suderinamumą, kad būtų kuo mažiau galimo sąnaudų dubliavimosi ir nereikalingo sutapimo, EIB finansavimo operacijos turi būti vis dažniau vykdomos bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis (toliau − TFI) arba Europos dvišalėmis finansų institucijomis (toliau − EDFI). [4 pakeitimas]

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas skatinamas vykdant koordinavimą, ypač pagal susitarimo memorandumus arba kitas ES regioninio bendradarbiavimo sistemas, prireikus sudarytus Komisijos, EIB, ERPB ir įvairiuose regionuose veikiančių pagrindinių TFI bei EDFI, kartu atsižvelgiant į EIVT kompetenciją.

3.  Komisija, atsižvelgdama į sukauptą naudingą patirtį ir siekdama optimizuoti ir racionalizuoti didesnio dotacijų bei paskolų išorės regionuose derinimo mechanizmų veikimą, iki 2012 m. vidurio turi pasiūlyti sukurti „ES bendradarbiavimo ir vystymo platformą“. Atlikdama šį nagrinėjimą, Komisija konsultuojasi su EIB, ERPB bei kitomis Europos daugiašalėmis ir dvišalėmis finansų institucijomis. Šiuo tikslu Komisija įsteigia darbo grupę, sudarytą iš valstybių narių atstovų, Europos Parlamento narių, EIB ir prireikus kitų institucijų atstovų.

12 straipsnis

ES garantijos aprėptis ir sąlygos

1.  EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių sutartis pasirašyta su valstybe arba kurios vykdomos su valstybės garantija, ir kitoms EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių sutartis pasirašyta su regioninės arba vietos valdžios institucijomis arba vyriausybei priklausančiomis ir (arba) jos kontroliuojamomis valstybės įmonėmis arba įstaigomis, jeigu tokių kitų EIB finansavimo operacijų kredito rizika yra deramai EIB įvertinta atsižvelgiant į atitinkamos šalies kredito rizikos būklę, ES garantija apima visas EIB negautas, bet jam priklausančias sumas (toliau − bendroji garantija).

2.  Taikant 1 dalį, Vakarų Krantui ir Gazos ruožui atstovauja Palestinos savivalda, o Kosovui(10) − Jungtinių Tautų misija Kosove arba administracija, paskirta vadovaujantis šio sprendimo 5 straipsnyje nurodytomis regioninėmis veiklos gairėmis.

3.  EIB finansavimo operacijoms, išskyrus 1 dalyje nurodytas operacijas, ES garantija apima visas EIB negautas, bet jam priklausančias sumas, kai jos nebuvo gautos dėl toliau nurodytos politinės rizikos (toliau − politinės rizikos garantija):

   a) valiutos nepervedimo;
   b) turto nusavinimo;
   c) karo arba pilietinių neramumų;
   d) atsisakymo vykdyti teisingumą pažeidus sutartį.

4.  EIB, gavęs Komisijos pritarimą, parengia aiškią ir skaidrią finansavimo šaltinio pasirinkimo politiką operacijoms, kurioms gali būti taikoma ir ES garantija, ir EIB finansavimas savo rizika.

5.  Kai ES garantija suteikiama konkrečiai operacijai, EIB perleidžia Sąjungai visus arba dalį neapmokėtų kreditinių reikalavimų ir tokiu būdu Sąjungai perleidžiamos EIB teisės debitorių atžvilgiu su visais susijusiais vertybiniais popieriais.

13 straipsnis

Metinė atskaitomybė ir apskaita

1.  Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai teikia EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal šį sprendimą, ataskaitą. Į ataskaitą įtraukiamas EIB finansavimo operacijų įvertinimas programos, projekto, sektoriaus, šalies bei regiono lygiu, taip pat EIB finansavimo operacijų indėlio įgyvendinant Sąjungos išorės politikos ir strateginius tikslus įvertinimas, ypatingą dėmesį skiriant susijusiems 2020 m. Europos strategijos tikslams. Ataskaitoje pateikiama vykdomų projektų suvestinė. Ataskaitoje, visų pirma, pateikiamas EIB finansavimo operacijų atitikties šiam sprendimui įvertinimas atsižvelgiant į 5 straipsnyje minimas regioninės veiklos gaires, į ją įtraukti skirsniai apie pridėtinę vertę siekiant ES politikos tikslų, apie projekto numatytą poveikį vystymuisi ir apie tai, kaip rengdamas ir stebėdamas finansuojamus projektus EIB atsižvelgia į ekologinį ir socialinį tvarumą, taip pat skirsniai apie bendradarbiavimą su Komisija, kitomis TFI ir dvišalėmis institucijomis, įskaitant bendradarbiavimą bendro finansavimo srityje. Toje ataskaitoje, visų pirma, pateikiamas išsamus visų Sąjungos finansinių išteklių, naudojamų kartu su EIB ir kitų paramos teikėjų finansavimu, suskirstymas, taigi pateikiama išsami finansinių operacijų, vykdomų pagal šį sprendimą, finansinės padėties apžvalga. Be to, joje yra specialus skirsnis, skirtas išsamiai įvertinti priemones, kurių EIB ėmėsi siekdamas įgyvendinti Sprendimo Nr. 633/2009/EB 1 straipsnio 2 dalį. EIB toliau teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai visas savo nepriklausomo vertinimo ataskaitas, kuriose vertinami praktiniai konkrečių EIB veiksmų pagal išorės įgaliojimus rezultatai.

2.  Taikant 1 dalį, EIB teikia Komisijai EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal šį sprendimą, projekto, sektoriaus, šalies ir regiono lygiu bei ES išorės politikos ir strateginių tikslų įgyvendinimo, įskaitant bendradarbiavimą su Komisija, kitomis TFI ir dvišalėmis institucijomis, metines ataskaitas, taip pat poveikio vystymuisi vertinimo ataskaitą, kaip nurodyta 9 straipsnyje. Bet kokie EIB ir kitų TFI ar dvišalių įstaigų susitarimo memorandumai, susiję su finansinių operacijų pagal šį sprendimą vykdymu, skelbiami viešai, o jei tai neįmanoma, apie juos pranešama teikiant 1 dalyje nurodytas Komisijos metines ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  EIB teikia Komisijai statistinius, finansinius ir apskaitos duomenis apie kiekvieną EIB finansavimo operaciją, taip pat bet kokią papildomą informaciją, būtiną Komisijai vykdant ataskaitų rengimo pareigas arba kai tokių duomenų paprašo Europos Audito Rūmai, taip pat neišmokėtų sumų pagal EIB finansavimo operacijas audito pažymą.

4.  Komisijos rizikos, kuriai taikoma bendroji garantija, apskaitos ir atskaitomybės tikslais EIB teikia Komisijai EIB rizikos įvertinimą ir informaciją apie EIB finansavimo operacijų su skolininkais arba įsipareigojusiomis šalimis, kurioms suteikta garantija, išskyrus valstybes, reitingus.

5.  Informaciją, nurodytą 2, 3 ir 4 dalyse, EIB teikia savo sąskaita. Apskritai, EIB taip pat viešai skelbia tą informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją. Informacija apie tai, ar projektui taikoma ši garantija, nurodoma projekto santraukoje, kurią EIB skelbia savo interneto svetainėje pasibaigus tvirtinimo etapui.

6.  EIB savo metinėje ataskaitoje pateikia pakartotinį EIB ir Europos ombudsmeno susitarimo memorandumo veikimo vertinimą.

14 straipsnis

Nebendradarbiaujančios jurisdikcijos

EIB savo finansavimo operacijose netoleruoja jokių veiksmų, kurie vykdomi siekiant neteisėtų tikslų, įskaitant pinigų plovimą, terorizmo finansavimą, mokesčių sukčiavimą ir mokesčių slėpimą. Konkrečiai EIB nedalyvauja jokiose operacijose, vykdomose reikalavimus atitinkančiose šalyse per nebendradarbiaujančias užsienio jurisdikcijas, kurias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) ir kitos atitinkamos tarptautinės organizacijos pripažino nebendradarbiaujančiomis.

15 straipsnis

Bendradarbiavimo ir vystymosi finansavimo perspektyvos

Komisija, kartu su EIB, įsteigia darbo grupę, kuri aptaria bendradarbiavimo ir vystymosi finansavimo Sąjungos lėšomis perspektyvas, peržiūri esamą praktiką ir siūlo pagalbos vystymosi srityje organizavimo ir koordinavimo pokyčius bei siūlo, kaip padidinti jos veiksmingumą ir efektyvumą. Darbo grupė atitinkamai sudaroma iš valstybių narių, Europos Parlamento, kitų Europos finansų institucijų atstovų ir ji atitinkamai konsultuojasi su pilietine visuomene, privataus sektoriaus atstovais ir šalių, kurioms pavyko gauti gerų rezultatų gaunant pagalbą vystymuisi, ekspertais. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. darbo grupė pateikia ataskaitą su rekomendacijomis.

16 straipsnis

Komisijos išmokėtų sumų išieškojimas

1.  Jeigu Komisija išmoka sumą pagal ES garantiją, EIB Komisijos vardu ir jos naudai vykdo išmokėtų sumų išieškojimą.

2.  EIB ir Komisija sudaro susitarimą, kuriame pateikiamos išsamios išmokėtų sumų išieškojimo nuostatos ir procedūros, ne vėliau kaip 17 straipsnyje nurodyto susitarimo sudarymo dieną.

3.  Siekdama skaidrumo Komisija savo interneto svetainėje paskelbia išsamią informaciją, susijusią su visais lėšų susigrąžinimo pagal 17 straipsnyje nurodytą garantijos susitarimą atvejais.

4.  Visų pagal ES garantijos susitarimą į bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą atliekamų mokėjimų ir susigrąžintų sumų auditą atlieka Europos Audito Rūmai.

17 straipsnis

Garantijos susitarimas

EIB ir Komisija sudaro garantijos susitarimą, kuriame nustatomos išsamios nuostatos ir procedūros, susijusios su ES garantija, ir atitinkamai informuoja apie tai Europos Parlamentą.

18 straipsnis

Audito Rūmų atliekama stebėsena

Audito Rūmai atlieka EIB suteikiamos ES garantijos stebėseną.

19 straipsnis

Peržiūra

Komisija prireikus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl ES garantijos nustatymo pagal artimiausią finansinę programą.

20 straipsnis

Galutinės ataskaitos teikimas

Komisija ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio sprendimo taikymo galutinę ataskaitą.

21 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 633/2009/EB yra panaikinamas.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) 2011 m. vasario 17 d. Europos Parlamento pozicija.
(2) OL L 190, 2009 7 22, p. 1.
(3) OL L 145, 2009 6 10, p. 10.
(4) COM(2008)0308.
(5) OL L 414, 2006 12 30, p. 95.
(6) Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999).
(7) COM(2009)0495.
(8) OL L 301, 2008 11 12, p. 13.
(9) Kaip apibrėžta EBPO oficialią vystymosi pagalbą (OVP) gaunančių šalių (kurioms priskiriamos mažiausiai išsivysčiusios šalys, nedideles pajamas gaunančios šalys ir vidutines pajamas gaunančios šalys) sąraše.
(10) Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999).


I PRIEDAS

BENDROJO ĮGALIOJIMO REGIONINĖS VIRŠUTINĖS RIBOS

A.  Narystės siekiančios šalys – 9 166 000 000 EUR;

B.  Kaimyninės ir partnerystės šalys – 13 664 000 000 EUR;

preliminariai suskirstyta į tokias dalis:

i)  Viduržemio jūros regiono šalys – 9 700 00 000 EUR;

ii)  Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija – 3 964 000 000 EUR;

C.  Azija ir Lotynų Amerika – 3 837 000 000 EUR;

preliminariai suskirstyta į tokias dalis:

i)  Lotynų Amerika – 2 800 000 000 EUR;

ii)  Azija (įskaitant Centrinę Aziją) – 1 037 000 000 EUR;

D.  Pietų Afrikos Respublika – 900 000 000 EUR.

Pagal bendrojo įgaliojimo nustatytą viršutinę ribą EIB valdymo organai gali nuspręsti iki 20 % regioninės viršutinės ribos sumos perskirstyti tarp ▌regionų ▌.


II PRIEDAS

REIKALAVIMUS ATITINKANTYS ARBA GALINTYS ATITIKTI REGIONAI IR ŠALYS

A.  Narystės siekiančios šalys

1.  Šalys kandidatės

Kroatija, Turkija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandijos Respublika.

2.  Potencialios šalys kandidatės

Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244 (1999) ▌.

B.  Kaimyninės ir partnerystės šalys

1.  Viduržemio jūros regiono šalys

Alžyras, Egiptas, Vakarų Krantas ir Gazos ruožas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Sirija, Tunisas.

2.  Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija

Rytų Europa: Moldovos Respublika, Ukraina, Baltarusija (*)(1);

Pietų Kaukazas: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija;

Rusija.

C.  Azija ir Lotynų Amerika

1.  Lotynų Amerika

Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba (*), Ekvadoras, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Meksika, Nikaragva, Panama, Paragvajus, Peru, Urugvajus, Venesuela.

2.  Azija

Azija (išskyrus Centrinę Aziją): Afganistanas (*), Bangladešas, Butanas (*), Brunėjus, Kambodža, Kinija (įskaitant Honkongo ir Makao specialiuosius administracinius regionus), Indija, Indonezija, Irakas, Pietų Korėja, Laosas, Malaizija, Maldyvai, Mongolija, Nepalas, Pakistanas, Filipinai, Singapūras, Šri Lanka, Taivanas (*), Tailandas, Vietnamas, Jemenas.

Centrinė Azija: Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.

D.  Pietų Afrika: Pietų Afrikos Respublika.

(1) EIB operacijų Baltarusijoje pradžia ir toliau bus siejama su demokratijos pažanga atsižvelgiant į 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos išvadas dėl Baltarusijos ir į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų padėties Baltarusijoje (OL C 349 E, 2010 12 22, p. 37). Komisija turi pranešti EIB, kai įvykdomos nustatytos sąlygos ir tuo pačiu metu informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą.

Teisinė informacija - Privatumo politika