Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ (COM(2010)0672),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Antrasis kovos su USE veiksmų planas. 2010–2015 m. strategijos dokumentas dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų“ (COM(2010)0384),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimą 93/355/EEB(1) dėl Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumo dėl tam tikrų aliejingųjų sėklų sudarymo pagal GATT sistemą, kuriame patvirtintas „Blair House“ susitarimas, kuriuo nustatytos viršutinės aliejinių ir baltymingų augalų produkcijos Europos Sąjungoje ir konkrečių tokių kultūrinių augalų tarifų ribos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio mėn. „LMC International“ Komisijai pateiktą ataskaitą „Pagal bendrąją žemės ūkio politiką baltyminių augalų sektoriui taikytų priemonių įvertinimas“(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1431/82(3) ir (EB) Nr. 1251/1999(4), kuriuose nustatytos konkrečios baltymingų augalų sektoriaus priemonės ir didžiausias garantuojamas plotas, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003(5) ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 76–78 straipsnius(6), pagal kuriuos numatoma laipsniškai nutraukti specialią baltymingų augalų auginimui skiriamą paramą, ir į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1121/2009(7), kuriame nustatytos išsamios priemokų už baltymingus augalus skyrimo taisyklės,

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 767/2009(8) dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnį, pagal kurį valstybės narės gali teikti paramą jų teritorijoje auginamų baltymingų augalų augintojams ir kuriuo ypač naudotasi Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Suomijoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2007 m. tyrimą „Nepatvirtintų GMO ekonominis poveikis ES pašarų importui ir gyvulininkystei“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo (angl. IAASTD) pranešime dėl aprūpinimo maistu pasaulio lygmeniu, kuris buvo parengtas pagal Jungtinių Tautų vystymo programą, dalyvaujant Maisto ir žemės ūkio organizacijai (angl. FAO) ir Pasaulio bankui, pateiktas rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir vietinių žinių vaidmens, įskaitant ankštinių baltymingų augalų vaidmenį,

–   atsižvelgdamas į tyrimus, kuriuos užsakė atlikti Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ir kurie pristatyti per 2010 m. spalio 11 d. vykusį seminarą,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų: poreikis peržiūrėti ES teisės aktus(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0026/2011),

Pagrindiniai duomenys apie baltymų deficitą: pasiūla, paklausa ir tarptautinė prekyba

A.  kadangi šiuo metu visa ES baltymingų augalų auginimo teritorija sudaro tik 3 proc. visos Europos Sąjungos ariamosios žemės ir iš joje auginamų baltymingų augalų gaunama tik 30 proc. visų baltymingų augalų, ES vartojamų gyvūnams šerti, be to, per pastarąjį dešimtmetį matyti šio deficito didėjimo tendencija,

B.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse kasmet dideli žemės ūkio paskirties plotai paliekami pūdymui ir taip nepanaudojamas jų gamybinis potencialas,

C.  kadangi istoriškai šis didelis baltymingų augalų produkcijos deficitas, viena vertus, kilo dėl pirmiau sudarytų tarptautinių prekybos susitarimų, ypač su Jungtinėmis Valstijomis, pagal kuriuos ES galėjo apsaugoti savo grūdų produkciją mainais į aliejinių ir baltymingų augalų importą į ES be muito (GATT ir 1992 m. „Blair House“ susitarimas); kadangi, kita vertus, šis deficitas yra susijęs su dideliu baltymingų augalų gamybos efektyvumo augimu ir naujų technologijų naudojimu už ES ribų, dėl kurių susidaro nepalankios konkurencijos sąlygos ES ūkininkams, kurie baltymingų augalų gamybą laiko ekonomiškai nepatrauklia,

D.  kadangi 70 proc. (2009 m. – 45 mln. tonų) suvartojamų baltymingų žaliavų, ypač sojų miltų, importuojama (daugiausia iš Brazilijos, Argentinos ir JAV) ir apie 60 proc. šio importo (26 mln. tonų) yra šalutiniai produktai, gaunami spaudžiant rafinuotą augalinį aliejų ir naudojami kaip pašariniai miltai (ypač sojos miltai),

E.  kadangi dėl nedidelio gamybos masto Europos kombinuotųjų pašarų pramonėje kasmet suvartojama tik 2 mln. tonų baltymingų augalų, nors, šios pramonės atstovų skaičiavimais, ji būtų pajėgi jų suvartoti beveik 20 mln. tonų per metus,

F.  kadangi šis importas tolygus 20 mln. ha už ES ribų dirbamos arba daugiau nei 10 proc. visos ES ariamosios žemės, taip pat kadangi šiems gaminiams netaikomos tokios pačios nuostatos dėl aplinkos ir sveikatos apsaugos bei GMO, kaip ES gaminiams,

G.  kadangi Pietų Amerikos tiekėjai rado naujų klientų, tarp kurių, pavyzdžiui, yra Kinija, kuri ne tokia reikli kaip Europos Sąjunga gamybos sąlygų ir ne itin skaidrios tiekimo strategijos atžvilgiu, o tai gali ilgainiui susilpninti rinkų ir tiekimo ES stabilumą,

H.  kadangi visas ES gyvulininkystės sektorius yra pažeidžiamas dėl kainų nepastovumo ir prekybos iškraipymų ir priklauso nuo prieinamos ir aukštos kokybės baltymingų augalų importo; kadangi sektoriaus konkurencingumas mažėja dėl papildomų parašams vartojamų baltymingų augalų importo išlaidų, susidarančių dėl to, kad nėra ES lygmens techninio sprendimo, kuris padėtų sušvelninti dabartinės nedidelių nepatvirtintų GMO kiekių netolerancijos politikos taikymo poveikį,

I.  kadangi sojos ir kukurūzų importo stygius susijęs su papildoma išlaidų našta ES gyvulininkystės ir pašarų sektoriams ir todėl kelia pavojų mėsos gamybos ES viduje ekonominiam gyvybingumui,

J.  kadangi dėl to, kad ES auginama mažai ankštinių pašarinių augalų (liucernų, dobilų, bandvikių) ir sėklinių augalų (žirnių, sojų, lubinų, pupų, vikių ir kt.), su baltymingais augalais susijusių ir ES vykdomų mokslinių tyrimų skaičius sumažėjo nuo 50 (1980 m.) iki 15 (2010 m.), be to, nesirūpinta šios srities mokymais ir praktinės patirties įgijimu, ir todėl ES įdiegta mažai naujovių ir aliejingų augalų gamyba mažai pritaikyta regionų lygmeniu,

K.  kadangi ES yra labai priklausoma nuo sojos pupelių ir kukurūzų importo iš trečiųjų šalių ir bet koks šių produktų tiekimo nutraukimas dėl labai nedidelio nepatvirtintų GMO kiekio juose labai brangiai kainuoja Europos pašarų pramonei,

L.  kadangi mokslinių tyrimų politika gali būti sėkminga tik įtraukus ją į vidutinio ir ilgojo laikotarpio įsipareigojimus, o šiuo metu baltymingų augalų atveju taip nėra,

M.  kadangi ūkininkai gali prarasti žinias apie tvarią praktiką, pagal kurią, taikant suderintą sėjomainą ir tinkamai naudojant ganyklų teritorijas, susiejama augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija, ir kadangi vietos baltymingų augalų kokybė neatitinka kombinuotųjų pašarų kokybės, kuri būtina įvairiuose gyvulininkystės sektoriuose,

N.  kadangi tam, kad baltymingi augalai būtų tvariai įtraukti į sėjomainos sistemas, trumpuoju laikotarpiu reikia padidinti iš šios produkcijos gaunamas pajamas, ypač per konkrečią paramą pagal BŽŪP,

Pagrindiniai teiginiai apie baltymų deficito mažinimo pranašumus

O.  kadangi, jeigu būsimos BŽŪP reformos politinis pagrindas būtų visiškai orientuotas į naujų Komisijos komunikate pabrėžtų uždavinių sprendimą, atkūrus javų, baltymingų augalų ir aliejingųjų augalų tiekimo ir vartojimo ES pusiausvyrą ūkininkai ir maisto bei pašarų pramonė galėtų gauti didelės ekonominės naudos ir kartu būtų pagerinta vartotojams tiekiamo sveiko, aukštos kokybės maisto įvairovė,

P.  kadangi turėtų būti naudojamasi visomis įvairių skatinimo priemonių teikiamos galimybėmis siekiant skatinti žmones vartoti javus, baltymingus augalus ir aliejingąsias sėklas, kurie turėtų būti saugomi ir pagal žemės ūkio produktų kokybės sistemą, taikomą saugomoms geografinėms nuorodoms ar tradiciniams gaminiams, tokiu būdu padedant išsaugoti vietinius ir regionų maisto gaminius, pagamintus iš šių produktų,

Q.  kadangi, atsižvelgiant į klimato kaitą, dėl azoto absorbavimo ir fiksacijos dirvožemyje (iki 100 kgN/ha per mėnesį) ir dėl vėliau mažesnio naudotinų dirbtinių azoto trąšų, kurių poveikis atšilimui dėl azoto oksido yra 310 kartų didesnis už anglies dvideginio, kiekio auginant baltymingus augalus galima gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

R.  kadangi vykdant ES programą „GL-pro“ įrodyta, kad dėl baltymingų augalų įtraukimo į sėjomainą kartą per ketverius metus gerokai (10–15 proc.) sumažėja CO2 išmetimas ir ozono susidarymas,

S.  kadangi, kalbant apie dirvožemio derlingumą, ariamojoje žemėje kaip dalį dažniau naudojamos sėjomainos sistemų auginant daugiau baltymingų augalų galima užtikrinti labiau subalansuotą maistinių medžiagų saugojimą, sumažinti dirvos rūgštėjimą, sustiprinti augalų atsparumą ligoms ir pagerinti dirvožemio struktūrą (įskaitant didesnį dirvožemiui apdoroti skirtos energijos vartojimo efektyvumą), sumažinti herbicidų naudojimą ir padidinti apdulkinimui palankią biologinę įvairovę,

T.  kadangi dėl sėjomainai naudojamų įvairių kultūrų skaičiaus mažesnis ligų ir piktžolių dauginimosi pavojus ir mažesnis augalų apsaugos poreikis, taip pat kadangi didesnė ariamosiose žemėse pagal sėjomainą auginamų baltymingų augalų procentinė dalis gali padėti 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą,

U.  kadangi, kalbant apie vandens išteklių valdymą, visų pirma juos naudojant ankštinių augalų – pvz., daugiamečių žolių ir dobilų mišinių ar javų ir baltymingų augalų mišinių – auginimui pašarams gaminti ir nuolatinei dirvožemio dangai drėkinti galima gerokai sumažinti maistinių medžiagų, ypač nitratų ir fosfatų, nuotėkį į požeminį vandenį,

V.  kadangi, kalbant apie biologinę žemės ūkio įvairovę, auginant daugiau prie Europos klimato sąlygų pritaikytų baltymingų augalų, pvz., pupelių, sojų, žirnių, lęšių, lubinų, avinžirnių, mėlynžiedžių liucernų ir (arba) liucernų, Phacelia spp, paprastųjų garždenių ir bandvikių, bus iš esmės stabilizuota ir padidinta gamybos sistemų įvairovė,

W.  kadangi, kalbant apie baltymų gamybą ir aprūpinimą maistu pasaulio lygmeniu, reikia pasiekti geresnę augalinės ir gyvūninės kilmės baltymų gamybos pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į energijos, vandens ir išorės sąnaudų kiekį, kuris šiuo metu suvartojamas ne baltymingiems augalams, skirtiems žmonių vartojimui, auginti, o intensyviai gyvūninės kilmės baltymų gamybai, o pasaulinė aprūpinimo maistu pusiausvyra turi likti pagrindinis šių svarstymų klausimas,

X.  kadangi įvairi ES vykdoma politika daro įtaką ES aprūpinimo baltymais deficitui, o Komisija taip pat turi analizuoti GMO gamybos ES teritorijoje ir už jos ribų, biodegalų plėtros ir visiško draudimo naudoti gyvūnų kilmės baltymus gyvūnų pašarams pakartotinio įvertinimo klausimus,

Y.  kadangi neimportuotų kombinuotųjų pašarų kokybė gali būti pagerinta naudojant vietos baltymingus augalus bei šalutinius aliejinių augalų produktus, pvz., kalbant apie soją ir saulėgrąžų ar rapsų aliejų,

Z.  kadangi pradėjus naudoti ankštinius pašarinius ar sėklinius ankštinius augalus vietoj įvežamų baltymų, kuriuos daugiausia sudaro sojų išspaudos, galima svariai pakeisti auginimo metodus ir taip prisidėti prie geresnės žemės ūkio produktų kokybės (perėjimas nuo standartinių produktų prie sertifikuotų produktų, iš dalies pakeičiant specifikacijas) ir padidinti gamintojų pajamas,

AA.  kadangi draudimas pašaruose naudoti gyvūninės kilmės baltymus nustatytas kilus krizei dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos, siekiant užkirsti kelią užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) plitimui; kadangi šis draudimas turėtų būti panaikintas tik remiantis moksliniais faktais ir taikant pakankamas atsargumo ir kontrolės priemones; kadangi atsižvelgiant į šias sąlygas reikėtų apsvarstyti galimybę panaudoti apdorotus gyvūninės kilmės baltymus iš skerdienos atliekų monogastrinių gyvūnų (kiaulių ir paukščių) pašarams, su sąlyga, kad būtų naudojamos mėsos, kuri patvirtinta kaip tinkama žmonių maistui, sudėtinės dalys ir kad būtų visiškai laikomasi draudimo gyvūnus šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais, taigi užkertamas kelią priverstiniam kanibalizmui, ir kontroliuojama, kaip šio draudimo laikomasi,

Pagrindiniai teiginiai dėl Komisijos komunikato: pasirengimas teikti rekomendacijas ir reikalavimus

AB.  kadangi 2010 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikate aiškiai pabrėžiama, kad taikant labiau integruotą sėjomainos sistemą būtina auginti daugiau baltymingų augalų,

AC.  kadangi iš įvairių FAO, Komisijos ir kompetentingų valstybių narių valdžios institucijų atliktų tyrimų paaiškėjo, kad geriau naudojant baltymingus augalus ES žemės ūkio sektoriuje ir pasinaudojant, pvz., žemės ūkio ir aplinkosaugos priemonėmis galima užtikrinti patikimesnį aprūpinimą pašarais,

AD.  kadangi ūkininkams naudinga auginti baltymingus augalus įvairiose srityse, t. y. gyvulių pašarų gamyboje, kai naudojamos mišriosios kultūros, pvz., javai ir pupos, baltymų produktų, skirtų žmonėms vartoti, gamyboje ir visose tvaraus ūkininkavimo srityse,

AE.  kadangi šiuo metu valstybės narės, siekdamos pagerinti gamybos sistemų ir maisto kokybę, gali teikti specialią paramą baltymingų augalų auginimui kaip dalį žemės ūkio ir aplinkosaugos programų ir 68 straipsnyje nustatytų priemonių,

AF.  kadangi greta javų ir kukurūzų auginimo pašarams ir energijai gaminti turi būti skatinamas taip pat ir išplėstinių sėjomainos sistemų naudojimas, ūkiuose kultivuojama mišri augalininkystė bei žolės ir dobilų mišiniai gali duoti naudos aplinkai ir žemės ūkiui, nes ankštinių kultūrų auginimas, kaip sėjomainos dalis, gali padėti užkirsti kelią augalų ligoms ir atkurti dirvožemį, daryti teigiamą poveikį augalų apdulkintojų populiacijai ir padėti užtikrinti klimato apsaugą,

AG.  kadangi dėl didesnio grūdinių kultūrų derliaus Vidurio Europoje atsilaisvins dirbamos žemės plotai visoje Europoje ir dėl to atsiras tam tikrų kultūrų, ypač baltymingų augalų, perkėlimo galimybė visoje Europoje,

AH.  kadangi dėl pastaruoju metu padidėjusio žemės ūkio žaliavų kainų svyravimo kilo didelis susirūpinimas dėl Europos gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumo ir didelės jo priklausomybės nuo baltymingų pasėlių importo; kadangi ES būtina parengti tikrą augalinių baltymų plėtros ir konkretaus jų vaidmens padedant spręsti naujus BŽŪP iššūkius (klimato kaita, geresnis gamtinių išteklių valdymas) strateginį planą; kadangi norint sumažinti baltymų trūkumą reikia dėti dideles pastangas siekiant tobulinti mokslinius tyrimus ir augalų selekciją, taip pat įgyvendinti priemones, skirtas tinkamai infrastruktūrai baltymingų pasėlių auginimui, saugojimui ir apdorojimui sukurti; kadangi taip pat ir aliejingųjų augalų ir biodegalų šalutiniai produktai galėtų būti panaudojami gyvulių pašarams gaminti, jei laikomasi griežtų taisyklių, pagal kurias užtikrinamas visapusiškas atsargumo principo taikymas ir užkertamas kelias bet kokiam pavojui gyvūnų ir žmonių sveikatai,

AI.  kadangi būtina ir toliau spręsti visiško netoleravimo importuojant pašarus problemas ir ieškoti praktiškų sprendimo būdų,

AJ.  kadangi žemės ūkio bei pramonės produktų naudojimo būdai yra daugeliu požiūrių susiję ir tam tikri biokuro gamybos šalutiniai produktai tinka gyvuliams šerti,

1.  ragina Komisiją persvarstyti savo politiką baltymų atžvilgiu vidutiniam ir ilgajam laikotarpiui, siekiant užtikrinti, kad į jos teisėkūros pasiūlymus dėl BŽŪP reformos būtų įtrauktos tinkamos ir patikimos naujos priemonės ir mechanizmai, kurie padėtų ūkininkams patobulinti pasėlių sėjomainos sistemas, kad taip būtų galima ženkliai sumažinti dabartinį baltymų deficitą ir kainų svyravimą;

2.  ragina Komisiją nedelsiant pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie galimybes padidinti vietos baltymingų augalų produkciją ES, pasitelkiant naujas politikos priemones (taip pat atsižvelgiant į galimybę panaudoti aliejinius augalus ir jų šalutinius produktus bei galimybę tam tikru mastu pakeisti importą), apie galimą poveikį ūkininkų pajamoms, indėlį, kurį didesnis vietos baltymingų augalų auginimas darytų klimato kaitos poveikio švelninimui, poveikį biologinei įvairovei ir dirvožemio derlingumui ir galimybę sumažinti būtinas išorės mineralinių trąšų ir pesticidų sąnaudas;

3.  ragina Komisiją parengti ataskaitą apie Europoje neleidžiamų GMO visiško netoleravimo importuojamuose pašaruose politikos padarinius, ypač apsvarstyti ribinių dydžių nustatymą ir praktišką jų taikymą;

4.  ragina Komisiją išlaikyti bendrą sausųjų pašarų rinkos organizavimą iki 2013 m., siekiant užtikrinti nuolatinį šio itin svarbaus sektoriaus išlikimą, kadangi tai nepaprastai svarbu pašarinių baltymų gamybai gyvulininkystės sektoriuje;

5.  ragina Komisiją remti baltymingų augalų selekcijos ir tiekimo ES mokslinius tyrimus, įskaitant ir jų indėlį siekiant užtikrinti ligų kontrolę, ir pateikti su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra susijusių pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti žemės ūkio įvairinimo paslaugas, o pagal kaimo plėtros programą pateikti pasiūlymų, kaip vykdyti ūkininkams skirtus mokymus apie sėjomainos taikymą, mišrių augalų auginimą ir technines priemones pašarams ūkiuose gaminti;

6.  ragina Komisiją laikantis kaimo vietovių plėtros skatinimo politikos pasiūlyti priemones, skirtas skatinti gyvulininkystės sektoriuje gyvūnų, turinčių aukštos vertės paveldimų savybių ir didelį produktyvumo potencialą, skaičiaus didinimą, taip pat gerosios patirties sklaidą įvedant optimalaus šėrimo modelius, kad būtų užtikrintas tinkamas baltymingų augalų, naudojamų gyvūnų pašarams, derliaus naudojimas;

7.  ragina Komisiją pasiūlyti kaimo plėtros priemonių sistemą, pagal kurią būtų pradėta naudoti patobulinta decentralizuota pašarų gamybos infrastruktūra, pagrįsta vietos ir regiono augalų rūšimis, šių rūšių sandėliavimu ir sėklų atranka bei formavimu;

8.  ragina Komisiją atlikti vertinimą, kuriame būtų nustatytas dabartinių importo tarifų ir prekybos susitarimų poveikis įvairiems aliejiniams ir baltymingiems augalams, ir pateikti Parlamentui ir Tarybai nuodugnų teisinį tyrimą dėl dabartinės „Blair Hause“ susitarimų dėl baltymingų augalų auginimo Europoje reikšmės;

9.  ragina Komisiją užtikrinti netrukdomą sojų tiekimą į ES rinką, t. y. pateikti techninį sprendimą dėl nedidelio GMO priemaišų kiekio maistiniuose ir pašariniuose baltyminguose augaluose, importuojamuose į ES; primena, kad sojos importo stygius susijęs su papildoma išlaidų našta ES gyvulininkystės ir pašarų sektoriams ir todėl kelia pavojų mėsos gamybos ES viduje ekonominiam gyvybingumui;

10.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, apsvarstyti galimybę į savo teisėkūros pasiūlymus dėl BŽŪP reformos ir į kitų sričių pasiūlymus įtraukti sėjomainos skatinamą, kai auginami baltymingi augalai, kaip apsaugos nuo pasėlių ligų priemonę ir indėlį siekiant geresnių žemės ūkio veiklos metodų ir naujų iššūkių, pvz., maisto tiekimo saugumo, klimato kaitos, išteklių valdymo ir kt., sprendimo būdų;

11.  ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, kad rinkoje vietos gamybai būtų sukurtos palankesnės sąlygos, palyginti su importo sąlygomis, ir kad būtų tenkinami pašarų pramonės poreikiai, įskaitant produktų, kurių sudėtyje nėra GMO, trumpos tiekimo grandinės bei sertifikuotų produktų gamybos modelių kūrimą; pripažįsta, jog vietos ir gretimų teritorijų žemės ūkio produkcija naudingesnė aplinkai;

12.  ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai, pagal kurį būtų numatyta galimybė panaudoti apdorotus gyvūninės kilmės baltymus iš skerdienos atliekų monogastrinių gyvūnų (kiaulių ir paukščių) pašarams gaminti, su sąlyga, kad būtų naudojamos mėsos, kuri patvirtinta kaip tinkama žmonių maistui, sudėtinės dalys ir kad būtų visiškai laikomasi draudimo gyvūnus šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais, taigi užkertamas kelią priverstiniam kanibalizmui, ir kontroliuojama, kaip šio draudimo laikomasi;

13.  ragina Komisiją įdiegti konkrečią bendrąją programą, skirtą decentralizuoto žemės ūkio ir kaimo plėtros moksliniams tyrimams, ir pagerinti bendradarbiavimą Europos ir tarptautiniu lygmenimis, įskaitant ūkiuose vykdomas mokymo programas, skirtas vietos lygmeniu pritaikytų baltymingų augalų veislių selekcijai gerinti, siekiant diegti gamybos grandinės naujoves įvairiose valstybių narių teritorijose;

14.  ragina Komisiją pasiūlyti nuoseklią bendrą politinę strategiją dėl žemės ūkio ir ekologinių taisyklių taikymo maisto produktams, parduodamiems Sąjungoje, atsižvelgiant į genetiškai modifikuotų baltymingų augalų importą;

15.  ragina Europos Komisiją nustatyti baltymingų augalų, importuojamų į Europos Sąjungą, kilmės stebėsenos sistemą, pagal kurią visų pirma būtų atskleidžiama kilmės šalyje taikytos žemės ūkio praktikos tvarumas, pvz., žemės paskirties keitimas, tvarus vandens išteklių naudojimas ir žemės ūkio technologijų taikymas; pabrėžia, kad dėl to reikalingi taip pat ir reguliarūs patikrinimai vietose;

16.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į savo teisėkūros pasiūlymus dėl BŽŪP reformos įtraukti paramos teikimą ūkininkams, kurie augina baltymingus augalus pagal sėjomainos sistemą ir taip prisideda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ES baltymingų augalų deficitą bei gerinant ligų kontrolę ir dirvožemio derlingumą;

17.  ragina Komisiją parengti paskatomis grindžiamas priemones, kuriomis būtų skatinama žemės ūkio gamyba pūdymuose, nes tai galėtų labai padėti sumažinti baltymingų augalų deficitą ES;

o
o   o

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 147, 1993 6 18, p. 25. (2) http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/protein_crops/index_en.htm (3) OL L 162, 1982 6 12, p. 28. (4) OL L 160, 1999 6 26, p. 1. (5) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. (6) OL L 30, 2009 1 31, p. 16. (7) OL L 316, 2009 12 2, p. 27. (8) OL L 229, 2009 9 1, p. 1. (9) OL C 66 E, 2009 3 20, p. 29.