(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0477),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0204/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7–0023/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 354, 2010 12 28, p. 71.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, [2 pakeitimas]

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

▌[3 pakeitimas]

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), [4 pakeitimas]

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2), [5 pakeitimas]

kadangi:

(1)  Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (VJBŽK, angl. GFCM) steigimo susitarimą (toliau – VJBŽK susitarimas) Taryba patvirtino 1998 m. birželio 16 d. Sprendimu 98/416/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos(3).

(2)  VJBŽK susitarimas – tinkama daugiašalio bendradarbiavimo, kuriuo skatinama Viduržemio ir Juodosios jūrų gyvųjų vandens išteklių plėtra, išsaugojimas, racionalus valdymas ir geriausias naudojimas, jei ta veikla yra tausi ir nekelia pavojaus, sistema.

(3)  Europos Sąjunga ir Bulgarija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Malta, Rumunija bei Slovėnija yra VJBŽK susitariančiosios šalys. [6 pakeitimas]

(4)  VJBŽK rekomendacijos yra privalomos jos susitariančiosioms šalims. Kadangi Sąjunga yra VJBŽK susitariančioji šalis, šios rekomendacijos Sąjungai yra privalomos ir todėl turėtų būti perkeltos į Sąjungos teisę, jei jų turinys dar į ją neįtrauktas. [7 pakeitimas]

(5)  2005, 2006, 2007 ir 2008 m. metiniuose susitikimuose VJBŽK priėmė keletą rekomendacijų ir rezoliucijų dėl tam tikrų žvejybos rajonų VJBŽK susitarimo rajone, kurios į Sąjungos teisę laikinai perkeltos kasmet priimamais reglamentais dėl žvejybos galimybių(4), o VJBŽK rekomendacijos 2005/1 ir 2005/2 perkeltos 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių(5) 4 straipsnio 3 dalimi ir 24 straipsniu. [8 pakeitimas]

(6)  Siekiant aiškumo, supaprastinimo ir teisinio tikrumo ir kadangi dėl to, kad rekomendacijos yra nuolatinės, reikėtų pastovios jų perkėlimo į Sąjungos teisę teisinės priemonės, derėtų tas rekomendacijas perkelti vienu teisės aktu, o vėlesnes rekomendacijas prijungti tą aktą iš dalies keičiant. [9 pakeitimas]

(7)  VJBŽK rekomendacijos taikomos visam VJBŽK susitarimo rajonui, kurį sudaro Viduržemio bei Juodoji jūros ir jungiamieji vandenys, kaip nurodyta Sprendimo 98/416/EB II priede, todėl, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktų aiškumą, reikėtų jas perkelti vienu atskiru reglamentu, o ne iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006, kuris taikomas tik Viduržemio jūrai. [10 pakeitimas]

(8)  Tam tikros Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 nuostatos turėtų būti taikomos ne tik Viduržemio jūrai, bet visam VJBŽK susitarimo rajonui. Todėl tas nuostatas reikėtų išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 ir įtraukti į šį reglamentą.

(9)  VJBŽK rekomendacijose dėl teritorijų valdymo priemonių nustatytas terminas „ribojamos žvejybos rajonai“ iš esmės atitinka Reglamente (EB) Nr. 1967/2006 vartojamą terminą „saugomos žvejybos teritorijos“.

(10)  2009 m. kovo 23–27 d. vykusiame metiniame susitikime VJBŽK, remdamasi Mokslo patariamojo komiteto (MPK) mokslinėmis rekomendacijomis, priėmė rekomendaciją dėl ribojamos žvejybos rajono nustatymo Liono įlankoje; ši rekomendacija pateikta 11-osios sesijos ataskaitoje (Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO, angl. FAO) ataskaita Nr. 890). Šią priemonę tikslinga įgyvendinti taikant pastangų valdymo sistemą.

(11)  Kai kurių žvejybos įrankių selektyvumas Viduržemio jūros mišriojoje žuvininkystėje negali viršyti tam tikro lygio; kartu su žvejybos pastangų kontrole ir apribojimais žvejybos įrankių selektyvumas yra labai svarbus ribojant žvejybos pastangas rajonuose, kuriuose svarbių išteklių suaugusios žuvys telkiasi, kad reprodukcijos sumažėjimo pavojus būtų mažesnis, ir taip sudarant galimybes juos tausiai naudoti. Todėl rekomenduotina pirmiausia apriboti MPK apsvarstytame rajone taikomas žvejybos pastangas iki ankstesnio lygio ir neleisti to lygio didinti.

(12)  Rekomendacijos, kuriomis grindžiamos valdymo priemonės, turėtų būti grindžiamos moksliniu atitinkamų duomenų apie laivyno pajėgumus ir veiklą, naudojamų išteklių biologinę būklę ir socialinę bei ekonominę žvejybos sektoriaus būklę panaudojimu; šie duomenys turi būti renkami ir pateikiami laiku, kad VJBŽK pagalbinės įstaigos galėtų rengti rekomendacijas.

(13)  2008 m. metiniame susitikime VJBŽK priėmė rekomendaciją dėl uosto valstybių priemonių, skirtų kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba VJBŽK susitarimo rajone, regioninės schemos. Nors 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti(6), apskritai apima šios rekomendacijos turinį ir taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d., yra aspektų, kuriuos reikėtų nurodyti šiame reglamente, tokių kaip patikrinimų uostuose dažnumas, apimtis ir tvarka, kad priemonę būtų galima pritaikyti prie VJBŽK susitarimo rajono ypatumų. [11 pakeitimas]

(14)  Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais, kurie neturėtų pažeisti šio reglamento nuostatų dėl deleguotų aktų, ir kurie neturėtų būti taikomi šio reglamento nuostatoms dėl uosto valstybės taikomų priemonių ir uosto valstybės tikrinimo procedūros, turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi ▌ įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(7). [47 pakeitimas]

(15)  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl VJBŽK išsaugojimo ir kontrolės arba vykdymo užtikrinimo priemonių (kurios įeina į šio reglamento nuostatas, kurios aiškiai apibrėžtos kaip neesminės, ir tampa privalomos Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms pagal VJBŽK susitarimo nuostatas, kurios jau perkeltos į Sąjungos teisę, būsimų pakeitimų įtraukimo į Sąjungos teisę. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu, [13 pakeitimas]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos su žuvininkystės ir akvakultūros produktais susijusių išsaugojimo, valdymo, naudojimo, stebėsenos, pardavimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kurias nustatė Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisija (toliau – VJBŽK), taikymo Sąjungoje taisyklės. [14 pakeitimas]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas visai komercinei žvejybos ir akvakultūros veiklai, kurią VJBŽK susitarimo rajone vykdo ES žvejybos laivai ir valstybių narių piliečiai. [15 pakeitimas]

Jis taikomas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1967/2006.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, šio reglamento nuostatos netaikomos žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą bei prižiūrint valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir apie kuriuos Komisijai bei valstybėms narėms, kurių vandenyse atliekami tie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto, tikslais. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse vykdomi moksliniai tyrimai, ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą apie visą žuvų, sužvejotų vykdant tokias žvejybos operacijas, kiekį.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

I skyrius

Ribojamos žvejybos rajonai

I skirsnis

Ribojamos žvejybos rajonas Liono įlankoje

4 straipsnis

Ribojamos žvejybos rajono nustatymas

Ribojamos žvejybos rajonas nustatomas rytinėje Liono įlankos dalyje, kurios ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

– 42°40„ šiaurės platumos, 4°20“ rytų ilgumos;

– 42°40„ šiaurės platumos, 5°00“ rytų ilgumos;

– 43°00„ šiaurės platumos, 4°20“ rytų ilgumos;

– 43°00„ šiaurės platumos, 5°00“ rytų ilgumos.

5 straipsnis

Žvejybos pastangos

Velkamuosius tinklus, dugnines bei įvairiagyles ūdas ir dugninius statomus tinklus naudojančių laivų priedugnio išteklių žuvų žvejybos pastangos 4 straipsnyje nurodytame ribojamos žvejybos rajone neviršija kiekvienos valstybės narės tame rajone 2008 m. taikytų žvejybos pastangų lygio.

6 straipsnis

Duomenys apie žvejybą

Valstybės narės ne vėliau kaip ...(9) Komisijai elektroniniu formatu pateikia su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurie 2008 m. žvejojo 4 straipsnyje nurodytame rajone ir I priede apibrėžtame VJBŽK 7 geografiniame parajonyje, sąrašą. Sąraše nurodomi laivo pavadinimas, jo laivyno registro numeris, nurodytas 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro(10) I priede, laikotarpis, kuriuo laivui buvo leista žvejoti 4 straipsnyje nurodytame rajone, ir dienų, kurias kiekvienas laivas 2008 m. praleido 7 geografiniame parajonyje, būtent 4 straipsnyje nurodytame rajone, skaičius. [16 pakeitimas]

7 straipsnis

Leidimą turintys laivai

1.  Laivams, kuriems leidžiama žvejoti 4 straipsnyje nurodytame rajone, jų valstybė narė pagal 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų(11), išduoda specialųjį žvejybos leidimą.

2.  Žvejybos laivams, kurie iki 2008 m. gruodžio 31 d. 4 straipsnyje nurodytame rajone nežvejojo, pradėti žvejoti tame rajone neleidžiama.

3.  Valstybės narės ne vėliau kaip ...(12) Komisijai perduoda 2008 m. gruodžio 31 d. galiojusius teisės aktus, susijusius su: [17 pakeitimas]

8 straipsnis

Pažeidžiamų buveinių apsauga

Valstybės narės užtikrina, kad 4 straipsnyje nurodytas rajonas būtų saugomas nuo bet kurios kitos žmonių veiklos, keliančios pavojų savybių, dėl kurių tas rajonas laikomas neršto plotu, išsaugojimui, poveikio.

9 straipsnis

Informacija

Kasmet iki sausio 31 d. valstybė narės Komisijai elektroniniu formatu pateikia 4 straipsnyje nurodytame rajone vykdytos žvejybos veiklos ataskaitą.

II skirsnis

Ribojamos žvejybos rajonai, kuriuose siekiama apsaugoti giliavandenes pažeidžiamas buveines

10 straipsnis

Ribojamos žvejybos rajonų nustatymas

11 straipsnis

Pažeidžiamų buveinių apsauga

Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos būtų raginamos apsaugoti giliavandenes pažeidžiamas buveines 10 straipsnyje nurodytuose rajonuose ▌, ypač ▌nuo visos kitos veiklos ▌, keliančios pavojų šioms buveinėms būdingų savybių išsaugojimui, poveikio. [18 pakeitimas]

II skyrius

Didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudimo laikotarpio nustatymas

12 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1.  Žvejoti didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti draudžiama kasmet nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 14 d.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė gali įrodyti, kad dėl blogo oro su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai negalėjo išnaudoti savo įprastų žvejybos dienų, ta valstybė narė gali perkelti dienas, kurių jos laivai neišnaudojo žvejybai, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, iki kitų metų sausio 31 d. Tuo atveju iki metų pabaigos valstybės narės Komisijai pateikia prašymą perkelti tam tikrą dienų skaičių.

3.  1 ir 2 dalys taip pat taikomos Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 26 straipsnio 1 dalyje nurodytai valdymo zonai.

4.  2 dalyje nurodytame prašyme pateikiama ši informacija:

5.  Komisija sprendimą dėl 2 dalyje nurodyto prašymo priima per 6 savaites nuo prašymo gavimo dienos ir raštu informuoja valstybę narę.

6.  Komisija apie sprendimus, priimtus pagal 5 dalį, praneša VJBŽK vykdomajam sekretoriui. Kasmet iki lapkričio 1 d. valstybės narės Komisijai atsiunčia praėjusiais metais neišnaudotų dienų perkėlimo, nurodyto 2 dalyje, ataskaitą.

13 straipsnis

Specialusis žvejybos leidimas

Žvejybos laivams, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94 išduodamas specialusis žvejybos leidimas, ir jie įtraukiami į sąrašą, kuriame nurodomi laivo pavadinimas ir jo ES laivyno registro numeris ir kurį atitinkama valstybė narė turi pateikti Komisijai. Neatsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1627/94 1 straipsnio 2 dalį, reikalaujama, kad laivai, kurių bendras ilgis mažesnis nei 10 metrų, turėtų specialųjį žvejybos leidimą. [20 pakeitimas]

Šis reikalavimas taip pat taikomas Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 26 straipsnio 1 dalyje nurodytai valdymo zonai.

14 straipsnis

Duomenų rinkimas

Nepažeisdamos 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo(13), valstybės narės sukuria tinkamą duomenų apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas rinkimo ir apdorojimo sistemą.

Valstybės narės kasmet iki sausio 15 d. Komisijai praneša tame rajone žvejojančių laivų skaičių, visą praėjusiais metais su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų kiekviename geografiniame VJBŽK susitarimo rajono parajonyje, kaip nurodyta I priede, iškrautų ir perkrautų didžiųjų auksinių skumbrių kiekį.

Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją VJBŽK vykdomajam sekretoriui.

III skyrius

Žvejybos įrankiai
▌
[21, 22, 23, 24 ir 25 pakeitimai]

15 straipsnis

Mažiausias Juodojoje jūroje naudojamo tinklinio audeklo akių dydis

1.  Mažiausias priedugnio išteklių žvejybos dugniniais tralais Juodojoje jūroje veiklai vykdyti naudojamų tinklų tinklinio audeklo akių dydis yra 40 mm; tinklo, kurio akių dydis yra mažesnis nei 40 mm, dalys nenaudojamos ir laive nelaikomos.

2.  1 dalyje nurodyti tinklai iki 2012 m. sausio 31 d. pakeičiami kvadrato formos akių tinklais, kurių tralo maišo akių dydis yra 40 mm, arba, laivo savininkui pateikus pagrįstą prašymą, 50 mm rombo formos akių tinklais, kurių patvirtintas dydžio selektyvumas yra lygus kvadrato formos akių tinklų, kurių tralo maišo akių dydis yra 40 mm, selektyvumui arba didesnis.

3.  Valstybės narės, kurių žvejybos laivai dugniniais tralais Juodojoje jūroje žvejoja priedugnio išteklių žuvis, iki 2011 m. spalio 1 d., o paskui kas 6 mėnesius Komisijai pateikia žvejybos laivų sąrašą ir nurodo tokių laivų procentinę dalį, palyginti su visu nacionaliniu priedugnio išteklius dugniniais tralais žvejojančiu laivynu, kuris naudoja kvadrato formos akių tinklus, kurių tralo maišo akių dydis yra ne mažesnis kaip 40 mm, arba rombo formos akių tinklus, kurių tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis kaip 50 mm. [26 pakeitimas]

4.  Komisija 2 dalyje nurodytą informaciją persiunčia VJBŽK vykdomajam sekretoriui.

16 straipsnis

Žvejyba velkamosiomis dragomis ir tralais

Draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir tralais didesniame nei 1 000 m gylyje.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

I skyrius

Laivų registras

17 straipsnis

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, registras

1.  Iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. visos valstybės narės, naudodamos įprastą duomenų tvarkymo sistemą, atsiunčia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje registruotų laivų, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m ir kuriems jos, išduodamos žvejybos leidimą, leido žvejoti VJBŽK susitarimo rajone, atnaujintą sąrašą. [27 pakeitimas]

2.  1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

3.  Komisija atnaujintą sąrašą iki kiekvienų metų sausio 1 d. atsiunčia VJBŽK Vykdomajam sekretoriui, kad tie laivai galėtų būti įtraukti į VJBŽK sudaromą laivų, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m ir kuriems leidžiama žvejoti VJBŽK susitarimo rajone, registrą (VJBŽK registras). [29 pakeitimas]

4.  Apie visus 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimus, kuriuos reikia padaryti, pranešama Komisijai, kad ši, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki laivo žvejybos veiklos VJBŽK susitarimo rajone pradžios, tokia pat tvarka juos perduotų VJBŽK Vykdomajam sekretoriui.

5.  Į 1 dalyje nurodytą sąrašą neįtraukti ES žvejybos laivai, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m, VJBŽK susitarimo rajone negali žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti bet kokio tipo žuvų ar kiautuotųjų vėžiagyvių. [30 pakeitimas]

6.  Valstybės narės imasi priemonių, reikiamų užtikrinti, kad:

7.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų į VJBŽK registrą neįtrauktiems laivams, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m, žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti VJBŽK susitarimo rajone sužvejotas žuvis ir kiautuotuosius vėžiagyvius.

8.  Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai visą informaciją, iš kurios matyti, kad esama rimtų priežasčių įtarti, jog į VJBŽK registrą neįtraukti laivai, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m, žvejoja arba perkrauna žuvis ir kiautuotuosius vėžiagyvius VJBŽK susitarimo rajone.

II SKYRIUS

UOSTO VALSTYBĖS TAIKOMOS PRIEMONĖS

18 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas trečiųjų valstybių žvejybos laivams.

19 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies ▌, išankstinio pranešimo perdavimo laikotarpis yra ne mažiau kaip 72 valandos iki numatomo atvykimo į uostą. [33 pakeitimas]

20 straipsnis

Patikrinimai uostuose

1.  Neatsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 9 straipsnio 1 dalį, valstybės narės savo paskirtuosiuose uostuose kasmet patikrina ne mažiau kaip 15 % žuvų iškrovimo ir perkrovimo operacijų.

2.  Neatsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 9 straipsnio 2 dalį, į valstybių narių uostus be išankstinio leidimo įplaukę laivai tikrinami visais atvejais.

21 straipsnis

Tikrinimo tvarka

Atliekant patikrinimus uostuose, be Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taikomi šio reglamento II priede nustatyti reikalavimai.

22 straipsnis

Atsisakymas suteikti leidimą naudotis uostu

1.  Valstybės narės trečiosios valstybės laivui neleidžia naudotis jų uostais, kuriuose būtų galima iškrauti, perkrauti ar apdoroti VJBŽK susitarimo rajone sužvejotus žuvininkystės produktus, ir nesuteikia jam leidimo naudotis uosto teikiamomis paslaugomis, įskaitant, inter alia, degalų ir atsargų papildymo paslaugas, išskyrus Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 18 straipsnyje apibrėžtus force majeure arba nelaimės atvejus, kai leidžiama pasinaudoti tik tomis paslaugomis, kurios būtinos tai padėčiai ištaisyti, jei:

2.  1 dalis taikoma kartu su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 4 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 5 bei 6 dalių nuostatomis dėl atsisakymo suteikti leidimą naudotis uostu.

3.  Jei valstybė narė atsisakė suteikti leidimą naudotis jos uostais pagal 1 ir 2 dalis, ji nedelsdama apie tai praneša laivo kapitonui, vėliavos valstybei, Komisijai ir VJBŽK vykdomajam sekretoriui.

4.  Jei 1 ir 2 straipsniuose nurodytų leidimo nesuteikimo priežasčių nebėra, valstybė narė panaikina sprendimą nesuteikti leidimo ir apie tai praneša visiems asmenims, kuriems pagal 3 dalį buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą nesuteikti leidimo.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS, INFORMAVIMAS IR DUOMENŲ TEIKIMAS

23 straipsnis

Bendradarbiavimas ir informavimas

1.  Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija su VJBŽK vykdomuoju sekretoriumi, visų pirma:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad naudodamiesi savo nacionalinėmis su žuvininkyste susijusiomis informacinėmis sistemomis jos ir VJBŽK sekretoriatas galėtų tiesiogiai elektroniniu būdu keistis informacija apie III antraštinėje dalyje nurodytus uosto valstybės atliekamus patikrinimus, deramai atsižvelgdami į atitinkamus konfidencialumo reikalavimus.

3.  Valstybės narės imasi priemonių, kad galėtų elektroninėmis priemonėmis keistis informacija su atitinkamomis nacionalinėmis agentūromis ir derinti tokių agentūrų veiklą įgyvendinant priemones pagal III antraštinės dalies II skyrių. [36 pakeitimas]

4.  Kad būtų įgyvendinti šio reglamento tikslai, valstybės narės parengia informacijos centrų sąrašą, kuris nedelsiant elektroniniu būdu perduodamas Komisijai, VJBŽK vykdomajam sekretoriui ir VJBŽK susitariančiosioms šalims.

24 straipsnis

Statistinių lentelių teikimas

1.  Kasmet iki gegužės 1 d. valstybės narės VJBŽK vykdomajam sekretoriui pateikia III priede nustatytos VJBŽK statistinės lentelės 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 ir 1.5 užduočių duomenis.

▌[37 pakeitimas]

2.  1.3 ir 1.5 užduočių duomenys pirmą kartą teikiami iki 2011 m. vasario 1 d.

3.  1 dalyje nurodytus duomenis valstybės narės teikia naudodamosi VJBŽK duomenų įvedimo sistema ar kuriuo nors kitu tinkamu VJBŽK sekretoriato nustatytu duomenų teikimo standartu ir protokolu, kuriuos galima rasti interneto tinklalapyje http://www.gfcm.org/gfcm/topic/16164.

4.  Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kokie duomenys pateikti remiantis šiuo straipsniu.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Įgyvendinimo aktai [48 pakeitimas]

Siekdama užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus. Šie įgyvendinimo aktai, kurie nepažeidžia šio reglamento 27 straipsnio ir kurie netaikomi šio reglamento nuostatoms dėl II skyriuje nustatytų uosto valstybės taikomų priemonių ir II priede nustatytos uosto valstybės tikrinimo procedūros, priimami pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimo procedūrą. [49 pakeitimas]

26 straipsnis

Komiteto procedūra [50 pakeitimas]

1.  Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros ▌komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 1 dalį. Šis komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011.[51 pakeitimas]

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [39 pakeitimas]

▌[40 pakeitimas]

27 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

28 straipsnis

Delegavimas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 27 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus trejų metų laikotarpiui nuo ...(14). Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 29 straipsnį.

2.  Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 29 ir 30 straipsniuose nustatytų sąlygų.

[42 pakeitimas]

29 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 27 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.  Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3.  Sprendimu dėl įgaliojimų delegavimo atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

[43 pakeitimas]

30 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2.  Jeigu praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.  Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba per 1 dalyje nurodytą laikotarpį pareiškia prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguotojo teisės akto priežastis.

[44 pakeitimas]

31 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 pakeitimai

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 354, 2010 12 28, p. 71. (2) 2011 m. kovo 8 d. Europos Parlamento pozicija. (3) OL L 190, 1998 7 4, p. 34. (4) Tarybos reglamento (EB) Nr. 43/2009 28–31 straipsniai, (EB) Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/2008 29–31 straipsniai, Tarybos reglamento (EB) Nr. 41/2007 26–27 straipsniai, Tarybos reglamento (EB) Nr. 51/2006 III priedas. (5) OL L 409, 2006 12 30, p. 11. (6) OL L 286, 2008 10 29, p. 1. (7) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (8) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. (9) * 20 darbo dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (10) OL L 5, 2004 1 9, p. 25. (11) OL L 171, 1994 7 6, p. 7. (12) * 20 darbo dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (13) OL L 60, 2008 3 5, p. 1. (14) * Šio reglamento įsigaliojimo diena.

A)  VJBŽK geografinių parajonių (GP) lentelė

B)  VJBŽK GP žemėlapis (VJBŽK, 2009 m.)

─ MŽŪO statistiniai kvadratai (raudona spalva) ─ VJBŽK GP (juoda spalva)

C)VJBŽK GP geografinės koordinatės (VJBŽK, 2009 m.)

Uosto valstybės atliekamo laivų tikrinimo procedūros

1)  Laivo atpažintis

2)  Leidimas (-ai)

Uosto inspektorius (-iai) patikrina, ar leidime (-uose) žvejoti arba perkrauti žuvis ir žuvininkystės produktus nurodyta informacija atitinka pagal 1 dalį gautą informaciją ir patikrina leidimo (-ų) galiojimo laikotarpį ir jo (jų) tinkamumą rajonams, žuvų rūšims ir žvejybos įrankiams.

3)  Kiti dokumentai

Uosto inspektorius (-iai) peržiūri visus susijusius dokumentus, įskaitant elektroniniu formatu parengtus dokumentus. Susijusiais dokumentais gali būti laikomi laivo žurnalai, visų pirma laivo žvejybos žurnalas, taip pat įgulos narių sąrašas, žuvų laikymo planai ir žuvų laikymo triumų brėžiniai arba aprašai, jei triumų yra. Tokius triumus arba vietas galima tikrinti siekiant nustatyti, ar jų dydis ir struktūra atitinka brėžiniuose arba aprašuose pateiktą informaciją ir ar žuvys laikomos pagal laikymo planus. Jei reikia, kitais dokumentais taip pat laikomi regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos išduoti dokumentai apie sužvejotų žuvų kiekį ar parduotų žuvų kiekį.

4)  Žvejybos įrankiai

a)  Uosto inspektorius (-iai) patikrina, ar laive esantys žvejybos įrankiai atitinka leidimo (-ų) reikalavimus. Šie įrankiai taip pat gali būti tikrinami siekiant užtikrinti, kad tokie požymiai kaip, inter alia, tinklinio audeklo akių dydis (ir galimi prietaisai), tinklų ilgis, kabliukų dydis, atitiktų taikomus reikalavimus ir kad žvejybos įrankių atpažinties žymenys būtų tokie, kokius laivui leidžiama naudoti.

b)  Uosto inspektorius (-iai) taip pat gali apieškoti laivą, norėdamas (-i) sužinoti, ar laive nėra žvejybos įrankių, laikomų nepastebimoje vietoje, ir ar jame nėra neteisėtai laikomų žvejybos įrankių.

5)  Žuvys ir žuvininkystės produktai

a)  Uosto inspektorius (-iai) kuo išsamiau patikrina, ar laive laikomos žuvys ir žuvininkystės produktai įgyti laikantis galiojančiame (-iuose) leidime (-uose) išdėstytų reikalavimų. Atlikdamas (-ami) tokį patikrinimą uosto inspektorius (-iai) patikrina laivo žvejybos žurnalą, pateiktas ataskaitas, įskaitant per laivų stebėjimo sistemą (LSS) perduotas ataskaitas, jei tinka.

b)  Kad uosto inspektorius (-iai) galėtų nustatyti, koks žuvų kiekis ir kokių rūšių žuvų yra laive, jis (jie) gali patikrinti, koks žuvų kiekis laikomas triume arba koks žuvų kiekis iškraunamas. Atlikdamas (-i) tokį patikrinimą uosto inspektorius (-iai) gali atidaryti kartonines dėžes, į kurias sufasuotos žuvys, ir perkelti žuvis arba kartonines dėžes iš vienos vietos į kitą, kad įsitikintų, jog visuose žuvų laikymo triumuose vienodai laikomasi reikalavimų.

c)  Jei laivas iškrauna žuvis, uosto inspektorius (-iai) gali patikrinti, kokių rūšių žuvys ir koks žuvų kiekis iškraunami. Atliekant tokį patikrinimą gali būti tikrinamas produktų tipas, gyvasis svoris (kiekis nustatomas pagal laivo žurnalo duomenis) ir perskaičiavimo koeficientas, naudotas perskaičiuojant apdorotų žuvų svorį į žuvų gyvąjį svorį. Uosto inspektorius (-iai) taip pat gali tikrinti bet kokį laive laikomų žuvų kiekį.

d)  Uosto inspektorius (-iai) gali tikrinti visą laive laikomų sužvejotų žuvų kiekį ir sudėtį, taip pat gali tikrinti pagal imčių metodą.

6)  NNN žvejybos tikrinimas

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnis.

7)  Ataskaita

Užbaigęs patikrinimą inspektorius parengia raštišką ataskaitą ir ją pasirašo, o jos kopiją pateikia laivo kapitonui.

8)  Uosto valstybės atliekamų patikrinimų išvados

Uosto valstybės atliekamų patikrinimų išvadose pateikiama bent jau ši informacija:

1.  Patikrinimo duomenys

–  Patikrinimą atliekanti institucija (patikrinimą atliekančios institucijos arba tos institucijos paskirtos kitos įstaigos pavadinimas);

2.  Laivo atpažintis

–  Laivo pavadinimas;

–  vėliavos valstybė (valstybė, kurioje laivas įregistruotas);

3.  Žvejybos veiklos leidimai (licencijos ir (arba) leidimai)

–  Laivo leidimas (-ai) žvejoti arba transportuoti žuvis ir žuvų produktus;

–  leidimą (-us) išdavusi (-os) valstybė (-s);

4.  Informacija apie reisą

–  Esamo reiso pradžios data, laikas, zona ir vieta;

5.  Sužvejotų žuvų kiekio patikrinimo išvados

–  Žuvų iškrovimo operacijos pradžia ir pabaiga (laikas ir data);

6.  Žvejybos įrankių patikrinimo išvados

–  Išsami informacija apie žvejybos įrankių tipą.

7.  Išvados

–  Patikrinimo išvados, įskaitant numanomus įvykdytus pažeidimus ir nuorodas į atitinkamas taisykles bei priemones. Tokie įrodymai pateikiami kartu su patikrinimo ataskaita.

A)VJBŽK ir (arba) Mokslo patariamojo komiteto sudarytas laivyno suskirstymas į grupes

Grupių aprašas

Universalios paskirties maži laivai be variklio – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) mažesnis nei 12 metrų, be variklio (su burėmis ar varomosiomis sistemomis).

Universalios paskirties maži laivai su varikliu, kurių ilgis mažesnis nei 6 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) mažesnis nei 6 metrai, su varikliu.

Universalios paskirties maži laivai su varikliu, kurių ilgis 6–12metrų, – visi laivai su varikliu, kurių ilgis (bendrasis ilgis) 6–12 metrų, kuriuose per metus naudojami įvairūs žvejybos įrankiai neteikiant aiškios pirmenybės kuriam nors iš jų arba kuriuose naudojami žvejybos įrankiai, nepriskirti šioms grupėms.

Traleriai, kurių ilgis mažesnis nei 12 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) mažesnis nei 12 metrų ir kurie daugiau kaip 50 proc. žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami priedugnio tralais.

Traleriai, kurių ilgis 12–24 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) 12–24 metrų ir kurie daugiau kaip 50 proc. žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami priedugnio tralais.

Traleriai, kurių ilgis didesnis nei 24 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) didesnis nei 24 metrai ir kurie daugiau kaip 50 proc. žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami priedugnio tralais.

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kurių ilgis 6–12 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) 6–12 metrų ir kurie daugiau kaip 50 proc. žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami gaubiamaisiais tinklais.

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kurių ilgis didesnis nei 12 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) didesnis nei 12 metrų ir kurie daugiau kaip 50 proc. žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami gaubiamaisiais tinklais, išskyrus tuos, kurie bet kuriuo metų laiku naudoja tunų žvejybos gaubiamuosius tinklus.

Ūdomis žvejojantys laivai, kurių ilgis didesnis nei 6 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) didesnis nei 6 metrai ir kurie daugiau kaip 50 proc. žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami ūdomis.

Pelaginiais tralais žvejojantys traleriai, kurių ilgis didesnis nei 6 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) didesnis nei 6 metrai ir kurie daugiau kaip 50 proc. žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami pelaginiais tralais.

Tunų žvejybos seineriai – visi laivai, kurie naudoja tunų žvejybos gaubiamuosius tinklus bet kokios trukmės laikotarpiu bet kuriuo metų laiku.

Dragomis žvejojantys laivai, kurių ilgis didesnis nei 6 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) didesnis nei 6 m ir kurie daugiau kaip 50 proc. žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami dragomis.

Universalios paskirties laivai, kurių ilgis didesnis nei 12 m, – visi laivai, kurių ilgis (bendrasis ilgis) didesnis nei 12 metrų, kuriuose per metus naudojami įvairūs žvejybos įrankiai neteikiant aiškios pirmenybės kuriam nors iš jų arba kuriuose naudojami žvejybos įrankiai, nepriskirti šioms grupėms.

Visas skiltis galima naudoti duomenims rinkti. Laikoma, kad pirmiau pateiktos lentelės skiltims, kurios paliktos tuščios, priskirtinų laivų skaičius tikriausiai nedidelis. Tačiau prireikus rekomenduojama sujungti tuščiai skilčiai priskirtinus duomenis su tinkamiausiai gretimai mėlyna spalva pažymėtai skilčiai priskirtinais duomenimis.

B)Žvejybos pastangų(1) apskaičiavimo lentelė

C.  VJBŽK 1 užduotis. Veiklos padaliniai

(1) Daroma nuoroda į nominaliąsias žvejybos pastangas. (2) Turėtų būti daroma nuoroda į konkretų rajoną (nurodant plotą), kad būtų galima įvertinti žvejybos intensyvumą (pastangos/km2) ir palyginti žvejybos pastangas pagal vejojamas populiacijas. (3) Žvejybos pastangų priemonės, kurios nėra susietos su konkrečiu laiku vykdyta veikla, turėtų būti nurodomos pagal laikotarpį (t. y. pagal metus).