Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2102(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0027/2011

Pateikti tekstai :

A7-0027/2011

Debatai :

PV 07/03/2011 - 25
CRE 07/03/2011 - 25

Balsavimas :

PV 08/03/2011 - 9.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0082

Priimti tekstai
PDF 403kWORD 124k
Antradienis, 2011 m. kovo 8 d. - Strasbūras
Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą
P7_TA(2011)0082A7-0027/2011

2011 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mokesčių ir vystymosi. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą (2010/2102(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“ (COM(2010)0163),

  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės padarinių besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui(2) ir atsižvelgdamas į 2002 m. Monterėjaus deklaraciją, 2008 m. Dohoje įvykusią konferenciją vystymosi finansavimo klausimais, 2005 m. Paryžiaus deklaraciją ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkę, kuriose neteisėtas kapitalo nutekėjimas ir neteisėti finansiniai srautai įvertinti kaip pagrindinė vidaus pajamų sutelkimo vystymuisi kliūtis,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją „Pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų: laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui“(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 11–12 d. Seule įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą ir į iniciatyvą stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, kurią pradėjo Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerija ir kuri pavadinta Tarptautiniu mokesčių susitarimu,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 29 d. Pretorijoje įvykusios tarptautinės konferencijos apmokestinimo klausimais išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2–3 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į vadovų pareiškimą, paskelbtą po 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge įvykusio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo, ir į savo 2009 m. spalio 8 d. rezoliuciją šiuo klausimu(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo projekto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1725/2003, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl 8 tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) dėl veiklos segmentų paskelbimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. Norvegijos vyriausybės komisijos ataskaitą „Mokesčių rojus ir vystymasis“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A7-0027/2011),

A.  kadangi mokesčių sistemos stiprinimas yra vienas iš pagrindinių uždavinių, kurie tenka besivystančioms šalims, siekiančioms Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT),

B.  kadangi mokesčiai gali būti patikimas ir tvarus plėtros finansavimo šaltinis, jei taikoma progresinių mokesčių sistema, sukurta veiksminga ir efektyvi mokesčių administravimo politika, užtikrinanti mokestinių prievolių vykdymą, ir užtikrinamas skaidrus ir atsakingas valstybės pajamų naudojimas;

C.  kadangi besivystančios šalys, didindamos mokestines pajamas, susiduria su dideliais sunkumais dėl nepakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių mokesčiams surinkti, menkų administracinių gebėjimų, korupcijos, politinės sistemos teisėtumo trūkumo, nevienodo pajamų paskirstymo ir prasto mokesčių valdymo,

D.  kadangi pagrindinės neteisėtų finansinių srautų ir kapitalo nutekėjimo formos apima netinkamą šalių sandorių kainodarą siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, abipusius susitarimus, pinigų plovimą, didelių grynųjų pinigų sumų pervedimus, taip pat neaiškius ir nenaudingus investavimo protokolus ir kontrabandą,

E.  kadangi lengvatiniai mokesčių centrai ir mokesčių rojai sudaro sąlygas neteisėtam 1 trilijono JAV dolerių per metus kapitalo nutekėjimui; kadangi šis neteisėtas pinigų nutekėjimas sudaro maždaug dešimt kartų didesnę sumą negu pagalbai besivystančioms šalims skiriamos lėšos siekiant sumažinti skurdą ir skatinti ekonominį vystymąsi,

F.  kadangi mokesčių rojai, taikantys paslapties saugojimo taisykles ir fiktyvios gyvenamosios deklaravimo praktiką kartu su nuliniu mokesčių tarifu tam, kad pritrauktų kapitalą ir pajamas, kurios kitose šalyse turėtų būti apmokestinamos, sukuria žalingą konkurenciją mokesčių srityje,

G.  kadangi dėl šios praktikos padidėjo darbininkų ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių mokesčių našta, todėl teko žymiai sumažinti finansavimą viešosioms paslaugoms neturtingose šalyse;

H.  kadangi besivystančiose šalyse dėl sukčiavimo mokesčių srityje kasmet prarandama pajamų iš mokesčių suma, dešimt kartų viršijanti išsivysčiusių šalių skiriamos paramos vystymuisi sumą,

I.  kadangi galimybę geriau sutelkti vidaus finansinius išteklius toliau neigiamai veikia pasaulinės tendencijos liberalizuoti muitų tarifą; kadangi iš TVF tyrimų matyti, kad nors turtingos šalys sugebėjo kompensuoti prekybos mokesčių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio, mažėjimą kitais pajamų šaltiniais, ypač PVM, neturtingiausios šalys geriausiu atveju kompensavo apie 30 proc. prarastų prekybos mokesčių(7),

J.  kadangi išsamioje Tarptautinio prekybos centro apžvalgoje teigiama, kad reikia toliau derinti paramos teikėjų veiksmus mokesčių ir vystymosi srityje,

K.  kadangi tai, jog egzistuoja dideli šešėlinės ekonomikos sektoriai, trukdo sutelkti vidaus pajamų šaltinius,

L.  kadangi daugelyje besivystančių šalių nebuvo pagrindinių produktų rinkos pakilimo, nes jos negauna pakankamos patentų iš mineralų dalies, nors ji būtų pateisinama,

M.  kadangi daugelis besivystančių šalių nepasiekia net minimalaus mokesčių lygio, kuris yra būtinas viešosioms paslaugoms finansuoti ir tarptautiniams skurdo mažinimo įsipareigojimams vykdyti,

N.  kadangi mokesčiai yra pajamų šaltinis, kuris potencialiai stabilesnis ir tvaresnis negu gaunama pagalba ir kuris stiprina atitinkamų šalių savarankiškumą;

O.  kadangi iš konsoliduotų ataskaitų dažnai sunku suprasti, kurios bendrovės turi būti apmokestintos, ir atsižvelgiant į sudėtingas įmonių struktūras bei jų tarpusavio ekonominės veiklos pasiskirstymą dažnai sunku nuspręsti tinkamą mokesčių lygį,

P.  kadangi vadinamieji „grobuoniški fondai“, daugiausia įsteigti mokesčių rojuose, superka besivystančių šalių skolas su didžiulėmis nuolaidomis, o po to reikalauja grąžinti pradinę sumą (dažnai su palūkanomis ir baudomis), tokiu būdu žymiai apribodami besivystančių šalių galimybę panaudoti papildomas mokestines pajamas,

Q.  kadangi nėra teisės aktų, ribojančių vadinamųjų „grobuoniškų fondų“ pelno, kurį jie gali gauti bylinėdamiesi su besivystančia šalimi dėl negrąžintų skolų, dydį ir kadangi nėra reguliavimo struktūrų, kurios galėtų atskleisti, kurie fondai yra grobuoniški ir kiek jie sumokėjo už šią skolą, kuri buvo laikoma beverte,

R.  kadangi daugelyje besivystančių šalių taikomi skirtingi įmonių pajamų mokesčių tarifai, grindžiami ne tik pajamomis ir dividendais, bet ir verslo sektorių pobūdžiu, o tai reiškia, kad sektoriams skiriamus išteklius iškraipo mokesčių tarifų skirtumai,

S.  kadangi mokestinių prievolių vykdymas turėtų būti apibrėžiamas kaip siekis tinkamoje vietoje tinkamu laiku sumokėti mokesčius ir šiuo atveju žodis „tinkamas“ reiškia, kad ekonominis sandorio turinys atitinka vietą ir būdą, kuris nurodomas apmokestinimo tikslais,

Apmokestinimo svarba siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų

1.  sutinka su Komisija, kad veiksmingos ir teisingos mokesčių sistemos būtinos siekiant mažinti skurdą, įtvirtinti gerą valdymą ir stiprinti valstybę;

2.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą stiprinti gero mokesčių srities valdymo vystymosi tikslais pajėgumus ir mano, jog būtina sukurti reguliavimo sistemą, skirtą tarptautiniam bendradarbiavimui mokesčių srityje, skaidrumui, viešojo ir privataus sektorių plėtrai ir ekonomikos augimui remti;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse mokesčių ir BVP santykis yra nuo 10 iki 20 proc., palyginti su 25–40 proc. išsivysčiusiose šalyse; apgailestauja, kad iki šiol su mokesčiais susijusiai pagalbai jos teikėjai skyrė tiek mažai dėmesio; šiuo aspektu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą didinti paramą siekiant padėti besivystančioms šalims vykyti mokesčių reformas ir stiprinti mokesčių administracijas kalbant apie Europos plėtros fondą Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), taip pat apie paramą nacionalinės priežiūros institucijoms, parlamentams ir nevalstybiniams subjektams;

4.   pažymi, kad reikia labiau atsižvelgti į pastangas stiprinti besivystančių šalių gebėjimus siekiant padėti joms veiksmingai naudotis keitimusi informacija, taip pat veiksmingai kovoti su vengimu mokėti mokesčius taikant jų vidaus teisės aktus;

Sunkumai, kuriuos patiria besivystančios šalys mokestinių pajamų didinimo srityje

5.   su susirūpinimu pažymi, kad daugelio neturtingų šalių mokesčių sistemoms tebėra būdingos siauros mokesčių bazės, elito atleidimas nuo mokesčių, korporacijų atleidimas nuo mokesčių, kuris skatina vengti mokesčių, kadangi apmokestinamos įmonės gali užmegzti ekonominius santykius su įmonėmis, kurios atleistos nuo mokesčių, turėdamos tikslą perkelti savo pelną, didžiulės pajamos iš gamtos išteklių, apie kurias nežinoma, ir dideli neteisėto kapitalo srautai, susiję su masiniu mokesčių vengimu;

6.  pabrėžia, kad mokestinės pajamos turi būti laikomos ne pagalbos užsienio šalims pakaitalu, o sudėtine valstybės pajamų dalimi, kuri padeda šioms šalims vystytis;

7.  pažymi, kad veiksmingos, pažangios ir nešališkos apmokestinimo sistemos yra itin svarbios vystymuisi, nes jomis užtikrinamas viešųjų gėrybių teikimo finansavimas, valstybės kūrimas ir geras valdymas, kad skurdžios šalys turi siekti priklausomybę nuo užsienio pagalbos pakeisti mokestiniu savarankiškumu ir kad, vis dėlto, mokestinis sukčiavimas ir vengimas mokėti mokesčius kliudo siekti šių vystymosi tikslų;

8.  apgailestauja, kad dėl mokesčių rojų silpnėja demokratinis valdymas, yra naudingiau daryti ekonominį nusikaltimą, skatinama nesąžiningai siekti nepagrįstos ekonominės naudos ir didėja šališkas mokestinių pajamų skirstymas; ragina ES nustatyti kovą su mokesčių rojais ir korupcija kaip pagrindinį tarptautinių finansų ir plėtros institucijų darbotvarkių prioritetą;

9.  pabrėžia, kad mokesčių slėpimas yra didelė finansinė netektis besivystančioms šalims ir kad kova su tokiomis mokesčių rojaus šalimis ir mokesčių slėpimu yra vienas iš ES prioritetų siekiant veiksmingai padėti besivystančioms šalims pasinaudoti savo mokestinėmis pajamomis; primena, kad būtina imtis tinkamų europinio ir tarptautinio lygmens priemonių, visų pirma atsižvelgiant į Didžiojo dvidešimtuko prisiimtus įsipareigojimus;

10.  primena, kad teigiamas EPS poveikis bus jaučiamas tik po tam tikro vidutinės trukmės ar ilgesnio laikotarpio, o pajamos bus prarastos iš karto, kai tik bus sumažinti muitų tarifai;

11.  pabrėžia, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti sunkumams, su kuriais susiduria besivystančios šalys, siekdamos padidinti vidaus pajamas vykstant globalizacijai, kai jos, siekdamos pritraukti investicijų, teikia daugybę išimčių didelėms vidaus ir užsienio bendrovėms; ragina ES padėti besivystančioms šalims sukurti tokias mokesčių sistemas, kurias taikydamos jos gautų naudos iš globalizacijos;

12.  pabrėžia, kad skurdžiausios šalys patiria didelių problemų siekdamos kompensuoti prekybos mokesčių sumažėjimą, kurį lemia dabartinis pasaulinis prekybos liberalizavimas, kitais vidaus ištekliais, kurie geriausiu atveju atlygino apie 30 proc. prarastų prekybos mokesčių;

13.  pabrėžia, kad mokesčių rojai, didindami konkurenciją dėl judaus kapitalo, kėsinasi į besivystančių šalių suverenitetą, t. y. į jų teisę panaudoti mokestines pajamas iš kapitalo mokesčių bazei padidinti, nors jų mokesčių bazė ir taip siauresnė nei turtingų šalių;

14.  primena, kad dėl informacijos nenuoseklumo, kurį lemia mokesčių rojų paslapties saugojimo taisyklių taikymas, sumažėja tarptautinių finansų rinkų veiksmingumas, nes padidėjo rizikos priemokos, o dėl to atitinkamai padidėjo skolinimosi išlaidos ir turtingoms, ir neturtingoms šalims;

15.  pripažįsta, kad kiekybinis ir kokybinis besivystančių šalių vidaus pajamų sutelkimo pagerinimas ilgainiui duos rezultatų; ragina Europos Sąjungą laikytis savo pasiūlymo dėl bet kokios formos pagalbos, kol besivystančios šalys manys, kad ši pagalba reikalinga jų pačių vystymuisi finansuoti;

Veiksmingų, našių, sąžiningų ir tvarių mokesčių sistemų rėmimas

16.  dar kartą pakartoja, kad geras valdymas ir institucijų kokybė yra svarbiausia ekonominio klestėjimo varomoji jėga; taigi ragina Komisiją teikti pagalbą besivystančių šalių mokesčių institucijoms, teismams ir kovos su korupcija agentūroms siekiant sukurti pažangią ir tvarią mokesčių sistemą, kurią taikant būtų gaunamas „valdymo dividendų“ efektas dėl padidėjusio teisėtumo ir atskaitomybės, ir veiksmingai integruoti gero mokesčių srities valdymo principus programuojant, įgyvendinant ir stebint nacionalinių ir regioninių strateginių planų dokumentus; ragina ES valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą mokesčių srityje ir kovoti su įmonių, kurios įsisteigusios jų teritorijose, tačiau veiklą vykdo besivystančiose šalyse, kyšininkavimu; rekomenduoja Komisijai į biudžeto procesą įtraukti besivystančių šalių nacionalinius parlamentus; taip būtų palaikomi harmoningi santykiai ir skatinamas didesnis šio proceso skaidrumas;

17.  primena, kad negalima iš išorės perduoti ar primesti gero valdymo mokesčių srityje ir kad kiekviena valstybė turi teisę spręsti, kokia bus jos mokesčių politika; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir nacionalines vyriausybes nedaryti kliūčių ir bendradarbiauti su visomis šalimis, kurios nuspręstų nuosekliai ir sąžiningai didinti mokesčius, darančius poveikį užsienio įmonėms, veikiančioms šiose šalyse, ypač pirminių išteklių, svarbaus besivystančių šalių gerovės šaltinio, gavybos srityje;

18.  ragina Komisiją sąlygą dėl gero mokesčių valdymo, įskaitant jos įgyvendinimo kontrolę, įtraukti į atitinkamus ES ir trečiųjų šalių susitarimus;

19.  primena, kad pajamų iš muitų sumažėjimas, kurį sukėlė ekonominės partnerystės susitarimai su Europos Sąjunga, mažina besivystančių šalių finansinius išteklius, kuriais jos gali iš karto disponuoti; atsižvelgdamas į tai ir siekdamas, kad būtų kompensuojami šie nuostoliai, ragina Komisiją, turint mintyje pagalbos nacionalinėms mokesčių sistemoms gerinti galimybę, paskatinti besivystančias šalis teikti pirmenybę tiesioginiams progresiniams mokesčiams, o ne netiesioginiams mokesčiams, visų pirma vartojimo mokesčiams, kurie dėl savo pobūdžio turi sunkiausių pasekmių mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams;

20.  ragina taikant Ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) sistemingai įgyvendinti mokesčių reformų paramos priemones, būtent teikti materialinę (informacinių technologijų sistemos) ir organizacinę (mokesčių administracijos darbuotojų mokymas teisės ir mokesčių srityse) pagalbą, jei besivystanti šalis to paprašo; pabrėžia, kad reikia dėti ypatingas pastangas Afrikos šalyse, kurios vis dar negauna ilgalaikės, su mokesčiais susijusios, paramos;

21.  dar kartą pabrėžia poreikį sustiprinti Europos Sąjungos vystymosi ir prekybos politikos sąsajas; primena, kad nors dėl krizės galėjo sustiprėti žaliavų kainų nestabilumas ir sumažėti kapitalo bei paramos srautai į besivystančias šalis, Europos Sąjunga apskritai, taip pat jos valstybės narės, ir toliau yra pirmaujanti paramos vystymuisi teikėja, ji teikia 56 proc. visos pasaulio paramos, kuri 2009 m. sudarė 49 mlrd. eurų; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, besivystančios šalys turėtų teikti pirmenybę veiksmingos mokesčių sistemos, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo išorės paramos ir kitų nenuspėjamų išorės finansinių srautų, diegimui;

22.  ragina susieti ES finansinę pagalbą su prieigos prie ES rinkų tam tikroms šalims suteikimu ir reikalauja, kad šios šalys geriau laikytųsi gero valdymo mokesčių srityje principų;

23.  palankiai vertina regioninę iniciatyvą dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais, kad besivystančios šalys galėtų aptarti mokesčių vaidmenį kuriant valstybę ir plėtojant pajėgumus ir pasidalinti geriausia mokesčių administravimo patirtimi;

24.   primena, kad pagrindinis neturtingų šalių uždavinys yra plėsti mokesčių bazę; atkreipia dėmesį į tai, kad, be kitų veiksnių, mažėjant prekybos mokesčiams teko įvesti vartojimo mokesčius (PVM arba energijos mokesčius); mano, kad net jei PVM gali padėti plėsti mokesčių bazę šalių ūkiuose, kuriuose yra didelių neoficialios ekonomikos sektorių, dėl nediskriminacinio PVM pobūdžio labiausiai nukenčia neturtingi gyventojai; mano, kad ES, teikdama pagalbą vystymosi srityje, turėtų teikti pirmenybę iniciatyvoms, kurios skirtos mokesčių sistemų veiksmingumui ir skaidrumui gerinti, pvz., ieškodama būdų, kaip besivystančios šalys galėtų plėsti mokesčių bazę ir (arba) mokesčių pajamų srautus taikydama tiesioginius ir netiesioginius mokesčius;

25.  primena, kad plečiant prekybą su besivystančiomis šalimis reikia turėti tikslą skatinti tvarios ekonomikos augimą ir šių šalių vystymąsi; nustato, kad dėl muitų panaikinimo prarandami muitai, todėl panaikinimas turi būti griežčiau kontroliuojamas, nuoseklesnis ir įgyvendinamas kartu su mokesčių reformomis, kurias vykdant galima mobilizuoti kompensuojamąsias pajamas (PVM, nekilnojamojo turto mokestį, pajamų mokestį);

26.  susirūpinęs pažymi, kad 1991–2004 m. laikotarpiu milijardai dolerių kasmet būdavo išvežami iš Afrikos žemyno; ypač pabrėžia, kad šis pinigų nutekėjimas sudaro 7,6 proc. metinio BVP regione, o tai reiškia, kad Afrikos valstybės yra pagrindinės paramos teikėjų kreditorės; mano, kad išsivysčiusių šalių vykdomos oficialios paramos vystymuisi ir skolų sumažinimo iniciatyvos bus veiksmingos tik tuo atveju, jei G20, EPBO ir ES valstybės imsis konkrečių veiksmų siekdamos užtikrinti, kad potencialiai besivystančių šalių mokesčių bazei nekeltų pavojaus vengimas mokėti mokesčius; atsižvelgiant į tai, ragina JT ir EPBO, glaudžiai bendradarbiaujat su Afrikos mokesčių administracijos forumu, imtis darbo šioje srityje;

27.  reikalauja, kad atitinkamos priemonės, kurias taikant būtų ieškoma alternatyvių pajamų šaltinių, turėtų padėti, o ne trukdyti atsirasti naujovėms, verslumui, skatintų steigti MVĮ, stiprintų savarankiškumą ir vietos vystymąsi;

28.  pabrėžia, kad administracinės išlaidos, ypač taikant kelių tarifų PVM sistemą, gali būti per didelės besivystančioms šalims, kurių mokesčių institucijos neturi būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl ši sistema turėtų būti visapusiškai svarstoma; mano, kad tokiais atvejais akcizai turėtų būti taikomi ypač retais atvejais, pasirenkant tik tam tikras prekes, kurių vartojimas daro neigiamą poveikį visuomenei ir kurių paklausa paprastai nekinta (tabakas, alkoholis ir pan.); apribojimų taikymo atveju ragina nustatyti ir apmokestinti bendroves, kurias apmokestinus būtų galima gauti papildomų pajamų (pvz., įmones, susijusias su žaliavų gavyba);

29.  pabrėžia, kad siekiant padidinti tiesioginius mokesčius labai svarbu perkelti šešėlinę ekonomiką į oficialiąją ir pagerinti verslo aplinką;

30.  pabrėžia, kad esant pasaulinei konkurencijai mokesčių srityje besivystančios šalys didžiąją mokestinių pajamų dalį gauna iš kapitalo ir turi nedaug galimybių rinkti alternatyvius mokesčius; pažymi, kad pajamų sumažėjimo, kurio priežastis – minėtoji konkurencija, klausimai galėtų būti sprendžiami arba plečiant mokesčių bazę, arba visiems susilaikant nuo konkurencijos, jei tai yra tinkama ir jei konkuruojant dėl tiesioginių užsienio investicijų kyla grėsmė kitiems veiksniams, kaip antai geram valdymui, teisiniam saugumui ir kelio nacionalizacijai užkirtimui; pažymi, kad mažas pajamas gaunančios šalys turėtų įgyti gebėjimų veiksmingai derėtis su tarptautinėmis korporacijomis siekdamos užsitikrinti teisingą korporacijų pelno dalį ir primena, kad šioms šalims reikalinga atitinkama erdvė politikos formavimo srityje, kad būtų pradėta taikyti kapitalo kontrolė, kadangi teisė rinkti ir perskirstyti pajamas iš mokesčių yra pagrindinis valstybių suverenumo ir teisėtumo kriterijus, vadinasi, ir gero valdymo sąlyga;

31.  pažymi, kad Prancūzijos vyriausybė užsakė atlikti tyrimą dėl mokesčių sistemos politinių aspektų, tačiau to nepakanka; todėl prašo Komisiją išsiaiškinti, ar skirtingai traktuojant paramos skyrimą (pvz., subsidijos ir paskolos) būtų galima apriboti arba panaikinti potencialiai neigiamą pagalbos poveikį sugebėjimui gauti pajamų; taip pat prašo išsiaiškinti, ar parama biudžetui ir susiję viešųjų išlaidų valdymo skaidrumo ir veiksmingumo patobulinimai ilgainiui galėtų paskatinti piliečius noriau mokėti mokesčius;

32.  pažymi, kad buvo skiriama per mažai dėmesio siekiant įvertinti, kaip vyriausybės galėtų pasinaudoti mokesčių politika siekdamos sumažinti darbo užmokesčio ir gerovės nelygybę bei iki minimumo sumažinti esamus mokesčių mokėtojų prievolių skirtumus, kurie priklauso nuo lyties;

33.  formuojant besivystančių šalių mokesčių sistemas ragina sutelkti dėmesį į neutralumo, lygybės ir paprastumo principus, o tai pasiekti reikėtų:

   a) nustatant mokesčius, kurie nesudaro didesniosios dalies gyventojų pajamų, tačiau kurie didėja didėjant pajamoms ir gerovei;
   b) nustatant mokesčius, kurie nėra diskriminaciniai dėl lyties, lytinės orientacijos, namų ūkio pobūdžio, pilietybės ir civilinio statuso;
   c) nustatant aiškią, paprastą ir skaidrią mokesčių sistemą, kuri nesuteikia galimybės įvairiai interpretuoti mokesčių teisės aktų turint tikslą maksimaliai sumažinti mokesčius socialinių išlaidų sąskaita;
   d) nustatant sistemą, pagal kurią mokesčių tikslais vienodai traktuojamas pelnas ir nuostoliai iš bet kokių pajamų šaltinių, t. y. pelnas apmokestinamas, o nuostoliai atskaičiuotini;
   e) mokesčių lygį tvirtai susiejant su įvairiomis ekonominio vystymosi stadijomis;
   f) suvienodinant skirtingus įmonių pajamų mokesčių tarifus pajamų mokesčių tarifus apskaičiuojant atsižvelgiant į verslo dydį, o ne verslo sektorių;

34.  mano, kad reikia, jog EPBO parengtų naujas sandorių kainodaros gaires, kurios yra būtina priemonė siekiant neleisti, kad tam tikros tarptautinės įmonės savo pelną pervestų į mokestiniu požiūriu palankiausias šalis, taip pat siekiant, kad jos mokėtų mokesčius tose šalyse, įskaitant besivystančias šalis, kuriose jos iš tikrųjų gavo pelną;

35.  mano, kad yra būtina įvesti mažų mokesčių tarifų sistemą, kuri būtų taikoma mažoms ir vidutinėms pajamoms ir kuri būtų paremta platesne mokesčių baze ir į kurią neįeina savo nuožiūra taikomas atleidimas nuo mokesčių bei mokesčių lengvatos; pabrėžia, kad reikia viešųjų investicijų į projektus, turinčius teigiamą ekonominį, socialinį, aplinkosauginį poveikį vietos lygmeniu, ir drauge neleisti, kad būtų vykdomas bet kokios formos mokestinis dempingas;

Pastangos kurti skaidrumo, bendradarbiavimo ir sąžiningumo principais pagrįstą tarptautinę mokesčių aplinką
Netinkama sandorių kainodara

36.  pabrėžia, kad netinkama sandorių kainodara yra viena iš ryškiausių neteisėto finansų nutekėjimo paskatų; ragina Komisiją prisidėti stiprinant visuomenės kompetenciją šiais klausimais besivystančiose šalyse ir teikti konkrečius pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad G20, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinės Tautos ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO) svarstytų daugiau rodiklių ir metodų, kuriais būtų sprendžiamos netinkamos sandorių kainodaros problemos, tarp jų Jungtinių Amerikos Valstijų palyginamojo pelno metodus, kurie yra perspektyvūs nustatant netinkamą sandorių kainodarą;

37.  ragina imtis veiksmų prieš išankstinius susitarimus dėl sandorių kainos ir ragina iš naujo apsvarstyti pasaulines mokesčių taisykles, kurios apimtų daugiau nei palyginamąjį pelno metodą, jei būtų pateikta geresnių alternatyvių taisyklių, kurias taikant netinkamo kainos nustatymo problema būtų sprendžiama tinkamiau; pabrėžia, kad ES, Didysis dvidešimtukas, ES ir PPO turėtų bendrai sutelkti jėgas dėl vadinamuoju „ištiestos rankos principu“ grindžiamo požiūrio ir nustatyti, kad su mokesčiais susijusioms operacijoms turi būti taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir operacijoms, kurios vykdomos tarp nepriklausomų bendrovių;

38.  ragina ES per G20 ir EBPO susitikimus ginti automatinio keitimosi mokesčių srities informacija principą pagal ES santaupų mokesčio direktyvą kaip neteisėtų finansinių srautų jurisdikcijose, kuriose saugoma paslaptis, pažabojimo būdą;

39.  ragina įvesti finansinių operacijų mokestį, nes iš jo gautos pajamos mažintų spekuliacijų skaičių ir taip gerintų rinkos veikimą, padėtų finansuoti pasaulio viešąsias gėrybes, pavyzdžiui, vystymąsi ir kovą su klimato kaita, ir mažintų viešąsias skolas; ragina Komisiją skubiai parengti galimybių studiją atsižvelgiant į visiems vienodas sąlygas visame pasaulyje ir, jei reikia, pateikti konkrečių pasiūlymų dėl teisės aktų;

40.  siūlo į Kotonu susitarimo peržiūrą įtraukti specialią su geru mokesčių srities valdymu susijusią nuostatą;

41.  ragina ES valstybes nares įgyvendinant savo dvišalės pagalbos programas imtis tokių pat priemonių;

Gavybos pramonės šakos

42.  ragina Parlamentą rengti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas didesnis skaidrumas gaunant iš gamtinių išteklių rentas, inter alia, įgyvendinant EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu ir Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą; palankiai vertina tai, kad priimtas Kongo įstatymas dėl naudingųjų iškasenų iš konflikto regionų ir Finansų rinkų reguliavimo reformų įstatymo skaidrumą užtikrinantys pakeitimai, ir prašo Komisiją pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą šiuo klausimu nesumažinant besivystančių valstybių vyriausybių atsakomybės ir pernelyg nedidinant biurokratinės naštos bendrovėms, nes tai jau kritikavo suinteresuotosios šalys besivystančiose valstybėse ir kadangi tai galėtų duoti priešingų rezultatų;

43.  pabrėžia, kad gamtos išteklių eksploatavimas turėtų būti vykdomas siekiant padėti valstybei pasiekti platesnių socialinių ir ekonominių tikslų; vadinasi, besivystančių šalių vyriausybės, jei pageidauja, kartu su tarptautiniais suinteresuotais subjektais ir šios srities specialistais turėtų pateikti bendrą viziją, kaip gamtos ištekliai paveiktų šių šalių ekonominę ateitį; kai kurioms valstybėms tikriausiai būtų naudingiausia palikti gamtos išteklius žemėje ir juos panaudoti vėliau; mano, kad kai kurioms šalims geriausia būtų palikti gamtos išteklių turtus ateičiai, tuo tarpu kitoms valstybėms būtų naudinga juos išgauti kuo greičiau ir panaudoti kaip tarpinį vidaus pajamų šaltinį siekiant užtikrinti pajamas tvarioms investicijoms, kurios yra būtinos augimui užtikrinti ir būtiniausiems žmonių poreikiams patenkinti;

44.  pažymi, kad besivystančios šalys turėtų būti lygiavertės partnerės vykstant diskusijoms ir priimant naujas iniciatyvas gamtos išteklių išgavimo sektoriuje; pabrėžia, kad naujos šios srities priemonės turėtų būti kuriamos remiantis bendrais tarptautiniais standartais siekiant užtikrinti, kad nebūtų sukurtas dar vienas taisyklių kratinys, kuris, vyriausybių, mokesčių administravimo darbuotojų ir tarptautinių bendrovių nuomone, neduotų reikiamų rezultatų;

45.  pabrėžia, kad Komisijos ir nevyriausybinių skaidrumo iniciatyvų pasiūlymai gavybos pramonės sektoriui, pvz., Gamtinių išteklių chartija, Pusiaujo principai ir Gairės investuotojams ir bendrovėms, kurias parengė „Critical Resource“, yra palankūs verslui; jie užtikrina teisinį saugumą, tvarią ilgalaikę partnerystę ir funkcionuoja kaip saugikliai prieš pakartotinę nacionalizaciją, derybų pradėjimą iš naujo ar pašalinimą iš jų; pabrėžia, kad yra ir spręstinų problemų, pvz., tai, kad įmonės turi atskleisti konfidencialią komercinę informaciją, ir dėl to patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį, arba tai, kad kai kurie susitarimai su vyriausybėmis grindžiami informacija, kuri nėra atskleidžiama;

46.  pažymi, kad pajamos iš gamtinių išteklių visais atvejais turėtų būti laikomos pereinamojo laikotarpio vidaus pajamų didinimo šaltiniu; pažymi, kad sėkmingai apmokestinus gamtinius išteklius dažnai padidėja įplaukos iš tiesioginių mokesčių, kaip antai įmonių pajamų mokesčio, ir nemokestinės pajamos, pvz., autoriniai atlyginimai;

47.  pažymi, kad dauguma šalių, kurios laikomos „šalimis rentininkėmis“ ir kurios daug uždirba iš gamtinių išteklių rentų, ypač iš naftos ir naudingųjų iškasenų, turi mažai paskatų tapti atskaitingomis, atsakingomis ar veiksmingomis; primena, kad kovojant su ekonominiais nusikaltimais itin svarbu taikyti stiprias institucines ir demokratines kontrolės priemones; ypač ragina Komisiją didinti vystymosi paramą rengiant tarptautinių bendrovių ir besivystančių šalių susitarimus gamtinių išteklių eksploatavimo klausimais;

48.  ragina Komisiją ir Tarybą aktyviau dalyvauti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos veikloje, t. y. skirtų finansavimą ir būtų įtrauktos į jos valdymo organus;

49.  primena, kad finansinės atskaitomybės kokybė labai svarbi siekiant veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu; mano, kad ypatingai svarbu rengti gavybos pramonės šakų ataskaitas pagal atskiras šalis, tačiau primena, kad iš to turėtų naudos visų sektorių investuotojai, ir tokiu būdu būtų pasaulio mastu prisidedama prie gero valdymo; taigi prašo Komisiją į Tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) siekti įtraukti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) reikalavimą, kad visos tarptautinės korporacijos teiktų savo pajamų ir sumokėtų mokesčių ataskaitas pagal atskiras šalis; primena, kad šis reikalavimas atitinka poreikį pagerinti tarptautinių bendrovių socialinę atsakomybę; ragina Komisiją rengiant apskaitos direktyvų reformą įtraukti reikalavimą pateikti ataskaitas pagal atskiras šalis;

50.  ragina nustatyti tarpvalstybinėms bendrovėms įpareigojimus teikti finansines ataskaitas apie veiklą kiekvienoje šalyje atskirai, įskaitant ikimokestinį pelną ir pelną, atskaičius mokesčius, siekiant didinti skaidrumą ir mokesčių administracijų prieigą prie atitinkamų duomenų; mano, kad siekiant vienodai apimti visus sektorius ir visas įmones ES turėtų įtraukti šį principą į persvarstytas Skaidrumo direktyvą ir ES apskaitos direktyvas, o tarptautiniu lygmeniu Komisija turėtų daryti spaudimą Tarptautinių apskaitos standartų tarybai, kad ši parengtų atitinkamą visapusį standartą; dar kartą ragina Komisiją per ateinančius šešis mėnesius pranešti Parlamentui jos viešos konsultacijos ir jos diskusijos su Tarptautinių apskaitos standartų taryba rezultatus;

51.  pabrėžia ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo svarbą ir reikalauja aktyviau vykdyti derybas šioje srityje:

   a) vyriausybės ir tarptautinės grupės (įskaitant G20 ir Jungtines Tautas) turėtų remti finansinių ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo standartą ir oficialiai reikalauti, kad Tarptautinių apskaitos standartų valdyba jį patvirtintų;
   b) EPBO turėtų tęsti jos vykdomą galimybių tyrimą pagal atskiras šalis ir 2011 m. pateikti šio tyrimo ataskaitą G20 ir JT;
   c) Tarptautinių apskaitos standartų valdyba turėtų patvirtinti naują standartą, kuris apimtų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo tvarką;
   d) siekdamos vyriausybių ir tarptautinių kompanijų atsakomybės, pilietinė visuomenė ir žiniasklaida ateityje turėtų pasinaudoti informacija, atskleidžiama ataskaitose pagal atskiras šalis;

Geresnis pagalbos teikėjų veiksmų derinimas

52.  atkreipia dėmesį į išsamią Tarptautinio prekybos centro apžvalgą, pagal kurią reikia toliau derinti paramos teikėjų veiksmus mokesčių ir vystymosi srityje; ragina Komisiją šiuo klausimu imtis iniciatyvos ir daugiau remti daugiašales ir regionines iniciatyvas, pvz., Afrikos mokesčių administracijos forumą ir Amerikos mokesčių administracijų centrą;

Tarptautinės struktūros gerinimas siekiant kovoti su mokesčių rojais

53.  pabrėžia, kad įprastine oficialia parama vystymuisi (OPV) nepavyks pašalinti pasaulinio skurdo, jeigu G20, EBPO ir ES nesiims plataus užmojo priemonių kovoti su mokesčių rojais ir žalingomis mokesčių struktūromis;

54.  pažymi, kad po 2009 m. balandžio 2 d. įvykusio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo lengvatinių mokesčių centrai įsipareigojo laikytis EBPO standartų, susijusių su skaidrumu ir keitimusi informacija; vis dėlto pažymi, kad žalingos mokesčių rojų struktūros tebėra paplitusios; dar kartą ragina, šalia EBPO sistemos, imtis papildomų veiksmų siekiant kovoti su mokesčių rojais, atsižvelgiant į įvairius jų trūkumus; atsižvelgdamas į tai, dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal tarptautinius EBPO standartus reikalaujama keistis informacija, jei jos prašoma, tačiau nenumatomas automatinis keitimasis informacija pagal ES santaupų mokesčio direktyvą; taip pat kritikuoja tai, kad EBPO leidžia vyriausybėms nebūti įtrauktoms į jos juodąjį sąrašą tiesiog joms pažadėjus laikytis keitimosi informacija principų, tačiau neužtikrinus, jog šie principai būtų veiksmingai įgyvendinami praktikoje; taip pat mano, kad reikalavimas sudaryti susitarimus su kitomis 12 šalių, jei norima, kad EPBO išbrauktų iš juodojo sąrašo, yra nepagrįstas, kadangi pagal jį nenumatoma jokių kokybinių rodiklių, kurie leistų objektyviai įvertinti, ar vadovaujamasi gero valdymo patirtimi;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienais metais besivystančiose šalyse prarandama 800 milijardų eurų dėl kapitalo nutekėjimo arba perkėlus juos į mokesčių rojus; pažymi, kad užtikrinus daugiau skaidrumo finansiniame procese būtų žengtas labai svarbus žingsnis skurdo mažinimo ir gerovės kūrimo procese;

56.  mano, kad automatinis keitimasis informacija turėtų būti taikomas visais atvejais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje, nes pagal jį išplečiamas valstybių narių bendradarbiavimas įtraukiant visų mokesčių klausimus, panaikinamas banko informacijos slaptumo principas ir nustatoma bendroji automatinio keitimosi informacija taisyklė;

57.  palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės pasirašė Jungtinę Europos Tarybos ir EBPO konvenciją dėl tarpusavio administracinės pagalbos mokesčių klausimais, ir ragina pasirašyti šią konvenciją tas 17 valstybių narių, kurios dar to nepadarė;

58.  ragina ES griežtinti savo veiksmus ir imtis konkrečių priemonių, pvz., sankcijų, nukreiptų prieš mokesčių vengimą ir neleistiną kapitalo nutekėjimą; ragina Tarybą glaudžiai bendradarbiaudama su JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetu išnagrinėti galimybę sukurti tarptautinį informacijos mokesčių klausimais keitimosi mechanizmą;

59.  ragina Komisiją patvirtinti griežtesnius mokesčių rojaus identifikavimo kriterijus ir parengti tarptautinį privalomą, įskaitant trestus ir fondus, daugiašalį automatinio keitimosi informacija apie mokesčius susitarimą, kuriame būtų numatytos kovos su įstatymų nepaisymu priemonės; ragina Komisiją remti besivystančių šalių kovą su nelegaliais pinigų srautais ir kapitalo nutekėjimu iš šalies, kadangi nustatyta, jog tai labiausiai kliudo sutelkti vidaus pajamas vystymosi tikslais; ypač atkreipia Komisijos dėmesį į 2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo(8), ir į rekomenduotas kovos su mokesčių rojais priemones;

60.  išreiškia susirūpinimą dėl neigiamo poveikio, kurį daro susitarimai dėl mokestinių pajamų skirstymo; pažymi, kad metodas suteikti teisę mokėti mokesčius remiantis gyvenamosios vietos, o ne kilmės šalies principu sudaro palankesnes sąlygas veiklai mokesčių rojuose; mano, kad reikėtų peržiūrėti susitarimus dėl mokesčių, ar jie nėra nešališki, t. y. ar esama galimybės suteikti pirminę teisę mokėti mokesčius kilmės šalyje, kur iš tikrųjų vykdoma veikla;

61.  apgailestauja, kad didžiojo dvidešimtuko šalys dar nepateikė aiškaus tvarkaraščio ir konkretaus sankcijų mechanizmo, kad būtų galima veiksmingai kovoti su mokesčių rojais; ragina patvirtinti tarptautinę konvenciją, kuria būtų siekiama panaikinti žalingas mokesčių struktūras ir kuri apimtų sankcijas tiek nebendraujančioms šalims ir teritorijoms, tiek finansinėms institucijoms, kurios veikia per mokesčių rojus; ragina ES priimti priemones, panašias į JAV įstatymą dėl mokesčių rojaus piktnaudžiavimo sustabdymo, ir apsvarstyti galimybę atšaukti bankininkystės licenciją finansinėms institucijoms, kurios vykdo veiklą mokesčių rojuose;

62.  mano, kad ES taip pat turi užtikrinti nuoseklų rizikos ribojimo priežiūros, mokesčių ir kovos su pinigų plovimu standartų taikymą ES ir tarptautiniu lygmenimis;

63.  ragina tarptautiniu mastu atskleisti grobuoniškų fondų struktūras, kad būtų galima juos nustatyti ir uždrausti jų veiklą;

64.  ragina pagal EPS sukurti nepriklausomą kontrolės mechanizmą siekiant įvertinti muitų panaikinimo tiesioginį fiskalinį poveikį, o drauge ir kiekvienos šalies pažangą vykdant mokesčių reformas; ragina nustatyti punktą, pagal kurį numatoma privaloma kiekvieno EPS bendra peržiūra po trejų – penkerių metų ir leidžiama pakeisti kiekvieno susitarimo nuostatas siekiant skurdo panaikinimo, tvaraus vystymosi ir regioninės integracijos; be to, ragina numatyti privalomą atskirų šalių vykdant mokesčių reformas ar veiksmingai surenkant mokesčius padarytos pažangos peržiūrą atsižvelgiant į naujausią EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo versiją;

65.  pabrėžia, kad mokesčių administracijos besivystančiose šalyse turi bendradarbiauti, jei jos nepriklauso atitinkamoms finansų ministerijoms, ypač formuojant mokesčių ir biudžeto politiką; jos turi dirbti taip, kad nekurstytų konkurencijos ir pavydo, o skatintų gerus santykius ir gerą valdymą mokesčių srityje;

66.  ragina įsteigti arba (jei jau įsteigtos) pagerinti vadinamųjų autonominių ar pusiau autonominių mokesčių institucijų (AMI) veiklą nustatant atitinkamą kontrolės ir pusiausvyros užtikrinimo sistemą, siekiant išvengti mokesčių institucijų piktnaudžiavimo atvejų;

67.  šiuo aspektu pabrėžia, kad didelę AMI svarbą ir jų valdymo autonomiją turėtų atsverti pliuralistiniai susitarimai dėl valdymo, kuriais būtų užtikrinama, kad:

   a) AMI turėtų patvirtintą biudžetą, kurio negalėtų keisti vyriausybė;
   b) jų statusas, atsakomybė ir galios būtų apibrėžtos teisės aktuose ir galėtų būti ginamos padedant policijai ir teismams;
   c) paskyrimus į stebėtojų tarybą (dar reikia įsteigti) vykdytų tam tikri valstybinio sektoriaus darbuotojai (ministerijų, verslo ir teisininkų asociacijų atstovai);
   d) paskyrimai į stebėtojų tarybą būtų ilgalaikiai ir truktų apibrėžtą laikotarpį;
   e) valdymo ir veiklos funkcijas vykdantis personalas būtų atsakingas tik stebėtojų tarybai;

68.  mano, kad veiksmingos mokesčių sistemos sukūrimas besivystančiose šalyse turi tapti jų viešųjų finansų pagrindu; mano, kad naujoji ES investavimo politika besivystančiose šalyse turėtų padėti sukurti geresnę aplinką, palankesnę privačioms užsienio ir nacionalinėms investicijoms, ir sukurti veiksmingesnės tarptautinės paramos sąlygas; primena, kad, siekiant skatinti augimą, vykdant ES investavimo politiką turi būti rūpinamasi MVĮ plėtra, įskaitant ir mikrokreditų teikimą, skatinamos naujovės, viešųjų paslaugų veiksmingumas, viešoji ir privati partnerystė ir žinių perdavimas;

o
o   o

69.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 29.
(2) OL C 4 E, 2011 1 7, p. 34.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0210.
(4) OLC 230 E, 2010 8 26, p. 1.
(5) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 94.
(6) OL C 282 E, 2008 11 6, p.323.
(7) Pvz. žr. T. Baunsgaardo ir M. Keeno 2005 m. tyrimą, cituojamą 2005 m. vasario 15 d. TVF ataskaitoje „Prekybos reformos poveikio pajamoms problemos sprendimas“, kurioje TVF daro išvadą, kad „daugumai mažas pajamas turinčių šalių ir kai kurioms vidutines pajamas turinčioms šalims buvo sunku kompensuoti prarastas prekybos mokesčių pajamas“.
(8) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 488.

Teisinė informacija - Privatumo politika