Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Stokholmo programą(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(2), 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio taikymo užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(3) ir 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2000, 2001, 2002, 2004, 2005, 2006, 2007 ir 20008 m. Komisijos metines ataskaitas dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje (COM(2001)0179, COM(2002)0258, COM(2003)0098, COM(2004)0115, COM(2005)0044, COM(2006)0071, COM(2007)0049 ir COM(2008)0010),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos ataskaitą „Moterų ir vyrų lygybė (2010 m.)“ (COM(2009)0694),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB(6),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB(7),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ (COM(2008)0635),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 89/552/EEB dėl televizijos be sienų,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008)0638),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į Jungtinių Tautų Pekino veiksmų platformą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. vykusios Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 22 d. priimtą Europos Komisijos Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto nuomonę dėl darbo užmokesčio skirtumų,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pranešimą „Žmogaus teisės ir lyčių tapatybė“ (2009 m.),

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lyčių tapatybės“ (2010 m.),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų(10),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl 2006–2010 m. moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo rezultatų vertinimo ir rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų(11),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m.(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.)(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl reklamos poveikio vartotojų elgesiui(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0029/2011),

A.  kadangi vyrų ir moterų lygybė – tai vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, pripažįstamas Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir kadangi vis dar esama daug moterų ir vyrų nelygybės atvejų,

B.  kadangi Europos Sąjungai teko patirti ekonomikos ir finansų krizę, kuri labai pakenkė ir moterų, ir vyrų užimtumui, ypač moterų ekonominei padėčiai, ir dėl kurios, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, labiau nukentės moterys,

C.  kadangi moterų ir vyrų lygybė turi teigiamą poveikį darbo našumui bei ekonomikos augimui ir padeda skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, o tai suteikia daug socialinės ir ekonominės naudos,

D.  kadangi reikalingi statistiniai duomenys, suskirstyti pagal lytį, kad būtų galima palyginti krizės poveikį moterims ir vyrams, kadangi Europos lyčių lygybės institutas turi didelių pajėgumų šioje srityje, ir kadangi reikalingi statistiniai duomenys, kokią įtaką moterų sveikatai daro skurdas, ypač vyresnio amžiaus moterims, nes svarbu užtikrinti moterų sveikatos apsaugą,

E.  kadangi moterų nedarbo lygis dažnai įvertinamas nepakankamai, nes neįtraukiami duomenys apie moterų ekonominio neaktyvumo lygį (2/3 iš 63 milijonų neaktyvių 25–64 amžiaus asmenų) ir dalinio nedarbo lygį, kuris visgi yra aukštas,

F.  kadangi kaimo vietovėse užimtumo lygis yra mažesnis; be to, kadangi didelė dalis moterų nedalyvauja oficialiojoje darbo rinkoje ir dėl to nėra registruotos kaip bedarbės, nei įtraukiamos į nedarbo statistiką, o tai sudaro finansinių ir teisinių problemų norint pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir laikino nedarbingumo pripažinimu ligos laikotarpiu, siekiant įgyti teisę į pensiją ir prieigą prie socialinio draudimo, taip pat sudaro problemų ištuokos atveju; kadangi padėtis kaimo vietovės nepalanki, nes jose nepakanka aukštos kvalifikacijos darbo vietų,

G.  kadangi moterų padėtis darbo rinkoje nepalanki dėl darbo ne visą darbo dieną sutarčių ir savanoriškų terminuotų darbo sutarčių ir ypač dėl mažesnio nei vyrų darbo užmokesčio; kadangi šie skirtumai atsispindi pensijose ir dėl to kyla grėsmė didesniam moterų nei vyrų skurdui,

H.  kadangi dar ir šiandien moterų ir vyrų darbo užmokestis skiriasi vidutiniškai 18 proc. Europos Sąjungoje, kai kuriose šalyse – daugiau nei 25 proc., o vienoje valstybėje narėje – net 30 proc., kadangi nors ir dedamos pastangos ir yra pasiekta pažanga, tačiau atlyginimų skirtumas mažėja labai lėtai,

I.  kadangi motinystė neturėtų būti stabdys moterų karjerai ir kadangi iš statistikos duomenų aiškiai matyti, kad moterys, turinčios vaikų, dirba mažiau valandų nei moterys, kurios jų neturi, priešingai nei turintys vaikų vyrai, kurie dirba daugiau, palyginti su vyrais, neturinčiais vaikų,

J.  kadangi 2002 m. kovo mėn. Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybės narės buvo paragintos iki 2010 m. įsteigti priežiūros įstaigas ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus, tačiau daugelyje šalių valstybės finansuojamų vaikų priežiūros įstaigų vis dar trūksta, o tai turi ypač neigiamą poveikį nepalankioje padėtyje esančioms šeimoms,

K.  kadangi moterų užimtumo lygis priklauso nuo jų šeiminių pareigų; kadangi daugiau kaip 20 milijonų europiečių (iš jų du trečdalius sudaro moterys) prižiūri suaugusius išlaikomus asmenis ir todėl negali dirbti visą darbo dieną; kadangi senėjant gyventojams šis reiškinys gali suaktyvėti,

L.  kadangi, norint užtikrinti vienodas dalyvavimo darbo rinkoje, švietimo ir mokymosi sąlygas moterims ir vyrams, būtina, kad būtų prieinamos vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugos,

M.  kadangi moterų pareigų našta, atliekant namų ūkio darbus, kelis kartus didesnė negu vyrų ir tai nėra vertinama pinigine išraiška ir nepripažįstama šio darbo vertė, ir kadangi darbas namuose prižiūrint vaikus, sergančius ar vyresnio amžiaus žmones yra sunkus ir neapmokamas darbas,

N.  kadangi būtina įveikti lyčių stereotipus švietimo srityje, dėl kurių vaikai dažnai skatinami mokyklose ir universitetuose rinktis dalykus, kurie tradiciškai laikomi moteriškais arba vyriškais; kadangi svarbu užtikrinti įvairias mokyklos ir profesijos pasirinkimo galimybes,

O.  kadangi mergaičių, kurios renkasi mokslo sektorius, visų pirma matematiką ir informacines technologijas, skaičius vis dar yra labai mažas ir dėl to randasi stipri sektorių segregacija,

P.  kadangi dėl krizės gali dar labiau padidėti moterų ir vyrų sektorinė ir profesinė segregacija, kuri ne tik nesumažėjo, bet kai kuriose šalyse net didėja,

Q.  kadangi strategijoje „ES-2020“ ypač daug dėmesio skiriama ekologiniams pokyčiams, atsinaujinančios energijos sektoriams ir ekologiškoms darbo vietoms, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, pereinant prie naujos tvarios ekonomikos; kadangi aktyvi moterų įtrauktis ir reintegracija į darbo rinką yra būtina, norint pasiekti 75 proc. moterų ir vyrų užimtumo lygį,

R.  kadangi moterų, baigusių universitetus, paprastai yra daugiau nei vyrų (58,9 proc. diplomų gavo moterys), tačiau moterų darbo užmokestis vis dar yra vidutiniškai 18 proc. mažesnis už vyrų ir mažiau moterų eina įmonių, valstybinių institucijų ir politinių organų vadovų pareigas,

S.  kadangi 2008 m. birželio mėn. įsteigtas Europos moterų, einančių įmonių ir politinių organų vadovų pareigas, tinklas gali padėti gerinti vyrų ir moterų, einančių vadovaujančias pareigas, pusiausvyrą,

T.  kadangi norint pasiekti vyrų ir moterų lygybę mūsų visuomenėje, reikalingas geresnis moterų atstovavimas ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kadangi kai kuriose valstybėse narėse moterys sudaro mažiau nei 15 proc. nacionalinių parlamentų narių,

U.  kadangi moterims skirta pozityvioji diskriminacija pasiteisino siekiant užtikrinti visapusišką jų integraciją darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje,

V.  kadangi moterims labiau nei vyrams gresia skurdas dėl profesinės karjeros su pertrūkiais, darbo užmokesčio dydžio ir dėl mažesnių pensijų; kadangi Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais nepakankamai stengiamasi suprasti gilias moterų skurdo priežastis,

W.  kadangi 2011 m. bus skirti savanoriškai veiklai ir pabrėždamas, kad moterų ir vyrų lygybės principo populiarinimas savanoriškos veiklos programose galėtų atlikti teigiamą vaidmenį,

X.  kadangi mažumoms priklausančios moterys, ypač romų moterys, nuolat susiduria su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija ir kadangi jų padėtis yra nepalankesnė ne tik palyginti su dauguma moterų, bet ir su tautinėms mažumoms priklausančių vyrų ir joms kyla ypač didelė socialinės atskirties rizika,

Y.  kadangi smurtas prieš moteris – tai jų pagrindinių teisių pažeidimas, kuriam nėra jokių geografinių, ekonominių, kultūrinių ar socialinių ribų, ir kuris yra pagrindinė kliūtis lygybei, kadangi apytikriai apskaičiuota, kad 20–25 proc. moterų Europoje per savo gyvenimą patiria fizinį smurtą; kadangi psichologiniu smurtu taip pat gali būti daroma žala kaip ir fiziniu,

Z.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metus,

AA.  kadangi moterys patiria daugialypę diskriminaciją ir jos yra labiau pažeidžiamos socialinės atskirties, skurdo ir didelių žmogaus teisių pažeidimų, pvz., prekybos žmonėmis, požiūriu, ypač jeigu jos nepriklauso pagrindinei visuomenės grupei,

1.  primena, kad krizę pirmiausia patyrė sektoriai, kuriuose daugiausia dirba vyrų, pvz., statybų ir pramonės sektoriai, tačiau krizė išplito ir į kitus sektorius, kuriuose dirba daugiau abiejų lyčių atstovų ir todėl išaugo moterų nedarbo lygis; pabrėžia, kad atlyginimai labiausiai krito feminizuotuose paslaugų sektoriuose, valstybių biudžetų finansuojamuose sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, o to vėlesnės pasekmės yra moterų mažesnės pensijos, kurios turi įtakos didesniam vyresnio amžiaus moterų skurdo lygiui;

2.  pažymi, kad šalyse, kuriose pavyko darbo rinkoje vienodai traktuoti vyrus ir moteris, tai padarė teigiamą poveikį ekonominiam ir socialiniam šalies vystymuisi, todėl nereikėtų atsisakyti moterų ir vyrų lygybės politikos krizės metu, ir pažymi, kad, nepaisant aiškiai pareikštos valstybių narių ir Komisijos valios, iki šiol nepavyko nuosekliai sudaryti vienodų sąlygų; pažymi, kad dėl ekonominio nuosmukio dar labiau paaštrėjo pastarąjį dešimtmetį vyraujanti tendencija, kai dėl skurdo, nedarbo ir neužtikrintų darbo santykių dažniau kenčia moterys nei vyrai, ir dėl to vis labiau pastebima skurdo „feminizacija“;

3.  pabrėžia, kad pagal Lisabonos strategiją į darbo rinką siekiama integruoti 60 proc. darbingų moterų, o taikant demografinėms problemoms spręsti skirtas priemones turėtų būti skatinamas didesnis gimstamumas, siekiant įveikti ateities iššūkius;

4.  pabrėžia, kad moterų dalyvavimas darbo rinkoje turi teigiamą poveikį ekonomikos augimui; pažymi, kad remiantis OECD statistiniais duomenimis 1995–2008 m. laikotarpiu dirbančios moterys padėjo užtikrinti ketvirtadalį metinio augimo;

5.  pabrėžia, kad moterims kyla didesnė rizika, jog praradus darbą nepavyks iš naujo įsidarbinti;

6.  ragina nustatyti moterų dalyvavimo tam tikroje veikloje arba sektoriuose, arba skyrimo į tokias pareigas, į kurias anksčiau jos nebuvo įsileidžiamos ir kuriose jų vis dar yra mažai, tikslus, informuojant ir motyvuojant darbdavius samdyti moteris ir jas skatinti, ypač minėtuose sektoriuose ir pareigose;

7.  pažymi, kad būtina skirti žymiai daugiau dėmesio moterų pensijų adekvatumui, nes dirbančios moterys dažniau nei vyrai nutraukia savo karjerą, kad galėtų prižiūrėti vaikus, sergančius arba vyresnio amžiaus šeimos narius, ir dėl savo įsipareigojimų šeimai yra linkusios dažniau nei vyrai dirbti ne visą darbo dieną arba dirbti darbą be garantijų;

8.  ragina apskaičiuoti ir įvertinti krizės poveikį moterims parengiant tikslią statistiką, kurios rodikliai, suskirstyti pagal lytį, būtų nuolat atnaujinami ir iš naujo įvertinami; priduria, kad ši statistika turėtų padėti geriau nustatyti ne tik konjunktūrines, bet ir struktūrines problemas, siekiant lengviau išeiti iš krizės ir skatinti skleisti gerąją patirtį;

9.  kritiškai vertina tai, kad ekonomikos atkūrimo planuose daugiausia dėmesio skiriama darbo sektoriams, kuriuose dominuoja vyrai; atkreipia dėmesį į tai, kad labiau remiant vyrų, o ne moterų darbo ateitį, yra didinama, o ne mažinama nelygybė; pabrėžia, kad siekiant įveikti krizę, reikia integruoti lyčių lygybės politiką į nacionalinius, Europos ir tarptautinius ekonomikos atkūrimo planus;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad ir vyrų, ir moterų užimtumo lygis kaimo vietovėse yra mažesnis ir kad dėl to gyvenančių kaimo vietovėse padėtis prasta trūkstant kokybiškų darbo vietų; be to, didelė dalis moterų nedirba oficialioje darbo rinkoje ir dėl to nėra registruotos kaip bedarbės, o tai sudaro finansinių ir teisinių problemų norint pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir laikino nedarbingumo pripažinimu ligos laikotarpiu bei siekiant įgyti teisę į pensiją;

11.  pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos krizė turėjo neigiamų pasekmių darbuotojams ir, nepaisant to, kad moterų išsilavinimo lygis pastaraisiais metais smarkiai išaugo ir aukštąsias mokyklas baigusių moterų šiandien yra daugiau nei vyrų, daugelis moterų vis dar yra priverstos rinktis antraeilius ir mažiau apmokamus darbus;

12.  pabrėžia, kad labai daug moterų dirba darbus be garantijų, yra priverstos dirbti ne visą darbo dieną ir patiria skurdą; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad siekiant strategijos „ES -2020“ tikslų skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties srityje įgyvendinamos priemonės moterims būtų taikomos atsižvelgiant į tai, kokią skurdą patiriančių žmonių dalį jos sudaro;

13.  primena, kad dar esama moterų ir vyrų nelygybės, nors moterys vis daugiau dalyvauja darbo rinkoje; pabrėžia, kad į ekonomikos ir finansų krizę turi būti žvelgiama kaip į galimybę pateikti naujus ir naujoviškus pasiūlymus dėl užimtumo lygio, darbo užmokesčio dydžio, darbo laiko ir vadovaujančių pareigų;

14.  pabrėžia teigiamą moterų ir vyrų lygybės poveikį ekonomikos augimui; pastebi, kad remiantis kai kuriais tyrimais apskaičiuota, kad jei moterų užimtumo, darbo ne visą darbo dieną ir darbo našumo rodikliai būtų tokie patys kaip vyrų, BVP padidėtų 30 proc.;

15.  primena, kad rengiant užimtumo politiką reikia atsižvelgti į tai, kad atsirado naujų sektorių, kurie gali potencialiai sukurti daug darbo vietų, tokie kaip ekologija, aplinka ir naujosios technologijos; šiuo aspektu pabrėžia, kad moterys turi atlikti svarbų vaidmenį minėtuose sektoriuose; ragina valstybes nares skatinti jaunas merginas nevengti tokio tipo studijų; skatina Europos Komisiją nuolat informuoti apie šias naujas perspektyvas;

16.  ragina valstybes nares, padedant Komisijai ir plečiant savo dabartinę veiklą užtikrinti, kad pereinant prie tvarios ekonomikos, kur ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ, daugiau moterų dalyvautų profesiniame mokyme pagal mokymosi visą gyvenimą programas, ir taip gerinti moterų įsidarbinimo galimybes;

17.  ragina sudaryti moterims geresnes sąlygas mokytis, kelti kvalifikaciją ir įsidarbinti netradiciniuose sektoriuose bei užimti aukštesnes vadovaujančias pareigas;

18.  ragina Komisiją skatinti dialogą su socialiniais partneriais sprendžiant tokius klausimus, kaip antai darbo užmokesčio nustatymo skaidrumas, moterų darbo ne visą darbo dieną arba terminuotų darbo sutarčių sąlygos, moterų skatinimas dalyvauti ekologiniuose ir inovacijų sektoriuose;

19.  primena, kad socialinės ekonomikos įmonės (fondai, savidraudos draugijos, kooperatyvai) gali atlikti pagrindinį vaidmenį atkuriant ekonomiką ir kad šiose įmonėse daugiausia dirba moterys; ragina valstybes nares rengiant ekonomikos atkūrimo politiką rimtai atkreipti dėmesį į šio tipo veiklą;

20.  pabrėžia, kad svarbu išaiškinti juridinę bendrosios nuosavybės sąvoką, kuri leistų visiškai pripažinti moterų teises žemės ūkio sektoriuje, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir kad jų darbas būtų pripažįstamas; taip pat pabrėžia, kad reikia pakeisti Reglamentą dėl Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo (EŽŪKPF) taip, kad būsimu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, kaip ir pagal Europos socialinio fondo (ESF) nuostatas, būtų galima įgyvendinti moterims skirtas teigiamas priemones, kaip tai buvo daroma ankstesniais laikotarpiais, bet neįmanoma šiuo laikotarpiu, nes šios priemonės turės ypač teigiamą poveikį moterų užimtumui žemės ūkio sektoriuje;

21.  pažymi, kad pirmenybė turi būti teikiama naikinant darbo užmokesčio skirtumą ir todėl apgailestauja, kad Europos Komisija inicijavo nepakankamas pakartotines diskusijas ES lygmeniu peržiūrint esamus teisės aktus dėl vienodo moterų ir vyrų darbo užmokesčio principo taikymo, kaip Europos Parlamentas yra raginęs savo 2009 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje;

22.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant, kad darbo rinkos nebūtų suskirstytos pagal lytis ir kad būtų kovojama su reiškiniu, kai daug moterų dirba mažai atlyginamus darbus, jau mokykloje skatinant berniukų ir mergaičių susidomėjimą visu galimos profesinės veiklos spektru ir didinant moterų mokymosi galimybes, kad savo profesinės veiklos metu jos galėtų prisitaikyti prie pokyčių darbo rinkose; reiškia rimtą susirūpinimą dėl esamos neteisingos padėties, kai praėjus daugiau kaip pusei amžiaus po to, kai Bendrijos sutartyse buvo įtvirtintas vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas, moteris ES vidutiniškai turėtų dirbti 418 kalendorinių dienų, kad per vienus kalendorinius metus uždirbtų tiek pat, kiek vyras;

23.  atkakliai tvirtina, kad būtina nedelsiant imtis kovos su diskriminacija darbo užmokesčio atžvilgiu priemonių, t. y. pakeisti dabar galiojančią direktyvą arba parengti sektorinius palaipsniui įgyvendintinus planus, kuriuose būtų aiškiai nustatyti tikslai, pvz., iki 2020 m. 0,5 proc. sumažinti atlyginimų skirtumus siekiant pašalinti tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją ir skatinti sudaryti kolektyvines sutartis, mokyti lyčių lygybės priežiūros pareigūnus, svarstyti moterų ir vyrų nelygybės klausimą atsižvelgiant į atliktą darbą, už kurį nemokamas atlyginimas, parengti lyčių lygybės įmonėse ir kitose darbo vietose planus; mano, kad turi tapti įprasta skaidriai nustatyti atlyginimus, nes taip būtų sustiprinama darbuotojų moterų derybinė pozicija;

24.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, kurios leistų išvengti dabartinės paradoksalios situacijos, kai moterys, nors ir turėdamos geresnį išsilavinimą, gauna mažesnį atlyginimą nei vyrai; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti optimalų ekonomikos augimą ir tikrai tvarų vystymąsi, reikia visapusiškai išnaudoti moterų karjeros galimybes;

25.  pabrėžia, kad moterų atskiros pajamos ir gerai apmokamas darbas labai svarbūs siekiant užtikrinti jų ekonominę nepriklausomybę ir apskritai didesnę moterų ir vyrų lygybę visuomenėje;

26.  ragina valstybes nares taikyti lyčių lygybės principą nacionalinėse pensijų sistemose tiek amžiaus, tiek darbo užmokesčio požiūriu;

27.  ragina ES valstybes nares tinkamai įgyvendinti teisės aktus dėl vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą ir ragina Komisiją taikyti sankcijas valstybėms narėms, kurios nesilaiko šio reikalavimo;

28.  pabrėžia, kad lyčių lygybė yra ne tik įvairovės ir socialinės lygybės klausimas, bet ir būtina sąlyga siekiant strategijoje „ES -2020“ numatytų tvaraus augimo, užimtumo, konkurencingumo ir socialinio solidarumo tikslų; taigi ragina Komisiją stiprinti lyčių aspektą visose strategijos „ES-2020“ dalyse ypač atsižvelgiant į lyčių ypatybes ir nustatyti konkrečias priemones ir tikslus, susijusius su moterų ir vyrų lygybe, kai imamasi visų priemonių siekiant patobulinti Europos užimtumo strategiją;

29.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares sprendžiant lyčių lygybės klausimą pritarti privalomojo pobūdžio pasiūlymams, o ne neįpareigojančioms strategijoms ir politikos dokumentams;

30.  mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų parengti mokymo ir įgyvendinimo priemones, kad visi suinteresuotieji subjektai atitinkamose jų kompetencijos srityse tinkamai atsižvelgtų į moterų ir vyrų lygių galimybių aspektą, taip pat įvertintų konkretų politikos poveikį moterims ir vyrams;

31.  pabrėžia, jog svarbu nustatyti kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir kaupti patikimus lyčių aspektu pagrįstus statistinius duomenis, kuriuos būtų galima palyginti ir prireikus gauti ir kuriais būtų galima naudotis stebint lyčių lygybės aspekto integravimą visose politikos srityse;

32.  mano, kad reikia teikti pirmenybę kovai su skurdu, siekiant jį panaikinti, ir peržiūrėti makroekonomikos, pinigų, socialinę ir darbo politiką, kuri nulemia skurdą, siekiant užtikrinti moterims ekonominį ir socialinį teisingumą; mano, kad reikėtų persvarstyti metodus, kurie naudojami skurdo lygiui apibrėžti, ir parengti strategijas, kuriomis būtų propaguojamas teisingas pajamų pasidalijimas, užtikrinamos minimalios pajamos, darbo užmokestis ir orumo nežeidžiančios pensijos, sukuriama pakankamai su teisėmis suderinamų aukštos kokybės darbo vietų moterims, užtikrinamos galimybės visoms moterims ir mergaitėms gauti kokybiškų viešųjų paslaugų, pagerinama socialinė apsauga ir atitinkamos vietos lygmens paslaugos, pvz., lopšeliai, darželiai, dienos centrai, bendruomenės ir laisvalaikio centrai, taip pat pagalbos šeimoms tarnybos;

33.  palankiai vertina Komisijos visoje ES pradėtą kampaniją, siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą; tačiau pažymi, kad vis dar esama vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, todėl prašo pradėti svarstymus ES lygmeniu, kuriais būtų siekiama įveikti stereotipus, susijusius su vyrų ir moterų vaidmeniu; taigi pabrėžia, jog svarbu organizuoti visuomenės informavimo kampanijas mokyklose, darbo vietose ir žiniasklaidoje, siekiant kovoti su įsigalėjusiais lyčių stereotipais ir ypač su žeminančiu jų vaizdavimu; atkreipia dėmesį į tai, jog kampanijose reikėtų pabrėžti vyrų vaidmenį užtikrinant sąžiningą šeimos pareigų pasidalijimą ir darbo bei privataus gyvenimo suderinimą;

34.  mano, kad, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, reikia aktyviau naudoti moterų potencialą ir didinti moterų užimtumą, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti 75 proc. 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą, kaip suformuluota strategijoje „ES -2020“; taip pat mano, kad žmonėms reikėtų užtikrinti galimybę laisvai pasirinkti turėti vaikų ir kad teisinga darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra pagrindinė sąlyga siekiant padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje;

35.  ragina pateikti konkrečius pasiūlymus siekiant suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ypač pagalbos išlaikomiems asmenims ir vaikų globos srityse;

36.  pabrėžia, kad Europos Komisija ir valstybės narės turi skatinti, remti ir stiprinti moterų vaidmenį socialinės ekonomikos sektoriuje, atsižvelgiant į didelį moterų užimtumą šiame sektoriuje ir jo siūlomų paslaugų, kuriomis skatinama profesinio ir privataus gyvenimo pusiausvyra, svarbą;

37.  ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai perkeltų į savo teisę įvairius ES teisės aktus, kuriais reglamentuojamas darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas, ir suvienodintų vyrų ir moterų darbo sąlygas;

38.  pažymi, kad darbas ne visą darbo dieną gali turėti neigiamų asmeninių pasekmių, pavyzdžiui, susijusių su karjeros kliūtimis ir skurdu senatvėje, arba, kita vertus, dėl nepakankamų pajamų – ligos atveju arba netekus darbo – pragyvenimui užtikrinti gali prireikti papildomos valstybės paramos;

39.  pabrėžia informavimo kampanijų svarbą siekiant užtikrinti lyčių neutralumą tradicinėse vyriškose ar moteriškose profesijose arba veiklos srityse; taip pat ragina valstybes nares pradėti debatus apie kalbos vaidmenį stereotipų įsitvirtinimui, ypač apie tam tikrų profesijų pavadinimų feminizavimą arba maskulinizavimą;

40.  ragina valstybines ir privačias įstaigas įtraukti lyčių lygybės įgyvendinimo planus į savo vidaus taisykles ir veiklą reglamentuojančius aktus, kartu pateikiant konkrečius trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, bei kasmet atlikti šių planų įgyvendinimo analizę;

41.  ragina pateikti konkrečius pasiūlymus siekiant suderinti darbą, šeiminį ir asmeninį gyvenimą ir skatinti geresnį vyrų ir moterų profesinių, šeimos ir socialinių pareigų pasidalijimą, ypač pagalbos išlaikomiems asmenims ir vaikų globos srityse;

42.  ragina valstybes nares remti nepalankioje padėtyje atsidūrusias gyventojų grupes, pavyzdžiui, nėščias moteris arba motinas, kurioms vienoms tenka atsakomybė už šeimą, ir sudaryti joms sąlygas rasti padorų ir ilgalaikį darbą, kuris leistų joms derinti profesinį ir šeimos gyvenimą;

43.  mano, kad norint geriau suderinti darbą ir priežiūrą, būtina gerinti vaiko priežiūrai skirtų atostogų sąlygas; taigi ragina Tarybą kuo skubiau priimti bendrąją poziciją dėl 2010 m. spalio 20 d. Parlamento pozicijos(16) dėl Tarybos direktyvos 92/85/EEB persvarstymo;

44.  ragina valstybes nares skatinti įsteigti arba gerinti vaikų priežiūros įstaigas, tokias kaip lopšelius arba vaikų darželius, taip pat vyresniems ir kitiems priklausomiems asmenims skirtas įstaigas, kad tokiu metu, kuris atitinka pilną darbo dieną būtų teikiamos kokybiškos ir prieinamos paslaugos kuo daugiau žmonių; mano, kad šios įstaigos – tai didžiulė parama tėvams ir turėtų jiems padėti patekti į darbo rinką;

45.  pabrėžia, kad šeima yra mūsų visuomenės pagrindas ir ji neatsiejamai susijusi su vertybių perdavimu ir solidariu bendradarbiavimu; pabrėžia, kad svarbus žingsnis siekiant suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą ir užtikrinti vienodas dalyvavimo darbo rinkoje, mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo sąlygas moterims ir vyrams yra lankstaus darbo laiko nustatymas ir nuotolinio darbo galimybių sudarymas, taip pat vaikų priežiūros plėtra ir profesijos statuso suteikimas vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai namuose; apgailestauja, kad nesant atitinkamų atostogas, vaiko priežiūros atostogas ir lanksčią abiejų tėvų darbo tvarką reglamentuojančių nuostatų moterys dažnai negali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir dirbti visą darbo dieną; mano, kad tam reikia keisti verslo kultūrą, susijusią su moterų įdarbinimu ir jų užimtumu; taigi ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad dėl ekonominės ir finansinės krizės nebūtų mažinamos socialinės išmokos ar ribojamos socialinės paslaugos, susijusios su vaikų priežiūra ir pagalba pagyvenusiems ir pažeidžiamiems žmonėms;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti teigiamas moterims ir vyrams priemones, ypač siekiant palengvinti jų grįžimą į darbą po šeimai skirto laikotarpio (vaikų auginimas, ir (arba) sergančio ar neįgalaus šeimos nario priežiūra), skatinant integravimo ir reintegravimo į darbo rinką politiką, kad šie asmenys galėtų vėl tapti finansiškai nepriklausomi;

47.  pabrėžia išsilavinimo svarbą ir tai, kad jam tenka pagrindinis vaidmuo siekiant nuo pat mažumės vaikams įskiepyti moterų ir vyrų lygybės sąvoką ir toleranciją skirtingoms kultūroms bei išaiškinti diskriminacijos ir išankstinio nusistatymo daromą žalą; ragina valstybes nares diegti švietimo programas, taip pat informavimo viso mokymosi laikotarpiu programas siekiant populiarinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 23 straipsnyje, įtvirtintas vertybes;

48.  pabrėžia, kad būtina suteikti jaunimui laisvę rinktis profesiją; šiuo klausimu primena, kad svarbu, jog mokytojai savaime nenukreiptų mokinių rinktis profesiją pagal lyčių stereotipus ir kad būtų atkreipiamas dėmesys į visas įmanomas įsidarbinimo galimybes;

49.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad merginos automatiškai nesirinktų studijų ir darbo, kurie tradiciškai laikomi moteriškais, tuo tikslu švietimo sektoriuje organizuojant informavimo programas;

50.  pabrėžia, jog reikia dėti daugiau pastangų ES mastu siekiant padidinti moterų skaičių politikos sferoje; todėl skatina, kad moterys dalyvautų visose ES institucijose, ypač eitų vadovaujančias pareigas; pabrėžia, kad reikėtų dėti papildomų pastangų valstybių narių, regionų ir savivaldybių lygmeniu; ragina nustatyti privalomus tikslus, kad būtų užtikrintas vienodas moterų ir vyrų atstovavimas; šiuo požiūriu pabrėžia, kad taikant kvotas daromas teigiamas poveikis moterų galimybėms atstovauti; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad taikant rinkimų kvotas daromas teigiamas poveikis moterų galimybėms atstovauti;

51.  primena, kad tik 3 proc. didelių įmonių vadovauja moterys; todėl atkreipia dėmesį į Norvegijos, kuri nuo 2003 m. sėkmingai įgyvendina kvotų politiką, siekdama užtikrinti lyčių lygybę įmonių valdybose, pavyzdį, kuriuo jau pasekė Ispanija ir Prancūzija; ragina valstybes nares imtis realių priemonių, pvz., kvotų sistemos, kuriomis būtų užtikrinama, kad didelėse įmonėse, įtrauktose į biržos sąrašus, ir apskritai įmonių valdybose, ypač tų, kurių akcininkė yra valstybė, dirbtų daugiau moterų;

52.  pabrėžia, jog siekiant panaikinti su užimtumu susijusią lyčių nelygybę valstybėse narėse būtina parengti įstatymais įtvirtintus lyčių lygybės įmonėse ir sektoriuose įgyvendinimo planus, kuriuos inicijuotų ir kontroliuotų socialiniai partneriai;

53.  pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia imtis priemonių, ypač pasitelkus teisės aktus, kad būtų nustatyti privalomi tikslai ir užtikrinta vyrų ir moterų, užimančių vadovaujančias pareigas įmonėse, viešojo administravimo įstaigose ir politiniuose organuose, lygybė;

54.  ragina valstybes nares nustatyti įmones, kurios skatina moterų ir vyrų lygybę ir darbo, šeimos bei asmeninio gyvenimo derinimą, ir plačiai skleisti geriausią patirtį, ypač tarpininkaujant pramonės ir prekybos rūmams;

55.  palankiai vertina bendras diskusijas dėl moterų, turinčių vadovaujamąsias pozicijas pramonėje, dalies didinimo ir ragina šiuo tikslu nustatyti įmonėse savanorišką kvotą, grindžiamą darbuotojų sudėtimi pagal lytį;

56.  ragina nacionaliniu ir Europos lygmenimis imtis priemonių skatinti moterų verslumą, sukuriant mokymų ir profesinio bei teisinio konsultavimo struktūras ir sudarant palankesnes sąlygas gauti valstybės ir privatų finansavimą;

57.  skatina subjektus, propaguojančius moterų ir vyrų lygybę, nuolat tarpusavyje keistis informacija ir patirtimi, kad būtų taikoma geroji patirtis privačiame ir viešajame sektoriuose visais lygmenimis: Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos;

58.  ragina valstybes nares ir Europos Komisiją skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų moterų grupėms: moterims su negalia, pagyvenusioms moterims, imigrantėms, lesbietėms, biseksualėms ir transseksualėms bei tautinėms mažumoms priklausančioms moterims, taip pat moterims, turinčioms mažai įgūdžių arba visai jų neturinčioms ir prižiūrinčioms priklausomus asmenis, – tai specialiosios moterų grupės, kurioms reikia priemonių, pritaikytų prie jų sąlygų; ragina Komisiją užtikrinti tęstinumą, kad 2011-aisiais, Europos savanoriškos veiklos metais, taip pat būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė;

59.  ragina Komisiją remti valstybes nares, kurios, gerindamos prieigą prie švietimo ir profesinio mokymo, suteikia daugiau profesinių perspektyvų remtinoms moterims, pavyzdžiui, imigrantėms, tautinėms mažumoms priklausančioms moterims, neįgalioms moterims ir vienišoms motinoms ir drauge didina jų galimybes būti ekonomiškai savarankiškomis; atkreipia dėmesį į daugialypę diskriminaciją, kurią patiria imigrantės, susiduriančios su diskriminacija ne tik dėl lyties, bet ir dėl etninės priklausomybės, rasės ir dažnai net dėl amžiaus;

60.  ragina už lygybės klausimus atsakingas nacionalines, regionines ir vietos institucijas patvirtinti integruotas strategijas, kurios leistų geriau reaguoti daugialypės diskriminacijos atvejais ir geriau juos nagrinėti; taip pat pabrėžia, kad šios institucijos turėtų pasiūlyti mokymus teisėjams, teisininkams ir visam personalui, kad jie galėtų nustatyti, iš anksto numatyti ir spręsti daugialypės diskriminacijos situacijas;

61.  primena, kad neįgaliosios moterys dažnai diskriminuojamos socialinio, kultūrinio, politinio ir profesinio gyvenimo srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti konkrečių pasiūlymų siekiant pagerinti šių moterų padėtį;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikant ES romų įtraukties strategiją skirti ypatingą dėmesį romų moterims;

63.  atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Pagrindinių teisių agentūros pranešimais, transseksualai išlieka labiausiai atskirta ir persekiojama socialinė grupė, dažnai susidurianti su panieka, atstūmimu ir smurtu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis agentūros rekomendacijų ir užtikrinti geresnę ir aiškesnę apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties;

64.  mano, kad moterys ir vyrai privalo turėti galimybę gauti tinkamos informacijos apie reprodukcinę sveikatą ir paramos šioje srityje ir kad moterys privalo turėti vienodas su vyrais teises ir galimybes naudotis paslaugomis šioje srityje; pabrėžia, kad moterims privalo būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises, t. y. naudojant kontracepciją ir turint galimybę atlikti abortus; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti priemones ir veiksmus, kurie padėtų geriau informuoti vyrus apie jų pareigas lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais;

65.  primena, kad smurtas prieš moteris yra pati didžiausia kliūtis moterų ir vyrų lygybei pasiekti; ragina Komisiją pradėti rengti pasiūlymą dėl bendros direktyvos dėl visų formų (fizinio, seksualinio ar psichologinio) smurto prieš moteris (ypač prekybos moterimis) prevencijos ir kovos su juo;

66.  palankiai vertina Bendrijos ir valstybių narių lygmenimis įdėtas pastangas kovojant su smurtu prieš moteris, tačiau pabrėžia, kad šis reiškinys ir toliau lieka pati didžiausia neišspręsta problema, ir ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė gauti paramos paslaugas, skirtas užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir apsaugoti moteris nuo tokio smurto, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, rasės, amžiaus, seksualinės orientacijos, etninės kilmės arba religijos; palankiai vertina tai, kad pradėtos diskusijos apie tokį smurtą, ypač sukūrus Europos apsaugos orderį ir priėmus Direktyvą dėl prekybos žmonėmis; ragina Sąjungai pirmininkausiančias šalis tęsti šį darbą; pabrėžia, kad Taryba ir Komisija turėtų pritarti Europos Parlamento pasiektam susitarimui dėl Europos apsaugos orderio, kad Direktyva galėtų kuo greičiau įsigalioti;

67.  dar kartą ragina Komisiją per artimiausius ketverius metus paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metus; pabrėžia, kad tai padidins Europos piliečių sąmoningumą ir mobilizuos vyriausybes kovai su smurtu prieš moteris;

68.  pabrėžia, kad visose ES valstybėse svarbu atlikti plataus masto apklausą ir, naudojant bendrą metodiką, nustatyti realų problemos mastą; atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų darbą šioje srityje atliks Europos smurto lyties pagrindu stebėsenos centras, teiksiantis kokybiškus statistinius duomenis, kurių pagrindu bus imamasi politinių priemonių sprendžiant šią socialinę problemą;

69.  ragina valstybes nares užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros, socialinių darbuotojų, policijos, ir teismo įstaigų darbuotojų rengimą ir gerai koordinuotą bendradarbiavimą, kad jie galėtų reaguoti visais smurto prieš moteris, įskaitant žiaurų ir retą fizinį ir psichologinį smurtą, tokį kaip apipylimas sieros rūgštimi, atvejais;

70.  pabrėžia, kad labai svarbu valstybėms narėms ir regiono bei vietos valdžios institucijoms imtis veiksmų ir padėti moterims, kurios patyrė smurtą, iš naujo integruotis į darbo rinką, šiuo tikslu panaudojant tokias programas, kaip antai ESF arba PROGRESS;

71.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti programas, padedančias moterų organizacijoms ir visai pilietinei visuomenei bendradarbiauti ir dalyvauti procesuose, siekiant įtraukti lyčių aspektą;

72.  pabrėžia poreikį į Europos Sąjungos išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politiką įtraukti lyčių aspektą ir kovoti su smurtu dėl lyties;

73.  prašo Europos Komisijos raginti valstybes nares visoje žiniasklaidoje ir ypač reklamoje bei reklaminiuose pranešimuose skatinti vaizduoti moteris taip, kad būtų gerbiamas jų orumas, įvairiapusiškumas ir tapatybė;

74.  ragina Komisiją ir biudžeto valdymo instituciją sudarant biudžetą ir naują ES daugiametę finansinę programą laikytis biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą reikalavimų; ragina valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu sudarant nacionalinį valstybės biudžetą;

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) 2010 m. kovo 3 d. Europos Sąjungos Tarybos dokumentas Nr. 5731/10. (2) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (3) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (4) OL L 373, 2004 12 21, p. 37. (5) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (6) OL L 180, 2010 7 15, p. 1. (7) OL L 68, 2010 3 18, p. 13. (8) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23. (9) OLC 341 E, 2010 12 16, p. 35. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0231. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0232. (12) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 56. (13) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 35. (14) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 21. (15) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0484. (16) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0373.