Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas, kuriose Komisija buvo raginama iki 2011 m. birželio mėn. parengti Europos Atlanto vandenyno regiono strategiją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pradėtas viešas konsultacijas siekiant paskelbti komunikatą dėl Europos Atlanto vandenyno regiono strategijos,

–  atsižvelgdamas į ES Baltijos jūros regiono strategiją, ir į ES Dunojaus regiono strategiją,

–  atsižvelgdamas į 5-ojoje sanglaudos ataskaitoje pateikiamas išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVIII antraštinėje dalyje nustatyta, kad teritorinė sanglauda yra Europos Sąjungos tikslas,

B.  kadangi šios penkios ES valstybės narės yra Atlanto vandenyno pakrantėje: Prancūzija, Airija, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė,

C.  kadangi Atlanto vandenyno regionui būdingi tam tikri ypatumai, t. y. jis yra:

D.  kadangi šios ypatybės susijusios su uždaviniais, kurie peržengia valstybių sienas ir kurių politinius sprendimus reikia rasti Europos lygmeniu,

E.  kadangi 2010 m. birželio mėn. Taryba paprašė Komisijos iki 2011 m. birželio mėn. parengti Atlanto vandenyno regiono strategiją ir kadangi 2011 m. planuojama paskelbti Komisijos komunikatą,

1.  prašo Komisijos kuo skubiau parengti ES Atlanto vandenyno regiono strategiją, kuri būtų integruota strategija, pagal kurią būtų sprendžiami jūrų ir teritoriniai klausimai;

2.  mano, kad ši strategija turėtų būti parengta pagal sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (3 tikslas) ir grindžiama integruotu, įvairių sričių ir teritoriniu požiūriu, kuriuo vadovaujantis būtų siekiama geriau koordinuoti įvairių tam tikros teritorijos valdymo lygių politiką, dėmesį sutelkiant į aktualius klausimus; įsitikinęs, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas gali labai padėti pagreitinti integracijos procesą Atlanto vandenyno regione į sprendimų priėmimo procesą labiau įtraukiant pilietinę visuomenę ir įgyvendinant konkrečius veiksmus;

3.  pabrėžia, kad ES makroregioninių strategijų pridėtinė vertė siejama su daugiapakopiu bendradarbiavimu, koordinavimu ir geresniu turimų lėšų strateginiu investavimu, o ne papildomų išteklių skyrimu; atkreipia dėmesį į Tarybai pirmininkavusios Švedijos išvadas dėl nuomonės, kad nereikia jokių naujų taisyklių, jokių naujų institucijų ir jokių papildomų lėšų;

4.  ragina šią strategiją taikyti visiems Atlanto vandenyno pakrantėje esantiems ES regionams, taip pat ir atokiausiems Makaronezijos regionams;

5.  mano, kad šios strategijos išorės aspektas gali būti sustiprintas dėl Atlanto vandenyno regionų geostrateginės padėties, ypač jūrų saugumo ir priežiūros bei tarptautinių prekybos ryšių srityse; mano, kad taip pat turi būti stiprinamos tarptautinio ir trišalio bendradarbiavimo iniciatyvos;

6.  mano, kad pagal šią strategiją turėtų būti geriau koordinuojami tikslai ir priemonės, glaudžiai susiję su strategija „ES 2020“ ir ES politikos gairėmis laikotarpiui po 2013 m.; atsižvelgdamas į tai primena, kad pagal šią strategiją siekiama geriau panaudoti ES lėšas ir nedidinti išlaidų;

7.  ragina šią strategiją visiškai susieti su ES regionine politika ir integruota jūrų politika ir mano, kad ji taip pat turėtų palengvinti sąveiką su kitomis ES politikos sritimis, pvz., transeuropinių transporto tinklų, bendros žuvininkystės politikos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos, energetikos politikos ir kitomis sritimis;

8.  mano, kad šios strategijos teritorinis aspektas yra labai svarbus ir padės didinti ES teritorinę sanglaudą; mano, kad šis teritorinis aspektas turės apimti ypač transporto ir energetikos tinklų atvėrimą ir jungtis ir jūrų energijos plėtrą, miesto ir kaimo vietovių vystymąsi ir žemės ir jūros ryšių bei jūros ir vidaus vandenų ryšių stiprinimą;

9.  dar kartą pakartoja, kad svarbu gerinti Atlanto vandenyno jūrinių regionų prieinamumą ir didinti asmenų, prekių ir paslaugų šiuose regionuose judėjimą, kad būtų pasiekti vidaus rinkos tikslai ir sanglaudos politikos tikslas, ir ypač vystyti trumpųjų nuotolių jūrų transportą ir jūros greitkelius;

10.  primena, kad šios strategijos prioritetas yra jūros aspektas, ypač taikant jūrų baseinų metodą;

11.  ryžtingai pritaria tam, kad Europos Komisija skatina ir remia Atlanto vandenyno regiono jūrų kelių, pvz., Gižono–Nanto jūros kelio, planavimą ir nustatymą, nes tai yra naujoviškas būdas pagerinti ir įvairinti transeuropinius transporto tinklus, daryti įtaką tarptautiniams prekybos ryšiams, skatinti uostų ekonominę veiklą ir stiprinti turizmą bei prisidėti prie išmetamo CO2 kiekio mažinimo;

12.  mano, kad ši strategija padėtų spręsti šiuos bendros svarbos klausimus: jūrų energijos, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos, įskaitant jūrų taršos iš laivų prevenciją ir kovą su ja, transporto ir susisiekimo, saugos, saugumo ir priežiūros, mokslinių tyrimų, naujovių, kūrybinės pramonės, kultūros, laisvalaikio ir turizmo, su jūrininkyste susijusių paslaugų ir mokymo, taip pat žuvininkystės ir jūros produktų sektoriaus;

13.  mano, kad pagal šią strategiją turėtų būti plėtojami atitinkamų ES, nacionalinių, regioninių ir vietos politikos sričių ryšiai ir todėl mano, kad reikalingas naujas daugiapakopis valdymas, grindžiamas aktyvesniu ES, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimu;

14.  norėtų, kad ši strategija būtų taikoma laikantis principo „iš apačios į viršų“, visų pirma imantis veiksmų vietos valdžios institucijose ir įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis; atkakliai tvirtina, kad rengiant ir įgyvendinant šią strategiją būtina įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas, valstybes nares, Europos Sąjungą, privačius suinteresuotuosius subjektus ir pilietinės visuomenės organizacijas (įskaitant tarpregioninius tinklus ir susijusias organizacijas);

15.  primygtinai reikalauja, kad bendradarbiavimas pagal šią strategiją visų pirma būtų grindžiamas susijusių suinteresuotųjų subjektų poreikiais, ir todėl mano, kad sprendimai dėl svarstomų politinių prioritetų turėtų būti priimami sutarimo pagrindu;

16.  mano, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė galėtų būti gera priemonė, kuri padėtų palengvinti bendradarbiavimą pagal ES Atlanto vandenyno regiono strategiją;

17.  mano, kad ši strategija turėtų būti įgyvendinama nuo 2014 m. ir suderinta su kita daugiamete finansine programa ir kad ji turėtų atitikti Europos lygmeniu nustatytą veiksmų planą, į kurį įtrauktas struktūrinių projektų sąrašas;

18.  mano, kad šios strategijos vidaus ir išorės aspektams reikės skirti turimas Atlanto vandenyno regionui numatytas Bendrijos lėšas ir atsižvelgti į bendrus prioritetus;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti supaprastintas taisykles siekiant palengvinti šios strategijos įgyvendinimą ir sumažinti susijusią administracinę naštą;

20.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu nustatant ES Atlanto vandenyno regiono strategijos plėtros prioritetus ir prašo Komisijos reguliariai konsultuotis su Parlamentu ir informuoti jį apie šios strategijos įgyvendinimo rezultatus;

21.  savo nuomonę dėl būsimo Komisijos komunikato išdėstys savos iniciatyvos pranešime;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir kitoms susijusioms institucijoms.