Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių II dalis(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 12 d. Komisijos komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (COM(2011)0011) ir prie jo pridėtą Bendrosios užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. sausio 12 d. pateiktą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2011)0006),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(2),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 148 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi patvirtinus metinę augimo apžvalgą Komisija pasiūlė, kad 2010 m. priimtos užimtumo politikos gairės būtų taikomos ir 2011 m.,

B.  kadangi dėl dabartinės ekonomikos krizės ir toliau kylą problemų – didėja nedarbas ir socialinė atskirtis,

C.  kadangi ekonomikos atkūrimas ir augimas, užimtumas, kova su skurdu ir socialinė įtrauktis yra labai susiję,

D.  kadangi Europos užimtumo strategija ir valstybių narių užimtumo politikos gairės yra vienos svarbiausių priemonių, skirtų ES ir valstybių narių politikai orientuoti siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius,

E.  kadangi būtina nedelsiant padidinti pastangas visais lygmenimis, dalyvaujant socialiniams partneriams ir suinteresuotosioms šalims, norint užtikrinti, kad užimtumo gairės būtų deramai įgyvendintos siekiant padidinti dalyvavimą darbo rinkoje, vystyti kvalifikuotą darbo jėgą ir gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę bei našumą,

Valdysenos stiprinimas ir užmojų didinimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų

1.  mano, kad, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą 2010 m. priimtas užimtumo politikos gaires taikyti 2011 m., rekomendacijos dėl nacionalinių reformų programų tapo pagrindine makroekonominės priežiūros ir orientavimo priemone; apgailestauja, kad Parlamentas neįtrauktas į šį procesą ir kad buvo nepakankamai diskutuojama šia tema;

2.  mano, kad į didžiausias problemas, su kuriomis ES ir valstybės narės susiduria užimtumo ir nedarbo srityje, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta būsimajame procese, susijusiame su makroekonominiu disbalansu, įgyvendinant politinę Europos užimtumo gairių sistemą;

3.  mano, kad metinė augimo apžvalga ir Europos semestro sistema yra svarbiausios glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo priemonės, todėl jos yra svarbi Sąjungos atsako į krizę dalis; tačiau pažymi, kad šių priemonių naudojimas turi būti suderinamas su demokratinio proceso ir paramos poreikiu, jis neturi pakeisti sutartyje numatytų esamų priemonių, ypač bendrų ekonominės politikos gairių ir valstybių narių užimtumo politikos gairių, ar sumažinti jų svarbą, Parlamentas turi būti aktyviai įtrauktas jas taikant ir su juo turi būti konsultuojamasi dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių; ragina šias priemones įtraukti į Europos semestrą ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad nesumažėtų jų svarba, siekiant įgyvendinti Komisijos ir Tarybos iškeltą savarankiškumo ir demokratinės atskaitomybės tikslą;

4.  ragina Tarybą ir Komisiją teikiant politinius patarimus valstybėms narėms atlyginimų ir pensijų srityje laikytis subsidiarumo ir socialinio dialogo principų ir, laikantis SESV 153 straipsnio 5dalies nuostatų, nepažeisti valstybių narių ir socialinių partnerių kompetencijos šiose srityse atsižvelgiant į jų nacionalinę praktiką;

5.  ragina Europos Vadovų Tarybą, Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad strategija „Europa 2020“ ir sustiprinta Europos ekonominė valdysena būtų veiksmingos ir demokratiškai teisėtos; pabrėžia, kad dėl to labai svarbu, kad Parlamentas realiai ir laiku dalyvautų priežiūros ir politikos koordinavimo procedūrose; apgailestauja, kad Parlamento vaidmuo šiame procese nepaminėtas metinėje augimo apžvalgoje pasiūlytame tvarkaraštyje;

6.  ragina valstybes nares labiau įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, regionų ir vietos valdžios institucijas bei pilietinę visuomenę ir nuolat su jais konsultuotis; mano, kad reikėtų spręsti informacijos apie konsultavimosi procedūras stokos nacionalinėse reformų programose klausimą;

7.  pažymi, kad valstybės narės pateikė preliminarius nacionalinius užimtumo tikslus; reiškia didelį susirūpinimą dėl nedidelių užmojų šiose srityje, ypač dėl to, kad geriausiu atveju numatomas bendras rezultatas daugiau nei dviem procentiniais punktais nesiekia ES pagrindinio tikslo – iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį;

8.  ragina valstybes nares iš naujo apsvarstyti savo nacionalinius užimtumo tikslus, kad jie atitiktų ES pagrindinį tikslą, ir į šiuos tikslus atsižvelgti taip pat rimtai, kaip į fiskalinio konsolidavimo tikslus;

9.  be to, ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti tam tikriems pogrupiams, kaip antai jaunimui, moterims, žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus darbuotojams, bei nustatyti su šiais pogrupiais susijusius nacionalinius tikslus;

10.  ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, nustatyti nacionalinius socialinės įtraukties ir kovos su skurdu tikslus bei spręsti didėjančią dirbančiųjų už menką atlyginimą problemą; ragina valstybes nares tai darant užtikrinti, kad plataus užmojo tikslas, dėl kurio sutarė Europos Vadovų Taryba, būtų pasiektas ir kad būtų deramai atsižvelgta į tikslų, ypač tikslų, susijusių su užimtumu, švietimu ir mokymu, socialine įtrauktimi ir skurdu, tarpusavio sąveiką;

Užimtumo gairių įgyvendinimo užtikrinimas

11.  pažymi, kad menkos ekonominio augimo perspektyvos riboja darbo vietų kūrimo ir užimtumo didinimo galimybes;

12.  ragina Europos Vadovų Tarybą svarstant metinėje augimo apžvalgoje pateiktas Komisijos rekomendacijas griežtą fiskalinį konsolidavimą padaryti prioritetu 2011–2012 m. laikotarpiu, užimtumo klausimų nelaikyti antraeilės svarbos klausimais;

13.  pabrėžia, kad valstybės narės turi skubiai padidinti savo pastangas, kad pasiektų rezultatų visose prioritetinėse srityse, taip pat padidintų užimtumo lygį ir sumažintų nedarbą, išnaudotų darbo vietų kūrimo potencialą naujoje mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikoje, vystytų kvalifikuotą darbo jėgą, skatintų gerinti darbo vietų kokybę ir mokymąsi visą gyvenimą bei sudarytų palankesnes sąlygas derinti darbą ir asmeninį gyvenimą; mano, kad šios pastangos turi atsispindėti galutinėse nacionalinėse reformų programose;

14.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad siekiant neutralizuoti krizės poveikį užimtumui, ypač svarbus vaidmuo tenka struktūriniams fondams, ypač Europos socialiniam fondui; mano, kad naudojantis šių fondų lėšomis dėmesį reikia skirti grupių, kurios susiduria su didžiausias sunkumais, kad patektų į darbo rinką, paramai;

15.  taip pat mano, kad norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, itin svarbu ne tik įgyvendinti veiksmingesnes darbo rinkos priemones, bet ir užtikrinti glaudesnę užimtumo, socialinės ir kitų politikos sričių, visų pirma makroekonominės politikos, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos, švietimo ir mokymo politikos, sąveiką;

Aktyvesnės veiklos vykdymas siekiant užtikrinti daugiau ir geresnių darbo vietų

16.  ragina valstybes nares savo nacionalinėse reformų programose didžiausią prioritetą teikti dalyvavimo darbo rinkoje didinimui, nedarbo mažinimui ir ilgalaikio išstūmimo iš darbo rinkos prevencijai;

17.  mano, kad daug didesnį dėmesį reikia skirti darbo vietų kokybei ir deramam darbui bei į pasiūlą orientuotai ekonomikos politikai norint paskatinti paklausą darbo rinkoje;

18.  todėl mano, kad reikia stengtis geriau panaudoti jaunimo, įskaitant anksti mokyklas paliekančio jaunimo, moterų, vyresnio amžiaus žmonių, nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir žmonių su negalia, migrantų ir tautinių mažumų atstovų, įskaitant romus, potencialą; ragina valstybes nares savo darbo rinkas pritaikyti prie šių asmenų grupių poreikių ir gebėjimų visais jų gyvenimo etapais;

19.  pabrėžia politikos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš mokymo sistemos į darbo rinką, svarbą; pabrėžia, kad labai tikėtina, jog anksti palikę mokyklas asmenys susidurs su skurdu; pabrėžia, kad į bet kokių formų lankstų ar laikiną darbą tokiomis aplinkybėmis riekėtų įtraukti teisę mokytis ir naudotis socialinės apsaugos paslaugomis ir kad tai turėtų padėti žmonėms rasti dirbą su didesnėmis garantijomis;

20.  ragina valstybes nares toliau plėtoti politikos sritis, kurios būtinos norint, kad daugiau moterų patektų į darbo rinką ir joje pasiliktų, be kitų priemonių, gerinant įperkamų ir aukštos kokybės priežiūros paslaugų teikimą ir lanksčius darbo susitarimus siekiant patenkinti šeimos narius prižiūrinčių asmenų poreikius;

21.  pabrėžia aktyvumo skatinimo ir gebėjimų didinimo politikos svarbą remiant asmenis, turinčius žemą kvalifikaciją arba jos neturinčius, kuriuos labiausiai palietė krizė ir kurie susiduria su didžiausia ilgalaikio nedarbo rizika;

22.  ragina valstybes nares deramą reikšmę teikti aukštos kokybės švietimo ir mokymo teikimui bei mokymuisi visą gyvenimą ir kvalifikacijos pripažinimui;

23.  ragina valstybes nares daugiau investuoti į palankesnių sąlygų sudarymą profesiniam bei geografiniam judumui, į priemonių, kurių reikia darbo rinkos poreikių analizei atlikti, stiprinimą ir į švietimo ir mokymo sistemų reformą, nes tai gali padėti spręsti įgūdžių neatitikties problemą;

24.  pabrėžia užimtumo politikos, pvz., kuria remiamos MVĮ, savarankiškas darbas ir skatinama imtis verslo, padedančios kurti darbo vietas, svarbą;

Ryžtinga veikla kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi

25.  mano, kad itin svarbu, kad valstybės narės tuo pat imtųsi veiksmų tam, kad įvykdytų įsipareigojimus, prisiimtus siekiant padidinti užimtumo lygį, pagerinti asmenų įgūdžius, kurti darbo vietas, mažinti skurdą ir didinti socialinę įtrauktį;

26.  pabrėžia, kad socialinės apsaugos sistemos atliko svarbų vaidmenį stabilizuojant ekonomiką ir švelninant krizės socialinius padarinius; todėl ragina valstybes nares, ypač tuomet, kai būtina atlikti fiskalinį konsolidavimą, užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos ir toliau teiktų reikiamą paramą ir atliktų savo vaidmenį išsaugant ir gerinant gebėjimus ir įsidarbinimo galimybes tam, kad žmogiškasis kapitalas būtų išsaugotas ir įvertintas ir kad būtų visiškai pasinaudota atkūrimo teikiama nauda;

27.  pabrėžia, kad ypatingai svarbu, jog valstybės narės veiksmingiau keistųsi geriausia patirtimi kovos su socialine atskirtimi ir skurdo mažinimo srityje ir kad tai padėtų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ numatytus skurdo mažinimo tikslus;

o
o   o

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0309. (2) OL L 308, 2010 11 24, p. 46.