Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas, dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 7 dalį ir 79 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0049/2011),

A.  kadangi institucijos privalo tinkamai ir veiksmingai reaguoti į dabartinę finansų, ekonomikos ir socialinę ES padėtį ir, siekdamos sutaupyti lėšų, taikyti griežtas valdymo procedūras,

B.  kadangi institucijoms būtina užtikrinti pakankamai išteklių, tačiau dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis ištekliai turėtų būti naudojami apdairiai ir efektyviai,

C.  kadangi šiuo metinės procedūros etapu Parlamentas laukia kitų institucijų sąmatų ir Biuro pasiūlymų dėl 2012 m. biudžeto,

D.  kadangi ypač pageidautina, kad Biudžeto komitetas ir Biuras ketvirtais metais iš eilės tęstų glaudesnį bendradarbiavimą vykdant 2012 m. biudžeto procedūrą,

E.  kadangi pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnį Biuras atsakingas už finansinių, organizacinių ir administracinių sprendimų, susijusių su Parlamento vidaus organizacija, priėmimą, o Biudžeto komitetas atsakingas už Parlamento biudžeto sąmatos projekto vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą parengimą,

F.  kadangi Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis 5 išlaidų kategorijai turėtų stabilizuotis 2012 m., tačiau šiuo metu vis dar sunku nustatyti poveikio, kurį biudžetui turės Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), apimtį,

G.  kadangi, Kroatijai 2013 m. tapus ES nare, ES plėtra turės įtakos 2012 m. biudžetui, ypač susijusiam su naujoms valstybėms narėms skirtomis lėšomis ir darbuotojų įdarbinimu,

H.  kadangi praėjusiais metais biudžeto valdymo institucija pritarė, kad administracinėms išlaidoms būtų taikomas apdairesnis požiūris, taigi pagal 5 išlaidų kategoriją liko gana didelė marža,

I.  kadangi 2012 m. ES biudžetui numatyta Daugiametės finansinės programos (DFP) 5 išlaidų kategorijos didžiausia viršutinė išlaidų riba yra 8 754 mln. EUR (palyginti su 2011 m., ji yra didesnė 340 mln. EUR arba 4 proc., įskaitant 2 proc. infliaciją),

J.  kadangi Parlamentas, būdamas lygiateisis teisės aktų leidėjas, nusprendė surasti pagrįstą savo žmogiškųjų išteklių ir naujos kompetencijos, kurią įgijo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pusiausvyrą (iš viso 19,67 proc. 5 išlaidų kategorijos 2009 m., 19,99 proc. – 2010 m. ir 20,03 proc. – 2011 m.),

K.  kadangi būtina stebėti lėšų, numatytų pagal 5 išlaidų kategoriją, panaudojimo 2011 m. pokyčius siekiant parengti atitinkamas būsimų biudžetų prognozes,

L.  kadangi Biuras 2010 m. kovo 24 d. sprendimu priėmė Parlamento vidutinės trukmės pastatų strategiją, pagal kurią numatomi tam tikri pagrindiniai būsimos pastatų politikos kriterijai; kadangi į šią strategiją įeina Parlamento sprendimas toliau teikti pirmenybę pastatų pirkimui (kai pagrįsta), telkiant juos geografiniu požiūriu Parlamento darbo vietose; kadangi siekiant sumažinti finansines išlaidas vienas iš svarbiausių ateities prioritetų ir toliau turės būti pirmalaikis mokėjimas,

Bendrasis 2012 m. biudžeto planas ir prioritetai

1.  pabrėžia sudėtingą padėtį, susijusią su 5 išlaidų kategorijos didžiausia viršutine 2012 m. išlaidų riba, ir labai gerai supranta, kad institucijos, siekdamos patenkinti visus finansavimo poreikius ir tuo pat metu palaikyti biudžetinę drausmę bei pademonstruoti nuosaikumą pagal daugiametės finansinės programos reikalavimus, gali susidurti su problemomis;

2.  nustato, kad tobulesnės teisėkūros principas – tai prioritetas siekiant užtikrinti tinkamą atsaką į dabartinius politinius uždavinius, kuriems išspręsti reikia suvienyti išteklius, reikalingus naujajai institucijų sistemai pagal įsigaliojusią Lisabonos sutartį užtikrinti; mano, kad Parlamento ir kitų institucijų 2012 m. biudžetas turėtų būti konsoliduotas biudžetas ir viena iš svarbių priežasčių – į biudžetą gali būti atsižvelgiama taip pat ir rengiant kitą daugiametę finansinę programą;

3.  nurodo, kad šios konsolidavimo srityje dedamos pastangos neturėtų trukdyti investicijoms (pvz., į technologijas), kurios ilgainiui ateityje padėtų sutaupyti;

4.  mano, kad taip pat labai svarbu teikti pirmenybę gero finansų valdymo principui (Finansinio reglamento 27 straipsnis), tai yra ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principams; mano, kad laikantis atskaitomybės principo į šiuos principus turėtų būti aiškiai atsižvelgiama Parlamento ir kitų institucijų biudžetuose, taip pat šių organizacijų aplinkoje; taigi mano, kad būtina atsižvelgti į rezultatus, gautus įgyvendinant įvairių sričių politiką, o kintamas išlaidas, kai įmanoma ir būtina dėl išlaidų masto, reikėtų reguliariai vertinti atliekant išlaidų ir galimos naudos vertinimus;

5.  mano, kad institucijos, įgyvendindamos šiuos principus, turėtų pateikti išlaidų mažinimo planus; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikėtų apsvarstyti centralizacijos privalumus siekiant didelio masto ekonomijos (pvz.: centralizuoti viešieji pirkimai, bendros institucijų paslaugos), taip pat apsvarstyti, kas turėtų likti necentralizuota arba turėtų būti decentralizuota;

6.  mano, kad gero finansų valdymo principų įgyvendinimo rezultatai turėtų būti tikslumas, paprastumas, aiškumas ir skaidrumas; šiomis aplinkybėmis reikalauja, kad būtų pateiktos visų institucijų organizacinės struktūros schemos ir nurodytos atitinkamos visų jų padalinių išlaidos; be to, reikalauja, kad visos išlaidos būtų aiškiai nurodytos ir pagrįstos ir kad būtų aiškiai atskirtos nustatytos ir kintamos išlaidos siekiant laikytis nulinės bazės biudžeto principo;

7.  mano, kad ne vėliau kaip pagal kitą daugiametę finansinę programą Parlamento biudžetas ir kitų institucijų biudžetai turėtų būti sudaromi taikant daugiametį planavimą, apimantį tos finansinės programos laikotarpį;

8.  pažymi, kad atsižvelgiant į galimą ES plėtrą reikėtų vykdyti būtinus pasirengimus institucijų lygmeniu siekiant priimti Kroatijos darbuotojus;

9.  mano, kad Parlamentas ir kitos institucijos turėtų du kartus per metus pateikti savo biudžetų įgyvendinimo ataskaitas ir nurodyti informaciją apie kiekvienos biudžeto eilutės įgyvendinimą;

10.  mano, kad aplinkos politika ir Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS)(5) turėtų būti sudėtinė Parlamento ir kitų institucijų veiklos kultūros dalis ir kad siekiant šio tikslo reikėtų numatyti priemones, kaip naudoti mažiau popieriaus, energijos, vandens ir mažinti išmetamųjų teršalų;

11.  pakartoja, kad institucijų bendradarbiavimas, jei įmanomas ir pagrįstas, itin svarbus keičiantis pažangiąja patirtimi, kuri suteikia efektyvumo gerinimo ir taupymo galimybių; mano, kad reikėtų gerinti institucijų bendradarbiavimą vertimo raštu ir žodžiu, įdarbinimo (EPSO) ir EMAS srityse ir pradėti jį kitose srityse; ragina nuodugniai įvertinti naudojimosi laisvai samdomų vertėjų paslaugomis vertimams raštu atlikti galimybes ir Vertimų centro vaidmenį;

12.  primena, kad reikalinga visapusiškai integruota žinių valdymo sistema; palankiai vertina administracijos pateiktą informaciją apie žinių valdymo sistemą; ragina pateikti pažangos ataskaitą dėl informacijos šaltinių ir (arba) sistemų, kuriomis gali naudotis Parlamento nariai, įvairovės; ragina pateikti aiškų prototipo parengimo tvarkaraštį; pabrėžia, kad svarbu greitai įdiegti klasifikavimo ir indeksavimo priemones; ragina pateikti informaciją, kaip šią sistemą būtų galima padaryti lengvai prieinamą Europos piliečiams;

13.  pabrėžia, jog svarbu, kad Europos Parlamentas ir kitos institucijos priimtų ambicingų užmojų ir įvairiapusę skaitmeninę strategiją, susijusią su saityno „Web 2.0“ priemonėmis ir ypač socialiniais tinklais, siekiant stiprinti Europos ir jos piliečių ryšį; taip pat mano, kad Parlamentas ir kitos institucijos turėtų parengti elektroninio valdymo strategiją; ragina, jei tik įmanoma, naudoti nuotolinį darbą; ragina Biurą apsvarstyti galimybę pradėti taikyti nuotolinių išteklių paslaugų (angl. cloud computing) sistemą siekiant sumažinti kompiuterinės sistemos eksploatacines išlaidas, pagerinti veiklos rezultatus ir užtikrinti didesnį Parlamento darbo mobilumą;

14.  pabrėžia, kad finansinės ataskaitos ir panašios išlaidų analizės yra labai svarbios, kai institucija priima vidaus sprendimus; primygtinai ragina, kad jos būtų sistemingai naudojamos ir kad jose būtų nurodytos nuolatinės ir vienkartinės išlaidos (t. y. nustatytos ir kintamos išlaidos), tiesiogiai susijusios su atitinkama priemone;

15.  ragina naudoti darbuotojų perkėlimą ar jų perkvalifikavimą siekiant skatinti mobilumą; rekomenduoja naujus darbuotojus įdarbinti tik po to, kai nepavyksta įdarbinti darbuotojų taikant darbuotojų perkėlimo institucijos viduje ir mokymo procedūras ir kai neįmanoma naudotis išorės tarnybų paslaugomis;

16.  mano, kad visos institucijos, kurioms gali turėti įtakos Kroatijos įstojimas į ES, turėtų sutarti dėl bendros ir koordinuojamos biudžeto įgyvendinimo strategijos; reikalauja parengti pasekmių 5 išlaidų kategorijai vertinimą;

17.  mano, kad visos institucijos turėtų vykdyti aktyvią nediskriminavimo politiką ir pritaikyti savo pastatus ir žmogiškųjų išteklių politiką taip, kad neįgaliems žmonėms būtų užtikrinama patogesnė prieiga;

18.  pabrėžia, kad, ištikus ekonomikos krizei ir esant didelei valstybės skolai bei suvaržymams kai dedamos biudžeto konsolidavimo pastangos nacionaliniu lygmeniu, Europos Parlamentas ir kitos institucijos turėtų pademonstruoti atsakingą požiūrį į biudžetą ir nuosaikumą;

Parlamentas

19.  mano, kad Parlamento tikslas turėtų būti tobulesni teisės aktai ir kad šiam tikslui pasiekti turėtų būti prieinami visi reikiami ištekliai ir tuo pat metu paisoma biudžetinių apribojimų;

20.  mano, kad Parlamentas turėtų pademonstruoti atsakingą požiūrį į biudžetą ir nuosaikumą ir atsižvelgti į infliacijos lygį; atsižvelgiant į kryptį, kurios laikosi visos institucijos, su plėtra susiję poreikiai turi būti finansuojami parengiant taisomąjį raštą arba priimant taisomąjį biudžetą; poreikiai, susiję su 18 naujų EP narių, kurie pradės dirbti pagal Lisabonos sutartį, taip pat bus finansuojami parengiant taisomąjį raštą arba priimant taisomąjį biudžetą;

21.  mano, kad reikėtų pradėti konsoliduoti papildomus darbuotojų išteklius, numatytus Parlamento administracijai tam, kad ji galėtų išspręsti pagal Lisabonos sutartį numatytus uždavinius; primygtinai ragina, kad organizacinės struktūros būtų suformuotos taip, kad būtų galima skatinti sąveiką remiantis atitinkama esamų specializuotų skyrių patirtimi;

22.  pažymi, kad Parlamento 2011 m. biudžetas siekia 1 685 mln. EUR ir sudaro 20,03 proc. 5 išlaidų kategorijos lėšų;

23.  tikisi, kad Biuras, pristatydamas sąmatas, pateiks realius prašymus; yra pasirengęs apsvarstyti Biuro pasiūlymus, visapusiškai atsižvelgdamas į poreikius ir atsargumo nuostatą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą ir veiksmingą institucijos darbą; pabrėžia, kad taisomuoju raštu, kurį rugsėjo mėn. Biuras pateikė Biudžeto komitetui, siekiama, kad būtų atsižvelgta į poreikius, kurie nebuvo numatyti sudarant sąmatas, ir nurodo, kad tai neturėtų būti laikoma galimybe atnaujinti sąmatas, dėl kurių sutarta anksčiau; atsižvelgiant į kryptį, kurios laikosi visos institucijos, su plėtra susiję poreikiai finansuojami parengiant taisomąjį raštą arba priimant taisomąjį biudžetą; poreikiai, susiję su 18 naujų EP narių, kurie pradės dirbti pagal Lisabonos sutartį, taip pat bus finansuojami parengiant taisomąjį raštą arba priimant taisomąjį biudžetą;

24.  reikalauja pateikti išsamią ir aiškią tų biudžeto eilučių, kurių lėšos nebuvo išnaudotos 2010 m., apžvalgą, ir tikisi išanalizuoti šio nepakankamo lėšų panaudojimo priežastis; taip pat norėtų gauti visų perkeltų lėšų ir jų panaudojimo 2010 m. ataskaitą ir atnaujintus duomenis apie galutines asignuotąsias pajamas, palygintas su sumomis, kurios buvo įrašytos į biudžetą;

25.  mano, kad EP nariams būtina užtikrinti kokybiškas paslaugas, kad jie turėtų vienodas sąlygas atlikti savo pareigas; taigi pabrėžia, jog svarbu, kad visiems nariams, neatsižvelgiant į jų tautybę ar kalbą, būtų sudarytos vienodos sąlygos vykdyti jiems pavestas pareigas ir politinę veiklą savo gimtąja kalba, jeigu jie taip nusprendžia; pvz., mano, jog nepriimtina tai, kad komitetų posėdžiuose neatliekamas vertimas žodžiu; mano, kad patikimo finansų valdymo principą taip pat reikia taikyti vertimo žodžiu ir raštu paslaugoms;

26.  taip pat mano, kad būtina visomis priemonėmis siekti padidinti vertimų žodžiu lankstumą, nes tai svarbiausias žingsnis norint užtikrinti gerą darbo tvarką, ir pabrėžia, kad dažnai būtų galima išvengti problemų ir lėšų švaistymo, jei būtų galimybė skubiai pakeisti kalbas atsižvelgiant į tai, kas iš tiesų dalyvauja posėdžiuose, o ne į tai, kas juose planavo dalyvauti;

27.  ragina, kad, atsižvelgiant į Europos piliečių teisę laisvai susitikti su savo Europos lygmens atstovais, būtų išsamiai įvertinta, kaip galima veiksmingiau suderinti šią teisę su būtinybe nedelsiant užtikrinti institucijose dirbančių asmenų saugumą; prašo generalinio sekretoriaus iki 2011 m. birželio 30 d. pateikti tokią ataskaitą;

28.  mano, kad, kaip jau nuspręsta, būtina įgyvendinti visiškai veikiančią belaidžio interneto ryšio (WiFi) paslaugą siekiant sudaryti sąlygas mažesnio popieriaus naudojimo tikslui pasiekti; mano, kad reikėtų skatinti posėdžiuose naudoti vaizdo konferencijas, taip pat naujas aplinkai nekenkiančias technologijas; ragina atlikti šių priemonių išlaidų ir naudos analizę;

29.  pažymi, kad Parlamentas vykdydamas pastatų politiką siekia racionaliau panaudoti turimus plotus ir iš tiesų taupyti lėšas, taip pat didelio masto ekonomijos; pažymi, kad šiuo metu vykdomas KAD pastato priestato projektas, kurio įgyvendinimo išlaidos įvertintos 549,6 mln. EUR (2016 m. kainomis) ir kuris užtikrins galimybę Parlamento administraciją geografiškai sutelkti Liuksemburge, ir pažymi, kad visi kiti šiuo metu Liuksemburge nuomojami pastatai bus palaipsniui atlaisvinti ir užbaigus šį projektą bus sudarytos sąlygos sutaupyti daug lėšų; atkreipia dėmesį į tai, kad šiam statybos projektui finansuoti gali prireikti tam tikros teisinės sistemos (konkrečios paskirties priemonių), kadangi pagal Finansinį reglamentą draudžiamas tiesioginis skolinimasis, ir kad išlaidų galėtų sumažėti, jei šis projektas būtų finansuojamas tiesiai iš biudžeto arba naudojantis tiesiogine paskola, taigi akivaizdu, kad reikia iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą siekiant užtikrinti skaidresnį ir tiesiogiškesnį būsimų statybos projektų įgyvendinimą;

30.  palankiai vertina 2010 m. kovo 24 d. Biuro priimtus sprendimus; pakartoja savo raginimą parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikę pastatų strategiją; mano, kad pagal šią strategiją reikėtų siekti rasti geriausią sprendimą atsižvelgiant į gero valdymo principus ir būtinybę įvertinti įvairias galimybes ir finansavimo alternatyvas; atkreipia dėmesį į minėtame sprendime pateiktą pasiūlymą iš Belgijos vyriausybės gautas asignuotąsias pajamas skirti Parlamento narių padėjėjų naujų biurų infrastruktūros investicijoms finansuoti; reikalauja prieš priimant sprendimą pateikti papildomos informacijos apie šių asignuotųjų pajamų naudojimą šiuo tikslu ir išsamią informaciją apie alternatyvias galimybes;

31.  pabrėžia, jog būtina pateikti daugiau informacijos apie Europos istorijos namus; visų pirma ragina, kad Biudžeto komitetui būtų pateiktas išsamus verslo planas; pakartoja, jog būtina gauti informaciją apie bendras šio projekto išlaidas, būsimą finansinį ir teisinį poveikį Europos Parlamentui, ir prašo pateikti tolesnę informaciją apie architektūrinį konkursą, kuris prasidėjo 2009 m., pabrėžia, jog visi su projektu susiję sprendimai priimami pagal standartinę parlamentinę procedūrą;

32.  mano, kad šiuo atveju visoms didelėms organizacijoms kartais būtinas nepriklausomas išorinis požiūris į tai, kaip naudojami ištekliai ir kaip organizuojamas darbas, bet jis galėtų būti naudingas tik tuomet, jei tinkamai pateikiamas; pabrėžia, kad politinės Europos institucijos, pvz., Parlamentas yra unikalios, ir mano, kad ilgainiui reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti tokios institucijos organizacijos ir valdymo išorinę analizę; mano, kad 2012 m. galima būtų nustatyti ir minėtuoju būdu ištirti kai kuriuos konkrečius sektorius;

33.  pažymi, kad Parlamento informavimo ir komunikacijos politika yra svarbi ir turėtų būti skirta visiems Europos piliečiams bei pagerinti piliečių galimybes tiesiogiai bendrauti su Parlamentu, todėl prašo atlikti įgyvendinant šią politiką gautų rezultatų vertinimą;

34.  pritaria visoms pastangoms modernizuoti Parlamento finansinių taikomųjų programų programinės įrangos sistemas;

35.  visiškai pritaria visoms pastangoms vykdyti efektyvesnę ir profesionalesnę personalo politiką, įskaitant darbuotojų perkėlimą generalinių direktoratų viduje ar iš vieno generalinio direktorato į kitą;

36.  mano, kad tolesni veiksmai svarbūs vykdant daugelio sričių politiką, kuri turi finansinių pasekmių, pvz., EMAS, viešieji pirkimai ir veiksmai, susiję su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu pateiktomis rekomendacijomis; pabrėžia, kad apskritai būtina nuolat numatyti tolesnes priemones ir analizuoti Parlamento biudžeto įgyvendinimą;

37.  yra susirūpinęs dėl pasiūlymo įsteigti Europos pridėtinės vertės vertinimo skyrių siekiant nustatyti nuostolį dėl Europos masto veiksmų nebuvimo; abejoja, ar toks biuras reikalingas; prašo pateikti daugiau informacijos apie šio biuro įsteigimą;

Kitos institucijos

38.  ragina kitas institucijas pateikti realistiškus ir išlaidomis pagrįstus biudžeto pasiūlymus, kuriuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į poreikį kuo tinkamiau valdyti ribotus išteklius; džiaugiasi, kad ES biudžete įrašyta naujas X skirsnis, skirtas Europos išorės veiksmų tarnybai, kuriame numatoma 464 mln. EUR asignavimų, ir yra pasirengęs apsvarstyti EIVT poreikius, susijusius su nekilnojamu turtu bei darbuotojais, taip pat pasiryžęs atidžiai stebėti jos poveikį 5 išlaidų kategorijai, nes buvo planuota, kad tarnybos įsteigimas neturės poveikio biudžetui; neketina statyti į pavojų dabartinių institucijų poreikių;

39.  mano, kad sukuriant naują ES biudžeto skirsnį X, skirtą Europos išorės veiksmų tarnybai, atsižvelgiama į Europos Sąjungos poreikį turėti institucinį pagrindą, kuriuo naudojantis ir kartu remiantis naujomis bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) nuostatomis būtų galima padėti įgyvendinti ES užmojus užsienio politikos srityje;

o
o   o

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir EIVT.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 163, 2007 6 23, p. 17. (3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (4) OL C 303, 2010 11 9, p. 1. (5) 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 114, 2001 4 24, p. 1).