Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą 2010/15/ES, kuriuo nustatomos Bendrijos skubaus keitimosi informacija sistemos (RAPEX), nustatytos pagal Direktyvos 2001/95/EB (Bendrosios gaminių saugos direktyvos) 12 straipsnį, ir pranešimo tvarkos, nustatytos pagal tos direktyvos 11 straipsnį, naudojimo gairės(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos įgyvendinimo (COM(2008)0905),

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą „Bendros gaminių saugos direktyvos peržiūra: numatomų veiksmų santrauka“, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, 2010 m. gegužės 18 d.,

–  atsižvelgdamas į Prisitaikymo prie naujos teisės aktų bazės gaires (Sprendimas Nr. 768/2008/EB), Įmonių ir pramonės GD, 2010 m. balandžio 15 d.,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos peržiūros gaires, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, 2010 m. kovo 25 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą dėl Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos ir Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatų dėl rinkos priežiūros santykio, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, 2010 m. kovo 2 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą „Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūra: pagrindinių problemų nustatymas“, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, 2009 m. rugsėjo 15 d.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. paskelbtą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą pranešimą dėl rinkos priežiūros valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą informacinį dokumentą dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 30 d. vykusį praktinį seminarą dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros ir rinkos priežiūros,

–  atsižvelgdamas į trišalį ES, JAV ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris 2010 m. spalio 25–26 d. įvyko Šanchajuje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, į Tarptautinės prekybos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7–0033/2011),

A.  kadangi svarbu užtikrinti visų į ES rinką pateikiamų gaminių saugą, kad būtų užtikrintas aukštas, be kita ko, vartotojų apsaugos lygis,

B.  kadangi naujoji teisės aktų sistema (toliau – NTAS) buvo priimta 2008 m. liepos mėn., o Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 dėl rinkos priežiūros taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.,

C.  kadangi būtina peržiūrėti Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – BGSD), kuria Bendrijos lygmeniu nustatomi bendrieji saugos reikalavimai vartotojams skirtiems gaminiams, ir integracijos būdu suderinti ją su NTAS, visų pirma su Reglamento dėl rinkos priežiūros nuostatomis,

D.  kadangi gaminių saugos ir rinkos priežiūros teisės aktų sistemą sudaro trijų lygmenų teisės aktai (BGSD, NTAS ir konkrečių sektorių suderinimo direktyvos), o dėl to kyla neapibrėžtumas ir neaiškumas vidaus rinkoje,

E.  kadangi rinkos priežiūros lygis valstybėse narėse labai skiriasi, o kai kurios iš jų neskiria reikalingų išteklių efektyviai rinkos priežiūrai užtikrinti ir skirtingai suvokia rimtą pavojų keliančius gaminius, o tai gali sukelti kliūčių laisvam prekių judėjimui, sutrikdyti konkurenciją ir sukelti pavojų vartotojų saugumui vidaus rinkoje,

F.  kadangi labai svarbus rinkos priežiūrą vykdančių institucijų bendradarbiavimas ir bendri rinkos priežiūros veiksmai, todėl jie turi būti ir toliau stiprinami ir tam turi būti skiriamos lėšos,

G.  kadangi reglamentais, palyginti su direktyvomis, užtikrinamas aiškumas, numatomumas ir veiksmingumas, kaip teigiama ir M. Monti pranešime,

Rinkos priežiūra
Įvadas

1.  mano, kad dabartinė rinkos priežiūros teisės aktų sistema nėra pakankamai nuosekli, todėl ją derėtų peržiūrėti ir toliau derinti;

2.  siūlo Komisijai sukurti bendrą Europos rinkos priežiūros sistemą, kuri taikoma visiems vidaus rinkoje esantiems ar į ES rinką patenkantiems gaminiams; ragina Komisiją atlikti aktyvesnį vaidmenį derinant Europos rinkos priežiūros institucijų, muitinės institucijų ir valstybių narių kompetentingų institucijų veiklą;

3.  ragina valstybes nares ir Komisiją paskirstyti tinkamus išteklius veiksmingai rinkos priežiūros veiklai; pabrėžia, kad neveikiant rinkos priežiūros sistemoms iškraipoma konkurencija, sukeliamas pavojus vartotojų saugai ir prarandamas piliečių pasitikėjimas vidaus rinka; nurodo, kad labai svarbu apsaugoti bendrosios rinkos išorės sienas, ypač pagrindinius jūrų uostu, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių prieš nelegalius gaminius iš trečiųjų šalių; siūlo Komisijai imtis visapusiško gaminių patekimo į ES rinką vietų įvertinimo, įskaitant išteklių, reikalingų norint užtikrinti tinkamą kontrolę, vertinimą;

4.  ragina valstybes nares suderintai nustatyti bausmes, įskaitant dideles baudas, ūkio subjektams, kurie sąmoningai į bendrąją rinką pateikia pavojingus ar reikalavimų neatitinkančius gaminius; siūlo, kad gaminių uždraudimas būtų kuo dažniau skelbiamas viešai, siekiant didinti pasienio patikrinimų bei rinkos priežiūros matomumą ir atgrasyti nusikalstamus rinkos subjektus;

5.  ragina Komisiją dalyvaujant rinkos priežiūros ir muitinės institucijoms bendrai finansuoti tolesnius jungtinės rinkos priežiūros veiksmus;

6.  pabrėžia valstybių narių dalinimosi geriausios praktikos pavyzdžiais būtinybę; ragina rinkos priežiūrą vykdančias institucijas bendradarbiauti, dalytis praktine patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais; primena muitinių ir rinkos priežiūrą prie išorės sienų vykdančių institucijų bendradarbiavimo svarbą, kad būtų tinkamai patikrinami į Bendriją įvežami gaminiai; pripažįsta svarbų šiandienos PROSAFE indėlį į jungtinių rinkos priežiūros veiksmų derinimą ir keitimąsi išbandytų praktikų pavyzdžiais įgyvendinant BGSD; todėl ragina Komisiją apsvarstyti, kokiomis sąlygomis PROSAFE galėtų veikti kaip platesnio koordinavimo tarp valstybių narių pagrindas suderintiems ir nesuderintiems gaminiams; mano, kad reikia sukurti teisinį pagrindą ir skirti pakankamai išteklių PROSAFE, kad būtų įgyvendintas šis uždavinys; nurodo, kad šiandien per PROSAFE vykdomą koordinavimą riboja nedideli ištekliai ir šios organizacijos neformali struktūra;

7.  ragina ES valstybes nares dalytis su gaminių sauga susijusių tyrimų ir studijų rezultatais su kitomis valstybėmis narėmis; mano, kad siekiant, kad kitos valdžios institucijos, kurioms galėtų būti naudinga išversti ir panaudoti tyrimuose pateiktą informaciją, galėtų lengviau identifikuoti gaminius, derėtų nurodyti ir atitinkamų gaminių registracinius numerius; siekiant išvengti darbų dubliavimo, ragina valstybes nares leisti savo kompetentingoms institucijoms imtis rinkos priežiūros veiksmų remiantis kitų valstybių narių pateiktais bandymų rezultatais arba tyrimais;

8.  siūlo įsteigti švietimo gaminių saugos klausimais biurus, pvz., gaminių informacijos centrus, kurie padėtų rengti mokymus ir perduoti informaciją pagal pramonės šakas;

9.  ragina Komisiją sukurti viešą vartotojų informavimo apie gaminių saugą duomenų bazę, įskaitant ir platformą skundams, jei įmanoma, pagrįsta jau veikiančiomis regioninėmis ir nacionalinėmis sistemomis valstybėse narėse; mano, kad taip bus didinamas informuotumas apie pavojingus gaminius visose vidaus rinkos valstybėse ir bus sudarytos sąlygos vartotojams elektroniniu būdu pranešti kompetentingoms valdžios institucijoms apie pavojingus gaminius; mano, kad duomenų bazę būtų galima sukurti plėtojant esamas duomenų bazes, pvz., Europos rinkos priežiūros sistemą ar Žalos duomenų bazę; pabrėžia, kad šiai duomenų bazei reikalingas teisinis pagrindas ir kad ji turi būti duomenų bazė, kuriai valstybės narės privalo pateikti ataskaitas; ragina sukurti šia duomenų baze pagrįstą statistinę nelaimingų atsitikimų sistemą, kurios pagrindu bus skelbiami privalomi metiniai pranešimai; ragina, kad duomenų bazė būtų viešai prieinama ir kad būtų užtikrintas reikalingas įmonių konfidencialumas;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad globalizacija, vis dažnesnis gamybos perkėlimas kitur ir tarptautinės prekybos augimas reiškia, kad viso pasaulio rinkose prekiaujama didesniu skaičiumi gaminių; mano, kad glaudus pasaulio reguliavimo institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas vartojimo prekių saugos srityje yra svarbiausia sprendžiant problemas, kurių iškyla dėl sudėtingų tiekimo grandinių ir didesnės prekybos apimties;

11.  ragina Komisiją stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą Tarptautinėje vartotojų produktų saugos konferencijoje (angl. Caucus), kad būtų pasikeista išbandytos praktikos pavyzdžiais ir būtų bendromis jėgomis užkirstas kelias pavojingų medžiagų, numatytų eksportui į Europos vidaus rinką, gamybai trečiosiose šalyse;

BGSD peržiūra
BGSD ir NTAS suderinimas – naujas Bendros gaminių saugos ir rinkos priežiūros reglamentas

12.  pritaria tam, kad būtų peržiūrėta BGSD ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 dėl ūkio subjektų apibrėžčių ir įsipareigojimų, kaip numatyta Sprendime Nr. 768/2008/EB, ir taip pat išvengta nereikalingos administracinės naštos susidarymo, ypač MVĮ; mano, kad apsiribojimas vienu reglamentu yra vienintelis būdas sukurti vieną rinkos priežiūros sistemą, taikomą visiems gaminiams; todėl ragina Komisiją sukurti vieną rinkos priežiūros sistemą, taikomą visiems gaminiams, remiantis vienu įstatymo galią turinčiu teisės aktu, kuris apimtų ir BGSD, ir Reglamentą (EB) Nr. 765/2008; mano, kad šį teisėkūros aktą reikėtų parengti siekiant aukšto lygio gaminių saugos ir rinkos priežiūros, paaiškinant teisinį pagrindą ir atsižvelgiant į nuostatas, kurios išplėtotos išsamiau šiuose dviejuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose;

13.  ragina suderinti BGSD ir NTAS atsekamumo reikalavimus, siekiant užtikrinti nuoseklią atsekamumo sistemą ir išvengti naujų biurokratinių kliūčių susidarymo;

14.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę sukurti tikslesnius kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama sauga ir pavojai, atsirandantys dėl gaminių neatitikties ES teisės aktams;

Papildomi konkretūs BGSD pakeitimai

15.  mano, jog problemų kyla dėl to, kad paslaugų teikėjų gaminiams dabartinė BGSD netaikoma, t. y., kad bendros saugos reikalavimai taikomi tada, kai vartotojas gaminį įsigyja paslaugų teikėjo patalpose, tačiau netaikomi, kai tą patį gaminį pristato paslaugų teikėjas; pabrėžia, kad būtina ištaisyti šią teisinę spragą;

16.  ragina supaprastinti Europos Sąjungos teisės aktus dėl gaminių saugos, ypač atsižvelgiant į Komisijos geresnės teisėkūros ir „pradėk nuo mažo“ tikslus, išdėstytus komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, ir ragina į peržiūrėtą pasiūlymą įtraukti nuostatas dėl gaminių, atrodančių kaip maistas;

17.  siekdamas užtikrinti kuo didesnį labiausiai pažeidžiamų vartotojų saugos lygį, kviečia įtraukti nuorodą dėl žmonių su negalia (kartu su jau įtvirtintomis nuorodomis dėl vaikų ir pagyvenusių asmenų);

18.  ragina Komisiją įtvirtinti pareigą gamintojams atlikti tyrimą dėl pavojaus planavimo laikotarpiu; ragina nustatyti, kad nustačius pavojų, jis turėtų būti užfiksuojamas dokumentuose ir informacija turėtų būti pateikta valdžios institucijoms;

Neatidėliotinos Bendrijos priemonės

19.  pabrėžia, kad būtina veiksmingesnė reguliavimo sistema, kurios pagrindu galimas skubus įsikišimas ir patikimi ilgalaikiai sprendimai, neperduodant politinių sprendimų standartizacijos įstaigoms ar Komisijai nesant aiškių esminių politinių poreikių, kaip tai yra suderintos teisėkūros atveju;

Atsekamumas

20.  pabrėžia, kad rimtą pavojų keliantys gaminiai turi būti visam laikui pašalinti arba kuo greičiau atšaukti iš rinkos ir kad privalo būti užtikrintas jų atsekamumas tiekimo grandinėje, o tam reikia skirti pakankamai išteklių rinkos priežiūros institucijoms;

21.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atsekamumą visais gaminio gyvavimo ciklo etapais, kartu užtikrinant, kad tokie veiksmai nepadidintų administracinės naštos;

22.  pabrėžia gaminio atsekamumo ir stebėjimo etikečių, pagal kurias būtų nustatoma gaminio kilmės šalis ir už jį atsakingas gamintojas, svarbą;

23.  reikalauja, kad būtų veiksmingai įgyvendintos jau taikomos identifikavimo procedūros; ragina Komisiją įvertinti ir išanalizuoti naujųjų technologijų panaudojimą, tačiau mano, kad naujų technologijų naudojimas turėtų būti proporcingas ir neturėtų kelti pavojaus vartotojo privatumui, saugumui ir saugai;

24.  vis dėlto pabrėžia, kad vienas techninis sprendimas neturėtų būti primestas kaip oficialus atsekamumo metodas (sistema) ES rinkoje; taip pat ragina užtikrinti bendrą proporcingumą;

25.  pabrėžia, kad reikia tobulinti ir toliau stiprinti RAPEX informacijos, susijusios su pavojingais gaminiais iš trečiųjų šalių (Kinijos, Indijos), mainus, taip pat ragina įvertinti jos paskutinius tyrimus;

RAPEX

26.  pripažįsta, kad RAPEX yra naudinga ir veiksminga priemonė informacijai apie priemones, kurių imamasi pavojingų gaminių atžvilgiu, skleisti tarp valstybių narių, tačiau mano, kad ši priemonė gali būti toliau tobulinama;

27.  ragina Komisiją suteikti gaminių saugos specialistams, gamintojams, prekybos ir vartotojų organizacijoms ir nacionalinėms valdžios institucijoms teisę naudotis visa reikalinga informacija, kartu užtikrinant būtiną konfidencialumą; ragina Komisiją už ES ribų didinti informuotumą apie RAPEX ir ES taikomas produktų atšaukimo sistemas;

28.  pritaria naujosioms RAPEX gairėms, kuriomis prisidedama prie geresnio RAPEX veikimo; ragina Komisiją suderinti naują pavojaus įvertinimo metodą su esamais metodais, taikomas suderintiems gaminiams, siekiant padėti rinkos priežiūros institucijoms atlikti savo veiklą;

29.  ragina Komisiją paaiškinti gaminių priskyrimą „rimto pavojaus“ kategorijai RAPEX pranešimuose;

30.  pažymi, kad vis daugiau vartojimo prekių teikiama Europos vidaus rinkai iš trečiųjų šalių; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad kiekvienais metais daugėja RAPEX pranešimų dėl Kinijos kilmės gaminių, sudarančių daugiau kaip pusę RAPEX pranešimų, iš kurių paaiškėja, kad 20 proc. šių atvejų neįmanoma nustatyti tokių gaminių gamintojų; todėl kviečia imtis ryžtingų veiksmų tarptautiniu mastu ir pritaria ES, Kinijos ir JAV bendradarbiavimui gaminių atsekamumo strategijų srityje; pritaria ES ir Kinijos valdžios institucijų skiriamai paramai, rengiamiems mokymams ir seminarams, skirtiems pagerinti gaminių saugą; pabrėžia, kad šioms problemoms spręsti reikalingos daugiametės programos;

31.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtų naudinga sukurti panašią į „RAPEX – Kinija“ sistemą, skirtą kitiems prekybos partneriams, ypač tiems, apie kurių gaminius buvo pranešta „RAPEX“ sistemoje;

32.  prašo Komisijos įtraukti į RAPEX arba kurią nors kitą tinkamą ES lygmens sistemą baudas, kurias skyrė valstybės narės už pažeidimus, siekiant užtikrinti skaidrumą ir paskatas visoms suinteresuotosioms šalims;

Prekyba internetu ir muitai

33.  reiškia susirūpinimą dėl rinkos priežiūrą vykdančioms institucijoms kylančių sunkumų imantis veiksmų dėl internetu parduodamų pavojingų gaminių;

34.   pritaria Komisijos projektui „C2013“ dėl gaminių saugos, kurio pagrindu bus parengtos gairės ES pasienio kontrolės postams; ragina Komisiją sukurti konkrečias priemones, kuriomis pasienio institucijos galėtų išspręsti tinkamos importuojamų gaminių kontrolės klausimą; ragina įgyvendinimo institucijas ir toliau glaudžiai bendradarbiauti;

35.  pripažįsta, kad vartotojai internetu perka vis didesnį kiekį gaminių iš trečiųjų šalių, kurie neatitinka Europos standartų, ir todėl kelia pavojų vartotojų saugai ir sveikatai; ragina Komisiją sustiprinti ir sunorminti internetu perkamų gaminių muitinės patikrinimus ir vykdyti rinkos priežiūrą ir ypatingą dėmesį skirti tiems gaminiams, kurie gali kelti tiesioginį pavojų vartotojams, pvz., vaistams ir maisto produktams; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimus šios problemos sprendimus siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą e. prekyba;

36.  ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas užtikrinti tinkamą pareigūnų mokymą, kad būtų užtikrintas geresnis pavojų keliančių gaminių nustatymas; ragina muitinės ir rinkos priežiūros institucijas glaudžiau bendradarbiauti prieš pateikiant gaminius rinkai, o tam taip pat reikalinga daugiametė programa;

37.  ragina Komisiją ir nacionalines kompetentingas institucijas toliau rengti į vartotojus nukreiptas informuotumo didinimo kampanijas, skirtas jiems informuoti apie pavojų perkant suklastotus gaminius, ypač internetu;

Standartizacija

38.  pabrėžia rinkos priežiūrą vykdančių institucijų sistemingo dalyvavimo, kuriant su saugumu susijusius standartus, būtinumą, nes tai tinkama priemonė, siekiant užtikrinti, kad jų žiniomis bus pasinaudota standartizacijos procese, ir padidinti standartų suvokimą taip užtikrinant, kad savanoriškai taikant standartus bus padidinta vartotojų sauga ir sveikata, taip pat bus užtikrintas teisinis tikrumas sudarant galimybes valstybių narių valdžios institucijoms teisingai aiškinti ir taikyti Europos standartus;

39.  ragina Komisiją padidinti įgaliojimų dėl standartų aiškumą ir apsvarstyti kitus evoliucinius būdus, kuriais galima pagerinti ir integruoti nacionalines ir Europos standartizacijos sistemas nesuderintose srityse, didžiausią dėmesį skiriant MVĮ dalyvavimui, kartu išlaikant dabartinės struktūros pagrindinius elementus;

40.  ragina patobulinti Komisijos procedūras, šiuo metu taikytinas nustatant įgaliojimus parengti Europos Sąjungos standartus, siekiant efektyviau užtikrinti savalaikį atsaką į naujus ar kylančius pavojus; tačiau pabrėžia, kad naujoms ar iš dalies pakeistoms procedūroms taip pat turėtų būti taikoma Parlamento priežiūra; pabrėžia, kad Parlamentas taip pat turėtų turėti teisę prižiūrėti tarptautinių, ne ES ar kitų standartų perėmimą (taikymą);

41.  ragina Europos standartizacijos organizacijas ir Komisiją apsvarstyti visas sistemas, kurias taikant galbūt galima paspartinti standartų parengimą, kartu užtikrinant tinkamą visų svarbių suinteresuotų subjektų dalyvavimą, pvz., pagreitinto nagrinėjimo procedūros nustatymą arba galimybę Komisijai paskelbti galiojančių Europos ar ISO standartų aprašą, parengtą už Komisijos kompetencijos ribų, jei manoma, kad tokiais standartais užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga arba taikant laikinas priemones sprendžiama konkrečios rizikos problema, kol nėra nuolatinio sprendimo;

42.   ragina patobulinti Komisijos įgaliojimus atlikti standartizaciją, siekiant, kad Europos standartizacijos organizacijos galėtų parengti Europos standartus, tenkinančius techninius reikalavimus, dėl kurių pasiekiama ar įvertinama atitiktis politiniam sprendimui; taip pat mano, kad reikalingas geresnis Europos Komisijos ir Europos standartizacijos organizacijų dalyvavimas ir bendradarbiavimas rengiant projektus; kadangi šios organizacijos veikia bendro sutarimo pagrindu, mano, kad tinkamam sistemos veikimui itin svarbu, jog politiniai klausimai būtų sprendžiami politikos formavimo lygiu, o ne perduodami Europos Komisijai, standartizacijos įstaigoms ar vykdymo užtikrinimo administracinėms institucijoms;

43.  ragina nustatyti oficialaus paprieštaravimo standartui procedūrą, kaip numatyta Sprendime Nr. 768/2008/EB, ir ją įtraukti į BGSD; mano, kad šią procedūrą būtų galima naudoti net prieš standartą paskelbiant ES Oficialiajame leidinyje, tačiau ji neturėtų tapti pakaitalu valstybėms narės, kurios itin didina jų rinkos priežiūrą atliekančių institucijų dalyvavimą standartizavimo sistemoje;

44.  ragina Komisiją ir visas suinteresuotąsias šalis užtikrinti Europos standartizacijos sistemos finansinį tvarumą, be kita ko, vystant viešojo ir privataus sektorių partnerystes ir atliekant daugiametį finansinį planavimą, nes tai yra būtina siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir našumą;

45.  ragina Komisiją vadovaujantis nauja teisėkūros sistema imtis tolesnių veiksmų, kad būtų patobulinta būtina peržiūra;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 11, 2002 1 15, p. 4. (2) OL L 218, 2008 8 13, p. 30. (3) OL L 218, 2008 8 13, p. 82. (4) OL L 22, 2010 1 26, p. 1.